- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-24
- Bylos Nr.
- 2A-127-343/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00896-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., E. V.
- Pareiškėjas
- R. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama suinteresuoto asmens A. S. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1003-962/2015 pagal pareiškėjos R. P. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S., E. V. dėl juridinio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja patikslintame pareiškime (t. 1, b. l. 99-103) prašė paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po J. S., mirusio 2004 03 15 mirties, faktiškai valdydama paveldimą turtą. Nurodė, kad J. S. buvo motinos sutuoktinis, 2003 12 03 testamentu jam priklausančią dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paliko pareiškėjai ir jos seseriai E. V.. Po testatoriaus mirties pareiškėja priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti. Žinodama, kad yra testamentas, ji žemę valdė kaip savo, į notarą nesikreipė, nes manė, jog kreiptis į notarą reikia tik perleidžiant mirusiajam priklausantį turtą, o žemę ji norėjo turėti sau. Žemės sklypą pradėjo deklaruoti 2005 metais, gaudavo išmokas, jos žodiniu leidimu žeme naudojosi ūkininkas L. K., o nuo 2010 m. - ūkininkas G. K..
Suinteresuotas asmuo E. V. su pareiškimu sutiko.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. S. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti, kadangi pareiškėja po testatoriaus mirties nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam, kad priimtų palikimą pagal testamentą, žemė buvo blogai prižiūrėta, tinkamai prižiūrėta tik nuo 2010 m. Žinojo, kad pareiškėja žemę deklaruoja, gauna išmokas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu (t. 1, b. l. 145-151) pareiškimą tenkino. Paveldėjimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip testamentinė įpėdinė pagal 2003 12 03 sudarytą testamentą, priėmė J. S., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Priteisė iš suinteresuoto asmens A. S. pareiškėjai 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir valstybei 5,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas bylos duomenimis nustatė, kad palikėjui J. S. priklausė 502/1083 dalys 10,83 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), likusi 581/1083 dalis šio žemės sklypo priklauso suinteresuotam asmeniui A. S.. 2003 12 03 testamentu J. S. jam priklausančią žemės sklypo dalį, lygiomis dalimis po ½ paliko savo sutuoktinės M. S. dukterims R. P. ir E. V.. J. S. mirė (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla po jo mirties nebuvo užvesta. Mirusiam J. S. tenkančią žemės sklypo dalį 2005-2009 m.m. naudojo ir deklaravo pasėlius joje R. P., o nuo 2010 metų jos pavedimu šią sklypo dalį dirba ir pasėlius deklaruoja ūkininkas G. K., žemė prižiūrima tinkamai, nepatenka į apleistų, nenaudojamų žemės sklypų apskaitą. Teismas išklausęs dalyvaujančius byloje asmenis, jų atstovus, ištyręs byloje surinktus rašytinius įrodymus, išklausęs liudytojų parodymus, darė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą. Pareiškėja žemę deklaravo, kas patvirtina, kad pareiškėja žeme rūpinosi ir ją laikė savo turtu. Neūkiškai ir neracionaliai žemę naudojant ūkininkui L. K., pareiškėja žemę perdavė kitam ūkininkui. Teismas vertino, jog tai, kad žemės sklypas buvo naudojamas daugiau ar mažiau intensyviai bei racionaliai, nepaneigia, kad pareiškėja sklypu rūpinosi kaip savu. Pareiškėja po J. S. mirties per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Tačiau teismas, nenustatęs duomenų, paneigiančių, kad pareiškėja dar iki testatoriaus mirties ir po jo mirties, žinodama apie palikimą, rūpinosi jai tenkančiu turtu kaip savo – leido ūkininkui L. K. toliau naudotis sklypu, kuriuo jis naudojosi ir testatoriaus mirties momentu, o nuo 2005 metų ir žemės sklypą deklaravo, vėliau leido naudotis kitam ūkininkui, laikė pakankamu palikimo priėmimo faktu pareiškėjai faktiškai žemės sklypą pradedant valdyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo A. S. apeliaciniame skunde (t.1, b. l. 157-161) prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškėjos pareiškimą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nesivadovaujant materialinės teisės normomis. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja yra priėmusi palikimą po J. S. mirties pradėdama jį faktiškai valdyti, kadangi, siekiant šį faktą nustatyti, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties. Būtina sąlyga tokiam faktui nustatyti – aktyvūs įpėdinio per įstatymo nustatytą terminą veiksmai, kuriais išreiškiama įpėdinio valia siekiant perimtą turtą valdyti kaip savo ir įpėdinis laiko save turto savininku. VMI duomenimis, pareiškėja nemokėjo žemės mokesčio už testatoriaus žemę, pareiškėja nepateikė duomenų, kad mokėjo gyventojų pajamų mokestį už pajamas, gautas išnuomojus žemę, todėl vertintina, kad pareiškėja nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam, kad priimtų palikimą.Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kadangi juos vertino neatsižvelgdamas į jų visumą, o faktines aplinkybes konstatavo nesant pakankamų jas patvirtinančių duomenų. Teismas neįvertino liudytojos B. A. pateiktos nuotraukos, kurioje matosi ginčo pievoje augantys medeliai ir besigananti kaimynės karvė, patvirtinančios, kad pieva nebuvo prižiūrima, šienaujama. Paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti negali būti tinkamais įrodymais, nes nėra aišku, kokią žemės valdą yra deklaravusi pareiškėja ir nagrinėjant bylą nebuvo nustatinėjama, ar paraiškose nurodyta žemė yra būtent testatoriaus, be to, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad išmokas yra gavusi. Pareiškėja pirminiame pareiškime suinteresuotu asmeniu nurodė Nacionalinę žemės tarnybą. Patikslintame pareiškime nurodė, kad tarnyba neturi byloje teisinio suinteresuotumo, todėl ji negali būti suinteresuotu asmeniu. Teismas, pašalindamas tarnybą iš bylos, pagal CPK 47 str. 5 d. privalėjo priimti motyvuotą nutartį. Tačiau teismas šiuo klausimu nepriėmė jokio procesinio sprendimo ir bylą išnagrinėjo nepagrįstai pašalinus teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turintį asmenį.
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepime į suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (t. 1 b. l. 168-171) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jos nuomone, teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Suinteresuotas asmuo E. V. atsiliepime į suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (t. 1, b .l. 172-173) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o sprendimą palikti nepakeistą, kadangi sprendimas priimtinas tinkamai įvertinus visas bylos aplinkybes ir įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas, teigiant, jog byloje teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą atliko veiksmus, patvirtinančius palikimo priėmimą pradedant faktiškai jį valdyti.
Pareiškėja pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po testatoriaus J. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė testamentu jai paliktą palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos pareiškimą, laikė pakankamais pareiškėjos palikimo priėmimu faktiškai jį pradedant valdyti šiuos pareiškėjos veiksmus: žodinį leidimą ūkininkui L. K. toliau naudotis sklypu, kuriuo jis naudojosi ir iki J. S. mirties, nuo 2005 metų žemės sklypo deklaravimą, dėl pareiškėjai nepriimtino žemės naudojimo būdo leidimo juo naudotis davimą kitam ūkininkui G. K..
Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad pareiškėja aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą, kadangi aplinkybes, jog pareiškėja nesiėmė jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti patvirtina VMI duomenys, kad pareiškėja nemokėjo žemės mokesčio už testatoriaus žemę, nėra duomenų apie gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą už pajamas, gautas iš žemės nuomos, o taip pat nuotraukos, patvirtinančios kad pieva nebuvo prižiūrima. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje. Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas, todėl yra svarbu, jog kiekviena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais tam, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė. (LR CPK 178 straipsnis), o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LR CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013).Teismas su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo byloje, nesutinka ir mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų, liudytojų parodymus ir visų ištirtų įrodymų visumos pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja, gyvendama su savo motina ir jos sutuoktiniu J. S. kaip viena šeima, dar iki J. S. mirties rūpinosi žemės sklypu, o po jo mirties pradėjo žemės sklypą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Šių teismo išvadų nepaneigia apelianto nurodoma aplinkybė, kad pareiškėja nemokėjo žemės mokesčio už testatoriaus žemę, kadangi kaip matyti iš apelianto nurodomos VMI pateiktos informacijos (t. 1, b. l. 44), inspekcija informuodama, kad R. P. žemės mokesčio už ginčo žemės sklypą nemokėjo ir mokestis jai už šį sklypą nebuvo skaičiuojamas, nurodė, kad inspekcija neturi duomenų, kad ginčo sklypą valdytų R. P.. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino su žemės sklypo naudojimu, jo priežiūra susijusias aplinkybes. Teismas vertino, kad būtent neūkiškas ir neracionalus ūkininko L. K. rūpinimasis žemės sklypu lėmė žemės sklypo perdavimą naudoti kitam ūkininkui ir ši aplinkybė nėra paneigta nei rašytiniais įrodymais, nei liudytojų parodymais. Skundo argumentą, kad paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti nėra tinkamas įrodymas, nes nebuvo nustatinėjama, ar paraiškose nurodyta žemė yra būtent testatoriaus, paneigia Prienų rajono savivaldybės administracijos Pakuonio seniūnijos raštas (t. 1, b. l. 104), kuriame nurodoma, kad mirusiam J. S. tenkančią žemės (duomenys neskelbtini) dalį – 5 ha nuo 2005 m. naudojo ir jame pasėlius deklaravo pareiškėja, o nuo 2010 m. pareiškėjos pavedimų šį sklypą dirba ir pasėlius deklaruoja ūkininkas G. K.. Priešingų įrodymų byloje nėra, todėl pareiškėjos teiginiai laikomi teisingais.
Atmestinas apelianto skundo argumentas dėl procesinės teisės normų pažeidimo teismui neišsprendus teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turinčio asmens Nacionalinės žemės tarnybos pašalinimo iš bylos klausimo ir bylą išnagrinėjus šiam asmeniui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla (CPK 443 str. 3 d.). Pareiškėja, prašydama nustatyti juridinį faktą, kad ji priėmė palikimą po J. S. mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti, patikslintame pareiškime suinteresuotais asmenimis nurodė mirusiojo įstatyminį ir testamentinį įpėdinius, pretenduojančius paveldėti mirusiojo turtą, t. y. pareiškėjos pareiškimas išnagrinėtas žinant visiems įpėdiniams. Tuo tarpu šios bylos išsprendimas Nacionalinės žemės tarnybos materialiosioms teisėms ir pareigoms įtakos neturi. Pirmosios instancijos teismas, 2015 06 29 teismo posėdyje spręsdamas pareiškėjos patikslinto pareiškimo, kuriame suinteresuotu asmeniu neįtraukta Nacionalinė žemės tarnyba, protokoline nutartimi sprendė, kad ši tarnyba neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (t.1, b. l.120-121).
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Pareiškėja atsiliepime į suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (t. 1, b. l.168-171) prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismui įrodymai, patvirtinantys jas ir jų dydį, nėra pateikti, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.