Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus R. P. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir R. P. dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoto asmens R. P., reiškiančios savarankiškus reikalavimus, pareiškimą pareiškėjui A. S., suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir E. V. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pareiškėjo A. S. pareiškimą tenkino. A. S. Pratęsė trims mėnesiams terminą palikimui po brolio J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti.Suinteresuoto asmens R. P. pareiškimą atmetė.Priteisė iš A. S. 13,15 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Priteisė iš R. P. 3,30 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo pirmame teismo posėdyje, apeliantės ir jo atstovės neatvykimo priežastis nurodė kaip nežinomas ir nesvarbias. Apeliantė buvo atstovaujama advokatės, kuri 2015 m. sausio 5 d. posėdyje dalyvauti negalėjo, apie tai teismą informavo telefonu, tikėjosi, kad neatvykimas bus pripažintas svarbiu ir posėdis bus atidėtas. Nei apeliantė, nei atstovė procesu nepiktnaudžiavo, vykdė visus teismo nurodymus. Apeliantė teismo posėdyje nedalyvavo, nes buvo patikinta, jog teismo posėdis bus atidėtas. Apeliantė negalėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis teikti įrodymus, teismo sprendimas priimtas atlikus vien tik formalų ir neišsamų įrodymų vertinimą. Pareiškėjo A. S. reikalavimas išspręstas vien tik žodinio paaiškinimo pagrindu, jo pateikti įrodymai patvirtina giminystės ryšį, teisę į nekilnojamąjį turtą, tačiau nepatvirtina termino praleidimo svarbos fakto. Teismas nepagrįstai R. P. reikalavimų dalyje priėmė sprendimą pareiškimą atmesti, kadangi jos reikalavimų dalyje pareiškimas turėjo būti paliktas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 6 p.). Pareiškėjo ir apeliantės pareiškimai negalėjo būti nagrinėjami toje pačioje byloje. Prašymai pratęsti terminą CPK 576 str. pagrindu nagrinėtini tik tuo atveju, kada nėra ginčo tarp proceso dalyvių ir baigiama nutartimi, o šiuo atveju apeliantė nesutiko su pareiškėjo reikalavimu. Pareiškėjui teismo sprendimas reikalingas ne palikimui priimti, o realizuoti teisę pasirašyti žemės plano patvirtinime. Procese įtraukti Valstybinė mokesčių inspekcija ir Nacionalinė žemės tarnyba neturi byloje teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Apeliantės atstovės neatvykimo į teismo posėdį dėl užimtumo priežastis negali būti laikoma svarbia. Nei apeliantė, nei jos atstovė nėra pateikusios dokumentų, pateisinančių jų neatvykimą į teismo posėdį, nėra prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Apeliantė nesilaikė pareigos sąžiningai naudotis jai priklausančiomis procesinis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas turėjo palikti apeliantės pareiškimą nenagrinėtu. Palikti nenagrinėtu galima tik kai abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių, šiuo atveju neatvyko tik R. P. (ir jos atstovė). Nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas sprendime argumentuotai nurodė, kokiomis aplinkybėmis buvo įrodinėjamas termino palikimui priimti praleidimo faktas. Neteisėti argumentai, kad pareiškėjas turėjo kreiptis ne dėl termino pratęsimo, o dėl plano patvirtinimo be bendraturčio sutikimo ieškinio teisenos tvarka, kadangi reikalavimo formulavimas yra išimtinė pareiškėjo teisė. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad ji priėmė palikimą faktiškai valdydama. Faktiškai žemė nebuvo dirbama iki 2010 m. Apeliantė nepaaiškino, kodėl ji dešimt metų nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, nors žinojo apie J. S. testamentą bei jo mirtį, todėl žemės sklypo nuomos sutarties neregistravimo faktas nepaneigia kitų faktinių aplinkybių, iš kurių matyti, kad apeliantė palikimo nėra priėmusi faktiškai pradėjusi jį valdyti. Pagal CK 5.2 straipsnio 3 dalį nesant paveldėtojų, paveldėjimo teisė pereina valstybei, kuri yra atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos bei Nacionalinės žemės tarnybos, todėl jie turi suinteresuotumą bylos baigtimi.

Teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą R. P. ir jos advokatei R. A. nedalyvaujant, kadangi pagal CPK 443 straipsnio 5 dalį dalyvaujančių asmenų neatvykimas byloje į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį buvo žinoma, tačiau nei R. P., nei jos advokatė nepateikė teismui prašymo atidėti bylos nagrinėjimo. Nebuvo galima R. P. pareiškimo palikti nenagrinėtu, kadangi byloje dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovas, o pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 6 punktą pareiškimą palikti nenagrinėtu galima, jei abi šalys, neprašiusios bylą nagrinėti jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių. Teismas, nenukrypdamas nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, pagrįstai sprendė, kad R. P. prašymas atmestinas, nes ji nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad per 3 mėnesių terminą palikimui priimti aktyviais veiksmais pradėjo rūpintis J. S. palikimu, tvarkė, valdė, disponavo mirusiajam priklausiusia žemės dalimi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos esmė – palikimo ((duomenys neskelbtini) dalių 10,83 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Prienų r.), atsiradusio po J. S. mirties ((duomenys neskelbtini)), priėmimas.

Pareiškėjas A. S. (palikėjo brolis) 2014 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas pratęsti terminą palikimui priimti (pagal įstatymą).

Apeliantė R. P. (testamentinė įpėdinė) 2014 m. rugsėjo 29 d., sužinojusi apie pareiškėjo užvestą bylą, pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą (pagal testamentą), pradėdama jį faktiškai valdyti.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą patenkino – pratęsė terminą palikimui priimti, o apeliantės pareiškimą atmetė, motyvuodamas tuo, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų savo nurodomoms aplinkybėms pagrįsti ir byloje nėra jokių duomenų, kad ji būtų išreiškusi valią valdyti palikėjo turtą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.) bei neatskleidė bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Kaip matyti byloje yra kilęs ginčas tarp suinteresuotųjų asmenų (įpėdinių - pareiškėjo ir apeliantės), kuriam gi iš jų priklauso palikėjo J. S. palikimas. Nustačius, kad apeliantė priėmė jai 2003 m. gruodžio 3 d. testamentu paliktą ½ dalį palikimo (kita ½ dalis palikimo palikta suinteresuotam asmeniui E. V.), nebūtų pagrindo svarstyti pareiškėjo pareiškimo dėl ½ dalies apeliantės priimto palikimo, tačiau išlieka neaiškumas su kita ½ dalimi testamentu palikto palikimo E. V., kuri nėra pareiškusi aiškios savo pozicijos dėl to (priėmė ji šį palikimą, ar ne), nuo kurios priklauso pareiškėjo pareiškimo svarstymo galimybės. Taigi, tik nustačius, jog testamentinės įpėdinės nepriėmė palikimo, gali būti svarstomas ir tenkinamas/atmetamas pareiškėjo pareiškimas dėl termino palikimui priimti pratęsimo.

Byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, todėl teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d.), t. y. teismas turi būti aktyvus tokio pobūdžio bylose. Šiuo atveju teismo aktyvumas leidžia užtikrinti teisingumo vykdymą, kas yra esminė teismo funkcija, ir leidžia priimti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Teisingo teismo sprendimo priėmimas yra visos bylos nagrinėjimo esmė ir siekiamybė, todėl kiti civilinio proceso principai (pvz.: proceso koncentracija ir ekonomiškumas) negali būti prioritetiniai siekiant teisingo sprendimo. Teisingumas negali „nukentėti“ ir dėl to, kad vienas iš suinteresuotų asmenų netinkamai gynė savo interesus.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vykdydamas teisingumą, netinkamai taikė procesinės teisės normas, t. y.: 1) nesuteikė apeliantei teisės būti išklausytai, 2) nesuteikė galimybės pateikti savo įrodymus (apklausti liudytojus ir pan.), 3) nesiėmė priemonių tinkamai atskleisti ginčo esmę. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pirmame teismo posėdyje, nedalyvaujant apeliantei ir jos pareiškimą atmetė, nes nebuvo duomenų jos pareiškime nurodomoms aplinkybėms pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks operatyvus bylos išnagrinėjimas, kuriuo nebuvo siekiama aiškintis apeliantės nurodomų aplinkybių dėl palikimo priėmimo (kurios liko iš esmės neišsiaiškintos), kurios turi esminę reikšmę tarp šalių kilusiam ginčui teisingai išspręsti, nėra pateisinamas. Dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, neatvykus į teismo posėdį apeliantei, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, į reiškiamus reikalavimus, į tai, kad apeliantė savo pareiškime buvo nurodžiusi, jog į posėdį atsives liudytojus, į tai, kad vyko pirmas teismo posėdis ir nebuvo duomenų apie apeliantės piknaudžiavimą procesu, į teismo pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, turėjo atidėti bylos nagrinėjimą, kviesti apeliantės nurodomus liudytojus (išsiaiškinus juos ir jų gyvenamąsias vietas) ir pasidomėti, dėl kokių priežasčių buvo neatvykta į teismo posėdį. Kaip šiuo metu nustatyta, apeliantė neatvyko į teismo posėdį, nes jai patarė nevykti jos advokatė, kuri tinkamai neinformavo teismo apie savo užimtumą tuo metu kitose bylose, ir kuri pati manė, jog teismo posėdis bus atidėtas (teigia, kad informavo teismą apie savo užimtumą). 2014 m. gruodžio 18 d. atstovavimo sutartis su advokate (b. l. 108), kuri sudaryta iki paskirto teismo posėdžio, patvirtina tai, jog apeliantė siekė dalyvauti procese, aktyviai ginti savo interesus. Taigi, nėra jokio pagrindo spręsti, kad apeliantė nerūpestingai ar aplaidžiai gynė savo interesus. Susidariusioje situacijoje gaunasi, jog apeliantės neatvykimas į teismo posėdį (nesant tame piknaudžiavimo procesu požymių) sąlygojo jos pareiškimo atmetimą, kas nėra suderinama su teisingumo vykdymu. Be to, pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių išsiaiškinti testamentu suinteresuotam asmeniui E. V. palikto ½ dalies palikimo priėmimo/nepriėmimo aplinkybių, kas taip pat turi esminės reikšmės ginčui tarp suinteresuotų asmenų galutiniam išsprendimui (tik esant nepriimtai kuriai nors daliai palikimo pagal testamentą, gali būti pagrindas svarstyti pareiškėjo pareiškimą).

Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimo atidėjimą (CPK 162² str.), įrodymų rinkimą, tyrimą ir vertinimą (CPK 179 str., 183 str., 185 str., 443 str. 8 d.), dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.) bei neatskleidė bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), todėl nesant galimybės pagal byloje esančius įrodymus išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.