Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2019-11-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A11.-2301-729/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-11-29
Bylos Nr.
A11.-2301-729/2019
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00232-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Pažeidėjas
G. R.
Advokatai
Gediminas Lukauskas
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. A11.-2301-729/2019
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00232-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29; 21.9.9 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. lapkričio 29 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. R.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Gediminui Lukauskui,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui U. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 7 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. lapkričio 1 d. administracinio nusižengimo protokolas G. R. surašytas už tai, kad gabeno neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį, t. y. 2019 m. spalio 31 d., apie 20:00 val., medžioklės metu, sumedžiojo šerno patelę. Sumedžiotą gyvūną iš sumedžiojimo vietos paėmė 2019 m. lapkričio 1 d. ryte, apie 07:30 val., ir prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos neįrašė medžioklės lape kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota. G. R. neinformavo medžioklės vadovo apie sumedžiotą šerno patelę. Sumedžiotą šerno patelę gabeno automobiliu „Hyundai Teracan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Šerno patelė buvo sumedžiota graižtviniu šautuvu (duomenys neskelbtini) 3006, Nr. 92949. Gyvūnas buvo sumedžiotas neteisėtai, padarant žalos gamtai. G. R. tokiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. Nr. 258 įsakymu (toliau – Taisyklės) 22, 23, 58.2.3. punktus ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 7 dalyje.

Administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes įrodo byloje esantys įrodymai: 2019 m. lapkričio 1 d. administracinio nusižengimo protokolas, tarnybiniai pranešimai ir kiti administracinėje byloje esantys įrodymai.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. R. pripažino padaręs jam inkriminuotą nusižengimą, labai gailisi dėl jo padarymo ir parodė, kad nusižengimą padarė dėl neapdairumo, išsiblaškymo. 2019-10-31 vakare jis dalyvavo medžioklėje, šovė iš savo medžiotojo bokštelio, bet neišgirdo būdingo gyvūno pašovimui garso ir pamanė, kad gal prašovė. Ėjo su šunim ieškoti galimai pašauto gyvūno, švietė prožektoriumi, bet nerado; paskui suprato, kad ieškojo ne toje vietoje. Vakare po šūvio nebuvo priėjęs prie šėryklų (viliojimo vietos), nors prieš šaunant ten buvo atėjęs būrys šernų, nes po šūvio jis pamatė šerną nubėgant į krūmus, todėl ten ir ėjo ieškoti. Paaiškėjo, kad ėjo sveiko šerno pėdsakais ir po to į šėryklos vietą nebegrįžo. Šūvio metu šernas ir buvo kitoje vietoje, ne prie šėryklų. Negali paaiškinti, kodėl būtent prie šėryklų buvo rastas kraujas. Kitą dieną, atsikėlęs anksti ryte, vienas savo automobiliu „Hyundai Teracan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuvažiavo dar paieškoti ir šviesoje iškart pamatė nušautą šerno patelę. Buvo ankstyvas rytas ( 05.00 val.), manė, kad medžioklės vadovas vis dar miega, todėl nenorėdamas jo žadinti, pasikrovė tą šerną į savo automobilį ir išvežė iš medžioklės vietos, neįrašęs apie tai į medžioklės lapą, kuris buvo pas medžioklės vadovą. Į namus užsuko tik pasiimti šerno dorojimo įrankių, ketino važiuoti doroti jo į dorojimo vietą prie medžioklės vadovo namų, tuo pačiu būtų ir įrašęs apie jį į medžioklės lapą, tačiau nespėjo to padaryti, nes į jo kiemą atvažiavo aplinkos apsaugos pareigūnai ir nebeleido to daryti. Išvakarėse nebuvo kalbėjęs su medžioklės vadovu, kad anksti ryte jie kartu vyks ieškoti galimai nušauto šerno. Supranta, kad pažeidė medžioklės taisykles paimdamas sumedžiotą gyvūną iš sumedžiojimo vietos neįrašęs į medžioklės lapą. Medžioja apie keturiasdešimt metų, tačiau į norminius aktus, reguliuojančius medžioklę, per daug nesigilino. Medžioklė jo supratimu baigėsi tuo metu, kai informavo medžioklės vadovą, kad išvyksta, apie 21:00 val. , todėl medžioklės lapas greičiausiai galiojo iki 24:00 val., o jei būtų važiavęs kitą dieną ieškoti gyvūno su ginklu ar/ir su medžiokliniu šunimi, tai greičiausiai būtų reikėję rašyti naują lapą. Savo veiksmus vertina neigiamai, kritiškai. Gyvena dviese su žmona, nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. yra bedarbis, todėl pragyvena iš nedarbo išmokų ir žmonos uždarbio, prašo skirti kuo švelnesnę nuobaudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas teismo posėdžio metu akcentavo, kad medžioklė buvo teisėta, šernas buvo sumedžiotas teisėtai. Medžioklė vyko iki 2019 m. spalio 31 d., 24:00 val., iki tada galiojo medžioklės lapas, todėl radus šerną kitą dieną medžioklės vadovas būtų turėjęs rašyti į kitą medžioklės lapą. Šiuo atveju tai nėra reglamentuota. Dėl to nusižengimo protokole nesurašyta tinkamai nusižengimo esmė. Šiuo atveju buvo neteisėtas ne gyvūno sumedžiojimas, o sumedžioto gyvūno gabenimas. Todėl konfiskuoti ginklo šiuo atveju nėra pagrindo, nes gabendamas gyvūną G. R. jo nebuvo pasiėmęs, o 2019 m. spalio 31 d. medžioklė buvo teisėta. G. R. per keturiasdešimt medžioklės metų nebuvo baustas administracine tvarka už medžioklės taisyklių pažeidimus, būtina į tai atsižvelgti ir skirti atitinkančią jo kaltei nuobaudą.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko administracinio nusižengimo protokole išdėstytą kaltinimą. Nors G. R. ir pripažino kaltę, tačiau nebuvo atviras ir savo motyvų ir tikslų iki galo neatskleidė. Šį šerną jis nušovė šėrimo vietoje, todėl neįtikėtina, kad neieškojo jo būtent ten; labiau tikėtina, kad norėjo pasisavinti jį, nesidalindamas su kitais medžiotojais, todėl jiems ir pasakė, kad šerną prašovė. Nepaisant to buvo nuspręsta ryte organizuoti jo paiešką ir rinktis 05:00 val. ryto, tačiau jis šito nepaisydamas išvažiavo vienas, be medžioklinio šuns, ieškoti šerno. Kartu iš vakaro tyčia suklaidino ir medžiotojus, o ryte, nepranešdamas apie tai medžioklės vadovui, tyčia jį apgavo. Jį aptikus gabenantį šerną pradėjo kurti versiją, kad jis dar neskambino medžioklės vadovui, nes nenorėjo jo žadinti, nors medžioklės vadovas patvirtino, kad jie jau iš vakaro buvo sutarę susitikti ir kartu ieškoti gyvūno. Medžioklė baigiasi nebūtinai tą pačią dieną, kai prasideda; jos pabaigos momentą nustato medžioklės vadovas, jei buvo nušautas gyvūnas tai yra laikas, kai jis surandamas. G. R. turėjo žinoti, kad negalima paimti gyvūno iš miško, prieš tai neįrašius apie jo sumedžiojimą į medžioklės lapą, ir tai padarė, todėl pagrįstai yra patrauktas atsakomybėn už neteisėtą medžioklę. Jis nuoširdžiai visų savo veikos aplinkybių nepripažino, nurodė net radęs šernę kitoje vietoje, nei paskui apžiūrint nustatyta, kur ji pašauta gulėjo ir kraujavo, melavo neturėjęs medžioklės vadovo nurodymo ryte kartu jos ieškoti, todėl įstatymo numatyta sankcija jam neturėtų būti švelninama.

Liudytojas V. M. teismo posėdžiu metu parodė, kad pagal gautą informaciją 2019-11-01 ryte atvyko pas G. R., sutiko jį kieme, paprašė parodyti kieme stovėjusio automobilio „Hyundai Teracan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) bagažinę ir rado joje negyvą gausiai nukraujavusią šerno patelę. Po to kartu su G. R. vyko į medžioklės plotą, kur 2019-10-31 teisėtai vyko medžiotojų ir žvejų klubo „Jūra“ medžioklė ir buvo nušautas šis žvėris. G. R. parodė vietą, kurioje neva ryte rado nušautą šernę, tačiau ten nebuvo nei gilesnių automobilio provėžų, nei kraujo; didelis kraujuotas plotas ir gilios provėžos rastos gyvūnų viliojimo vietoje, prie šėryklos. G. R. medžioklės lapo neturėjo, nurodė, kad jis yra pas klubo vadovą, kurio žadinti ankstyvą rytą jis neva nenorėjo, todėl atvažiavo ir gyvūną parsivežė vienas. Šie G. R. veiksmai – sumedžioto gyvūno paėmimas ir vežimas doroti, neįrašius apie sumedžiojimą į medžioklės lapą – priskiriami neteisėtai medžioklei, nes medžioklė, kai yra nušautų gyvūnų, baigiasi tik po jų paėmimo iš miško. Jo padarytos žalos aplinkai dydis paskaičiuotas pagal patvirtintą lentelę ir kasmetinį indeksavimą. Šerno sumedžiojimo vieta nėra toje zonoje, kurioje reikėtų nušautą šerną tirti dėl maro užkrėtimo; šias zonas nustato veterinarijos tarnybos teisės aktas. Kadangi tai nėra maro zona, dėl to šernas nebuvo tirtas ir pripažinus atlieka sunaikintas. Trichineliozė neturi reikšmės žalos gamtai dydžio nustatymui. Trichineliozės tyrimas atliekamas pačių medžiotojų, kai siekiama patikrinti ar tinkama suvartoti gyvūną kaip maistą. Reikšmę turi sumedžiojimo neteisėtumas, žala skaičiuojama už vienetą, už gyvūną. Medžioklė turi būti teisėta, net jeigu medžiojama maro zonoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 290 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklės tvarką, pažeidimus. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad <..> neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas ar gabenimas užtraukia administracinę atsakomybę. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai yra alternatyvūs, iš ko seka, kad administracinei atsakomybei pagal komentuojamo straipsnio nuostatas kilti pakanka bent vieno iš minėtų veiksmų atlikimo. ANK 290 straipsnyje esančios normos dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipiančioji į kitus teisės aktus. Taikant administracinę atsakomybę už šį administracinį nusižengimą jo sudėties nustatymas reikalauja žinoti ir panaudoti medžioklę reglamentuojančius aktus, kuriuos kaltininkas pažeidė (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-109-879/2019).

Taisyklių 22 punkte nustatyta, kad prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus, kurių medžioklė limituojama, iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotų gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiota. Medžiojant medžioklės būdais tykojant arba sėlinant, ši informacija į medžioklės lapą įrašoma prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas. <...> Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai. Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. Medžiotojas privalo informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą ar sužeistą medžiojamąjį gyvūną. Taisyklių 58.2.3. punkte nustatyta, kad asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį.

Taikant ANK 290 straipsnio 7 dalį būtina pirmiausia nustatyti, kad gabenamas gyvūnas buvo sumedžiotas neteisėtai, nes iš ANK pateiktos nusižengimo sudėties formuluotės bei Taisyklių 58.2.3. punkto matyti, kad būtent neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas yra laikomas neteisėtu, kai tai daro asmuo, turintis teisę medžioti. Iš teisinio reglamentavimo matyti, kad vienas iš atvejų, kai gyvūnas laikomas sumedžiotu neteisėtai yra tada, kai asmuo, nors ir turi teisę medžioti, medžioja tykojant, tačiau prieš išgabenant sumedžiotą gyvūną, kurio medžioklė limituojama, iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jis sumedžiotas, neįrašo į medžioklės lapą informacijos apie tokio gyvūno sumedžiojimo faktą arba neinformuoja medžioklės vadovo, kad šią informaciją įrašytų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. R. 2019 m. spalio 31 d., apie 20:00 val., medžioklės metu, sumedžiojo šerno patelę tykojant ir sumedžiotą gyvūną iš sumedžiojimo vietos paėmė 2019 m. lapkričio 1 d. ryte, apie 07:30 val. (b. l. 3–4, 5). Gyvūno sumedžiojimo ir paėmimo (gabenimo) faktų neneigia ir juos patvirtina pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Iš medžioklės lapo serijos Nr. 19JK-KL-41 nustatyta, kad G. R. prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos neįrašė medžioklės lape kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota (b. l. 10). Jis taip pat nepranešė medžioklės vadovui, kad tokia informacija būtų lape įrašyta. Kaip matyti iš medžioklės lapo turinio, jis galioja nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Todėl G. R. radus šerną tik 2019 m. lapkričio 1 d., minėta informacija vis tiek turėjo būti įrašyta šiame lape, o ne kitame, priešingai negu nurodo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas. Taigi įvertinus visa tai kas išdėstyta G. R. šerno patelės sumedžiojimas buvo neteisėtas.

Taip pat būtina nustatyti administracinio nusižengimo dispozicijoje numatytą objektyviosios pusės požymį – gabenimą. Nei ANK, nei medžioklę reglamentuojantys teisės aktai nepateikia gabenimo sąvokos, tačiau iš teismų praktikos analizės matyti, kad neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas suprantamas kaip tokio gyvūno buvimo vietos pakeitimas, perkeliant jį tam tikru nuotoliu, kai tai daroma bet kokiu būdu, t. y. vežant (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-284-245/2019), velkant (tempiant) virve (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)768/2017) ir t. t. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. R. sumedžiotą šerno patelę transportavo automobiliu „Hyundai Teracan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu tokie G. R. veiksmai, be abejonės, yra gyvūno gabenimas ANK 290 straipsnio 7 dalies ir Taisyklių 58.2.3. gabenimo sąvokos prasme.

ANK neišskiria veikų, kurios gali būti padaromos tik tyčia ar neatsargiai, ar esant ir vienai, ir kitai kaltės formai. Tad kiekvieno nusižengimo atveju reikia spręsti, kokia kaltės forma gali būti padaromas konkretus nusižengimas. Pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose nurodoma, kad nėra jokio pagrindo išvadai, kad pagal ANK 290 straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys gali būti traukiami tik už tyčinius teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-23-2013, 2AT-76-2014). Veikų, ANK aprašytų formaliąja sudėtimi, valinis tiesioginės tyčios elementas, pagal ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą pasireiškia tuo, kad kaltininko valia sutelkta į pavojingos veikos padarymą, psichinis santykis su pavojingos veikos padariniais įstatyme nenurodomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-41-699/2018). ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia arba neatsargiai. Administracinio nusižengimo protokole bei teismo posėdžio metu G. R. nurodė šias aplinkybes: 2019 m. spalio 31 d. vakare šovė į šerną, jo ieškojo, bet nerado ir apie tai pranešė medžioklės vadovui, jam pasakydamas, kad iš ryto važiuos jo ieškoti; 2019 m. lapkričio 1 d. ryte surado šerną, pasikrovė jį į automobilį; kadangi buvo ankstus rytas medžioklės vadovo neinformavo, laukdamas kada atsibus; nespėjus to padaryti buvo sustabdytas gamtos apsaugos inspekcijos. Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytą versiją vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo kaltę dėl padaryto nusižengimo, nes byloje esantys įrodymai paneigia tokią versiją. Iš tarnybinių pranešimų bei filmuotos medžiagos nustatytos be kita ko šios aplinkybės: G. R. 2019 m. lapkričio 1 d. ryte nuvažiavo link šerno sumedžiojimo vietos ir užtrukęs iki valandos laiko pargabeno nušautą šerno patelę į savo namus; jis apie paėmimą ir gabenimą nepranešė medžioklės vadovui; šerno patelė buvo pašauta į sprandą, todėl turėjo kristi vietoje, o ne kažkur bėgti ir sugebėti pasislėpti; šerno patelė automobilyje buvo gabenama nesilaikant biosaugos reikalavimų, neužtikrinta, kad nepratekėtų skysčiai; medžioklės vietoje G. R. parodė iš kurios vietos paėmė gyvūną, bet toje vietoje kraujo nebuvo rasta; atidžiau apžiūrėjus vietą gyvūnų viliojimo vietoje (padangos su pašarais) rasta didelė kraujo dėmė, kruvina lenta ir aiškūs požymiai, kad toje vietoje būta nušauto gyvūno (b. l. 3–4, 5). Iš Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos fotolentelės nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 1 d. 08:42 val. Klaipėdos rajone, medžioklės klubo „Jūra“ medžioklės plotų vienete, prie padangos ir lentos (gyvūnų viliojimo vietoje) rasta kraujo dėmė (b. l. 11). Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko V. M. tarnybiniame pranešime teisingai pažymėta, kad šių aplinkybių visuma rodo, kad G. R. tyčia suklaidino savo kolegas medžiotojus apie prašautą šerną ir norėjo pats jį pasisavinti, nepranešęs medžioklės vadovui. G. R. turi ilgametę medžiojimo patirtį (b. l. 19), todėl turėjo suvokti savo veiksmų (ir neveikimo) neteisėtumą ir pavojingumą. Teismas daro išvadą, kad G. R. suvokė, kad sumedžiojus šerno patelę jis turėjo apie tai pranešti medžioklės vadovui, kad įrašytų medžioklės lape, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiojo (ar tokią informaciją įrašyti pats), kad to nepadarius šis jo neveikimas bei atitinkamai tokio gyvūno gabenimas yra neteisėti, tačiau vis tiek norėjo taip veikti.

G. R. padaryti veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 7 dalyje, sudėtį – neteisėtas sumedžioto gyvūno gabenimas.

Įvertinus visas nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad G. R. pažeidė Taisyklių 22, 23, 58.2.3. punktus ir tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 7 dalyje.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į G. R. kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, pagrindžiant atsakomybę asmenų, padariusių veikas, aprašytas formaliosiomis sudėtimis, tokių padarinių numatymas ir konstatavimas nėra būtinas, tačiau, sprendžiant baudos skyrimo klausimą, turi būti nustatytas padarytos veikos pavojingumo laipsnis, kurį nustatant esminę reikšmę turi padarytos žalos dydis. Iš žalos aplinkai paskaičiavimo nustatyta, kad G. R. nusižengimu padarytos žalos aplinkai dydis yra 1713,90 Eur (b. l. 9). Administracinis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia. G. R. lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes jis tik iš dalies pripažino savo kaltę padaręs šį jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir neišreiškė nuoširdaus gailesčio dėl savo veiksmų. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad G. R. pagal Lietuvos informacinės sistemos „Liteko“ duomenis administracine tvarka nebaustas. Nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. yra bedarbis. Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, G. R. paskyrus artimą minimaliai sankcijoje numatytą nuobaudą ( baudą).

ANK 290 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad <...> už šio straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą. Byloje nurodyta, kad G. R. sumedžiojo šerno patelę graižtviniu šautuvu (duomenys neskelbtini) 3006, Nr. 92949 (su optika ARTEMIS, MEOPTA), o gabeno ją automobiliu „Hyundai Teracan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).

Šiuo atveju, nustačius, kad pažeidimas buvo padarytas sumedžioto žvėries išvežimu iš medžioklės ploto, turėtų būti taikomas šio pažeidimo padarymo įrankio – transporto priemonės - automobilio „Hyundai Teracan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžiu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu G. R. kaip baudžiamojo poveikio priemonė paskirta to paties automobilio - „Hyundai Terracan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 21 d., jis dėl automobilio konfiskavimo jau yra perduotas vykdyti antstoliui, todėl šioje byloje transporto priemonei – automobiliui „Hyundai Teracan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas nebetaikytinas.

G. R. medžioklinis ginklas su optika, kuriuos jis panaudojo, nušaudamas šią šerno patelę, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo padarymo įrankiu nelaikomas. Byloje nustatyta, kad medžioklėje G. R. dalyvavo teisėtai, turėjo teisę ir būti toje vietoje, ir nušauti tokį gyvūną; jo padaryto pažeidimo įrankiu teismas pripažįsta tik transporto priemonę, kuria jis neteisėtai išvežė šį nušautą gyvūną iš medžioklės vietos. Dėl šių priežasčių, siekiant netaikyti pažeidimą padariusiam asmeniui neadekvačių pažeidimui poveikio priemonių ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo reikalavimais, šaunamasis ginklas ir optika iš G. R. nekonfiskuojami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pripažinti G. R. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 7 dalyje ir paskirti jam 900,00 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.

Graižtvinį šautuvą (duomenys neskelbtini) 3006, Nr. 92949 ir optiką ARTEMIS, MEOPTA ir šio ginklo pažymėjimą (2019 m. lapkričio 1 d. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolas Nr. 00109) nutarimui įsiteisėjus, grąžinti savininkui.

Informuoti G. R., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 19107579500, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė