Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. Š. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 7 dalyje už tai, kad gabeno neteisėtai sumedžiotą gyvūną, o būtent: jis dalyvavo medžioklėje 2018 m. lapkričio 17 d. apie 8.25 val. Molėtų rajone (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo medžioklės plotų vienete pagal 2018 m. lapkričio 17 d. išduotą medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai vadovavo medžioklės vadovas A. P., ir kurios metu A. L. su jam priklausančiu graižtviniu šautuvu Sauer 92, 3006 Springfield, varant, neteisėtai sumedžiojo suaugusią briedžio patelę draudžiamu briedžių pateles medžioti laiku (leistinas laikas nuo spalio 1 d. iki lapkričio 15 d.), o D. Š. su kitu medžiotoju B. V. ją atitempė iki keliuko, ant kurio buvo pastatyti medžiotojų automobiliai, po to briedžio patelė buvo pakrauta į automobilinę priekabą, atvežta į namelį ir išdorota. Tuo buvo pažeisti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 (toliau – medžioklės taisyklės), 58, 58.2.3, 74, 74.1 punktų reikalavimai. D. Š. paskirta nuobauda - 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) bauda su teisės medžioti atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4.1. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

4.2. Nagrinėjamu atveju D. Š. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties, kadangi jo gyvūno sumedžiojimo vietoje atlikti veiksmai nelaikytini gyvūno gabenimu ir jo veiksmuose nėra kaltės, kadangi jis nesuvokė, kad tempia neteisėtai sumedžiotą gyvūną. Apeliantas taip pat nesutinka su jam paskirta per griežta bauda bei teigia, kad administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas jam buvo paskirta nepagrįstai.

4.3. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu tuomet, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kalte administracinių teisės pažeidimų teisenoje įvardijamas asmens suvokimas, kokią veiką jis daro ir kokių tai sukels pasekmių, t. y. jo psichinis santykis su daroma veika ir jos padariniais (jei veikos sudėtis juos apima). Kaltė – tai asmens, kuris padarė pažeidimą, vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais pažeidimo sudėties požymiais. Kaltė nustatoma vertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius. ANK yra įtvirtintos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas (ANK 8-9 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl D. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą neturi teisinio pagrindo, tačiau nesutinka su išvada, kad D. Š. administracinį nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

4.3.1. ANK 290 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklės tvarką, pažeidimus. Šio straipsnio 7 dalyje įtvirtinta atsakomybė už medžiojimą ar buvimą medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamaisiais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą ar gabenimą. ANK 290 straipsnyje esančios normos dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipiančioji į kitus teisės aktus. Taikant administracinę atsakomybę už šį administracinį nusižengimą jo sudėties nustatymas reikalauja žinoti ir panaudoti medžioklę reglamentuojančius aktus, kuriuos kaltininkas pažeidė.

4.3.2. D. Š. skundžiamu nutarimu nubaustas už medžioklės taisyklių (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 11 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 58.2.3 punkto reikalavimų pažeidimus, t. y., draudimą gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Apeliaciniame skunde pats sumedžiojimo ir gabenimo faktas draudžiamu medžioti suaugusią briedžio patelę laiku neneigiamas, tačiau administracinio nusižengimo teiseną nutraukti prašoma teigiant, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nebuvo tyčios gabenti neteisėtai sumedžiotą gyvūną. Apeliantas nurodo, kad veikos, už kurią yra patrauktas administracinėn atsakomybėn padarymo momentu jis nežinojo ir neturėjo pagrindo įtarti, kad sumedžiotas gyvūnas yra ne jauniklis, o antrametė briedžio patelė (briedžio lytis ir amžius nustatyti atlikus gyvūno galvos tyrimą – b. l. 43-46). Tačiau aukštesnės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių D. Š. kaltę padarius ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą.

4.3.3. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. Š., vykdydamas medžioklės vadovo nurodymą, su kitu medžiotoju B. V. nuvyko prie nušauto briedžio, pakėlė jo koją, ant kurios B. V. uždėjo virvę ir ją prikabino prie transporto priemonės kablio. Tuomet jie abu transporto priemone nutempė (apie 60 m) sumedžiotą gyvūną iki priekabos pakrovimui. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad jis neturėjo pagrindo abejoti kitų medžiotojų ir medžioklės vadovo pateikta informacija, kad sumedžiotas briedžio jauniklis, bei neturėjo pareigos atidžiai apžiūrėti gyvūną bei įsitikinti gautos informacijos tikrumu. Tokie D. Š. argumentai vertintini kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

4.3.4. Apklausiamas apylinkės teismo posėdyje D. Š. nurodė, kad yra medžiotojas nuo 2012 metų ir medžioja intensyviai, patvirtino, kad yra medžiotojas selekcininkas. Be to, jis yra pareigūnas, vykdantis aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę - Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Utenos aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas. Atsižvelgiant į D. Š. ilgametę medžiojimo praktiką, profesines bei specialias žinias įgytas laikant selekcininko egzaminą, jo gebėjimas atpažinti tikslų gyvūno amžių ir lytį pagal jo išorės požymius nekelia abejonių. Spręstina, kad jei būtų atidžiai apžiūrėjęs sumedžiotą gyvūną, jis turėjo suprasti, kad yra sumedžiotas žvėris, kurio medžioklė inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo metu nebuvo leistina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad D. Š., prieš rišdamas virvę ant sumedžiotos briedžio patelės kojos ir kartu su kitu medžiotoju vilkdamas ją automobiliu iki pakrovimo vietos galėjo patikėti kitų medžiotojų pasakymu, kad buvo sumedžiotas briedžio jauniklis. Kita vertus būdamas aplinkosaugos pareigūnu, kuris turi pareigą vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę bei privalo ypatingai gerai išmanyti medžioklės taisykles reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir žino atsakomybę už atitinkamų reikalavimų pažeidimus bei būdamas pakankamai atsakingas ir rūpestingas, prieš imdamasis kokių nors veiksmų sumedžioto gyvūno atžvilgiu jis privalėjo įsitikinti, kad gyvūnas kito medžiotojo buvo sumedžiotas teisėtai, t. y. kad pagal lytį ir amžių jo medžioklė tuo metu buvo leidžiama. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad D. Š. galimybės apžiūrėti sumedžiotą žvėrį jo nušovimo vietoje buvo apribotos dėl paros laiko ar oro sąlygų, nes nustatyta, kad pažeidimas buvo padarytas šviesiu paros metu, t.y. 8.25 val. ryto ir šių aplinkybių apeliantas neginčija. Atvirkščiai, byloje nustatytais duomenimis ir jo paties parodymais apeliantas, prieš pradėdamas neteisėtus veiksmus, turėjo artimą tiesioginį kontaktą su gyvūnu – priėjo kartu su B. V. prie briedžio patelės jos kritimo vietoje ir iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų, kad nutempti ją iki pakrovimo vietos. Visa tai rodo, kad D. Š. turėjo ir galimybę ir specialių žinių įsitikinti koks gyvūnas yra sumedžiotas ir užkardyti kitų medžioklėje buvusių asmenų daromus tolesnius neteisėtus veiksmus.

4.3.5. ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatytas pažeidimas nereikalauja pasekmių kilimo ir neturi būti padarytas tiesiogine tyčia. Medžioklė pati savaime yra pavojinga, todėl griežtai kontroliuojama veikla, o medžioklėje dalyvaujantis asmuo privalo laikytis visų jam keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad D. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį, kadangi, jis, būdamas medžiotoju selekcininku, gebančiu atpažinti tikslų gyvūno amžių ir lytį, turėdamas visas galimybes patikrinti, koks žvėris yra sumedžiotas bei nustatyti jo amžių, elgdamasis nerūpestingai ir neapdairiai, gabeno neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Nors byloje nėra duomenų neginčijamai patvirtinančių, kad D. Š. neteisėtai sumedžiotą gyvūną gabeno tyčia, tačiau tyčios D. Š. veiksmuose nebuvimas nesudaro pagrindo jį atleisti nuo administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad D. Š. administracinį nusižengimą padarė ne tiesiogine tyčia, o dėl nerūpestingumo.

4.3.6. ANK neišskiria veikų, kurios gali būti padaromos tik tyčia ar neatsargiai, ar esant ir vienai, ir kitai kaltės formai. Tad kiekvieno nusižengimo atveju reikia spręsti, kokia kaltės forma gali būti padaromas konkretus nusižengimas. Pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose nurodoma, kad nėra jokio pagrindo išvadai, kad pagal ANK 290 straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys gali būti traukiami tik už tyčinius teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-23-2013, 2AT-76-2014). Aptartos teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą neabejotina, kad D. Š. inkriminuojami neteisėti veiksmai, atitinkantys medžioklės taisyklių 58.2.3 ir 74.1 punktus yra susiję su dalyvavimu medžioklėje nesilaikant tam tikrų teisės aktų keliamų reikalavimų. Teigti, kad tokie medžiotojo veiksmai galimi tik esant tiesioginei tyčiai nėra jokio objektyvaus pagrindo. Praktiką bendrosios kompetencijos teismams Lietuvos Respublikoje formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaip matyti iš aukščiau paminėtų duomenų dar 2012 metais sprendė, kad ATPK 85 straipsnyje (atitinkantis šiuo metu galiojantį ANK 290 straipsnį) numatyti medžioklės taisyklių pažeidimai gali būti padaromi tiek tyčia tiek ir dėl neatsargumo.

4.4. Nors apeliantas ginčija, kad jo veiksmuose nuvelkant sumedžiotą gyvūną iki pakrovimo vietos nėra ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo dispozicijoje numatyto objektyviosios pusės požymio – gabenimo, tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apelianto veiksmai kartu su B. V. pririšant sumedžioto gyvūno koją virve prie transporto priemonės ir gyvūno vilkimas maždaug 60 m iki pakrovimo vietos laikytini gabenimu, nes būtent jų aktyvių fizinių veiksmų dėka buvo įveikta dalis kelio, transportuojant sumedžiotą gyvūną iki dorojimo vietos. Atsakant į apelianto skundo argumentus, pažymėtina, kad teismas yra nepriklausomas byloje surinktų įrodymų teisinio vertinimo procese ir jo nevaržo įvairių institucijų priimtų sprendimų ar raštų turinys. Be to, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartyje pateiktu aiškinimu dėl gyvūno gabenimo.

4.5. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentu, kad D. Š. nepagrįstai buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. ANK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Šiuo atveju ANK nenumato galimybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kartu su 290 straipsnio 7 dalyje numatyta bauda skirti ir teisės medžioti atėmimą, todėl darytina išvada, kad D. Š. administracinio poveikio priemonė buvo paskirta nepagrįstai.

4.6. Apeliaciniame skunde keliamas ir D. Š. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodant, kad apylinkės teismas, paskirdamas jam 1300 Eur dydžio baudą, buvo per griežtas. Apygardos teismas sutinka su skundo argumentais, jog paskirta bauda savo dydžiu yra neproporcinga pažeidėjo asmenybei ir padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui.

4.6.1. ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas D. Š. skirtinos baudos dydį, atsižvelgė į jo užimamas pareigas (aplinkos apsaugos pareigūnas) ir jų prieštaringumą padaryto nusižengimo pobūdžiui, kaltės formą (tiesioginė tyčia), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmenybę (neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis) ir paskyrė sankcijoje numatytą vidutinio dydžio baudą. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tokio dydžio baudos paskyrimas D. Š. neprieštarauja įstatymo reikalavimams, tačiau, atsižvelgiant į jo asmenybę, apygardos teismo nustatytą kaltės formą padarant nusižengimą (nerūpestingumas, o ne tiesioginė tyčia), į D. Š. individualius veiksmus ir vaidmenį visų medžioklėje dalyvavusių asmenų veiksmų kontekste darytina išvada, kad apeliantui paskirta nuobauda nėra tinkamai individualizuota.

4.6.2. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei proporcingumo principais, spręstina, kad D. Š. skirtina artima minimaliam ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatytam dydžiui - 900 Eur bauda bus pakankama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

4.7. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nutarimas yra keistinas panaikinant D. Š. paskirtą administracinio poveikio priemonę ir paskiriant mažesnio dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nutarimą D. Š. administracinio nusižengimo byloje. D. Š. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 7 dalyje padarymą skirti 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.

Nutarimo dalį, kuria D. Š. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, panaikinti.

Nustatyti, kad D. Š. ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė dėl nerūpestingumo.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.