Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-01-10 · Byla Nr. ATP-40-382/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-10
Bylos Nr.
ATP-40-382/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-02752-2013-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zigmas Pocius
Kategorijos
  • 42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. ATP-40-382/2014
Proceso Nr. 4-06-3-02752-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 42.2.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarimo, kuriuo T. S. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūrai papildomai tirti ir administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. 2013 m. birželio 26 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad „2013 m. birželio 20 d. atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), patikrinimą (2013-06-20 aktas Nr.(9) LT1-111) nustatyta, kad bendrovė importuoja ir į Lietuvos rinką išleidžia transporto priemones, neįsiregistravusi Gamintojų ir importuotojų registravimo sąvade, už 2012 metus laiku nepateikė transporto priemonių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo apskaitos bei nedalyvavo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ENTP tvarkymo sistemoje ir nevykdo Valstybės nustatytų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir transporto priemonių dalių tvarkymo užduočių, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo VIII skirsnio, 34¹ str. 2 d. 1 p.,3p., 34¹ str. 4 d.; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-05-27 įsakymo Nr. D1-291 II d. p.; Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 158,159,160 punktų nustatytus reikalavimus. Atsakingas asmuo – bendrovės direktorius T. S., kuris pagal užimamas pareigas yra atsakingas už bendrovės ūkinę – komercinę veiklą“. Protokole nurodyta, kad T. S. pažeidė ATPK 51²⁰ str. 1 d., 3 d. ir 51²⁰ str. 5 d.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūrai papildomai tirti ir administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą. Nurodo, jog su nutarimu nesutinka, kadangi teismas netinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus ir neteisingai aiškino ir pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Institucijos teigimu, administracinio teisės pažeidimo protokole yra pakankamai aiškiai ir konkrečiai įvardyti esminiai ATPK 51²⁰ str. 1 d., 3 d. ir 5 d. numatytų pažeidimų objektyvieji požymiai, o būtent ATPK 51²⁰ str. 1 d., kad už 2012 m. nepateikė transporto priemonių tiekimo rinkai ataskaitų, pagal ATPK 51²⁰ str. 3 d., kad neįregistravo įmonės Gamintojų ir Importuotojų registravimo sąvade, pagal ATPK 51²⁰ str. 5 d., kad nedalyvavo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje. Be to, visi trys pažeidimai yra detaliai nurodyti kartu su administracinio teisės pažeidimo protokolu teismui pateiktame 2013 m. birželio 20 d. patikrinimo akte. Taip pat nurodytas konkretus veikų padarymo laikas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas buvo atliekamas už 2012 metus. Pasak Institucijos, už 2012 m. transporto priemonių tiekimo rinkai ataskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitos turėjo būti pateiktos iki 2013 m. birželio 21 d. Vadovaujantis LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-291 patvirtintų Gamintojų ir importuotojų taisyklių 5 p. pradėję transporto priemonių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, gamintojai ir (ar) importuotojai turi užsiregistruoti sąvade per tris mėnesius nuo šių gaminių tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai pradžios. Vadinasi, įmonei pradėjus tiekti transporto priemones rinkai (pagal įmonės pateiktus dokumentus 2012 metais buvo pateiktos 136 transporto priemonės rinkai), per tris mėnesius atsiranda pareiga įsiregistruoti sąvade. Tačiau 2012 m. kovo 27 d. atlikus įmonės patikrinimą už 2011 metus buvo nustatyta, kad tiekiamos transporto priemonės neužsiregistravus Gamintojų ir importuotojų sąvade.

Institucija nesutinka ir su teismo išvada, jog ATPK 50²⁰ str. yra skirtas tik ūkio subjektams, importuojantiems/gaminantiems eksploatuoti netinkamas transporto priemonės. Institucijos teigimu, aiškinant sistemiškai, šis straipsnis reglamentuoja visų importuotojų/gamintojų (tiek tiekiant rinkai eksploatuoti tinkamas, tiek netinkamas transporto priemones) pareigą laikytis teisės aktų, reglamentuojančių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą. Institucijos manymu, šiuo konkrečiu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdama transporto priemonių importuotoja, importuodama tinkamas eksploatuoti transporto priemones privalo laikytis teisės aktų, reglamentuojančių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą, kadangi, jei ateityje kyla atsakomybė įvežtą transporto priemonę sutvarkyti kaip atlieką, už atliekų utilizavimo sistemos organizavimą ir finansavimą atsako gaminių importuotojas. Pareiga registruotis sąvade kyla visiems gamintojams ir importuotojams, kadangi tai svarbu kontroliuojant įvežamų automobilių srautus į vidaus rinką, vykdant apskaitą ir kaupiant lėšas būsimam įvežtų automobilių utilizavimui.

Nors teismas nutarime nurodo, jog objektyviųjų požymių nenurodymas užkerta kelią tinkamai pasinaudoti teise į gynybą, o pažeidimo datos nenurodymas neleidžia tinkamai pritaikyti ir ATPK 35 straipsnio nuostatų dėl nuobaudos skyrimo terminų, tačiau, Institucijos teigimu, T. S. galimybės gintis nuo jam pareikšto kaltinimo suvaržytos nebuvo, jam buvo žinomas šio kaltinimo turinys. T. S. jokių įrodymų, objektyviai paneigiančių atlikto patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, teismui nepateikė, todėl jo kaltė yra įrodyta bei veika kvalifikuota tinkamai.

Institucija pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijai papildomai tirti ir administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu T. S. administracinio teisės pažeidimo byla buvo grąžinta Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas neteisingai ir tai trukdo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas su tokia Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvada nesutinka, nurodydamas, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra pakankamai aiškiai ir konkrečiai įvardyti esminiai ATPK 51²⁰ str. 1 d., 3 d., 5 d. numatytų pažeidimų objektyvieji požymiai.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, įvertinęs skundo argumentus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatyti administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai yra esminiai ir tai trukdo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-135/2008, Klaipėdos apygardos teismo nutartis ATP-300-360/2013, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-1243-648/2012). Grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-202/2011).

Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi jau buvo grąžinęs T. S. administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijai papildomai tirti ir administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti (b. l. 18). Tuo tarpu Institucija 2012 m. kovo 30 d. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų ne tik kad nepašalino, tačiau T. S. 2013 m. birželio 26 d. surašė naują administracinio teisės pažeidimo protokolą, inkriminuodama naujus administracinius teisės pažeidimus. Be to, 2013 m. birželio 26 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas yra analogiškas surašytam 2012 m. rugsėjo 17 d. administraciniam teisės pažeidimo protokolui, kurio trūkumus Institucija ir turėjo pašalinti, tačiau to nepadarė. Taigi Institucija iki šiol neįvykdė Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nurodytų reikalavimų dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų pašalinimo.

Nors Institucija kvestionuodama apylinkės teismo nutarimą skunde nurodo, jog T. S. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole yra pakankamai aiškiai ir konkrečiai įvardyti esminiai ATPK 51²⁰ str. 1 d., 3 d., 5 d. numatytų pažeidimų objektyvieji požymiai, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia Institucijos pozicija. Akivaizdu, kad T. S. inkriminuoti ATPK 51²⁰ str. 1 d., 3 d., 51²⁰ str. 5 d. pažeidimų požymiai yra aprašyti tik iš dalies, neaišku, kada pažeidimai konkrečiai padaryti, nenurodyta kiekvieno iš trijų pažeidimų data, laikas ir vieta. Nors apygardos teismas dar 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartyje buvo nurodęs, jog būtina tirti, kokias transporto priemones įveža UAB „(duomenys neskelbtini)“, kokie dokumentai patvirtina importo faktą, nurodė, jog būtina detalizuoti pažeidimų įvykdymo aplinkybes, tačiau to padaryta taip pat nebuvo.

Be to, vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu. Taigi Institucija, surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą T. S., jame turėjo nurodyti ir kokius konkrečius teisės aktus savo veiksmais pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, t. y. turėjo nurodyti, kokia konkrečiai pažeista teisės norma dėl kiekvieno pažeidimo, tai nurodant atskirai, o ne administracinio teisės pažeidimo protokolo pabaigoje tiesiog deklaratyviai išvardijant visus teisės aktus. Šiuo atveju toks protokolo trūkumas neabejotinai yra esminis, protokole suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, tai neleidžia nustatyti kaltinimo turinio ir apimties. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką ketinama taikyti administracinę atsakomybę.

Esant aptartų aplinkybių visumai apygardos teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai yra esminiai, jų teismas ištaisyti neturi galimybės, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Zigmas Pocius