Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-70-462/2013

Teisėja Irena Šeškauskienė (Proceso Nr. 1-78-1-00633-2009-0)

2013 m. liepos 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. gynėjo advokato Romano Lupeikos, nuteistojo G. K. gynėjo advokato Irmanto Motužio, nuteistojo R. S. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012-07-31 nuosprendžio, kuriuo:

G. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį dėl 2009-11-12 įvykdytos veikos ir jam paskirta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį dėl 2009-11-20 įvykdytos veikos ir jam paskirta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį dėl 2009-12-29 įvykdytos veikos ir jam paskirta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį dėl 2010-02-19 įvykdytos veikos ir jam paskirta bausmė – 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį dėl 2010-03-04 įvykdytos veikos ir jam paskirta bausmė – 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė jam nustatyta – 3 (treji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo M. P. sulaikymo dienos.

R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo R. S. sulaikymo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir A. M. bei V. Z., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti, V. Z., A. M. ir R. S. nuteisti už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdami tikslą jas platinti, M. P. nuteistas už tai, jog neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti.

Tai yra, nuteistasis A. M. 2009 m. lapkričio mėnesį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Plungės m., Palankės g. prie parduotuvės „Norfa“ iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo, nusipirkdamas už 90 Lt, 4.326 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Tęsdamas nusikalstamą veiką, neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą – 4.326 g kanapių ir jų dalių laikė namuose, o 2009 m. lapkričio 12 d. apie 20 val. Plungės m. Vytauto g., kavinės-baro „Skalvija“ kieme su savimi turėtą narkotinę medžiagą - 4.326 g kanapių ir jų dalių pardavė G. K. už 120 Lt, kuris, turėdamas tikslą parduoti liudytojui Nr. 1, iš A. M. neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos - 4.326 g kanapės ir jų dalių. G. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje iš A. M. neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą - 4.326 g kanapės ir jų dalių už 120 Lt pardavė liudytojui Nr.1, kuriam taikomas anonimiškumas.

Nuteistasis M. P., 2009 m. lapkričio mėn. pradžioje, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Plungės m., Stoties 46, naktiniame klube „Galera“ iš tyrimo metu nenustatyto asmens už 80 litų nupirkdamas neteisėtai įgijo 10 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu „Yin-YANG“ logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperizino. Tęsdamas nusikalstamą veiką šią neteisėtai įgytą psichotropinę medžiagą laikė savo namuose Plungės r. Alsėdžių mstl., Draugystės „(duomenys neskelbtini)“, o 2009 m. lapkričio 20 d, apie 14 val. 10 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu „Yin-YANG“ logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperizino (mCPP), kurio masė yra 0.227 g pardavė savo namų kieme už 130 Lt G. K., kuris, turėdamas tikslą parduoti, iš M. P. neteisėtai įgijo 10 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu „Yin-YANG“ logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperizino (mCPP), kurio masė yra 0.227 g už 130 Lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. K. tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje iš M. P. įgytą psichotropinę medžiagą už 130 Lt pardavė liudytojui Nr.1, kuriam taikomas anonimiškumas.

Nuteistasis R. S. 2009 m. gruodžio mėnesio viduryje, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Telšiuose, naktiniame klube „ACTION“ iš tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą perparduoti, neteisėtai įgijo 1.69 g narkotinės medžiagos-kanapių ir jų dalių, sumokėdamas už 1 g po 40 Lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką šią neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą laikė savo namuose, esančiuose adresu Telšiai, Aušros „(duomenys neskelbtini)“ iki tol, kol 2009 m. gruodžio 29 d. apie 14 val. savo namų kieme pardavė 1.69 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių G. K. už 160 Lt, kuris, turėdamas tikslą parduoti, iš Remigijaus S. neteisėtai įgijo, 1.69 g narkotinės medžiagos-kanapių ir jos dalių už 160 Lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. K. tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje iš R. S. įgytą narkotinę medžiagą už 160 Lt pardavė liudytojui Nr. 2, kuriam taikomas anonimiškumas.

Be to, nuteistasis A. M. 2010 m. vasario 19 d. tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, turėdamas tikslą parduoti, iš nenustatyto asmens nupirkdamas neteisėtai įgijo 5.371 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių. Tęsdamas nusikalstamą veiką, neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą - 5.371 g kanapių ir jų dalių, 2010 m. vasario 19 d. apie 14 val. Plungės m. J. Tumo-Vaižganto g. prie prekybos centro „Maxima XX“ automobilių stovėjimo aikštelėje už 265 Lt pardavė G. K., kuris, turėdamas tikslą parduoti, iš A. M. neteisėtai įgijo 5.371 g narkotinės medžiagos-kanapių ir jų dalių už 265 Lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. K. tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje iš A. M. įgytą narkotinę medžiagą už 265 Lt pardavė liudytojui Nr. 2, kuriam taikomas anonimiškumas.

Nuteistasis V. Z. 2010 m. kovo 4 d. apie 20 val. prie Plungės m. Liepų-Kaštonų g. sankirtos esančio vandens telkinio, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 15.384 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, turėdamas tikslą jas parduoti G. K. Tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, jis iš jau minėto tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgytas 15.384 g narkotinių medžiagų - kanapių ir jų dalių pardavė G. K. už 360 Lt, kuris, turėdamas tikslą parduoti, Plungės m. Liepų-Kaštonų g. sankirtoje prie Rakštyno tvenkinio, iš V. Z. neteisėtai įgijo 15.384 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių už 360 Lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. K. tą patį vakarą apie 20 val.15 min., Plungės m. Kuršių g. prie namo pažymėto Nr.14A iš V. Z. neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą - 15.384 g kanapių ir jų dalių už 360 Lt pardavė liudytojui Nr. 2, kuriam taikomas anonimiškumas.

Be to, nuteistasis A. M. 2010 m. kovo 22 d., tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, turėdamas tikslą parduoti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 3.709 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, sumokėdamas už 1 g po 30 Lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2.240 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių laikė su savimi turėdamas tikslą parduoti M. B., bet tą pačią dieną 20.20 val., einant susitikti su M. B., Plungės m. Palankės g. „(duomenys neskelbtini)“ namo kieme buvo sulaikytas policijos pareigūnų, pristatytas į policijos komisariatą, kur asmens kratos metu nuo jo buvo paimta 2.240 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, kurias jis Plungės m. Mačernio g. „(duomenys neskelbtini)“, prekybos centre „IKI“ esančioje picerijoje „CARLIE PICA“ už 80 Lt kėsinosi parduoti M. B. Likusią dalį narkotinių medžiagų - 1.469 g kanapių ir jų dalių laikė savo namuose, esančiuose adresu Palankės g. „(duomenys neskelbtini)“, Plungės m. iki tol, kol 2010 m. kovo 22 d. 20 val. 25 min. kratos metu šios narkotinės medžiagos - kanapės ir jų dalys buvo paimtos policijos pareigūnų.

Liudytojas Nr. 1 parodė, kad šis gavo užduotį iš S. J. susisiekti su G. K. ir susitarti su juo dėl susitikimo ir narkotinių medžiagų įsigijimo. Dienos nepamena, tačiau po to, kai buvo instruktuotas policijos pareigūno S. J., sukontaktavo su G. K., susitiko Plungėje. Pokalbis buvo apie tabletes „ekstazi“, nuvažiavo į Alsėdžių k., važiuojant liudytojas Nr. 1 sužinojo tablečių kainą, suprato, kad G. K. nori pasipelnyti iš sandorio, nes pats manipuliavo „ekstazi“ tablečių kainomis. Nuvažiavus prie individualių namų, G. K. paėmė iš jo (liudytojo Nr. 1) pinigus, už poros minučių grįžo ir padavė dėžutę, kurioje buvo 10 tablečių, ant kurių buvo įspaustas kažkoks logotipas. Po to sugrįžo į Plungę, kur išsiskyrė.

Plungės rajono apylinkės teismas 2009-11-19 priėmė nutartį, kuria liudytojui Nr. 1 leido atlikti veiksmus prieš G. K., t. y. tartis dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirkimo, pardavimo, platinimo; esant galimybei, susipažinti su G. K. bendrininkais; įgyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų; atlikti slaptą vaizdo ir garso fiksavimą ir įrašų darymą (b. l. 23, t. 1).

Apeliaciniame skunde pažymima, kad nors nuteistasis M. P. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau yra pakankamas pagrindas manyti, kad tiek M. P., tiek G. K. atžvilgiu visgi buvo atlikti provokaciniai veiksmai. Pagal Baudžiamojo proceso įstatymą tiek asmenims atliekantiems tyrimą neatskleidžiant savo tapatybės, tiek asmenims, atliekantiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad taikant nusikalstamos veikos imitavimo modelį asmuo negali būti provokuojamas padaryti nusikaltimą (Malininas v. Lithuania, no 10071/04, judgement of 1 July 2008; Lalas v. Lithuania, no. 13109/04, judgement of March 2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teismų praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais taikant NVIM, turi pareigą nustatyti NVIM taikymo aplinkybes ir padaryti išvadą, kad taikant NVIM kaltinamasis nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką. Nutartyse dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo Nr. 2A-P-6/2008, 2A-P-2/2009, 2A-P-1/2011, priimtose po Europos Žmogaus Teisių Teismo nustatytų 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimų bylose R. prieš Lietuvą (R. v. Lithuania, no 74420/01, judgement of 5 February 2008) M. prieš Lietuvą (M. v. Lithuania, no. 10071/04, judgement of 1 July 2008), L. prieš Lietuvą (L. v. Lithuania, no. 13109/04, judgment of 1 March 2011), yra suformuluotos taisyklės, kurių privalo laikytis teismai, tikrindami, ar taikant NVIM asmuo nebuvo provokuojamas daryti nusikalstamą veiką. Nurodytose nutartyse dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo bei kasacinėse nutartyse Nr. 2K-1040/2001, 2K-619/2003, 2K-549/2006, 2K-332/2006, 2K- 343/2006, 2K-676/2006, 2K-32/2007, 2K-P-412/2007, 2K-313/2010, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija bylose prieš Lietuvą bei kitas valstybes, yra išaiškinta, kad: tokie veiksmai kaip nusikalstamos veikos imitacijos modelis gali būti atliekami tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turimą duomenų (vien gandų ar panašios nepatikrinamos informacijos tam nepakanka), nes tik tokiu atveju gali būti daroma išvada apie „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą. Tik padarius išvadą, kad taikant NVIM asmuo, kuriam jis taikytas, nebuvo provokuojamas, kad asmuo nusikalstamą veiką būtų daręs ir be modelio dalyvių įsikišimo, galimas tokio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn. Ir priešingai, konstatavus, kad veikos padarymą nulėmė provokacija, baudžiamosios atsakomybės taikymas yra negalimas, nes valstybė negali „sukurti“ nusikaltimų, o po to už juos bausti. Tik tinkamai ištyrus modelio taikymo aplinkybes, taikant modelį gauti duomenys gali būti pripažinti įrodymais, kuriais gali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

Apeliacinis skundas toliau grindžiamas tuo, kad G. K. tyčia įgyti iš M. P. ir perduoti 10 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu „Yin-Yang“ logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperizino, buvo suformuota liudytojo Nr. 1. Nors teismo nuosprendyje nėra paminėta aplinkybė, tačiau G. K. paaiškino, kad ne jis, o liudytojas Nr. 1 jį vertė ieškoti narkotinių medžiagų, o įgijus jas, perduoti jam, t. y. liudytojui Nr. 1. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, galima daryti išvadą, kad G. K. buvo vykdomo nusikaltimo tarpininkas, o liudytojas Nr. 1 buvo tiesioginis narkotinių medžiagų pirkėjas iš M. P., nes ne G. K., o būtent liudytojui Nr. 1 buvo reikalingos narkotinės medžiagos. Liudytojas Nr. 1 suprato, kad G. K. narkotinių medžiagų neturi, suprato, kad G. K. gali jam padėti narkotines medžiagas gauti. Paminėtina ir tai, kad liudytojas Nr. 1 vyko į Alsėdžius, prieš įsigyjant G. K. narkotines medžiagas, jis perdavė šiam pinigus, nors tiesiogiai sandoryje ir nedalyvavo, tačiau suprato, kad G. K. naudojasi narkotinių medžiagų įgijimui iš kito asmens. Tokius liudytojui Nr. 1 veiksmus atlikti nenumatė Plungės rajono apylinkės teismo 2009-11-19 nutartis, tai reiškia, jog prieš M. P. buvo atlikti provokaciniai veiksmai, dėl ko šis negalėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 str. 1 d., o turėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d.

Nors Plungės rajono apylinkės teismo 2009-11-19 nutartis ir leido liudytojui Nr. 1 daryti slaptą vaizdo ir garso fiksavimą ir įrašų darymą, tačiau, kaip nekeista, nei vienu atveju, tarp jų ir epizode su M. P., vaizdo ir garso įrašas atliktas nebuvo, motyvuojant tuo, kad tai atlikti nepavyko. Tačiau tai galima vertinti neigiamai, nes įrašas „nepavyko“ galimai dėl to, kad liudytojas Nr. 1 G. K. provokavo, kad šis ieškotų ir jam perduotų narkotines medžiagas. Todėl ir šiuo atveju, kilus abejonėms dėl galimos provokacijos, teismas negalėjo apkaltinamojo nuosprendžio priimti dėl narkotinių medžiagų realizacijos M. P. atžvilgiu.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir turėjo pareigą nustatyti NVIM taikymo aplinkybes, kad taikant NVIM nuteistasis G. K. nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, tačiau to nepadarė. Plungės rajono apylinkės teismo 2009-11-19 nutartis nenumatė liudytojo Nr. 1 teisę per G. K. įsigyti iš kitų asmenų, tarp jų ir iš M. P., narkotinių medžiagų, leido tik esant galimybei, susipažinti su G. K. bendrininkais. Kadangi M. P. nepadarė veikos, turinčios nusikalstamos veikos pagal BK 260 str. 1 d. požymių, o jo nusikalstama veika atitinka BK 259 str. 1 d. nurodytos nusikalstamos veikos požymius, todėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012-08-31 nuosprendis keistinas. Iš nuosprendžio šalintina aplinkybė – tikslas parduoti ir kitaip platinti narkotines medžiagas.

Vadovaujantis teismų praktika, nustatant, ar taikant nusikalstamos veikos imitacijos modelį OVĮ tvarka ar atliekant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 159 str. reglamentuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, G. K. nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamas veikas, turėjo būti įvertinta, ar buvo pakankamas faktinis pagrindas taikyti tokius veiksmus G. K. atžvilgiu, ar laikytasi procesinės tvarkos suteikiant leidimus tokiems veiksmams atlikti; taip pat ar juos atliekant, nebuvo daromas provokuojamas poveikis, kurio nesant, nusikalstama veika nebūtų padaryta (kasacinės nutartys Nr. 2A–P–6/2008, 2K–418/2010; 2K-192/2010; 2K-523/2008 ir kt.; kaip naujesnį Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimą žr. Bannikova prieš Rusiją (Bannikova v. Russia, no. 18757/06, 4 November 2010).

Apeliaciniame skunde toliau nurodoma, kad 2009-08-24 Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas J. Michailovskij sankcionavo nusikalstamos veikos imitacijos modelį Nr. 3.4-3/2009 G. K. atžvilgiu 6 mėn. laikotarpyje nuo 2009-08-24. Teikime nurodoma, kad vykdant operatyvinį tyrimą gauti operatyviniai duomenys, kad G. K. galimai užsiima neteisėta narkotinių bei psichotropinių medžiagų apyvarta, t. y. galimai neteisėtai disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti bei jas platina. „Gaunama informacija apie G. K. galimai nusikalstamą veiklą pasitvirtino atliekant operatyvinius veiksmus (...) Ikiteisminis tyrimas šioje nusikalstamoje veikoje nepradėtas, nes atliekant operatyvinius veiksmus siekiama nustatyti G. K. bendrininkų ratą, bei surinkti įrodymus apie jų vykdomą nusikalstamą veiką (...) Šiuo metu G. K. vykdoma nusikalstama veika atitinka BK 260 str. požymius, kuri traktuojama kaip sunkus nusikaltimas, todėl siekiant surinkti įrodymus apie jo vykdomą nusikalstamą veiką, bei nustatyti jo bendrininkus, tikslu sulaikyti visus asmenis, susijusius su nelegalia narkotinių bei psichotropinių medžiagų apyvarta, tikslinga įgavus pasitikėjimą, tartis dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų pirkimo, bei esant galimybei susipažinti su bendrininkais, užsiimančiais neteisėta narkotinių bei psichotropinių medžiagų apyvarta, įgyti narkotinių, psichotropinių medžiagų(...)“ Teikime priimtas sprendimas dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio panaudojimo, pagal kurį modelio dalyvis „bandys įgyti prekeivio G. K. pasitikėjimą, (...) taip pat esant galimybei atliks kontrolinius narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirkimus, stebės šio asmens bei jo bendrininkų daromus nusikaltimus, bei apie juos nuolat informuos vadovybę“.

Iš teikimo dėl NVIM panaudojimo turinio matyti, kad operatyvinis tyrimas buvo atliekamas dėl G. K. neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Iš teikimo turinio matyti, kad teikimo surašymo metu jau buvo nustatyti G. K. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. požymiai (tai nurodyta teikime), tačiau ikiteisminis tyrimas nepradėtas, nes atliekant operatyvinius veiksmus, siekiama nustatyti G. K. bendrininkų ratą. NVIM sankcionavimo metu galiojusi OVĮ 9 str. 1 p. redakcija numatė, kad operatyvinis tyrimas atliekamas, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti. OVĮ nėra numatyta jokių išlygų, leidžiančių, nustačius nusikalstamos veikos požymius (kad ir nežinant visų veikos bendrininkų), nepradėti ikiteisminio tyrimo, o pradėti ar tęsti operatyvinį tyrimą. Pažymėtina tai, kad nors operatyvinio tyrimo metu, kaip nurodyta teikime, buvo siekiama nustatyti G. K. bendrininkų ratą, tačiau jokie G. K. bendrininkai nei operatyvinio tyrimo metu, nei atlikto ikiteisminio tyrimo metu nustatyti nebuvo (ir G. K. net nebuvo kaltinamas bendrininkavimu). Taip pat pažymėtina tai, jog teikime nurodyta aplinkybė, kad atliekami veiksmai siekiant nustatyti G. K. bendrininkus, prieštarauja bylos duomenims –NVIM taikymo metu (2009-11-12) net nebuvo klausytasi G. K. telefoninių pokalbių (operatyvinio tyrimo metu G. K. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė operatyvinio tyrimo metu buvo pasibaigusi 2009-09-05, o vėliau pradėta tik pradėjus ikiteisminį tyrimą 2009-11-18, t. y., po NVIM taikymo 2009-11-12), ir nėra jokių kitų duomenų apie tai, kad buvo taikomi kokie kiti veiksmai bendrininkų nustatymui. Ta aplinkybė, kad nors 2009-11-12 NVIM dalyvis, tą pačią dieną apie būsimą susitikimą su G. K. pranešęs jo veiksmus koordinavusiam pareigūnui S. J., vyko kartu su G. K. į susitikimą su A. M., tikslu nusipirkti iš jo narkotinių medžiagų, o policijos pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų įsivaizduojamo G. K. bendrininko (A. M.) nustatymui, rodo, jog realiai net nebuvo siekiama nustatyti G. K. galimus bendrininkus. Dėl minėtų priežasčių pats NVIM sankcionavimas ir taikymas G. K. atžvilgiu negali būti laikomas teisėtu.

Nuteistojo gynėjas skunde toliau teigia, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą, 2009-11-19 Plungės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi leista ikiteisminio tyrimo savo tapatybės neatskleidžiančiam ikiteisminio tyrimo pareigūnui, t. y. liudytojui Nr. 1, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas taikyti anonimiškumą, atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ir slaptus tyrimo veiksmus prieš G. K. – tartis dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų pirkimo, pardavimo, platinimo, esant galimybei susipažinti su G. K. bendrininkais, įgyti narkotinių bei psichotropinių medžiagų, atlikti slaptą vaizdo ir garso fiksavimą ir įrašų darymą nuo 2009-11-19 iki 2010-05-19.

Taip pat 2009-12-28 Plungės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi leista ikiteisminio tyrimo savo tapatybės neatskleidžiančiam ikiteisminio tyrimo pareigūnui, t. y. liudytojui Nr. 2, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas taikyti anonimiškumą, atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ir slaptus tyrimo veiksmus prieš G. K. – tartis dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų pirkimo, pardavimo, platinimo, esant galimybei susipažinti su G. K. bendrininkais, įgyti narkotinių bei psichotropinių medžiagų, atlikti slaptą vaizdo ir garso fiksavimą ir įrašų darymą nuo 2009-12-28 iki 2010-06-28.

Apeliacinis skundas toliau grindžiamas tuo, kad 2009-11-18 pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal nustatytus požymius G. K. veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., t. y. dėl 2009-11-12 G. K. atlikto narkotinių medžiagų įgijimo ir perdavimo NVIM dalyviui liudytojui Nr. 1, nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai (NVIV - jau BPK 159 str. tvarka) buvo galimi tik dėl tų nusikalstamų veiksmų, kurie pasibaigus NVIM sankcionavimo laikui arba nebuvo baigti, arba, nors ir surinkus pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, jais būtų siekiama išaiškinti G. K. bendrininkų veiką būtent jau atliktos veikos ribose. Pradėjus ikiteisminį tyrimą po pirmosios nusikalstamos veikos įvykdymo (atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. K. buvo kaltinamas ir nuteistas dėl penkių savarankiškų veikų, o ne dėl tęstinė veikos), turėjo prasidėti surinktų duomenų tyrimas, o dėl NVIV į teismą kreipiamasi tik dėl pagal NVIM pradėtų nusikaltimų užbaigimo, o ne dėl naujų veikų „tiražavimo“ (tokia NVIM ir NVIV taikymo praktika formuojama ir 2012 m. gegužės 29 d. LAT kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog iš Lietuvos Respublikos BPK 1 str. ir 2 str. prasmės išplaukia, kad NVIM ir NVIV laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia pilnai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Nei NVIM, nei NVIV negali būti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę. Tačiau ikiteisminis tyrimas šioje byloje nuėjo būtent naujų veikų „tiražavimo“ keliu, kuomet tyrimo ribos buvo nubrėžtos ne pagal tai, kokios buvo galimai G. K. vykdomos nusikalstamos veikos (ar veikų) apimtys, o pagal tai, kiek kartų policijos pareigūnai sumanė inicijuoti NVIV dalyvių - liudytojų Nr. 1 ir Nr. 2 susitikimus su G. K., siekiant iš jo įgyti narkotines ir psichotropines medžiagas (pvz. yra visiškai neaišku, kodėl buvo reikalinga inicijuoti draudžiamų medžiagų įsigijimą 2010-02-19 iš A. K. (kuris jis įgijo iš A. M.), kai dar gerokai iki to – 2009-11-12 iš A. K. buvo įgytos narkotinės medžiagos, kurias šis gavo iš A. M., tačiau tuo metu nebuvo imtasi priemonių A. M. nustatymui). Tokiu būdu G. K. inkriminuotų veikų skaičius priklausė ne nuo G. K. valios, tačiau nuo ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų sumanymo inicijuoti A. K. veiksmus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 159 str. formuluotė reiškia, kad 1) šios normos paskirtis yra, taikant ją, išaiškinti nusikaltimus jau darančius asmenis; 2) leidimas atlikti NVIV duodamas tam pačiam asmeniui, kuriam jau siūloma atlikti nusikaltimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokių veiksmų atlikimo pagrindas yra ne pagrindas manyti, kad asmuo nusikalstamas veikas darė ir anksčiau, bet informacija, kad konkrečiam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-113/2011). Pažymėtina, kad 2009-11-19 ir 2009-12-28 Plungės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyse dėl leidimo taikyti NVIV (kaip ir prokuroro prašymuose dėl NVIV taikymo) nurodoma, kad faktiniai bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad G. K. neteisėtai disponuoja narkotinėmis medžiagomis ir jas platina, tačiau net neužsimenama apie tai, kad liudytojams Nr. 1 ar Nr. 2 siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant. Iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad taikant NVIV, trimis iš keturių atvejų NVIV dalyvis buvo liudytojas Nr. 2, kuris, kaip matyti iš pačių liudytojų Nr. 1 ir Nr. 2 parodymų, buvo supažindintas su G. K. policijos pareigūno S. J., atliekančio ikiteisminį tyrimą, iniciatyva ir tokiu būdu dirbtinai „įvestas“ į ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo metu 2009-12-29 liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 2, parodė, kad 2009 m. gruodžio mėn. jam tyrėjas S. J. pasiūlė ikiteisminio tyrimo procese atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės G. K. atžvilgiu. Susitikus su S. J., jam buvo pranešta, kad jis 2009-12-29 turi susitikti su G. K. ir pagal iš anksto sutartą legendą iš jo nupirkti narkotinių medžiagų – 7 g. „žolės“. Šios aplinkybės rodo, kad G. K. liudytojui Nr. 2 nesiūlė daryti nusikaltimo, o šio liudytojo dalyvavimas NVIV buvo nesuderinamas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 159 str. reikalavimais prisijungti prie siūlomo daryti nusikaltimo. Be to, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo nustatyta, kad G. K. būtų bendrininkavęs su kokiais nors asmenimis veiksmų, už kuriuos jis nuteistas, atlikimo metu, o NVIV taikymo metu, tiek į G. K. kreipiantis liudytojui Nr.1, tiek liudytojui Nr. 2, kas kartą, t. y. 4 kartus, susisiekdavo su skirtingais asmenimis, pas kuriuos, kaip asmuo, kuris pats vartojo narkotines medžiagas, žinojo galint įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų (A. M., R. S., V. Z. ir M. P.) tik po to, kai liudytojai Nr. 1 ir Nr. 2 iš jo paprašydavo draudžiamų medžiagų. NVIV sankcionavimo metu nebuvo jokių duomenų apie tai, kad G. K. siūlytų daryti nusikaltimą ir, kad be G. K. nusikaltimus daro dar kiti asmenys, kuriuos reikia nustatyti. Kadangi, kaip minėta, G. K., kaip asmuo, vartojantis narkotines medžiagas ir žinantis, iš kurių asmenų galimą jų gauti, kas kart vis kreipdavosi į skirtingus asmenis ir nebendrininkavo su A. M., R. S., V. Z. ir M. P., nėra pagrindo tvirtinti, jog liudytojų Nr. 1 ir Nr. 2 kreipimosi į G. K. metu buvo reikalas išsiaiškinti nusikaltime dalyvavusius asmenis (nes iki to G. K. nei su kuo nedalyvavo jokiame nusikaltime). Šios aplinkybės rodo NVIV sankcionavimą buvus neteisėtu.

Nuteistojo G. K. gynėjo apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad kaip matyti iš nuosprendžio, G. K. kaltė grindžiama pagrinde liudytojų Nr. 1 ir Nr. 2 (kurie buvo nusikalstamas veikas imituojančių veiksmų (BPK 159 str. tvarka) dalyviai, o liudytojas Nr. 1 – dar ir nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyvis) parodymais ir kitais ikiteisminio tyrimo duomenimis, atsiradusiais ryšium su liudytojų Nr.1 ir Nr. 2 veikla G. K. atžvilgiu.

Nuteistojo gynėjas skunde akcentuoja, kad nors liudytojai Nr. 1 ir Nr. 2 tvirtina, kad G. K. buvo narkotinių ir psichotropinių medžiagų iniciatorius ir asmuo, užsiimantis tokių medžiagų platinimų, kiti bylos duomenys byloja priešingai.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis G. K. dėl jam inkriminuotų kaltinimų paaiškino, kad jis per pažįstamus susipažino su įslaptintu liudytoju Nr.1, kuris G. K. paprašė gauti jam „žolės“. G. K. paaiškino, kad Plungėje galima įsigyti žolės iš tuo metu veikusio kioskelio, kur buvo prekiaujama „žole“, prisidengiant aromatinių smilkalų prekyba. Liudytojas Nr. 1 iš to kioskelio įsigijo narkotinių medžiagų. Po kurio laiko liudytojo Nr. 1 prašymu jis susisiekė su A.M., kad šis gautų „žolės“ ir, liudytojui Nr. 1 atvykus į Plungę, padėjo jam iš A.M. įsigyti žolės. Kai liudytojas paprašė tablečių, G. K. paskambino M.P. ir padėjo liudytojui Nr. 1 įsigyti iš jo tablečių. Po kažkurio laiko, pas G. K. atvyko liudytojas Nr. 1 ir supažindino su jį su savo draugu liudytoju Nr.2. Liudytojas Nr. 1 pasakė, kad jei kartais jis negalėtų atvykti pas G. K., tai G. K. galės „paduoti“ draugui (liudytojui Nr.2). Vėliau atvažiavo liudytojas Nr.2, kuris prieš tai paprašė, kad G. K. gautų jam „žolės“. Su liudytoju Nr. 2 jis nuvyko pas R. S. Vėliau liudytojas Nr. 2 G. K. dar kartą paprašė žolės, po ko G. K. susitiko su A.M. ir vėl gavo „žolės“ liudytojui Nr. 2. Vėliau, liudytojo Nr. 2 prašymu, jis gavo žolės iš V. Z. G.K. nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme paaiškino, kad gaudamas narkotines ir psichotropines medžiagas liudytojams Nr. 1 ir Nr. 2, veikė šių liudytojų prašymu iš draugiškumo šiems asmenims, jokio atlygio už tai negaudavo, pats narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu neužsiėmė, dėl to, minėtiems liudytojams kaskart jo paprašius, imdavo ieškoti, iš kur draudžiamų medžiagų gauti. Kadangi pats pavartodavo narkotinių medžiagų, žinodavo, kad jų galima gauti iš A. M., R. S., M. P. ir V. Z. Tokius G. K. nurodytas aplinkybes (beje nuosekliai tvirtintas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios) teismas privalėjo kruopščiai patikrinti, siekiant nustatyti, ar G. K. nebuvo provokuojamas daryti nusikaltimus, kuriais yra kaltinamas.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad nors liudytojas Nr. 1 parodė, kad G. K. kalbėdavosi su įvairiais asmenimis apie narkotines medžiagas ir jam patvirtino, kad kartais paplatina narkotines medžiagas, kad suprato, jog G. K. iš prekybos narkotinėmis medžiagomis turėjo materialinės naudos, kad būtent G. K. jam siūlė įsigyti narkotinių medžiagų, tokie duomenys nėra patvirtinti kitais bylos duomenimis. Liudytojas Nr. 1, kaip matyti iš jo paties parodymų, policijos pareigūno S. J. iniciatyva bendravo su G. K. ilgą laikotarpį - nuo 2009 m. gegužės mėn. ir du kartus (2009-11-12 ir 2009-11-20) įgijo iš G. K. narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Nors liudytojas Nr. 1 tvirtina, kad G. K. prekiaudamas narkotinėmis medžiagomis turėjo iš to materialinės naudos, minėtais dviem atvejais (kaip beje ir kitais trimis su liudytoju Nr. 2) G. K. narkotines medžiagas įgijo už liudytojo Nr. 1 jam duotus pinigus ir, kaip matyti iš aplinkybių, kurias nustatė pats teismas, neturėdamas jokios turtinės naudos. Pažymėtina ir tai, kad G. K. pokalbių telefonais buvo klausomasi itin ilgą laikotarpį – nuo 2009-04-08 iki 2009-09-05 ir nuo 2009-11-18 iki 2010-05-18 (2009-08-24 teikime nurodoma, kad vykdydamas nusikalstamą veiką G. K. naudojasi mobilaus ryšio telefono abonentais, kurių numeriai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ ir, kad 2009-04-08 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo sankcionuota telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė klausantis G. K. telefono „(duomenys neskelbtini)“ pokalbių nuo 2009-04-08 iki 2009-07-08, o 2009-06-04 nutartimi - sankcionuota telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė klausantis G. K. telefono „(duomenys neskelbtini)“ pokalbių nuo 2009-06-05 iki 2009-09-05. Be to, ikiteisminio tyrimo metu 2009-11-18 Plungės r. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo leista klausytis G. K. pokalbių telefonais „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ tris mėnesius nuo nutarties gavimo dienos ir daryti jų įrašus 6 mėn.), tačiau (įvertinus visus šiuos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės laiką – viso beveik 9 mėn. iki G. K. sulaikymo 2010-03-04) telefoninių pokalbių kontrolės metu nebuvo užfiksuota jokių kitų pokalbių, rodančių, kad G.K. užsiima narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu kitiems asmenims (išskyrus atvejus, už kuriuos G. K. pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu). Iš bylos duomenų yra akivaizdu, jog G. K. kontroliuojamo laikotarpio metu naudojosi tik dviem telefono numeriais, kurie buvo žinomi liudytojams Nr.1 ir Nr. 2 ir būtent, naudodamasis šiais telefonais, sprendė klausimus dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų gavimo tik būtent liudytojams Nr. 1 ir Nr. 2. Taip pat pažymėtina, kad teisme apklaustas liudytoju policijos pareigūnas S. J. parodė, kad baudžiamojoje byloje yra pateikti visi pokalbiai, kurie reikšmingi šioje byloje. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti liudytojo Nr. 1 parodymus apie tai, kokiomis aplinkybėmis su G. K. buvo tartasi dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo 2009-11-12 ir 2009-11-20 (įsigyjant liudytojui Nr. 1), kas buvo šių G. K. veiksmų iniciatorius ir koks iš tiesų buvo liudytojo Nr. 1 vaidmuo suformuojant G. K. apsisprendimą atlikti neteisėtus veiksmus. 2009-11-18 Operatyvinių veiksmų atlikimo protokole pagal minėtą nusikalstamos veikos imitacijos modelį (NVIM) Nr. 3.4-3/2009 nurodoma, kad 2009-11-12 apie 20 val. NVIM dalyvis susitiko su G.K., įgavo jo pasitikėjimą, bendraujant su G.K. pasitvirtino informacija, kad G. K. tiesiogiai susijęs su narkotinių medžiagų platinimu, nes jis pats papasakojo, kad pas jį galima gauti narkotinių medžiagų „amfetamino“, kurio kaina 40 litų už 1 gr., tačiau šiuo metu jo turi tik savo reikmėm, bei „žolės“, kurios kaina 30 litų už 1 gr. Šio kontakto metu G. K. pasiūlė iš jo įsigyti narkotinių medžiagų – „žolės“. NVIM dalyvis iš G. K. nupirko jo pasiūlytos narkotinės medžiagos – „žolės“. Atliekant šiuos operatyvinius veiksmus, techninėmis priemonėmis buvo darytas garo įrašas, tačiau dėl techninių kliūčių garsas neįsirašė. Taigi kaip matyti iš šio protokolo, neįsirašius liudytojo Nr.1 ir G. K. pokalbio garsui, protokole buvo perteiktas tik liudytojo Nr. 1 pasakojimas, kurio teisingumo nėra galimybės patikrinti.

Iš 2009-11-23 protokolo dėl asmens, esančio ikiteisminio tyrimo pareigūnu, veiksmų atlikimo neatskleidžiant savo tapatybės ir 2009-11-23 Telšių AVPK Plungės r. PK kriminalinės policijos skyriaus specialisto A. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal Plungės r. apylinkės teismo nutartį buvo atliekami tapatybės neatskleidžiantys veiksmai (užfiksuotas vaizdo įrašas dėl to, kad 2009-11-20 G. K. liudytojui Nr. 1 pardavė 10 vnt. tablečių) . Dėl techninio gedimo garso įrašyti nepavyko. Taigi kaip matyti iš šio protokolo, neįsirašius liudytojo Nr.1 ir G. K. pokalbio garsui, protokole iš viso neaprašytas joks šių asmenų pokalbio turinys. Be to, nors dar 2009-11-18 nutartimi buvo leista klausytis G. K. pokalbių, kai liudytojas Nr.1, pasak jo paties, prasidėjus ikiteisminiam tyrimui instruktuotas S. J. pats savo iniciatyva susisiekė su G. K. tikslu įsigyti iš jo narkotinių medžiagų, tačiau byloje taip pat nėra jokių pokalbių, vykusių tarp G. K. ir liudytojo Nr. 1 iki 2009-11-20 (psichotropinių medžiagų perdavimo liudytojui Nr. 1 dienos) ir leidžiančių patikrinti liudytojo parodymų (tame tarpe ir apie tai, ar G. K. manipuliavo draudžiamų medžiagų kainomis) teisingumą ir spręsti, ar G. K. nebuvo provokuojamas daryti nusikaltimą.

Nors liudytojas Nr. 1 neigė G. K. parodymus apie tai, kad jiems susipažinus, liudytojas Nr. 1 paprašė gauti jam „žolės“, o G. K. paaiškino, kad Plungėje galima įsigyti žolės iš tuo metu veikusio kioskelio, kur buvo prekiaujama „žole“, prisidengiant aromatinių smilkalų prekyba, po ko liudytojas Nr. 1 iš to kioskelio įsigijo narkotinių medžiagų, o vėliau dar ne kartą prašė gauti jam narkotinių medžiagų, tačiau tokius G. K. parodymus netiesiogiai patvirtina ir liudytojas S. J., kuris patvirtino, kad panašiai tuo metu, kai G. K. atžvilgiu buvo pradėtas operatyvinis tyrimas, buvo vykdomas operatyvinis tyrimas ir dėl informacijos apie tai, kad Plungėje, Sinagogų g. kioske yra prekiaujama narkotinėmis medžiagomis prisidengiant prekyba aromatinėmis medžiagomis.

Nors liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2 (įgijęs iš G. K. narkotines medžiagas 2009-12-29, 2010-02-19 ir 2010-03-04) tvirtino, jog G. K. nuolat jam pats siūlė narkotinių medžiagų (parodė, kad jam G. K. pasakė, kad kai tik turės „žolės“ – paskambins ar parašys žinutę, o jei pirks didesnį kiekį – padarys nuolaidą, o vėliau, jau įsigijus narkotinių medžiagų Telšiuose ir grįžus į Plungę, G. K. pasakė, kad jei reikės „žolės“ – skambink arba rašyk, po ko, jau įsigijus narkotinių medžiagų Plungėje, jis su G. K. susitarė susitikti, kai liudytojui Nr. 2 reikės „žolės“, o vėliau jam parašė pats G. K. ir pasakė, kad turi gerą pasiūlymą bei siūlė didesnį kiekį narkotinių medžiagų ir už mažesnę kainą, nei anksčiau, o atvykus į Plungę, G. K., vykstant įsigyti narkotinių medžiagų, pakeliui jam aiškino, kad žolė labai gera, ir jei liudytojas pirks dar kartą, kainą galės dar kartą derinti), tokie liudytojo parodymai taip pat, kaip ir liudytojo Nr. 1, nėra patvirtinti jokia kita bylos medžiaga. Kaip minėta anksčiau, liudytojui Nr. 2 pradėjus veikti byloje kaip asmeniui, kuriam leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (nuo 2009-12-28 nutarties priėmimo), ikiteisminio tyrimo metu jau vyko G. K. telefoninių pokalbių ir pranešimų kontrolė, tačiau jokių pokalbių apie minėtą G. K. gerą pasiūlymą pirkti didesnį narkotinių medžiagų kiekį už mažesnę kainą byloje nėra. Iš 2010-01-26 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos bei įrašų darymo protokolo suvestinės matyti, kad G. K. 2009-12-28 bendrauja su liudytoju Nr. 1 ir pastarasis jo prašo „duma koki 7“. Tarpe pokalbių G. K. skambina R. S. ir perspėja jį, kad ketina rytojaus dieną pas jį atvykti. Iš 2010-02-22 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos bei įrašų darymo protokolo suvestinės matyti, kad 2010-02-18 – 2010-02-19 G. K. bendrauja su liudytoju Nr. 2 ir pokalbių metu liudytojas Nr. 2 prašo jo gauti įvairių narkotinių medžiagų. Tarpe šių pokalbių G. K. kalba su A.M. ir prašo jo liudytojui Nr. 2 per G. K. parduoti 3, o vėliau 7 gramus kanapių ir būtent iš A.M. sužino šių medžiagų kainas. Iš 2010-03-09 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos bei įrašų darymo protokolo suvestinės matyti, kad 2010-03-04 G. K. bendrauja su liudytoju Nr. 2 ir pastarasis teiraujasi G. K. apie narkotines medžiagas, dėl kurių tarėsi anksčiau. Tarpe pokalbių G. K. telefonu bendrauja su V. Z. dėl narkotinių medžiagų įgijimo iš V. Z. liudytojui Nr. 2 ir netgi pats prašo V. Z. duoti „puselę paragauti“. Tokiu būdu iš šių pokalbių ir trumpųjų pranešimų tarp G. K., liudytojų Nr.1, Nr. 2 ir nuteistųjų R. S., A. M. ir V. Z. matyti, kad G. K. minėtų liudytojų prašymų pats siekia įgyti narkotines medžiagas šiems liudytojams, pats nedisponuoja jomis ir neturi jokios įtakos kainų už šias medžiagas nustatymui. 2010-01-04, 2010-02-24 protokoluose dėl asmens, esančio ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnu, veiksmų atlikimo neatskleidžiant savo tapatybės stenogramose nėra jokių duomenų apie tai, kad G. K. siūlytų liudytojui Nr. 2 įgyti narkotinių medžiagų. 2010-03-05 protokole dėl asmens, esančio ikiteisminio tyrimo pareigūnų, veiksmų atlikimo neatskleidžiant savo tapatybės ir 2010-03-05 Telšių AVPK Plungės r. PK kriminalinės policijos skyriaus specialisto A. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2010-03-04 atliekant veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, vaizdo ir garso įrašyti nepavyko. Esant tokiems duomenims, nėra galimybės patikrinti, ar liudytojas Nr. 2, tvirtindamas, jog būtent G. K. jam siūlė pirkti narkotines medžiagas, pasakoja teisybę. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Nr. 2, prieštaringai, nei teisme, parodė, kad jis dar 2009 m. rugpjūčio mėn. buvo supažindintas su G. K., įgijo jo pasitikėjimą, o 2009 m. gruodžio mėn. jam tyrėjas S. J., informavęs, kad G. K. atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, pasiūlė liudytojui Nr. 2 dalyvauti NVIN. Liudytojui Nr. 2 buvo pranešta, kad jis 2009-12-29 turi susisiekti su G. K. ir nupirkti iš jo 7 g. „žolės“ pagal iš anksto parengtą legendą. Šios aplinkybės tik patvirtina G. K. parodymus, kad ne jis ieškojo pirkėjo, tačiau liudytojai Nr.1 ir Nr.2 kreipdavosi į jį su tikslu įsigyti draudžiamų medžiagų.

Teismas, konstatuodamas, kad G. K. platinimo tikslu įgijo iš kitų kaltinamųjų ir pardavė liudytojams Nr.1 ir Nr.2, narkotines ir psichotropines medžiagas, rėmėsi 2009-11-20 G.K. telefoniniu pokalbiu su jaunuoliu (M.P.), kurio abonentas „(duomenys neskelbtini)“, iš šio pokalbio turinio darydamas išvadą, kad jis žinojo asmenis, pas kuriuos galima gauti narkotinių ir psichotropinių medžiagų ne tik Plungėje, bet ir Telšiuose bei Alsėdžiuose, ir siekė pritraukti pastovius klientus. Tokia teismo išvada apie G. K. tikslą platinti draudžiamas medžiagas, siekiant pritraukti klientus, nėra pagrįsta, kadangi teismas šio pokalbio neištyrė ir dėl jo turinio prasmės G. K. (kaip ir M.P.) net neapklausė. Iš minėto pokalbio turinio yra aišku, kad būtent M.P. yra draudžiamų medžiagų savininkas, o G. K. užsimena M.P., kad jei šis pavaišintų asmenį, kuriam pirks psichotropines medžiagas (liudytoją Nr.1), „dūmu“, tai šis būtų tada pastovus M.P. klientas, tačiau M.P. atsisako vaišinti. Toks pokalbio turinys teismo nepagrįstai interpretuotas, kaip G. K. siekimas pritraukti klientus. Toks pokalbio turinys gali rodyti G. K. siekį sudaryti M.P. įspūdį apie pirkėją, kaip apie potencialų būsimą klientą, siekiant kad M.P. netrukus parduotų psichotropines medžiagas liudytojui Nr.1, be to, iš pokalbio akivaizdu, kad asmuo taptų ne G. K., o M.P. klientu. Taigi toks pokalbio turinys neduoda pagrindo daryti išvadai, jog G. K. disponavo draudžiamomis medžiagomis pats turėdamas tikslą jas platinti.

Teismas, remdamasis G. K. ir A. M. 2010-02-19 pokalbiu, padarė išvadą, kad iš narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkimo - pardavimo sandorių G. K. turėjo materialinės naudos, nes narkotines medžiagas pirko nuo A. M. pigesnėmis kainomis, o liudytojui Nr.2 pardavė brangesnėmis, tuo užsidirbdamas pusę dozės narkotinių medžiagų. Taip pat narkotinių medžiagų vylėsi gauti ir iš pirkėjo – liudytojo Nr. 2. Tokios teismo išvados taip pat nepagrįstos. Byloje yra nustatytas tik vienintelis atvejis (apie kurį ir mini teismas), kuomet G. K., 20 Lt padidinęs pirkėjui liudytojui Nr.2 narkotinių medžiagų kainą, už kurią pasiūlė jas pirkti A. M., tarėsi su A. M., kad tas faktas liktų nuslėptas nuo pirkėjo, o už gautą didesnę kainą A. M. padarytų pusę dozės narkotinių medžiagų G. K. Šis atvejis tik parodo, kad G. K., prašydamas iš A. M. pusę dozės ir nežymiai padidindamas A. M. pasiūlytą kainą, tik pasinaudojo proga (A.M. ir liudytojo Nr. 2 sandėriu) gauti galimybę veltui pavartoti narkotinių medžiagų ir tik patvirtina, jog jis pats nedisponuodavo narkotinėmis medžiagomis, išskyrus savo reikmėms.

Tokiu būdu teismas, grįsdamas G. K. kaltę liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais ir kitais ikiteisminio tyrimo duomenimis, atsiradusiais ryšium su liudytojų Nr.1 ir Nr. 2 veikla G. K. atžvilgiu, neatsižvelgė į tai, kad liudytojų Nr.1 ir Nr.2 parodymai apie aplinkybes dėl to, ar buvo prisijungta prie G.K. daromų nusikalstamų veikų, ar G.K. dėl itin ilgą laiką trukusių policijos pareigūnų inicijuotų slapto pobūdžio veiksmų nebuvo provokuojamas padaryti veikas, padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių.

Toliau apeliaciniame skunde teigiama, kad nesant jokių duomenų, galinčių patvirtinti liudytojų Nr. 1 ir Nr. 2 parodymus, sprendžiant apie tai, ar G. K. padarė jam inkriminuotas veikas ir koks buvo G. K. veiksmų motyvas bei subjektyvioji veikų pusė, itin svarbią reikšmę turi tai, jog iš bylos duomenų matyti, kad G. K. itin ilgai trukusio operatyvinio ir ikiteisminio tyrimo metu buvo įvestas į patikimus santykius su NVIM ir NVIV dalyviais, šie asmenys buvo įgavę G. K. pasitikėjimą ir draugiškumą. Svarbu tai, kad nei vienu iš inkriminuotų atvejų G. K. iki liudytojų Nr. 1 ir Nr. 2 įsikišimo neturėjo jokių draudžiamų medžiagų, o jų paieška ir įgijimo reikalais pradėdavo užsiimti tik tada, kai to paprašydavo minėti liudytojai. Taip pat, sprendžiant dėl G. K. kaltės, reikšmingos aplinkybės, jog nei vienu iš inkriminuotų atvejų G. K. neturėjo jokios turtinės naudos (narkotines medžiagas liudytojams Nr.1 ir Nr. 2 įgydamas už jų duotus pinigus, narkotinių medžiagų savininkams jis perduodavo visas sumas, gautas iš liudytojų), ir byloje visiškai nepasitvirtino liudytojo Nr. 1 parodymai, kad G. K. iš narkotinių medžiagų platinimo turėjo pajamų. Pažymėtina ir tai, nelogiška yra manyti, kad asmuo, jei tikėti liudytojų Nr.1 ir Nr. 2 parodymais, ilgą laiką užsiimantis draudžiamų medžiagų platinimu, liudytojams Nr. 1 ir Nr. 2 įgydamas draudžiamas medžiagas, būtų turėjęs jų ieškoti pas keletą skirtingų asmenų, važinėti dėl nereikšmingų sumų į Plungės į Telšius, Alsėdžius. Taip pat nelogiška manyti, kad draudžiamų medžiagų platintojas neturėtų jokių priemonių, užrašų, dažniausiai naudojamų tokioje veikloje, ko pas G. K. nebuvo paimta. Atsižvelgiant į tai, kad G. K., būdamas jauno amžiaus ir vertinantis draugų nuomonę, atlikdamas veiksmus, iš kurių neturėjo turtinės naudos, buvo vedinas draugiškumo liudytojams Nr.1 ir Nr.2, siekė ne platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, o padėti šiems asmenims jas įgyti. BK 264 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už padėjimą įgyti narkotines ar psichotropines medžiagas. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. sausio 31 d. nutartyje apeliacinės instancijos byloje 1A-98/2011, kurioje asmuo nuteistas pagal BK 264 str. 1 d. už tai, kad už kito asmens duotus pinigus, šio prašymu nupirkdamas iš trečio asmens miltelių su narkotine medžiaga, prašiusiam nupirkti asmeniui tokiu būdu padėjo įsigyti narkotinę medžiagą, pritardamas tokiai veiksmų teisinei kvalifikacijai taip pat pasisakė, kad padėjimu įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikytini bet kokie kaltininko veiksmai, kuriais jis sudaro sąlygas asmeniui įsigyti šių medžiagų, palengvina tai padaryti, šalina kliūtis ir pan. Praktikai, kad veiksmai, kuomet padedama įgyti narkotinių medžiagų kitam asmeniui, turi būti kvalifikuojami pagal BK 264 str. 1 d., pritarė ir LAT kasacinėje byloje Nr. 2K-401/2011 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartyje. Nustačius tikruosius G. K. veiksmų motyvus (jei nebūtų provokacijos), G. K. veiksmai taip pat galėtų būti kvalifikuojami kaip BK 22 str. 1 d. ir 264 str. 1 d. ir jokiu būdu ne pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d.

Net jei laikant, kad G. K. nebuvo išprovokuotas padaryti veikas, už kurias yra nuteistas, teismas, kvalifikuodamas G. K. nusikaltimus kaip baigtus, ir netaikydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Teismo konstatuota, kad G. K. visais atvejais disponavo narkotinėmis medžiagomis jas įgydamas ir tuojau pat, jų įgijimo vietoje jas perduodamas NVIM ir NVIV dalyviams. LAT išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2007-05-03 nutartyje byloje Nr.2K-7-217/2007 pritarė kaltininko veiksmų kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d., kuomet kaltininko veiksmai tokiu būdu buvo kvalifikuoti, nes nusikaltimai buvo neužbaigti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, – psichotropinės medžiagos buvo parduotos asmeniui, veikusiam pagal NVIM. Pripažinus, kad veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, atitinkamai turėjo būti už kiekvieną iš veikų paskirta švelnesnė bausmė (kaip to reikalauja BK 54 str. 2 d. 4 p.), bei, atsižvelgiant į tai, kad G. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino dėl visų jam inkriminuotų veikų ir nuoširdžiai gailisi, padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką (ką pripažino ir pats teismas nuosprendžio 13 l.), kaip tai numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str. 1 d., 2 d., paskirti švelnesnes, nei įstatymo numatyta, bausmes.

Atsižvelgiant į tai, kad, kad NVIM ir NVIV taikymas ir realizavimas buvo neteisėtas, ir, taikant šiuos veiksmus, nebuvo tik prisidedama prie nusikalstamų veikų, laikytina, kad G. K. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., požymių, todėl skundžiamas Plungės r. apylinkės teismo nuosprendis turi būti panaikintas, o G. K. išteisintinas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis jo atžvilgiu nėra visiškai teisėtas, pagrįstas, teisingas. Bylos aplinkybės nėra ištirtos objektyviai ir visapusiškai, todėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados ne visiškai atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, grindžiamos prieštaringais įrodymais, kurie vertinti klaidingai, ir prielaidomis, baudžiamasis įstatymas pritaikytas ir bausmė paskirta netinkamai, todėl skundžiamas nuosprendis jo atžvilgiu keistinas.

Apeliantas pažymi, kad pirmiausia, nuosprendyje įrodyta pripažinta aplinkybė, kad jis 2009 m. gruodžio mėnesio viduryje, Telšiuose, naktiniame klube „Action“ iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo 1.69 g. narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių turėdamas tikslą perparduoti. Tačiau tokios teismo išvados nei įgyto kiekio, nei tikslo perparduoti dalyse nėra pagrįstos įrodymais ir neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, yra klaidingos, grindžiamos prielaidomis. Bylos duomenimis (jo paties bei nuteistojo G. K. parodymais) yra nustatyta, jog tuo laiku jis pats vartojo narkotines medžiagas – rūkė „žolę“, nenustatyta jos kiekį savo reikmėms ir įsigijo 2009 m. gruodžio mėnesio viduryje, Telšiuose, naktiniame klube „Action“. Kitų įrodymų šioje dalyje nesurinkta. Tad faktines aplinkybės, kad įsigijo 1.69 g narkotinės medžiagos – kanapių turėdamas tikslą jas perparduoti, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, šalintinos iš nuosprendžio kaip nepagrįstos įrodymais.

Bylos nagrinėjimo metu liko neišsiaiškinta ir nuosprendyje klaidingai įvertinta kita reikšminga aplinkybė, kad narkotinių medžiagų – „žolės“ dalis, atrasta jo namuose kratos metu, už kurią jis buvo nuteistas Plungės rajono apylinkės teismo 2011-05-20 baudžiamuoju įsakymu, iš tikrųjų yra likutis to kiekio, kurį jis įgijo 2009 m. gruodžio mėnesio viduryje, Telšiuose, naktiniame klube „Action“ iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ir kurį pasiliko savo reikmėms po pardavimo 2009 m. gruodžio 29 d. savo namų kieme G. K. Iš tikrųjų būdamas sulaikytas Plungės rajono PK jis prasitarė, kad namuose dar liko „žolės“, policijos darbuotojai padarė kratą ir šį likutį surado, o, kadangi jis pripažino kaltę, byla buvo baigta ir bausmė jam paskirta baudžiamuoju įsakymu. Visas šias aplinkybes nurodė teisminio nagrinėjimo metu, tačiau nuosprendyje į jas neatsižvelgta, atvirkščiai, teistumas pagal 2011-05-20 baudžiamąjį įsakymą išskirtas kaip neigiamai jo asmenybę apibūdinanti aplinkybė ir, apeliantas manymu, būtent ji nulėmė teismo apsisprendimą dėl bausmės rūšies bei realios laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimo.

Teismo posėdyje nuteistieji M. P., G. K., R. S. ir jų gynėjai advokatai prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo M. P. gynėjo advokato Romano Lupeikos, nuteistojo G. K. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliaciniai skundai atmestini. Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Plungės rajono apylinkės teismo 2012-07-31 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinių skundų dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012-07-31 nuosprendžio nuteistieji A. M. bei V. Z. nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina ir pasisako tik pagal nuteistojo M. P. gynėjo advokato Romano Lupeikos, nuteistojo G. K. gynėjo advokato Irmanto Motužio, nuteistojo R. S. apeliacinius skundus.

Dėl nuteistojo M. P. gynėjo advokato Romano Lupeikos ir nuteistojo G. K. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinių skundų

Tiek iš nuteistojo M. P. gynėjo advokato Romano Lupeikos, tiek ir iš nuteistojo G. K. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinio skundo galima spręsti, jog nuteistieji G. K. ir M. P. nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., tariamai padarė tik todėl, kad G. K. išprovokavo asmenys, byloje įvardijami liudytojais Nr. 1 ir Nr. 2. Minėtuose apeliaciniuose skunduose iš esmės yra dėstomi tapatūs motyvai, be to, nėra ginčijamos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Todėl teisėjų kolegija dėl šių skundų pasisako kartu.

Kaip minėta, nuteistasis M. P. ir jo gynėjas advokatas neginčija byloja nustatytų aplinkybių, jog 2009 m. lapkričio 20 d, apie 14 val. 10 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu „Yin-YANG“ logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperizino (mCPP), kurio masė yra 0.227 g pardavė savo namų kieme už 130 Lt G. K. Todėl teisėjų kolegija dėl šios apylinkės teismo nuosprendžio dalies nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tikslas parduoti narkotines ar psichotropines medžiagas ar kitaip jas platinti yra suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant klausimą, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-113/2011, 2K-781/2007, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-166/2010, 2K-4/2009, 2K-281/2009, 2K-618/2010 ir kt.).

Nuteistojo M. P. gynėjo advokato Romano Lupeikos ir nuteistojo G. K. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliaciniais skundais akcentuojama, kad nuteistojo G. K. tyčia įgyti iš M. P. ir perduoti 10 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu „Yin-Yang“ logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperizino, buvo suformuota būtent liudytojo Nr. 1. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija atlikusi įrodymų tyrimą byloje konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl NVIM taikymo ir realizavimo teisėtumo, operatyvinių veiksmų vykdymo metu galimo provokavimo padaryti nusikalstamą veiką, tyrė ir analizavo visus byloje surinktus bei gautus duomenis ir juos vertino atsižvelgdamas į šiais klausimais susiformavusią teismų praktiką. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atlikusi įrodymų tyrimą ir patikrinusi modelio taikymo teisėtumą, neturi pagrindo abejoti, kad taikant modelį buvo provokuojama padaryti nusikalstamą veiką. Priešingai, teisėjų kolegija yra įsitikinusi, kad nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., būtų buvusi atlikta ir be NVIM dalyvių įsikišimo.

Operatyvinės veiklos įstatymas (Valstybės žinios, 2002-06-28, Nr. 65-2633) galiojęs iki 2012-12-31, numatė, jog nusikalstamos veikos imitacijos modelis – sankcionuoti veiksmai, formaliai turintys nusikaltimo ar kitokio teisės pažeidimo požymių, atliekami siekiant apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatymų saugomas asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą (Operatyvinės veiklos įstatymo 3 str. 19 punktas).

Operatyvinės veiklos įstatymo 12 str. 1 d. numatė, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelį sankcionuoja generalinis prokuroras ar jo įgaliotas generalinio prokuroro pavaduotojas arba apygardų prokuratūrų vyriausieji prokurorai ar jų įgalioti vyriausiųjų prokurorų pavaduotojai pagal operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuotą teikimą.

Byloje esantis Telšių apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2009-08-24 Teikimas dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio panaudojimo, kuris patvirtina, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Jevgenij Michailovskij 2009-08-24 sankcionavo NVIM panaudojimą 6 mėnesiams, pil. G. K. bei su juo susijusių nenustatytų bendrininkų atžvilgiu (b. l. 8-9, t. 1).

Iš Teikimo matyti, kad vykdant operatyvinį tyrimą gauti operatyviniai duomenys, kad G. K., gyv. J. T. Vaižganto g. „(duomenys neskelbtini)“, Plungė, galimai užsiima neteisėta narkotinių, bei psichotropinių medžiagų apyvarta, t. y. galimai neteisėtai disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti bei jas platina. Turimais operatyviniais duomenimis G. K., galimai narkotines medžiagas platina ne tik Plungės mieste gyvenantiems narkotines medžiagas vartojantiems asmenims, bet ir asmenims, atvykusiems pas jį iš kitų aplinkinių miestų (b. l. 8-9, t. 1). Šie byloje esantys duomenys teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelį (toliau – NVIM) ikiteisminio tyrimo subjektai taikė teisėtai ir pagrįstai.

Ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 str. 1 d. 1-2 p.).

Byloje esantis tyrėjo S. J. 2009-11-18 Tarnybinis pranešimas patvirtina, kad Telšių apskrities VPK Plungės r. PK kriminalinės policijos skyriaus viršininkei buvo pranešta, jog G. K. Plungės mieste neteisėtai disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, bei jas platina (b. l. 3, t. 1). Atsižvelgiant į tai, visiškai pagrįstai buvo nutarta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., galimo padarymo.

Prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis (BPK 159 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. kovo 5 d. nutartyje Nr. 2A-P-2/2009 konstatuota, kad nustatant provokaciją turėtų būti atsižvelgiama ne vien tik į NVIM dalyvių veikimo būdą modelio realizavimo metu (t. y. į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečią nusikalstamą veiką); provokavimo faktas nustatytinas iš visų bylos aplinkybių, įskaitant ir aplinkybes, nesusijusias su NVIM dalyvių veikla, visumos, kurioje reikšminga yra tai, ar buvo pakankamas pagrindas įtarti asmenį iki modelio taikymo darant nusikalstamą veiką ar rengiantis ją daryti, kai tokio rengimosi jis nebuvo nutraukęs; provokavimas konstatuotinas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad atitinkama veika nebūtų buvusi atlikta be NVIM dalyvių įsikišimo. Kokiais vertinimo kriterijais ir taisyklėmis vadovaujamasi sprendžiant leistinų tyrimo veiksmų atribojimo nuo provokacijos klausimą, yra apibendrinta bei išdėstyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartyje Nr. 2A–P–6/2008.

Atsižvelgiant į minėtus apeliacinių skundų argumentus šioje byloje reikėjo tiksliai nustatyti, ar buvo pakankamas pagrindas įtarti G. K. iki modelio taikymo darant nusikalstamą veiką ar rengiantis ją daryti. Be to, turėjo būti tiksliai įvertinta, ar iš visų bylos aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., būtų (ar ne) buvusi atlikta be NVIM dalyvio Nr. 1 įsikišimo.

Dėl pagrindo įtarti G. K. iki modelio taikymo darant nusikalstamą veiką

Liudytoju apklausiamas S. J. parodė, kad jis buvo operacijos iniciatorius, jis gavo iš kolegų operatyvinę informaciją apie galimai G. K. vykdomą nusikalstamą veiką – narkotinių medžiagų platinimą. Apie tai pranešė anoniminis liudytojas. Informacija buvo tikrinama, taikomi tam tikri kriminalinės žvalgybos veiksmai. Visi jų atlikti veiksmai buvo užfiksuoti protokoluose, slaptuose tarnybiniuose pranešimuose. Informacija buvo toliau tikrinama, atliekami kriminalinio pobūdžio veiksmai <<...>> Liudytojas Nr. 1 yra pareigūnas. To liudytojo neišslaptino, nes jam tuo metu galėjo grėsti pavojus. Liudytoją Nr. 1 siųsdami pas G. K. pirkti „žolės“ davė jam pinigus, liudytoją apžiūrėjo, surašė aktą, kad jis nieko neturi. Kai tik G. K. pardavė šiam liudytojui „žolę“, jo nesulaikė, nes tuomet nebuvo aišku, ar ten tikrai yra „žolė“. Buvo pirmas pirkimas, buvo daroma ekspertizė. Nebuvo nustatytas konkretus įsigijimo šaltinio ratas. Liudytojas Nr. 2 buvo reikalingas tam, kad jei pirkimo metu būtų dalyvavęs ir liudytojas Nr. 1, tai jis būtų iššifruotas <<...>> liudytojas Nr. 2 buvo įvestas tam, kad būtų apsisaugota, jei kartais liudytojas Nr. 1 negalėtų dalyvauti ar susirgtų, ar išsišifruotų, ar kažkas. Galimi veiksmai galėjo vykti ne tik Plungėje, bet ir kituose rajonuose, viena iš grėsmių buvo tai, kad liudytojas Nr. 1 turėjo atlikti veiksmus savo gimtajame mieste (b. l. 76-77, t. 5).

Kaip jau minėta, iš byloje esančio Telšių apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2009-08-24 Teikimo dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio panaudojimo matyti, jog vykdant operatyvinį tyrimą gauti operatyviniai duomenys, jog G. K., gyv. J. T. Vaižganto „(duomenys neskelbtini)“, Plungėje, galimai užsiima neteisėta narkotinių bei psichotropinių medžiagų apyvarta, t. y. galimai neteisėtai disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti bei jas platina ne tik Plungės mieste gyvenantiems narkotines medžiagas vartojantiems asmenims, bet ir asmenims, atvykusiems pas jį iš kitų aplinkinių miestų (b. l. 8-9, t. 1).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, jog teismo posėdyje apklausto policijos pareigūno S. J. duoti parodymai, bei Telšių apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2009-08-24 Teikime dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio panaudojimo nurodyta informacija, leidžia pagrįstai teigti, jog buvo pakankamas pagrindas įtarti G. K. dar iki modelio taikymo darant nusikalstamą veiką. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos imitacijos modelis buvo atliekamas prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau buvo turima tam tikrų duomenų. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniuose skunduose nurodomi teiginiai apie tai, kad NVIM sankcionavimas ir taikymas G. K. atžvilgiu negali būti laikomas teisėtu, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju itin reikšmingi yra byloje esantys Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai.

Byloje esančiame 2009-11-26 protokole užfiksuota telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo suvestinė. Šis protokolas (suvestinė) patvirtina, jog G. K. naudojasi mobilaus ryšio abonentu Nr. „(duomenys neskelbtini)“, liudytojas Nr. 1 naudojasi mobilaus ryšio abonentu Nr. „(duomenys neskelbtini)“, M. P. naudojasi mobilaus ryšio abonentu Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 42-45, t. 1). Iš šios protokole esančio suvestinės matyti, jog G. K. ir liudytojas Nr. 1 2009-11-20 derino susitikimo vietą, G. K. pirmas 2009-11-20 12.50 val. rašo liudytojui Nr. 1 SMS žinutę „Laukiu“. Liudytojas Nr. 2 2009-11-20 14.20 val., t. y. tik po 1.30 val. atrašo SMS žinute „Ok“ (b. l. 43, t. 1). Taigi šiuo atveju teigti, kad liudytojas Nr. 1 spaudė, skatino, kurstė, įtikinėjo G. K. parduoti narkotines medžiagas nėra jokio pagrindo.

Tai, kad nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., būtų buvusi atlikta ir be NVIM dalyvio Nr. 1 įsikišimo, patvirtina ir tai, jog G. K. itin gerai žinojo asmenis, pas kuriuos galima gauti narkotinių ir psichotropinių medžiagų ne tik Plungėje, bet ir Telšiuose bei Alsėdžiuose bei siekė pritraukti daugiau pastovių klientų. Tai patvirtina nuteistojo G. K. ir jaunuolio, kurio abonementas Nr. „(duomenys neskelbtini)“ 2009-11-20 pokalbis, taip pat ir liudytojo Nr. 1 parodymai (b. l. 44, t. 1). Faktą, kad G. K. turėjo materialinės naudos iš narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkimo-pardavimo sandorių patvirtina tai, jog narkotines medžiagas G. K. iš A. M. pirko mažesnėmis kainomis, o liudytojui Nr. 2 pardavė didesnėmis kainomis, tokiu būdu sau užsidirbdamas pusę dozės narkotinių medžiagų. Šias aplinkybes patvirtina G. K. ir A. M. 2010-02-19 pokalbio įrašas, liudytojų Nr. 1 ir Nr. 2 parodymai (b. l. 107-108, t. 1; b. l. 120, t. 1). Todėl abejoti tuo, ar nusikalstamą veiką G. K. būtų atlikęs ir be NVIM dalyvio įsikišimo, nėra jokio pagrindo.

Provokacija kaip veika gali pasireikšti kito asmens lenkimu padaryti konkrečią nusikalstamą veiką jį prašant, įtikinėjant, grasinant, šantažuojant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiančius asmens valią ir įtakojančius jo apsisprendimą elgtis nusikalstamai. NVIEM panaudojimas gali būti pripažintas neteisėtu ir jo metu surinkti duomenys negali būti panaudojami kaip įrodymai teisme, jei NVIEM dalyvis ar kitas asmuo, veikęs pagal teisėsaugos institucijų užduotį, būtų provokavęs G. K. padaryti konkretų nusikaltimą – šiuo atveju įgyti, laikyti, gabenti tam tikrą kiekį narkotinės medžiagos, turint tikslą jam ją parduoti.

Teisėjų kolegija atlikusi įrodymų tyrimą byloje nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad G. K. liudytojo Nr. 1 buvo prašomas, įtikinėjamas, ar jam būtų buvę grasinama, jis būtų buvęs šantažuojamas ar naudojant kitus veiksmus, provokuojamas platinti narkotines medžiagas, t. y. daryti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d.

Priešingai, iš karto po to kai G. K. ir liudytojas Nr. 1 tiksliai suderino susitikimo vietą ir laiką, G. K. skambino jaunuoliui (J) Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir siūlė įtraukti liudytoją Nr. 1 į klientus. Kaip jau minėta, 2009-11-20 15.02 val. G. K. skambina jaunuoliui (J) ir aiškina: „A girdi, žiūrėk, aš tojau, dabar, tojaus lipu į draugeliaus mašina ir atvažiuojam...Nu gera veizėk, jeigu tu, sakau nori, tai tu gali pasiimti su savimi, jei nori, bybis žėna, trekšdalį gramo dūmo, jei norėsi pavaišinsim anon, ons bled tada būtų pastovus klientas“ (b. l. 44, t. 1). Šie nuteistojo G. K. žodžiai neabejotinai įrodo, kad jis su nenustatytu jaunuoliu (J) užsiėmė nusikalstama veikla – narkotinių medžiagų platinimu. Darytina išvada, kad atitinkama veika būtų buvusi atlikta ir be NVIM dalyvio įsikišimo. G. K. žodžiai „būtų pastovus klientas“ neabejotinai reiškia, jog jie jau turėjo kitų klientų, kuriems platino narkotines medžiagas. Dėl išvardytų motyvų darytina išvada, kad NVIM buvo ne tik taikytas, bet ir realizuotas teisėtai.

Šią teismo išvadą taip pat patvirtina ir įslaptintų liudytojų Nr. 1 ir Nr. 2, kurie buvo apklausti pirmosios instancijos teisme, byloje esantys apklausų protokolai (b. l. 81-82, 95-96, t. 4). Išanalizavus protokoluose užfiksuotus šių liudytojų parodymus neabejotina, kad G. K. platino narkotines medžiagas. Tiek liudytojas Nr. 1, tiek ir liudytojas Nr. 2 aiškiai įvardijo, jog būnant kartu su G. K., pastarajam nuolat skambindavo nežinomi asmenys, su kuriais G. K. telefonu kalbėdavo šifruotai, minėdamas žargonus „dūmas“, „baltas“. Šių pokalbių turinys neleisdavo abejoti, jog kalba eina būtent apie narkotines medžiagas.

Konstatuotina, jog byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai įrodo, kad nuteistasis M. P. 2009 m. lapkričio 20 d, apie 14 val. 10 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu „Yin-YANG“ logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperizino (mCPP), kurio masė yra 0.227 g pardavė savo namų kieme už 130 Lt G. K., kuris, turėdamas tikslą parduoti, iš M. P. neteisėtai įgijo 10 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu „Yin-YANG“ logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperizino (mCPP), kurio masė yra 0.227 g už 130 Lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. K. tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje iš M. P. įgytą psichotropinę medžiagą už 130 Lt pardavė liudytojui Nr.1, kuriam taikomas anonimiškumas. Kadangi šios byloje nustatytos aplinkybės nėra ginčijamos, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).

Įvertinus tai, kad teisėjų kolegija byloje atlikusi įrodymų tyrimą neginčijamai nustatė, jog buvo pagrindas įtarti G. K. dar iki NVIM taikymo darant nusikalstamą veiką, be to, nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., būtų buvusi atlikta ir be NVIM dalyvio Nr. 1 įsikišimo, taip pat nenustačius, kad G. K. liudytojo Nr. 1 būtų buvęs provokuojamas daryti nusikalstamą veiką, darytina išvada, kad NVIM buvo taikytas bei realizuotas teisėtai. Atsižvelgiant į tai, visi nuteistojo M. P. gynėjo advokato Romano Lupeikos bei nuteistojo G. K. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Be reikalavimo išteisinti G. K., jam nepadarius veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., nuteistojo G. K. gynėjas advokatas apeliaciniame skunde suformulavo ir kitus alternatyvius reikalavimus – G. K. veiksmus kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 264 str. 1 d., arba G. K. veiksmus kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d., paskiriant švelnesnes, nei įstatymo numatyta, bausmes arba paskirti švelnesnes bausmes ir galutinę subendrintą bausmę. Nuteistojo G. K. gynėjo advokato reikalavimas G. K. veiksmus kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 264 str. 1 d. yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 264 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padėjo asmeniui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas.

Pažymėtina, kad gydymo tikslams narkotinės medžiagos ar psichotropinės medžiagos gali būti vartojamos tik pagal gydytojo receptą. Gali būti vartojamos pačios šios medžiagos, pavyzdžiui, morfijus skausmui malšinti, metadonas nuo narkomanijos gydytis, taip pat jos gali būti sudėtinė kitų vaistinių preparatų dalis. Visais kitais atvejais, t. y. nesant gydytojo paskyrimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas pripažįstamas jų vartojimu ne gydymo tikslams.

Pažymėtina, kad nuteistojo gynėjas advokatas apeliaciniame skunde prašydamas perkvalifikuoti G. K. veiksmus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 264 str. 1 d. visiškai nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-26 nutartimi Nr. 2K-401/2011. Gynėjo advokato I. Motužio nurodytoje byloje buvo nustatyta, kad neteisėtais veiksmais, išrašydamas suklastotą receptą psichotropiniams vaistams, E. P. padėjo nenustatytam asmeniui 2009 m. liepos 11 d. įsigyti psichotropinių medžiagų alprazolano (20 vnt. 1 mg tablečių ,,Xanax“) ne gydymo tikslais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-401/2011). LAT šioje byloje taip pat pažymėjo, kad priešingai nei teigė nuteistasis, jis nusikalstamų veikų padarymo metu neturėjo teisės verstis medicinos praktika, nes neturėjo licencijos. Taigi šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vertino ir pasisakė dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 264 str. 1 d. taikymo būtent specialiam subjektui. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje laikyti G. K. specialiu (tinkamu BK 264 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektu) nėra pagrindo. Kadangi bylos medžiaga neabejotinai pagrindžia, jog G. K. elementariai platino (tarpininkavo platinant) narkotines medžiagas.

Taip pat pažymėtina, kad nuteistojo G. K. gynėjas advokatas nepagrįstai nurodo, jog nei vienu iš inkriminuotų atvejų G. K. neturėjo jokios turtinės naudos, byloje visiškai nepasitvirtino liudytojo Nr. 1 parodymai, kad G. K. iš narkotinių medžiagų platinimo turėjo pajamų. Tokius apeliacinio skundo argumentus galima visiškai paneigti net tik ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, bet kartu ir gautais duomenimis apeliacinės instancijos teismui atnaujinus įrodymų tyrimą.

Teismo posėdžio 2013-06-04 metu Klaipėdos apygardos teisme buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, klausomi telefoniniai garso įrašai bei po to apklausiamas nuteistasis G. K. G. K. teismo posėdyje atsakydamas į kolegijos pirmininko ir gynėjo advokato I. Motužio klausimus nurodė, kad kalbėjo, kad jam (G. K.) liks 0,5 g žolės už 20 Lt, ją gaus iš M. Jis nuėjo, paėmė, parodė, jis norėjo nusipirkti. Už jo paduotus pinigus jam (G. K.) liko 0,5 g, atskirai pinigų jam nebuvo paduota. Papildomai iš M. 0,5 turėjo gauti už tą „dvacoką“. Biznis čia M., jis (G. K.) pirko iš jo. Buvo sutarta, kad 7 po 35 M. parduos, jis (G. K.) jo paklausė, ar gali parduoti 4 po 40 Lt, tada jam (G. K.) liks 0,5 g žolės už 20 Lt, taip jis (G. K.) iš karto įgijo tą 0,5 g. (b. l. 87, t. 5). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šie paties nuteistojo apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai leidžia neabejotinai teigti, jog nuteistasis G. K. pirkdamas narkotines medžiagas liudytojams Nr. 1 ir Nr. 2 turėjo naudos, kuri pasireiškė gauta narkotinės medžiagos dalimi.

Dėl išvardytų motyvų apeliacinio skundo argumentai, kad G. K. neturėjo jokios naudos iš byloje nustatytų narkotinių medžiagų pardavimo, taip pat yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Gynėjo advokato reikalavimas G. K. veiksmus kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. taip pat yra nepagrįstas. Byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad G. K. padarė baigtą nusikalstamą veiką, t. y. M. P. 2009 m. lapkričio 20 d, apie 14 val. 10 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu „Yin-YANG“ logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperizino (mCPP), kurio masė yra 0.227 g pardavė savo namų kieme už 130 Lt G. K., kuris, turėdamas tikslą parduoti, iš M. P. neteisėtai įgijo 10 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu „Yin-YANG“ logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperizino (mCPP), kurio masė yra 0.227 g už 130 Lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. K. tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje iš M. P. įgytą psichotropinę medžiagą už 130 Lt pardavė liudytojui Nr.1, kuriam taikomas anonimiškumas.

Abejoti tuo, kad G. K. iš M. P. įgytą psichotropinę medžiagą už 130 Lt parduodamas liudytojui Nr.1, kuriam taikomas anonimiškumas, padarė baigtą nusikaltimą nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių (BK 22 str. 1 d.). Todėl G. K. veiksmus perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. nėra jokio pagrindo. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms nuteistojo M. P. gynėjo advokato Romano Lupeikos ir nuteistojo G. K. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl nuteistojo M. P. gynėjo advokato Romano Lupeikos apeliacinio skundo reikalavimo perkvalifikuoti M. P. padarytą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d.

Išsamiai susipažinus su nuteistojo M. P. gynėjo advokato Romano Lupeikos apeliacinio skundo turiniu, matyti, kad šis reikalavimas yra grindžiamas tik vienu teiginiu, t. y. tuo, jog M. P. nepadarė veikos, turinčios nusikalstamos veikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. požymių, o jo nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. nurodytos nusikalstamos veikos požymius. Visi kiti apeliacinio skundo argumentai, kaip jau minėta, buvo skirti pagrįstai advokato gynėjo pozicijai, kad G. K. tyčia įgyti iš M. P. ir perduoti 10 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu „Yin-Yang“ logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperizino, buvo suformuota liudytojo Nr. 1, bei nuostatai, jog Plungės rajono apylinkės teismo 2009-11-19 nutartis nenumatė liudytojo Nr. 1 teisę per G. K. įsigyti iš kitų asmenų, tarp jų ir iš M. P., narkotinių medžiagų, leido tik esant galimybei, susipažinti su G. K. bendrininkais.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl visų šių argumentų pasisakė anksčiau, todėl nurodytų motyvų nebeatkartoja. Taikant operatyvinius veiksmus, o paskiau atliekant ikiteisminį tyrimą byloje buvo nustatyta, kad M. P. 2009 m. lapkričio 20 d, apie 14 val. 10 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu „Yin-YANG“ logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperizino (mCPP), kurio masė yra 0.227 g pardavė savo namų kieme už 130 Lt G. K., kuris, turėdamas tikslą parduoti, iš M. P. neteisėtai įgijo 10 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu „Yin-YANG“ logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperizino (mCPP), kurio masė yra 0.227 g už 130 Lt.

Šių konkrečių faktinių aplinkybių, kurios leidžia neabejotinai teigti, kad A. P. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, t. y. platino narkotines medžiagas, nuteistojo M. P. gynėjas advokatas neginčija, todėl tenkinti apeliacinio skundo reikalavimą ir perkvalifikuoti M. P. padarytą nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d., nėra jokio pagrindo.

Dėl nuteistojo R. S. apeliacinio skundo

Nuteistasis R. S. prašo pašalinti nepagrįstai nurodytas faktines aplinkybes, t. y. kad jis 2009 m. gruodžio mėnesio viduryje, Telšiuose, naktiniame klube „Action“ iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo 1.69 g. narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių turėdamas tikslą perparduoti. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad toks apeliacinio skundo yra reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką psichotropinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropinių ar narkotinių medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Laikymas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Paprastai laikomos tos medžiagos, kurias kaltininkas buvo pagaminęs ar įgijęs. Tam tikrais atvejais (pvz., esant grupei iš anksto susitarusių asmenų) medžiagas gali laikyti ir asmuo, kuris jų negamino ir neįgijo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėtų šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas (BK 232¹ , 232², 232⁵, 232 ¹⁰ str.) 11–12 punktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teisėsaugos pareigūnai privalo atlikti tyrimą, o teismas – išnagrinėti bylą taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebūtų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz., BK 260 straipsnio 1 dalyje) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad R. S. 2009 m. gruodžio mėnesio viduryje, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Telšiuose, naktiniame klube „ACTION“ iš tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą perparduoti, neteisėtai įgijo 1.69 g narkotinės medžiagos-kanapių ir jų dalių, sumokėdamas už 1 g po 40 Lt. Taigi 1.69 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – įgijimas turint tikslą jas perparduoti R. S. baudžiamojoje byloje pripažįstamas nustatytu, tačiau ši veika nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

Esminės kanapių ir jų dalių įgijimo aplinkybės: konkrečiai kokiu laiku, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo kanapes ir jų dalis, byloje nesukonkretizuotos. Todėl darytina išvada, kad narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – įgijimo aplinkybės iš tiesų nenustatytos. Taigi nagrinėjamoje byloje kaltinant R. S. neteisėtai įgijus 1.69 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių turint tikslą perparduoti – bei nuteisus jį už šią veiką, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimai.

Dėl išvardytų motyvų darytina išvada, kad nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad aplinkybės, jog jis įgijo 1.69 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių turėdamas tikslą jas perparduoti, šalintinos iš nuosprendžio kaip neįrodytos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje surinkti ir išnagrinėti įrodymai įrodo, kad R. S. 1.69 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių laikė savo namuose, esančiuose adresu Telšiai, Aušros „(duomenys neskelbtini)“ iki tol, kol 2009 m. gruodžio 29 d. apie 14 val. savo namų kieme pardavė 1.69 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių G. K. už 160 Lt, kuris, turėdamas tikslą parduoti, iš R. S. neteisėtai įgijo, 1.69 g narkotinės medžiagos-kanapių ir jos dalių už 160 Lt.

Už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., padarymą numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Pirmosios instancijos teismas R. S. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., padarymą paskyrė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Taigi apylinkės teismas R. S. skyrė minimalią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę.

Iš apeliacinio skundo tyrinio galima spręsti, jog nuteistasis prašo taikyti jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. nuostatas ir skirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tačiau toks apelianto reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal teismų praktiką Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu nustatomos išimtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-588/2010, 2K-625/2010 ir kt.).

Iš apeliacinio skundo argumentų galima spręsti, jog prašymas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas iš esmės grindžiamas tuo, kad jis, R. S., dirba ir gyvena pilnavertį gyvenimą, nuolat gyvena namuose, adresu Aušros g. „(duomenys neskelbtini)“ , Telšiai, rūpinasi ir prižiūri kartu gyvenančius savo senelius (mamos tėvus) A. G., ir jo sutuoktinę Z. G., kurie abu yra garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos, o A. G., kuris yra neįgalus, nustatytas specialios nuolatinės slaugos poreikis. Be to, nuteistasis akcentuoja, jog per tą laiką nepadarė jokių teisės pažeidimų, nusikalto ne savo iniciatyva, o tiesiog dėl klaidingai suvokto draugiškumo, neatsispyręs G. K. provokacijai, ką objektyviai patvirtina ir pakuotė, kurioje „žolė“ buvo perduota G. K. nepadalinta į dozes.

Tačiau šios apelianto nurodomos aplinkybės, teisėjų kolegijos giliu įsitikinimu, negalimu būti laikomos išimtinėmis ir sudaryti pagrindą nuteistajam R. S. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. nuostatas. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę įvertino tai, kad platintų narkotinių medžiagų kiekis nebuvo didelis, R. S. charakterizuojamas teigiamai, taip pat atsižvelgė į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybė lengvinanti aplinkybė.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, negali ignoruoti tos aplinkybės, jog R. S. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, kuria disponavo po nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo (b. l. 168, t. 4). Ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, jog R. S. savo nusikalstamo elgesio nenutraukė, todėl jam taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. nuostatas ir skirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmė nėra pagrindo.

Dėl visų išvardytų motyvų nuteistojo M. P. gynėjo advokato Romano Lupeikos ir nuteistojo G. K. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliaciniai skundai atmestini, nuteistojo R. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Plungės rajono apylinkės teismo 2012-07-31 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

nuteistojo M. P. gynėjo advokato Romano Lupeikos apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo G. K. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinį skundą atmesti.

Plungės rajono apylinkės teismo 2012-07-31 nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2012-07-31 nuosprendžio dalį dėl R. S. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2009 m. gruodžio mėnesio viduryje, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Telšiuose, naktiniame klube „ACTION“ iš tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą perparduoti, neteisėtai turėdamas tikslą perparduoti įgijo 1.69 g narkotinės medžiagos-kanapių ir jų dalių, sumokėdamas už 1 g po 40 Lt.

Nustatyti, kad R. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 1.69 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių laikė savo namuose, esančiuose adresu Telšiai, Aušros „(duomenys neskelbtini)“ iki tol, kol 2009 m. gruodžio 29 d. apie 14 val. savo namų kieme pardavė 1.69 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių G. K. už 160 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.