Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

gynėjams Marijai Bartaševičiūtei, Valdui Burneikiui, Annai Grinevič, Algirdui Gurauskui, Eglei Mockienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. P., O. M., A. K. ir nuteistojo O. K. gynėjo Aleksandro Palamarčuko (Aleksandr Palamarčuk) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 1 d. - laisvės atėmimu dešimt mėnesių;

- pagal BK 260 str. 3 d. - laisvės atėmimu vienuolikai metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. spalio 13 d. iki 2010 m. rugsėjo 27 d. laikas.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p., konfiskuoti A. K. iš nusikalstamos veikos gauti pinigai – 2705 Lt, 5 JAV dolerius ir 26220 Baltarusijos rublių.

O. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu dešimt mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 d., šią bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su neatliktos bausmės, paskirtos Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu, dalimi – šešiais mėnesiais ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. spalio 13 d. iki 2009 m. spalio 14 d. bei nuo 2010 m. gegužės 18 d. iki 2010 m. rugsėjo 27 d. laikas.

- pagal BK 259 str. 1 d. ­­­- laisvės atėmimu dešimt mėnesių;

- pagal BK 259 str. 2 d. – areštu dvidešimt parų;

- pagal BK 264 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1, 2 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 d., šią bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su neatliktos bausmės, paskirtos Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu, dalimi – šešiais mėnesiais, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. spalio 13 d. iki 2009 m. spalio 14 d. laikas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad, 2009 m. rugsėjo mėn. viduryje, prie tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš tyrimo nenustatyto asmens, mokėdamas po 17 Lt už 1 g, įgijo ne mažiau, kaip 176,47 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias laikė iki 2009 m. spalio 14 d., 19 val. 10 min., garaže Nr. 27, esančiame (duomenys neskelbtini), iki šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai, kratos, atliktos garaže, metu.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio 7 d., apie 10 val., prie tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš tyrimo nenustatyto asmens, mokėdamas po 150 Lt už 1 gramą, įgijo ne mažiau kaip 39,65 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 22,132 g narkotinės medžiagos – heroino, kurias laikė iki 2009 m. spalio 13 d., kol, tą pačią dieną, apie 14 val. 50 min., miškelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), dalį – 0,207 g heroino už 50 Lt pardavė O. M., dalį, t. y. ne mažiau kaip 0,647 g heroino už 250 Lt, apie 17 val., prie namo, esančio(duomenys neskelbtini), pardavė O. K., likusią dalį – 0,804 g heroino, sufasuotą į 5 polietileninius maišelius, laikė iki 2009 m. spalio 13 d., 18 val., krūmuose, po medine lenta, kol ją, įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, o dalį – 20,474 g heroino, laikė iki 2009 m. spalio 14 d., 19 val.10 min., garaže Nr. 27, esančiame (duomenys neskelbtini), iki šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai, kratos, atliktos garaže, metu.

O. M. nuteista už tai, kad 2009 m. spalio 13 d., apie 14 val. 50 min., miškelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš A. K. nusipirkdama už 50 Lt, įgijo 0,375 g, miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,207 g narkotinės medžiagos heroino, kurią laikė su savimi iki 15 val., iki (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyta policijos pareigūnų.

V. P. nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio 13 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, padedant O. K., už 200 Lt iš A. K. įsigijo ne mažiau kaip 0,818 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,448 g narkotinės medžiagos – heroino. Įsigytos narkotinės medžiagos - heroino dalį, V. P. tuoj pat suvartojo, o likusią dalį, t. y. 0,818 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,448 g narkotinės medžiagos – heroino laikė su savimi iki 17 val. 10 min., t. y. iki V. P. kartu su O. K., netrukus, po nusikaltimo padarymo, buvo sulaikyti policijos pareigūnų prie (duomenys neskelbtini).

O. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2009 m. spalio 13 d. laikė su savimi nedidelį kiekį – 0,015 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, iki 17 val. 10 min., t. y. iki (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Taip pat, jis (O. K.) nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio 13 d., apie 17 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 50 Lt iš A. K. įgijo ne mažiau kaip 0,354 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,199 g narkotinės medžiagos – heroino, kurios dalį suvartojo, o kitą dalį – 0 ,354 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,199 g narkotinės medžiagos – heroino, laikė su savimi , kol prie (duomenys neskelbtini), apie 17 val. 10 min., buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Taip pat, jis (O. K.) nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio 13 d., apie 17 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), už V. P. duotus 200 Lt, šio prašymu nupirkdamas iš A. K. ne mažiau kaip 0,818 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,448 g narkotinės medžiagos – heroino, V. P. padėjo įsigyti ne mažiau kaip 0,818 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,448 g narkotinės medžiagos – heroino.

Nuteistojo O. K. gynėjas apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti jo ginamojo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 264 str. 1 d. į 259 str., pripažinti, kad byloje yra nustatyta jo (O. K.) atsakomybę švelninančių aplinkybių ir paskirti jam švelnesnę bausmę, atidedant jos vykdymą. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad O. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti įvykio aplinkybes. Todėl gynėjas teigia, kad yra pagrindas jo ginamajam taikyti BK 51 str. 1 d. 2 p. nuostatas.

Teisme jo ginamasis nurodė narkotinių medžiagų vartojimo priežastį, kuri gali būti pagrindas svarstyti klausimą dėl BK 51 str. 2 d. nuostatų taikymo. Nepagrįstai atmestas gynėjo ir O.K. prašymas, atsižvelgiant į pastarojo sveikatos būklę, taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą, vadovaujantis BK 75 str. Gynėjas pažymi, kad įstatymas nenumato apribojimo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą antrą kartą. Ankstesniu nuosprendžiu O. K. buvo nuteistas už šaunamojo ginklo laikymą. Gynėjo nuomone, šiuo atveju, subendrinant nuosprendžiais paskirtas bausmes, yra pagrindas atidėti bausmės vykdymą dar kartą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai A. K., O. M., V. P. ir O. K. pripažino kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

Visų nuteistųjų bei nuteistojo O. K. gynėjo apeliacinių skundų argumentai apygardos teismo išvadų dėl nuteistųjų kaltės, veikų juridinio įvertinimo ir paskirtų bausmių dydžių nepaneigia.

Nuteistojo O. K. gynėjas prašo jo ginamojo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 264 str. į BK 259 str. 1 d., bei taikyti jam (O. K.) BK 51 str. 2 d. ir 75 str. nuostatas. Kitų O. K. padarytų nusikalstamų veikų (numatytų BK 259 str. 1 ir 2 d.) juridinio vertinimo gynėjas skunde neginčija. Šio klausimo (dėl veikų kvalifikacijos) savo apeliaciniuose skunduose nekelia ir nuteistieji V. P., O. M. ir A. K., todėl kolegija apeliacine tvarka netikrina žemesnės instancijos teismo nuosprendžio šioje dalyje (BPK 320 str. 3 d.).

Padėjimas įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikytini bet kokie kaltininko veiksmai, kuriais jis sudaro sąlygas asmeniui įsigyti šių medžiagų, palengvina tai padaryti, šalina kliūtis ir pan. Tai gali būti daroma nurodant narkotinių ar psichotropinių medžiagų platintojus, paskolinant pinigų ir pan. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas atliko veiksmus, kuriais kitam asmeniui padėjo įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, vertė, lenkė ar kitaip pratino jį vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas.

Pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pažymėtina, kad paminėtame baudžiamajame įstatyme numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius šiuos momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru , o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka suriktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme. Taip pat, spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais įnešė į teisingo sprendimo priėmimą byloje.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme tiek O. M., tiek V. K. iš dalies pakeitė ikiteisminio tyrimo metu jų duotus parodymus.

O. M. teisiamajame posėdyje (t. 4, b. l. 18-19, 29) aplinkybes apie nevienkartinius susitikimus su nuteistuoju A. K. ir pinigų mokėjimą nurodė skritingas, nei buvo nurodžiusi ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 144, 146-148, 150-151, 156).

Pirmosios instancijos teisme O. K. (t. 4, b. l. 20-21, 30) taip pat nurodė iš dalies skirtingas narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybes (dėl pažinties su A. K., nevienkartinių kontaktų su juo), nei jas jis buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 83, 88, 90-93).

Nuteistojo A. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nebuvo nuoseklūs.

Štai pirmosios apklausos metu jis apskritai neigė savo kaltę (t. 3, b. l .138). Sekančioje apklausoje jis nurodė įvykio aplinkybes (t. 2, b. l. 141) ir šiuos parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 143-146). Tačiau dar kitoje apklausoje jis atsisakė duoti parodymus (t. 2, b. l. 152-153). Pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 21-23) jis pripažino pardavęs O. M. heroiną, tačiau neigė, kad pardavė O. K. heroino už 250 Lt, t. y. neigė pastarajam parduotų narkotikų kiekį, bei nepripažino, kad įvykio vietoje (miškelyje) rasti narkotikai priklausė jam.

Pats A. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnams (t. 2, b. l. 141, 143-146), apylinkės teisme, sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, (t. 2, b. l. 157-158) bei apygardos teisme teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 21-23) nurodė, kad jis narkotines medžiagas (heroiną ir kanapes) jau platino nuo 2009 m. vasaros, apie 3 mėnesius laiko, todėl apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie tai, kad padarytos nusikalstamos veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir niekam nebuvo padaryta žala yra nepagrįsti, prieštarauja jo paties parodymams ir byloje nustatytoms aplinkybėms.

Taigi, nei O. M., nei O. K., nei A. K. prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas, šiuo atveju, negalima vertinti kaip savalaikį ir (ar) savanorišką prisipažinimą.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistosios O. M. sulaikymo metu (t. 1, b. l. 128-129, 132-133; t. 4, b. l. 23-24), O. K. asmens kratos metu (t. 2, b. l. 74), pas juos buvo rasti ir paimti daiktiniai įrodymai - narkotinė medžiaga – heroinas. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti duomenys (t. 1, b. l. 191-192; t. 2, b. l. 124-125) patvirtina paminėtų nuteistųjų narkotinį apsvaigimą, o nuteistajam A. K. nustatytas lakiųjų medžiagų (acetono) uostymo faktas (t. 3, b. l. 12-13) jų (O. M., A. K. ir O. K.) sulaikymo metu.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tiek O. M., tiek O. K., tiek A.K. savo kaltę pripažino tik verčiami byloje surinktų objektyvių įrodymų. Be to, kolegijos nuomone, šiuo atveju, paminėtų nuteistųjų gailėjimasis yra tik deklaratyvus.

Taigi, neesant visų būtinų baudžiamojo įstatymo nustatytų sąlygų, nėra teisinio pagrindo tariamą prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažinti nuteistųjų O. M., A. K. ir O. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Šios straipsnio 2 d. nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 str.) apžvalgoje“ nurodyta, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes tada, kai nėra pagrindų atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, taikant tik baudžiamojo arba auklėjamojo poveikio priemones. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Be to, įstatymo leidėjas nustatė, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 2 d.).

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad visi nuteistieji padarė veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagų.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 str. 1 d., sankcijoje numatyta keletas bausmės rūšių – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Griežčiausios bausmės rūšies minimalus dydis yra trys mėnesiai laisvės atėmimo, o vidurkis – vieneri metai ir pusantro mėnesio. Šio baudžiamojo įstatymo 2 d. sankcijoje numatyta viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas.

BK 264 str. 1 d. sankcija numato taip pat keletą bausmių rūšių – areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis – trys mėnesiai, o vidurkis – dveji metai ir pusantro mėnesio. BK 260 str. 3 d. numatyta tik vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Šiame įstatyme numatytos bausmės minimalus dydis dešimt metų,o vidurkis – dvylika metų ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

Nuteistieji O. M. ir V. P. padarė po vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), O. K. padarė net tris nusikalstamas veikas – baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ir apysunkį nusikaltimus (BK 11 str. 3, 4 d.), o A. K. – nesunkų ir labai sunkų nusikaltimus (BK 11 str. 3, 6 d.).

Byloje nėra nustatyta nei lengvinančių, nei sunkinančių nuteistųjų O. M., A. K. ir O. K. atsakomybę aplinkybių.

Nuteistojo V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Šio nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

O. M., V. P. ir O. K. bausti administracine tvarka (t. 1, b. l. 169; t. 3, b. l. 112; t. 2, b. l. 101-106). Šie nuteistieji teisti - O. M. keturis kartus, V. P. - net devynis kartus, tarp jų ir keletą kartų dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, O. K. - du kartus. Pažymėtina, kad V. P. naują nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, o O. K. - bausmės vykdymo atidėjimo metu (t. 2, b. l. 111-112).

Be to, šiems nuteistiesiems diagnozuota priklausomybė opijaus preparatams - O. M. nuo 2005-06-07 įrašyta į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę (t. 1, b. l. 188), V. P. ir O. K. dėl paminėtos priklausomybės ne kartą gydyti gydymo įstaigose (t. 2, b. l. 65, 67, 71-72, 119-120, 124-125).

A. K. administracine tvarka nebaustas, tačiau teistas (t. 3, b. l. 130-135) už analogiško nusikaltimo (BK 260 str. 1 d.) padarymą ir nors šis teistumas išnykęs (t. 3, b. l. 135), tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo jog paminėta aplinkybė neigiamai charakterizuoja šį nuteistąjį.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors visi nuteistieji yra darbingo amžiaus, tačiau nei vienas iš jų nedirba, O. K. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (t. 3, b. l. 145).

Taigi, šių duomenų visuma neabejotinai rodo jau susiformavusiais visų nuteistųjų neigiamas nuostatas, nenorą elgtis pagal nustatytas visuomenės moralės ir elgesio normas, kad jie jokių išvadų dėl savo neigiamo elgesio nepadarė.

Todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., bus pasiekti tik paskyrus visiems nuteistiesiems bausmes, susijusias su laisvės atėmimu. Žemesnės instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimą, BK 54 str. 2 d. ir 61 str. reikalavimų nepažeidė.

Nuteistojo O. K. gynėjas apeliaciniame skunde prašo atidėti jo ginamajam paskirtos bausmės vykdymą. Tačiau BK 75 str. 1 d., kurioje nustatytos bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlygos, nuostatų taikymo klausimas gali būti sprendžiamas tik tada, kai teismas nusprendžia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kolegija jau pasisakė dėl bausmės tikslų pasiekimo, t. y. kad BK 41 str. 2 d. reikalavimai bus įgyvendinti tik paskyrus tiek apelianto ginamajam, tiek ir kitiems nuteistiesiems griežčiausios rūšies bausmę, todėl taikyti O. K. BK 75 str. nuostatas nebėra juridinio pagrindo.

Nuteistasis A. K., nesutikdamas su paskirta bausme, apeliuoja į teisingumo principo pažeidimą ir į tai, kad nepagrįstai jam netaikyta BK 54 str. 3 d.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 str. 2 d. 5 p.) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika Nr. 26“, psl. 197-213).

Be to, BK 54 str. 3 d. numatyta, kad šis įstatymas taikomas tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 str. nuostatoms. Ilgametėje teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad taikant BK 54 str. 3 d., turi būti nurodomos byloje nustatytos išimtinės aplinkybės, leidžiančios manyti, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu, nes bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės bylos Nr. 2K-594/2007, 2K-123/2008).

Tačiau priešingai nei teigia A. K., nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta jokių išimtinų aplinkybių, leidžiančių taikyti šiam nuteistajam BK 54 str. 3 d. nuostatas. Apelianto skunde akcentuojamos aplinkybės - tai, kad jo socialinės aplinkos pozityvumą patvirtina apelianto jaunas amžius ir bendras gyvenimas su mama, kolegijos nuomone, jokiu būdu nėra tokios (išimtinės) aplinkybės, nes jaunas amžius ir gyvenimas su tėvais yra būdingos daugumai Lietuvoje gyvenančių jaunuolių.

Kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad jo pažymimas jaunas amžius, ir tai, kad jis nedirba, nesimoko, jau anksčiau teistas už analogiško nusikaltimo padarymą ir yra išlaikomas, kaip pats nurodo, savo mamos, kaip tik paneigią jo deklaruojamą pozityvią socialinę aplinką ir parodo jo nenorą laikytis visuomenėje nusistovėjusių elgesio normų.

Taigi, šioje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog A. K. paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistiesiems V. P., O. K. ir A. K. skirtos bausmės, kurių dydžiai yra žymiai mažesni nei sankcijose numatyti jiems paskirtų bausmių vidurkiai, o nuteistajai O. M. – labai artima minimaliam bausmės dydžiui. Kolegijos nuomone, tokios bausmės nėra per griežtos ir (ar) per švelnios bei neprieštarauja bausmės paskirčiai bei teisingumo principui. Todėl dar labiau jas švelninti, kaip to prašo apeliantai, nėra teisinio pagrindo.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti nuteistųjų V. P., O. M., A. K. ir nuteistojo O. K. gynėjo apeliacinius skundus pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Nuteistųjų V. P., O. M., A. K. ir nuteistojo O. K. gynėjo Aleksandro Palamarčuko apeliacinius skundus atmesti.