Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Gintaro Godos ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. gynėjo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo, panaikinus Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 8 d. nuosprendį, išteisinantį A. V. dėl kaltinimų pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir 264 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, A. V. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 264 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2006 m. gruodžio 6 d. iki 2007 m. birželio 8 d.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, ir prokurorės, prašiusios skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje, iš nenustatytų asmenų nusipirkdamas įsigijo nedidelį kiekį (1 g) narkotinės medžiagos marihuanos, taip pat nenustatytu būdu įgijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino (dvi tabletes), kurių bendra masė ne didesnė nei 0,2 g, ir 2006 m. gruodžio 5 d. tarp 15.00 ir 19.00 val. laikė A. V. bute Biržuose, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą jas platinti. Po to A. V. šiame bute lenkė nepilnametes ne gydymo tikslais vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas, pasiūlęs ir įkalbėjęs E. G., g. 1991 m. balandžio 21 d., ir A. K., g. 1990 m. balandžio 12 d., suvartoti amfetaminą ir marihuaną, ir, perduodamas nukentėjusiosioms vartoti, šias narkotines medžiagas platino.

Kasaciniu skundu nuteistojo A. V. gynėjas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 20 d. nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 8 d. nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo

Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio nuostatų ir dėl to padarė šio kodekso reikalavimų esminių pažeidimų, sukliudžiusių priimti teisingą nuosprendį, kuris naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį. Šiuos teiginius kasatorius argumentuoja nuorodomis į tai, kad įrodymai įvertinti neištyrus visų bylos aplinkybių, nepašalinus gautų parodymų tarpusavio prieštaravimų, abejones įvertinus kaltinamojo nenaudai.

Skunde išdėstytas prašymas ir jo argumentai teisės taikymo reikalavimų požiūriu nėra pagrįsti.

Lyginant bylos aplinkybių išnagrinėjimo išsamumą ir apimtį, apeliacinės instancijos teismas BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą reikalavimą įgyvendino akivaizdžiai geriau negu pirmosios instancijos teismas. Šiuo konkrečiu atveju bylos specifika rodo, kad didelės svarbos turi nukentėjusiųjų parodymai. Pirmosios instancijos teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas išsakė nuomonę, kad tikslinga jas iškviesti ir apklausti. Vis dėlto Panevėžio apygardos teismo posėdyje nukentėjusiosios apklaustos nebuvo. Šio teismo išteisinamajame nuosprendyje jų parodymai, duoti atliekant ikiteisminį tyrimą, pripažinti nepatikimais motyvuojant tuo, kad tam tikrus faktus jos galėjo iškraipyti, siekdamos palankesnio artimųjų požiūrio į jas. Toks vertinimas padarytas neišnaudojus galimybės apklausti pačias nukentėjusiąsias. Apeliacinės instancijos teismas pasielgė priešingai, nukentėjusiąsias į teismo posėdį iškvietė ir apklausė. Abi jos davė detalius parodymus, atsakė į užduotus klausimus. Apklausti dar ir kiti, pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavę, liudytojai. Todėl yra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teisme byla išnagrinėta išsamiau, atsižvelgus į proceso dalyvių nuomonę, išsakytą dėl nagrinėjimo apimties. Šiuo požiūriu BPK 20 straipsnio nuostatų apeliacinės instancijos teismas nepažeidė.

Skundo argumentai dėl, kasatoriaus manymu, prieštaringų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio teiginių apie nusikaltimo dalyko spalvą ir konsistenciją atmestini. Vertindamas, ar medžiagos, kurios buvo duotos suvartoti nukentėjusiosioms, yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į specifinę aplinkybę – nebuvimą galimybės šioje konkrečioje byloje gauti dėl jų specialisto išvadą arba ekspertizės aktą. Apkaltinamajame nuosprendyje nurodyta, kad šių medžiagų rūšis bei kiekis nustatyti remiantis A. V., nukentėjusių, liudytojų parodymais, kitais bylos duomenimis. Nukentėjusiųjų šlapimo tyrimas parodė, kad abi jos vartojo narkotines medžiagas, nes testai dėl amfetamino ir marihuanos teigiami. Nuosprendyje nuosekliai ir logiškai aptartos šių medžiagų savybės ir formos, kuriomis jos pateikiamos vartojimui. Ekstazi konsistencija – balti milteliai yra maišomi su neveikliomis medžiagomis, formuojant tabletes arba kapsules, skirtas ryti. O kanapių gaminys „žolė“ gaunamas iš džiovinto augalo lapų bei stiebų ir vartojamas paprastai rūkymo būdu grynas arba kaip tabako mišinys. Šiuose teismo argumentuose nėra jokio prieštaravimo su nukentėjusiųjų parodymais, kad joms buvo siūlomos rausvos tabletės.

Kasatorius mini, jo teigimu, nepašalintus prieštaravimus apkaltinamajame nuosprendyje, susijusius su psichotropinių medžiagų įgijimu, jų laikymu, platinimu, lenkimu jas vartoti ir nukentėjusiųjų nepilnametyste bei apsvaigimo būsena. Visais šiais klausimais apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pasisakyta, aptarus turimus nesutampančius duomenis ir padarius logiškas neprieštaringas išvadas. Kasatoriaus teiginys apie nepašalintus prieštaravimus nepagrįstas. Skunde ginčijamas teismo nustatytas faktas, kad A. V. įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas, motyvuojant A. V. išteisinimu dėl kaltinimų pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir tuo, kad A. V. ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo, siekdamas kardomosios priemonės pakeitimo. Apkaltinamajame nuosprendyje šiais klausimais plačiai pasisakyta, įvertinti visi kaltinamojo parodymų prieštaringumai ir padaryta išvada, kad jis pats tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek ir teisme patį atitinkamų medžiagų įgijimo faktą pripažino. Teismo nuomone, surinktų duomenų pakanka konstatuoti, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymis – atitinkamų medžiagų įgijimas – A. V. veiksmuose yra nustatytas. Aptartas ir kitas jam inkriminuotas šios nusikaltimo sudėties požymis – minėtų medžiagų laikymas. Patikslinta, kad nėra įrodyta, jog A. V. narkotines ir psichotropines medžiagas laikė savo bute, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jas A. V. laikė A. V. priklausančiame bute. Be to, A. V. veiksmai rodo jo turėtą tikslą šias medžiagas platinti. Teismo įsigilinimą į šį klausimą rodo ir tai, kad nuosprendyje atkreiptas dėmesys į netikslų platinimo kvalifikavimą taikant BK 260 straipsnio 1 dalį, o ne griežtesnę atsakomybę nustatantį BK 261 straipsnį. Ši baudžiamojo įstatymo taikymo klaida, palanki nuteistajam, negalėjo būti ištaisyta dėl įstatyme nustatyto draudimo išeiti už kaltinimo ir apeliacinio skundo ribų. Apkaltinamajame nuosprendyje detaliai aprašyti ir tie motyvai, kuriais remiantis konstatuota, jog nukentėjusiosios buvo lenkiamos vartoti ekstazi tabletes ir rūkyti „žolę“, o jų kaip nepilnamečių amžius kaltinamajam buvo žinomas.

Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiųjų narkotinio apsvaigimo patikrinimas testais yra pakankamas įrodymas, nors šis teismas ir pripažino, kad duomenų rinkimas vien tokiu būdu prasilenkia su teisės aktų reikalavimais. Skunde pažymima, kad atlikus patikrinimą vien testu, yra pažeisti Narkologinės priežiūros įstatymo Nr. VIII–156 12 straipsnio 2 dalies, 10.3, 10.4, 10.5 punktų, BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatos bei suvaržytos Konstitucijos 20 ir 31 straipsniuose įtvirtintos jo ginamojo A. V. teisės. Šis kasatoriaus argumentas teisės taikymo požiūriu nusipelno atskiros analizės. Kaip matyti iš bylos dokumentų turinio ir skundžiamo nuosprendžio argumentų, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo, suabejojusio gydytojo atliktu nukentėjusiųjų apsvaigimo patikrinimo pagrįstumu dėl jo nevisiško atitikimo 2006 m. birželio 20 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V–505 patvirtintos medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos reikalavimams, nuosprendžio pagrįstumą pripažino, kad patikrinimas atliktas išties nevisiškai laikantis teisės aktų reikalavimų. Tačiau atsižvelgta ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jog nustatytos duomenų gavimo (rinkimo) tvarkos pažeidimai savaime dar nereiškia, jog tokie duomenys jau negali būti įrodymai. Nustačius, kad renkant duomenis buvo nesilaikyta jų gavimo tvarkos, būtina įvertinti: 1) ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir 2) ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Tik duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, įrodymais nepripažįstami. Laikydamasi tokios praktikos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iškilusias abejones apsvaigimo nustatymo aktų duomenų patikimumu ir jų pripažinimu įrodymais ėmėsi šalinti BPK numatytais veiksmais ir tuo tikslu apklausė gydytoją V. M. Išklausiusi jo parodymų apie atliktą nukentėjusiųjų apsvaigimo nustatymą bei panaudoto testo patikimumą, teisėjų kolegija nurodė, kad neturi pagrindo abejoti gydytojo parodymais. Įvertinusi bylos įrodymų visumą, o būtent A. V., nukentėjusiųjų, liudytojų A. B., V. M. parodymus, medicininės apžiūros aktų Nr. 80 ir 81 duomenis, teisėjų kolegija konstatavo, jog tai, kad nustatant apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų faktą nebuvo atlikti visi teisės aktuose nurodyti veiksmai, neturėjo įtakos gautų duomenų patikimumui, atitinkamos kaltinamojo teisės nebuvo suvaržytos, todėl gautus duomenis apie nukentėjusiųjų apsvaigimą pripažino įrodymais. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo tvirtinti, kad pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios įrodymų leistinumą.

Skunde tvirtinama, kad teismas, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, byloje esančias abejones vertino kaltinamojo nenaudai. Tai nepagrįsta kasatoriaus nuomonė. Visos byloje atskleistos abejonės buvo tikrinamos, o neįveiktos abejonės nuosprendyje traktuojamos taip, kaip yra naudinga kaltinamajam. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad neįmanoma pašalinti abejonių, susijusių su duomenimis apie galimą „žolės“ ir ekstazi tablečių pirkimą Anglijoje. Būtent šiuo pagrindu atmestas apelianto argumentas dėl būtinumo taikyti A. V. BK 199 straipsnio 2 dalį ir pripažinta, kad dėl šio kaltinimo A. V. išteisintas pagrįstai. Be to, nuosprendyje konstatuota, jog neįrodytas A. V. kaltinime inkriminuotas psichotropinės medžiagos – amfetamino ir narkotinės medžiagos – marihuanos gabenimas. Į pagrįstas abejones atsižvelgta ir neturtinės žalos atlyginimo klausimu, kuris išspręstas nuteistojo naudai.

Darytina bendra išvada, kad skunde nėra tokių argumentų, kurie duotų pagrindą keisti ar naikinti skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 20 d. nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. V. gynėjo kasacinį skundą atmesti.