- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-29
- Bylos Nr.
- 2A-595-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07697-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Rūta Burdulienė, Vaclovas Paulikas
- Atsakovas
- UAB „Kaprao“
- Ieškovas
- UAB „Top Mind“
- Kategorijos
- 2.5.18.3Statybos ranga
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaclovo Pauliko,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Kaprao“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-14642-534/2015 pagal ieškovo UAB „Top Mind“ ieškinį atsakovui UAB „Kaprao“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Top Mind“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Kaprao“ 12 939,77 Eur skolos, 734,27 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2014 m. gegužės 20 d. su atsakovu sudarė statybos rangos sutartį Nr. MKS/KAP-TPM/14.05.20, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus gyvenamųjų ir administracinių patalpų gamybiniame pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrengiant 6 korpuse mokslo paskirties pastatą, o atsakovas – darbus priimti ir už juos atsiskaityti sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Ieškovas savo pareigą vykdė tinkamai ir 2014 m. rugpjūčio mėn. atliko darbų už 28 170,06 Lt (8 158,61 Eur), atsakovas pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 3, priėmė apmokėjimui 2014 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą TM Nr. 0237, tačiau jos neapmokėjo. Dėl ieškovui nežinomų priežasčių atsakovas atsisakė raštu įforminti dokumentus už 2014 m. rugsėjo mėn. atliktus darbus, nepasirašydamas 2014 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų akto Nr. 4 ir jo pagrindu 2015 m. vasario 2 d. išrašytos PVM sąskaitos-faktūros TM Nr. 0248 11 519,42 Lt (3 336,25 Eur) sumai, ėmė vilkinti darbų priėmimą, be pagrindo atsisakinėjo pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 4. Vadovaudamasis CK 6.694 straipsnio 4 dalimi, ieškovas 2014 m. spalio 30 d. atsakovui pateikė pasirašytą atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 4 bei 2015 m. vasario 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą TM Nr. 0248, žodžiu prašydamas per 10 dienų grąžinti vieną akto egzempliorių, pasirašytą su išlygomis ar be jų. Atsakovas nieko neatsakė ir dokumentų negrąžino, todėl ieškovas buvo priverstas aktą pasirašyti vienašališkai.Atsakovas UAB „Kaprao“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šalinant garso izoliacijos trūkumus, išlaidos buvo didesnės, nei ieškovui mokėtina suma. Be to, iš akto 11 punkto neaišku, kokie papildomi darbai buvo atlikti. Pagal sutarties 9.5. punktą, 5 procentus sumos atsakovas moka po baigiamojo darbų akto pasirašymo. Anot atsakovo, neaišku, kada ir kaip atsakovui pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, atliktų darbų aktai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 12 209,98 Eur skolos, 734,27 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą 12 209,98 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 366,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad 2014 m. gegužės 20 d. ieškovas su atsakovu sudarė statybos rangos sutartį Nr. MKS/KAP-TPM/14.05.20, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus gyvenamųjų ir administracinių patalpų gamybiniame pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrengiant 6 korpuse mokslo paskirties pastatą, o atsakovas įsipareigojo darbus priimti ir už juos atsiskaityti sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Sutartyje nustatyta statybos darbų pradžia – 2014 m. gegužės 7 d., darbų pabaiga – 2014 m. rugpjūčio 18 d. Ieškovas savo pareigą vykdė tinkamai ir 2014 m. rugpjūčio mėn. atliko darbų už 28 170,06 Lt (8 158,61 Eur), atsakovas pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 3, ieškovas išrašė atsakovui apmokėjimui 2014 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą TM Nr. 0237 – 28 170,06 Lt (8 158,61 Eur) sumai. Atliktų darbų aktas Nr. 4 už 2014 m. rugsėjo mėn. patvirtina, kad ieškovas atliko sutartyje numatytus darbus 11 519,42 Lt (3 336,25 Eur) sumai. Ieškovas už atliktus darbus atsakovui išrašė 2015 m. vasario 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą TM Nr. 0248 – 3 336,25 Eur sumai.Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką, statybos rangos sutarčių atveju darbų perdavimo-priėmimo aktas yra įstatymo nustatytas specialus įrodymas, kuris juridinę galią pagal specialiąsias įstatymo nuostatas įgyja net tuo atveju, jei jį pasirašo tik viena iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007). Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas neginčijo ieškovo vienašališkai pasirašytų darbų perdavimo-priėmimo aktų, todėl jie turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašyti abiejų šalių. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).Teismas konstatavo, kad ieškovas atsakovui pateikė atliktų darbų aktą už 2014 metų rugpjūčio mėnesį, kurį atsakovas pasirašė, pastabų nepateikė. Atsakovui taip pat buvo pateiktas atliktų darbų aktas už 2014 metų rugsėjo mėnesį, kurio atsakovas nepasirašė. Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nes buvo blogos akustinės savybės, teismui pateikė 2015 metų kovo mėnesį atliktų matavimų rezultatus. Tačiau teismas šį atsakovo atsikirtimą atmetė, nurodęs, kad ieškovo darbo brokas, neatitikimas turi būti įrodytas. Teismas nustatė, kad darbus darė ieškovo darbuotojai, o projektas ir statybinės medžiagos buvo atsakovo. Atsakovas ieškovo darbo broko nenurodė. Garso izoliacija yra sąlygojama netinkamo projekto, netinkamai parinktų medžiagų. Ieškovo darbo brokas, jeigu jis susijęs su netinkama garso izoliacija, turi būti nurodytas. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl ieškovo atliktų darbų rezultato priežastinio ryšio su garso izoliacija, akustika. Darbai atlikti pagal atsakovo projektą ir panaudojant atsakovo medžiagas. Anot teismo, netinkama akustika gali būti susijusi su netinkamu projektu, medžiagomis, todėl atsakovas turi teikti įrodymus dėl ieškovo veiksmų ryšio su netinkama akustika. Nagrinėjamos bylos atveju netinkamos akustikos faktorius negali būti priežastis atsakovui atsisakyti vykdyti prievolę. Taigi teismas ieškinį tenkino, atimdamas iš atliktų darbų 2 082,50 Lt su 21 procentų PVM sumą, nes iš 11 punkto neaišku, kokie papildomi darbai buvo atlikti. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje su ieškovo atstovu nepavyko išsiaiškinti, kokios rūšies papildomi darbai įkainoti, ar buvo susitarta dėl jų atlikimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Kaprao“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
Teismo sprendimo dalis, kuria buvo priteista 8 999,59 Lt su PVM pagal vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 4, yra prieštaringa, nepagrįsta ir neteisėta.Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų apie susitarimą dėl papildomų darbų 2014 metų rugsėjo mėnesį atlikimo, susitarimo dėl jų ir tokių darbų kainos. Statybos rangos sutartyje nurodytas galutinis darbų atlikimo terminas – 2014 m. rugpjūčio mėn., o atliktų darbų aktas Nr. 4 yra už 2014 m. rugsėjo mėn., t. y. už tariamai atliktus darbus jau pasibaigus sutarties vykdymui. Taigi teismas iš dalies priteisė skolą pagal atliktų darbų aktą Nr. 4, nesant jokių įrodymų apie susitarimą dėl tokių darbų, tokių darbų kainos ir jų atlikimo, nepaisydamas to, kad atsakovas nurodė, jog ieškovas tokių darbų 2014 m. rugsėjo mėn. net neatliko.Byloje nėra jokių įrodymų apie atliktų darbų akte Nr. 4 nurodytų darbų atlikimą ar perdavimą ar bent šio akto pateikimą atsakovui. Ieškovas teismo posėdyje negalėjo nurodyti, kada ir kokie įrodymai įrodo, kad atliktų darbų aktas Nr. 4 buvo perduotas atsakovui. Byloje nėra įrodymų, kad darbai, nurodyti atliktų darbų akte Nr. 4, buvo bandomi perduoti atsakovui, ar kad šis aktas įteiktas ar bent teiktas atsakovui. Be to, PVM sąskaita-faktūra pagal šį tariamai vienašališkai pasirašytą aktą atliktų darbų aktą Nr. 4 buvo išrašyta tik 2015 m. vasario 2 d., nors tariamas aktas yra už darbus, atliktus 2014 m. rugsėjo mėn. Byloje pateiktas 2015 m. vasario 26 d. raštas, atsakantis į UAB „Sėkmės industrija“ 2015 m. vasario 19 d. pranešimą dėl skolos, nurodantis, kad atsakovas nežino ir nesupranta, apie kokią skolą pagal 2015 m. vasario 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą yra kalbama, kad jokių dokumentų iš subrangovo nėra gavę ar net matę.Jeigu, kaip teigia ieškovas, jis atliktų darbų aktą Nr. 4 ir PVM sąskaitą-faktūrą įteikė atsakovui 2014 m. spalio 30 d., PVM sąskaita-faktūra yra išrašyta tik 2015 m. vasario 2 d. (nurodoma tik litais), tad kaip ji galėjo būti įteikta anksčiau. Pagal Statybos rangos sutarties 9.2. punktą, aktai turi būti perduodami iki mėnesio 25 dienos, o PVM sąskaitos-faktūros pagal aktus – iki mėnesio paskutinės dienos.Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, nurodė, kad atsakovas neva neginčijo atliktų darbų akto Nr. 4, todėl dalį skolos priteisė. Tačiau būtent ieškovas, o ne apeliantas, privalėjo įrodyti tokias aplinkybes kaip: susitarimą dėl konkrečių darbų atlikimo, papildomų darbų kainą, aplinkybę, kad tokius darbus apskritai atliko ir kada atliko, kad darbus perdavė ar siekė perduoti, aktą įteikė atsakovui ir šis, jį gavęs, nepasirašė ar atsisakė pasirašyti nepagrįstai. Tik esant šių aplinkybių visumai ir jas patvirtinantiems įrodymams, ieškovas galėjo aktą pasirašyti vienašališkai, o teismas ieškinį tenkinti. Teismas, priteisdamas iš atsakovo skolą pagal darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 3, netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, netinkamai taikė ir aiškino statybos rangos sutartį, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.Teismas, priteisdamas 8 158,61 Eur skolą, neatėmė 5 proc., nors šios sumos mokėjimo terminas nėra suėjęs. Statybos rangos sutarties 9.5. punkte nurodoma, kad iš kiekvieno mokėjimo yra sulaikoma 5 proc. sumos, kurią atsakovas įsipareigoja sumokėti pasirašius baigiamąjį atliktų darbų aktą. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad pateikė atsakovui baigiamąjį atliktų darbų aktą ir su jo pasirašymu siejamus dokumentus – atitikties deklaracijas, sertifikatus, užpildytą statybų žurnalą, todėl teismas nepagrįstai priteisė 407,93 Eur sumą.Statybos metu buvo nustatyti ieškovo atliktų darbų esminiai trūkumai. Iš byloje pateiktos trūkumų taisymo sąmatos matyti, kad taisant trūkumus buvo užtaisomi ieškovo palikti oro tarpai tarp sienų ir perdangų, dėl ko pertvaros neatitiko keliamų akustinių savybių. Ieškovas turėjo pareigą pertvaras įrengti pagal technologiją, laikantis normatyvinių techninių dokumentų reikalavimų. Tuo tarpu ieškovas tinkamai tampria medžiaga neužtaisė sujungimo tarp pertvaros ir perdangos, dėl ko buvo nustatyti trūkumai, kuriuos ištaisė atsakovas.Teismas, nurodydamas, kad atsakovas neįrodė rangovo kaltės, nes priežastys, dėl ko akustinės savybės neatitiko normų, nėra nustatytos, netinkamai taikė ir aiškino statybos rangos santykius reglamentuojančias teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovo įrengtos pertvaros neatitiko imperatyvių įstatymo reikalavimų, o trūkumus ištaisė atsakovas ir dėl to patyrė nuostolių, todėl teismas privalėjo įvertinti, kad atsakovas mokėjimus pagal atliktų darbų aktą Nr. 3 sustabdė pagrįstai ir teisėtai.Teismas netinkamai taikė ir aiškino statybos rangos sutarties 9.8 punkte aptartą atsakovo teisę sustabdyti mokėjimą, jeigu paaiškėja darbų trūkumai, visiškai neatsižvelgė į šią nuostatą. Atsakovas paaiškino, kad žodžiu buvo sutarta, jog ieškovas ištaisys trūkumus, ir atlikus natūrinius akustinius bandymus, kai jie bus teigiami, šalys nustatys visus nuostolius ir išspręs galutinio apmokėjimo klausimą. Aplinkybę, kad susitarimas dėl mokėjimų sustabdymo iš tiesų buvo, patvirtina ir faktas, kad nuo pat 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. vasario mėn. ieškovas nereiškė jokių pretenzijų dėl apmokėjimo. Kadangi ieškovas minėtų trūkumų neištaisė, tą turėjo padaryti atsakovas, dėl trūkumų taisymo patyręs mažiausiai 8 111,03 Eur žalos.Ieškovui nekokybiškai atlikus darbus ir neištaisius darbų trūkumų, atsakovas turėjo teisę sustabdyti mokėjimus pagal sutartį, remdamasis Statybos rangos sutarties 9.5 punktu, ir turi teisę savo patirtą žalą kompensuoti iš pagal sutartį mokėtinų sumų, remdamasis Statybos rangos sutarties 8.6 punktu.Pagal statybos rangos sutarties 9.3. punktą, sąskaitos apmokamos per 30 dienų nuo sąskaitos pasirašymo, todėl PVM sąskaitos-faktūros serijos TM Nr. 0237 apmokėjimo terminas, jeigu atsakovas nebūtų sustabdęs mokėjimų, remdamasis statybos rangos sutarties 9.8. punktu, būtų suėjęs 2014 m. rugsėjo 28 d. Nuo šios dienos 6 mėn., už kuriuos paskaičiuoti delspinigiai, sueina 2015 m. kovo 28 d. Be to, sutarties 10.1. punkte nurodoma, kad delspinigiai neskaičiuojami, jeigu užsakovas pasinaudoja savo teise sustabdyti mokėjimus, remdamasis 9.8. punktu. Taip pat teismas visiškai nepaisė statybos rangos sutarties nuostatų dėl 5 proc. sumos sulaikymo iki baigiamojo atliktų darbų akto pasirašymo.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „Top mind“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, kad darbų perdavimo-priėmimo akte Nr. 4 minėti darbai atlikti ir dėl atsakovo kaltės nėra įforminti baigiamuoju darbų perdavimo-priėmimo aktu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tą aplinkybę, kad darbai buvo neatlikti, ir kad su ieškovu atsiskaitė.Ieškovas įrenginėjo gipso pertvaras iš atsakovo pateiktų medžiagų ir pagal atsakovo nustatytą technologiją, todėl atsakomybę už gipso pertvarų akustinių savybių neatitikimą imperatyviems įstatymo reikalavimams turi prisiimti atsakovas. Atsakovas nebuvo pateikęs ieškovui jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, kol pastarasis nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo. Be to, atsakovas nepateikė teismui įrodymų, dėl kokių priežasčių iki šiol nėra pasirašytas baigiamasis darbų perdavimo aktas, nors, kaip teigia pats atsakovas, pastatas pradėjo funkcionuoti 2014 m. spalio mėn. Todėl darytina išvada, kad jis yra visiškai priduotas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu už atliktus statybos darbus.Byloje nustatyta, kad šalys 2014 m. gegužės 20 d. sudarė Statybos subrangos sutartį (toliau – ir sutartis), pagal kurią rangovas (ieškovas) įsipareigojo savo priemonėmis ir iš savo medžiagų, išskyrus medžiagas, kurias tiekia pats užsakovas (apeliantas), atlikti pastato vidaus akmens masės plytelių klijavimo darbus, sienų glaistymo ir dažymo (du kartus) darbus, gipso kartono pertvarų, korobų ir lubų (pagal Knaul technologiją) įrengimo darbus, sienų, grindų, laiptų ir lubų apklijavimą akmens masės plytelėmis, darbams reikalingų šildytuvų, drėgmės surinkėjų apsirūpinimą esant poreikiui, prekinės išvaizdos paviršių uždengimą darbų metu bei darbo brėžinių/ išpildomųjų schemų parengimą, pagal projektą objekte „Gyvenamųjų ir administracinių patalpų įrengimo gamybiniame pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstravimas, įrengiant 6 korpuse mokslo paskirties pastatą“. Numatyta sutarties darbų vykdymo pradžia – 2014 m. gegužės 7 d., o pabaiga – 2014 m. rugpjūčio 18 d. Sutarties darbų kiekiai ir kainos nurodyti sutarties priede „Sąmata“ bei 2014 m. birželio 10 d. sutarties papildomame susitarime.Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo skolą pagal atliktų darbų aktą Nr. 3 už 2014 m. rugpjūčio mėn. ir atliktų darbų aktą Nr. 4 už 2014 m. rugsėjo mėn.
Dėl skolos priteisimo pagal atliktų darbų aktą Nr. 3
Byloje nėra ginčo dėl to, kad atliktų darbų akte Nr. 3 (Pažymoje apie atliktų darbų vertę už 2014 m. rugpjūčio mėn.) nurodytus darbus ieškovas atliko, aktą pasirašė abi šalys.Pareigą atsiskaityti su ieškovu už akte nurodytus darbus apeliantas ginčija tuo, kad, anot jo, ieškovo atlikti darbai buvo su trūkumais – ieškovo įrengtų gipso pertvarų akustinės savybės neatitiko normatyvinių reikalavimų, ir kadangi šiuos trūkumus teko taisyti apeliantui, jis turėjo teisę sustabdyti mokėjimą pagal sutartį ir savo patirtus nuostolius kompensuoti iš ieškovui mokėtinų sumų.Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantas ieškovo atliktų darbų ir netinkamos akustikos priežastinio ryšio neįrodė. Teismas pažymėjo, kad darbai buvo atlikti pagal apelianto projektą ir naudojant apelianto medžiagas, o kadangi netinkama akustika gali būti susijusi su netinkamu projektu ir medžiagomis, apeliantas turėjo pateikti įrodymus dėl ieškovo veiksmų ryšio su netinkama akustika.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, prieidamas prie minėtos išvados, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl padarė pagrįstą bei motyvuotą išvadą. Apelianto pateikta 2015 m. balandžio 6 d. Akustinių savybių gerinimo darbų lokalinė sąmata apelianto teiginių dėl ieškovo atliktų darbų trūkumų savaime neįrodo, nes joje nurodyti duomenys negali nei patvirtinti, nei paneigti konkrečių trūkumų ir jų priežastinio ryšio su ankstesniais ieškovo veiksmais.Taigi, apeliantui neįrodžius sutartinių mokėjimų sulaikymo faktinio pagrindo – atliktų darbų defektų, nėra pagrindo spręsti, kad tokią teisę (sulaikyti mokėjimus, o vėliau ir juos įskaityti) apeliantas turėjo.Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo skolą pagal atliktų darbų aktą Nr. 3, apeliantas taip pat remiasi sutarties 9.5. punktu, numatančiu užsakovo teisę iš kiekvienos mokamos sumos sulaikyti 5 proc., kuriuos užsakovas sumoka per 30 dienų po Baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo.Pagal sutarties nuostatas, baigiamasis darbų atlikimo aktas yra visų rangovo atliktų darbų priėmimo aktas, o jo pasirašymu yra patvirtinamas galutinis darbų užbaigimas (sutarties 2.2.16. p., 8.15. p.). Nors nagrinėjamu atveju, tarp šalių kilus nesutarimams, baigiamasis darbų atlikimo aktas nebuvo pasirašytas, teismas sprendžia, tuo atveju, kai ginčas yra nagrinėjamas teisme, ta aplinkybė, kad baigiamasis darbų atlikimo aktas nėra pasirašytas, savaime nepriboja teismo teisės iš esmės išspręsti tarp šalių kilusį ginčą pareikštų reikalavimų ribose, t. y. nustačius, kad rangovas turi teisę gauti apmokėjimą už atliktus darbus, o užsakovas – nepagrįstai su juo neatsiskaito, priteisti rangovui visą jam priklausantį atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad šalims susitarus dalį mokėtinos kainos „sulaikyti“ iki tam tikrų rangovo veiksmų atlikimo ir šiam tokių veiksmų neatlikus, turi būti atsižvelgiama ne tik į lingvistinę sutarties sąlygų reikšmę, bet ir tokiomis sąlygomis siekiamus tikslus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad „sulaikymo“ sutartinės sąlygos tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011). Taigi užsakovui neįrodžius dėl rangovo veiksmų (neveikimo) patirtų nuostolių fakto, formalių mokėjimo sulaikymo sąlygą sudarančių veiksmų neatlikimas, pagal teismų praktiką, nėra pakankamas pagrindas nepriteisti rangovui jam priklausančio atlyginimo.
Dėl skolos priteisimo pagal atliktų darbų aktą Nr. 4
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis priteisti skolą pagal atliktų darbų aktą Nr. 4 yra neteisėta ir nepagrįsta, nes byloje nėra įrodymų nei apie akte nurodytų darbų atlikimą, nei apie susitarimą dėl tokių papildomų darbų atlikimo ar jų kainos, nei apie darbų perdavimą apeliantui, nei apie šio akto įteikimą apeliantui.Atliktų darbų akte Nr. 4 nurodyti 2014 m. rugsėjo mėnesį atlikti darbai yra: gipskartonio pertvarų įrengimas (darbų kiekis – 39,38), gipskartonio korobų įrengimas (darbų kiekis – 21,20), vatos plokščių klijavimas prie lubų (darbų kiekis – 98,25), stoglangio angograščio formavimas (darbų kiekis – 8) ir papildomi darbai, kurių kainos pirmosios instancijos teismas nepriteisė.Visi minėtame akte išvardyti darbai (jų rūšis) (išskyrus papildomus darbus), taip pat jų kaina sutampa su sutarties sąmatoje ir 2014 m. birželio 10 d. papildomame susitarime nurodytais darbais ir jų kaina.Nors apeliantas akcentuoja aplinkybę, kad darbai, pagal pateiktą aktą, buvo atliekami jau pasibaigus sutarties terminui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai savaime nepaneigia darbų atlikimo ir / ar šalių susitarimo dėl jų atlikimo fakto, juo labiau, kad pats apeliantas tvirtina, kad kai kuriuos sutarties vykdymo klausimus (apelianto teigimu, trūkumų šalinimo) šalys sprendė žodžiu, t. y. byloje nėra duomenų, kad pasibaigus sutarties vykdymo terminui, automatiškai nutrūko ir šalių bendradarbiavimas.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad visi ginčo darbai, pagal pateiktą aktą, buvo atliekami tame pačiame objekte, kuris nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Apeliantas nepateikė teismui duomenų, kad ieškovas 2014 m. rugsėjo mėn. (kai ginčo darbai, pagal aktą, buvo atliekami) neturėjo objektyvios galimybės tame objekte dirbti, taip pat, kad akte nurodyti darbai faktiškai nebuvo atlikti, ar kad atlikti darbai nebuvo reikalingi (ir todėl galimai atlikti nesant susitarimo). Todėl, teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas pasirašė atliktų darbų aktą už 2014 m. rugsėjo mėn., suponuoja galimybę padaryti išvadą, kad jame nurodyti darbai buvo atlikti ir ieškovas buvo pasirengęs šiuos darbus perduoti apeliantui. Tai, kad PVM sąskaita-faktūra pagal šį aktą buvo išrašyta tik 2015 m. vasario 2 d., abiejų šalių nurodytų aplinkybių, kad su sutarties vykdymu, be kita ko, atsiskaitymu susiję klausimai buvo derinami ir žodžiu, kontekste, nėra pagrindas daryti priešingos išvados.Sutarties 5.2. punkte šalys susitarė, kad rangovui atlikus mažiau ir / arba daugiau darbų, nei buvo numatyta sutarties priede Nr. 1 „Sąmata“, rangovui bus apmokama už faktiškai atliktų darbų kiekius (sutarties 5.2. p.). Taigi, byloje nenustačius, kad ginčo darbų ieškovas nebūtų atlikęs ar būtų atlikęs savavališkai, esant duomenims, kad objektas, kuriame buvo atlikti darbai, yra naudojamas pagal paskirtį, apeliantui, kaip užsakovui, tenka pareiga su ieškovu atsiskaityti.
Dėl delspinigių priteisimo
Remiantis šalių sudarytos sutarties 9.4. punktu, užsakovo patvirtintos sąskaitos turėjo būti apmokamos per 30 dienų po sąskaitos pasirašymo. Taigi, kaip teisingai nurodo apeliantas, pagal sutarties nuostatas, 2014 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimo terminas baigėsi 2014 m. rugsėjo 28 d., ir tik nuo kitos dienos galėjo būti skaičiuojami delspinigiai už šioje sąskaitoje nurodytos sumos nesumokėjimą.Kadangi pirmosios instancijos teismo priteisti delspinigiai ieškovo buvo apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. (ir iki 2015 m. vasario 27 d., t. y. kreipimosi į teismą), skundžiamas teismo sprendimas patikslinamas, sumažinant ieškovui iš atsakovo priteistų delspinigių sumą iki 620,05 Eur, t. y. priteisiant delspinigius už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. iki 2015 m. vasario 27 d. (152 d.).Dėl apelianto argumentų, susijusių su teise sustabdyti mokėjimus bei 5 proc. sumos sulaikymo, jau pasisakyta.Taigi šiuo procesiniu sprendimu patikslinamas laikotarpis, už kurį ieškovui iš atsakovo priteisti delspinigiai, sumažinant ieškovui iš atsakovo priteistą delspinigių sumą.Pagrindų, nustatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą patikslinti, sumažinant ieškovui UAB „Top mind“ iš atsakovo UAB „Kaprao“ priteistą delspinigių sumą iki 620,05 Eur.