- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-23
- Bylos Nr.
- 2S-1234-590/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07697-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- UAB „Top Mind“
- Atsakovas
- UAB „Kaprao“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas ieškovo UAB „Top Mind“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-25 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14642-534/2015 pagal ieškovo „Top Mind“ ieškinį atsakovui UAB „Kaprao“ dėl skolos, netesybų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Top Mind“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Kaprao“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 12 939,77 Eur skolos, 734,27 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimų sumai areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias atsakovo banko sąskaitose, o jose nesant pakankamai piniginių lėšų, areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad atsakovas ilgą laiką stengiasi išvengti savo finansinių įsipareigojimų vykdymo, nereaguoja į žodinius bei raštiškus raginimus, tikėtina, jog prasidėjus bylos nagrinėjimui teisme, atsakovas gali imtis ir kitų veiksmų, kliudančių operatyviam ir teisingam ginčo išsprendimui, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-25 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų manyti, jog ši suma jam, kaip juridiniam asmeniui, yra didelė, o atsakovui – tokia, kurios jis nebūtų finansiškai pajėgus sumokėti, jeigu ieškovo reikalavimas būtų tenkintas. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą bei ieškovo interesams kylančią grėsmę, jog atsakovas piktybiškai, nesąžiningais veiksmais bando ar bandys apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, arba yra kitų aplinkybių, kurios darytų teismo sprendimo įvykdymą negalimu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Top Mind“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-25 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovo įmonė nėra didelė, joje dirba tik 8 darbuotojai, o metinė apyvarta 50000-100000 Eur, laikytina, jog 12939,77 Eur skolos ir 734,27 Eur delspinigių suma yra gana didelė. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie atsakovo sunkią finansinę padėtį, galinčių leisti manyti, jog teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas, neturi pagrindo, nes ieškovas neturi turėti atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentų. Aplinkybė, kad atsakovas vengia atsiskaityti su ieškovu 6 mėnesius, leidžia teigti, kad atsakovas susidūrė su finansinėmis problemomis bei negali įvykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė ieškovui galimybės pateikti teismui rašytinius įrodymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, o atsakovo turtinės padėties įrodymo naštą perkėlė išimtinai ieškovui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Kaprao“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-25 nutartį palikti nepakeistą. CPK 144 str. 1 d. nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas ir ieškovas tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą. Kaip matyti, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones proceso dalyvis turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą ir įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Taigi įrodinėjimo pareiga dėl teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Atsakovas ieškovui yra nesumokėjęs dalį sumų, nes ieškovas yra pats iš esmės pažeidęs sutartį, darbus atliko nekokybiškai, todėl mokėjimai buvo sustabdyti. Reikšdamas ieškinį ieškovas tuomet, kai jam yra pareikštos pretenzijos dėl netinkamos darbų kokybės, pats piktnaudžiauja teise ir nesąžiningai gina savo interesus. Teismų praktikoje laikomasi svarbios taisyklės – ieškinio suma turi būti didelė individualiam proceso dalyviui. Nagrinėjamu atveju, atsakovas yra stabili ir veikianti įmonė, nuolat generuojanti pajamas. Atsakovas 2014 metais turėjo turto viso už 1 123 747 Lt, tuo tarpu trumpalaikių įsipareigojimų tik 425 388 Lt. Praėjusiais finansiniais metais gauta net 333 694 Lt pelno, todėl akivaizdu, kad atsakovui 13 674,04 Eur reikalavimas yra nedidelės ir nesuponuoja teismo sprendimo neįvykdymo rizikos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilnio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jie tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones rėmė tuo, kad atsakovo įsiskolinimas yra didelis ir atsakovas ilgą laiką stengiasi išvengti savo finansinių įsipareigojimų ieškovui vykdymo, nereaguoja į raginimus grąžinti skolą (b.l. 2).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nesuteikė ieškovui galimybės pateikti teismui rašytinius įrodymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b.l. 34). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi, būtent ieškovui tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės pagrindimo pareiga. Prašydamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieškinį dėl priteisimo, ieškovas turi pateikti tiek įrodymų, kurių pakaktų teismui įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas neapribojus atsakovo galimybių disponuoti jo turimu turtu.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė. Prezumpcija, kad ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-22/2012; 2013 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1535/2013). Atsakovas UAB „Kaprao“ prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo finansinius dokumentus – 2014-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitą ir 2014-12-31 balansą (b.l. 41-42). Iš šių dokumentų matyti, kad 2014 m. ataskaitiniu laikotarpiu atsakovas UAB „Kaprao“ turėjo 333 694 Lt (96 644,46 Eur) grynojo pelno, turto iš viso – 1 123 747 Lt (325 459,63 Eur). Atsižvelgiant į šiuos finansinius duomenis, teigti, kad ieškovo ieškininio reikalavimo suma – 12 939,77 Eur skolos ir 734,27 Eur delspinigių – atsakovui yra didelė nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.