Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant (nuotoliniu būdu) Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorei Astai Kaminskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2020 m. birželio 6 d. apie 20.00 val. ties pastatu Nr. 11, esančiu Jonavos r., Užusalių sen., Svilonėlių k., Svilonėlių 1-asis kelias, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę motorolerį „D. C.“ būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1.71 promilės alkoholio).

Motyvuojamoji dalis

2020 m. birželio 7 d. Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2020 m. birželio 6 d. apie 20.00 val. Svilonėlių 1-asis kelias, Svilonėlių k., Užusalių sen., Jonavos r., ties namu Nr. 11, A. D., gim. (duomenys neskelbtini) vairuodamas motociklą valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (airiški numeriai), jo nesuvaldė ir atsitrenkė į pakelės akmenį. Eismo įvykio metu nežymius sužalojimus, t. y. klubo ir nugaros sumušimus, patyrė kartu motociklu važiavusi R. R.. Po eismo įvykio, motociklą vairavęs A. D. iki atvykstant policijos pareigūnams, iš įvykio vietos pasišalino. Pirminėmis paieškos priemonėmis A. D. rastas einantis (duomenys neskelbtini) Sulaikius A. D., pastarasis tikrintis neblaivumą atsisakė. Policijos patalpose, atvykus greitosios medicinos pagalboms medikams A. D. sutiko pasitikrinti girtumą. A. D. 22 val. 49 min. pirmuoju tikrinimu nustatytas 1,71 promilių neblaivumas, 23 val. 11 min. antruoju tikrinimu nustatytas 1,74 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 1);

2020 m. birželio 6 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra Jonavos r., Užusalių sen., Svilonėlių k., Svilonėlių 1-asis kelias, ties namu Nr. 11. Kelio danga - žvyras. Kelias ties 11 namu iš dešinės pusės apželdintas gyvatvore, kairėje pusėje prie kelio sudėti akmenys už jų lygiais tarpais auga medžiai. Priešais 11 namą kairėje kelio pusėje ant šono guli motociklas, kurio priekis – pietų kryptimi. Motociklas apgadintas, aplaužytos apdailos plastmasės, lūžęs priekinio rato ratlankis, atlūžusi sėdynė bei galinio vaizdo veidrodėliai. Šalia galinio rato guli motociklininko šalmas. Motociklo galinis žibintas įjungtas, uždegimo spynelėje įstatytas uždegimo raktas, kuris pasuktas į uždegimo padėtį. Nuo motociklo galinio rato 5 m 10 cm atstumu ant vejos esančios tarp medžių ir kelio guli akmuo kuris išverstas iš vietos kurioje gulėjo. Ant akmens matyti švieži įbrėžimai, kurie yra palikti motociklo priekinio rato. Apžiūros metu fotografuota. Sudaryta eismo įvykio vietos schema. Iš įvykio vietos paimtas motociklas ir motociklininko šalmas (1 t., b. l. 16-23);

Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas motociklininko šalmas paimtas iš įvykio vietos apžiūros metu. Apžiūros metu fotografuota. Šalmas perduotas saugojimui Kauno apskr. VPK Aptarnavimo skyriui (1 t., b. l. 24-35);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1787/2020(02) nustatyta, kad R. R. medicininiuose dokumentuose duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus nėra. Diagnozė – nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas; peties ir žasto sumušimas, nustatyta remiantis tiriamosios nusiskundimais bei atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. Galima teigti, kad R. R. medicininiuose dokumentuose duomenų apie sveikatos sutrikdymą nėra (1 t., b. l. 169-174);

2020 m. rugsėjo 22 d. Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo peržiūrėti vaizdo įrašai užfiksuoti tarybiniuose automobiliuose esančių vaizdo kamerų (1 t., b. l. 88-92);

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2020 m. birželio 25 d. raštu Nr. 41D(K)-1256 nustatyta, kad 2020 m. birželio 6 d. 19 val. 59 min. gautas pranešimas apie įvykį. Teikiamas skambučio pranešimo garso įrašas (1 t., b. l. 93);

2020 m. rugpjūčio 25 d. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad išklausytas pranešimo garso įrašas gautas iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus. Sudaryta pokalbio stenograma (1 t., b. l. 97-100);

2020 m. spalio 7 d. Apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėti A. D. pateikti dokumentai: civilinės atsakomybės draudimo polisas, Privalomojo transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita, VMI turto perdavimo-priėmimo aktas. Apžiūros metu fotografuota (2 t., b. l. 29-37);

2020 m. birželio 6 d. Transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu nustatyta, kad 2020 m. birželio 6 d. motociklas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (airiški numeriai), nugabentas į aikštelę Darbininkų g. 4, Jonavoje (1 t., b. l. 38);

2020 m. birželio 22 d. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas motociklas valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (airiški numeriai), kurio VIN (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 39-46);

2020 m. balandžio 6 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta, kad motorolerio Dukar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas - MB LB grupė, pirkėjas R. M., pardavimo kaina – 150 Eur (1 t., b. l. 52);

Policijos registruojamų įvykių duomenimis nustatyta, kad 2020 m. birželio 6 d. 20.01 val. pranešėjas I. B. informavo, kad motociklas atsitrenkė į medį, moteris jaučiasi blogai. Motociklą galimai vairavo A. D. (1 t., b. l. 5-8);

2020 m. birželio 6 d. Neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad 2020 m. birželio 6 d. 22 val. 45 min., A. D. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Patikrinus alkotesteriu, pirmuoju tikrinimu 2020 m. birželio 6 d. 22.49 val. nustatytas 1,71 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 2020 m. birželio 6 d. 23.11 val., nustatytas 1,74 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 14-17);

Teismo vertinimu, A. D. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai: Kauno AVPK pareigūno tarnybiniame pranešime aprašytos aplinkybės, liudytojų parodymai, 2020 m. birželio 6 d. Neblaivumo nustatymo aktas ir kt.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punktas nustato, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju 2020 m. birželio 6 d. Neblaivumo nustatymo akto duomenimis nustatyta, kad patikrinus alkotesteriu, pirmuoju tikrinimu 2020 m. birželio 6 d. 22.49 val. kaltinamajam nustatytas 1,71 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 2020 m. birželio 6 d. 23.11 val. nustatytas 1,74 promilių neblaivumas, todėl remiantis aukščiau minėto teisės akto nuostatomis, laikoma, kad A. D. buvo nustatytas 1,71 prom. neblaivumas.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad A. D. 2020 m. birželio 6 d. apie 20.00 val. ties pastatu Nr. 11, esančiu Jonavos r., Užusalių sen., Svilonėlių k., Svilonėlių 1-jame kelyje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę motorolerį „D. C.“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1.71 promilės alkoholio). Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. A. D. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

D. D. teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Ji sutinka būti A. D. laiduotoja. D. D. nurodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, kartu gyvena apie 15 metų, kartu augina nepilnametę dukrą. Jos santykiai su kaltinamuoju artimi, jų socialiniai ryšiai stiprūs, mano, kad ji gali kaltinamajam daryti teigiamą įtaką. Po įvykio su sutuoktiniu kalbėjosi apie jo padarytą nusikaltimą, jis suprato savo nederamą elgesį, pasižadėjo niekada daugiau taip nesielgti. Ji anksčiau nėra mačiusi jo važiuojančio išgėrus. Nurodo, jog kaltinamojo A. D. asmenybė - anksčiau neteistas, savo kaltę visiškai pripažįsta, gailisi, nusikaltimas, kuriuo jis yra kaltinamas, nepriskiriamas prie sunkių (yra nesunkus), leidžia manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jo atžvilgiu baudžiamoji byla gali būti nutraukta, atleidžiant A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Kaltinamasis A. D. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. A. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

A. D. praeityje neteistas, nusikaltimą padarė pirmą kartą, duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėti kokie nors ikiteisminiai tyrimai, byloje nėra, administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 6-8), Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 71-74), dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, su sutuoktine augina nepilnametį vaiką, buvusių darboviečių ir gyvenamosios vietos Užusalių seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 70, 77, 78, 80).

Visos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. D. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, liudytoja R. R. parodė, kad ji jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

Sprendžiant klausimą dėl A. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Laiduotoja siūloma D. D. prašyme ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra kaltinamojo sutuoktinė, kartu gyvena apie 15 metų, kartu augina judviejų nepilnametę dukrą, santykiai su kaltinamuoju artimi, socialiniai ryšiai stiprūs. Ji yra neteista, (2 t., b. l. 118). administracine tvarka bausta vieną kartą, paskirta 30 Eur bauda sumokėta (2 t., b. l. 119). D. D. dirba (duomenys neskelbtini), darbovietėje charakterizuojama teigiamai, vertinama, kaip gebanti kritiniu momentu priimti reikalingus sprendimus (2 t., b. l. 79). D. D. yra įsitikinusi, jog gali daryti sutuoktiniui teigiamą įtaką su juo būdama kartu, bendraudama. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog D. D. atitinka ne tik formaliuosius įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, manytina, kad pagal savo asmenines savybes, šeimos ryšį, būdama autoritetu sutuoktiniui, turi objektyvią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ir yra verta teismo pasitikėjimo (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad A. D. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus. Nustatydamas tokį laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, laiduotojos asmenybę.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015 ir kt.).

Šiuo atveju A. D. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. D. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai.

Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, šiuo metu nedirba, tačiau buvusių darboviečių charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, kurioje auga nepilnametis vaikas.

Įvertinus A. D. padarytą nusikalstamą veiką, jo asmenybę, šeiminę padėtį, jo gyvenimo būdą ir aplinką, darytina išvada, kad tikslinga jam taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) minimaliam 1 (vienerių) metų laikotarpiui. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. (2 t., b. l. 48).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-185-334/2017). Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuojant motorinę transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo transporto priemonę motociklą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (airiški numeriai), kurio savininkas ir valdytojas yra kaltinamasis. Taigi, motociklas panaudotas kaip priemonė nusikaltimui padaryti.

Teisiamajame teismo posėdyje prokurorė prašė konfiskuoti motociklą „D. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika. Valstybiniame registre ši transporto priemonė neregistruota. 2020 m. balandžio 6 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta, kad motociklą „D. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MB LB grupė pardavė R. M. (1 t., b. l. 52). Apklaustas liudytoju R. M. parodė, kad šį motociklą jis perleido kaltinamajam A. D., kuris šią aplinkybę patvirtino. Be to kaltinamasis šios priemonės atžvilgiu sudarė civilinės atsakomybės sutartį (polisas Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis yra transporto priemonės savininkas ir valdytojas, todėl ši transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, yra konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad, nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju A. D. tikslinga taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatant jos dydį atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, todėl įmokos dydis nustatomas minimalus - 5 MGL, nustatant, kad ši įmoka turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 71 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas (teisė vairuoti kelių transporto priemonę) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

2020 m. spalio 5 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į motociklą (motorolerį) „D. C.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Privalomojo transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. 206-0888108, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turto perdavimo - priėmimo aktas Nr. (28.8-08-4)-330-3782, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini transporto priemonės konfiskavimą vykdančiai institucijai; motociklininko šalmas, saugomas Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, motociklo (motorolerio) „D. C.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintinas A. D.; elektroninės laikmenos (4 vnt. CD kompaktiniai diskai) paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

A. D. perduoti laiduotojos D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, skaičiuojant terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, 71 straipsniu ir 72 straipsniu, A. D. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 18 d;

- transporto priemonės (motociklo, motorolerio) „D. C.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (airiškas numeris; VIN (duomenys neskelbtini)) konfiskavimą;

5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti 6 (šešių) mėnesių įmokos sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. D., kad įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paskirtą įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 (gavėjas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955), mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą. Informaciją apie sumokėjimą - banko kvitą ar internetinio pavedimo kopiją pateikti teismo raštinei.

Kaltinamajam A. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į motociklą (motorolerį) „D. C.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje.

Motociklo (motorolerio) „D. C.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini), Privalomojo transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitą Nr. 206-0888108, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turto perdavimo - priėmimo aktą Nr. (28.8-08-4)-330-3782 nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti transporto priemonės konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Motociklininko šalmą, saugomą Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, grąžinti A. D..

Elektronines laikmenas (4 vnt. CD kompaktiniai diskai) palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. D., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai D. D., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.