Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų suinteresuotų asmenų A. B. ir J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio D. K. pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei A. U.-K. už sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys A. U.-K., A. B. ir J. B..

Teismas, išnagrinėjęs bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis D. K. pareiškime prašė skolininkei skirti 14 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną išieškotojo naudai, skaičiuojant nuo 2014-11-13 patvarkymo Nr. 2-DK-31092 įteikimo dienos, t.y. 2014-11-21. 2015-05-15 antstolis D. K. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nurodė, kad skolininkė A. U.-K. neįvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-16 išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-2257-728/2013, t.y. kaip A. B. bendraturtė išieškotojui, bendraturčiui A. B., nedavė sutikimo įrengti mūrinę sieną, taip, kaip tai numatyta projekte. Akte nurodoma, kad sutikimas yra reikalingas įvykdyti Vilniaus miesto teismo išduotą vykdomąjį raštą, kuriuo A. B. įpareigotas garaže papildomai sumūryti 25 cm sieną ir ją sutvirtinti pagal atskirą architektūrinį sprendimą, kurio pagrindu antstolė B. P. pradėjo vykdomąją bylą A. U.-K. naudai.

Suinteresuotas asmuo A. B. paaiškinimuose nurodė, kad išieškotojai tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, numatytus taikos sutartyje, tačiau skolininkė atsisakė duoti savo rašytinį notaro patvirtintą įgaliojimą (sutikimą), kad išieškotojai gautų sąlygas gyvenamojo namo atidalijimui ir rekonstrukcijai. Skolininkės sutikimas yra būtinas, nes gyvenamasis namas nėra baigtas statyti, o leidimas rekonstruoti gyvenamąjį namą yra pasibaigęs 2003-09-09. Minėtame leidime nebuvo numatytas ginčo sienelės įrengimas, taigi namo bendrasavininkės A. U.-K. įgaliojimas gauti sąlygas gyvenamojo namo rekonstrukcijai ir atsidalijimui yra būtinas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi antstolio D. K. pareiškimo netenkino.

Teismas nustatė, kad antstolis D. K. 2014-11-06 patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojų J. B. ir A. B. pateiktą vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-16 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2257-728/2013, dėl taikos sutarties neįvykdytų 3 ir 4 punktų sąlygų. Ieškovai sutinka atsidalinti žemės sklypą į atskirus turtinius vienetus – A. ir J. B. - 461 m² žemės sklypą, o atsakovė A. U.- K.- 328 m² žemės sklypą. Atsakovai sutinka, kad ieškovai atliktų savo gyvenamosios namo dalies rekonstrukciją pagal teismui pateiktą pasiūlymą. Ieškovai įsipareigoja garaže papildomai sumūryti (pridėti prie esančios) 25 cm sieną ir ją sutvirtinti namo antrame aukšte savo patalpose pagal atskirą architektūrinį sprendimą. 2014-10-13 patvarkymu antstolis įpareigojo skolininkę A. U.-K. raštu pateikti duomenis ar skolininkė davė sutikimą atsidalinti į atskirus turtinius vienetus žemės sklypą bei davė sutikimą kad A. B. ir J. B. atliktų savo gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją pagal teismui pateiktą pasiūlymą. Jeigu nurodytas įpareigojimas nėra įvykdytas, pateikti raštu antstoliui paaiškinimą, dėl kokių priežasčių nėra įvykdytas teismo sprendimas. Skolininkė pateikė antstoliui pareiškimą, kuriame nurodyta, kad išieškotojai jos neprašė duoti sutikimą, kad A. B. atliktų savo gyvenamosios namo dalies rekonstrukciją pagal teismui pateiktą pasiūlymą. Be to, antstolė B. P. 2014-08-26 priėmė patvarkymą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo A. B. įpareigotas per 60 kalendorinių dienų įvykdyti taikos sutarties 4 p. numatytus darbus. Išieškotojo atsiliepime antstoliui į skolininkės pareiškimą nurodyta, kad skolininkė, neduodama sutikimo, neleidžia išieškotojui atlikti taikos sutartimi numatytų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju išieškotojai A. B. ir J. B. įrodinėja, kad taikos sutarties 4 punktas yra įvykdytas, o skolininkė piktybiškai neduoda sutikimo išieškotojams gyvenamojo namo atidalijimo ir rekonstrukcijos darbams atlikti.

Byloje nustačius, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-16 išieškotojams A. B. ir J. B. neįvykdytos taikos sutarties 3 ir 4 punkto sąlygų vykdymui išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2257-728/2013 skolininkės A. U.-K. atžvilgiu; atsakovams sutinkant atidalinti į atskirus turtinius vienetus žemės sklypą – A. ir J. B. - 461 m² žemės sklypą, o atsakovė A. U.- K. - 328 m² žemės sklypą bei, kad ieškovai atliktų savo gyvenamosios namo dalies rekonstrukciją pagal teismui pateiktą pasiūlymą, ieškovai įsipareigoja garaže papildomai sumūryti (pridėti prie esančios) 25 cm sieną ir ją sutvirtinti namo antrame aukšte savo patalpose pagal atskirą architektūrinį sprendimą. Antstolis pareiškimą dėl baudos skyrimo grindžia tuo, kad skolininkė A. U.-Kazlauskienė išieškotojui, bendraturčiui A. B., nedavė sutikimo įrengti mūrinę sieną, taip kaip tai numatyta projekte, kuris objektyviai yra reikalingas įvykdyti išduotą vykdomąjį raštą. Teismas nesutiko su tokia antstolio D. K. ir išieškotojų A. B. ir J. B. pozicija. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartyse, kuriomis atmestas skundas dėl antstolės B. P. veiksmų, yra konstatuota, kad A. B. ir J. B. nurodytos aplinkybės apie tariamą taikos sutarties 4 punkto įvykdymą yra neįrodytos. Be to, A. B. ir J. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi yra paskirta bauda už taikos sutarties 4 punkto sąlygų nevykdymą. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi palikdamas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį nurodė, jog taikos sutartyje atsakovai (A. U.-K. ir J. A. K.) sutiko, kad ieškovai (A. B. ir J. B.) atliktų savo gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją pagal teismui pateiktą pasiūlymą, o skolininkai garaže sumūryti (pridėti prie esančios) 25 cm sieną, kurią sutvirtintų namo antrame aukšte savo patalpose pagal atskirą architektūrinį sprendimą. Skolininkai nepateikė įrodymų, kad taikos sutarties 4 punktu prisiimtų įsipareigojimų vykdymui būtų reikalingas išieškotojų atskiras sutikimas dėl rekonstrukcijos projekto bei sutikimas užbaigti statybos darbus pagal atskirą architektūrinį sprendimą. Teismas sprendė, kad ankstesnio teismo nustatyti faktai civilinėje byloje Nr. 2-18649-934/2015 turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, todėl antstolio D. K. pareiškimo netenkino.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuoti asmenys A. B. ir J. B. pateikė atskirąjį skundą (b.l.83-85), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti antstolio pareiškimą. Nurodo, kad byloje esant įrodymams, kad tarp taikos sutarties šalių, yra kilęs ginčas dėl jos vykdymo, teismas turėjo išsiaiškinti faktines aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl tolesnio sutarties vykdymo, nevykdo teisinių pasekmių. Civilinėje byloje, kurioje A. B. buvo skirta bauda, taip pat nebuvo aiškinamasi taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarka, būdas, ypatumas ir pan. Iškėlus atitinkamus klausimus dėl vykdymo tvarkos, pirmos instancijos teismas privalėjo tai analizuoti ir pateikti savo išvadas, o ne formaliai pacituoti kitų teismų sprendimus.

Teismas netinkamai vertino ir aiškino taikos sutarties (kuri patvirtinta įsiteisėjusia ir vykdoma teismo nutartimi) 4 p. įtvirtintus įsipareigojimus (sutikimus), tokiu būdu pažeisdamas CK 6.193 str. įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Teismas neanalizavo to, ar atsakovai (skolininkė) sutiko tik kad namo rekonstrukcija būtų atlikta pagal teismui pateiktą pasiūlymą, ar sutiko ir su tuo, jog ieškovai (išieškotojai) pagal atskirą architektūrinį sprendimą papildomai sumūrytų ir sutvirtintų sieną antrame pastato aukšte. Teismas nesiaiškino, ar taikos sutarties 4 punkte nurodytas „teismui pateiktas pasiūlymas“ ir „atskiras architektūrinis sprendimas“ yra tas pats dokumentas, kurio pagrindu išieškotojai gali atlikti tam tikrus veiksmus. Jeigu teismas būtų nustatęs, kad „atskiras architektūrinis sprendimas“, pagal kurį išieškotojai įsipareigojo sumūryti ir sutvirtinti sieną yra naujas projektinis dokumentas, kurio byloje baigtoje taikos sutartimi nebuvo, tai privalėjo aiškintis, ar tokiems veiksmams reikalingas išieškotojos sutikimas. Kaip nurodyta taikos sutarties 4 p., atsakovai sutikimą davė tik pagal byloje pateiktą projektinį pasiūlymą, o ne pagal naują atskirą architektūrinį sprendimą. Šias aplinkybes ir faktus teismas galėjo nustatyti tik tinkamai įvertinęs ir išaiškinęs taikos sutarties 4 p. ir visa sutartimi prisiimtus abiejų šalių įsipareigojimus, jų pobūdį.

Teismas neįvertino aplinkybės, kad pagal teismo sprendimu patvirtintą taikos sutartį abi šalys turi priešinius reikalavimus ir juos atitinkančius įsipareigojimus, tarp jų ir įsipareigojimą netrukdyti viena kitai atlikti rekonstrukcijos darbus (5 p.).

Teismas neatsižvelgė į tai, kad leidimo rekonstruoti gyvenamąjį namą galiojimas pasibaigė prieš daugiau kaip dvylika metų, ir jame nebuvo numatyta įrengti ginčo sieneles, todėl tokiems darbams būtinas atskiras rašytinis bendraturtės sutikimas.

Skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė, ar objektyviai šiai dienai yra įmanoma įvykdyti taikos sutartį, konkretų 4 punktą, nes skolininkų parodymai apie galimumą įvykdyti taikos sutarties 4 punktą ir išieškotojos pozicija tuo klausimu iš esmės skiriasi.

Pirmos instancijos teismas atsisakė prie bylos prijungti raštus, kuriuose A. U. atsisakė duoti leidimą ir įgaliojimą vykdyti rekonstrukciją pagal teismo patvirtintą taikos sutartį.

Skolininkė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti (b.l.87-89). Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-09 nutartimi antstolės patvarkymas pripažintas teisėtu, o A. B. skundas dėl aukščiau paminėto patvarkymo atmestas. Remiantis Vilniaus apygardos teismo 2014-08-05 nutartimi, pirmos instancijos teismo nutartis palikta galioti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti antstolio prašymą dėl baudos skolininkui skyrimo CPK 771 str. 5 d. pagrindu, yra pagrįsta ir teisėta.

Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo ar atsakovai (skolininkė) sutiko tik kad namo rekonstrukcija būtų atlikta pagal teismui pateiktą pasiūlymą, ar sutiko ir su tuo, jog ieškovai (išieškotojai) pagal atskirą architektūrinį sprendimą papildomai sumūrytų ir sutvirtintų sieną antrame pastato aukšte; teismas nesiaiškino, ar taikos sutarties 4 punkte nurodytas „teismui pateiktas pasiūlymas“ ir „atskiras architektūrinis sprendimas“ yra tas pats dokumentas, kurio pagrindu išieškotojai gali atlikti tam tikrus veiksmus.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tais pirmosios instancijos teismo argumentais, jog skolininkai nepateikė įrodymų, kad taikos sutarties 4 punktu prisiimtų įsipareigojimų vykdymui būtų reikalingas išieškotojų atskiras sutikimas dėl rekonstrukcijos projekto bei sutikimas užbaigti statybos darbus pagal atskirą architektūrinį sprendimą. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje reikalavimas skirti skolininkei baudą, grindžiamas tais pačiais motyvais ir argumentais, dėl kurių jau yra pasisakę Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. nutartyje ir Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje civilinėje byloje 2S-1748-467/2015 (nagrinėdamas byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus skundus). Pažymėtina, jog šiose bylose buvo nagrinėtas antstolės B. P. pareiškimas dėl baudos skyrimo skolininkams J. B. ir A. B. neįvykdymą už patvarkymų, kuriais skolininkai A. B. ir J. B. buvo įpareigoti įvykdyti taikos sutarties sąlygų 4 ir 6 punktus bei pateikti įrodymus apie pilną darbų įvykdymą.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje civilinėje byloje 2S-1748-467/2015, palikdamas nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. nutartį konstatavo, jog skolininkai (apeliantai) nepateikė įrodymų, jog būtent taikos sutarties 4 punkte prisiimtų įsipareigojimų apimtyje reikalingas išieškotojų atskiras sutikimas dėl rekonstrukcijos projekto bei sutikimas užbaigti statybos darbus pagal atskirą architektūrinį sprendimą. Teismas vertino, jog skolininkų pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014-07-29 raštas tokių aplinkybių nepatvirtina, o skolininkai nepateikė įrodymų, kad rekonstrukcijos projektas, kuriam neva turėtų būti duotas bendraturčių sutikimas yra būtent tas projektas, kuris buvo aptartas taikos sutarties 4 punkte.

Be to, teismų sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos teismas, 2015 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1164-603/2015 palikdamas nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-18649-934/2015, pažymėjo, jog nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiškėjui (t.y. apeliantui A. B.) neišduoda specialiųjų architektūros reikalavimų sąlygų vienbučio gyvenamojo namo statybai, tačiau ne atskiram architektūriniam sprendimui sutvirtinti garaže pastatytą sieną namo antrame aukšte, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis negali užbaigti sienos tvirtinimo darbų dėl to, kad išieškotoja nevykdo Taikos sutarties sąlygų, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, jog minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-18649-934/2015 buvo sprendžiamas klausimas dėl antstolė 2014-08-28 patvarkymo, kuriuo ji įpareigojo A. B. per 60 kalendorinių dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pilnai įvykdyti 2013-05-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-2257-728/2013 patvirtintos taikos sutarties 4 p., t.y. garaže sumūryti 25 cm sieną ir tą pačią sieną sutvirtinti namo antrame aukšte savo patalpose pagal atskirą architektūrinį sprendimą.

Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, jog ankstesnio teismo nustatyti faktai civilinėje byloje Nr. 2-18649-934/2015 turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.

Apeliantai nei pirmosios instancijos tesmui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė aukščiau paminėtos teismų nustatytos aplinkybės, taip pat nepateikė įrodymų, kad leidimus statybų (rekonstrukcijos) darbams išduodanti institucija būtų nurodžiusi, kad atskiram architektūriniam sprendimui sumūryti garaže papildomą 25 cm sieną ir ją sutvirtinti namo antrame aukšte apeliantų patalpose (sutarties 4 p.), reikėtų atskiro atsakovų sutikimo (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, jog apeliantai nepateikė įrodymų, kad leidimus statybų (rekonstrukcijos) darbams išduodančiai institucijai (savivaldybei) pateikė teismo nutartį, kuria patvirtinta minėta taikos sutartis, ir kad ši institucija nurodė, jog teismo nutarties nepakanka sutarties 4 p. numatytiems darbams atlikti , ir papildomai reikalingas bendraturčių (atsakovų) sutikimas (CPK 178 str.).

Vien jau tos aplinkybės, kad taikos sutartyje atsakovai (A. U.-K. ir J. A. K.) sutiko, kad ieškovai (A. B. ir J. B.) atliktų savo gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją pagal teismui pateiktą pasiūlymą, o ieškovai įsipareigojo garaže sumūryti (pridėti prie esančios) 25 cm sieną ir tą pačią sieną sutvirtinti namo antrame aukšte savo patalpose pagal atskirą architektūrinį sprendimą, bei tos aplinkybės, kad atsakovai (A. U.-K. ir J. A. K.) kreipėsi į antstolį dėl priverstinio taikos sutarties minėto 4 p. vykdymo, suponuoja išvadą, jog atsakovai (A. U.-K. ir J. A. K.) būtent ir siekia tokio rezultato, kad ieškovai garaže sumūrytų 25 cm sieną ir tą pačią sieną sutvirtintų namo antrame aukšte savo patalpose pagal atskirą architektūrinį sprendimą.

Apeliantų nurodoma aplinkybė, kad antstolio D. K. 2015-05-15 surašyto sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto skolininkė neapskundė, ir šis aktas nebuvo teismo panaikintas ar pripažintas negaliojančiu, nesudaro pagrindo kitaip vertinti aplinkybes, sudarančias pagrindą šiuo atveju spręsti dėl baudos skolininkei neskyrimo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.