Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-02-27 · Civilinė byla Nr. e2A-462-657/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-27
Bylos Nr.
e2A-462-657/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Ieškovas
V. U.
Atsakovas
akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“
Civilinė byla Nr. e2A-462-657/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02713-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1.; 2.6.39.2.5.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDiMAsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 27 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. U. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. U. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ G. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. U. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės ADB „Gjensidige“ priteisti 2000,00 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 18 d. kelyje (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu į jo vairuojamo traktoriaus MTZ 820, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos galinę kairės pusės dalį atsitrenkė ta pačia kryptimi važiavęs automobilis Audi A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. V.. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abiejų vairuotojų transporto priemonės, žmonės nenukentėjo, įvykio vietoje tarp jo ir vairuotojo G. V. nekilo ginčo dėl eismo įvykio aplinkybių ir kaltės, abu sutarė, kad kaltas dėl įvykio G. V., todėl nutarė dėl eismo įvykio pildyti kelių eismo įvykio deklaraciją, kurią 2016 m. lapkričio 20 d. supildė G. V. motina P. V., o jis per klaidą deklaracijoje pasirašė neįvertinęs, kad deklaracija supildyta nustatant ne G. V., bet jo kaltę dėl eismo įvykio. Klaidą jis pastebėjo tik grįžęs į savo namus, bandė tartis su G. V. dėl klaidos ištaisymo, tačiau G. V. buvo nesąžiningas ir iš naujo pildyti kelių eismo įvykio deklaraciją atsisakė. Esant tokiai situacijai jis 2016 m. lapkričio 21 d. pateikė pareiškimą savo draudikui AB „Lietuvos draudimas“ nurodydamas, kad nesutinka, jog deklaracijoje yra pripažintas eismo įvykio kaltininku, pabrėžė, kad deklaracijos 14 laukelyje pasirašė per klaidą. Taip pat dėl eismo įvykyje patirtos žalos atlyginimo kreipėsi į G. V. draudiką ADB „Gjensidige“, tačiau pastaroji bendrovė 2017 m. vasario 20 d. jam pranešė atsisakanti atlyginti žalą, nes vadovaujasi pateikta eismo įvykio deklaracija, kurioje patvirtinta jo kaltė dėl įvykio.Atsakovė ADB „Gjensidige“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad transporto priemonė, kurią eismo įvykio metu vairavo G. V., valdytojo civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu buvo apdrausta atsakovo įmonėje. Nustatyta, kad traktoriaus ir priekabos kelyje nebuvo įmanoma pastebėti, nes buvo tamsus paros metas, priekyje važiavusios transporto priemonės gabaritiniai žibintai nedegė, nebuvo šviesą atspindinčių ženklų ar pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo, pats traktorius buvo be švyturėlio. Vadovaujantis žalos bylos administravimo metu apie 2016 m. lapkričio 18 d. eismo įvykį surinkta informacija, nebuvo nustatyta jokių duomenų, jog dėl įvykio yra kaltas ieškovo draudimo įstaigoje apdraustos transporto priemonės Audi A8 vairuotojas G. V., todėl atsakovė nėra atsakingas už ieškovo eismo įvykio metu patirtą žalą.Trečiasis asmuo G. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad eismo dėl ieškovo kaltės, nes tamsiu paros metu važiavo Alytaus kryptimi traktoriumi su priekaba be apšvietimo, buvo nepastebimas, todėl jis, automobiliu važiuodamas iš paskos, atsitrenkė į ieškovo vairuojamo traktoriaus priekabą. Po eismo įvykio V. U. pripažino savo kaltę, to patvirtinimui 2016-11-20 jo motinos P. V. namuose abu užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurią ieškovas patvirtino savo parašu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, ir priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, šiuo atveju eismo įvykis nebuvo registruojamas policijoje, jo dalyviai pildė eismo įvykio deklaraciją, kurią pateikė draudimo bendrovėms. Deklaracijos 14 laukelyje įrašyta „Patvirtinu, jog esu atsakingas (-a) už padarytą žalą“, pasirašė V. U., taip prisiimdamas visą atsakomybę dėl įvykusio eismo įvykio. Laukelyje prie G. V. nurodytų pastabų yra įrašas, jog kaltininko transporto priekabos nedegė galiniai žibintai. Abu įvykio dalyviai savo parašais patvirtino surašytą deklaracijos tekstą ir jos turinį. Pagal eismo įvykio deklaraciją matyti, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko traktoriui ir lengvajam automobiliui važiuojant ta pačia Alytaus kryptimi ir toje pačioje eismo juostoje, lengvajam automobiliui priekine dalimi daugiau dešine puse įsirėžus į traktoriaus priekabos galą. Be eismo įvykio deklaracijos nurodytas eismo įvykio aplinkybes patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai - trečiojo asmens G. V. rašytinis paaiškinimas, liudytojos L. P. paaiškinimai. Traktoriaus vairuotojo V. U. kaltę patvirtino ir liudytojai policijos pareigūnai D. J., D. T., J. B., E. D., kurie iš esmės patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą traktoriaus vairuotojas V. U. pradžioje kaltės nepripažino, kaltino kitą vairuotoją, tačiau vėliau, kai buvo nustatyta, kad traktorius važiavo be galinio apšvietimo, sutiko pildyti eismo įvykio deklaraciją, nustatant jo kaltę. Liudytojo S. Š. parodymai neatskleidžia įvykio priežasties, nes šis liudytojas nepatvirtino, kad įvykį matė būtent 2016 m. lapkričio 18 d., nematė traktoriaus ir jo priekabos vaizdo iš galo, kadangi važiavo priešinga jam eismo kryptimi, todėl jo parodymais negalima nustatyti, ar traktoriaus priekaba buvo apšviesta galiniais žibintais ar ne. Be to, jo parodymai dėl automobilio Audi A8 išvažiavimo lenkimo metu į kitą eismo juostą prieštarauja liudytojos L. P. parodymams, kuri patvirtino, kad iki susidūrimo automobilis Audi A8 važiavo priekyje jos savo eismo juosta ir kitų automobilių nelenkė. Ši liudytoja, skirtingai nei S. Š., neturi jokių sąsajų su įvykio dalyviais, nei vieno iš vairuotojų iki eismo įvykio nepažinojo, todėl jos parodymai vertintini kaip objektyvūs, nes jie atitinka ir kitus bylos įrodymus. Liudytojos P. V. paaiškinimu eismo įvykio deklaraciją sūnaus G. V. ir V. U. prašymu pildė ji savo namuose praėjus porai dienų po įvykio. Pildant deklaraciją abu vairuotojai be ginčų kaltu asmeniu nurodė V. U.. Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio dalyviai laikėsi TPVPCADĮ 2 straipsnio 4 dalyje numatyto eismo įvykio fiksavimo deklaracija tvarkos, išskyrus reikalavimą užpildyti deklaraciją eismo įvykio vietoje. Tačiau šiuo atveju, kai įvykio vietoje bendru sutarimu buvo nustatytas kaltas dėl autoįvykio vairuotojas, o deklaracijos pildymo metu jis nekėlė klausimo dėl savo nekaltumo, deklaracijos pildymo vietos prasmė praranda savo lemiamą reikšmę įvykio atspindėjimo deklaracijoje tikslumui ir teisingumui ir dėl to jos įrodomoji reikšmė nelaikytina sumažėjusi ar prarasta. Eismo įvykis įvyko lapkričio mėnesį, tamsiu ir drėgnu paros metu, po įvykio jo dalyvis G. V. buvo giliai sukrėstas ir net praėjus kelioms valandoms grįžęs į namus dar negalėjo atsipeikėti, kas patvirtinama L. P. ir P. V. parodymais. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad pildyti eismo įvykio deklaraciją vietoje, kaip tai numato įstatymas, nebuvo galimybių. V. U. nurodė pasirašęs eismo įvykio deklaraciją per klaidą, tačiau tokie jo parodymai paneigti visais kitais aukščiau aptartais įrodymais, nes jų visuma patvirtina, kad ne tik eismo įvykio vietoje, bet ir praėjus dviem dienoms po įvykio deklaracijos pildymo metu V. U. kaltės dėl įvykio neginčijo. Faktą, kad jis susipažino su deklaracijos turiniu, be G. V. ir P. V. parodymų, netiesiogiai patvirtina faktas, jog V. U. nepasirašė pirmojo deklaracijos varianto ir pats šį faktą teisme pripažino, bet nurodė P. V. deklaraciją perrašyti, nes perskaitęs jos turinį pastebėjo netikslumų įvykio schemoje. Ši aplinkybė tik sustiprina įsitikinimą, kad V. U. yra pakankamai apdairus, rūpestingas ir atsargus žmogus, todėl nėra pagrindo netikėti G. V. ir P. V. parodymais, kad V. U. atidžiai perskaitė ir antrąjį deklaracijos variantą bei jį laisvanoriškai pasirašė. Deklaracijos pastabų grafoje įrašyta: „kaltininko transporto priemonės nedegė galiniai žibintai“, taigi, pasirašydamas deklaraciją, ieškovas tokį faktą patvirtino. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio dalyviai neprašė policijos pareigūnų forminti įvykio, nors pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą, taigi, dalyviai jau įvykio vietoje iš esmės sutarė dėl įvykio aplinkybių. Byloje apklaustas pareigūnas J. B. paaiškino, kad įvykio neformino, nors šį veiksmą jau buvo pradėję paimdami rašytinį L. P. paaiškinimą, tačiau toliau forminti įvykio nebuvo būtinybės, kai eismo įvykio dalyviai sutarė dėl deklaracijos pildymo, o tai reiškia, kad sutarė dėl esminių įvykio aplinkybių ir atsakingų asmenų nustatymo. Tolimesnė įvykio seka, kai ieškovas ginčija eismo įvykio deklaracijos duomenis, neturi reikšmės vertinant ginčo deklaraciją, nes vieno ar kito dalyvio pozicijos pakeitimas, nepatvirtintas jokiais objektyviais duomenimis, negali būti laikomas, objektyviu įrodymu, kuris būtų pakankamas, kad būtų galima nesivadovauti jo atsakomybės pripažinimu deklaracijoje. Aptarti įrodymai paneigia ieškovo teiginį, kad jis per klaidą patvirtino eismo įvykio aplinkybes pasirašydamas eismo įvykio deklaraciją. Iš eismo įvykio dalyvių užpildytos eismo įvykio deklaracijos bei kitų įrodymų matyti, kad už eismo įvykio metu padarytą žalą atsakingas traktoriaus MTZ 820 vairuotojas V. U., jo atsakomybė apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ draudimo liudijimu LT/AEC 5086518, draudimo žalos byloje nustatyti automobilio Audi A8 sugadinimai, patvirtintas draudimo išmokos dydis, nuostoliai atlyginti automobilio Audi A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei P. V.. Ieškovas savo reikalavimą atlyginti žalą grindžia dar ir ta aplinkybe, kad atsakovo įmonė „Gjensidige“ žalos tyrimo eigoje pateikė jam pasiūlymą dėl kaltės padalijimo nustatant 75 procentus G. V. ir 25 procentus V. |U. kaltės ir tokį pasiūlymą jis priėmė. Tačiau, kaip nurodo atsakovo atstovė, toks pasiūlymas ieškovui pateiktas kaip derybinis, jis atsakovo neįpareigoja spręsti dėl žalos padalijimo, nes tyrimo eigoje atliktas pilnas žalos administravimas ir pilnai surinkta informacija nepatvirtino ADB „Gjensidige“ apdraustos transporto priemonės vairuotojo G. V. kaltės dėl 2016 m. lapkričio 18 d. eismo įvykio. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad V. U. pažeidė KET 94 punktą, nustatantį, jog tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis arba tolimosiomis žibintų šviesomis, žalingi padariniai atsirado dėl V. U. pažeidimo KET srityje, V. U. veiksmai laikytini neteisėtais, todėl atsakovui neatsiranda pareiga atlyginti jam dėl sugadintos transporto priemonės atsiradusią žalą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas V. U. prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės 1 767,00 Eur dydžio žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, pažeidė betarpiškumo, rungimosi, teismo nešališkumo principus, įrodymų vertinimo taisykles, kadangi netyrė visų byloje esančių įrodymų – nevertino į bylą pateiktų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių nuotraukų. Teismas dėl jų sprendime nepasisakė. Priekabos nuotraukose akivaizdžiai matyti, kad ant traktoriaus priekabos galinio bortą yra pritvirtinti keturi šviesa atspindintys įrenginiai, kuriuos Audi A8 vairuotojas G. V. privalėjo pastebėti. Iš nuotraukose užfiksuotų apgadinimų matyti, kad jie galėjo atsirasti, tik jeigu automobilis Audi A8 atlikinėjo lenkimo veiksmą. Tame kelio ruože lenkimas yra draudžiamas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ADB „Gjensidige“ atliko eismo įvykio aplinkybių ištyrimą. Teismo posėdžių metu atsakovo atstovė kelis kartus patvirtino, kad atsakovas nėra apžiūrėjęs nei įvykio vietos, nei eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių, nėra apklausęs nei eismo įvykio dalyvių, nei eismo įvykio liudytojų, o sprendimą priėmė tik remdamasis eismo įvykio deklaracijos 14 langelyje esančiu V. U. parašu. Draudikas turėtu įsitikinti, ar yra objektyvių įrodymų, kad asmuo iš tiesų nepagristai pripažino atsakomybę už padarytą žalą. Teismas sprendimą grindė išimtinai tik trečiojo asmens G. V. ir liudytojos L. P. teisiškai nepagrįstais ir prieštaraujančiais bylos faktinėms aplinkybėms teiginiais. Aplinkybių, dėl kokių priežasčių Audi A8 vairuotojas nepastebėjo ant traktoriaus galinio borto pritvirtintų šviesą atspindinčių įrenginių, teismas paprasčiausiai netyrė ir dėl jų nepasisakė. L. P. teiginiai, kad neveikė traktoriaus galiniai žibintai, yra niekuo nepagrįsti, nes liudytoja nuo eismo įvykio vietos buvo pakankamai dideliu atstumu ir fiziškai negalėjo matyti, ar iki transporto priemonių susidūrimo veikė traktoriaus galiniai žibintai, ar ant galinio borto pritvirtinti šviesą atspindintys įrenginiai atspindėjo šviesą. Taip pat nebuvo įvertinta aplinkybė, kad automobilis Audi A8 važiuodamas paskui traktoriaus priekabą savo korpusu blokavo jos vaizdą, todėl liudytoja L. P. nematė pačios traktoriaus priekabos.Teismas pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai nustatė vieną iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – kaltę. Teismas kaltę, o kartu ir civilinę atsakomybę, pripažino ieškovo atžvilgiu, nesivadovaudamas CK 6.248 straipsniu, o tik pavieniais ir prieštaringais byloje esančiais įrodymais. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas eismo įvykio vietoje pripažino savo kaltę. Teismas nurodė, kad liudytoja L. P. matė įvykį ir girdėjo, kaip ieškovas pripažino kaltę, tačiau ši liudytoja teismo posėdžio metu atsakė, kad ji kaltės prisipažinimo negirdėjo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad traktoriaus vairuotojo V. U. kaltę patvirtino liudytojai policijos pareigūnai D. J., D. T., J. B., E. D.. Teismas netinkamai vertino eismo įvykio deklaracijos įrodomąją reikšmę. Teismas pripažino, kad TPVPCADĮ 2 straipsnio taikymui nėra visų jame numatytų sąlygų, tačiau konstatavo, kad šis straipsnis yra nepažeistas. Atsakovė ADB „Gjensidige“ prašė apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad teismas tinkamai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus ir remdamasis jų visuma priėmė pagrįstą sprendimą. Faktą, kad ieškovas yra atsakingas už kilusį eismo įvykį, patvirtina ieškovo ir trečiojo asmens G. V. pasirašyta eismo įvykio deklaracija, kurioje atsakingu asmeniu yra nurodytas ieškovas. Deklaracija buvo pildoma ne įvykio vietoje, taigi ieškovas turėjo laiko tinkamai, ne streso būsenoj įvertinti įvykio aplinkybes. Be to, faktą, kad ieškovas yra atsakingas už kilusį eismo įvykį, patvirtina ir įvykį mačiusios liudytojų parodymai. Apelianto teiginius, kad deklaraciją jis pasirašė per klaidą, paneigia visi kiti byloje surinkti įrodymai. Teismas įvertino tiek kiekvieną byloje esantį įrodymą atskirai, tiek jų visumą, taip pat jų tarpusavio ryšį, patikimumą, todėl pagrįstai konstatavo, kad ieškovas yra kilusio eismo įvykio kaltininkas. Ieškovo teiginius, kad Audi automobilis dešiniu kampu atsitrenkė į traktoriaus priekabos kairės pusės galinį kampą, kas leidžia teigti, kad Audi automobiliu buvo atliekamas lenkimas, nors tame kelio ruože lenkimas yra draudžiamas, bei kad traktorius buvo matomas kelyje, paneigia deklaracijos schema. Byloje esančios priekabos nuotraukos darytos po eismo įvykio, ir šviesiu paros metu, todėl remiantis jomis, nustatyti, kaip priekaba atrodo naktį ir kaip atrodė ir ar buvo matoma eismo įvykio metu, yra neįmanoma. Deklaracijoje yra aiškus įrašas apie tai, kad priekabos galiniai žibintai nedegė, šios aplinkybės patvirtintos ir liudytojų parodymais.Trečiasis asmuo G. V. prašė apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog nedegė traktoriaus priekabos galiniai žibintai. Eismo įvykio vietoje V. U. pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio, ką patvirtino ir pasirašydamas eismo įvykio deklaraciją. Jokiais objektyviais duomenimis nėra nustatyta, kad V. U. savo kaltinimus G. V. ne vieną kartą garsiai išsakė ir žodžiu. Byloje nėra duomenų, kad tokią nuomonę jis būtų išsakęs atvykusiems policijos pareigūnams. Žalos aplinkybių išsamų vertinimą ir analizę atliko tiek ADB „Gjensidige", tiek AB Lietuvos draudimas specialistai, kurių kvalifikacija ir pateiktos išvados nekelia abejonių. Šių draudimo kompanijų specialistai vertino ne tik pateiktos deklaracijos turinį, jos sudarymo aplinkybes, bet vertino eismo įvykį techniniu požiūriu ir nustatė asmenį, kurio veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Teismas nagrinėdamas bylą, tenkino visus dalyvavusių asmenų prašymus dėl rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos, liudytojų iškvietimo ir juos tinkamai įvertino priimdamas galutinį procesinį sprendimą. Byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama V. U. kaltei dėl eismo įvykio faktui konstatuoti, iš ko ir kildinamos atitinkamos teisinės pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl už eismo įvykį atsakingo asmens nustatymo. Byloje taip pat keliami klausimai, ar atsakomybės pripažinimas įvykio deklaracijoje yra pakankamas pagrindas preziumuoti atsakomybę pripažinusio asmens kaltę, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą.Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonės Audi A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB „Gjensidige“ pagal 2016 m. rugpjūčio 1 d. draudimo sutartį AYAS 01 Nr. 10022219. Eismo įvykio (duomenys neskelbtini) d. apie 20 val. automobilis, vairuojamas G. V., kelyje(duomenys neskelbtini) , ties (duomenys neskelbtini) kaimu atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiuojančio traktoriaus (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr(duomenys neskelbtini), vairuojamo ieškovo V. U., priekabos TASKENTO TG 2PTS-4-793, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Ieškovo V. transporto priemonė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Eismo Įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Vairuotojai 2016 m. lapkričio 20 d. G. V. motinos P. V. namuose užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje pažymėjo, kad dėl eismo įvykio kaltas yra ieškovas V. U., nes nedegė jo vairuojamos transporto priemonės galiniai žibintai. V. U. 2016 m. lapkričio 21 d. pateikė pranešimą savo draudikui AB „Lietuvos draudimas“ ir nurodė, kad nėra eismo įvykio kaltininkas, o eismo įvykio deklaracijoje pasirašė per klaidą, be to, tą pačią dieną jis kreipėsi į automobilio Audi A8 draudiką ADB „Gjensidige“, kad būtų atlyginta eismo įvykio metu padaryta žala. ADB „Gjensidige“ neatliko eismo įvykių aplinkybių tyrimo, tačiau remdamasi užpildyta eismo įvykio deklaracija, 2017 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą netenkinti V. U. reikalavimo atlyginti žalą, kadangi dėl kilusio autoįvykio yra kaltas pats V. U..Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad gavęs pretenziją, civilinės atsakomybės draudikas privalo atlikti eismo įvykio aplinkybių tyrimą. Draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką tik tuo atveju, jeigu pateikiami įrodymai, kad jo apdraustos transporto priemonės valdytojas nėra atsakingas už pretenziją pateikusiam asmeniui padarytą žalą. Nurodytas transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykių teisinis reguliavimas suponuoja ir atitinkamas procesines šalių įrodinėjimo pareigas nagrinėjant ginčą teisme. Pagal CPK 178 straipsnį šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2011). Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, atsakovė privalėjo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo. Nagrinėjamu atveju, atsakovė, remdamasi gauta eismo įvykio deklaracija, įvykio aplinkybių nagrinėjimą nutraukė ir atsisakė mokėti draudimo išmoką. Teismo vertinimu, ieškovui šiuo atveju atsirado pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo ieškinio reikalavimus.Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad draudikas, spręsdamas draudimo išmokos klausimą, neprivalo besąlygiškai vadovautis asmens atsakomybės už padarytą žalą pripažinimu, nes Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2011 m. gegužės 17 d. posėdyje patvirtintoje Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos pozicijoje „Dėl eismo įvykio deklaracijoje išreikšto asmens atsakomybės už eismo įvykį metu padarytą žalą pripažinimo įrodomosios vertės“ nurodoma, kad spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, draudikas ne visais atvejais privalo besąlygiškai vadovautis asmens atsakomybės už padarytą žalą pripažinimu. Draudikas, spręsdamas ar eismo įvykio dalyvio pripažinta atsakomybė už padarytą žalą laikyti nustatyta, turėtų įsitikinti, jog šio fakto pripažinimas atitinka įvykio aplinkybes ir nėra pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Taigi, eismo įvykio deklaracija nėra nenuginčijamas įrodymas, kurio pagrindu draudikas turi pareigą besąlygiškai sumokėti (o šiuo atveju – atsisakyti mokėti) draudimo išmoką. Šią išvadą taip pat patvirtina ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pažymėtina, kad draudikai eismo įvykio aplinkybių netyrė ir vadovavosi tik pateikta eismo įvykio deklaracija, nes trečiais asmuo G. V. nesutiko su kaltės pasidalijimu. Pirmosios instancijos teismas, taip pat remdamasis tik deklaracija, trečiojo asmens G. V. ir liudytojų P. V., L. P. parodymais sprendė, kad dėl eismo įvykio kaltas yra ieškovas V. U.. Su tokia teismo išvada nėra pagrindo visiškai sutikti, nes kaltės pripažinimas, jos nurodymas eismo įvykio deklaracijoje negali būti suabsoliutinami ar jiems suteikiama išskirtinė, prioritetinė reikšmė, kaip šiuo atveju darė pirmosios instancijos teismas. Asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje turi būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar buvo atliktas eismo įvykio tyrimas įstatymo nustatyta tvarka, ar eismo įvykio dalyviams buvo taikyta drausminė ar administracinė atsakomybė, todėl civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą /nebuvimą galima įrodinėti visomis įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str.). Sprendžiant dėl eismo įvykio kalto asmens turi būti remiamasi byloje esančių įrodymų visuma, atsižvelgiant į tai, kur, kokioje vietoje yra įvykęs tiriamasis eismo įvykis (ar matomoje, ar nuošalioje vietoje); kokiu paros laiku (intensyvaus, normalaus eismo ar kai jo nėra); kas jame dalyvavo (pažįstami, susiję asmenys ar atsitiktiniai dalyviai); ar transporto priemonių sugadinimų ir (ar) asmenų sužalojimo ar kitokių padarinių atsiradimo aplinkybės atitinka objektyvias įvykio sąlygas ir kitas konkretaus įvykio aplinkybes, o ne vien eismo įvykio deklaracija.Ieškovas V. U. nuo pat eismo įvykio nuosekliai tvirtino, jog kaltę dėl eismo įvykio prisiėmė (t. y. pasirašė eismo įvykio deklaraciją) dėl suklydimo. Kaip jau buvo minėta, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, draudikas ne visais atvejais privalo besąlygiškai vadovautis asmens atsakomybės už padarytą žalą pripažinimu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tai, kad traktoriaus vairuotojas eismo įvykio deklaracijoje pripažino savo kaltę, savaime nesudarė pagrindo atsakovei neišmokėti draudimo išmokos už traktoriaus priekabos sugadinimą. Draudikas, prieš nutraukdamas aplinkybių tyrimą ir atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, visų pirma, turėjo įvertinti transporto priemonių sužalojimus, taip pat įsitikinti, ar eismo įvykis galėjo įvykti deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi vien eismo įvykio deklaracijoje nurodytu traktoriaus vairuotojo kaltės pripažinimu, ir nevertino kitų byloje esančių įrodymų.Kasacinis teismas formuojamoje praktikoje įrodymų vertinimo klausimais, yra išaiškinęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 220 punkte nustatyta, jog jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Nagrinėjamu atveju reikšminga yra ta aplinkybė, jog eismo įvykio schemą ir deklaraciją pildė ne ieškovas ir ne įvykio vietoje, o trečiojo asmens motina P. V., praėjus dviem dienoms po eismo įvykio, todėl nėra pagrindo netikėti ieškovo parodymais, kad įvykio vietoje buvo sutarta dėl trečiojo asmens G. V. kaltės, o deklaracijoje įrašyta jo kaltė. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad kaltė taip pat įrodyta liudytojų parodymais, tačiau net ir policijos pareigūnai D. J., D. T. J. B., E. D. negalėjo nuosekliai patvirtinti, kad buvo sutarta dėl ieškovo kaltės. Apeliacinės instancijos teismui išklausius 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad liudytojai D. J. ir D. T. tvirtino, jog reguliavo eismą, su vairuotojais nebendravo. Liudytojas E. D. davė prieštaringus parodymus, teigdamas, kad nebuvo kalbama ir nieko jam nebuvo sakoma dėl vairuotojų kaltės (2017 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 1:56:44), vėliau tvirtino, kad traktoriaus vairuotojas pripažino savo kaltę (2017 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 1:56:44), po to vėl tvirtino, kad traktoriaus vairuotojas savo kaltės nepripažino ir kaltino kitą vairuotoją (2017 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 2:03:02). Liudytojas J. B. tvirtino, jog traktoriaus vairuotojas iš pradžių kaltės nepripažino, bet po to sutiko (2017 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2:22:39 iki 2:23:05). Taigi, šiuo atveju būtina nustatyti ne tik aplinkybes patvirtinančias / paneigiančias ieškovo kaltę dėl eismo įvykio, bet ir nustatyti aplinkybes, ar Audi 8 vairuotojas savo veiksmais galėjo prisidėti prie eismo įvykio, ir svarstyti eismo įvykio dalyvių kaltės padalinimo klausimą.Kelių eismo taisyklių 234.5 punkte nustatyta, kad motorine transporto priemone, traktoriumi, savaeige mašina važiuoti draudžiama, jeigu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimųjų, rūko šviesų) priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia (neįjungta) avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo.Iš byloje esančių elektroninių laiškų tarp abiejų transporto priemonių draudikų nustatyta, kad liudytoja L. P. patvirtino, jog traktoriaus priekaboje nedegė galiniai žibintai. Tokias aplinkybes nurodė ir trečiasis asmuo G. V., liudytojas J. B., tokios aplinkybės nurodytos ir eismo įvykio deklaracijoje. Byloje nėra pateikta jokių kitokių įrodymų leidžiančių daryti priešingą išvadą, kad degė traktoriaus priekabos galiniai žibintai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra nustatyta ieškovo V. U. kaltė dėl eismo įvykio.Tuo pačiu Kelių eismo taisyklių 127 punkte nustatyta, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 128 p.). Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip (KET 126 p.).Iš liudytojų E. D., D. T., D. J., J. B., S. Š. ir iš dalies L. P. parodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad buvo tamsus paros metas, eismo įvykis įvyko neapšviestame kelio ruože, kuriame draudžiamas lenkimas, matomumas buvo nekoks (rūkas, lijundra), tuo metu įvyko daug eismo įvykių, kas suponuoja išvadą, kad eismas kelyje buvo intensyvus.Iš draudikų susirašinėjimo, o būtent iš 2016 m. gruodžio 20 d. ADB „Gjensidige“ atstovo P. Zabielos laiškų AB „Lietuvos draudimas“ atstovui matyti, kad draudikams taip pat buvo kilęs Audi 8 vairuotojo, trečiojo asmens G. V. kaltės klausimas. Laiške nurodoma, jog nors Audi vairuotojas ir teigia, kad važiavo leistinu 90 km/h greičiu, tačiau abejotina ar tokį greitį galima būtų pavadinti saugiu tamsiu paros metu. Be to, traktorius važiavo tiesiai, nekeisdamas krypties, turėjo žibintus (kurie galbūt ir neveikė, ko vairuotojas negalėjo žinoti) ir atšvaitus, todėl Audi 8 vairuotojas turėjo galimybę ir privalėjo pastebėti traktorių, todėl siūloma padalinti vairuotojų civilinę atsakomybę (traktoriui – 25 proc., Audi - 75 proc.). AB „Lietuvos draudimas“ su tuo sutiko. Be to, teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. Š. nurodė, kad tuo laiku, važiuodamas priepriešine eismo juosta matė, kad jam iš priekio savo eismo juosta važiavo traktorius, tačiau staiga priešais jo lengvąjį automobilį išvažiavo automobilis taip, kad jam, siekiant išvengti susidūrimo, teko pasitraukti į kelkraštį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo jo parodymais konstatuodamas, kad iš jo parodymų negalima nustatyti, ar traktoriaus priekaba buvo apšviesta galiniais žibintais, ir kad S. Š. pažįsta ieškovą, ir nevertino trečiojo asmens G. V. veiksmų įvykio metu kartu su aukščiau nurodytomis aplinkybėmis ir rašytiniais įrodymais. Visiems eisme dalyvaujantiems asmenims Kelių eismo taisyklės privalo būti žinomos, o įstatymo asmeninis interpretavimas nuo atsakomybės neatleidžia. Visos šios aplinkybės ir surinkti rašytiniai įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog Audi 8 vairuotojas G. V. neįvykdė aukščiau nurodytų Kelių eismo taisyklių 126-128 punktuose nurodytų prievolių (tamsiu paros metu nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, galimai pavojingai manevravo), dėl ko jo veiksmai taip pat sudarė sąlygas įvykti eismo įvykiui (CK 6.246 str. – 6.248 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, suponuoja išvadą, kad dėl įvykusio eismo įvykio yra kalti abu vairuotojai. Taigi, nustačius abiejų vairuotojų kaltę ir tai, kad tarp ieškovo V. U. ir trečiojo asmens G. V. neteisėtų veiksmų (pažeidžiant kelių eismo taisykles), transporto priemonėms (šiuo nagrinėjamu atveju ir traktoriaus priekabai) padarytos žalos yra priežastinis ryšys, spręstina, kad jų atsakomybė dėl įvykusio eismo įvykio yra vienoda. Nors ieškovas nurodė, jog dėl eismo įvykio patyrė 2 000,00 Eur žalą (apeliaciniame skunde prašė priteisti 1 767,00 Eur žalos atlyginimo), tačiau iš byloje esančios ieškovo pateiktos A. V. individualios įmonės transporto priemonės 2017 m. rugsėjo 12 d. vertinimo ataskaitos Nr. 170918 atstatomojo remonto kaštams nustatyti, matyti, kad nuostolis dėl eismo įvykio yra 1 200,00 Eur (CK 6.249 str. 1 d.) Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kaip ir kitos civilinės atsakomybės draudimo sutartys, yra skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo civilinę atsakomybę, visiškai ar iš dalies išvengs neigiamų turtinių padarinių, įvykus draudžiamajam įvykiui. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016).Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką, įvykus draudžiamajam įvykiui – atsitikimui, nustatytam įstatyme ar draudimo sutartyje (CK 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 10 d.). Taigi, atsakovei neįvykdžius teisės aktų reikalavimų atlikti įvykio tyrimą, esant ieškovo V. U. pranešimui apie kaltės fakto nurodyto eismo įvykio deklaracijoje paneigimo, taip pat neįrodžius aplinkybių, atleidžiančių nuo draudimo išmokos mokėjimo ir byloje nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas – abiejų vairuotojų kaltę, priežastinį ryšį tarp neteisėtų ir žalos atsiradimo, žalos faktą ir dydį, bei padalijus vairuotojų atsakomybę, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė minėtas teisės normas, vertino byloje surinktus įrodymus, sprendime nepagrindė, dėl kokių esminių priežasčių nesivadovavo draudikų susirašinėjimu, nevertino trečiojo asmens veiksmų eismo įvykio metu, todėl priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą, kuris yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės ieškovui priteistina 600,00 Eur žalos atlyginimo (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme bei paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 98,00 Eur žyminis mokestis sumokėtas už ieškinį ir apeliacinį skundą, 130,00 Eur sumokėta už transporto priemonės vertinimą A. V. individualiai įmonei bei 100,00 Eur už advokato pagalbą, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 93 str. 2 d. 5 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovo ADB „Gjensidige“ atžvilgiu tenkintas iš dalies, iš atsakovės ADB „Gjensidige“ ieškovui priteistina 164,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).Atsižvelgiant į bylos baigtį ir įvertinus tas aplinkybes, jog trečiasis asmuo G. V. dalyvavo atsakovės pusėje, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos.Valstybė, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos 28,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, šios išlaidos priteistinos valstybei iš apelianto ir atsakovės lygiomis dalimis po 14,03 Eur iš kiekvieno (CPK 92 str., 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, ieškovui V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) žalos atlyginimo ir 164,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, valstybei 14,03 Eur (keturiolika eurų 03 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (Ši suma turi būti pervesta į VMI prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 14,03 Eur (keturiolika eurų 03 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (Ši suma turi būti pervesta į VMI prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė