- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-26
- Bylos Nr.
- 2A-52-154/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-02018-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laisvė Aleknavičienė, Danutė Burbulienė, Danutė Matiukienė
- Ieškovas
- UAB „Antaniškiai“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Danutės Burbulienės, Danutės Matiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėj),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės ūkininkės G. S. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-247-156/2013, iškeltoje pagal ieškovo UAB „Antaniškiai“ ieškinį atsakovei ūkininkei G. S. dėl skolos priteisimo, subnuomos sutarties nutraukimo ir daikto grąžinimo, bei atsakovės ūkininkės G. S. priešieškinį dėl subnuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiuoju asmeniu į bylą esant įtrauktam AB DnB lizingas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Antaniškiai“ kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti tarp UAB „Antaniškiai“ ir ūkininkės G. S. 2012-04-26 sudarytą traktoriaus (duomenys neskelbtini) subnuomos sutartį Nr. 20120426.8. ir priteisti iš jos 55 000 Lt skolą už traktoriaus subnuomą, grąžinti traktorių (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Antaniškiai“.
Nurodė, kad atsakovė G. S. nemokėjo sutartyje nustatytais terminais traktoriaus (duomenys neskelbtini) nuomos mokesčio, yra sumokėjusi tik 5000 Lt.
Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės G. S. iš viso 57497,08 Lt, nes vykdant teismo nutartį taikyti laikiną apsaugos priemonę, ieškovas UAB „Antaniškiai“ antstoliui sumokėjo 836,27 Lt vykdymo išlaidų, traktoriaus pervežimas iš Klaipėdos rajono ieškovui kainavo 536,77 Lt. Nurodė, kad atsakovė G. S. grąžino traktorių su sudaužytu priekiniu stiklu ir jo pakeitimas ieškovui kainavo 1960,31 Lt; ieškovas taip pat patyrė 2786,24 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė ūkininkė G. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2012-04-26 traktoriaus (duomenys neskelbtini) subnuomos sutartį negaliojančia ir pritaikyti restituciją – priteisti iš atsakovo 10 959,99 Lt, t. y. 9000 Lt sumokėtų už traktoriaus nuomą, 1959,99 Lt už pakeistą traktoriaus detalę. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad pagal savo veiklos nuostatus ieškovas UAB „Antaniškiai“ negalėjo verstis nuoma, traktorių (duomenys neskelbtini) jai subnuomavo neturėdamas tokios teisės, nes nėra traktoriaus savininkas ir nėra gavęs lizingo davėjo AB DnB lizingas sutikimo. Traktorius (duomenys neskelbtini) nuolat gedo, juo buvo galima dirbti tik iš dalies, be to, atsakovė 1959,99 Lt sumokėjo už variklio turbiną, o už traktoriaus nuomą iš viso sumokėjo 9 000 Lt. Pažymėjo, jog UAB „Dojus agro“ nustatė, kad traktorius (duomenys neskelbtini) turi ir kitų defektų, jo vertė yra apie 50 000 Lt, o ne 110 000 Lt, kaip buvo nurodyta 2012-04-26 sutartyje, dėl to jaučiasi suklydusi dėl sandorio, prašo priteisti iš atsakovo 10 959,99 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies.
Nutraukė tarp ieškovo UAB „Antaniškiai“ ir atsakovės G. S. 2012 m. balandžio 26 d. sudarytą traktoriaus(duomenys neskelbtini), ident. Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai 2003, subnuomos sutartį. Grąžino traktorių(duomenys neskelbtini), ident. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui UAB „Antaniškiai“. Priteisė iš atsakovės G. S. ieškovui UAB „Antaniškiai“ 29585,69 Lt subnuomos mokesčio skolą ir 3271,74 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad perduodant traktorių (duomenys neskelbtini) atsakovei G. S., jis buvo išdirbęs iš viso 6667 darbo valandas arba 606 darbo valandas vidutiniškai per metus. Pažymėjo, kad vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir grąžinant traktorių iš atsakovės G. S. ieškovui UAB „Antaniškiai“, 2013-05-13 turto perdavimo priėmimo akte nurodyta, kad traktorius buvo išdirbęs jau 7248 darbo valandas, todėl teismas atmetė atsakovės G. S. ir liudytojo R. S. argumentus, kad traktorius buvo su tokiais paslėptais defektais, kurie apskritai trukdė juo dirbti. Pažymėjo, kad traktoriaus defektai buvo nustatyti tik 2012-11-23, kai traktorius (duomenys neskelbtini) pas atsakovę buvo naudojamas jau apie pusę metų.
Teismas konstatavo, kad nors Lizingo sutarties, sudarytos tarp AB DnB lizingas ir UAB „Antaniškiai“, 4.7. punktas draudžia perleisti teisę naudotis turtu be lizingo davėjo (AB DnB lizingas) sutikimo, bet nereikalauja rašytinio lizingo davėjo sutikimo. Tai, kad lizingo davėjas neatsakė į UAB „Antaniškiai“ ir G. S. kreipimąsi leisti traktorių subnuomoti atsakovei, AB DnB lizingo tylėjimą teismas pripažino sutikimu. Teismas pažymėjo, kad lizingo davėjas AB DnB lizingas priėmė iš atsakovės G. S. 2012-08-20 pervestus jam 4000 Lt už traktoriaus (duomenys neskelbtini) nuomą. Teismas sprendė, kad atsakovei G. S., prieš 2012-04-26 pasirašant subnuomos sutartį, buvo žinoma, kad ieškovas traktorių pats nuomojasi iš AB DnB lizingas, todėl šios aplinkybės nelaikė atsakovės suklydimu ar ieškovo apgaule.
Teismas taip pat atmetė atsakovės G. S. argumentus, kad ieškovo veiklos rūšyse nenumatyta galimybė verstis turto subnuoma, konstatuodamas, kad ieškovo įstatuose ar įstatymuose nėra numatytas draudimas subnuomoti turtą, o veiklos, kuriai reikalingas leidimas ar licencija, ieškovas UAB „Antaniškiai“ nevykdė, todėl konstatavo, kad šalių sandoris neprieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms.
Teismas iš preliminaraus mokėjimo grafiko nustatė, kad ieškovas UAB „Antaniškiai“ nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2013 m. gegužės mėn. (iki traktorius jam iš atsakovės buvo grąžintas pagal laikinąją apsaugos priemonę) lizingo davėjui AB DnB lizingas turėjo sumokėti 31625,38 Lt, todėl teismas padarė išvadą, kad ši žala realiai buvo padaryta ieškovui UAB „Antaniškiai“, nes ieškovas iš atsakovės neturėtų gauti daugiau, negu pats turėjo sumokėti lizingo davėjui AB DnB lizingas.
Teismas nustatė, kad atsakovė G. S. sumokėjo 2012-08-20 mokėjimo pavedimu už traktoriaus nuomą ieškovui sumokėjo 4000 Lt, o ieškovas UAB „Antaniškiai“ turėjo 1 960,31 Lt išlaidų už sugadintą ir pakeistą traktoriaus priekinį stiklą, todėl ieškovo pagrindinį reikalavimą patenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovės 29 585,69 Lt (31 625,38 Lt – 4000 Lt + 1960,31 Lt).
Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė turėjo 1959,99 Lt išlaidų už traktoriaus remontą, tačiau šioje dalyje jos priešieškinį atmetė, nes Subnuomos sutarties 2.2.2 punkte buvo nustatyta, kad atsakovė G. S. sutarties galiojimo laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti turtą ir atlikti jo einamąjį remontą.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, konstatavo, kad jei subnuomoninkas iš esmės pažeidžia sutartį ir padaro žalos nuomotojui, ieškovas turi teisę, įspėjęs subnuomininką, reikalauti, kad subnuomos sutartis būtų nutraukta, todėl nurodė, kad atsakovė G. S., nemokėdama įmokų už traktoriaus subnuomą, iš esmės pažeidė Subnuomos sutartį ir padarė žalą ieškovui UAB „Antaniškiai“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu atsakovė G. S. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo prašo visiškai patenkinti jos priešieškinį, o ieškovo UAB „Antaniškiai“ ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
1. CK 6.490 str. 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas turi teisę subnuomoti išsinuomotą daiktą tiktai gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą. Tokio sutikimo ieškovas nepateikė. Traktoriaus savininkas - trečiasis asmuo AB DNB lizingas 2013-04-03 atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad jam nėra žinomos visos ieškovo UAB „Antaniškiai“ ir atsakovės ūkininkės G. S. Subnuomos sutarties sudarymo ir vykdymo faktinės aplinkybės, o 2013-04-11 prašyme dėl bylos nagrinėjimo papildomai nurodė, jog AB DNB Lizingas nedavė savo sutikimo dėl subnuomos sutarties sudarymo, t. y., kad trečiajam asmeniui priklausantis turtas subnuomos sutarties pagrindu būtų perduotas atsakovei. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad nors Lizingo sutarties 4.7. p. nereikalauja rašytinio lizingo davėjo sutikimo, t. y. teismas remiasi neteisėtai sudarytos ginčo sutarties 4.7 punktu ir iš to sprendžia, kad ginčo sutartis yra teisėta nuo jos sudarymo momento, nes neva, gautas „nebylus“ lizinguojamo turto savininko sutikimas. Mano, kad tarp UAB „Antaniškiai“ ir G. S. sudarant Subnuomos sutartį, egzistavo teisinis ribojimas – nebuvo duotas turto savininko AB DNB lizingas sutikimas subnuomoti traktorių, todėl Subnuomos sandoris laikytinas niekiniu, kai nėra jo dalyko.
2. Teismas pažeidė CK 6.477 str. l dalį, nes Subnuomos sutartis yra išvestinė iš nuomos sutarties. Šiuo konkrečiu atveju subnuomos institutas yra priešingas ginčo sutarties esmei, nes pagal subnuomos esmę nuomininkas įsipareigoja duoti subnuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, t. y. subnuomoto daikto nuosavybė nesikeičia, jis išlieka nuomotojo nuosavybe, o ieškovo 2012-04-26 sudarytoje Subnuomos sutartyje traktorius be savininko, t. y. nuomotojo AB DNB lizingas žinios, turėjo tapti subnuomininko G. S. nuosavybe. Todėl pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ginčo sutartį teisėta nuo pat jos sudarymo momento, pažeidė CK 6.477 str., kuriame nurodyta, kad išsinuomojamas (subnuomojamas) daiktas duodamas laikinai valdyti ir naudotis.
3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ir spręsdamas, kad traktoriaus Subnuomos sutartis yra teisėta nuo pat jos sudarymo, pažeidė CK 6.411 str. 1 dalį, nes traktoriaus Subnuomos sutartis savo esme yra daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis. Pagal daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (kreditan) sutartį, pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamus daiktus tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos. Ieškovas UAB „Antaniškiai“ nėra traktoriaus (duomenys neskelbtini) savininkas, todėl ieškovas, nebūdamas daikto savininku, negalėjo ir neturėjo teisės jo parduoti išsimokėtinai, todėl pažeidė CK 6.411 str. 1 dalį
4. Juridiniams asmenims leidžiama vykdyti tik tą ūkinę veiklą, kuri nurodyta įstatuose, visa kita ūkinė veikla yra neteisėta, todėl neteisėta yra ir traktoriaus subnuomos sutartis, sudaryta su atsakove G. S., nes ūkinės-komercinės traktorių subnuomos veiklos UAB „Antaniškiai“ įstatuose nėra. UAB „Antaniškiai“ nėra tinkama ginčo sutarties šalis, nes jai galioja teisinis ribojimas – negalėjimas verstis šia ūkine-komercine veikla, kas atima teisę sudaryti traktoriaus subnuomos sutartį. Ieškovas, inicijuodamas traktoriaus subnuomą, paruošdamas subnuomos sutartį, perduodamas traktorių subnuomininkei, pažeidė įstatymus, nes užsiėmė komercine-ūkine veikla, kurią vystyti neturėjo teisės.
5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 4 str. 2 d. 4 p., nes sprendime visiškai nepagrįstai nurodė, jog nors UAB „Antaniškiai“ įstatuose tarp veiklos rūšių nėra numatyta traktorių subnuomos, tačiau nėra draudimo subnuomoti turtą, o veiklos, kuriai reikalingas leidimas ar licencija, ieškovas nevykdė. Apeliantė sutinka, kad ieškovas nevykdė veiklos, kuriai reikalingas leidimas ar licencija, tačiau nesutinka, kad ieškovo įstatuose ir įstatymuose nėra draudimo subnuomoti turtą, mano, kad ši veikla nedeklaruota ieškovo įstatuose, todėl ja vertis UAB „Antaniškiai“ neturėjo teisės.
6. Nurodo, kad CK 1.90 str. 2 dalyje numatyta, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Atsakovė G. S., sudarydama sutartį, buvo įsitikinusi, kad išsinuomoja techniškai tvarkingą traktorių, kainuojantį sumą, nurodytą ginčo sutartyje, t. y. klydo dėl esminių sandorio faktų jo sudarymo metu. Kad traktorius pagal sutartį buvo gautas netvarkingas ir teko jį remontuoti vos atsivarius į G. S. ūkį, teisme patvirtino traktoriumi dirbęs atsakovės sūnus R. S., UAB „Dojus agro“ surašyti dokumentai. Kad traktoriaus rinkos vertė ne 110 000 Lt, o tik 50 000 Lt be PVM, patvirtina UAB „Dojus agro“ 2012-12-04 pažyma Nr. 1-886 „Dėl traktoriaus vertės“. Apie visas aplinkybes dėl traktoriaus prasto techninio stovio, tiek traktoriaus rinkos kainos ir rinkos kainą nustatančios metodikos taikymo teisme davė parodymus D. A.. Teigia, kad iš visų šių įrodymų, paties ieškovo veiksmų matyti, jog ieškovas UAB „Antaniškiai“, sudarydamas traktoriaus (duomenys neskelbtini) subnuomos sutartį su G. S., negalėjo nežinoti apie blogą traktoriaus techninį stovį ir tikrąją jo rinkos vertę, tačiau šią informaciją nuo G. S. nuslėpė, t. y. pasielgė taip, kad atsakovė suklydo. Atsakovė suklydo dėl antrosios šalies – ieškovo - kaltės ir tas suklydimas turėjo esminės reikšmės, nes atsakovė, žinodama tikrąją reikalų padėtį, nebūtų 2012-04-26 sudariusi traktoriaus subnuomos sutarties. Teigia, kad teismas turėjo taikyti CK 1.90 straipsnį ir pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu.
7. Teismas neteisingai nustatė, kad apeliantė už traktoriaus nuomą ieškovui sumokėjo vieną kartą 4000 Lt sumą. Iš tiesų, ginčo sutarties sudarymo dieną pagal šią sutartį apeliantė pirmą kartą dalinį mokėjimą už traktorių (kaip traktoriaus subnuomą) sumokėjo ieškovui 2012-04-26 kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) - 5000 Lt sumą. Todėl atsakovė už traktoriaus subnuomą sumokėjo ne 4000 Lt, o 9000 Lt. Pagal teismo logiką, ieškovo pagrindinis reikalavimas tenkintinas ne 29 585,69 Lt (31625,38 - 4000 + 1960,31 ), o 24 585.69 Lt (31625,38- (4000+50000) + 1960,31 Lt).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB DNB lizingas prašo apeliacinį skundą išnagrinėti teismo nuožiūra.
Nurodė, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas nepažeidžia AB DNB lizingo interesų. Pažymi, kad AB DNB lizingas nėra žinomos visos ieškovo UAB „Antaniškiai“ ir atsakovės ūkininkės G. S. subnuomos sutarties sudarymo ir vykdymo faktinės aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad byla išnagrinėta išsamiai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus; pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas, nes sprendimo išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų reikalavimų; sprendimo motyvai trumpi, bet aiškūs, todėl teisėjų kolegija sutinka su sprendimo motyvais bei išvadomis ir neturi pagrindo šioje nutartyje jų kartoti iš naujo.
Teisėjų kolegija plačiau pasisako tik dėl konkrečių esminių apeliacinio skundo argumentų.
A. G. S. 2012 m. balandžio 26 d. su ieškovu UAB „Antaniškiai“ sudarytą traktoriaus (duomenys neskelbtini) Subnuomos sutartį Nr. 20120426.8 prašė pripažinti negaliojančia CK 1. 82 ir 1.90 straipsnių pagrindu. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013-08-30 sprendimu šioje dalyje jos priešieškinio netenkino.
Dėl reikalavimo 2012-04-26 Subnuomos sutartį Nr. 20120426.8 pripažinti negaliojančia CK 1. 82 straipsnio pagrindu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, trečiųjų asmenų apsaugą, apribojo galimybę ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius motyvuojant tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens tikslams arba pažeidžia juridinių asmenų valdymo organų kompetenciją.
Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sąlygos įtvirtinti Civilinio kodekso (CK) 1.82 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl būtina įrodyti, kad kita sandorio šalis veikė nesąžiningai. CK 1.82 straipsnyje numatyti sandoriai, pažeidžiantys juridinio asmens teisnumą, yra nuginčijami, todėl reikalavimą pripažinti juos negaliojančiais gali reikšti tik įstatymų nurodyti asmenys (CK 1.78 straipsnio 4 dalis). Tokie asmenys įvardyti CK 1.82 straipsnio 3 dalyje: ieškinį dėl sandorio, pažeidžiančio juridinio asmens teisnumą, pripažinimo negaliojančiu turi teisę pareikšti pats juridinis asmuo, jo steigėjai, juridinio asmens dalyviai; įstatymai gali nustatyti ir kitus asmenis, turinčius teisę pareikšti tokį ieškinį, arba specialius reikalavimus, kuriuos turi atitikti tą ieškinį reiškiantys asmenys (pvz., tam tikro akcijų (balsų) skaičiaus turėjimas), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011 ir kt.).
A. G. S., savo priešieškynyje nurodžiusi, kad UAB „Antaniškiai“ pagal savo įstatus negalėjo užsiimti traktoriaus subnuoma, todėl, neva, neturėjo teisės 2012-04-26 su ja sudaryti traktoriaus (duomenys neskelbtini) Subnuomos sutarties, nėra nei UAB „Antaniškiai“ steigėja, nei šio juridinio asmens dalyvė, todėl, vadovaujantis CK 1.82 str. 3 dalimi, neturėjo teisės šio pagrindu ginčyti Subnuomos sutarties.
Be to, kasacinio teismo praktika dėl galimybės ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, yra nuosekliai plėtojama ta linkme, jog, sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 str. 7 dalis) (Lietuvos AukščiausiojoTeismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2013 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje atsakovė G. S., priešieškinio pagrindu nurodydama CK 1.82 straipsnį, minėtų aplinkybių iš esmės neįrodinėjo, tik nurodė, kad UAB „Antaniškiai“ įstatuose nebuvo įrašyta, jog ši bendrovė turi teisę subnuomoti turtą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio atsakovės reikalavimo.
Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės G. S. apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovas UAB “Antaniškiai”, valdydamas traktorių(duomenys neskelbtini) Lizingo sutarties pagrindu, negalėjo jo subnuomoti atsakovei G. S..
CK 6.567 straipsnio 1 dalis apibrėžia lizingo (finansinės nuomos) sutarties sampratą, pagal kurią viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nurodo, kad lizingas yra finansinių paslaugų teikimo veikla, kai lizingo davėjas teikia finansavimo paslaugas lizingo gavėjui, kad šis galėtų valdyti ir naudoti daiktą, gaudamas iš to naudos ir prisiimdamas su tuo susijusią riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012). Sudarydamas lizingo sutartį lizingo davėjas (finansuotojas) siekia gauti užmokestį už suteiktą lizingo gavėjui valdyti ir naudotis turtą, o lizingo gavėjas – įsigyti verslui reikalingą daiktą, šį daiktą valdyti ir naudotis taip gaunant pajamų. Tais atvejais, kai lizingo davėjas yra ir nuomojamo turto savininkas, tokiam sandoriui labiau būdingi pirkimo–pardavimo požymiai, lizingo santykius reglamentuojančios normos jam taikomos mutatis mutandis (CK 6.567 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012).
CK 6.567 straipsnio ir teismų praktikos analizė suponuoja išvadą, kad lizingo sutartimi siekiama ne tik valdyti ir naudotis lizingo objektu lizingo sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir įgyti šį objektą nuosavybės teise, kai yra įvykdomos visos lizingo sutartyje nustatytos sąlygos. Nors sudarius lizingo sutartį nuosavybės teisė į lizingo objektą išlieka lizingo davėjui, tačiau nepaneigiant lizingo, kaip finansinės veiklos, esmės, lizingo sutartimi lizingo gavėjas įgyja ne tik teisę valdyti ir naudotis lizingo objektu, bet ir galimybę įgyti nuosavybės teisę į jį. Iš CK 6.567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos lizingo sutarties sampratos akivaizdu ir lizingo gavėjui iš anksto yra žinoma, kad jis įgis nuosavybės teisę į daiktą sumokėjęs visą lizingo sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartimi nenumatyta ko kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012).
Iš to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB “Antaniškiai”, Lizingo sutarties pagrindu turėdami teisę valdyti ir naudoti traktorių (duomenys neskelbtini), 2012-04-26 sudarydami minėto traktoriaus subnuomos sutartį, imperatyvių įstatymo normų nepažeidė.
Apeliantės G. S. argumentai, kad 2012-04-26 sudarydama traktoriaus (duomenys neskelbtini) Subnuomos sutartį Nr. 20120426.8, ji nežinojusi apie tai, jog UAB „Antaniškiai“ šį traktorių valdo Lizingo sutarties su AB DNB lizingas pagrindu, yra visiškai nepagrįsti, nes byloje yra 2012-01-26 UAB „Antaniškiai“ ir ūkininkės G. S. pasirašytas „Prašymas“ AB DNB lizingui „leisti nuo 2012 m. sausio mėn. 26 dienos subnuomos pagal Lizingo sutartį Nr. 200807F-4937 valdomą ir naudojamą turtą 2003 m. traktorių (duomenys neskelbtini), ID Nr. (duomenys neskelbtini), žemiau nurodytam subnuomininkui“, o tuo subnuomininku „Prašyme“ įvardinta „ūkininkė G. S.“ (t.1, b. l. 124).
Pažymėtina, kad lizingo davėjas AB DNB lizingas, kuriam priklausantis traktorius (duomenys neskelbtini) Lizingo sutarties pagrindu buvo perduotas UAB „Antaniškiai“, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas nepažeidžia AB DNB lizingo interesų (t. 2, b. l. 168-170).
Dėl reikalavimo 2012-04-26 Subnuomos sutartį Nr. 20120426.8 pripažinti negaliojančia CK 1. 90 straipsnio pagrindu.
Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos šios sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis; trečia, suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Be to, tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, nepakanka konstatuoti, jog buvo iš esmės suklysta – teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar nėra CK 1.90 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių sandoris neturi būti pripažintas negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2011; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2012 ir kt.).
Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į teigiančio, kad jis suklydo, asmens amžių, sveikatos būklę, išsimokslinimą, sandorio sudarymo ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Tačiau suklydimo faktas savaime dar nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį, turi būti konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis. Suklydimas laikytinas esminiu, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2012 ir kt.).
Apeliaciniame skunde atsakovė G. S. nurodė, kad 2012-04-26 sudarydama Subnuomos sutartį su UAB „Antaniškiai“, buvo įsitikinusi, jog išsinuomoja techniškai tvarkingą traktorių (duomenys neskelbtini), kainuojantį 110 000 Lt, tačiau traktorius buvo gautas netvarkingas, teko jį remontuoti vos atsivarius į G. S. ūkį; UAB „Dojus agro“ 2012-12-04 nustatė, kad traktoriaus rinkos vertė ne 110 000 Lt, o tik 50 000 Lt be PVM. Todėl mano, kad UAB „Antaniškiai“, sudarydamas traktoriaus subnuomos sutartį, negalėjo nežinoti apie blogą traktoriaus techninį stovį ir tikrąją jo rinkos vertę, tačiau šią informaciją nuo G. S. nuslėpė, t. y. pasielgė taip, kad atsakovė suklydo. Nurodė, kad atsakovė suklydo dėl ieškovo kaltės ir tas suklydimas turėjo esminės reikšmės, nes atsakovė, žinodama tikrąją padėtį, nebūtų 2012-04-26 sudariusi traktoriaus (duomenys neskelbtini) subnuomos sutarties.
Ginčijamos Subnuomos sutarties 1.1. punkte yra nurodyta, kad Nuomotojas nuomoja, Subnuomininkas nuomojasi naudotą traktorių (toliau vadinamą Turtas), kurio vertė sudaro 110 000 Lt (PVM -23100,00 Lt), su PVM 133100,00 Lt; traktorius (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2003, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 1.2. punkte yra nurodyta „Subnuomininkas pareiškia, kad su Turto būkle yra susipažinęs iki šios sutarties pasirašymo ir pretenzijų dėl jo būklės, komplektiškumo, tinkamumo naudoti nereiškia ir ateityje pretenzijų neturės“ (t.1, b. l. 5). Iš 2012-04-26 „Nuomojamos (perduodamos) technikos priėmimo perdavimo akto“ matyti, kad perduodamas „Traktorius modelis (markė): (duomenys neskelbtini), ID Nr. (duomenys neskelbtini); darbo valandos atiduodant: 6667; gamybos metai: 2003-01-01; valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); registracijos dok. Tech. pasas (duomenys neskelbtini); TA (techninės apžiūros)Talonas (duomenys neskelbtini)“; nurodytas traktoriaus „aprašymas“; traktorių priėmė R. S.. Akte jokių pastabų nėra. (t.1, b. l. 5).
Byloje nustatyta, kad traktoriaus kaina buvo įvardinta pačioje sutartyje ir niekas netrukdė atsakovei nesutikti su šia kaina arba ją pasitikrinti, išsiaiškinti; atsakovei buvo perduotas techninės apžiūros talonas, nurodyti traktoriaus pagaminimo metai, išdirbtų valandų skaičius, iš ieškovo traktorių priėmė jos sūnus R. S., kuris pagal byloje esančius duomenis yra gimęs 1968 metais, yra vairuotojas, taip pat vairuoja traktorių (t.1, b. l. 132, 133-136), todėl turėjo galimybę patikrinti traktoriaus techninę būklę. Kaip matyti iš UAB „Antaniškiai ir G. S. teikto prašymo AB DNB lizingui, derybos dėl traktoriaus subnuomos jau vyko 2012-01-26, todėl iki 2012-04-26 buvo pakankamai laiko įsitikinti dėl traktoriaus kainos ir jo techninės būklės. Be to, UAB „Dojus agro“ vadybininkas – konsultantas D. A., apklaustas liudytoju pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad pagal dirbtas valandas (7000 motovalandų) „tokie defektai normalūs“ (t.1, b. l. 134).
Teisėjų kolegija nesutinka su G. S. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog apeliantė už traktoriaus nuomą ieškovui sumokėjo vieną kartą 4000 Lt, nes 2012-04-26 kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė ieškovui sumokėjo 5000 Lt sumą, todėl atsakovė už traktoriaus subnuomą sumokėjo ne 4000 Lt, o 9000 Lt, ir pagal teismo logiką, ieškovo pagrindinis reikalavimas tenkintinas ne 29 585,69 Lt (31625,38 - 4000 + 1960,31 ), o 24 585.69 Lt (31625,38- (4000+50000) + 1960,31 Lt).
Ieškovas UAB „Antaniškiai“, jau ieškinyje įvertinęs, kad atsakovė G. S. 2012-04-26 kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui sumokėjo 5000 Lt, kuriuos pagal 2012-04-26 grafiką, esantį prie Subnuomos sutarties Nr. 20120426.8, atsakovė turėjo sumokėti būtent 2012-04-26 (t.1, b. l. 5,7), prašė pagal tą patį grafiką nuo 2012-05-25 iki 2012-12-25 priteisti iš atsakovės 55000 Lt skolą.
Pirmosios instancijos teismas, tik iš dalies tenkindamas ieškovo UAB „Antaniškiai“ reikalavimą priteisti iš atsakovės 55 000 Lt už subnuomos sutarties neįvykdymą (nuo 2012-05-25 iki 2012-12-25), sprendė, kad tikroji ieškovo UAB „Antaniškiai“ patirta žala dėl Subnuomos sutarties nevykdymo yra ta suma, kurią ieškovas turėjo sumokėti lizingo davėjui AB DNB lizingui pagal 2008-07-08 grafiką, esantį prie Lizingo sutarties Nr. 200807F-4937, ( t. 1, b. l. 69) nuo 2012 m. gegužės mėnesio (traktoriaus perdavimo atsakovei) iki 2013 m. gegužės mėnesio (traktoriaus grąžinimo ieškovui), ir tai sudaro 31 625,38 Lt (13 mėn. po 2432,74 Lt). Byloje nustatęs, kad atsakovė 2012-08-20 mokėjimo pavedimu už traktoriaus nuomą yra sumokėjusi 4000 Lt, ( t.1, b. l. 24), priteisiamą sumą sumažino iki 29 585,69 Lt. Patenkinęs ieškovo reikalavimą dėl 1960,31 Lt žalos atlyginimo už stiklo sudaužymą, teismas ieškovo pagrindinį reikalavimą patenkino priteisdamas 29 585,69 Lt. (31 625,38 Lt -4000 Lt +1960,31 Lt).
Jei pirmosios instancijos teismas būtų vertinęs nesumokėtą subnuomos mokestį nuo 2012 m. gegužės mėnesio (traktoriaus perdavimo atsakovei) iki 2013 m. gegužės mėnesio (traktoriaus grąžinimo ieškovui), kas sudaro 80 000 Lt, tai net įskaičiavus atsakovės sumokėtus 9000 Lt, skola būtų buvusi 71 000 Lt.
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neduoda pagrindo keisti ar panaikinti teisingą ir pagrįstą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013m. rugpjūčio 30 d. sprendimą, todėl atsakovės G. S. apeliacinis skundas netenkintinas, o Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013m. rugpjūčio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str. 1, 3 dalys, 98 str.).
Ieškovas UAB „Antaniškiai“ nepateikė teismui duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos iš apeliantės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.