- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-24
- Bylos Nr.
- 2S-483-154/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-02018-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Atsakovas
- G. S.
- Ieškovas
- UAB „Antaniškiai“
- Trečiasis asmuo
- UAB „DNB lizingas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas K. Ačas Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02018-2012-9 Procesinio sprendimo kategorija 110.1.;122.4.
N U T ARTIS
2013 m. gegužės 24 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. S. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-247-156/2013 pagal ieškovo UAB „Antaniškiai“ ieškinį atsakovei G. S. dėl subnuomos sutarties nutraukimo, skolos priteisimo ir traktoriaus grąžinimo, bei atsakovės G. S. priešieškinį ieškovui UAB „Antaniškiai“, trečiajam asmeniui UAB „DNB lizingas“ dėl subnuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Antaniškiai“ kreipėsi į Radviliškio rajono teismą ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės G. S. 55000 Lt skolą, 1950 Lt bylinėjimosi išlaidas, nutraukti subnuomos sutartį Nr. 20120426.8, įpareigoti atsakovę grąžinti traktorių (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2003, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Patikslinto ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skubiai įpareigoti atsakovę grąžinti traktorių (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – įpareigojo atsakovę G. S. grąžinti ieškovui UAB „Antaniškiai“ traktorių (duomenys neskelbtini), rident. Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas nurodė, kad iš ieškinio matyti, jog ieškovas nėra traktoriaus savininkas, o subnuomos davėjas. Pažymėjo, kad subnuomos sutartis su atsakove yra sudaryta iki 2013 m. spalio 25 d., sumokėta 5000 Lt, kai atsakovės įsiskolinimas ieškovui šiuo metu pagal ieškinio reikalavimą sudaro 55000 Lt, reikalavimo suma yra didelė, todėl yra reali grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė G. S. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį.
Nurodo, kad CK 4.229 str. 1 d. numato, jog daikto sulaikymo teisė galima, kai kreditorius įgyja reikalavimo teisę į skolininką ir valdo skolininko daiktą. Atsakovė yra pateikusi priešieškinį ieškovui UAB „Antaniškiai“ dėl 10959,99 Lt priteisimo. Ieškinio reikalavimas kyla iš ginčo traktoriaus subnuomos sutarties. Teigia, kad atsakovė yra teisėta ginčo traktoriaus valdytoja, nes subnuomos sutartis yra tebegaliojanti. Todėl ginčo traktorių grąžinus ieškovui, jeigu bus patenkintas atsakovės priešieškinio reikalavimas, ieškovas, norėdamas pakenkti atsakovei, gali pakeisti traktoriaus detales senomis, jį sugadinti ar kitaip pabloginti traktoriaus būklę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB DNB lizingas prašo atskirąjį skundą atmesti, o Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
1. Nurodo, kad ginčo traktoriaus savininkas yra ne ieškovas UAB „Antaniškiai“, bet trečiasis asmuo UAB DNB lizingas, nes lizingo objektas perduodamas lizingo gavėjo nuosavybėn tik pasibaigus lizingo terminui ir lizingo gavėjui įvykdžius lizingo sutarties sąlygas. Šiuo metu įsipareigojimai pagal lizingo sutartį nėra įvykdyti. Todėl daikto sulaikymo institutas šiuo atveju negali būti taikomas (CK 4.229 str. 1 d.).
2. Net ir darant prielaidą, kad būsimas teismo sprendimas bus palankus atsakovei, neaišku kokiu pagrindu trečiajam asmeniui UAB DNB lizingui priklausantis daiktas turėtų būti grąžintas atsakovei. Be to, priešieškiniu atsakovė nereiškia reikalavimo jai priteisti UAB DNB lizingui priklausantį daiktą. Priešingai, atsakovė prašo pripažinti negaliojančia subnuomos sutartį ir taikyti restituciją. Todėl patenkinus priešieškinio reikalavimus, būtų sukurta priešinga situacija, nei atskirajame skunde nurodo atsakovė. Patenkinus priešieškinį, atsakovė privalėtų grąžinti ieškovui UAB „Antaniškiai“ trečiajam asmeniu UAB DNB lizingui priklausantį traktorių, o ne priešingai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – realus būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais (CPK 145 str. 2 d.). Nors nuostata apie ekonomiškumo principą yra toje pačioje straipsnio dalyje, kurioje nurodoma apie ieškinio sumos neviršijimą taikant laikinąsias apsaugos priemones, tačiau tai nereiškia, kad šis principas aktualus vien užtikrinant turtinio pobūdžio reikalavimų įvykdymą. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis, taikyti didesnius suvaržymus, nei būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus.
Ekonomiškumo principas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu. Nors pastarasis CPK nuostatose tiesiogiai neįtvirtintas, tačiau civiliniame procese turi būti vadovaujamasi ne tik šakiniais šios teisės šakos principais, bet ir bendraisiais teisės principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčas yra kilęs dėl 2012 m. balandžio 26 d. subnuomos sutarties Nr. 20120426.8 ir jos dalyku esančio traktoriaus (duomenys neskelbtini), ieškovui UAB „Antaniškiai“ perduoto valdyti ir naudotis lizingo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir trečiojo asmens AB DNB lizingo, pagrindu, ir kurį ginčijama subnuomos sutartimi ieškovas išnuomojo atsakovei G. S. (6 b. l.). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su trečiojo asmens UAB DNB lizingo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad ne ieškovas UAB „Antaniškiai“, o trečiasis asmuo UAB DNB lizingas yra traktoriaus (duomenys neskelbtini), kuris skundžiama nutartimi grąžintas ieškovui, teisėtas savininkas (CK 6.567 str.).
CK 4.229 str. 1 d. numato, jog daikto sulaikymo teisė galima, kai kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas turi reikalavimo teisę į daikto savininką. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovę G. S. ir traktoriaus teisėtą savininką trečiąjį asmenį UAB DNB lizingas sietų kokie nors teisiniai santykiai, todėl atmestini atskirojo skundo argumentai, kad atsakovė G. S. CK 4.229 str. 1 d. pagrindu turi įstatymo nustatytą teisę sulaikyti traktorių (duomenys neskelbtini).
Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad teisėtas traktoriaus(duomenys neskelbtini) valdytojas ir naudotojas yra ieškovas UAB „Antaniškiai“, kuriam minėto turto savininkas – trečiasis asmuo UAB DNB lizingas, ginčo traktorių yra perdavęs valdyti ir naudotis lizingo sutarties pagrindu, dėl kurios teisėtumo ar galiojimo ginčo nėra. Byloje yra kilęs ginčas dėl 2012 m. balandžio 26 d. subnuomos sutarties Nr. 20120426.8, pagal kurią ieškovas UAB „Antaniškiai“ išnuomojo atsakovei G. S. sau nuosavybės teise nepriklausantį, tačiau perduotą teisėtai valdyti ir naudotis, traktorių (duomenys neskelbtini) (6 b. l.). Todėl šios nustatytos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neperdavus ginčo traktorių saugoti jo teisėtam valdytojui – ieškovui UAB „Antaniškiai“, iki galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo, atsakovė G. S. galėtų ginčo traktoriumi naudotis ir taip mažėtų ginčo turto vertė ne tik dėl natūralaus nusidėvėjimo, bet ir dėl galimybės, jog ginčo turtas bus sugadintas, kas neabejotinai sukeltų grėsmę galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Be to, patenkinus atsakovės priešieškinį, t. y. pripažinus ginčo subnuomos sutartį negaliojančia ir pritaikius restituciją, subnuomos sutarties dalykas – ginčo traktorius, atitektų ne atsakovei, o ieškovui, kas suponuoja išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai.
Kaip jau minėta, teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovei, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi ginčo traktorius yra grąžintas ieškovui, kas reiškia, jog ieškovas iki teismo sprendimo priėmimo gali nevaržomai juo naudotis. Tai reiškia, jog ginčo traktoriaus vertė taip pat gali sumažėti, nes ieškovo nevaržomai naudojamas traktorius natūraliai nusidėvėtų, taip pat jis gali būti ir sugadintas. Todėl tuo atveju, jei ieškinys būtų atmestas, o ginčo turto vertė būtų sumažėjusi, neabejotinai būtų pažeisti atsakovės teisėti interesai naudotis tokios pat būklės ginčo traktoriumi, kokios jis buvo iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies keistina, įpareigojant atsakovę G. S. perduoti traktorių (duomenys neskelbtini) (pagaminimo metai 2003, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugoti ieškovui UAB „Antaniškai“, tačiau iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, uždraudžiant ieškovui UAB „Antaniškiai“ šiuo traktoriumi naudotis, nurodant, kad ieškovas UAB „Antaniškiai“ atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą (CPK 145 str. 1 d. 12 p., 13 p., 7 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį, įpareigojant atsakovę G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) perduoti traktorių (duomenys neskelbtini) (pagaminimo metai 2003, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugoti ieškovui UAB „Antaniškai“ (juridinio asmens kodas 171285773, buveinė – Maironio g. 161, Radviliškis), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždraudžiant ieškovui UAB „Antaniškiai“ šiuo traktoriumi naudotis.
Nurodyti, kad ieškovas UAB „Antaniškiai“ atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą.
Kitoje dalyje Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.