- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-22
- Bylos Nr.
- 2A-1071-265/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09968-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Raimonda Andrulienė, Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- J. I.
- Atsakovas
- K. I.
Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. I. ir atsakovės K. I. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. I. ieškinį atsakovei K. I. dėl santuokos nutraukimo, dovanojimo sutarties panaikinimo, ir pagal atsakovės K. I. priešieškinį ieškovui J. I. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė nutraukti santuoką tarp ieškovo ir atsakovės dėl atsakovės kaltės, panaikinti Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure sudarytą 2013-08-13 negyvenamųjų patalpų – kosmetikos kabineto, nuo 1-1 iki 1-4 su rūsiu, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančių Duomenys neskelbtini, dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją, patalpas grąžinant ieškovo nuosavybėn, priteisti ieškovui iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakove susituokė 2011-08-13. Ieškovas vestuvių metinių proga 2013-08-13 padovanojo atsakovei negyvenamąsias patalpas – kosmetikos saloną, esantį Duomenys neskelbtini. Nurodė, kad gavus dovaną pasikeitė atsakovės elgesys ieškovo atžvilgiu: nebenorėjo leisti su ieškovu laisvalaikio, ją pradėjo erzinti ieškovo elgesys, manieros, ji pradėjo ieškoti bet kokių priežasčių konfliktams. Nurodo, kad įtarė atsakovės neištikimybę, kadangi, ieškovui nebūnant namuose, pas atsakovę lankydavosi kitas vyras. Prieš šalims sudarant santuoką, 2011-07-28 Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure šalys sudarė ikivedybinę sutartį, pagal kurią susitarė, kad bet koks turtas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, turtinės teisės, prievolės, akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, įskaitant už juos gaunamus dividendus, indėliai bankuose, įskaitant gaunamas palūkanas, lėšas sąskaitose ir visas kitas turtas, taip pat vieno iš sutuoktinių vardu prisiimtos prievolės (pagal paskolos, kreditavimo sutartis, vekselius), kuris bus įgytas po šios sutarties įsigaliojimo vieno iš sutuoktinių vardu, ir/arba registruotas vieno iš sutuoktinių vardu, yra atitinkamai sutuoktinio, kurio vardu yra turtas įgytas ir/ar registruotas, asmeninė nuosavybė. Nurodė, kad minėtos sutarties 7 str. 1 p. yra numatyta, kad jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo daiktų dovanojimo sutarčių sudarymo nėra praėję daugiau kaip dešimt metų ir nekilnojamieji daiktai nėra perleisti tretiesiems asmenims. Pažymėjo, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, t. y. neištikimybės, todėl ieškovas turi teisinį pagrindą reikalauti, kad atsakovė grąžintų ieškovui jai dovanotas negyvenamąsias patalpas – kosmetikos kabinetą, esantį Duomenys neskelbtini. Nurodė, kad gyvendami santuokoje su atsakove jokio turto, kurio teisinis režimas nebūtų aptartas ikivedybinėje sutartyje, neįgijo, ir todėl dalintino tarp šalių turto nėra. Pažymėjo, kad kreditorių neturi nei ieškovas, nei atsakovė. Neprieštaravo, kad po santuokos nutraukimo šalims būtų paliktos santuokinės pavardės „Duomenys neskelbtini“ ir „ Duomenys neskelbtini“.
Atsakovė priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę „Duomenys neskelbtini“, priteisti iš ieškovo 20 000 Lt neturtinę žalą bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka tarp atsakovės ir ieškovo nutrauktina dėl ieškovo kaltės. Santykiai pasikeitė, šeimoje prasidėjo konfliktai ir nesutarimai dėl ieškovo fizinio, psichologinio smurto atsakovės atžvilgiu, polinkio alkoholiui, neištikimybės. Nurodė, kad ieškovas nuolatos kaltino atsakovę neištikimybe, atsakovės automobilis buvo sekamas per palydovinę sistemą, nuolatos tikrinamas atsakovės telefonas ir jo išklotinės, elektroninis paštas. Ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškia priklausomybe alkoholiui, kas sąlygojo nevaldomus pykčio priepuolius. Nurodė, kad ieškovas atsakovę kaltina neištikimybe, tačiau yra priešingai, ieškovas yra neištikimas atsakovei. Ieškovas prieš atsakovę naudojo ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą. 2014-08-04 Klaipėdos rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. Duomenys neskelbtini dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal LR BK 140 str. 2 d. 2014-08-04 specialisto išvadoje Nr. G 1589/14(03) nustatytas kūno sužalojimų mastas – nežymus sveikatos sutrikdymas. Nurodė, kad fizinį smurtą buvo patyrusi ne vieną kartą, tačiau į policijos pareigūnus nesikreipė, nes dirba mažame miestelyje ir jai buvo gėda dėl tokio vyro elgesio namuose.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas nusprendė nutraukti santuoką tarp ieškovo J. I. ir atsakovės K. I., įregistruotą 2011-08-13 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 142, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes: ieškovui J. I. – „Duomenys neskelbtini“, atsakovei K. I. – „Duomenys neskelbtini“; panaikino Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure sudarytą 2013-08-13 negyvenamųjų patalpų – kosmetikos kabineto, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančių Duomenys neskelbtini, dovanojimo sutartį ir taikė restituciją - grąžino negyvenamas patalpas – kosmetikos kabinetą ieškovo J. I. nuosavybėn; priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 3 198,96 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 395,07 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitas ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalis atmetė. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų bei šalių paaiškinimus, nustatė, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Nustatė, kad šalys 2013-08-13 sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią ieškovas neatlygintinai perdavė atsakovei asmeninės nuosavybės teise negyvenamąją patalpą – kosmetikos kabinetą, esančią Duomenys neskelbtini. Šalys 2011-07-27 sudarė ikivedybinę sutartį, kurios 7 straipsnio 1 dalyje numatė, kad jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo daiktų dovanojimo sutarčių sudarymo nėra praėję daugiau kaip dešimt metų ir nekilnojamieji daiktai nėra perleisti tretiesiems asmenims. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo reikalavimą - Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure sudarytą 2013-08-13 negyvenamųjų patalpų – kosmetikos kabineto, esančių Duomenys neskelbtini, dovanojimo sutartį panaikino ir taikė restituciją - patalpas grąžino ieškovo nuosavybėn.
Ieškovas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesutinka ir prašo šioje dalyje priimti naują sprendimą – santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo įrodymų, nemotyvavo, kodėl nesiremia liudytojų parodymais, nevertino antstolio A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, teismo ekspertizės akto. Teigia, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys atsakovės neištikimybę. Pažymi, kad liudytojų A. I. , L. G. Ū., D. U. parodymai paneigė atsakovės teiginius apie tai, kad ieškovas smurtavo, vartojo alkoholį, vartojo necenzūrinius žodžius, o ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas. Nurodo, kad atsakovės nėštumas patvirtina neištikimybės faktą, kadangi atsakovė laukiasi kūdikio dar nepasibaigus skyrybų procesui. Mano, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai.
Šalies argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; palikti galioti Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure sudarytą 2013-08-13 dovanojimo sutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas bei atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas yra nemotyvuotas, neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymi, kad teismui buvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškovo kaltę – 2014-08-04 specialisto išvada Nr. G 1589/14(03), kurioje nustatyti atsakovės kūno sužalojimai; 2013-11-06 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame užfiksuota aplinkybė, jog ieškovas grasino šaunamuoju ginklu; rašteliai, kuriuos ieškovas palikdavo namuose, įžeidžiančios trumposios žinutės, tačiau teismas šių įrodymų nevertino. Pažymi, kad teismas netyrė santuokinių pareigų turinio pažeidimo, elgesio iki santuokos bei elgesio dėl santuokos išsaugojimo. Nurodo, kad ieškovo psichologinis smurtas prasidėjo nuo santuokos pradžios, jis pasireiškė priekaištais, nepagrįstu nepasitikėjimu, kaltinimais išgalvota neištikimybe. Pažymi, kad atsakovės kaltės prezumpcija buvo paneigta 2016-01-27 garso įrašo ekspertizės aktu, kadangi buvo nustatyta, jog negalima nustatyti, ar garso įraše yra atsakovės balsas. Mano, kad liudytojų parodymai turi būti vertinami kritiškai, kadangi jie yra ieškovo aplinkos žmonės. Prašo atmesti ieškovo reikalavimą pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu, kadangi santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros 2014 metų gruodžio 23 dienos nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra nurodyta, kad 2013 metų rugpjūčio 3 dieną tarp ieškovo ir atsakovės įvyko konfliktas dėl atsakovės neištikimybės. Atsakovei galėjo kraujosruvos atsirasti ant riešo ir dilbio dėl to, kad ieškovas suspaudęs laikė jos rankas. Tai patvirtino ir specialistas savo išvadoje, o kur atsakovė susimušė čiurną, nebuvo nustatyta. Tvirtina, kad liudytoja G. M. teikė neobjektyvius paaiškinimus, nes yra atsakovės mama. Pažymi, kad 2013 metų lapkričio 6 dienos Klaipėdos rajono PK nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nėra susijęs su atsakove, kadangi pareiškimą policijai parašė G. M., apkaltinusi ieškovą dėl grasinimo ginklu, tačiau dėl šio įvykio ieškovo atžvilgiu nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pažymi, kad ekspertai, atlikę fonoskopinę ekspertizę, nustatė, kad pateiktas tyrimui įrašas nėra sumontuotas, o ir atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad įraše girdisi jos balsas.
Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovės pripažinimas, jog garso įraše girdisi jos balsas vieno įrašo pradžioje, o kito įrašo pabaigoje, nepatvirtina atsakovės neištikimybės. Pažymi, kad ieškovui sužinojus apie tariamą neištikimybę sutuoktiniai leidosi į kelionę po Europą, taip pat ir toliau gyveno kartu. Tvirtina, kad ieškovas buvo liguistai pavydus, neištikimybe kaltino ir visas savo buvusias žmonas bei gyvenimo drauges. Konfliktinių situacijų nebandydavo spręsti taikiai, nors atsakovė stengdavosi vengti situacijų, kurios galėtų išprovokuoti ieškovo pavydą, tačiau ieškovas ieškodavo „priekabių“ ir konfliktus išprovokuodavo. Tvirtina, kad atsakovė fizinį smurtą patyrė ne kartą, tačiau nesikreipė į policijos pareigūnus ir mano, kad teismas turėtų kritiškai vertinti ieškovo teiginius, jog atsakovė čiurną susižalojo pati. Pažymi, kad ji bandė išsaugoti santuoką užglaistydama konfliktus, nusileisdama ieškovui, taip pat gydėsi kartu su ieškovu vaisingumo klinikoje. Atmeta atsakovo teiginius, kad ieškovės nėštumas patvirtina atsakovės neištikimybę, kadangi su ieškovui ji kartu negyvena jau dvejus metus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
Nagrinėjamojoje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aiškinimo ir taikymo, keliamas klausimas dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo.
CK 3.62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei, inter alia (be visa kita), jis yra neištikimas (3 dalis). CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu.
Ir ieškovas, ir atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovės neištikimybės, atsakovė teigia, kad byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, jo psichologinio ir fizinio smurto bei neištikimybės.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Būtina proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp bylos šalių nuo pat santuokos pradžios kildavo nesutarimų. Iš šalių paaiškinimų bei liudytojų parodymų matyti, kad šalių santykiai nebuvo darnūs, bendro gyvenimo laikotarpį santykiai buvo įtempti, trūko pagarbos. Teismo posėdžio metu liudytojai D. U., V. M. paaiškino, kad matė atsakovę besiglamonėjančią ir besibučiuojančią su kitu vyru. Liudytojas G. B. nurodė, kad sekė atsakovę, važiuojančią iš namų automobiliu Klaipėdos link, matė atsakovę su nežinomu vyru. Byloje pateikti 2014-04-16 ir 2014-05-02 dienomis daryti garso įrašai, kuriuose girdisi moteriškas ir vyriškas balsas, įvairūs garsai (t. 1, b. l. 83-85). Ieškovo teigimu, šie garso įrašai įrodo atsakovės neištikimybę. Paskyrus garso įrašų ekspertizę, ekspertai atsakyti į klausimus, ar garso įrašuose užfiksuotas atsakovės balsas ir kalba, negalėjo (t. 1, b. l. 182-187). Liudytoja atsakovės motina G. M. patvirtino, kad ieškovas girtaudavo, smurtaudavo prieš atsakovę, buvo jai neištikimas. Atsakovė nurodė, jog ieškovas žemino atsakovę, elgėsi nepagarbiai ir su ja, ir su jos motina G. M.. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys susirašinėjimai SMS žinutėmis tarp ieškovo ir atsakovės (t. 1, b. l. 103-129). Ieškovo ribinį elgesį patvirtina aplinkybė, jog ieškovas baugindavo atsakovę namuose palikdamas grasinančius raštelius su piešiniais (t. 1. b. l. 38-40). Akivaizdu, jog ieškovas yra konfliktiško, ūmaus būdo, linkęs inicijuoti konfliktus ir jų metu elgtis neleistinais būdais. Toks ieškovo elgesys trikdė normalų bendravimą bei kliudė pagarba ir lojalumu grįstų santuokinių santykių kūrimui. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad byloje neįrodytas ieškovės neištikimybės faktas, kaip santuokos iširimo priežastis. Ne tik atsakovė buvo nelojali, bet ir ieškovas, naudodamas psichologinį smurtą prieš atsakovę, sudarė sąlygas iširti santuokai, o vėlesni atsakovės veiksmai, kai ji išsikėlė iš šeimos būsto, taip pat aplinkybė dėl atsakovės nėštumo nebegalėjo turėti jokios įtakos faktiškai jau iširusiai santuokai.
Ieškovo fizinio smurto ir neištikimybės aplinkybes teismas laikė neįrodytomis, kadangi atsakovės pateikta specialisto išvada, kurioje nustatytas kūno sužalojimo mastas, aplinkybė, kad Klaipėdos rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nežymaus kūno sužalojimo, liudytojų parodymai nepatvirtino, jog sutuoktinis po santuokos sudarymo būtų smurtavęs prieš atsakovę, taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo neištikimybę. Taip pat teismas tinkamai įvertino įrodymus dėl atsakovės neištikimybės – ieškovas neįrodė atsakovės neištikimybės fakto kaip santuokos iširimo priežasties (įvertinti šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, ekspertų išvados apie atliktos garso įrašų ekspertizę).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, daro išvadą, jog byloje surinkti įrodymai neteikė pagrindo daryti išvadai, kad santuoka iširo dėl kurio nors vieno iš sutuoktinio kaltės, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo abiejų šalių kaltę dėl santuokos iširimo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Paminėtina, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013).
Apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas, atmestini kaip nepagrįsti. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185 str.) reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios bylos duomenų kontekste pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius dokumentus, šalių paaiškinimus bei liudytojų paaiškinimus.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, tinkamai taikydamas materialinės teisės normas, vadovaudamasis įstatymais priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to apeliantų J. I. ir K. I. apeliaciniai skundai atmestini, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus mokėtinas žyminis mokestis šioje byloje 1 691 Eur. Apeliantė K. I. sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio dalį ir prašo atleisti nuo kitos dalies žyminio mokesčio motyvuodama sunkia materialine padėtimi. Įstatymas numato teismo teisę atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (LR CPK 83 str. 3 d). Iš teismui pateiktos VSDFV Kauno skyriaus 2016-04-18 pažymos Nr. KA-P21-6846 matyti, kad apeliantė pajamų negauna, pateiktas medicininis pažymėjimas, išduotas 2016-04-18 gydytojos B. R., patvirtina apeliantės nurodytas aplinkybes dėl nėštumo. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atleisti atsakovę nuo dalies – 1 541 Eur žyminio mokesčio mokėjimo.
Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju konstatuoja, jog šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme paliekamos šalims (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.