Kauno apylinkės teismo sprendimas

2022-09-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-15306-359/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-09-07
Bylos Nr.
e2YT-15306-359/2022
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00594-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Kaulakis
Pareiškėjas
R. G.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-15306-359/2022Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00594-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 7 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. G. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas P. G. (mirties data (duomenys neskelbtini)) po žmonos G. G. mirties priėmė palikimą faktiškai jį pradėjęs valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.

Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad jo tėvai gyveno santuokoje ir turėjo vieną vaiką – pareiškėją. Pareiškėjo mama mirė (duomenys neskelbtini). Mirusioji bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėjo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), butą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Mirus G. G. palikimas nebuvo priimtas, niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ame notaro biure paveldėjimo byla po G. G. mirties nepradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Po palikėjos mirties palikimą priėmė jos vyras P. G. ffaktiškai pradėjęs turtą valdyti. P. G. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra palikimo po tėvo mirties paveldėtojas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog jei teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, įsitikintų, kad P. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėjas R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra G. G. ir P. G. sūnus. P. G. ir G. G. susituokė (duomenys neskelbtini). P. G. ir G. G. turėjo vieną vaiką – pareiškėją R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (Duomenys neskelbtini) G. G. mirė. (Duomenys neskelbtini) mirė P. G.. P. G. ir G. G. santuokoje įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). P. G. iki G. G. mirties gyveno kartu, po jos mirties liko gyventi tuose pačiuose namuose, rūpinosi jais, mokėjo mokesčius, užsiiminėjo sodininkyste, šienavo sklypą, jį prižiūrėjo.

Paveldėjimo byla Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ajame notaro biure po G. G. mirties pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. G. po savo sutuoktinės G. G. mirties priėmė jos vardu atsiradusį palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Palikėjai mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1,2 ir 3 dalys) Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d. palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą CK 5.50 str. 2 dalies prasme, suprantami įpėdinio aktyvūs veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės, patvirtina, kad P. G. iš karto po savo sutuoktinės G. G., mirties priėmė mirusiosios palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti, nes jis ir naudojosi sutuoktinės turto dalimi, ją tvarkė, mokėjo visus mokesčius, turtą prižiūrėjo. Šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – tris mėnesius nuo palikėjos mirties ir P. G. elgėsi su G. G. priklausiusiu turtu kaip paveldimo turto savininkas. Mirusiosios G. G., turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas. Byloje nėra duomenų, kad po G. G. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad po G. G. mirties (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis P. G. per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priėmė palikimą, atsiradusį po jos mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str, 3 dalis).

P. G. atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinės mirties, pradėjus turtą faktiškai valdyti. Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. G. po sutuoktinės G. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti mirusiosios turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas, 445 straipsnis).

Pareiškėjas kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimą, patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjui, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo R. G. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Gintautas Kaulakis