Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr.2-31032-584/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24876-2016-6Procesinių sprendimų kategorija: 3.1.14.8.1; 3.2.7.2; (S)

2016 m.gruodžio 12 d.

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, gavo bankrutuojančios A. K. įmonės administratoriaus L. P. ieškinį atsakovui A. K. dėl išieškojimo iš asmeninio turto ir sprendė jo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ieškovei 9356,17 Eur, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinį atsisakytina priimti.

A. K. įmonė yra privatus juridinis asmuo, A. K. yra jo dalyvis, šio asmens civilinė atsakomybė neribota ( CK 2.34, 2.45, 2.50 str.). CK 2.50 str. 4 d. nustato, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Pagal CK 6.128 str.3 d. kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Taigi, juridinio asmens dalyvio atsakomybė už neribotos atsakomybės asmens prievolę baigiasi kartu su šiuo asmeniu. Viena iš juridinio asmens pabaigos formų yra jo likvidavimas( CK 2 knygos VIII skyrius). Kasacinis teismas aiškina, jog kai dėl bankroto likviduojama individuali (personalinė) įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo ( CK 2.50 str. 4 d.) ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, jog šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6.128 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308).

ĮBĮ (2001 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. IX-216 redakcija) 2 str. 2 d. bankroto procesas apibrėžiamas kaip teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma. Bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus ir bankrutuojančios įmonės turto, kartu - likviduoti įmonei (skolininkui) skolų naštą, taip pat apsaugoti kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. ĮBĮ 1 str. 3 d. nustatyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. nurodyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

ĮBĮ aštuntasis skirsnis nustato procedūras, kurių laikantis turi būti nukreipiamas išieškojimas į įmonės savininko (savininkų) turtą. Taigi, įstatymas nustato, jog išieškojimo nukreipimas į įmonės ir savininko bet kurios rūšies turtą yra atliekamas vykstant bankroto procedūroms iki įmonės likvidavimo ir nenumato galimybės, kad tokios išieškojimo procedūros po to dar galėtų būti tęsiamos.

Subsidiari savininko civilinė atsakomybė yra nustatyta pačiame įstatyme (CK 2.50 str. 4 d.), ĮBĮ 33 str. nustato šios atsakomybės įgyvendinimo, kai iškelta bankroto byla, būdus ir priemones, todėl teismo nuomone, „papildomas priteisimas“, kurio siekiama šioje byloje yra nebegalimas ir nereikalingas. Neribotos civilinės atsakomybės įmonės turtas ir jos savininko turtas yra neatskirtas, todėl visi klausimai, susiję su išieškojimu ir turtinėmis pretenzijomis bankrutavusiai įmonei ir jos savininkui, turi būti sprendžiami bankroto byloje.

Užvedant bylą dėl kreditorinių reikalavimų priteisimo iš savininko, būtų siekiama aplenkti ĮBĮ nustatytas turto realizavimo procedūras. Prašomo ieškinio patenkinimo atveju įmonės savininko atsakomybė laiko atžvilgiu taptų iš esmės neribojama, nes atsakovo įmonę likvidavus, reikalavimo teisės įgijėjas būtų saistomas tik vykdomojo dokumento pateikimo terminų, o bankrutavusios įmonės likvidavimo faktas taikant subsidiarią atsakomybę būtų nebe svarbus. Toks išieškojimas paneigtų tiek ĮBĮ nustatytos tvarkos laikymosi reikalingumą, tiek prieštarautų įstatymo normoms ir kasacinio teismo praktikai, jog likvidavus neribotos atsakomybės juridinį asmenį baigiasi ir jo savininko prievolės.

Atsižvelgiant į tai, taip pat vadovaujantis teismų praktika (Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-497-755/2014, LAT nutartys civ. bylose Nr. 3K-3-118/2011, 3K-7-308/2004, Kauno apygardos teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2492-260/2016), ieškinį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 290-291 straipsniais, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovo bankrutuojančios A. K. įmonės administratoriaus L. P. ieškinį atsakovui A. K..

Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo įteikimo gali būti duodamas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.