- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-05
- Bylos Nr.
- 2S-2492-260/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19003-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- Š. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios Š. K. firmos administratoriaus L. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-24425-775/2016 pagal ieškovės bankrutuojančios Š. K. firmos administratoriaus L. P. ieškinį atsakovui Š. K. dėl išieškojimo iš asmeninio turto.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovės bankrutuojančios Š. K. firmos administratorius L. P. 2016 m. rugsėjo 19 d. ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriame prašė iš atsakovo Š. K. bankrutuojančiai Š. K. firmai priteisti 6 828,52 Eur, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą Š. K. firmai, bankroto administratoriumi paskyrė L. P.. Bankroto metu Š. K. firmos savininkas Š. K. neįvykdė Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarties, numatančios atsakovui prievolę perduoti administratoriui visą įmonės turtą ir dokumentus. Atsakovas nepateikė įmonės dokumentų, įmonės turto, duomenų apie asmeninį turtą. Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartyje konstatuota, kad Š. K. firma savo nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Įmonės savininkas nuo 2000 m. nemokėjo mokesčių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, nuo 2002 m. neteikė deklaracijų ir nemokėjo mokesčių Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kadangi skolininko teisinis statusas – individuali įmonė, į skolos išieškojimo procesą yra įtrauktinas individualios įmonės dalyvis – įmonės savininkas Š. K.. Todėl, vadovaujantis CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, skolininkei Š. K. firmai neturint turto įvykdyti prievolę (sumokėti skolą), ieškovė įgijo subsidiarią reikalavimo teisę į įmonės savininką Š. K.. Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 19 d. nutartimi patvirtino 6 828,52 Eur dydžio kreditorių reikalavimus, todėl šią sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės bankrutuojančios Š. K. firmos administratoriaus L. P. ieškinį atsakovui Š. K..
Teismas nurodė, kad įstatymas nustato, jog išieškojimo nukreipimas į įmonės ir savininko bet kurios rūšies turtą yra atliekamas vykstant bankroto procedūroms iki įmonės likvidavimo ir nenumato galimybės, kad tokios išieškojimo procedūros po to dar galėtų būti tęsiamos. Subsidiari savininko civilinė atsakomybė yra nustatyta įstatymuose. Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 str. 4 d., Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 str. nustato šios atsakomybės įgyvendinimo, kai iškelta bankroto byla, būdus ir priemones, ĮBĮ aštuntasis skirsnis nustato procedūras, kurių laikantis turi būti nukreipiamas išieškojimas į įmonės savininko (savininkų) turtą. Todėl teismas sprendė, kad užvedant bylą dėl kreditorinių reikalavimų priteisimo iš savininko, būtų siekiama apeiti ĮBĮ nustatytas savininko turto realizavimo procedūras. Prašomo ieškinio patenkinimo atveju įmonės savininko atsakomybė laike taptų iš esmės neribojama, nes atsakovo įmonę likvidavus, reikalavimo teisės įgijėjas būtų saistomas tik vykdomojo dokumento pateikimo terminų, o bankrutavusios įmonės likvidavimo faktas taikant subsidiarią atsakomybę būtų nebesvarbus. Toks išieškojimas paneigtų tiek ĮBĮ nustatytos tvarkos laikymosi reikalingumą, tiek prieštarautų įstatymo normoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, jog likvidavus neribotos atsakomybės juridinį asmenį baigiasi ir jo savininko prievolės.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovės bankrutuojančios Š. K. firmos administratorius prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Nurodo, jog apelianto nuomone, tais atvejais, kada įmonės savininkas neįvykdo pareigos perduoti administratoriui dokumentų, nepateikia savo turto sąrašo ir dėl to negalima įstatymų nustatyta tvarka perimti atsakovo turto ir jį pardavinėti, kreditorių interesai gali būti apginti tik reiškiant ieškinį ir priteisiant iš įmonės savininko pinigines sumas. Tik toks ieškinio pareiškimas ir patenkinimas realiai apgintų kreditorių interesus. Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka išieškoti iš atsakovo turto negalima ir tuo pačiu nėra apginami kreditorių interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria šis teismas atsisakė priimti bankrutuojančios įmonės administratoriaus ieškinį dėl išieškojimo iš įmonės savininko asmeninio turto, teisėtumo bei pagrįstumo.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovės bankrutuojančios Š. K. firmos bankroto administratorius pateikė ieškinį atsakovui Š. K. dėl išieškojimo iš asmeninio turto, kadangi Š. K. firmos (individualios įmonės), kaip juridinio asmens, turto nepakanka šios bankrutuojančios įmonės prievolėms įvykdyti (CK 2.50 str.). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nurodydamas, kad toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atskirajame skunde ieškovės bankroto administratorius tvirtina, jog pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra nepagrįstas, kadangi tais atvejais, kada įmonės savininkas nevykdo pareigos perduoti administratoriui dokumentų, nepateikia savo turto sąrašo ir dėl to negalima įstatymų nustatyta tvarka perimti atsakovo turto ir jį pardavinėti, kreditorių interesai gali būti apginti tik reiškiant ieškinį ir prisiteisiant iš įmonės savininko pinigines sumas.
Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovės administratoriaus atskirojo skundo argumentais nesutinka. Atsižvelgdamas į tai, kad subsidiari savininko civilinė atsakomybė yra nustatyta pačiame įstatyme (CK 2.50 str. 4 d. ĮBĮ 33 str.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog „papildomas priteisimas“ šioje byloje negalimas ir nereikalingas, išaiškino, jog ĮBĮ aštuntasis skirsnis nustato procedūras, kurių laikantis turi būti nukreipiamas išieškojimas į įmonės savininko (savininkų) turtą. Būtent dėl šių esminių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Vadovaujantis ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei 11 straipsnio 3 dalies 18 punktu bankroto administratorius privalo pasiūlyti sudaryti taikos sutartį neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės kreditoriams prieš kreipdamasis į teismą dėl išieškojimo iš įmonės savininko (savininkų) turimo turto. Neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis (savininkas) bankroto byloje dalyvauja atsakovu. Kadangi neribotos civilinės atsakomybės įmonės turtas ir jos savininko turtas yra neatskirtas, visi klausimai, susiję su išieškojimu ir turtinėmis pretenzijomis bankrutavusiai įmonei ir jos savininkui, turi būti sprendžiami bankroto byloje.
Pažymėtina, kad ieškovės administratoriaus ieškinys galėtų būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, jeigu administratoriaus ieškinio dalykas būtų reikalavimas priteisti žalą iš įmonės vadovo (savininko) deliktinės atsakomybės pagrindu ir tokios aplinkybės būtų nurodytos kaip faktinis ieškinio pagrindas. Šiuo atveju ieškinyje iš deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, kurias ieškinyje privalo nurodyti ieškovė (CPK 111 str. 2 d. 4, 5 p., 135 str. 1 d. 3, 4 p.), yra paminėti tik tam tikri atsakovo veiksmai, kurie galėtų būti vertinami kaip neteisėtas veikimas (neveikimas) (savininkas nevykdė teismo nutarties įpareigojimo perduoti turtą, dokumentus, nepateikė duomenų apie asmeninį turtą), tačiau nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių apie priežastinį ryšį, žalą ir jos dydį. Atsižvelgdamas į tai ir, kad ieškinio reikalavimas vadinamas „Dėl išieškojimo iš asmeninio turto“, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės administratorius siekė ne pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, bet kreiptis į teismą dėl išieškojimo nukreipimo į asmeninį individualios įmonės savininko turtą.
Kadangi skundžiama nutartis, kuria atsisakyta priimti administratoriaus ieškinį dėl išieškojimo iš įmonės savininko asmeninio turto, yra pagrįsta bei teisėta, ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.