Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Vaidotai Asauskienei, dalyvaujant pareiškėjai K. L., jos atstovui advokatui I. T., suinteresuotam asmeniui D. Š., suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vilmai Sandonavičienei, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui N. L., suinteresuoto asmens Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. L. pareiškimą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau Kauno m. VTAS) atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog su pareiškimu sutinka, Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu laikinai apribota K. L. motinos valdžia jos penkių vaikų atžvilgiu, vaikų nuolatinė globa ir gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėjos motina D. Š., kuri gyvena Kaune, todėl Kauno m. VTAS vykdo vaikų nuolatinės globos priežiūrą. Globėja vaikais tinkamai rūpinasi, jiems sudarytos geros sąlygos ugdymui ir poilsiui. Iki įkalinimo K. L. gyveno Kelmės rajone, todėl Kauno m. VTAS duomenų apie pareiškėjos šeimą neturi. Kiek žino, pareiškėja, būdama įkalinimo įstaigoje, palaiko ryšius su savo vaikais, susirašinėja laiškais, kalbasi telefonu, pagal galimybes teikia materialinę paramą, įsidarbino įkalinimo įstaigos siuvykloje. Vaikų globėja D. Š. kartu su vaikais vyksta į pasimatymus su mama. Vaikams sudaromos sąlygos bendrauti ir pasimatyti su mama. Pagal CK 3.181 str. 2 d. tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaikus. Tačiau panaikinus pareiškėjos motinos valdžios apribojimą, išlieka aplinkybė, dėl kurios vaikai negali gyventi kartu su mama, nes ji atlieka bausmę. Todėl atsižvelgus į minėtas aplinkybes, Kauno m. VTAS mano, kad tikslinga K. L. motinos valdžios apribojimą pakeisti vaikų atskyrimu nuo motinos. VTAS, atsižvelgdami į vaikų interesus, mano, kad tikslinga būtų pakeisti motinos valdžios apribojimą atskyrimu nuo vaikų, kadangi tiek mamai, tiek vaikams būtų geriau, galbūt pareiškėja turėtų galimybę anksčiau išeiti į laisvę.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) turi penkis vaikus: M. L., gim. (duomenys neskelbtini), J. L., gim. (duomenys neskelbtini), V. L., gim. (duomenys neskelbtini), E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. L., gim. (duomenys neskelbtini) (prij. c.b. Nr. 2-80-446/2010, b.l. 6-10). Iš santuokos liudijimo (prij. c.b. Nr. 2-80-446/2010, b.l. 5) matyti, kad pareiškėja su suinteresuotu asmeniu N. L. susituokė 1998-09-18. Santuokos metu jiems gimė vaikai – M. (duomenys neskelbtini), J. (duomenys neskelbtini), V. (duomenys neskelbtini), E. (duomenys neskelbtini) ir D. (duomenys neskelbtini). 2010-03-15 Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu (prij. c.b. Nr. 2-80-446/2010, b.l. 88-89) panaikintas Kelmės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygos įrašas apie tai, kad N. L. yra vaiko D. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. 2010-04-29 Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-80-446/2009 (taip nurodyta sprendime) K. L. buvo laikinai apribota motinos valdžia į vaikus: M. L., gim. (duomenys neskelbtini), J. L., gim. (duomenys neskelbtini), V. L., gim. (duomenys neskelbtini), E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. L., gim. (duomenys neskelbtini), vaikams nustatyta nuolatinė globa ir gyvenamoji vieta su globėja, nuolatine globėja paskirta D. Š., vaikams priteistas išlaikymas (prij. c.b. Nr. 2-80-446/2010, b.l. 95-98). Pareiškėja šiuo metu atlieka 7 metų laisvės atėmimo bausmę pagal 2008-09-02 Šiaulių apygardos teismo nuosprendį Panevėžio pataisos namuose (prij. c.b. Nr. 2-80-446/2010, b.l. 41-49). Pareiškėjai iki bausmės atlikimo pabaigos liko 4 metai.

Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžios apribojimui pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Daug svarbiau yra užkirsti kelią vaiko teises ir interesus pažeidžiantiems veiksmams, nei kovoti su tokių veiksmų padariniais. Todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą. Taigi laikinasis tėvų valdžios apribojimas yra būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ta žala jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų 2002-10-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002).

Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, privalo būti aktyvus, neapsiriboti šalių pateiktais įrodymais, o aiškintis bylos aplinkybes savo iniciatyva, nes to reikalauja prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas bei viešasis interesas. Todėl teismas šios kategorijos bylose nėra saistomas pareikštu reikalavimu – jis gali taikyti tokias vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones, kurios, jo nuomone, konkrečioje byloje būtų efektyviausias būdas apsaugoti vaiko interesus.

Akivaizdu, kad laikinas motinos valdžios apribojimas turi labai didelę įtaką vaikų psichologinei būsenai ir jų tolimesnei raidai. Kelmės rajono apylinkės teismas konstatavo, kad K. L. nuteista už sunkų tyčinį nusikaltimą, todėl ji laikytina kalta, kad nevykdo pareigų vaikams. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja iki bausmės atlikimo tinkamai rūpinosi savo vaikais, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui K. L. šeima nebuvo žinoma, nebuvo socialinės rizikos šeimų apskaitoje. Suinteresuoti asmenys D. Š. ir N. L. taip pat patvirtino, kad pareiškėja visada buvo gera motina. Net ir dabar – bausmės atlikimo metu, pareiškėja pastoviai vaikams skambina, rašo laiškus, suinteresuotas asmuo D. Š. veža vaikus į pasimatymus su pareiškėja, šiuos faktus patvirtina pareiškėjos atstovo pateiktų nuteistosios K. L. susirašinėjimo, telefoninių pokalbių ir pasimatymų apskaitos kortelės iš Panevėžio pataisos namų, kas patvirtina, kad pareiškėja savo vaikais domisi, siekia išlaikyti tarpusavio ryšius, neatitolti nuo vaikų. Taip pat pareiškėja pagal galimybes prisideda prie vaikų išlaikymo, įsidarbino įkalinimo įstaigos siuvykloje. Suinteresuotas asmuo D. Š. patvirtino, kad vaikai myli pareiškėją, jos pasiilgsta, noriai vyksta į pasimatymus ir kiekvieną kartą vaikus veža namo verkiančius. Pareiškėja atvirai teismui patvirtino, kad prašydama teismo panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą, ji tikisi, kad galbūt jai pavyktų anksčiau iš laisvės atėmimo vietos išeiti į laisvę ir pačiai auginti vaikus. Tokius pareiškėjos ketinimus teismas nevertina kaip nesąžiningus, kadangi tokiu savo prašymu, suteikti pareiškėjai galimybę greičiau išeiti į laisvę ir pačiai auginti savo vaikus, jais rūpintis, tiesiog įgyvendino įstatymuose įtvirtintą motinos teisę auginti savo vaikus. Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams yra sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (pavyzdžiui, teisės gyventi kartu, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų ir pan.), todėl apriboti tėvų valdžią galima tik išimtiniais atvejais ir tik atsižvelgus ir įvertinus vaiko interesus. Kiekvienoje konkrečioje byloje teismai turi nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, sudarančias pagrindą apriboti tėvų valdžią, atsižvelgti į vaiko interesus, įvertinti konkrečius tėvų veiksmus. Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas vertino pareiškėjos gyvenimo būdą iki nusikaltimo įvykdymo, kieno atžvilgiu ir kokiomis aplinkybėmis buvo įvykdytas nusikaltimas ir nustatė, kad iki nusikaltimo įvykdymo pareiškėja tinkamai atliko savo kaip motinos pareigą, niekada prieš savo vaikus nenaudojo nei fizinio, nei psichologinio smurto, šiuo metu išnaudoja visas galimybes, siekdama, kad nenutruktų ryšys su vaikais, pagal galimybes vaikus remia ir siekia, kad vėl galėtų vaikus auginti pati. Teismas mano, kad pareiškėjos atliekami veiksmai, atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

Užtikrinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti bei šio straipsnio 2 dalyje valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, apsaugant 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje nustatytą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi, atsižvelgiama į tai, kad pagrindinės teisės ir pareigos, susijusios su vaiko teisių įgyvendinimu, tenka vaiko tėvams. Tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.192 straipsnis; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnis). Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Šis konstitucinio šeiminių ryšių apsaugos ir vaiko globos principas bei jo įgyvendinimas detalizuoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Civilinio kodekso trečiojoje knygoje „Šeimos teisė“ bei šiuos teisės aktus įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose. Šiuos santykius taip pat reglamentuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Vaiko teisių konvencija. Šioje byloje aktualūs Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų <..> svarbiausia – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų 2010-04-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Kiekvienu atveju tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemones, kurios padarytų žalos vaiko sveikatai ir jo raidai. Iš bylos duomenų bei šalių parodymų akivaizdu, kad pareiškėja praeityje atliko, dabar pagal galimybes atlieka ir siekia kuo artimesnėje ateityje atlikti savo konstitucinę pareigą, savo vaikų sveikatai ar raidai žalos nedaro.

Teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.). Todėl atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečių vaikų interesus, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais bei į tai, kad šiai dienai pareiškėja vaikais rūpintis neturi galimybių, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas iš dalies, laikinas motinos valdžios apribojimas keistinas į vaikų atskyrimą nuo motinos.

CPK 443 str. 6 d. numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Akivaizdu, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi nėra skirtingas ir jų interesai nėra priešingi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 263, 265, 269, 408, 409 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti iš dalies.

Panaikinti 2010-04-29 Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-80-446/2009 (taip nurodyta sprendime) taikytą K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) laikiną motinos valdžios apribojimą į vaikus: M. L., gim. (duomenys neskelbtini), J. L., gim. (duomenys neskelbtini), V. L., gim. (duomenys neskelbtini), E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. L., gim. (duomenys neskelbtini).

Atskirti nepilnamečius: M. L., gim. (duomenys neskelbtini), J. L., gim. (duomenys neskelbtini), V. L., gim. (duomenys neskelbtini), E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos K. L., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.