Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1835-650/2016 pagal pareiškėjos J. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, išnagrinėtoje pagal pareiškėjų J. G. ir K. G. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo, į procesą įtraukiant suinteresuotais asmenimis Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, Šiaulių apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja, J. G. teismo prašė atnaujinti 5 metų terminą ir 3 mėnesių terminą paduoti prašymui atnaujinti procesą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu civilinėje byloje Nr. 2-2971-362/2006; atnaujinti procesą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu pagal K. G. ir J. G. pareiškimą civilinėje byloje Nr. 2-2971-362/2006 dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 26 d. sprendimu santuokoje įgyto turto padalijimo, papildant turto padalijimo sutartį taip: padalyti natūra tarp K. G. ir J. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtą: žemės sklypą, 8. 5753 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir priteisti J. G. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės objektą žemės sklypą, 8. 5753 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir paskirti J. G. naudotis žemės sklypo dalį, 42877 kv. m. ploto, žemės sklypo padalijimo plane pažymėtą balta spalva, indeksu 1; K. G. priteisti asmeninės nuosavybės teise ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės objektą žemės sklypą, 8. 5753 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini), ir paskirti K. G. naudotis žemės sklypo dalį 42876 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypo padalijimo plane pažymėtą mėlyna spalva, indeksu 2.

2. Nurodė, kad tik 2015 m. gegužės mėnesio pradžioje pareiškėjai tapo žinomos naujos aplinkybės, kad santuokos metu K. G. nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, kuris nebuvo įtrauktas į sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalytino turto sąrašą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjos J. G. reikalavimo atnaujinti praleistus CPK 368 str. 1 d. ir 2 d. terminus, nustatytus prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, ir atsisakė pagal pareiškėjos J. G. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2971-362/2006.

4. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašyme nėra nurodyta jokių esminių aplinkybių ar argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad yra susidariusi išimtinai išskirtinė teisinė situacija, kuri leistų nepaisyti CPK 368 str. 1 ir 2 dalyje nustatytų terminų. Praleidus iš esmės abu specialiuosius CPK 368 str. 1 ir 2 dalies terminus, tokį šalies procesinį pasyvumą teismas vertino nepateisinamu tiek santuokos nutraukimo byloje, tiek ir teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas sprendė, kad pareiškėja šiuo prašymo netenkinimo atveju turi galimybę pasinaudoti kitais savo teisių gynimo būdais, t. y. kreiptis į teismą su ieškiniu dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir naudojimosi tvarkos nustatymo.

5. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėja, nesinaudodama kitu savo pažeistų teisių gynimo būdu, ir teikdama nepagrįstą prašymą dėl proceso atnaujinimo, galbūt siekia tik formalaus proceso atnaujinimo, kad būtų išvengta pakankamai didelių bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėja J. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos prašymą tenkinti, atnaujinti praleistus CPK 368 str. 1 d. ir 2 d. terminus, nustatytus prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2971-362/2006. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Apeliantei nebuvo žinomos aplinkybės dėl žemės sklypo, kuris nebuvo įtrauktas į sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalytino turto sąrašą, įsigijimo. Todėl apeliantė kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad nenurodyta esminių aplinkybių, kurios leistų nepaisyti praleistų naikinamųjų terminų.

6.2. Apeliacinės instancijos teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartyje nurodyta, kad pareiškėja J. G. turi teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, todėl apeliantei nesuprantamas teismo argumentas dėl bylinėjimosi išlaidų vengimo. Apeliantės nuomone, skundžiamos nutarties išvados aiškiai prieštarauja prejudicinę galią turinčiai Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarčiai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti praleistus terminus ir atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Įstatymas numato galimybę nustatyta tvarka atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje esant proceso atnaujinimo pagrindams ir nepraleidus prašymo padavimo terminų (CPK 365, 366, 368 str.). Tai išimtinis būdas įsiteisėjusiems sprendimams peržiūrėti.

11. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia ne tik ar prašymas atnaujinti procesą pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais, tačiau taip pat patikrina ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Apeliantė teigia, kad tik 2015 m. gegužės pradžioje jai tapo žinomos naujos aplinkybės, jog santuokos metu K. G. nuosavybės teise įgijo nekilnojamojo turto, kuris nebuvo įtrauktas į sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalytino turto sąrašą. Kadangi prašymas atnaujinti procesą teisme gautas 2016-01-29, konstatuotina, kad apeliantė trijų mėnesių terminą nuo tos dienos, kurią ji sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, yra praleidusi.

12. CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-07-28 sprendimu buvo nutraukta K. G. ir J. G. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Terminas tokiam prašymui pateikti skaičiuojamas nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl ir šiuo atveju apeliantė yra praleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą.

13. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja pateikė praleidusi CPK 368 straipsnyje nustatytus trijų mėnesių ir penkerių metų terminus, todėl prašė atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti dėl svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas jos prašymo netenkino, su tuo apeliantė nesutinka.

14. Apeliantė kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nėra nurodžiusi esminių aplinkybių, kurios leistų nepaisyti praleistų naikinamųjų terminų. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo padavimo buvo praleistas dėl pačios pareiškėjos subjektyvių veiksmų, nepakankamo rūpestingumo ir procesinio pasyvumo.

15. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais, kadangi vien deklaratyvūs apeliantės teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl specialiųjų CPK 368 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų terminų praleidimo priežasčių. Teismui sprendžiant praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą, apeliantė visiškai nenurodė jokių argumentų, dėl kurių galima būtų konstatuoti išskirtinės teisinės situacijos buvimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byla dėl santuokos nutraukimo buvo pradėta ginčo teisena, todėl pareiškėja naudodamasi profesionalaus teisininko teikta pagalba, turėjo galimybę būti aktyvi ir laiku imtis priemonių savo teisėms ginti. Teismas pažymi ir tai, kad nekilnojamojo turto registras yra viešas registras, kurio duomenimis, išskyrus įstatymo nustatytus apribojimus, turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 str.). Vertindamas terminų praleidimo priežastis, apeliacinės instancijos teismas pastebi ir tai, kad pareiškėja Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-07-28 sprendimo apeliacine tvarka neskundė. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos svarbiomis terminų, prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, praleidimo priežastimis, todėl prašymas dėl šių terminų atnaujinimo negali būti tenkinamas. Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam terminui jiems atlikti. Pasibaigus CPK 368 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytiems terminams ir nenustačius pagrindo jų atnaujinimui (CPK 78 str.), pareiškėja neteko teisės paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Nustačius, jog pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus įstatymo nustatytus terminus, atsirado savarankiškas pagrindas minėtam prašymui atmesti.

16. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad skundžiamos nutarties išvados aiškiai prieštarauja prejudicinę galią turinčiai Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarčiai. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais nesutinka, nes minėtoje nutartyje nurodyta, kad „proceso atnaujinimo ar termino prašymo pateikimui atnaujinimo klausimai nebuvo nagrinėjamos bylos dalyku, pareiškėja šių aplinkybių neįrodinėjo, o teismas šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu netyrė ir nevertino“ (2 t., 91 b. l.).

17. Pagal pareiškėjos nurodomas aplinkybes nagrinėjamojoje byloje turtas – žemės sklypas, 8. 5753 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), liko nepadalytas, todėl tapo bendrąja daline nuosavybe, nes nutraukus santuoką pasibaigia šeimos turto teisinis režimas, nepriklausomai nuo to, kad turtas santuokos nutraukimo byloje liko nepadalytas, t.y. pasibaigia bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir nepadalytas turtas tampa bendrąja daline nuosavybe, kurioje bendraturčių arba buvusių sutuoktinių dalys turte laikomos lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-476/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-181-969/2016 ir kt.)..

19. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrįstai remiasi Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartimi, kaip prejudiciniu faktu, nes atskirojo skundo argumentai neatitinka prejudicinio fakto esmės. Be to, šioje nutartyje konstatuota, kad siekdama išspręsti nekilnojamojo turto (žemės sklypo) padalijimo klausimą pareiškėja turi teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje ir, nesant galimybės atnaujinti procesą, pareiškėja gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismui netenkinus pareiškėjos J. G. reikalavimo atnaujinti praleistus CPK 368 str. 1 d. ir 2 d. terminus, nustatytus paduoti prašymui dėl proceso atnaujinimo ir atsisakius atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje, apeliantė turi galimybę kitu būdu spręsti klausimą dėl nepadalyto turto (žemės sklypo), pareikšdama ieškinį teisme dėl turto dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi tvarkos nustatymo.

20. Įvertinus pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrįstumą, pritartina pirmosios instancijos išvadai dėl formalaus proceso atnaujinimo tikslų – vengimo mokėti didesnį žyminį mokestį.

21. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.