Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, išnagrinėtoje pagal pareiškėjų J. G. ir K. G. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo, į procesą įtraukiant suinteresuotais asmenimis Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, Šiaulių apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos prašyme teikti reikalavimai atnaujinti terminą paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atnaujinti bylos procesą atmestini.

Iš pareiškėjos teiktų motyvų ir bylos rašytinių duomenų matyti, kad 2006-07-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta K. G. ir J. G. santuoka, įregistruota 1982m. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. XXX. Sprendimu taip pat patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (42-43 b.l.). Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas aplinkybe, kad tik 2015 m. gegužės pradžioje pareiškėjai tapo žinomos naujos aplinkybės, kad santuokos metu K. G. nuosavybės teise įgijo nekilnojamojo turto, kuris nebuvo įtrauktas į sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalintino turto sąrašą, nors laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Vadovaujantis LR CPK 368 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, jog 3 (trijų) mėnesių terminas, per kurį gali būti pateikiamas prašymas atnaujinti procesą, prasideda ne tik nuo dienos, kuomet asmuo sužinojo (šio asmens nurodytą sužinojimo momentą), bet ir nuo dienos, kuomet jis turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pažymėtina, jog objektyvaus sužinojimo galimybės ir su tuo susijusios asmens pareigos nepažeisti įstatymo nustatytą kreipimosi terminą reikšmingumas yra pabrėžiamas ir formuojamoje teismų praktikoje, nurodant, jog siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t.y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba.

Be to Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368 str. 2 d. įtvirtinta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatytu atveju - jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai. Nurodyta teisės norma kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo nustatomas naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus, proceso atnaujinimas negalimas net esant svarbioms jo praleidimą pateisinančioms priežastims.

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas naikinamuosius procesinius terminus įtvirtinusias teisės normas, yra pripažinęs, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, t. y. klausimus, kurie yra arba gali būti pagrindas sukurti prielaidas pradėti iš esmės spręsti materialinį teisinį ginčą, o tokį ginčą nagrinėjant – užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis. Pasibaigus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui pareiškėjas netenka teisės paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo taikant CPK 75 str. 1 d. nuostatas. Teismų praktikoje iš esmės laikomasi bendros suformuotos nuostatos, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo, paduotas teismui praleidus penkerių metų terminą, yra nenagrinėtinas teisme, todėl teismas turėtų atsisakyti tokį pareiškimą priimti. Pagal kasacinio teismo praktiką tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014).

Teismas konstatuoja, kad pačiame pareiškėjos prašyme nėra nurodyta jokių esminių aplinkybių ar argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad yra susidariusi išimtinai išskirtinė teisinė situacija, kuri leistų nepaisyti CPK 368 str. 2 d. nustatyto naikinamojo termino. Pareiškėja remiasi aplinkybe, kad tik 2015 metų gegužės mėnesio pradžioje jai tapo žinoma apie santuokos su K. G. metu įgytą dar vieną nekilnojamąjį daiktą (žemės sklypą), kuris laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau šis žemės sklypas nebuvo įtrauktas į dalintino turto balansą jų santuokos nutraukimo byloje. Teismo nuomone, ši aplinkybė galėtų būti vertinama kaip pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p., tačiau nėra teisiškai reikšminga ir išskirtinė aplinkybė, leidžianti atnaujinti tiek CPK 368 str. 1 d. praleistą 3 mėnesių terminą (pareiškėjos pirminis prašymas teismui pateiktas tik 2016-01-29), tiek CPK 368 str. 2 d. nustatytą naikinamąjį terminą, tuo labiau, kad byla dėl santuokos nutraukimo nebuvo iškelta pagal bendrą sutuoktinių teiktą prašymą, atvirkščiai, byla buvo pradėta ginčo teisena pagal ieškovo K. G. ieškinį ir pasirengimo stadijoje pareiškėja, būdama atsakove ir naudodamasi profesionalaus teisininko teikta pagalba, turėjo teisę ne tik teikti atsiliepimą, bet ir procesinę galimybę formuluoti savo priešinius reikalavimus, teikdama priešieškinį, imtis priemonių pati ar prašyti teismo per atitinkamų registrų duomenų bazę patikrinti abiejų šalių vardu registruotą turą bei tikslinti dalintino sutuoktinio turto balansą, nes šeimos santykių bylose teismas taip pat privalo būti aktyvus, siekdamas ginčą išspręsti teisingai (CPK 376 str., 377 str. ). Teismo nuomone, vertinant jau nurodytu bonus pater familias principu pareiškėjos elgesį, negali būti pateisinamas toks šalies procesinis pasyvumas tiek santuokos nutraukimo byloje, tiek ir teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo, praleidus iš esmės abu specialiuosius CPK 368 str. 1 ir 2 dalies terminus.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėja šiuo prašymo atmetimo atveju turi galimybę pasinaudoti kitais savo teisių gynimo būdais. 2015-10-29 Šiaulių apygardos teismo nutartimi (66-71 b.l.) byloje iškeltoje pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą dėl skolininko K. G. turto dalies nustatymo bendrosios jungtinės nuosavybės objekte – žemės sklype, unikalus Nr. 7192-0006-0037, konstatuota, kad pareiškėja, siekdama išspręsti nekilnojamojo turto (žemės sklypo) padalinimo klausimą turi teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, ir nesant galimybės atnaujinti procesą, pareiškėja gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir naudojimosi tvarkos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.100 str. 4 p. nustatyta, kad, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, viena vertus, ši nuostata logiškai išplaukia iš santuokos nutraukimo bylos esmės – tokioje byloje išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų – ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių, šis susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Kita vertus, aptariama nuostata reiškia, kad, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. I. B., bylos Nr. 3K-3-369/2011). Taigi, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet, turto nepadalijus, buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiais. Nutraukus santuoką ir buvusiems sutuoktiniams nepadalijus santuokoje įgyto turto, jo teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeičia į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje bendraturčių dalys nenustatytos, kartu tai reiškia, kad tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos (CK 4.72–4.92 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).

Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad civilinio proceso kodekso 42 str. reglamentuoja šalių pareigą sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, siekti kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. Tuo tarpu pareiškėja tokiu teikiamu nepagrįstu prašymu dėl proceso atnaujinimo ir nesinaudodama kitu savo pažeistų teisių gynimo būdu, galimai siekė tik formalaus proceso atnaujinimo, kad būtų išvengta pakankamai didelių bylinėjimosi išlaidų, nes prašymas dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje dalyje dėl abiejų sutuoktinių patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš esmės neapmokestinamas (CPK 80 str. 4 d.), todėl nėra pateikta ir duomenų apie pareiškėjos žyminio mokesčio sumokėjimą, teikiant prašymą. O jei pareiškėja kreiptųsi į teismą su ieškiniu dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo, ji atitinkamai privalėtų mokėtų už turtinio pobūdžio reikalavimus pagal ginčo žemės sklypo vertę (CPK 80 str. 1 d. nuostatos).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 1 p., 370 straipsnio 1,2,3 dalimis,

nutarė:

netenkinti pareiškėjos J. G. reikalavimo atnaujinti praleistus CPK 368 str. 1 d. ir 2 d. terminus, nustatytus paduoti prašymui dėl proceso atnaujinimo, ir atsisakyti pagal pareiškėjos J. G. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2971-362/2006.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.