- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-03
- Bylos Nr.
- 2A-572-324/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Ramūnas Mitkus, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lokys“
- Trečiasis asmuo
- V. J.
- Advokatai
- Georgijus Zavtrakovas
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Georgijui Zavtrakovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lokys“ ( nuo 2010 m. sausio 20 d. įmonės pavadinimas pakeistas į UAB „SVP namai“) apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5819-451/2009 pagal V. J. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lokys“ dėl avanso, nuostolių ir palūkanų priteisimo, tretysis asmuo – V. J.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 66963 Lt negrąžinto avanso, 4334,62 Lt nuostolių, 284 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2007 m. spalio 26 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties 3.1 punktą, ieškovas 2007 m. lapkričio 8 d. atsakovui pervedė 66936 Lt dydžio avansą. Atsakovas įsipareigojo pastatyti būstą ne vėliau kaip po 330 dienų ir perduoti jį ieškovui iki 2008 m. spalio 3 d. (sutarties 4.6. punktas). Per sutartyje nustatytą terminą butas ieškovui nebuvo perduotas. 2008 m. lapkričio 10 d. atsakovas neoficialiai informavo ieškovą apie buto perdavimą. 2008 m. lapkričio 11 d. ieškovui nuvykus į butą, kurį turėjo įsigyti, tapo aišku, kad namo aplinka nesutvarkyta, preliminariosios sutarties sąlygos nėra įvykdytos, pastatyto pastato ir jame esančio buto kokybė neatitinka STR 1.11.01:2002 reikalavimų bei sutarties priede Nr. 2 nurodyto dalinio baigtumo apdailos lygio aprašo, todėl atsisakė pasirašyti bet kokius dokumentus, susijusius su buto perdavimu. Aplinkybę, jog butas nebuvo tinkamai įrengtas, neatitiko sutarties sąlygų, įrodinėjo antstolio Sauliaus Užkuraičio 2008 m. lapkričio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 115. Atsakovui iš esmės pažeidus 2007 m. spalio 26 d. preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas 2008 m. lapkričio 18 d. pranešimu informavo Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarę Danutę Valaitienę apie atsisakymą sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl atsakovo netinkamo sutarties sąlygų vykdymo ieškovas patyrė nuostolius, nes su AB DnB NORD banku 2007 m. lapkričio 8 d. sudarė kreditavimo sutartį butui pirkti, mokėjo palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovo 66963 Lt negrąžinto avanso, 4334,62 Lt nuostolių, 284 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Sprendė, kad atsakovas neįvykdė sutarties priede Nr. 2 numatytų savo pareigų, iš viso dalinio apdailos lygio aprašo įvykdė tik vieną įsipareigojimą – sudėjo plastikinius langus. Konstatavo, kad atsakovas pažeidė prievolę. Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad pažeidimai ištaisyti. Laikė, kad atsakovo padaryti pažeidimai yra esminiai, nes ieškovas negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, atsakovas griežtai nesilaikė imperatyvių statybą reglamentuojančių teisės normų ir darbus atliko nekokybiškai, savo prievolės neįvykdė dėl didelio neatsargumo, yra pakankamai duomenų, kad sutartis neįvykdyta (namo ir buto išvaizda bei kokybė neatitinka sutarties sąlygų, pažeistas sutartyje nustatytas terminas), atsakovas nepatirs didelių nuostolių, nes ieškovui neperkant buto, jis galės jį parduoti kitiems asmenims. Nustatė, kad šalys 2008 m. lapkričio 24 d. susitiko pas notarą, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta dėl minėtų esminių pažeidimų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Nepagrįsta išvada, kad atsakovo butas buvo nekokybiškas (ir dėl to atsakovas iš esmės pažeidė sutartį). Nustatyti buto įrengimo lygį, jo baigtumą bei konstatuoti kitas su specialiomis žiniomis susijusias aplinkybes antstolis nebuvo kompetentingas. Ieškovas, siekdamas įrodyti buto neatitikimą sutarties ir teisės aktų reikalavimams, turėjo pasitelkti ekspertus, turinčius specialių žinių ir reikiamą kompetenciją, tačiau bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ieškovas prašymo dėl ekspertizės skyrimo nepateikė.
Nepagrįstai konstatuota, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie buto kokybę. Aplinkybę, kad ieškovui turėtas perduoti butas iš esmės yra baigtas, patvirtina VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, kad buto baigtumas yra 96 procentai. Pažeidžiant CPK 185 straipsnio 1 dalį, šis atsakovo pateiktas įrodymas nevertintas ir dėl jo nepasisakyta.
Pažeidžiant CPK 185 straipsnio 1 dalį, nevertinti atsakovo argumentai dėl pagrindinės sutarties sudarymo aplinkybių. Atsakovas 2008 m. lapkričio 12 d. pranešimu informavo ieškovą, kad 2008 m. lapkričio 4 d. buvo suderintas laikas dėl buto perdavimo. Tokiu būdu atsakovas įvykdė savo įsipareigojimą perduoti butą ieškovui, kuris įsipareigojo jį priimti. Atvykęs ieškovas nemotyvuodamas atsisakė pasirašyti buto priėmimo-perdavimo aktą. Aktas buvo vienašališkai pasirašytas atsakovo atstovo su žyma apie ieškovo atsisakymą priimti butą. Jokių trūkumų ieškovas nenurodė ir pretenzijų dėl to nepareiškė. Toks ieškovo elgesys vertintinas kaip tinkamas buto ir rizikos dėl to prisiėmimas. Atsakovas sąžiningai vykdydamas sutarties 6.2 punktą, 2008 m. lapkričio 12 d. pranešimu informavo ieškovą dėl pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo 2008 m. lapkričio 24 d. Kauno m. 12-ame notarų biure. Atsakovas atvyko į Kauno m. 12-ąjį notarų biurą, tačiau antstolio Mareko Petrovskio 2008 m. lapkričio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 123-07-219 buvo nustatyta, jog ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi atsakovas, vykdydamas sutartį, veikė sąžiningai, jam negali būti taikoma CK 6.165 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už vengimą ar atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį. Vadovaujantis 6.165 straipsnio 4 dalimi, pareiga atlyginti kitos šalies (atsakovo) patirtus nuostolius dėl nepagrįsto vengimo ir atsisakymo sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį tenka ieškovui, o ne atsakovui. Ieškovas, atsisakęs pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, prisiėmė tokio atsisakymo pasekmių atsiradimo riziką ir sutiko, kad jo sumokėtas avansas pereitų pardavėjo nuosavybėn ir pirkėjui būtų negrąžinamas (sutarties 6.6. punktas).
Prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad pasibaigus preliminarioje sutartyje numatytam terminui, per kurį atsakovas buvo įsipareigojęs perduoti ieškovui butą, atsakovas neperdavė buto, atitinkančio preliminarios sutarties priede Nr. 2 pateiktą buto aprašymą.
Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus bei patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti ( CPK 320 straipsnio pirmoji dalis).
Apeliacijos dalykas – avanso, sumokėto pagal šalių sudarytą preliminariąją sutartį, grąžinimas ir nuostolių atlyginimas, nesudarius pagrindinės sutarties,.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2007 m. spalio 26 d. šalys sudarė preliminariąją buto nr. A2/1, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas ( pirkėjas) įsipareigojo atsakovui ( pardavėjui) per 14 dienų nuo sutarties pasirašymo sumokėti 66936 Lt avansą, o atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui butą, kurio apdailos lygis turi atitikti aprašymą sutarties priede nr. 2, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po viso pastatyto namo, kuriame yra butas, pridavimo valstybinei statybų komisijai ( 1 punktas).
Sutarties 4.6 punktu pardavėjas įsipareigojo ne vėliau kaip per 330 kalendorinių dienų nuo pirkėjo avanso sumokėjimo dienos butą, atitinkantį sutarties priede nr. 2 pateiktą buto aprašymą, priėmimo – perdavimo aktu perduoti pirkėjui, o pirkėjas įsipareigojo butą priimti. Pirkėjas įsipareigojo ne anksčiau kaip nuo buto priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos savo lėšomis užbaigti buto apdailą ( jį pilnai įrengti) ir apie tai raštu informuoti pardavėją. ( 5.4 p.). Likus 10 dienų iki pastato, kuriame yra butas, pridavimo valstybinei statybų komisijai ir notarinės buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, pardavėjas privalėjo raštu apie tai pranešti pirkėjui ( 6.2 p.).
2007 m. lapkričio 8 d. ieškovas įvykdė įsipareigojimą dėl avanso sumokėjimo.
Iš nurodyto sutarties turinio ir šalių atstovų paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad pirmasis buto perdavimas – priėmimas turėjo įvykti iki pirkimo – pardavimo sandoriu tvirtintino šio daikto perdavimo – priėmimo. Po jo pirkėjas turėjo užbaigti apdailą, pardavėjas – priduoti namą valstybinei komisijai ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo minimo pridavimo sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį.
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad įvykdė savo įsipareigojimą perduoti butą ieškovui.
2008 m. lapkričio 12 d. pranešimu pardavėjas pirkėjui nurodė, jog 2008 m. lapkričio 4 d. su juo buvo suderintas buto perdavimo laikas, tačiau pirkėjas nemotyvuotai atsisakęs pasirašyti perdavimo – priėmimo aktą. Tuo vadovaujantis pardavėjas nurodė laikąs, jog faktiškai buto perdavimo įvyko, todėl 2008 m. lapkričio 24 d. kvietė pirkėją pasirašyti pagrindinę sutartį.
Kadangi šalys raštu nesusitarė dėl pranešimo būdo, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie pranešimą ieškovui dėl ketinimo butą perduoti lapkričio 4 d., teisėjų kolegija laiko, jog pastaroji atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymo data neįrodyta, o bandymas butą priimti faktiškai vyko abiejų šalių pripažįstamu momentu – 2008 m. lapkričio 11 d., atsakovui pažeidus sutarties 4.6 punkte nustatytą terminą ( CPK 178 str.).
Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad buto perdavimo – priėmimo aktas nebuvo pasirašytas ( byloje taip pat nėra ir apelianto nurodomo vienašalio perdavimo – priėmimo akto). Ieškovas, 2008 m. lapkričio 24 d. atvykęs į notarų biurą, atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, nurodydamas, jog atsisakymo argumentus išdėstė 2008 m. lapkričio 18 d. rašte dėl preliminarios sutarties nutraukimo, ją pažeidus atsakovui ( 2008-11-18d. raštas atsakovui išsiųstas per notarą ( b.l. 23). Iš pastarojo rašto turinio ir 2008 m. lapkričio 27 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog pirkėjui ketintas perduoti butas neatitiko sutarties priede nr. 2 numatytos apdailos lygio.
Preliminarios sutarties 6.4 punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jei, pasibaigus 330 kalendorinių dienų terminui nuo pirkėjo avanso sumokėjimo, pardavėjas bus priverstas pažeisti ar nevykdyti kitas sąlygas, numatytas sutarties 4 straipsnyje, jis privalo grąžinti pirkėjui visą iš jo gautą avansą.
Tuo vadovaujantis teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl avanso priteisimo. Nors, spręsdamas dėl šios ieškinio dalies pagrįstumo, apylinkės teismas pritaikė ne ieškovo nurodomą CK 6.237 str., o atsakomybę už prievolių neįvykdymą reglamentuojančias civilinės teisės normas, teismo sprendimas iš esmės atitinka Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuotą praktiką dėl pinigų, perduotų vienai šaliai pagal preliminariąją sutartį tam tikram tikslui pasiekti, grąžinimo, nesudarius pagrindinės sutarties. Jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, todėl jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. S. Š., J. Š., UAB „Helenos kolekcija“ir kt.; Nr. 3K-3-809/2003; 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje J. P. v. G. J., V. J., Nr. 3K-3-124/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-P-382/2006 ieškovo V. Š. ieškinį atsakovams A. N., A. N. dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo). Apeliantas nepagrįstai teigia, kad, vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, avansas atitenka atsakovui, vykdant ieškovo pareigą atlyginti atsakovo patirtus nuostolius dėl nepagrįsto vengimo ir atsisakymo sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Reikalavimo atlyginti nuostolius jis ieškovui nepareiškė. Nepardavęs ieškovui preliminarioje sutartyje nurodyto daikto, pinigais, sumokėtais už šį daiktą, atsakovas bet kokiu atveju naudojasi be teisinio pagrindo.
Civilinės atsakomybės apimtis ir taikymo sąlygos priklauso nuo to, kokios tarpusavio teisės ir pareigos (prievolės) sieja civilinio teisinio santykio dalyvius, todėl kiekvienu atveju, kai sprendžiamas ginčas dėl civilinės atsakomybės, teismas turi nustatyti, kokie materialiniai teisiniai santykiai sieja šalis. Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį. Tai – organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai.
Pagrindinės teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės dėl iš ikisutartinių santykių kilusios civilinės atsakomybės yra suformuluotos kasacinio teismo nutartyse, priimtose nagrinėjant su preliminariąja sutartimi susijusius ginčus.
Esant ikisutartiniams santykiams, šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties sudarymo, jų derybose prisiimti įsipareigojimai kitai šaliai nesuteikia reikalavimo teisės, tačiau kartu jas sieja įstatyme įtvirtinta tarpusavio pareiga elgtis sąžiningai ir nepadaryti žalos kitai besiderančiai šaliai; pažeidusiai šią pareigą sutarties šaliai atsiranda prievolė atlyginti padarytus nuostolius (CK 6.163 straipsnio 1, 3 dalys). Už įstatyme nustatytos pareigos derėtis sąžiningai nevykdymą ar netinkamą vykdymą kylanti civilinė atsakomybė savo prigimtimi yra deliktinė (CK 6.245 straipsnio 4 dalis), jai atsirasti būtinas sąlygų visetas: žala, priežastinis ryšys, neteisėti veiksmai ir padariusio žalą asmens kaltė. Asmuo, reikalaujantis taikyti civilinę atsakomybę nesąžiningam derybų partneriui, turi įrodyti pirmųjų trijų sąlygų buvimą, tarp jų neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus, skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tačiau taip pat turi būti nustatyta. Jeigu derybas šalis nutraukė dėl to, kad negali sudaryti sutarties dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, nėra pagrindo jai taikyti civilinę atsakomybę. Taikant ikisutartinę atsakomybę siekiama nukentėjusiąją šalį sugrąžinti į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, t.y. kaip nuostoliai atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų, o ne tai, ką jis būtų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis būtų sudaryta ( 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovams V. R., A. R. dėl sumokėto avanso priteisimo).
Nors, priteisdamas ieškinyje nurodytus nuostolius, pirmosios instancijos teismas neanalizavo atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų, sprendimo motyvai dėl šios ieškinio dalies pagrįstumo minimų pagrindų egzistavimą pagrindžia.
Tai, kad ieškovas buto įsigijimui buvo sudaręs banko paskolos sutartį ir mokėjo palūkanas, įrodo rašytiniai įrodymai ( b.l. 32-39). Nėra ginčo dėl to, kad, nesudarius pagrindinės sutarties, palūkanos priskirtinos prie tiesioginių ieškovo nuostolių ( CPK 320 str.).
Savo kaltės prezumpcijos apeliantas nepaneigė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose. Nors apeliantas teigia, kad teismo išvada apie nepilną buto apdailą nepagrįsta ( teismas konstatavo, kad iš visų antrajame sutarties priede nurodytų apdailos darbų atsakovas buvo įgyvendinęs tik vieną – sudėjęs plastikinius langus), ieškovo pateikto įrodymo apie buto apdailos neatitikimą antrajam sutarties priedui nenuginčijo jokiais kitais įrodymais. Teigdamas, kad antstolis nėra kompetentingas konstatuoti aplinkybes, susijusias su specialiomis žiniomis, jis nepristatė jokio priešingo įrodymo, neprašė skirti statybos techninę ekspertizę savo atsikirtimams pagrįsti ir ieškovo pateiktam įrodymui nuginčyti. VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, kad buto baigtumas yra 96 procentai, nėra tas įrodymas, iš kurio būtų galima spręsti apie atsakovo įsipareigotos atlikti buto pirminės apdailos faktinius darbus ir jų kokybę. Sutartinių įsipareigojimų dėl apdailos darbų neįvykdymą ir siekį perduoti bei parduoti butą ieškovui, šiam buto nepriėmus, dėl to neįvykdžius galutinių apdailos darbų bei atsakovui nepridavus namo valstybinei statybos komisijai pagal aukščiau nurodytus sutartinius įsipareigojimus, teisėjų kolegija pripažįsta neteisėtais atsakovo veiksmais, dėl kurių neatlikimo atsakovas yra kaltas kaip statybos verslu užsiimantis juridinis asmuo ( apylinkės teismas minimus veiksmus laikė esminiu sutarties pažeidimu). Tarp šių veiksmų ir pagrindinės sutarties nesudarymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovas nenurodė jokių buto trūkumų ir nepareiškė dėl to pretenzijų. Nei atsiliepimu į ieškinį, nei bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, nei apeliaciniu skundu atsakovas neginčijo, kad buvo gavęs ieškovo pranešimo apie preliminarios sutarties nutraukimą dėl atsakovo neatliktų apdailos darbų. Nesutiktina ir su apelianto teiginiu apie sąžiningą sutarties 6.2 punkto vykdymą – pagal sutarties 6.2 bei 6.1 punktus namą jis pirmiau privalėjo priduoti valstybinei komisijai, ir tik po to sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovui netinkamai atlikus sutartimi prisiimtų apdailos darbų dalį, buto ieškovui jis neperdavė, ieškovas apdailos užbaigti negalėjo, o namas valstybinei komisijai nėra priduotas iki šiol.
Vadovaujantis tuo, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacine tvarka peržiūrėto sprendimo išvados atitinka CPK 263 straipsnyje nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl jis nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.