Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Dainos Dyburienės ir Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

civilinio ieškovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Indrei Juknevičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios T. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje (toliau – apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, ir nubausta 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant: per visą bausmės atlikimo laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaičiuotas laikas išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2024 m. rugpjūčio 18 d. 22.55 val. iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. 17.53 val.

Iš T. M. priteista Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 779,06 eurų ir Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui 1 537,61 eurų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. M. nuteista už tai, kad ji 2024 m. rugpjūčio 18 d. apie 22.50 val., apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, prie (duomenys neskelbtini), sulaikyta dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, nevykdydama valstybės tarnautojo – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo E. K. teisėto reikalavimo grįžti prie tarnybinio automobilio, kad būtų alkotesteriu pakartotinai patikrintas jos blaivumas, pasipriešino policijos pareigūnui panaudodama fizinį smurtą, tai yra tyčia spyrė ne mažiau kaip du kartus tyrėjui E. K. į dešinės šlaunies vidinę pusę bei į sėklidės, tokiais veiksmais padarė jam dešinės šlaunies sumušimą su poodine kraujosruva, kairės sėklidės sumušimą, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. K. sveikatą.

9. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai pripažino T. M. kalta padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

12. BK 286 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015, 2K-195-693/2017, 2K-246-942/2020, 2K-264-976/2022).

14. Reikia pažymėti, kad vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti / paneigianti asmens kaltę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visą skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistosios nurodytą įvykio versiją vertina kaip gynybinę, pasirinktą siekiant išvengti atsakomybės bei gresiančios bausmės, kadangi šią versiją paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

17. Vertinant nukentėjusiojo parodymus akcentuotina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti nukentėjusiojo parodymais, jei jie yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusiojo parodymai nekito, viso proceso metu esminėse detalėse išliko nuoseklūs tiek dėl jo atžvilgiu nuteistosios koja atliktų spyrių skaičiaus, tiek dėl jų vietos, t. y. du kartus į dešinę koją, vieną kartą į lytinius organus. Tai patvirtina pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą turinys (1 t., b. l. 5-6), liudytojo apklausos protokole užfiksuoti nukentėjusiojo parodymai (1 t., b. l. 24-26), po įvykio VšĮ Jonavos ligoninėje apžiūros metu surinkti duomenys ir nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai – d. šlaunies medialiniam paviršiuje stebimas paraudimas, besiformuojanti poodinė hematoma; k. sėklidėje vizualiai hematomos, kraujosruvos nestebimos, palpuojant skausminga k. sėklidė (1 t., b. l. 39), tarnybinio pranešimo turinys (1 t., b. l. 45-46), pranešimo apie įvykį policijos sistemoje turinys (1 t., b. l. 82-83). Objektyvių priežasčių spręsti, kad šiuos sužalojimus nukentėjusysis galėjo pasidaryti kitu laiku, nėra, taip pat nenustatyta pagrindų šiais nukentėjusiojo parodymais netikėti. Vertinant asmens parodymus kaip patikimumus, svarbu nustatyti, kad proceso metu asmens duodami parodymai apie esmines įvykio aplinkybes yra nekintantys, juos galima patikrinti BPK proceso veiksmais ir juos patvirtina kiti BPK nustatyta tvarka surinkti bylos duomenys (įrodymai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-648/2021).

19. Kaip matyti iš byloje esančių vaizdo įrašų, nuteistosios vairuotą automobilį sustabdę ir jai į kiemą nuvažiuoti leidę pareigūnai M. Alionis ir A. Stanevičiūtė su nuteistąja bendrauja geranoriškai ir rusų kalba, kadangi šia kalba su jais kalba nuteistoji. Nuteistajai iš namų pasiėmus ir galimai suleidus vaistus šuniui, bekontakčiu alkotesteriu patikrinamas nuteistosios blaivumas. Tuo tarpu V. C. stovi šalia, atsako į pareigūnės klausimus dėl įvykių „Hesburger“, taip pat išreiškia nepasitenkinimą pareigūnų buvimu jo namų kieme, nenurodo savo vardo ir pavardės, nėra susiteikęs geranoriškai, vengia padėti pareigūnams susikalbėti su nuteistąja. Bekontakčiu alkotesteriu užfiksavus nuteistosios iškvėptame ore alkoholio, ji pareigūnų buvo kviečiama pasitikrinti dar kartą tiksliam neblaivumo (girtumo) laipsniui nustatyti, tačiau ji ima ginčytis ir to daryti nesutinka. Galiausiai pareigūnų pasodinta į tarnybinį automobilį nuteistoji intensyviai verkia, sukelia isteriją, tačiau pūsti atsisako, policijos pareigūnė ją ramina. Policijos pareigūnai kelis kartus V. C. paprašo, kad jis išverstų, jog turi patikrinti jos blaivumą ir jei to nepadarys čia, ją vešis į policijos komisariatą. V. C. šito neišverčia T. M.. Po to T. M. pradeda kalbėti anglų kalba, policijos pareigūnas su ja kalba anglų kalba. Atvyksta antras policijos pareigūnų ekipažas. Prie T. M. prieina nukentėjusysis policijos pareigūnas E. K., jis su ja bendrauja anglų kalba, po to paima alkotesterį ir duoda į jį pūsti T. M.. Ji bando pūsti kelis kartus, bet pakankamą oro kiekį pavyksta įpūsti tik po kelinto bandymo. Policijos pareigūnas garsiai pasako alkotesterio parodymus ir parodo T. M.. Policijos pareigūnė A. Stanevičiūtė palydi T. M. iki jos automobilio, ji iš automobilio paima dokumentą ir jį paduoda policijos pareigūnei, pareigūnai pildo dokumentus, T. M. nuolatos kalba anglų ir rusų kalbomis, juokiasi. Policijos pareigūnė V. C. dar kartą įspėja, kad netrukdytų dirbti, jis ne iš karto klausiamas nurodo savo vardą ir pavardę (vaizdo įrašas Nr. PSS-20240818-222445UTC+0300.mp4). Laukiant antrojo pūtimo, T. M. nueina į savo automobilį, priėjęs nukentėjusysis kviečia eiti pūsti antrą kartą, T. M. nesutinka, ant rankų laikomą šunį kilsteli aukštyn ir į priekį, t. y. atstato prieš pareigūną. Po to pareigūnas bando įtikinti nuteistąją eiti prie tarnybinio automobilio, tačiau ji nesutinka. Pareigūnas angliškai įspėja T. M., kad turi jo nurodymų klausyti, nes kitu atveju turės jos atžvilgiu panaudoti fizinius veiksmus. Nuteistoji nesutinka, rusiškai nusikeikdama ir liepdama jos neliesti eina link namų durų nešina šuniu, pareigūnas E. K. eina jai iš paskos. Tuo metu pareigūnas M. Alionis liepia V. C. atsitraukti. Kai T. M. prieina prie pat namo durų, nukentėjusysis liepia jai ateiti dar kartą atsipūsti, T. M. to padaryti nesutinka ir atsikalbinėdama dešine koja spiria pareigūnui (nukentėjusiajam) į dešinę koją. Pareigūnas iškart į tai reaguoja surikdamas, kad spyrė, ir sugriebia nuteistajai už rankos bei atveda ją už nugaros. Tuo tarpu T. M. priešinasi, muistosi ir rusiškai rėkia, kad nieko nepadarė, tuomet atskubėjusiai pareigūnei angliškai rėkia, kad pareigūnas meluoja. Pareigūnė A. Stanevičiūtė ramina T. M., o ši pakaitomis anglų ir rusų kalba rėkauja, šaukia. Nukentėjusysis T. M. ant kairės rankos, kuri yra jai už nugaros, riešo uždeda antrankius, dešinėje rankoje nuteistoji laiko šunį. Pareigūnė bando nuraminti T. M. (vaizdo įrašas Nr. PSS-20240818-225336UTC+0300.mp4). Pareigūnė ramina nuteistąją, kalbėdama angliškai bando nukreipti pokalbį kita linkme. Nukentėjusysis sako, kad pasipriešinimą galima pradėt jai. Pareigūnė A. Stanevičiūtė pastebi, kad prieš tai tas pats buvo. Pareigūnui pasakius, kad nuteistoji jam įspyrė, T. M. pradeda rusiškai piktintis pareigūno veiksmais, intensyviai teigia, kad jis meluoja, keikiasi, nenurimsta. Tuo tarpu pareigūnas ją laiko iš nugaros (kiek atsitraukęs) už surakintos rankos riešo, pareigūnė stovėdama nuteistajai iš priekio – už surakintos rankos delno ir nuteistosios dešiniojo peties. Visą laiką nuteistoji nerimsta, rusų kalba šaukia, vis bando atsisukti į pareigūną E. K., vienu metu pareigūnė atsitraukia ir nuteistoji spiria pareigūnui E. K., pareigūnė aikteli, įvyksta susistumdymas ir T. M. paguldoma ant žemės, ji visąlaik klykia. Nukentėjusysis pareigūnas angliškai liepia T. M. paleisti šunį, ji nesutinka, tačiau galiausiai paleidžia ir nuteistosios dešinioji ranka atvedama atgal bei surakinama antrankiais. Pareigūnė A. Stanevičiūtė kitiems pareigūnams ištaria, kad „spardė ji kelis kartus į mus“. Pareigūnai padeda T. M. atsistoti, įleisti šunį į namo vidų, nuveda į tarnybinį automobilį ir patalpina į laikino sulaikymo patalpą. Vedant nuteistąją į tarnybinį automobilį matomas ant žemės paguldytas V. C. (vaizdo įrašas Nr. PSS-20240818-225646UTC+0300.mp4, PSS-20240818-230255UTC+0300.mp4). V. C. šunį uždaro name, užrakina namo duris, sėda į policijos automobilį (vaizdo įrašo Nr. PSS-20240818-225446UTC+0300.mp4).

20. Taigi, priešingai nei teigiama nuteistosios apeliaciniame skunde, aptartuose byloje esančiuose vaizdo įrašuose neginčijamai užfiksuota, kad T. M. nevykdė tyrėjo E. K. teisėto reikalavimo grįžti prie tarnybinio automobilio, kad būtų alkotesteriu pakartotinai patikrintas jos blaivumas, ir pasipriešino jam panaudodama fizinį smurtą – ji tyčia spyrė ne mažiau kaip du kartus tyrėjui E. K.. Pažymėtina ir tai, kad vaizdo įrašuose užfiksuota įvykio eiga patvirtina nukentėjusiojo, o ne nuteistosios nurodytą įvykio versiją. Nors nuteistoji iš dalies patvirtina aktyvių fizinių veiksmų siekiant išsilaisvinti panaudojimą, t. y. teigia bandžiusi numinti pareigūnui kojos pirštus, ji ne tik neigia aiškiai užfiksuotas aplinkybes, tačiau taip pat nutyli eilę aplinkybių apie tai, jog nuo pat pradžių nesutiko su teisėtais pareigūnų reikalavimais, jų nevykdė, kalbėjo pakeltu tonu maišyta rusų ir anglų kalba, kėlė sumaištį, nepaleisdama iš rankų šuns. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių šių išvadų pagrįstumu, kadangi vaizdo medžiaga yra tinkamos kokybės, aiški, be to, filmuota kelių pareigūnų kūno kameromis, taigi susidariusi situacija buvo nufilmuota taip, kad būtų galima daryti abejonių nekeliančias išvadas dėl nuteistosios kaltės jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu.

22. Nukentėjusiojo nurodytų patirtų sužalojimų vietą ir pobūdį betarpiškai patvirtina byloje gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1xx4/2xx4(02), kurioje nurodyta, kad E. K. konstatuota dešinės šlaunies sumušimas su poodine kraujosrūva, kairės sėklidės sumušimas; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu; sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje ir užduotyje nurodytu laiku; sužalojimai nebūdingi savigynai, savęs žalojimuisi, griuvimui; sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 43-44). Sutiktina, kad specialisto išvada savaime nepatvirtina nuteistosios kaltės padarius jai inkriminuotą nusikaltimą, tačiau specialisto išvada skirta nustatyti nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą, sužalojimo padarymo tikėtiną mechanizmą, kad šį įrodymą vertinant susietai kitų įrodymų grandinėje, būtų galima pagrįsti arba paneigti nukentėjusiojo parodymus, taip pat nuteistosios kaltę. Šiuo konkrečiu atveju specialisto išvada neginčytinai patvirtina nukentėjusiojo parodymus tiek apie patirtus sužalojimus, tiek apie jų pobūdį ir kiekį.

24. Taigi, priešingai nei teigia nuteistoji, apylinkės teismas teisingai įvertino kilusią situaciją. Byloje nustatyti tiek objektyvieji: pasipriešinimas ir veikos padarymo būdas – smurto panaudojimas prieš policijos pareigūną (E. K. buvo spirta ne mažiau dviejų kartų į dešinės šlaunies vidinę pusę bei į sėklides, tokiais veiksmais padarant dešinės šlaunies sumušimą su poodine kraujosruva, kairės sėklidės sumušimą), tiek ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, nustatytos BK 286 straipsnyje, požymiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus T. M. elgesį, atliktus veiksmus, jų pobūdį ir intensyvumą, būdą, pastangas, kurioms esant šie veiksmai buvo atlikti, paskatas, kurios lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir pan., apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistoji suvokė, jog, panaudodama fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ir nori taip veikti. Bekontakčiu alkoholio matuokliu nustatę, kad nuteistoji nėra blaivi, pareigūnai turėjo teisę reikalauti nuteistąją pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, todėl toks pareigūnų reikalavimas nuteistajai buvo privalomas.

25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 286 straipsnį), pagrįstai ir teisėtai T. M. pripažino kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, dėl to naikinti, kaip prašo nuteistoji, skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį ir bylą nuteistajai nutraukti nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Dėl paskirtos bausmės

27. Už BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu T. M. skirta 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, nuteistąją įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

28. Iš nuosprendžio motyvų matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas T. M. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistosios asmenybės pavojingumą – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nusikaltimas baigtas, ji bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalį už pakartotinį vairavimą būnant neblaiviai 1200 Eur bauda, specialiosios teisės atėmimu 48 mėn. ir automobilio konfiskavimu; pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už vairavimą būnant neblaiviai 800 eurų bauda ir specialiosios teisės atėmimu 12 mėnesių (2 t. b. l. 74-77), nedirba, neregistruota Užimtumo tarnyboje. T. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimui padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šių duomenų visumoje ir atsižvelgęs į tai, jog T. M. neteista, apylinkės teismas sprendė, kad griežčiausia sankcijoje bausmės rūšis jai netaikytina. Kadangi ji nedirba, teismas manė nesant racionalu bausti bauda, todėl nuteistajai skyrė laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas ją per visą bausmės atlikimo laiką teismo nustatytu laiku būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

29. Vertinant nuteistajai paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistosios asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumą. Sutiktina, kad nusikaltimo pobūdis nesudaro pagrindo nuteistajai skirti griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, nesant sutikimo nuteistajai neskirtina ir viešųjų darbų bausmė. Kadangi nuteistoji nedirba, be to, nėra sumokėjusi už administracinių nusižengimų padarymą skirtų baudų, todėl jai pagrįstai neskirta ir baudos bausmė. Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų (BK 48 straipsnio 2 dalis). Nuteistajai paskirta minimaliam dydžiui artimesnė 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Įvertinus susiklosčiusią situaciją, nuteistosios elgesį visos situacijos metu, piktybišką pareigūnų reikalavimų nevykdymą nepaisant jų korektiško bendravimo ir teisėtų reikalavimų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji pareigūno atžvilgiu smurtavo ne vieną kartą ir savo kaltės nepripažino, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, T. M. paskirtos bausmės nėra pagrindo keisti. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta bausme ir įpareigojimais bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, nuteistajai padarytas teigiamas poveikis ir užtikrintos realios galimybės pasitaisyti.

Dėl civilinių ieškinių

31. Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas VSDFV civilinis ieškinys 779,069 Eur turtinei žalai atlyginti dėl nukentėjusiajam išmokėtos ligos išmokos laikino nedarbingumo laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. iki 2024 m. rugsėjo 2 d. (1 t., b. l. 111-120) Šia nutartimi konstatavus, jog T. M. padarė nusikaltimą ir kad dėl jos neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, dėl ko jis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą ir dvi savaites buvo laikiname nedarbingume, teisėjų kolegija pripažįsta, jog VSDFV civilinis ieškinys buvo tenkintas pagrįstai. Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su šiuo ieškiniu pareikštu reikalavimu ir jo dydžiu, jis pagrįstai laikytas įrodytu.

32. Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas byloje pareiškė civilinį ieškinį 1 537,61 Eur sumai, kurį sudaro išmokėta kompensacija nukentėjusiajam pareigūnui E. K.. Kompensacijos, išmokamos pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas sąlygos ir tvarka yra numatyta Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įstatyme (60 straipsnis). Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, vadovaudamasis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos atlikto tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 2x-Ix-x4 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo E. K. sužalojimo tarnybos metu“ ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisijos (CMEK) pažymoje nustatytomis aplinkybėmis, 2024 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 2x-Tx-xx6 „Dėl kompensacijos išmokėjimo E. K.“ pripažino, kad pareigūnas E. K. sužalojimą patyrė tarnyboje, atlikdamas tarnybines pareigas; nusprendė išmokėti pareigūnui 0,78 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (1 537,61 Eur sumą).

33. Nustatyta, kad civiliniu ieškiniu prašytas priteisti patirtos turtinės žalos dydis (išmokėta kompensacija pareigūnui) buvo apskaičiuotas teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaujantis objektyviais duomenimis, turtinė žala realiai buvo patirta (kompensacija buvo išmokėta nukentėjusiajam), kartu pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl teisėtai tenkintas.

Dėl proceso išlaidų

34. 2025 m. birželio 9 d. Kauno apygardos teisme gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2025 m. birželio 6 d. pažyma Nr. APD-2025-06908 dėl 254,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajai apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

35. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajai gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. M. buvo pripažinta kalta ir nuteista, šia nutartimi jos skundas atmetamas. Byla nėra sudėtinga ir didelės apimties, apeliacinės instancijos teisme iš esmės išnagrinėta vieno posėdžio metu. Bylos duomenimis nuteistoji nedirba, nėra Lietuvos Respublikos pilietė, duomenų apie jos nuosavybės teise valdomą turtą ir pajamas byloje nėra, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas pablogintų nuteistosios turtinę padėtį ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios nepriteistinos. Tokios išlaidos nebuvo priteistos ir skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistosios T. M. apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistosios T. M. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.