Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo

L. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. K. skirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams;

bausmės pradžią L. K. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

L. K. pripažintas recidyvistu;

R. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. Š. skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, R. Š. skirtas įpareigojimas per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

laisvės apribojimo bausmės pradžią R. Š. nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę R. Š. įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2024 m. rugpjūčio 25 d. 20.00 val. iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. 16.56 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginus trims laisvės apribojimo dienoms;

AB (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio procesas nutrauktas;

išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Nuteistojo R. Š. ar dėl jo apeliacinių skundų byloje negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo L. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

6. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl bausmės

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. K. prašo sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

8. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

10. Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu L. K. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

11. Vertinant L. K. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), į nuteistojo asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, nedirba, į nustatytas dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. K. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir nustatydamas jos dydį, būtų neįsigilinęs ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė atitinka BK 41, 54 ir 61 straipsnių reikalavimus.

12. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo, L. K., nepaisant jo jauno amžiaus, vos per pastaruosius dvejus metus teistas jau 12 kartų, šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 4 kartus, dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, yra nagrinėjama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose (teisminio proceso Nr. 01-1-2172-1254/2025), o kita – pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – Vilniaus miesto apylinkės teisme (teisminio proceso Nr. 1-4504-1011/2025). Anksčiau baudžiamoji atsakomybė jam taikyta už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamas veikas, iš kurių daugiausia – už panašius nusikaltimus nuosavybei (pagal BK 178 straipsnio 2, 3 dalis – 8 kartus), nusikalstamas veikas asmens sveikatai (pagal BK 140 straipsnio 1, 2, 3 dalis – 3 kartus), nusikaltimus viešajai tvarkai (pagal BK 284 straipsnį – 1 kartą), disponavimą nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų (pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 1 kartą), vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką (pagal BK 159 straipsnį – 2 kartus). Anksčiau jo atžvilgiu taikytos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas) teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, nes naujus nusikaltimus jis kaskart daro neatlikęs jam paskirtos bausmės. Ir šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką jis padarė teistumui neišnykus, dėl ko skundžiamu nuosprendžiu pripažintas recidyvistu. Administracine tvarka L. K. per pastaruosius penkerius metus ne kartą baustas ir už įvarius administracinius nusižengimus, iš kurių daugiausia – už alkoholio vagystes iš parduotuvių, girto pasirodymą viešoje vietoje, alkoholio vartojimą nesulaukus 18 metų amžiaus, psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo leidimo ir kt., paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Byloje pateiktais Sodros duomenimis, 2022-2024 m. apeliantas dirbo įvairiose darbovietėse.

13. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nuteistasis L. K. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, sistemingai daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, nes ir po šioje byloje nustatyto nusikaltimo padarė dar keturias analogiškas alkoholio vagystes iš parduotuvių, už kurias nuteistas, švelnesnės bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, savo gyvenimo būdo apeliantas nekeičia, nėra pakankamai savikritiškas, yra linkęs nusikalsti, todėl nėra pagrindo manyti, kad ir šiuo atveju paskyrus jam trumpesnę laisvės atėmimo bausmę ar jos vykdymą atidėjus, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Priešingos išvados neleidžia daryti ir jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės – kaltinime nurodytą vagystę šviesiu paros metu padarė dėl menkavertės priežasties, tiesiog pritrūkęs alkoholio, kurį vartojo kartu su kitais pažįstamais bei veikdamas bendrininkų grupe. Šioje byloje nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai) i viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, nuteistajam griežčiausią inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios terminas nustatytas artimas minimaliam, paskyrė pagrįstai ir, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę teisingai sumažino vienu trečdaliu.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam L. K. paskirta bausmė BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama ją skiriant, nei savo rūšimi, nei dydžiui nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga. Todėl vien apeliaciniame skunde nurodytos deklaratyvios aplinkybės apie tai, kad apeliantas savo elgesį vertina kritiškai, nuoširdžiai apgailestauja dėl savo veiksmų, neketina ateityje nusikalsti, nori dirbti ir gydytis priklausomybę, nekeičia pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio ir nesudaro pakankamo pagrindo dar labiau švelninti jo atsakomybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, skiriama bausmė turi nuteistąjį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

15. Apeliantas savo skunde kaip alternatyvų prašymą nurodo bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymą. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Todėl nagrinėjamu atveju yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir L. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas nagrinėjamu atveju netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo, atsižvelgė į aukščiau paminėtas (11 p.) aplinkybes bei tai, kad šiuo metu jo atžvilgiu kitoje byloje taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, taip pat 2025 m. birželio 4 d. kitoje byloje priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo L. K. paskirta realiai atliktina laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

16. Kaip minėta, šioje byloje nustatytos visos bausmei tinkamai individualizuoti reikšmingos aplinkybės: ankstesni teistumai už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamas veikas, neišnykęs teistumas, nusikalstamos veikos padarymas nepraėjus nė mėnesiui po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atlikus arešto bausmę; ankstesniais teismų sprendimais skirtomis švelnesnėmis bausmės (laisvės apribojimas, areštas), kaip ir bausmės vykdymo atidėjimu nepasiektas tikslas – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ir po šioje byloje nustatyto nusikaltimo padaryta ne viena analogiška vagystė, už kurias apeliantas nuteistas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, dar dvi baudžiamosios bylos apelianto atžvilgiu nagrinėjamos pirmosios instancijos teismuose. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad L. K. padarė pakankamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių ir yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad nuteistasis L. K. yra linkęs nusikalsti, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, savo nusikalstamo elgesio nekeičia, o tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad bausmės tikslai be realaus bausmės atlikimo nebus pasiekti. Todėl taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam L. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

17. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis L. K., be kita ko, prašo subendrinti jam ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes, įskaityti anksčiau atliktą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju bausmių bendrinimo klausimas teisingai išspręstas skundžiamu nuosprendžiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė L. K. už šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės su ankstesniu – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 4 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme nebendrinti, kadangi šis dar buvo neįsiteisėjęs. O ankstesniu teismo nuosprendžiu – Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžiu L. K. paskirta 6 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmė, kurią nuteistasis prašo įskaityti jam kaip atliktą, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, jau yra įskaityta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-565-1113/2025, todėl pakartotinis bausmės įskaitymas negalimas. Tenkinti kitą nuteistojo prašymą – nustatyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą/tipą (uždaro tipo bausmės atlikimo vietą), kurioje nuteistasis atliks jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, teismas taip pat neturi pagrindo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 30 straipsnio 2 dalimi, konkrečią bausmės atlikimo vietą, kaip ir jos rūšį (uždaro, pusiau atviro ir atviro tipo, pagal BVK 32–35 straipsniuose numatytas sąlygas), kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdama į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, – ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

18. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. liepos 25 d. pirminė pažyma Nr. APD-2025-08454, kuria prašoma už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai priteisti 143,75 Eur.

19. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus: kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.

20. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo L. K. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas. Būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, todėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Andrius Kazakevičius. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo ginamojo valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą), įvertinusi nuteistojo finansinę padėtį (duomenų apie nuteistojo gerą finansinę padėtį byloje nėra, į jam pastaruoju nuosprendžiu paskirtos realiai atliktinos bausmės terminą – nuteistas laisvės atėmimu 2 metams), sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš L. K. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 9 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų 143,75 Eur dydžio sumai už L. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.