Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Loretai Staknevičienei, dalyvaujant prokurorei Eglei Kirpienei, nukentėjusiajam R. R., kaltinamajam A. Ž., jo gynėjui advokatui Renui Bradūnui, viešame teisiamajame posėdyje, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Marijampolė, Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 135 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad A. Ž. sunkiai sutrikdė R. R. sveikatą, o būtent: 2023 m. liepos 16 d. apie 10:07 val. namų pavėsinėje adresu : (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia buku bukabriaunu daiktu sudavė ne mažiau nei du smūgius į rankas, galvos, krūtinės, pilvo sritį, tuo padarydamas R. R. sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė blužnies plyšimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, kairės pusės X,XI, XII šonkaulių lūžimais, nubrozdinimu kairio dilbio srityje, ūmę mažakraujystę po nukraujavimo.

Kaltinamasis A. Ž. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino, gailėjosi padaręs nusikaltimą ir paaiškino, kad 2023 m. liepos 16d. anksti ryte sulaukė skambučio, jam paskambino R. R. draugė R., pavardės nepamena, ir pasiguodė, kad jie baliavojo ir jiems nesveika, prašė atvežti alkoholio. Jis atsakė, kad alkoholio neturi, tada ji paprašė duoti pinigų. Jis atsakė, kad naktis ir atsisakė suteikti jiems pagalbą. Kalbant buvo įjungtas mikrofonas ir jis girdėjo, kaip R. R. visaip jį keikė. Ryte jis važiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės pas draugę į namus ir jie važiavo pro tą namą, kur buvo apsistojęs R. R.. Jis sustojo prie to namo, nes norėjo pasiaiškinti, kodėl R. R. taip jį keikė, kai jis R. R. tiek yra padėjęs, R. R. yra pas jį gyvenęs, gavęs išlaikymą. Užėjo į kiemą. Rado juos sėdinčius pavėsinėje, tai buvo R. R., namo šeimininkas V. ar V. ir A. Jie visi buvo labai girti. V. miegojo fotelyje. Jis paklausė R. R., kodėl jis taip jį keikė, R. R. vėl pradėjo jį keikti, tada jis lengvai delnu sudavė R. R. į pakaušį. Tada R. R. pakilo, pasiėmė kočėlą. Tuomet jis griebė už kito kočėlo galo, pasitąsė kažkiek, jis ištraukė iš R. R. rankų kočėlą ir juo sudavė R. R. į kūną, į dešinį šoną. R. R. krito ant stalo. Tuo metu atėjo jo draugė, griebė jį už rankos ir nusitempė. Jis tą kočėlą (pagalį) numetė kažkur į krūmus ir jie išvažiavo, daugiau apie tą įvykį jis nieko negirdėjo. Specialiai nevažiavo, tačiau važiuodamas pro šalį, užsuko. Kai jam atėjus R. R. vėl pradėjo jį keikti, jis delnu sudavė į pakaušį. Kai jis delnu sudavė į pakaušį, R. R. paėmė tą lazdą. R. R. jį keikė, nes nedavė pinigų. Ta medine lazda sudavė nukentėjusiajam į šoną, galėjo pataikyti ir į ranką. Kiek sudavė smūgių, neprisimena, bet gal pora kartų. Pripažįsta padaręs jam sužalojimus, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Jam buvo pikta, kad R. R. taip jį iškeikė, suduodamas jis apie pasekmes negalvojo. Jis buvo blaivus. Ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, nes prieš įvykį R. R. buvo susižalojęs, todėl galvojo, kad jo veiksmai negalėjo sukelti tokių pasekmių. Buvo įpykęs dėl nukentėjusio žodžių, todėl ko gero jo smūgiai buvo stiprūs, jeigu taip įvyko. Šiuo metu jo santykiai su nukentėjusiuoju geri. Lankė jį ligoninėje, kai jis gulėjo po šio įvykio, nunešė maisto. Po suduoto smūgio kraujo nebuvo, bet nukentėjusysis krito ant stalo pavėsinėje. Kovo 8 d. pasibaigė jam nustatyto neįgalumo terminas, tačiau jis yra padavęs prašymą neįgalumo pratęsimui, buvo eilės pas gydytojus, todėl tai užtruko, atsakymo dėl neįgalumo pratęsimo nėra gavęs. Dėl neįgalumo sprendimas bus priimtas per 20 darbo dienų ir jam atsiųs paštu. Pragyvena iš nedarbingumo pašalpos 460 eurų ir dar gauna 30 eurų viengungio išmoką. Gyvena vienas. Turi draugę, su kuria daug laiko būna kartu, nors ji turi savo būstą. Dalį civilinio ieškinio yra sumokėjęs. Turėjo santaupų ir sumokėjo. Su Kauno teritorinių ligonių kasų civiliniu ieškiniu sutinka, nes dėl jo kaltės viskas ir įvyko. Anksčiau dėl pykčio proveržių problemų niekada nėra turėjęs. R. R. pažįsta seniai, bendravo gal 30 metų. Po šio įvykio bendravo su R. R., kuris jam jokių pretenzijų nereiškia, jie kaip bendravo, taip ir bendrauja. Jis R. R. atsiprašė, R. R. jam atleido.

Nukentėjusysis R. R. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo draugas, piktumų su juo nėra. Kaltinamasis papasakojo viską teisingai. Ten ir jis buvo kaltas, nes būdamas girtas iškeikė A. Ž.. Apie įvykį prisimena, kad skambino ir prašė A. Ž. alkoholio, po to – pinigų. Skambino paryčiais ir tuo metu jie gėrė alkoholį. Jis padirba pavienius darbus ir gauna pinigų. Kaltinamasis atėjo ir jie susiginčijo, jis griebė lazdą, jie stumdėsi, jis atsitrenkė į stalą ar į spintukę. Po to nieko nepamena. Kad sudavė jam smūgius, tai gerai nepamena, bet jei sako, kad sudavė, tai sudavė.

Perskaičius nukentėjusiojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l.25-26), su parodymais sutiko. Kai sudavė jam smūgius, jis skausmo nejautė, nes buvo stipriai girtas. Ligoninėje gulėjo apie savaitę laiko. Jam kažką išpjovė ir buvo lūžę šonkauliai. Gauna neįgalumo išmokas. Ta medinė lazda yra skirta kopūstams grūsti. A. Ž. pretenzijų neturi, nenori, kad jis būtų nubaustas, civilinio ieškinio nereiškia. A. Ž. buvo atėjęs pas jį į ligoninę, atsiprašė ir dabar jų santykiai dar geresni nei anksčiau. Buvo jo keiksmai kaltinamojo atžvilgiu ir po to kaltinamasis sudavė jam smūgius. Keikė kaltinamąjį, nes jis nedavė jam alkoholio. Anksčiau A. Ž. duodavo jam pinigų ir kai paprašydavo, alaus nupirkdavo. Dabar nedavė ir todėl jį keikė. Jis buvo susižalojęs dar ir prieš šį įvykį, bet kada, nepamena.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė.

Teismas atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 291 straipsnio tvarka paskelbė, išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti:

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2023m. liepos 16d. apie 12 val. 10 min. iš Marijampolės ligoninės priėmimo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad kreipėsi R. R. (akivaizdžiai neblaivus), kurį adresu (duomenys neskelbtini), sumušė pažįstamas A. Ž. (apie 65 metų amžiaus). Marijampolės ligoninės priėmimo skyriuje R. R. pirminiais duomenimis nustatytas blužnies plyšimas, šonkaulių lūžimai, kiti sužalojimai tikslinami, asmuo išgabentas į Marijampolės ligoninės chirurgijos skyrių, kur jam bus atlikta operacija. A. Ž. buvo pasišalinęs iš įvykio vietos ( b.l. 6-9).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Teritorija aptverta tvora, teritorijoje yra geltonos spalvos gyvenamasis namas. Užėjus į kiemą, už namo, dešinėje pusėje, matoma pavėsinė. Pavėsinės durys yra praviros, užėjus į vidų, dešinėje pusėje matosi sofa, tiesiai matomas stalas, ant kurio padėti įvairūs daiktai (b.l. 10-16).

2023 m. rugpjūčio 9d. R. R. apklaustas liudytoju parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos mėnesį, kuri diena buvo nepasakys, nes neatsimena, bet gali būti, kad liepos 16 d. Buvo namuose ir nuo ryto gėrė alkoholį. Pamena, kad gėrė su A. S., V. B., gėrė pavėsinėje. Tos dienos ryte telefonu kalbėjo su savo pažįstamu A. Ž., su juo žodžiu sukonfliktavo, tačiau dėl ko įvyko konfliktas, tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Pamena, kad kalbant telefonu su A. Ž., vienas kitą keikė. Kiek buvo valandų nepasakys, kai į namų kiemą atėjo A. Ž., kuris norėjo išsiaiškinti dėl rytinio žodinio konflikto. Nieko nesiaiškino, o pavėsinėje jį pradėjo mušti. Dėl girtumo neatsimena, su kuo jį mušė, tik pamena, kad smūgiai jam buvo suduoti į krūtinės, pilvo sritį. Kiek kartų ir su kuo sudavė A., kaip minėjo, negali pasakyti. Jis tą dieną atsimena, kaip per miglą. Pamena, tik tiek, kad gėrė ir po to atėjo A., kuris jį mušė. Jis nežino, kas iškvietė greitąją pagalbą. Prabudo tik ligoninėje, reanimacijos skyriuje. Marijampolės ligoninėje jam buvo nustatytas 3 šonkaulių lūžimas bei išoperuota blužnis. Jis pretenzijų A. Ž. neturi, jam atleido, civilinio ieškinio byloje nereikš. Grįžus iš Marijampolės ligoninės, pas jį į namus buvo atėjęs A. Ž., kuris jo atsiprašė, kad jį sumušė, jis jam pasakė, kad pasikarščiavo, daugiau nieko nekalbėjo. Jam grįžus iš ligoninės, kažkuris iš jo draugų A. ar V. pasakojo, kad atėjęs A. Ž. jį mušė su lazda į įvairias kūno vietas. Jis neatsimena, kad A. jį mušė su lazda. Tikslių įvykio aplinkybių neatsimena dėl girtumo, nes jis dažnai geria, tą dieną kai vyko konfliktas su A. buvo neblaivus ( b.l. 25-26).

2023 m. lapkričio 9d. R. R. papildomai apklaustas liudytoju parodė, kad š.m. vasaros laikotarpį, kada tiksliai negali pasakyti, bet tai buvo prieš šį įvykį, laiko tarpo nepasakys, nes nežino, jis namuose tvarkė 2 aukštą, kopėčiomis lipo į namo antrą aukštą, nešė atraižas ir jam belipant jis nukrito nuo kopėčių. Negali pasakyti kas, nes neatsimena, po šio įvykio jį nuvežė į Marijampolės priėmimo skyrių, kuriame jam buvo nustatytas šonkaulių lūžimas bei žaizda galvoje. Taip pat nori papildomai parodyti, kad jis jokių pretenzijų savo vaikystės draugui A. Ž. neturi, nenori, kad jis būtų nubaustas, civilinių ieškinių jis nereikš. Su A. Ž. iki šiol palaiko ryšį, jis jam gyvenime daug padėjęs, buvo priglaudęs pas save gyventi, duodavo valgyti, todėl jis neturi prieš jį nieko ir pretenzijų jam neturi ( b.l. 28).

2023 m. liepos 17d. V. B. apklaustas liudytoju parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Su juo gyvena R. R., jis jam padeda buities darbuose, kadangi turi neįgalumo grupę, sunkiai vaikščioja. 2023 m. liepos 16 d., kiek valandų buvo nepasakys, nuo ryto vartojo alkoholį ir buvo stipriai apgirtęs. Gėrė savo namų pavėsinėje kartu su R. R. ir A., kurio pavardės nežino. Visi gėrė alų. Būnant pavėsinėje ir geriant alų, staiga atėjo kaimynas A. Ž., kuris rankoje, jam taip atrodė, turėjo medinę lazdą, ir nieko nesakęs priėjo prie R. R., kuris sėdėjo pavėsinėje ant lovos ir jį pradėjo mušti su medine lazda. Matė, kaip A. sudavė R. į pilvo, krūtinės sritį. Kiek smūgių buvo suduota, pasakyti negali, bet tikrai ne vienas smūgis buvo. Ar jis nuo suduotų smūgių nukrito ant grindų, negali atsakyti, nes tikslių įvykio aplinkybių, kaip minėjo, neatsimena. Jis R. R. negynė, nes bijojo, kad A. gali jį sumušti. Jis nežino, kodėl A. Ž. mušė R. R.. Jis, atėjęs į pavėsinę, nieko nesakė, tik iš karto pradėjo mušti su medine lazda R. Ar tarp A. ir R. buvo kokių konfliktų, jis nežino, jam R. nieko nepasakojo. Pamena, kad buvo atėjus ir A. Ž. žmona ar sugyventinė, kuri išsivedė A. A. Ž. nėra konfliktiškas žmogus, nežino, kas tarp R. ir A. įvyko, kad A. sumušė R. Jis tikslių įvykio aplinkybių neatsimena dėl girtumo ir išgąsčio ( b.l 50-51).

2023 m. liepos 17d. A. S. apklaustas liudytoju parodė, kad 2023 m. liepos 16 d. ryte buvo svečiuose pas V. B., gyv. (duomenys neskelbtini). Pas jį buvo R. R.. Jie V. padėjo tvarkyti ūkio darbus. Bedirbant sugalvojo nueiti parūkyti, nuėjo į pavėsinę, esančią V. namų kieme. Jis atsisėdo ant lovos, šalia jo atsisėdo R. R., toliau nuo jų atsisėdo V. B.. Visi gėrė alų. Jis tuo metu tvarkė batus ir pamatė įbėgant į pavėsinę A. Ž., kuris rankoje turėjo kažkokią medinę lazdą. Su lazda A. Ž. sudavė vieną kartą per rankas R. R.. R. sureagavo atsistojo nuo lovos ir rankomis bandė nuo smūgių apsisaugoti, tačiau jam nepavyko. Matė, kaip A. su medine lazda R. sudavė vieną kartą per galvos sritį, bei daugiau nei 5 smūgius į krūtinės sritį, šonus. Viskas vyko taip staiga, kad jis tik užrėkė, ką tu čia A. darai, R. ginti nespėjo. A. pasakė, kad už "bazarą" R. atsakys. Bemušant A. R., pamatė, kad iš kažkur atėjo A. sugyventinė, kuri liepė A. ramintis, jį atitraukė nuo R., kad jo daugiau nemuštų ir abu pabėgo iš V. namų kiemo. Jis R. paklausė, už ką čia taip, bet R. ir pats nesuprato, kas čia atsitiko, jis nežino, dėl ko buvo sumuštas. Jis pasiūlė iškviesti greitąją pagalbą, tačiau R. iš pradžių nenorėjo, tačiau matė, kad R. labai blogai, todėl iškvietė greitąją pagalbą ( b.l. 54-55).

2023 m. rugpjūčio 22d. J. R. liudytojo apklausos metu parodė, kad jo draugas yra A. Ž., su juo draugauja. Š.m. liepos mėnesį, tikslios dienos nepasakys, važiavo į jos namus (duomenys neskelbtini). Jos draugas A. Ž. sugalvojo sustoti prie namų, kuriuose gyvena „O.“, jo čia yra pravardė, kiek žino, jis yra R. R., tačiau jį visi vadina „O.“. Kiek žino, prieš kelias dienas A. buvo sukonfliktavęs su R. dėl knygų. Kiek žino, A. atidavė knygas R., tačiau jas vėliau turėjo susigrąžinti, nes knygos priklausė ne pačiam A. A. pagalvojo, kad tas knygas jam atidavė, tačiau knygų savininkas liepė A. knygas grąžinti, todėl ir kreipėsi į R., kad jis knygas grąžintų, nors prieš kelias dienas knygas A. buvo atidavęs R. Dėl to R. įsižeidė ir sukonfliktavo su A. Tą rytą, kai vyko į jos namus, girdėjo, kaip R. paskambino A., tačiau koks buvo pokalbio turinys, negali pasakyti, girdėjo tik daug keiksmažodžių. Dėl to jiems važiuojant į jos namus (duomenys neskelbtini), A. nusprendė sustoti prie R. namų. A. pasakė, kad eina pasikalbėti su R. A. išlipo pirmas iš automobilio ir nuėjo į namų kiemą. Ji ėjo A. iš paskos. Ji matė, kad R. sėdi namų pavėsinėje, kartu su juo sėdėjo kiti asocialūs asmenys, ji jų nepažįsta, yra keletą kartų mačiusi, tačiau vardų ir pavardžių nežino. A. stovėjo pavėsinės tarpduryje, o ji stovėjo už jo, pavėsinės lauke. Girdėjo, kaip visi kalbėjo pakeltu balsu, kažką aiškinosi apie knygas, apie rytinį skambutį. Vieni ant kitų rėkė. Pastebėjo, kad A. įsikarščiavęs per galvos sritį iš delno sudavė R. Tada R. atsistojo ir paėmė iš pavėsinės kuolą ar lazdą, nežino, kaip tą daiktą pavadinti. Tas daiktas buvo medinis, pailgas. R. užsimojo su ta medine lazda į A., tačiau jam nesudavė, nes A. pagriebė medinės lazdos kitą galą, tačiau tuo pačiu metu kitą lazdos galą dar laikė R. Jie tarpusavyje pradėjo tąsytis, tačiau medinės lazdos nepaleido nė vienas. Besitąsant A. ištraukė medinę lazdą iš R. ir R. tuo metu susvyravo ir virto ant stalo nugara ar dešiniu šonu, kaip tiksliai virto, negali pasakyti. A. konflikto metu R. smūgių su medine lazda nesudavė nė karto, jie tik tąsėsi tarpusavyje, paėmę medinę lazdą už galų vienas į kitą. R. nugriuvus ant stalo, ji liepė A. eiti ir važiuoti. Ji A. paėmė už rankos ir išėjo iš pavėsinės. Jiems išeinant matė, kad R. atsikėlė nuo stalo ir atsisėdo ant suolo ar ant kėdės, ant ko tiksliai atsisėdo, negali pasakyti. Daugiau nieko apie konfliktą nežino ir nieko negali pasakyti. Tik gali pasakyti tiek, kad A. su medine lazda R. smūgių nesudavė ( b.l. 57-58).

2023 m. spalio 12d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota apžiūra : apžiūrima bendrojo pagalbos centro skaitmeninė garso įrašo kopija apie iškvietimą. Garso įrašas pavadintas "2023_07_16_10-03-18_37064454844.mp3. Garso įraše girdisi pokalbis tarp bendrojo pagalbos centro darbuotojo (1), vyro, kuris paskambino bendrajam pagalbos centrui (2), fone girdisi moteriškas balsas (3), fone girdisi vyriškas balsas (4), bei pokalbis tarp greitosios pagalbos darbuotojos (5). Pokalbis trunka viso 06 minutę 00 sekundžių.

2) Iš Marijampolės, norėtume policijos pareigūnų ir medicininės pagalbos žmogui

1) Draugas draugą sumušė, draugas sumušė neįgalų kitą draugą taip?

1) Tai atbėgo pažįstamas sumušė savo pažįstamą neįgalų žmogų taip?

2) Į šonkauliai, rankos, kraujuotas visas vajezau. Ruošėmės dirbti kaip sakoma sekmadienį ir

2) Tai čia žmogui su plaučiais problemos, asma serga.

1) Ne ne ne aš ne apie tai klausiu, ar normalus kvėpavimas ?

1) Tai gal sujungsiu su medikais pakalbėkit, gal patarimą duos? O tai sakykit, tas pažįstamas kuris su mušeika buvo jis žinot kas toks sai ir kur gyvena?

4) Ž.

2) A. Ž.

2) Mano A. S.

2) S.

1) S.

1) Gerai, dabar sujungsiu jus su greitąja, jis pabėgo Ž. taip?

1) Aha dabar sujungsiu su greitąja, pasakys ką padaryti dėl kvėpavimo gerai, jeigu duos patarimą gal

Vyksta jungimas nepadėkite ragelio, vyksta jungimas nepadėkite ragelio, vyksta jungimas nepadėkite ragelio.

2) Jo su sąmone, bet labai šonkaulius skauda ir žmogus dar invalidumą turi, ta prasme

2) R. R.

5) Žmogui tas rankas, jeigu galit apibintuokit ar kokiu rankšluosčiu kažkuo apsukit

2) Ne tai gal reikės fotografiją padaryti, nes čia smurtinis nusikaltimas padarytas

5) Supratau, greitoji skubiai pas jus atvyksta į (duomenys neskelbtini), taip?

2) Gerai ačiū jums labai, viso geriausio.

Garso įrašo pabaiga ( b.l. 62-65).

2023 m. lapkričio 10d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota apžiūra : apžiūrima bendrojo pagalbos centro skaitmeninė garso įrašo kopija apie iškvietimą. Matome, kad garso įrašas pavadintas "2023_07_16_11-36-32_37064454844.mp3. Garso įraše girdisi pokalbis tarp bendrojo pagalbos centro darbuotojo (1), vyro, kuris paskambino bendrajam pagalbos centrui (2), greitosios pagalbos darbuotoja (3). Pokalbis trunka viso 03 minutę 57 sekundžių.

2) Klausykit čia buvo iš Marijampolės toksai įvykis užfiksuotas reiktų greitosios pagalbos, čia buvo toks sumušimas smurtinis įvykis

2) Taip priešais (duomenys neskelbtini) stotį, jeigu konkrečiau

2) Sunku kvėpuoti, spaudžia tuos šonkaulius, ten po sumušimų

1) Gerai sujungsiu su mediku, prašau nepadėkite ragelio.

2) Gerai ačiū.

Nepadėkite ragelio vyksta jungimas, nepadėkite ragelio vyksta jungimas.......

2) Buvot atvykę R. R.

2) Astma purškėsi ten tų vaistų ir negerai, negerai, nežinau aš konkrečiai ne gydytojas

3) Tai palaukit jūs matot jūs skundžiatės, jūs skųskitės kuo, skundus sakykit

3) R. R.

2) Taip, įvykis su pareigūnais čia turi būti užfiksuotas.

3) Išvyksta greitoji (duomenys neskelbtini), o buto ten nėra?

3) Gerai vyksta.

Garso įrašo pabaiga ( b.l. 67-70).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota apžiūra : siekiant išsamiai išsiaiškinti su įvykiu susijusias aplinkybes, buvo susipažinta su vaizdo registratoriaus kūno kameros, kurią naudojo Marijampolės apskr. VPK Reagavimo skyriaus vyriausieji patrulis A. S.. 2023 m. liepos 16d. apie 10.17 val. užfiksuotais vaizdo ir garso įrašais. Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas pavadinimu "PSS-20230716-101904UTC+0300", vaizdo įrašo trukmė 4.10 minutės. Matosi vaizdo įraše medicinos darbuotojai, bei R. R. sėdintis ant sofos. Vyksta policijos pareigūnų pokalbis su R. R.. Policijos pareigūnai nurodo, kad kai bus blaivus kreiptis į policijos komisariatą. Policijos pareigūnai sako " čia jau su tavim ne pirmas kartas". R. R. atsako "kodėl, čia pirmas sykis". Policijos pareigūnas paklausia greitosios pagalbos darbuotojų " jūs aišku nesivežat niekur?". Matosi R. R., kuris sako " tai man rytoj mažu tiek pat skaudės". Policijos pareigūnas klausia " o tai kas ten toksai buvo?" . R. R. atsako " Ž., A.". Policijos pareigūnas sako " pažįstat jūs jį?". R. R. atsako " taip, puikiai". Policijos pareigūnas sako " nežinot kiek metų jam?". R. R. atsako " maždaug 70". Policijos pareigūnas klausia " o tai ko jisai čia atėjęs buvo?" . R. R. sako ir rodo gestais " nu va atėjo iš niekur". Policijos pareigūnas sako " iš niekur tiesiog atėjo ir". R. R. sako " nu jo va iš oro suprantat" Policijos pareigūnas sako " dar paklausykit. Tai gal sukonfliktavote dėl kažko?". R. R. sako " ne mes buvome geriausi draugai" "Tai dėl ko jis mane muša, va geriausias super, va draugai. Atėjo va iš niekur niekur su gaspadine atėjo va" ir rodo rankų gestais. Policijos pareigūnas sako " tai nė nespėjot net žodžiais?". Asmuo stovintis šalia sako " va prailgintoją tiesė, įbėgo į pavėsinę ir va piso, piso .." rodo rankų gestais. Policijos pareigūnas sako " o tai jam su galvą normaliai viskas?". Asmuo stovintis šalia sako " nu tai jo, širdininkas". R. R. sėdintis ant sofos sako " va jam kažkas tai, va liudininkų aš turiu". " Va atėjo sumušė" atsistojo ir rodo gestais ir sako " aš norėjau gintis, bet ". Policijos pareigūnas sako " sėsk jau ". Kitas policijos pareigūnas sako " tai mes supratom, aš turiu jo duomenis". Policijos pareigūnas išaiškina R. R., jei turės pretenzijų kreiptis į komisariatą, nurodo, kad įvykis užfiksuotas. Asmuo stovintis šalia sako " lazda piso". Išeina policijos pareigūnai iš namo. Iš namo išeina ir R. R. su asmeniu ir vyksta tarp jų pokalbis. Vaizdo įrašo pabaiga ( b.l. 71-73).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialistas davė išvadą Nr.G474/2023 (09), kurioje nurodyta, kad R. R. klinikiniais duomenimis konstatuota blužnies plyšimas, kraujo išsiliejimas į pilvaplėvės ertmę, kairės pusės X, XI, XII šonkaulių lūžimai, nubrozdinimas kairio dilbio srityje, ūmi mažakraujystė po nukraujavimo. R. R. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais ir dėl blužnies plyšimo bei jos pašalinimo operacijos metu, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. R. R. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2023 m. liepos 16d., galimai nurodytomis aplinkybėmis. R. R. konstatuotas nubrozdinimas kairio dilbio srityje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o konstatuoti šonkaulių lūžimai ir blužnies plyšimas, kuri buvo pašalinta operacijos metu - sunkų sveikatos sutrikdymą. R. R. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais. R. R. konstatuotus kūno sužalojimus galėjo pasidaryti pats griūdamas ir kontaktuodamas su kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais aplinkos daiktais ( b.l. 34-35).

2023 m. rugpjūčio 10d. A. Ž. apklaustas įtariamuoju parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę suprato ir kaltės neprisipažino. Į narkologo ir psichiatro įskaitas neįrašytas. R. R. yra jo draugas. Žinojo, kad R. apsigyveno pas V. namuose (duomenys neskelbtini). Š. m. liepos 13 d. R. R. atidavė 2 dėžes senų knygų, tačiau po kelių dienų knygas turėjo pasiimti, kadangi jų paprašė knygų savininkas, kad knygas grąžintų. R. R. ant jo užpyko, kad atsiima knygas, kurias atidavė. Jis R. R. paaiškino, kad su knygom įvyko nesusipratimas ir jis jas privalo grąžinti. 2023 m. liepos 16 d. apie 07.00 val. ryto paskambino iš R. R. telefono kažkokia moteris, girdėjo, kad fone kalbėjo R. R., kuris jį įžeidinėjo, kad paėmė knygas. Paskambinus moteris prašė pinigų, nes nori atsipagirioti. Jam pasidarė pikta, kad iš R. R. telefono paskambino moteris, pikta, kad girdėjosi fone, kaip R. R. pradėjo jį įžeidinėti, suprato, kad buvo įjungtas garsiakalbis. R. R. vadino jį įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tos pačios dienos ryte apie 10.00 val. važiavo kartu su drauge J. R. į jos namus ir nutarė, kad važiuojant užsuks pas R. R., gyvenantį (duomenys neskelbtini), ir išsiaiškins su juo. Jam atvažiavus pas R. R. į namus, jį rado pavėsinėje. Pavėsinėje dar buvo A. ir V. Jie visi buvo stipriai išgėrę. R. R. sėdėjo ant sofos, jis prie jo priėjo ir paklausė, kodėl jis taip kalba dėl tų knygų ir keikia jį. Sakydamas šiuos žodžius, su rankos delnu R. R. sudavė per pakaušį. Tuomet R. R. atsistojo ir sugriebė medinį kočėlą ar grūstuvę, nežino kaip jį pavadinti. Jis buvo medinis, pailgas apie pusės metro aukščio. Su ta medine lazda R. R. užsimojo jam suduoti. Jis tada pagriebė medinę lazdą ir ištraukė iš R. R. rankų, o tuo metu R. R. šonu vertėsi ant stalo ir stipriai suriko. R. R. tada aprimo ir atsisėdo vėl ant sofos. Jo draugė J. visada jam stovėjo už nugaros ir R. R. atsisėdus ant sofos J. liepė jam eiti, kad nevyktų konfliktas. Jis nesudavė R. R. su medine lazda į pilvo ir krūtinės sritį. Tik atėjęs į pavėsinę rankos delnu sudavė vieną kartą per pakaušio sritį, o vykstant konfliktui, daugiau fizinio smurto nenaudojo. Vykstant konfliktui pavėsinėje su R. jo draugai, t.y. V. ir A. sėdėjo ir į konfliktą nesikišo, jie beveik buvo kaip miegantys, nes visi buvo girti. Nori paminėti, kad R. R. prieš įvykį, t.y. gal prieš 2 ar 3 savaites nukrito nuo stogo ar kopėčių ir susilaužė šonkaulius, tačiau niekur nesikreipė, tik pats kažkuo susiveržęs buvo ir ėjo visas sulinkęs. Jam apie tai pasakojo pats R. R. ( b.l. 109-110).

2023 m. spalio 16d. A. Ž. papildomai apklaustas įtariamuoju parodė, kad jam atėjus į pavėsinę, R. R. sėdėjo, o jis atėjęs jam rankos delnu sudavė per pakaušio sritį. Sudavė dėl to, kad telefoninio pokalbio metu R. R. jį išvadino necenzūriniais žodžiais, dėl to jis atvykęs buvo supykęs ir delnu sudavė R. per pakaušio sritį. Matė, kad R. yra neblaivus, jis jam nieko nesakė, tik pagriebė medinę lazdą. R. atsistojo ir su ta medine lazda užsimojo jam suduoti, tačiau jis sugriebė medinės lazdos kitą galą, todėl smūgio išvengė. R. medinės lazdos galo nepaleido jis ir laikė kitą medinės lazdos galą. Jie tarpusavyje pradėjo tąsytis su medine lazda, t.y. jis tąsė vieną lazdos galą į savo pusę, o R. tęsė kitą medinės lazdos galą irgi į savo pusę. Ar tuo metu, kuomet tąsėsi, galėjo pataikyti su medinės lazdos galu R. į pilvo sritį, tai paaiškina, kad galbūt ir galėjo, kuomet abu tąsėsi, tai medinės lazdos galu keletą kartų galėjo pataikyti į pilvo sritį. Su R. tąsėsi apie nepilnai minutę laiko. Jokio riksmo nebuvo, kuomet abu tąsėsi su medine lazda. Jam pavykus atimti iš R. lazdą, R. prarado pusiausvyrą ir virto dešiniu šonu ant stalo. R., krisdamas ant stalo, suriko ir po to nuo stalo atsispyrė rankomis ir atsisėdo ant šalia esančios sofos. Jo draugė buvo šalia ir jį sugriebusi už rankos išsivedė. Jis nežinojo, kad įvykio dieną buvo iškviesta greitoji pagalba R. Jis pas R. su medine lazda neatėjo, R. turėjo medinę lazdą pavėsinėje. Šiuo metu daugiau nieko paaiškinti neturi ( b.l. 112-113).

2023 m. lapkričio 8d. A. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad įtariamasis A. Ž., atvykus (duomenys neskelbtini), parodė pavėsinę, kurioje įvyko jo konfliktas su R. R. ir panaudojant manekeną, parodė ir paaiškino, kaip vyko konfliktas su R. R., kaip jie stumdėsi, laikydami lazdą, kaip jis ištraukė lazdą ir R. R. nukrito ant pavėsinėje buvusio stalo ( b.l. 118-119).

2023 m. gruodžio 21d. A. Ž. apklaustas įtariamuoju parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę suprato ir kaltės neprisipažįsta, paaiškina, kad jis išsamius parodymus yra davęs ankstesnėse apklausose, nieko daugiau papildyti ir paaiškinti šiuo metu neturi ( b.l. 123).

Atsižvelgus į šiuos ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintus įrodymus, bei į kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis 2023 m. liepos 16 d. apie 10:07 val. namų pavėsinėje, adresu : (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia buku bukabriaunu daiktu sudavė ne mažiau nei du smūgius į rankas, galvos, krūtinės, pilvo sritį, tuo padarydamas R. R. sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė blužnies plyšimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, kairės pusės X,XI, XII šonkaulių lūžimais, nubrozdinimu kairio dilbio srityje, ūmę mažakraujystę po nukraujavimo, tai yra tyčia sužalojo nukentėjusįjį ir yra atsakingas už sužalojimo metu kilusius padarinius –sunkų sveikatos sutrikdymą.

Ištirtais teisiamojo posėdžio metu įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis iš pykčio, kad praeityje jis padėjo nukentėjusiajam, o pastarasis jį iškeikė dėl to, kad jam nedavė alkoholio ir pinigų alkoholiui įsigyti, sužalojo nukentėjusįjį, suduodamas jam smūgius lazda į šoną, ranką. Kaltinamasis nurodė, kad jis nesiekė ir nenorėjo sunkiai sužaloti nukentėjusįjį, tačiau sužalojimų pobūdis, lokalizacija rodo tyčią padaryti sunkų kūno sužalojimą arba neapibrėžtą tyčią. Kaip jau minėta, sužalojimai medine lazda buvo padaryti nukentėjusiojo krūtinės, pilvo srityje-svarbioje žmogaus kūno dalyje. Nagrinėjamu atveju, A. Ž. veikoje yra visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, todėl kaltinamojo veika kvailifikuota teisingai.

Kadangi kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą veiką, jam skiriama bausmė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kaltės nepripažino, galvodamas, jog ne jo veiksmai sužalojo nukentėjusįjį, kadangi buvo girdėjęs apie nukentėjusiojo ankstesnius susižalojimus, teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino, nurodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio.

Prisipažinimu laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020).‏‏‎

Bylos duomenimis kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, lankė jį ligoninėje, išreiškė nuoširdų gailestį dėl savo veiksmų ir davė detalius parodymus. Be to, savanoriškai atlygino dalį Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio. Nagrinėjant bylą teisme, jokių kliūčių savo parodymais nedarė, sutiko, jog byla būtų išnagrinėta sutrumpintu įrodymų tyrimu. Todėl šių aplinkybių pagrindu teismas laiko, jog yra pagrindas pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012 ir kt.). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020).

Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis, būdamas neblaivus, skambino anksti ryte telefonu kaltinamajam, kurio prašė alkoholio ir pinigų alkoholiui įsigyti, o to negavus, iškeikė kaltinamąjį. Kaltinamasis, kuris praeityje buvo padėjęs nukentėjusiajam pragyventi, supyko dėl tokio nukentėjusiojo elgesio, o nukentėjusiajam paėmus lazdą, ją atėmė ir lazda sužalojo nukentėjusįjį. Nukentėjusysis pripažino, kad iškeikė kaltinamąjį, kadangi jis nepadėjo įsigyti alkoholio, jis paėmė į rankas medinę lazdą. Todėl teismas sprendžia, visos šios išvardintos aplinkybės vertinamos kaip provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys, paskatinęs kaltinamąjį atimti iš nukentėjusiojo lazdą ir pykčio įtakoje jį sužaloti. Todėl teismas laiko, kad įvertinus nukentėjusiojo elgesį, yra pagrindas pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys ( BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskirtina tyčiniams sunkiems nusikaltimams, nusikaltimas baigtas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą, tai yra teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.

Kaltinamasis anksčiau neteistas, nėra jo atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų ( b.l.101), nėra baustas už administracinių nusižengimų padarymą ( b.l.102), iki 2021 m.liepos 7d. dirbo ( b.l.104), iki 2024 m.kovo 8d. jam nustatytas 30 procentų darbingumo lygis (b.l.155), Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus 2023 m. spalio mėnesio sprendimu skirta asmeninė pagalba (b.l.156), 2024m. vasario 26d. medicinos dokumentų išraše/ siuntime nurodyti A. Ž. susirgimai, tokie kaip Kitos krūtinės anginos formos, Koronarinis angioplastinis implantas ar transplantas, Lėtinis prieširdžių viržėjimas, Stazinis širdies nepakankamumas, Galvinių nervų gerybinis navikas, Senas miokardo infarktas ir kt. (b.l.157), Marijampolės savivaldybės Marijampolės miesto seniūnės 2024 m. kovo 7d. charakteristikoje nurodyta, jog A. Ž. gyvena vienas, nuosavybės teise priklausančiame name, gauna netekto darbingumo pensiją. Seniūnija nėra gavusi jokios neigiamos informacijos bei nusiskundimų dėl A. Ž. netinkamo elgesio, su kaimynais jokių problemų nebuvo fiksuota. A. Ž. laikosi visuomenėje priimtų teisės normų (b.l.158). Mokėjimo nurodymais A. Ž. sumokėjo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2024 m. sausio 24d. 450,43 eurus, 2024 m. vasario 8d. -500 eurų, 2024 m. kovo 7d.-500 eurų (b.l.159,160,161).

BK 135 straipsnio 1 dalis, numato tik vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki 10 metų.

BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų teismas nenustatė.

Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Be to, turi būti atkreiptas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas, įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi, vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.).

Nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, kuris jam atleido, pretenzijų neturi. Taip pat kaltinamasis iš dalies atlygino Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl nukentėjusioji gydymo išlaidų. Kaltinamajam iki 2024 m. kovo 8d. nustatytas 30 procentų darbingumas, kaltinamojo teigimu, padavė dokumentus dėl nedarbingumo pratęsimo. Taip pat teismas atsižvelgia ir vertina kaltinamojo duotus parodymus, jo nuoširdų gailestį, atsižvelgia į kaltinamojo amžių (šiuo metu jam 63 metai). Šių nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas iš esmės reikštų vienintelį bausmės paskirties – nubaudimo – realizavimą. Kiti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai nagrinėjamoje byloje objektyviai nebūtų pasiekti ir netektų prasmės. Tuo tarpu paskirta bausmė turi būti veiksminga. Veiksminga bausme gali būti pripažinta tik tokia bausmė, kuria įgyvendinami visi jai keliami tikslai.

Todėl atsižvelgus į išdėstytą, įvertinus inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtinos bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliuojant jo nuo visuomenės, o suteikiant jam galimybę pasitaisyti, toliau atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Veiksminga bausmė kaltinamajam yra laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą– dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, pritaikius BK 64 ¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam 2023 m. rugpjūčio 10d. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus jį vykdyti, panaikinama (b.l.114-116, BPK 139 straipsnio 3 dalis).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 9450,43 Eur žalos atlyginimo ( b.l. 76-77). Ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos : R. R. nuo 2023 m. liepos 16d. iki 2023 m. liepos 24d. buvo gydomas VšĮ Marijampolės ligoninėje dėl blužnies parenchimos didelės apimties pažeidimo, pacientui suteikta difterijos, stabligės vakcina. Už suteiktas paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų paslaugų kaina 9450,43 eurų.

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, pateikė mokėjimo nurodymus, iš kurių matoma, jog per tris kartus sumokėjo Valstybinei ligonių kasai 1450,43 eurų.

Civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, kadangi sutinkamai su CK 6.283 str. 1 dalimi, 6.280 str., už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius, o atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso ( atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš kaltinamojo priteistina 8000 eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, trys kompaktiniai diskai, esantys voke prie bylos, paliekami prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžuiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę – laisvės apribojimą 2 (dviems) metams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsnio 1 dalį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, įpareigoti A. Ž. dalyvauti elgesio programoje.

Paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą, įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Kauno teritorinės kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo A. Ž. 8000 eurų žalai atlyginti dėl nukentėjusiojo R. R. gydymo išlaidų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, tris kompaktinius diskus, esančius voke prie bylos, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.