- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-19
- Bylos Nr.
- 2S-1167-264/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16935-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- G. T.
- Trečiasis asmuo
- Nordea Bank AB Lietuvos skyrius
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. T. atstovės advokatės I. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-33-752/2016 pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui G. T. ir atsakovo G. T. priešieškinį ieškovei V. T., trečiasis asmuo byloje Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui G. T. ir atsakovo G. T. priešieškinį ieškovei V. T., trečiasis asmuo byloje Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
2016-02-02 ieškovė pateikė prašymą iš dalies pakeisti 2015-09-25 Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – padidinti priteistą iš atsakovo laikiną sūnums išlaikymo dydį kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis jas indeksuojant kasmet Vyriusybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją: M. M. nuo 120 Eur iki 200 Eur, I. M. nuo 140 Eur iki 200 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas prieštaravimuose su ieškovės prašymu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės nurodytos sumos vaikų poreikiams akivaizdžiai per didelės ir nerealios, buvo specialiai padidintos.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016-02-22 nutartimi ieškovės V. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė jokių esminių aplinkybių, kurios neegzistavo nutarties priėmimo metu ir dėl ko padidėjo nepilnamečio I. T. poreikiai, nenurodė. Nepilnametis M. lankė darželį ir 2015-09-25 nutarties priėmimo metu, taigi šios vaikui patiriamos išlaidos buvo įvertintos. Specialiųjų poreikių vaikas neturi. Nors ieškovė nurodė, kad nepilnametis pradėjo lankytis pas psichologę, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismas pažymėjo, kad tik išsprendęs šalių ginčą iš esmės, teismas išsamiai nustatys kiekvieno vaiko poreikius pagal jo amžių ir atitinkamai išlaikymo dydį.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
Šalies argumentai
Ieškovė V. T. atstovaujama advokatės I. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-02-22 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš dalies pakeitimo tenkinti. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir teismo sprendimo priėmimo taisykles, kadangi tinkamai neištyrė ir neįvertino ieškovės į bylą pateiktų įrodymų dėl vaikams reikalingos pinigų sumos dydžio, kurie neabejotinai turi svarbią reikšmę siekiant atskleisti ginčo esmę, o taip pat nepasisakė, kodėl šie įrodymai yra atmestini, tokiu būdu teismas pažeidė CPK 176 str., 185 str. nuostatas, kas lėmė neteisėtos nutarties priėmimą ir nukrypimą tiek nuo vienodo teisės aiškinimo ir taikymo, tiek nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nėra pateikusi įrodymų, pagrindžiančių, kad M. T. lankosi pas psichologą. Ieškovė kartu su 2016-02-02 prašymu pateikė AB SEB banko išrašą, iš kurio aiškiai galima matyti, kad 2016-01-08 ieškovė pervedė 100 Eur (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad VĮ (duomenys neskelbtini) yra institucija, kurios specialistai teikia M. T. kvalifikuotą psichologinę pagalbą. Teismas, visiškai nevertino ir neatsižvelgė į tai, jog M. T. yra būtina odontologo pagalba. Teismas nurodė, kad jokių esminių aplinkybių, kurios neegzistavo nutarties priėmimo metu ir dėl ko padidėjo nepilnamečio I. T. poreikiai nenurodė. Tačiau priešingai, negu teigia teismas, 2016-02-02 prašyme buvo aiškiai nurodyta, kad sūnus I. T. labai prašo vesti jį mokytis užsienio kalbos, o būtent, - anglų kalbos, kuri mokykloje vaikui sekasi kiek prasčiau negu kiti dalykai ir dėl to vaikas patiria neigiamas emocijas ir kompleksą dėl žinių stokos. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad iš pateiktų įrodymų yra akivaizdu, jog būtiniesiems vaikų poreikiams patenkinti yra išleidžiama kur kas didesnė suma negu nustatyta teismo.
2. Teismas pažeidė proceso teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institute. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant tiek laikinojo, tiek ir nuolatinio išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas procesinį sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Būtina pabrėžti, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą
3. Teismas iš esmės paneigė esminiu laikomą vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principą. Tiek ieškovės, tiek ir atsakovo turtinė padėtis gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą, todėl, nagrinėjamu atveju, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (o ne tik patenkinantis būtinus vaikų poreikius). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Orientacinį priteistino išlaikymo dydį šio ginčo nagrinėjimo metu sudaro 325 eurai. Teisminėje praktikoje yra ne tik, kad atsižvelgiama į orientacinį priteistino išlaikymo dydį, bet ir laikoma, kad minėta orientacinio priteistino išlaikymo dydžio suma - neįrodinėtina, nes ji yra būtina užtikrinti tik gyvenimiškai būtinus vaiko poreikius, todėl nepagrįstas teismo argumentas, jog prašoma priteisti laikino išlaikymo suma nepagrįsta įrodymais. Minėta orientacinio priteistino išlaikymo dydžio suma neįrodinėtina, nes būtent ši suma yra būtina užtikrinti tik gyvenimiškai būtinus vaiko poreikius, byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys specialiuosius vaiko (I. T.) poreikius, t.y. rašytiniai įrodymai, viršijančio orientacinio priteisino išlaikymo dydį (užtikrinantį tik būtinus vaiko poreikius). Nagrinėjamu atveju, tiek VTAS, tiek ir ieškovės pateikti (kartu su Ieškiniu) rašytiniai įrodymai, patvirtino aplinkybes, jog nepilnametis sūnus I. T. turi talentą piešti, todėl, ieškovė, siekdama skatinti sūnaus meninius gabumus, tam, jog vaikas realizuotų savo įgimtus ar siektų įgyti naujus gebėjimus, lavintų esamus, veda sūnų į keramikos ir piešimo užsiėmimus, perka reikalingas prekes užsiėmimams. Teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui (I. T.) priteisimo, šių aplinkybių neįvertino, dėl jų nepasisakė, ir neužtikrino sąlygų nepilnamečiui vaikui realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus ir įgyti naujus. Teismų praktika tokio pobūdžio bylose (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priteisiant/nustatant laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams) formuojama ta linkme, kad teismų vertinimu, būtina bei priteistina nepilnamečiui vaikui laikino išlaikymo suma yra nuo 150 Eur, kitu atveju teismai pripažįsta, kad mažesnė negu 150 Eur laikino išlaikymo suma yra per mažo dydžio, kad patenkintų nepilnamečio vaiko minimalius poreikius.
Atsiliepimas
Atsakovas G. T. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti bei paskirti apeliantei 5792 Eur baudą už nepagrįstą atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016-02-22 nutarties. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
1. Ieškovės atskirajame nurodyti teiginiai dėl pirmos instancijos teismo netinkamai įvertintų rašytinių įrodymų yra nepagrįsti, neparemti jokiais įrodomąją vertę turinčiais įrodymais, todėl atmestini. Teismo nustatytas laikinasis vaikų išlaikymo dydis - 140 eurų už I. T. ir 120 eurų už M. T. - ne tik užtikrina būtinuosius vaikų poreikius, bet ir suteikia galimybę vaikams užtikrinti vaikų poreikius, reikalingus pilnaverčiam jų asmenybės vystymuisi. Pastaruosius 5 mėnesius išlaidos nepilnamečiams vaikams ieškovės buvo specialiai padidintos su tikslu prisiteisti didesnį išlaikymą iš manęs, G. T.. Vaikams buvo perkami įvairūs daiktai, žaislai, brangūs rūbai bei batai, buities ir higienos reikmenys, nors dalis jų netgi nebuvo būtini. Buvo mokama už įvairius pirkinius ir pramogas, visiškai netaupant ir neatsižvelgiant į šeimos pajamų lygį, tai iškreipia realų išlaidų vaikams dydį ir neatspindi realios situacijos. Pagal ieškovės paskaičiuotas išlaidų sumas vaikams už rugsėjo – sausio mėnesius, pateiktos patikslintame ieškinyje, išlaidos vaikams reikiamo išlaikymo suma per mėnesį siekia apie 1075,72 Eur (535,66 už M. T. ir 540,06 Eur už I. T.). Tai atitinka beveik visą tiek atsakovo (1213,00 Eur) tiek ieškovės (1139,00 Eur) atlyginimą. Skirdama tokio dydžio (virš 1000 Eur) išlaidas vien vaikams, ieškovė negalėtų pragyventi iš savo atlyginimo, priskaičiavus dar kitas būtinas išlaidas, tad darytina išvada, jog ši suma yra specialiai padidinta ir neatitinka realybės. Gyvenant šeimoje, tokių išlaidų sumų niekada nereikėjo.
2. Nurodomos sumos knygoms bei žaislams, kurios siekia apie 60-80 eurų, yra per didelės ir nelogiškos. Taip pat neproporcingai didelės išlaidos vaikų aprangai. Taip pat, įskaičiuota daug kitų buities ir namų apyvokos prekių, kurios realiai jau buvo ir šiuo atveju nebuvo būtinos. Čekiuose, kaip maistas vaikams įskaičiuota daugelis produktų, kurių vaikai nemėgsta ir nevalgo, tokie kaip - tunas, alyvuogės, kai kurios sūrių rūšys, rūkyti mėsos gaminiai. Neaišku kaip ir pagal ką paskaičiuotos išlaidos kurui, t. y. ar kuras naudojamas vaikų poreikiams, kur jie yra vežami, kokiu atstumu ir pan. Knygas bei žaislus taip pat perka ir atsakovas, be to, kaip ir ieškovė, taip ir atsakovas, pagal poreikį perka vaikams kanceliarines prekes bei buities prekes, higienos reikmenis, apmoka kai kurias papildomas darželio ar mokyklos išlaidas. Atsakovas su vaikais būna per mėnesį apie 10-11 dienų, todėl turi išlaidų vaikų maistui. Nuomos, bei komunalinių mokesčių už butą dalis, nurodyta suma tenkanti vienam vaikui yra neprotingai didelė (vienam vaikui tenka apie 130 eurų į mėnesį, iš viso apie 260 eurų abiems vaikams), be to, ieškovė nepateikia įrodymų, tik preliminarius skaičiavimus, dėl nuomos ir komunalinių mokesčių sumos. Be to, kartu su ieškove tame pačiame nuomojamame bute gyvena ir jos draugas (sugyventinis), tad išlaidos komunaliniams mokesčiams, maistui bei buities prekėms turėtų būti dalinamos iš 4 asmenų, o ne iš trijų.
3. I. T. ir taip mokosi anglų kalbos, o iškilus būtinybei gerinti I. T. anglų kalbos žinias papildomomis pamokėlėmis, ieškovė turėtų pirma kreiptis į atsakovą, dėl šių pamokėlių išlaidų pasidalinimo, o nekaltinant atsakovo, jog jis geranoriškai neprisideda prie vaiko žinių tobulinimo. Ieškovės nurodomos sumos reikalingos M. T. dantukų tvarkymui, t. y. 345 Eur prasilenkia su realybe. Vaikui dantys buvo tvarkomi anksčiau be narkozės, įprastu būdu. Atsakovas pats vaiką vežė pas odontologą, tačiau konsultacijos metu nebuvo patvirtinta, kad sūnui būtina, ar netgi verta, taikyti bendrinę nejautrą, priešingai, buvo rekomenduojama ir toliau dantukus taisyti įprastu būdu. Atsakovas yra sakęs ieškovei, kad ir ateityje prisidės prie dantukų gydymo išlaidų. Taip pat negalima spręsti kiek yra psichologo konsultacijų M. T. poreikis pagrįstas, nes net ir pati ieškovė pažymi, kad tai buvo tik auklėtojos rekomendacija, tačiau bet kokiu atveju tai yra laikinos išlaidos (kiek man yra žinoma, M. T. jau kuris laikas nesilanko pas psichologą, tai truko tik apie mėnesį), jos turėtų būti suderintos ir su atsakovu ir skirtos atsižvelgiant į abiejų tėvų finansines galimybes ar ieškant alternatyvių sprendimų. Pažymėtina, jog ieškovė teiktame prašyme teigė, kad turi papildomų mėnesinių išlaidų sūnaus I. T. lankomiems papildomiems užsiėmimams, tačiau nepažymėjo, kad dauguma I. T. lankomų būrelių yra lankomi mokykloje ir yra nemokami. Baseinas buvo lankomas tik laikinai, organizuotai su visa klase vietoj fizinio lavinimo pamokų ir kainavo tik simboliškai. Vienintelis mokamas būrelis yra dailės, tačiau atsakovo mokamos jam sumos pilnai užtenka padengti iš mokamo išlaikymo I. T..
4. Ieškovė manipuliuoja vyresnio vaiko (I. T.) specialiaisiais poreikiais, ir iškreipia realią situaciją savo naudai. Sąkandžio defektas šiuo atveju gali būti koreguojamas paprastesnėmis ir pigesnėmis priemonėmis. Pateiktas kainininkas parodo tik bendras, abstrakčias kainas, tačiau neįrodo ir nepagrindžia realių išlaidų, nėra individualizuotos išlaidos, kurios būtinos išskirtinai I. T. sąkandžiui gydyti. Be to, ieškovė turi visas sąlygas piktnaudžiauti tomis išlaidomis, nes odontologės pas kurias ji lankosi, yra jos kurso draugės ir gali išlaidas pakoreguoti pagal jos norus. Dėl to tų išlaidų dydžiai nėra patikimi. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sutiko, kad sutuoktiniai prisidėtu lygiomis dalimis - sūnaus I. T. specialiuosius poreikius abi šalys padengia po ½ dalies išlaidų, skirtų apmokėti už I. T. specialiųjų poreikiu patenkinimą (gydymo ir medicininės paslaugos, vaistai, konsultacijos ir kt.), todėl ieškovės teiginiai, jog ji viena prisideda ir ateityje prisidės prie I. T. specialiųjų poreikiu patenkinimo yra niekinės reikšmės. Ieškovei netinka minėtos sąlygos kadangi būtu apmokėtos tik realios išlaidos ir ieškovė neturėtu papildomos naudos.
5. Ieškovė neteisingai nurodo, kad ji skiria daug dėmesio ir laiko ugdyti vyresnio vaiko (I. T.) meninius sugebėjimus, bei perka užsiėmimams reikalingas priemones. Atsakovas pirko priemones vyresnio vaiko meniniams gabumams tobulinti ir pilnai prisidėjo bei prisideda, ir dabar prie šio talento vystymo. Be to, tai nereikalauja daug ir brangių priemonių, todėl neturi didelės įtakos I. T. išlaikymo dydžiui, kadangi priemonėmis, kurios reikalingos vaiko meniniams gabumams ugdyti, jis yra pilnai aprūpinamas.
6. Atsakovo šiuo metu visos vidutiniškai per mėnesį gaunamos pajamos (iš darbovietės UAB (duomenys neskelbtini)), yra 1213 Eur, o ieškovės, kaip ji nurodo patikslintame skunde, vidutinės pajamos per mėnesį yra 1400 Eur. Be to atsakovas kiekvieną mėnesį iš savo asmeninės banko sąskaitos apmoka suteiktą paskolą butui. Kadangi atsakovas apmoka ir šeimos būstui suteiktą paskolą bei visus mokesčius susijusius su minėtu būstu, todėl atsakovas neišgali mokėti po 200 Eur kiekvienam sūnui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nes jos yra nepagrįstai didelės, ir tokiu atveju būtų pažeistos atsakovo kaip vaikų tėvo teisės - atsakovas negalės patenkinti nei savo nei vaikų, tuo metu kai jie bus su atsakovu, būtiniausių poreikių, nekalbant jau apie papildomus vaikų poreikius. Be to, atsakovas turi senyvo amžiaus tėvus, kuriems reikalinga jo finansinė parama, kadangi iš gaunamų senatvės pensijų, jie nepadengia visų mėnesinių mokesčių gyvenamajai vietai apmokėti bei išlaidų, reikalingų vaistams įsigyti. Bloga situacija yra su atsakovo tėčiu, kurį 2 kartus buvo ištikęs insultas ir dėl šių priežasčių, jam reikalingi brangesni vaistiniai preparatai.
7. Ieškovė Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jau antrą kartą teikia atskirąjį skundą dėl tų pačių motyvų - dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo. Pabrėžtina, jog ieškovė teiktame prašyme dėl Kauno apylinkės teismo 2015-09-25 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikinųjų apsaugos priemonių civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies pakeitimo, atsispindėjo tie patys teisiniai argumentai bei aplinkybės kaip ir 2015-09-28 pateiktame atskirajame skunde dalyje dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Be to, tie patys teisiniai argumentai atsispindi ir šiame Kauno apygardos teismui ieškovės pateiktame atskirajame skunde. Ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir reiškia nepagrįstus procesinius dokumentus (prašymus, atskiruosius skundus) bei stengiasi vilkinti Kauno apylinkės teisme civ. bylos Nr. (duomenys neskelbtini) bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai atsakovas prašo ieškovei paskirti 5792 Eur baudą už nepagrįstą atskirąjį skundą dėl 2016-02-22 Kauno apylinkės teismo priimtos nutarties civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės V. T. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015-09-25 nutartimi iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams I. T. po 140 Eur ir M. T. po 120 Eur nuo 2015-08-17 (ieškinio padavimo dienos) iki sprendimo priėmimo. Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą 2015-11-16 nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015-09-25 nutartį paliko nepakeistą. Ieškovė 2016-02-02 pateikė prašymą iš dalies pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir padidinti vaikams priteistą išlaikymą iki 200 Eur. Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymo netenkino.
Apeliantė nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir teismo sprendimo priėmimo taisykles, kadangi tinkamai neištyrė ir neįvertino ieškovės į bylą pateiktų įrodymų dėl vaikams reikalingos pinigų sumos dydžio, kurie neabejotinai turi svarbią reikšmę siekiant atskleisti ginčo esmę. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinį, nepasisako dėl ginčo esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui (vaikams) dydžio bei atsakovo galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintini išnagrinėjus bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą). Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas neturėjo pareigos įvertinti ir pasisakyti dėl rašytinių įrodymų, kuriais šalys grindžia nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo dydžius, kadangi šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai. Apeliantės pateikta nepilnamečių vaikų poreikių lentelė šiuo atveju nevertintina, visos išlaidos ir jų dydžiai nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti bus išsamiai išanalizuoti ir įvertinti nagrinėjant bylą iš esmės. Tuo tarpu taikant laikinąją apsaugos priemonę ir priteisiant laikiną išlaikymą, tokio išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, vaikų amžių, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu. Laikinas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas yra speciali įstatymo numatoma laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 4 p., CPK 145 str. 1 d. 11 p.). Šios laikinosios apsaugos priemonės tikslas – apsaugoti nepilnamečio vaiko teises ir interesus iki teisminio ginčo tarp šalių, vaiko tėvų, išsprendimo iš esmės. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos Kauno apylinkės teismo2015-09-25 nutartimi. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad visada gali atsirasti nenumatytų išlaidų, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas keisti nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatė, kad ieškovė jokių esminių aplinkybių, kurios neegzistavo nutarties priėmimo metu ir dėl ko padidėjo nepilnamečio I. T. poreikiai, nenurodė, kad nepilnametis M. T. lankė darželį ir 2015-09-25 nutarties priėmimo metu, taigi šios vaikui patiriamos išlaidos buvo įvertintos. Tai, kad apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nėra pateikusi įrodymų, pagrindžiančių, kad M. T. lankosi pas psichologą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamos nutarties, neteisėtumo ir ją naikinti šio argumento pagrindu. Psichologo paslaugoms pagrįsti apeliantė pateikė tik AB SEB banko išrašą, iš kurio matyti, kad 2016-01-08 ieškovė pervedė 100 Eur VĮ (duomenys neskelbtini) . Tačiau vienkartinis mokėjimas apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįrodo, kad teikiamos psichologo paslaugos yra ilgalaikės, tęstinio pobūdžio ir dėl to išlaidos patiriamos kiekvieną kartą pasinaudojus šia paslauga. Nors apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ji sūnų I. T. veda į dailės būrelį ir apmoka su tuo susijusias išlaidas, tačiau kaip matyti iš 2015-09-25 nutarties, teismas yra nustatęs atsakovo laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Iš šios tvarkos matyti, kad vaikai dalį laiko praleidžia kartu su atsakovu. Todėl lieka nepaneigta aplinkybė, kad vaikams būnant su atsakovu, pastarasis taip pat patiria papildomų išlaidų susijusių su vaikų poreikių ir interesų tenkinimu. Nors apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė, jog I. T. reikalingos anglų kalbos pamokos, tačiau dėl šių išlaidų realaus būtinumo ir jų konkretaus dydžio nepateikė jokių įrodymų. Tas pats pasisakytina ir dėl M. T. išlaidų odontologui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodomos aplinkybės buvo nurodytos teikiant pirminį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad pareigą išlaikyti savo vaikus turi abu tėvai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pateitus bylos dalyje įrodymus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu.
Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2015-02-22 nutartis teisėta, pagrįsta ir jos naikinti atskirojo skundo argumentų pagrindu, nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.).
Dėl atsakovo prašymo skirti apeliantei 5792 Eur dydžio baudą.
Atsakovas prašo apeliantei paskirti 5 792 Eur baudą už nepagrįstą atskirąjį skundą dėl 2016-02-22 Kauno apylinkės teismo priimtos nutarties civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu ieškovė Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jau antrą kartą teikia atskirąjį skundą dėl tų pačių motyvų - dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo. Pabrėžtina, jog ieškovė teiktame prašyme dėl Kauno apylinkės teismo 2015-09-25 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikinųjų apsaugos priemonių civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies pakeitimo, atsispindėjo tie patys teisiniai argumentai bei aplinkybės kaip ir 2015-09-28 pateiktame atskirajame skunde dalyje dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Be to, tie patys teisiniai argumentai atsispindi ir šiame Kauno apygardos teismui ieškovės pateiktame atskirajame skunde. Ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir reiškia nepagrįstus procesinius dokumentus (prašymus, atskiruosius skundus) bei stengiasi vilkinti Kauno apylinkės teisme civ. bylos Nr. (duomenys neskelbtini) bylos nagrinėjimą.
Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Aplinkybė, kad ieškovė teiktame prašyme dėl Kauno apylinkės teismo 2015-09-25 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikinųjų apsaugos priemonių civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies pakeitimo, atsispindėjo tie patys teisiniai argumentai bei aplinkybės kaip ir 2015-09-28 pateiktame atskirajame skunde dalyje dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ji pateikė aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą ar veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą, todėl nenustačius piktnaudžiavimo procesu fakto, nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl baudos apeliantei skyrimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės V. T. atskirąjį skundą šios išlaidos (2,58 Eur) iš jos nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.