- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- 2S-747-212/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03207-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Pareiškėjas
- K. L.
- Suinteresuotas asmuo
- T. M., I. S., V. D., Panevėžio miesto 8-ojo notarų biuro
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) K. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7316-223/2019 pagal pareiškėjo K. L. skundą suinteresuotiems asmenims T. M., T. M., I. S., V. D., Panevėžio miesto 8-ojo notarų biuro notarei L. J., Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl notarinio veiksmo atidėjimo ir įpareigojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl notaro veiksmų ir prašė Panevėžio miesto 8-ojo notarų biuro notarės L. J. 2019 m. liepos 19 d. atsisakymą atlikti procesinį veiksmą – išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą tuo pagrindu, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas palikimą priėmė faktiškai pradėdamas mirusios testatorės L. G. turtą valdyti per trijų mėnesių terminą, pripažinti negaliojančiu ir įpareigoti Panevėžio miesto 8-ojo notarų biuro notarę L. J. įstatymo nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į L. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.
2. Pareiškime nurodė, kad jis gyveno su L. G. iki jos mirties. L. G. 2016 m. spalio 1 d. surašė asmeninį testamentą, kuriuo butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko lygiomis dalimis T. M., T. M., I. M. (dabar S.) ir pareiškėjui, grynus pinigus – V. D., automobilį – T. M., papuošalus – I. M. (dabar S.), biuro baldus – T. M., viskio butelį – R. D.. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-3601-940/2019 L. G. asmeninis testamentas buvo patvirtintas. Įsiteisėjus minėtai teismo nutarčiai, pareiškėjas kreipėsi į notarą su pareiškimu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į palikėjos L. G. palikimą. Panevėžio miesto 8-ojo notarų biuro notarė L. J. 2019 m. liepos 19 d. raštu „Dėl notarinio veiksmo atidėjimo“ informavo, jog paveldėjimo byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas priėmė palikimą trejų mėnesių terminu, nėra duomenų, kad palikimą pareiškėjas priėmė faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, nėra žinoma ar kiti įpėdiniai sutinka, kad pareiškėjas priimtų palikimą. Pareiškėjas su tokia notarės pozicija nesutinka, nes kreipėsi į teismą dėl asmeninio testamento patvirtinimo ir ši faktinė aplinkybė įrodo, kad jis yra priėmęs palikimą per įstatymo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, mano, jog notarė atsisakė išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą tuo pagrindu, kad nėra duomenų apie jo priimtą palikimą per įstatymo nustatytą terjų mėnesių terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinę bylą dėl notarinio veiksmo atidėjimo ir įpareigojimo pagal pareiškėjo K. L. skundą suinteresuotiems asmenims T. M., T. M., I. S., V. D., Panevėžio miesto 8-ojo notarų biuro notarei L. J., Valstybės įmonei „Turto bankas“ nutraukė ir priteisė iš pareiškėjo K. L. 17,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
4. Teismas nustatė, kad notarės pareiškėjui pateiktame 2019 m. liepos 19 d. atsakyme nurodyta, kad notarinio veiksmo – paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra atidedamas, išaiškinant, kad notarinis veiksmas galės būti atliktas, jeigu iš įpėdinės V. D. bus gautas sutikimas dėl palikimo priėmimo pasibaigus terminui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.57 straipsnio 1 dalis), arba bus pateiktas teismo sprendimas, nustatantis juridinį faktą, kad L. G. palikimas priimtas faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), arba bus pateiktas teismo sprendimas dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Notarinių veiksmų atidėjimas, siekiant klausimo išnagrinėjimui surinkti visą reikiamą informaciją, negali būti traktuojamas kaip atsisakymas, išreikštas notarės neveikimu, ar atsisakymas atlikti prašomą notarinį veiksmą
5. Dėl nurodyto teismas sprendė, kad notarės raštas dėl procesinių veiksmų atidėjimo negali būti apskundimo objektu remiantis Lietuvo Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 511 straipsniu, todėl civilinę bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas K. L. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
7. Nurodo, kad notarė vietoje to, kad išspręstų klausimą iš esmės ir išduotų paveldėjimo teisės liudijimą ar atsisakytų jį išduoti, nusprendė pasiūlyti jam nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą arba laukti, kol paveldėtoja duos sutikimą priimti palikimą praleidus įstatyme nsutatytą terminą, tuo aiškiai išreikšdama nepagrįstą nuomonę, kad jis nėra priėmęs palikimo per trejų mėnesių terminą, todėl mano, kad toks notarės veiksmas yra skundžiamas.
8. Pažymi, jog yra priėmęs palikimą, nes per tris mėnesius kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti mirusiosios asmeninį testamentą. Įsiteisėjusi teismo nutartis dėl asmeninio testamento patvirtinimo įrodo aplinkybę, jog jis yra priėmęs palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti, per įstatymo nustatytą terminą ir papildomai kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nereikia.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Panevėžio miesto 8-ojo notarų biuro notarės L. J. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
10. Nurodo, kad paveldėjimo bylos duomenimis, 2019 m. kovo 21 d. L. G. palikimą priėmė mirusiosios motina V. D., pateikdama palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Ji yra įpėdinė ir pagal įstatymą, ir pagal testamentą. 2019 m. liepos 17 d. nebuvo duomenų, ar per įstatymo nustatytą terminą palikimą priėmusi įpėdinė V. D. sutinka, kad pareiškėjas priimtų palikimą pasibaigus terminui be kreipimosi į teismą.
11. Mano, kad pareiškimo pateikimas teismui dėl palikėjos asmeninio testamento patvirtinimo negali būti laikomas pareiškėjo palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Teismas civilinėje byloje Nr. 2SP-3601-940/2019 patvirtino L. G. 2016 m. spalio 1 d. surašytą asmeninį testamentą, tačiau teismas nesprendė klausimo dėl palikimo priėmimo, pareiškėjui faktiškai pradėjus testatorės turtą valdyti.
12. Taip pat nurodo, jog kadangi pareiškėjo prašymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą įstatymams neprieštaravo, tačiau reikėjo surinkti visą informaciją, gauti dokumentus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – ir Notariato įstatymas) 29 straipniu, buvo nutarta notarinį veiksmą atidėti, išaiškinant pareiškėjui, kokius dokumentus būtina pateikti ta, kad notarinis veiksmas galėtų būti atliktas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui nebuvo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, notarinis veiksmas tik atidėtas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, kadangi notarinių veiksmų atidėjimas negali būti apskundimo objektu.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys T. M., T. M., I. S. ir V. D. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.
14. Mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą šioje byloje, nepažeidė paveldėjimą reglamentuojančių teisės normų.
15. Papildomai paaiškina, kad pilnai sutinka su teismo nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, teisiniu nagrinėjimų aplinkybių įvertinimu bei notarės atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kad palikimą po velionės L. G. mirties priėmė V. D..
Šalies argumentai
16. Atkreipia dėmesį, kad palikimą po velionės mirties priėmė faktiškai turtą valdydami ir velionės sesuo I. S. bei velionės sūnėnai – T. M. ir T. M.. Visi šie asmenys po velionės mirties rūpinosi velionės šermenimis, laidotuvėmis, kapo priežiūra, paminklo statymu, mokėjo už velionės nekilnojamojo turto išlaikymą mokesčius ir t. t. Tuo tarpu pareiškėjas K. L. niekuo neprisidėjo ir niekaip nesirūpino po velionės mirties likusiu nekilnojamuoju turtu, neprižiūrėjo turto bei nemokėjo mokesčių.
17. Nurodo, kad šiuo metu pareiškėjas K. L. kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus dėl juridinio fakto – palikimo priėmimo per įstatymu nustatytą terminą – nustatymo (civilinė byla Nr. 2YT- 9558-589/2019).
18. Mano, kad pareiškėjo elgesys po velionės L. G. mirties niekaip neatitinka CK 5.51 straipsnio nuostatos, kai įpėdinis gali būti laikomas priėmusiu palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti, todėl pareiškėjo atskirasis skundas negali būti tenkinamas.
19. Valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis paliktina nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjo K. L. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis, 338 straipsniai).
22. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla dėl notarinio veiksmo atidėjimo ir įpareigojimo nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
23. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. G., kuri 2016 m. spalio 1 d. surašytu asmeniniu testamentu savo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paliko K. L. ir suinteresuotiems asmenims T. M. bei T. M. (sūnėnams), I. M. (seserei, dabar S.), pinigus banke – suinteresuotam asmeniui V. D. (motinai), automobilį – T. M., papuošalus – I. M., biuro baldus – T. M., viskio butelį – R. D. (tėvui) (b. l. 31, 47).
24. Palikimo atsiradimo vietos notarui 2019 m. kovo 21 d. V. D. pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, o R. D. – pareiškimą dėl palikimo atsisakymo. 2019 m. birželio 6 d. I. S. notarei pateikė prašymą dėl 10‘000 Eur kreditorinio reikalavimo L. G. palikimą priėmusiems įpėdiniams patvirtinimo (b. l. 29, 30, 40-41, 52). Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2019 m. kovo 22 d. gautas K. L. pareiškimas dėl mirusiosios L. G. 2016 m. spalio 1 d. asmeninio testamento patvirtinimo, kuris 2019 m. liepos 4 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2SP-3601-940/2019, tenkintas (b. l. 4-7). Minėta nutartis įsiteisėjo. K. L. 2019 m. liepos 16 d. prašymu kreipėsi į notarę, prašydamas jo vardu kreiptis į visus laiku L. G. palikimą priėmusius įpėdinius tikslu išsiaiškinti, ar įpėdiniai sutinka, kad jo pareiškimas dėl palikimo priėmimo būtų notaro priimtas, pasibaigus CK 5.50 straipsnyje nurodytam terminui (b. l. 61). Dėl nurodytos informacijos notarė 2019 m. liepos 16 d. raštu Nr. S-19 kreipėsi į V. D., kuris jai įteiktas 2019 m. liepos 18 d. (b. l. 71-72).
25. K. L. 2019 m. liepos 17 d. pareiškimu taip pat kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau notarė 2019 m. liepos 19 d. raštu „Dėl notarinio veiksmo atidėjimo“, atidėjo paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimą, paaiškindama, jog minėtas notarinis veiksmas galės būti atliktas, jeigu iš įpėdinės V. D. bus gautas sutikimas dėl palikimo priėmimo pasibaigus terminui (CK 5.57 straipsnio 1 dalis) arba bus pateiktas sprendimas, nustatantis juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. G. palikimas priimtas, K. L. faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), arba bus pateiktas teismo sprendimas dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo (CK 5.57 straipsnio 1 dalis) (b. l. 73, 75).
26. Nesutikdamas su tokiu notarės veiksmu, K. L. skundu kreipėsi į teimą dėl tokio notarinio veiksmo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo notarę įstatymo nustatyta tvarka išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą į mirusios L. G. palikimą. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi sprendė, jog notarės 2019 m. liepos 19 d. raštas „Dėl notarinio veiksmo atidėjimo“ negali būti apskundimo objektu pagal CPK 511 straipsnį, todėl civilinę bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
24. Pareiškėjas dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia teigdamas, kad toks notarės veiksmas yra skundžiamas, nes notarė vietoje to, kad išspręstų klausimą iš esmės ir išduotų paveldėjimo teisės liudijimą ar atsisakytų jį išduoti, nusprendė pasiūlyti jam nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą arba laukti, kol paveldėtoja duos sutikimą priimti palikimą, tuo aiškiai išreikšdama nepagrįstą nuomonę, kad jis nėra priėmęs palikimo per trejų mėnesių terminą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, mano, jog notarė atsisakė išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą tuo pagrindu, kad nėra duomenų apie jo priimtą palikimą per įstatymo nustatytą trejų mėnesių terminą. Apelianto nuomone, įsiteisėjusi teismo nutartis dėl asmeninio testamento patvirtinimo įrodo aplinkybę, jog jis yra priėmęs palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti, per įstatymo nustatytą trejų mėnesių terminą ir papildomai kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nereikia.
25. Pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Vadovaujantis CPK 511 straipsnio 1 dalimi, apskundimo teismui objektas gali būti atliktas notarinis veiksmas ir atsisakymas atlikti notarinį veiksmą.
26. Sprendžiant klausimą dėl notaro veiksmų teisėtumo, būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų padalinių subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalį pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019).
27. Kasacinio teismo taip pat yra pasisakyta, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).
28. Pagal Notariato įstatymo 29 straipsnį notariniai veiksmai atliekami iš karto, kai pateikiami reikiami dokumentai ir paimamas nustatyto dydžio atlyginimas, išskyrus jeigu reikalinga papildoma informacija ar dokumentai. Tokiu atveju notarinių veiksmų atlikimas gali būti atidėtas dvidešimt kalendorinių dienų arba iki reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo.
29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai sprendė, jog notarės 2019 m. liepos 19 d. raštas „Dėl notarinio veiksmo atidėjimo“ negali būti apskundimo objektu pagal CPK 511 straipsnį, todėl civilinę bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
30. Iš 2019 m. liepos 17 d. pareiškimo dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo turinio matyti, jog pareiškėjas pagrindu išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą notarei nurodė įsiteisėjusią Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. 2SP-3601-940/2019, kuria pareiškėjo 2019 m. kovo 21 d. pareiškimo pagrindu buvo patvirtintas L. G., mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninis testamentas, kas pareiškėjo nuomone, patvirtina aplinkybę, kad jis priėmė palikimą per tris mėnesius nuo testatorės mirties, faktiškai pradėdamas šį turtą valdyti. Iš 2019 m. liepos 19 d. notarės rašto turinio akivaizdu, kad notarė, išnagrinėjusi tokį pareiškimą, neatsisakė atlikti notarinį veiksmą, o notarino veiksmo atlikimą atidėjo Notariato įstatymo 29 straipsnio pagrindu, informatyviai nurodydama, dėl kokių pareiškimo nagrinėjimo metu egzistuojančių aplinkybių ji negali atlikti notarinio veiksmo ir kokių veiksmų pareiškėjas gali imtis, siekdamas tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusios L. G. testamentu jam paliktą turtą. Minėtame rašte tokiomis priežastimis notarė įvardijo tai, kad paveldėjimo byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas yra priėmęs L. G. palikimą per CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą ar faktiškai pradėdamas mirusiosios turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), nebuvo gautas ir V. D. atsakymas dėl to, ar ji sutinka, kad pareiškėjas priimtų palikimą pasibaigus terminui be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
31. Kaip minėta, pagal Notariato įstatymo 29 straipsnį, jeigu notariniam veiksmui atlikti reikalinga papildoma informacija ar dokumentai, notarinių veiksmų atlikimas gali būti atidėtas iki reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo ir nagrinėjamu atveju tokia įstatymo suteikta teise notarė pasinaudojo. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog notarinių veiksmų atidėjimas, siekiant klausimo išnagrinėjimui surinkti visą reikiamą informaciją, negali būti traktuojamas kaip notarės atsisakymas atlikti prašomą notarinį veiksmą ar atsisakymas, išreikštas notarės neveikimu.
32. Apelianto argumentas, jog toks notarės veiksmas yra skundžiamas, kadangi notarė šiuo atveju turėjo pareigą išspręsti klausimą iš esmės – arba išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, arba atsisakyti jį išduoti, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas, kadangi toks notaro veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų interpretavimas nepagrįstai apribotų notarui Notariato įstatymo 29 straipsnyje įtvirtintą teisę notarinio veiksmo atlikimą atidėti, jeigu tokiam veiksmui atlikti reikalinga papildoma informacija ar dokumentai, taip pat prieštarautų to paties straipsnio nuostatai, kad notariniai veiksmai yra atliekami iš karto, kai pateikiami reikiami dokumentai. Minėta įstatymo nuostata nenumato jos taikymo išimčių, todėl taikoma visais atvejais, kai būtina surinkti visą reikiamą informaciją, tiek siekiant rūpestingai išnagrinėti pareiškimus, tame tarpe, ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tiek laikantis notaro profesinės veiklos standarto. Kasacinio teismo praktikoje yra akcentuota, kad būtina dėti maksimalias pastangas ir pasitelkti visas priemones, neprieštaraujančias įstatymui, kad notaro funkcijos būtų atliktos tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003).
33. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
34. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir ją naikinti ar keisti atskirajame skunde dėstomais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.