- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-12
- Bylos Nr.
- A-864-552/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01317-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Dainius Raižys, Ramūnas Gadliauskas (pran.)
- Atsakovas
- Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- H. N.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. N. (H. N.) skundą atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas H. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSD, Departamentas, atsakovas) neišmokėtą 5 389,05 Eur darbo užmokesčio dalį už laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. dirbtą viršvalandinį darbą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dirba Departamento Asmenų apsaugos valdybos Išankstinės apsaugos skyriuje (toliau – ir Skyrius) vyresniojo specialisto pareigose. Pareiškėjo nuomone, atsakovas 2013 m. balandžio mėn.–2015 m. gegužės mėn. laikotarpiu pažeidė jo teisę į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą, t. y. netinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias darbo laiką, dėl to netinkamai atliko pareiškėjo darbo laiko apskaitą – neapskaitė viršvalandinio darbo ir už jį neapmokėjo.
3. Pareiškėjo teigimu, ginčo laikotarpiu atsakovas pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai taikė iki 48 valandų per savaitę darbo laiko normą, nes įstaigai nustatytos funkcijos, kurias vykdė pareiškėjas, de facto buvo vykdomos pertraukiamai, t. y. nebuvo vienos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 29 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos taikyti iki 48 valandų per savaitę darbo laiko normą. Pažymėjo, jog darbas buvo organizuojamas pamainomis, tačiau nakties metu nei viena pamaina, nei vienas pareigūnas nustatytų funkcijų nevykdė (nebuvo naktinės pamainos). Funkcijos buvo vykdomos tik dienos metu. Taigi funkcijos buvo vykdomos pertraukiamai. Pareiškėjas skunde rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-457-520/2015, kurioje, pareiškėjo teigimu, nustatytos faktinės aplinkybės yra analogiškos pareiškėjo atžvilgiu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ir toje situacijoje teismas pripažino, kad pareiškėjui nepagrįstai buvo taikoma iki 48 valandų per savaitę darbo laiko norma. Pareiškėjas, vadovaudamasis minėtu teismo išaiškinimu, teigė, kad atsakovas 2013 m. balandžio mėn.–2015 m. gegužės mėn. laikotarpiu pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai taikė iki 48 valandų per savaitę darbo laiko normą, nors tam nebuvo teisinio pagrindo. Nepagrįstai taikydamas didesnę savaitės darbo laiko normą, atsakovas netinkamai vykdė darbo laiko apskaitą – neapskaitė viršvalandinio darbo laiko ir už jį neapmokėjo, dėl to susidarė darbo užmokesčio nepriemoka.