Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti, kad atsakovas Vadovybės apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) nepagrįstai taikė pareiškėjui iki 48 valandų per savaitę darbo laiko normą; 2) įpareigoti atsakovą netaikyti pareiškėjui iki 48 valandų per savaitę darbo laiko normos, jeigu pavestos funkcijos nevykdomos nepertraukiamai; 3) pripažinus, kad atsakovas pagristai taikė pareiškėjui iki 48 valandų per savaitę darbo laiko normą, sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 29 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 48 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjas paaiškino, kad dirba Departamento Asmenų apsaugos valdybos Išankstinės apsaugos skyriaus (išankstinės apsaugos pamainos) vyriausiuoju specialistu, yra vidaus tarnybos statutinis valstybės tarnautojas, taip pat nurodė, jog vertinant formaliai pareiškėjo pareigybė atitinka Statuto 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau de facto pareiškėjo pareigybei nustatytos funkcijos nevykdomos nepertraukiamai, dėl to pareiškėjo darbui negali būti taikoma iki 48 valandų per savaitę darbo laiko norma. Šiuos savo argumentus pareiškėjas grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Pareiškėjas pažymėjo, kad tiek Statuto 29 straipsnio 3 dalies, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 (toliau – ir nutarimas Nr. 1150) patvirtintų Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumų 1 punkto nuostatos siejamos su tam tikrų pareigūnui pavestų funkcijų nepertraukiamu vykdymu, o ne su įstaigai pavestų funkcijų vykdymu, kadangi visos vidaus reikalų statutinės įstaigos funkcijas vykdo nepertraukiamai. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyrius 2013 m. liepos 11 d. rašte Nr. (25) SD-9345 pateikė nuomonę, jog Statuto 29 straipsnio 3 dalies normos dalis: „šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) viršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu“ laikytina prieštaraujančia Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) imperatyviųjų teisės normų reguliavimui dėl darbo laiko režimo nustatymo darbuotojams. Pareiškėjas teismo prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nurodydamas, kad skirtingas teisinis reglamentavimas, kai už 48 valandų per savaitę darbo laiko normą vieniems statutiniams valstybės tarnautojams (vidaus tarnybos pareigūnams) apmokama kaip už 40 valandų, o kitiems statutiniams valstybės tarnautojams apmokama papildomai, prieštarauja konstituciniams asmenų lygybės įstatymui ir teisinės valstybės principams.