Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovams V. V., J. V., A. S., L. S. dėl įpareigojimo pateikti sutikimus papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemės sklypams taikymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovus per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti ieškovui rašytinius sutikimus, kad šalia žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų suprojektuoti ir nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklai pagal „Vieno buto gyvenamojo namo vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), supaprastintą statybos projektą“, parengtą A. J., ir kad pagal minėtą projektą planuojamų nutiesti inžinerinių tinklų apsaugos zonos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kirstų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas; nustatyti, kad bet kuriam atsakovui nevykdant teismo sprendime nustatyto įpareigojimo išduoti ieškovui sutikimą, kiekvienas pradelsęs išduoti sutikimą atsakovas privalo mokėti ieškovo naudai 50 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną ir priteisti iš atsakovų proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovui priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0565 ha, naudojimo būdas – mėgėjų sodo žemės sklypai. Atsakovams priklauso žemės sklypai, esantys ieškovo žemės sklypo kaimynystėje: (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovams A. ir L. S.; (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovams J. ir V. V.; (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovams J. ir V. V.; žemės sklypas (be adreso), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris yra įsiterpęs tarp ieškovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir atsakovų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams A. ir L. S., J. ir V. V. Ieškovo žemės sklype yra pastatytas ir pabaigtas įrengti sodo namas ir garažas. Ieškovo prašymu 2018 m. buvo parengtas Vandentiekio ir nuotekų tinklų vieno buto gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), supaprastintas statybos projektas, kuriuo buvo siekiama sudaryti sąlygas aprūpinti ieškovo sodo sklype statomą sodo namą vandentiekiu ir nuotekų šalinimu. Tinklų projektas numatė inžinerinių tinklų įvedimą į ieškovui priklausantį sodo namą per valstybinę žemę, todėl inžinerinių tinklų įrengimui buvo reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) sutikimas. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2018 m. lapkričio 19 d. išdavė ieškovui reikiamą sutikimą, Tinklų projektui raštu pritarė ir Telia Lietuva, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos vanduo“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyrius. 2018 m. gruodžio 21 d. ieškovas pasirašė sutartį Nr. 2018/SUT.05-683 dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos (duomenys neskelbtini), su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija bei AB „Klaipėdos vanduo“, kurios pagrindu ieškovas R. V. įsipareigojo savo sąskaita parengti statinio projektą, pastatyti vandentiekio ir buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus bei šią infrastruktūrą neatlygintinai perleisti savivaldybės nuosavybėn. Ieškovui NŽT pranešė, kad NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjas 2019 m. kovo 29 d. priėmė įsakymą Nr. 13VĮ-220-(14.13.2.), kuriuo pripažino netekusiu galios anksčiau ieškovui R. V. išduotą sutikimą tiesti inžinerinius tinklus. Šis įsakymas buvo priimtas atsižvelgus į žemės sklypų (duomenys neskelbtini), savininkų (atsakovų) skundą. Atsakovams priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, vakarinė dalis patenka į projektuojamų inžinerinių tinklų apsaugos zoną, todėl ieškovas, kreipdamasis į NŽT dėl sutikimo tiesti inžinerinius tinklus valstybinėje žemėje, privalo pateikti atsakovų sutikimus dėl papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemės sklypams taikymo. Ieškovas kreipėsi į atsakovus su prašymu pateikti sutikimus, tačiau sutikimai nebuvo gauti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-297-769/2020, ieškovo ieškinys buvo atmestas. Ieškovas nesutikdamas su minėtu sprendimu apskundė jį Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-900-538/2020 panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartyje, kuria nutarė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo, konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma Statybos įstatymo analogija, pagal kurią besiribojančių sklypų savininkai neprivalo motyvuoti atsisakymų duoti sutikimus, taip pat bylos šalys nėra bendraturčiai, todėl netaikoma teismų praktika, suformuota bylose dėl bendraturčių teisinių santykių, ir nurodė, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti taikytinos servituto teisės normos. Dėl to sprendžiant bylą turi būti patikrintos visos sąlygos, kurioms esant taikomas servitutas (CK 4.111, 4.123, 4.126 straipsniai). Pradėjus bylą nagrinėti iš naujo šalims pasiūlyta pateikti rašytines nuomones ir papildomus paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 0,0565 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui pagal 2017 m. liepos 4 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 0,0436 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams A. S. ir L. S. pagal 1993 m. balandžio 26 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. rugsėjo 1 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. spalio 23 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 0,0433 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams J. V. ir V. V. pagal 2017 m. lapkričio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 0,0961 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovams J. V. ir V. V. po ½ dalį pagal 2014 m. birželio 30 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 0,0291 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 69/291 dalimis priklauso atsakovams J. V. ir V. V. pagal 2017 m. lapkričio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atsakovams J. V. ir V. V. po 151/582 dalį pagal 2014 m. birželio 30 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 71/291 dalimis atsakovams A. S. ir L. S. pagal 1993 m. balandžio 26 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. rugsėjo 1 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. spalio 23 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. parengtas sodo namo ir garažo statybos (duomenys neskelbtini), supaprastintas projektas. 2018 m. birželio 18 d. įgaliojimu pateikti projektą, prašymus ieškovas įgaliojo A. J. kreiptis dėl statybos objekte „Vieno buto gyvenamojo namo vandentiekio ir nuotėkų tinklų, (duomenys neskelbtini) supaprastintas statybos projektas“, pateikti savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės administracijai ir (ar) kitam įgaliotam subjektui nustatytos formos prašymus gauti statybą leidžiančius dokumentus (leidimą statyti naują (naujus) statinį (statinius), paimti statybą leidžiantį dokumentą kai jis bus paruoštas; pateikti prašymus išduoti statybą leidžiančius dokumentus ir gauti visą reikiamą informaciją naudojantis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“; gauti visas kitas šios sistemos teikiamas paslaugas; pateikti prašymus gauti reikalingas prisijungimo sąlygas, reikalingus leidimus kloti tinklus valstybinėje žemėje, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, bei juos atsiimti. A. J. individuali veikla parengė Vandentiekio ir nuotekų tinklų vieno buto gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini)., supaprastintą statybos projektą. Sutartimi dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos (duomenys neskelbtini), sudarytoje 2018 m. gruodžio 10 d. tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, AB „Klaipėdos vanduo“ ir ieškovo R. V. ieškovas įsipareigojo savo sąskaita parengti statinio projektą, pastatyti vandentiekio ir buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus bei šią infrastruktūrą neatlygintinai perleisti savivaldybės nuosavybėn. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2018 m. lapkričio 19 d. sutikimo Nr. SUVA-16298-(8.53.E.) „Dėl sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ pripažinimo netekusiu galios nurodytas sutikimas pripažintas netekusiu galios, atsižvelgiant į žemės sklypų (duomenys neskelbtini) savininkų 2019 m. kovo 15 d. skundą ir į tai, kad nebuvo pateikti šių žemės sklypų savininkų sutikimai. Ieškovas (jo atstovė) kreipėsi į atsakovus su raštu, prašydamas sutikimus arba motyvuotą atsisakymą pateikti advokatų kontorai AVERUS, tačiau ieškovo teigimu, atsakovų sutikimai gauti nebuvo.

A. J. paaiškinime nurodyta, kad ji parengė inžinerinių tinklų (vandentiekio ir nuotekų tinklų) projektą R. V., dėl inžinerinių tinklų tiesimo į R. V. priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Nėra objektyvios galimybės į šį sklypą projektuojamus tinklus kloti išlaikant 2,5 m atstumą nuo atsakovų sklypo ribos. Į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai projektuojami jau esamų tinklų apsaugos zonoje (dujotiekis, kurio apsaugos zona po 2 m nuo vamzdyno ašies). Projektuojamų tinklų apsaugos zonos plotas, patenkantis į atsakovams priklausančio sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 291 m², ribas yra 38 m², tai nesudaro 40 proc. sklypo ploto. Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai projektuojami valstybinėje žemėje. Šių tinklų apsaugos zonos neapriboja atsakovų teisių ir galimybių patekti į sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitaip juo naudotis. Be to, detaliuoju planu suformuotas atsakovų sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra inžinerinės infrastruktūros paskirties, t. y. jis skirtas inžinerinių tinklų ir gatvių statybai, dėl to projektuojamų tinklų apsaugos zonos neturės jokios įtakos sklypo užstatymo plotui. Toliau esantys sklypai ((duomenys neskelbtini)) nesiriboja su projektuojamų tinklų apsaugos zona. Dėl projektuojamų tinklų, norimų įvesti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), apsaugos zonos yra gauti visų kitų aplinkinių sklypų savininkų sutikimai, į kuriuos patenka tinklų apsaugos zonos. Sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai yra davę sutikimus dėl tinklo klojimo.

Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus 2008 m. gegužės 22 d. įsakymu Dėl žemes sklypų sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos mieste detaliojo plano patvirtinimo patvirtintas žemės sklypų (kadastro numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos mieste, detalusis planas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. balandžio 9 d. rašte nurodyta, kad leidimas kasinėjimo darbams atlikti (duomenys neskelbtini), pagal pateiktus dokumentus nebus išduotas. D. Z. pažymoje (paaiškinime) dėl detaliuoju planu numatytų servitutų nurodyta, kad Detaliojo plano sprendiniais privačios asmeninės nuosavybės sąskaita suformuotas inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo sklypas, kurio kadastrinis numeris: (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), tarnauja detaliuoju planu suformuotiems sklypams, kurių adresai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atitinkamai kadastriniai numeriai yra šie: (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m.k.v., (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m.k.v., (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m.k.v. Jokie kiti servitutai, tarnaujantys kitiems objektams, nebuvo suplanuoti. 2019 m. spalio 25 d. AB „Klaipėdos vanduo“ rašte nurodo, kad sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daliai, į kurią patenka sklypui (duomenys neskelbtini) suprojektuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų apsaugos zona, apribojimų netaikys. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus rašte A. S. ir V. S. nurodyta, kad NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2018 m. lapkričio 19 d. išdavė sutikimą Nr. SUVA- 16298-(8.53.E.) „Dėl sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“, nes pareiškėjas, pateikdamas dokumentus sutikimui gauti, suklaidino skyriaus specialistus, pažymėdamas mažesnę planuojamų tiesti inžinerinių tinklų apsaugos zoną. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ir Sodo pastato kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra nebaigti statyti pastatai – sodo namas ir garažas, nuosavybės teise priklausantys R. V.

Teismo posėdžio metu liudytojas K. V. paaiškino, kad ieškovas turėjo kitą projektuotoją, tačiau jos atsisakė. Su šia projektuotoja bendravo, siūlė kitus variantus, bet projektuotoja nesutiko. Vienas siūlymų buvo patraukti elektros kabelį, tiesti tinklus po kabeliu; kiek tai kainuotų, nežino. Kitas variantas buvo komunikacijos tinklus tiesti per gatvę, kuri pažymėta detaliajame plane, tačiau nėra įteisinta. Tiesiant tinklus per gatvę, kaimynų sutikimas nereikalingas. Jeigu ieškovas būtų statęs gyvenamąjį namą, būtų reikėję suderinti projektavimo darbus, kuriuose numatytas komunikacijų tinklų tiesimas. Jeigu leistų padaryti išvažiavimą per valstybinę žemę, pretenzijų ieškovui nebeturėtų. Ar reikėtų keisti detalųjį planą leidus ieškovui nutiesti komunikacijų tinklus, nesidomėjo.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. J. paaiškino, kad yra projektuotoja, projektavo inžinerinius tinklus ieškovui. Tinklai yra projektuojami statiniui, nepriklausomai, ar tai gyvenamasis namas, ar sodo namas. Tinklai atitraukti kuo labiau nuo atsakovų sklypo ribos. Kitos galimybės nutiesti tinklus nėra. Tinklus tiesiant per V. J. sklypą, tinklai eitų per jos sklypą ir reikėtų leidimų servitutui. Šiuo atveju leidimo servitutui nereikėtų, reikėtų tik sutikimo dėl apsauginių zonų. Atsakovams tiesiant komunikacijų tinklus apsaugos zonos gali persidengti. Keliukas, kuriuo tiestini tinklai, yra apie 3 m pločio. Tinklai būtų tiesiami daugiau negu vienas metras nuo sklypo ribos (1,16 m). Apsaugos zona 2,5 m. Apsauginė zona įeina į atsakovų sklypą 1,30 m. Vietinės komunikacijos įrenginių statyti negalima. Atsakovai galėtų tiesti komunikacijų tinklus, nepažeisdami 1 m atstumo. Prie ieškovo tinklų galėtų jungtis ir atsakovai. Vadovavosi Statybos technikos reglamentu Nr. 1.05.01.2017 7 priedu. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymas numato, kad sutikimas turi būti gautas. Jeigu ieškovas nutiestų komunikacijų tinklus, atsakovams norint prisijungti ieškovas turėtų teisę paprašyti mokėti kompensaciją.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. Z. paaiškino, kad rengė detalųjį planą atsakovų sklypų paskirties keitimui ir sklypų perplanavimui. Nebuvo suplanuoti sklypai aplinkinių gyventojų reikmėms. Sklypas suformuotas tik nurodytų sklypų poreikiams. Byloje matytas tinklas yra vieno asmens poreikiams, jis neatitinka magistralinio tinklo žymenų. Apsaugos zonos suteikia tuos pačius apribojimus žemės naudojimui. Apsaugos zonose paprastai ribojamas kitų tinklų ir statinių statymas. Jeigu tinklai įsitektų numatytose apsaugos zonose, detaliųjų planų keisti nereikėtų. Apsaugos zonose galėtų būti nustatytas ir servitutas. Kai kurių tinklų apsauginės zonos gali persidengti. Jeigu būtų suformuojama apsauginė zona privačiame sklype, išliktų už kelio ribų, tokiu atveju reikėtų sutikimo. Detaliojo plano sprendiniai galioja visiems. Atsakovai neturi pareigos duoti sutikimą ieškovo inžinerinių tinklų tiesimui. Tvirtinant detalųjį planą asmenys susitarė dėl jų inžinerinių tinklų tiesimo. Visi sklypų savininkai tam paskyrė dalį savo žemės sklypų. Dažnai pasitaiko atvejų, kai tokie (kaip ieškovo) projektai neįgyvendinami, nes nėra galimybės įsirengti inžinerinių tinklų. Galimai ginčas būtų išspręstas tiesiant magistralinį tinklą. Vieno namo butui, neprisijungusiam prie inžinerinių tinklų, nebūtų galima įteisinti gyvenamojo namo paskirties.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. M. paaiškino, kad dirba NŽT, buvo teikti prašymai dėl inžinerinių tinklų tiesimo. Jis rengė dokumentus. Projektuotojai įrodinėjo, kad atstumus galima mažinti. Pirmą kartą prašymą atmetė, nes nebuvo visų asmenų sutikimo. Po to architektai teigė, kad apsaugos zonos gali būti mažinamos, ieškovo architektė buvo nubraižiusi planą, kad apsaugos zona nesiekia kaimyninių sklypų. Manė, kad viskas ištaisyta ir leidimą išdavė. Po to gavo V. skundą, kuriame nurodyta, kad nėra jo sutikimo - leidimą panaikino. Pagal naują įstatymą nesant susitarimo su aplinkiniais sklypais inžinerinių tinklų nebebus galima nutiesti. Norint tiesti inžinerinius tinklus reikia gauti sklypo, per kurį eina apsauginė zona, savininkų sutikimus.

Teismo posėdžio metu liudytojas Ž. S. paaiškino, kad dirbo UAB „Klaipėdos vanduo“, rašė prisijungimo sąlygas ieškovo sklypui. Atstumai numatyti įstatyme. Apsaugos zonos gali būti mažinamos, jeigu būsimas statytojas sutinka. Prisijungimo sąlygos sodo namui ir gyvenamosios paskirties namui nesiskiria. Ieškovas privalo jungtis prie centralizuoto inžinerinio tinklo. Ieškovas gali tiesti magistralinius tinklus, jeigu gatvė pakankamai ilga. Planas numato bendro naudojimo tinklus.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ar ieškovas gali, neturėdamas atsakovų J. V., V. V., A. S., L. S. rašytinių sutikimų, įgyvendinti teisę prisijungti prie centralizuotų vandens ir komunalinių nuotekų tinklų pagal A. J. parengtą „Vieno buto gyvenamojo namo vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), supaprastintą statybos projektą“, pagal kurį valstybinėje žemėje būtų suprojektuoti ir nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklai šalia bendrai atsakovams priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurio daliai būtų taikomi vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros apsaugos zonos reikalavimai. Ieškovas negavęs geranoriškų atsakovų sutikimų prašo teismo įpareigoti atsakovus per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti ieškovui rašytinius sutikimus, kad šalia žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų suprojektuoti ir nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklai pagal „Vieno buto gyvenamojo namo vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), supaprastintą statybos projektą“, parengtą A. J. Atsakovai kilusiame ginče mano, kad tenkinus ieškovo reikalavimą išduoti sutikimus, būtų pažeistos atsakovų teisės, nes atsakovų bendrame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame numatyti tiesti atsakovų sklypų inžineriniai tinklai, būtų taikoma inžinerinių tinklų apsaugos zona, o tai atsakovams sukeltų turtinių ir neturtinių netekimų, nepatogumų, ir, svarbiausiai, atsakovų turimo detalaus plano įgyvendinimo suvaržymų.

Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnis). Gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, taip pat kiti servitutai (CK 4.123 straipsnis). Daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnis). Nagrinėjamame ginče ieškovas negali reikšti teismui reikalavimo nustatyti servitutą tiesti komunikacijas, nes neprašo tiesti komunikacijų atsakovų žemės sklype. Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia tiesti inžinerinius tinklus valstybinėje žemėje, o ne atsakovams priklausančiame žemės sklype, todėl tiesiogiai taikyti servituto teisės normas teismas neturi pagrindo, tačiau atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos teismo nurodytą ginčo santykiams taikytiną teisę, teismas vertina šalių ginčo atitikimą sąlygoms, kurioms esant yra nustatomas servitutas, taikant analogiją.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovas ir atsakovai nesutaria dėl inžinerinių tinklų tiesimo į ieškovo žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, jog be atsakovų sutikimo ieškovas negalės gauti NŽT sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. NŽT direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-265 patvirtintų „Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 7 punktas numato, jog asmuo, pageidaujantis gauti Sutikimą, turi Lietuvos erdvinės informacijos portalo www.geoportal.lt (toliau – LEIP) priemonėmis užpildyti elektroninę prašymo išduoti Sutikimą formą ir naudodamasis LEIP priemonėmis įkelti (*.dwg arba *. shp formatu) arba įbraižyti planuojamas tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius. Kartu su prašymu išduoti Sutikimą asmuo Teritoriniam skyriui LEIP priemonėmis turi pateikti patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kuriame numatyta tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, kai jis yra parengtas. Patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą privaloma pateikti, kai planuojama tiesti Taisyklių 5.1, 5.3 ir 5.4 papunkčiuose nurodytas susisiekimo komunikacijas ar inžinerinius tinklus. Kai planuojamų tiesti susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų ir statyti jiems funkcionuoti būtinų statinių apsaugos zonos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kirs žemės sklypų ribas, turi būti pateikiamas šių žemės sklypų savininkų arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemės sklypams taikymo. Šis reikalavimas netaikomas miestų ir miestelių teritorijose tiesiant Taisyklių 5.3 ir 5.4 papunkčiuose nurodytus komunalinius centralizuotus inžinerinius tinklus, kai inžinerinių tinklų ir statyti jiems funkcionuoti būtinų statinių apsaugos zonos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kirs daugiau nei 20-ies žemės sklypų ribas. Tokiu atveju Sutikimo formoje (Taisyklių 1 priedas) nurodoma, kad išduotas sutikimas galioja gavus visų žemės sklypų, kuriems būtų taikomos naujos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, savininkų sutikimus dėl šių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemės sklypams taikymo. Taigi, remiantis Taisyklių 7 punktu, ieškovui prieš kreipiantis į NŽT dėl leidimo „Vieno buto gyvenamojo namo vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), supaprastinto statybos projekto“ įgyvendinimui, buvo būtina gauti visų žemės sklypų savininkų sutikimus, į kurių žemės sklypų ribas patektų vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos ir kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, t. y. sutikimus dėl papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemės sklypams taikymo.

Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodyta, kad apsaugos zonos nustatomos nuo teritorijos, statinio ar įrenginio, kurio apsaugai nustatoma apsaugos zona, išorinių atitvarų, sienelių ar ribų, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip (įstatymo 3 straipsnis). Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos gavus į šias teritorijas patenkančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, o kai žemės sklypas nesuformuotas, – valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl šiame įstatyme nurodytos teritorijos (teritorijų) nustatymo (toliau – žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas), išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, kai šis sutikimas neprivalomas. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimą gauna asmuo (fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai) (toliau – asmuo), suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu. Pagal įstatymo 41 straipsnį nustatomos šios vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos: 1) vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų iki 2,5 metro gylyje; 2) vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų didesniame kaip 2,5 metro gylyje; 3) magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis; <...>. Įstatymo 42 straipsnis apibrėžia šių apsaugos zonų dydį: 1) vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų iki 2,5 metro gylyje, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 2,5 metro į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos; 2) vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų didesniame kaip 2,5 metro gylyje, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 5 metrus į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos; 3) magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis, apsaugos zona –išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 10 metrų į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos. Tokiu būdu įstatymu yra nurodyti apsaugos zonos atstumai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog įgyvendinus parengtą A. J. projektą arčiau atsakovų žemės sklypo projekte yra numatyta buitinių nuotekų linija, kuri mažiausiu atstumu nutolusi 1,14 m nuo atsakovų žemės sklypo ribos, apsaugos zona įsiterpia daugiausiai 1,40 m į atsakovų sklypą, o viso apsaugos zonos plotas patenkantis į atsakovams priklausančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas sudarytų 38 m². Atsakovai grindžia atsisakymą duoti rašytinius sutikimus, nenorėdami, jog jų nuosavybės teise valdomame žemės sklype būtų taikomi apsaugos zonos ribojimai, tuo remiantis siūlo ieškovui ieškoti kitų alternatyvių būdų prisijungti prie centralizuotų vandens tinklų arba iš vis nesinaudoti teise jungtis, vandenį atsivežti, kasti šulinį, o nuotekas tvarkyti išvežant, kas atsakovų nuomone yra priimtina sodų paskirties žemės sklype ir gyvenant sodo paskirties name.

Kaip pažymėjo Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-900-538/2020, nei vienas teisės aktas neriboja ieškovo teisės prisijungti ir naudotis centralizuotais vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklais. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių institucijos turi siekti, kad pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus visi savivaldybės gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas. Taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 24 ir 25 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienoje didesnėje kaip 2000 GE aglomeracijoje ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d. turi veikti centralizuotoji nuotekų surinkimo sistema, kurios pagalba būtų sudarytos galimybės, teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, surinkti visas aglomeracijoje susidarančias nuotekas išskyrus 25 punkte nustatytas išimtis. Išimtiniais atvejais, kai centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos įrengimas arba išplėtimas tiek, kad būtų sudarytos sąlygos surinkti visų aglomeracijos teritorijoje esančių objektų nuotekas nėra pateisinamas ekonominiu požiūriu ir nuotekų surinkimo sistemos įrengimo poveikis taršos mažinimo ir prevencijos prasme nereikšmingas, aglomeracijų teritorijoje gali būti taikomos atskirosios arba grupinės buitinių nuotekų tvarkymo sistemos, kurios užtikrintų lygiavertį centralizuotajai nuotekų surinkimo sistemai aplinkos apsaugos lygį. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, jungimasis prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų yra skatintinas ir ieškovas, nors ir neprivalo, tačiau turi teisę jungtis prie centralizuotų tinklų.

Iš ieškovo pateiktos VĮ „Registrų centro“ išduotos pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenų formos, nustatyta, kad ieškovo pastatas (sodo namas), esantis (duomenys neskelbtini), yra 96 procentų baigtumo. Formoje užfiksuota, kad sodo pastate nėra vandentiekio ir nuotekų šalinimo. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog sodo namelyje šiuo metu gyvena nuolat, tačiau neturint vandentiekio patiria didelių nepatogumų. Paaiškino, kad jau keli metai naudoja lietaus surinkimo rezervuarą, nuotekas leidžia į „bačką“, kurios turinį išsiurbia iškviesta tarnyba, rūbus skalbia ir maudosi pas netoli gyvenančią mamą, nes name to daryti negali. Nors nagrinėjamoje byloje šalys kėlė įvairius alternatyvius variantus, kuriems esant ieškovui būtų užtikrinta teisė turėti vandenį ir nuotekų sistemą, tačiau konkretesnių pasiūlymų, nei kad bandyti rengti naują projektą pasijungiant prie centralizuotų tinklų per kaimyninį V. J. sklypą prašant leidimų servitutui ar toliau naudoti laistymui skirtą ir lietaus vandenį bei šalinti nuotekas jas išvežant byloje nebuvo nurodyta. Ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodė, jog neturi kitų būdų prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų. Byloje yra pateiktas ieškovo kaimynės V. J. atsisakymas leisti ieškovui tiesti inžinerinius tinklus per jos privatų žemės sklypą. Leisdama tiesti inžinerinius tinklus per jai priklausantį sklypą, V. J. turėtų sutikti su didžiulės tinklų apsaugos zonos jos sklype nustatymu kas ribotų statybos/rekonstravimo galimybes ateityje, inžinerinių tinklų servituto nustatymu jos sklypui, turėtų leisti ieškovui vykdyti fizinius tinklų tiesimo darbus jos sklype. Taigi ieškovas yra pasirinkęs patį ekonomiškiausią ir racionaliausią sprendimą - tiesti inžinerinius tinklus valstybinėje žemėje, kurioje jau yra nutiesti ir kiti inžineriniai tinklai (elektros kabelis, dujotiekio linija).

Įgyvendinus atsakovų ginčijamą A. J. projektą, atsakovams priklausančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), einančio išilgai valstybinės žemės sklypo 38 m² dydžio plote galiotų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 43 straipsnio nuostatos, pagal kurias atsakovams nurodytame plote būtų draudžiama pilti druskas (išskyrus atvejus, kai druska barstomi keliai); sandėliuoti pašarus, trąšas bei chemines medžiagas; statyti ir (ar) įrengti sąvartynus, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles; pilti chemines medžiagas ir jų tirpalus, naftą ir jos produktus; vykdyti grunto sprogdinimo darbus; gadinti, užtverti ar užversti kelius, skirtus privažiuoti prie vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Taip pat pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 43 straipsnio 2 dalies nuostatas vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus šios infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, atsakovams būtų draudžiama statyti, rekonstruoti, griauti statinius ir įrengti, išardyti įrenginius, išskyrus statinius ir įrenginius, kurių statyba (įrengimas) draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį; sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus); melioruoti, drėkinti ir sausinti žemę; keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį) ar vykdyti požeminius darbus; vykdyti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus ir kitus darbus, susijusius su gręžinių įrengimu ir grunto (išskyrus dirvą) bandinių ėmimu; sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus medžiagas, skirtas vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros statybos ir remonto darbams, ir medžiagas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Atsakovai kilusiame ginče mano, kad tenkinus ieškovo reikalavimą išduoti sutikimus, atsakovams atsiras turtinių ir neturtinių netekimų ir nepatogumų. Šalys teikdamos paaiškinimus negalėjo nurodyti, kurie konkrečiai Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 43 straipsnyje nurodyti draudimai ir reikalavimai sukeltų nepatogumų. Bylos duomenimis nėra nustatyta, jog atsakovai iki šiol jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype vykdė kuriuos nors Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 43 straipsnyje išvardintus veiksmus, neteikė duomenų, jog ateityje planuoja tokius veiksmus vykdyti, bei atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas inžinerinei infrastruktūrai ir susisiekimui, taip pat į tai, jog minėtam žemės sklypui jau galioja dujotiekių apsaugos zona, 49 m² žemės sklypo plotui, apimančiam (sutampančiam) ir net esant didesniam nei 38 m² ginčo apsaugos zonos teritorija, kuriam pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą taikomi analogiški draudimai, teismas daro išvadą, jog atsakovų žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyvendinus ieškovo projektą ir nustačius vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zoną nebūtų labiau suvaržytos atsakovų, kaip savininkų teisės, nei, kad apskrities viršininko įsakymu nustačius nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. dujotiekių apsaugos zoną. Viso bylos nagrinėjimo atsakovų argumentai dėl jų teisių pažeidimo keitėsi iš pradžių atsakovams teigiant, kad jie neprivalo nurodyti atsisakymo išduoti rašytinius sutikimus priežasčių, nepaaiškinant kaip bus suvaržytos atsakovų teisės, vėliau nesutinkant iš esmės su ieškovo prašymu, manant, jog ieškovas nori naudotis atsakovų nuosavybe, vėliau teigiant, jog negali pasakyti kokius veiksmus ateityje norės atlikti žemės sklype, pažymėdami, jog savo sklype gali daryti ką nori, todėl gina savo interesus neduodami sutikimų ieškovui. Bylą nagrinėjant pirmąją instancija ankstesnės sudėties teismui atsakovai teigė, jog tenkinus ieškovo reikalavimą atsakovams teks keisti detalųjį planą, kuris patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. AD1-963 „Dėl žemės sklypų sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos mieste, detaliojo plano patvirtinimo“, taip pat manant jog ieškovo tiesiamų tinklų apsaugos zonos įsiterpimas į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) daro neįmanomą šio detaliojo plano vykdymą, pagal patvirtintą detalųjį planą jokie kiti servitutai, nei kad nustatyti detaliuoju planu, tarnaujantys kitiems objektams, nebuvo suplanuoti. Vėliau atsakovai nurodė, jog taikius apsaugos zonos ribas, atsakovų planuojami inžineriniai tinklai negalės būti tiesiami numatytoje vietoje, turės pasislinkti toliau nuo žemės sklypo ribos ir taip teks keisti sklypų ribas, skirtas gyvenamųjų namų ir kotedžų statybai. Atsakovas V. V. teismui teikdamas rašytinius paaiškinimus taip pat pažymėjo, jog atsakovai, turintys nustatytus administraciniu aktu (detaliuoju planu) viešpataujančių ir tarnaujančių daiktų servitutus, nesutinka, kad ieškovas pretenduotų į svetimą privačią žemę per savo, numatomiems tinklams tiesti, reikalingas apsaugos zonas ar servitutus (pagal A. J. paruoštą, bet šiuo metu, atsakovų nuomone, negaliojantį „Vieno buto gyvenamojo namo vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), supaprastintą statybos projektą“), nes tai atsakovams sukeltų turtinių ir neturtinių netekimų, ir nepatogumų, ir, svarbiausiai, atsakovų turimo detalaus plano įgyvendinimo suvaržymą. Pažymėjo, jog atlygintinumo klausimo nagrinėjimas atsakovams yra nepriimtinas, tuo labiau, kad atsakovų turimo detaliojo plano paskirtis yra komercinė. Paskutiniame teismo posėdyje atsakovas V. V. nurodė, jog atsakovų teisės pažeidžiamos dėl ieškovo projekte numatytų paviršinių nuotekų projektavimo, pagal kurį numatyta, jog lietaus nuotekų tinklus laikinam naudojimui numatoma prijungti prie sklypo ribose numatomo įrengti kaupimo rezervuaro. Lietaus nuotekų pajungimas prie centralizuotų tinklų (duomenys neskelbtini) gatvėje yra negalimas dėl vietos trūkumo tinklų įrengimui. Tuo remiantis atsakovas nurodo, kad atsakovų planuojami detaliuoju planu statyti pastatai žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) 5 ir jiems numatyta inžinerinė infrastruktūra žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negalės būti vykdoma, nes atsakovai negalės įgyvendinti numatytų lietaus nuotekų tinklų infrastruktūros, nebus kur išvesti lietaus vandenį iš planuojamų statyti namų ir garažų. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovų nurodomais argumentais. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, jog A. J. parengtas „Vieno buto gyvenamojo namo vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini)., supaprastintas statybos projektas“ yra nuginčytas, neteisėtas, negaliojantis, priešingai - pateiktas projektas yra suderintas su atsakingomis institucijomis, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus ir teritorinio planavimo dokumentus. Pažymėtina, jog tiek teisės aktai, tiek byloje paaiškinimus teikę liudytojai patvirtino, jog nutiesus ieškovo planuojamus vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, nuo šių tinklų iki atsakovų sklypų ribos išlieka didesnis nei 1 m atstumas, todėl atsakovams nebus ribojimų tiesti nusimatytus inžinerinius tinklus savo žemės sklype, pritaikytos apsaugos zonos (galiojanti dujų apsaugos zona ir projektuojama ieškovo inžinerinių tinklų apsaugos zona) neužkerta kelio atsakovams tiesti planuojamus inžinerinius tinklus savo nuosavybėje, inžinerinių tinklų apsaugos zonos gali persidengti, svarbu išlaikyti atstumą tarp pačių inžinerinių tinklų 1 m atstumu, ką ieškovas numatytame projekte įvykdo tinkamai. Tuo remiantis atsakovų teiginiai apie jų galimai planuotų inžinerinių tinklų perkėlimą, paslinkimą yra nepagrįsti ir neįrodyti. Byloje taip pat nėra aiškių įrodymų, ko negalėjo paaiškinti ir patys atsakovai, kodėl atsakovų detalusis planas turėtų nustoti galioti, ar turėtų būti keičiamas įgyvendinus ieškovo inžinerinių tinklų projektą, šių aplinkybių nepagrindė ir projektuotojos D. Z. pažyma dėl detaliuoju planu numatytų servitutų ar paaiškinimai, nenurodant kaip konkrečiai komunikacijų įrengimas apribos detaliojo plano sprendinių įgyvendinimą. Atmestini atsakovų argumentai dėl atsakovų teisės ateityje keisti detalųjį planą varžymo, panaikinant žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinės infrastruktūros paskirtį ir dėl to galimai kilsiančius nepatogumus, įvertinant tai, jog detalusis planas bet kokiu atveju turėtų būti keičiamas atsižvelgiant į jau atsakovų žemės sklypui galiojančią apskrities viršininko įsakymu nustatytą nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. 49 m² ploto dujotiekių apsaugos zoną ir su tuo susijusius ribojimus. Įgyvendinus ieškovo projektą ir nustačius 38 m² ploto apsaugos zoną, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu taikomi ribojimai būtų taikomi tame pačiame plote, todėl atsakovams nusprendus keisti detalųjį planą papildomų ribojimų nei jau esantys ginčo metu, įgyvendinus ieškovo projektą nekiltų.

Teismas vertina aplinkybes, kad ieškovo ir atsakovų žemės sklypai yra Klaipėdos miesto teritorijoje, taip pat į tai jog Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2005 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T2-74 patvirtino Klaipėdos miesto vandens tiekimo ir ūkio nuotekų šalinimo specialųjį planą, Klaipėdos miesto vandens tiekimo ir ūkio nuotekų šalinimo specialiojo plano sprendinių santraukoje yra nurodyta „neleisti miesto teritorijoje, išskyrus Smiltynę, rengti lokalias vandenvietes ir lokalias nuotekų valyklas“, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad aglomeracijose turi būti planuojamos būtent centralizuotosios geriamojo vandens tiekimo ir centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos, be to jungtis prie centralizuotų tinklų ateityje numato galimybę ir patys atsakovai, jeigu įgyvendins detaliojo plano sprendinius, taip pat byloje pateikti duomenys, jog į NŽT „Išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ kreipėsi ir (duomenys neskelbtini) savininkas, kuris taip pat siekia prisijungti prie A. J. parengto projekto, todėl nagrinėjamu ginčo atveju turi būti vertinami ne tik išimtinai ieškovo, ar išimtinai atsakovų interesai ir ginčo šalių interesų derinimas, bet ir visos teritorijos gyventojų ar žemės sklypų savininkų interesai. Pažymėtina, jog A. J. projektas rengtas atsižvelgiant į AB „Klaipėdos vanduo“ nurodytas prisijungimo sąlygas, pagal kurias ieškovas privalo suprojektuoti bendro naudojimo skaičiuotino diametro vandentiekio tinklus, bendro naudojimo skaičiuotino diametro buitinių nuotekų tinklus, skirtus ne tik statytojo bet ir gretimų sklypų prisijungimui, ką taip pat pagrindžia AB „Klaipėdos vanduo“ su R. V. ir Klaipėdos miesto savivaldybe pasirašytos trišalės sutarties dėl bendro naudojimo tinklų statybos punktai, pagal kuriuos ieškovas įsipareigojo ateityje šiuos tinklus neatlygintinai perleisti Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, proceso šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, jog byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, kad atsakovų žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurio naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, taikant papildomas specialiosios žemės naudojimo sąlygas, įgyvendinus ieškovo parengtą projektą kiltų realūs turtiniai praradimai ar atsakovai patirtų žymius suvaržymus valdant jiems nuosavybės teise priklausantį sklypą. Nedidelei daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso užimančiai 38 m², nustačius vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos tinklų apsaugos zoną, taikomos naudojimo sąlygos iš esmės nevaržytų atsakovų teisių ir teisėtų interesų. Patikrinus ginčo atitikimą servituto ginčams taikytinoms būtinoms sąlygoms, t. y. nustačius jog ieškovas ir atsakovai nesutaria; nėra kitos racionaliai įgyvendinamos galimybės ieškovui tinkamai naudotis centralizuotais vandens ir nuotekų tinklais kaip tik įgyvendinant A. J. parengtą projektą, į tai, kad ieškovas negali įgyvendinti projekto neturėdamas atsakovų sutikimo bei į tai, jog nenustatytas atsakovų teisių į jų žemės sklypo naudojimą nepagrįstas varžymas, teismas konstatuoja, jog atsakovų atsisakymas išduoti ieškovui rašytinius sutikimus dėl papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemės sklypams taikymo yra neproporcingas ieškovo siekiamam tikslui ir bendram centralizuotam teritorijos inžinerinių tinklų sistemos vystymui. Tuo remiantis ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovus per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti ieškovui rašytinius sutikimus, kad šalia žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų suprojektuoti ir nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklai pagal „Vieno buto gyvenamojo namo vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), supaprastintą statybos projektą“, parengtą A. J., ir kad pagal minėtą projektą planuojamų nutiesti inžinerinių tinklų apsaugos zonos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kirstų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkintinas. Reikalavime nurodytas 3 dienų terminas yra realus, nepaisant to, jog dalis atsakovų gyvena užsienio valstybėje, tačiau šalys gali pasinaudoti teise išduoti prašomus sutikimus per savo įgaliotus atstovus arba naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis.

Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas numato privalomą susitarimą dėl kompensacijų su žemės savininkais, kurių sklypuose yra nustatytos apsaugos zonos. Kompensacijos turi būti išmokėtos pagal konkretų kiekvieno žemės savininko, kurio sklype yra nustatoma apsaugos zona, patiriamą nuostolių dydį. Pažymėtina, jog atsakovai teigdami, jog įgyvendinus ieškovo projektą numatoma taikyti apsaugos zona riboja atsakovų teises naudoti, valdyti ir disponuoti jiems nuosavybės teise priklausančiu sklypu, nenurodė galimų nuostolių dydžio, byloje teismas nenustatė, kokius realius ir papildomai taikomus suvaržymus atsakovai patirs, be jau tam pačiam žemės sklypui taikomų dujų apsaugos zonos suvaržymų. Kaip tik priešingai, atsakovai nurodė, jog nesutinka priimti jokios kompensacijos iš ieškovo, todėl teismas atsižvelgdamas į atsakovų išreikštą nuomonę nenagrinėja kompensacijos dydžio klausimo, tačiau išaiškina atsakovams teisę, patyrus realius suvaržymus, įregistravus jų valdomam žemės sklypui vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos žymą, kreiptis į inžinerinių tinklų valdytoją dėl patirtų nuostolių atlyginimo.

Ieškovas ieškinyje taip pat nurodo, kad ieškovo prašomus atlikti veiksmus gali atlikti tik patys atsakovai, todėl ieškovas prašo teismo nustatyti kiekvienam atsakovui baudą už delsimą vykdyti teismo įpareigojimą išduoti sutikimą. Ieškovo manymu, už kiekvieną pradelstą dieną atsakovams turėtų būti nustatyta 50 Eur bauda, kurios paskirtis – atgrasyti atsakovus nuo delsimo vykdyti teismo sprendimą. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 273 straipsnis nustato, kad, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Atsižvelgus į tai, kad šioje byloje šalių santykiai yra konfliktiški, atsakovai geranoriškai nesutinka išduoti prašomų sutikimų, todėl tenkinus ieškovo pirmąjį reikalavimą įpareigoti atsakovus J. V., V. V., A. S., L. S. per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti ieškovui rašytinius sutikimus, kad šalia žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų suprojektuoti ir nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklai pagal „Vieno buto gyvenamojo namo vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini)., supaprastintą statybos projektą“, parengtą A. J., ir kad pagal minėtą projektą planuojamų nutiesti inžinerinių tinklų apsaugos zonos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kirstų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, t. y. aiškiai nustačius 3 darbo dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo, ieškovo reikalavimas nustatyti teismo sprendimo nevykdymo pasekmes laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas – sprendime nustatytina, kad už kiekvieną uždelstą sprendimo vykdymo dieną iš atsakovų ieškovui gali būti priteista po 50 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Ieškovas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 150 Eur žyminio mokesčio, 4315,68 Eur už advokato teisinę pagalbą, kurios patirtos bylą nagrinėjant pirma instancija, apeliacine instancija bei grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teisme. Ieškinį tenkinus iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 1116,42 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nuspren džia:

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovus J. V., V. V., A. S., L. S. per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti ieškovui R. V. rašytinius sutikimus, kad šalia žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų suprojektuoti ir nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklai pagal „Vieno buto gyvenamojo namo vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini)., supaprastintą statybos projektą“, parengtą A. J., ir, kad pagal minėtą projektą planuojamų nutiesti inžinerinių tinklų apsaugos zonos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kirstų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas.

Priteisti ieškovui R. V. iš atsakovų J. V., V. V., A. S., L. S. po 1116,42 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiolika eurų 42 ct) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.

Nustatyti, kad atsakovams J. V., V. V., A. S., L. S. per teismo sprendimu nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo, sprendimo nevykdančiam atsakovui skiriama 50 Eur dydžio bauda ieškovo R. V. naudai už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.