- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-28
- Bylos Nr.
- e2A-248-796/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.9.2Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas
- 3.2.6.12.1Sprendime padarytų rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujančios Lietuvos valstybę, ieškinį atsakovei R. P. dėl nepagrįsto praturtėjimo, tretieji asmenys antstoliai A. S. ir J. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės R. P. priteisti per klaidą R. P. grąžintą 326,86 Eur žyminio mokesčio sumą.
2. Ieškovė nurodė, kad VMI 2020 m. birželio 29 d. buvo gautas atsakovės R. P. prašymas Nr. (17.16‑40) GES-438303 dėl 625 Eur žyminio mokesčio grąžinimo, prie prašymo atsakovė pridėjo 2020 m. liepos 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. DOK-3314, ši įpareigojo VMI grąžinti R. P. 625 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. birželio 29 d. SEB banke. Teismo priteista 625 Eur suma R. P. 2020 m. rugsėjo 23 d. pervesta į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB (toliau – ir atsakovės banko sąskaita). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 1 d. priėmė nutartį Nr. DOK-4748, ja ištaisė rašymo apsirikimą 2020 m. liepos 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. DOK-3314 ir vietoje 625 Eur žyminio mokesčio grąžinimo R. P. nurodė 625 Eur žyminį mokestį grąžinti V. P.. VMI, vykdydama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, 2023 m. kovo 8 d. V. P. pervedė 625 Eur žyminio mokesčio sumą ir 2023 m. balandžio 4 d. raštu Nr. RNA‑10074 paprašė R. P. grąžinti nepagrįstai išmokėtą 625 Eur sumą. Tuo pačiu raštu atsakovė informuota, kad, nepervedus 625 Eur sumos iki nurodytos datos (2023 m. balandžio 21 d.), VMI kreipsis į teismą su ieškiniu dėl šios sumos priteisimo. Atsakovė 2023 m. balandžio 6 d. VMI pateikė „Atsakymą paaiškinimą dėl pervestų lėšų (žyminio mokesčio) grąžinimo“ (toliau – ir Paaiškinimas) ir 2023 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymą dėl 298,86 Eur pervedimo VMI. Paaiškinime atsakovė nurodė, kad, nepaisant jos prašymo pervesti 625 Eur V. P. į jo sąskaitą, VMI nurodytą sumą pervedė R. P. į atsakovės banko sąskaitą, kuria turi teisę naudotis įvairios įstaigos, VMI, antstoliai ir t. t., dėl to iš VMI 625 Eur pervestos sumos antstolis A. S. pasiėmė / nusirašė 292,98 Eur ir antstolis J. P. pasiėmė / nusirašė 33,16 Eur; iš viso antstoliai nurašė 326,86 Eur. Atsakovė ieškovei nurodė, jog dėl likusios 326,86 Eur sumos išreikalavimo VMI turi teisę kreiptis į antstolius. Ieškovė su tokiais atsakovės Paaiškinime išdėstytais argumentais nesutiko, nes 625 Eur žyminio mokesčio suma R. P. pervesta vadovaujantis 2020 m. liepos 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. DOK-3314. Ieškovės teigimu, yra visos nepagrįsto praturtėjimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237–6.242 straipsniuose. Kadangi R. P. VMI geranoriškai pervedė tik 298,86 Eur iš prašomos grąžinti neteisėtai gautos 625 Eur sumos, dėl likusios negrąžintos 326,86 Eur sumos VMI kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl per klaidą R. P. grąžintos sumos išieškojimo / priteisimo.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog R. P. prašymas buvo pateiktas 2020 m. birželio 29 d. neatitinka realybės, nes atsakovė į ieškovę su prašymu kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 21 d. Šiame prašyme atsakovė nurodė, kad 2020 m. birželio 29 d. pravestas 625 Eur žyminis mokestis nuosavybės teise priklauso šių pinigų savininkui V. P. ir šiuos pinigus ieškovė turi pervesti į nurodytą V. P. sąskaitą, esančią AB SEB banke. Ieškovė netenkino atsakovės 2020 m. rugpjūčio 21 d. prašymo ir 2020 m. rugsėjo 21 d. priėmė sprendimą „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“ (toliau – ir Sprendimas), juo nusprendė V. P. grąžinti 0,00 Eur, o R. P. grąžinti 625 Eur. Šis ieškovės Sprendimas buvo apskųstas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nesulaukė, kol 2020 m. rugsėjo 21 d. ieškovės Sprendimas įsiteisės, ir 2020 m. rugsėjo 23 d. savo iniciatyva ir rizika pervedė 625 Eur į atsakovės banko sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB. Atsakovė 2023 m. balandžio 6 d. pateikė ieškovei atsakymą–paaiškinimą ir priedus, jog šia banko sąskaita be atsakovės turi teisę naudotis įvairios įstaigos, fiziniai asmenys, „Swedbank“, AB, VĮ Registrų centras, VMI, antstoliai ir kt. Atsakovė 2021 m. vasario 18 d. iš savo banko sąskaitos, esančios „Swedbank“, AB, pervedė V. P. 292 Eur, tai yra grąžino V. P. jam priklausančius pinigus. 2023 m. balandžio 6 d. V. P. ieškovei grąžino / pervedė 298,86 Eur, tai yra įvykdė ieškovės 2023 m. balandžio 4 d., prašymą R. P. dėl jos gautų pinigų grąžinimo. Atsakovės vertinimu, likusius 326,86 Eur ieškovė turi teisę išsireikalauti iš antstolių, nes jie, nusirašydami ieškovės pinigus, neteisėtai praturtėjo ir ieškovė turi teisę susigrąžinti savo pinigus (antstoliai ir sumos nurodyti 2023 m. balandžio 6 d. atsakyme–paaiškinime ir pridėtuose sąskaitos išrašuose). Atsakovės vertinimu, ji šioje byloje yra netinkama proceso šalis, nes ieškovės reikalaujamos pinigų sumos ieškovė negavo / nepasinaudojo / nepraturtėjo, tuos pinigus neteisėtai nusirašė antstoliai. Taip pat nurodė, jog nesutinka su ieškovės teiginiu, kad VMI turi teisę kreiptis į teismą dėl per klaidą R. P. grąžintos sumos išieškojimo priteisimo. Atsakovės manymu, ieškovė tyčia, o ne per klaidą, pervedė pinigus į banko sąskaitą. Nurodomų ieškovės 326,86 Eur atsakovė negavo ir negalėjo nepagrįstai praturtėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei VMI, atstovaujančiai Lietuvos valstybę, iš atsakovės R. P. per klaidą grąžintą 326,86 Eur žyminio mokesčio sumą; priteisė iš atsakovės R. P. 22 Eur žyminį mokestį valstybei. Teismo sprendimo motyvai:
4.1. Teismas nustatė, kad ieškovė, gavusi atsakovės prašymą su prie jo pridėta 2020 m. liepos 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kuri įpareigojo VMI grąžinti R. P. 625 Eur žyminį mokestį, teismo nutartį įvykdė ir 625 Eur sumą R. P. 2020 m. rugsėjo 23 d. pervedė į atsakovės sąskaitą, esančią banke „Swedbank“, AB. Po to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 1 d. priėmė nutartį, kuria ištaisė rašymo apsirikimą 2020 m. liepos 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, ir vietoje nurodymo grąžinti 625 Eur žyminį mokestį R. P. nurodė 625 Eur žyminį mokestį grąžinti V. P.. Todėl ieškovė 2023 m. kovo 8 d., jau po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutarties, kuria buvo panaikintas VMI 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimas Nr. 331-1040815 „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“, kuriuo buvo nuspręsta žyminį mokestį grąžinti atsakovei, ir ieškovė buvo įpareigota išnagrinėti pareiškėjo prašymą, pervedė V. P. 625 Eur žyminio mokesčio sumą. Antstoliui A. S. grąžinus R. P. 292,97 Eur iš nusirašytos 585,95 Eur sumos, R. P. 292 Eur pervedė V. P., o 2023 m. balandžio 4 d. ieškovei raštu paprašius R. P. grąžinti nepagrįstai išmokėtą 625 Eur sumą, ši 2023 m. balandžio 6 d. ieškovei pateikė mokėjimo nurodymą dėl 298,86 Eur pervedimo VMI, kurį atliko V. P., bei nurodė, jog dėl likusios 326,86 Eur ieškovė turi kreiptis į antstolius.
4.2. Teismas vertino, kad ieškovė, gavusi teismo nutartis, privalėjo jas vykdyti. Dėl argumentų, kad per klaidą pervestų pinigų dalis buvo antstolių nusirašyta, teismas pažymėjo, jog VMI neatsako už fizinių ar juridinių asmenų turimus įsipareigojimus, dėl kurių antstolių kontorose vykdomas išieškojimas iš šių asmenų, ir VMI neturi teisinio pagrindo kreiptis į antstolį dėl iš atsakovės sąskaitos nurašytų lėšų grąžinimo. Ieškovė nėra atsakinga už tai, kad antstolis iš atsakovės banko sąskaitos nuskaitė 326,86 Eur iš VMI pervestos klaidingai teismo nurodytos 625 Eur sumos, kuri atsakovei neturėjo būti pervesta.
4.3. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės R. P. veiksmuose yra nustatytos visos teismų praktikoje išskirtos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: atsakovė yra nepagrįstai praturtėjusi dėl ieškovės veiksmų, kadangi 625 Eur žyminis mokestis atsakovei buvo grąžintas per klaidą, suma susidarė vykdant teismo nutartis, atsakovė neneigia šią sumą gavusi iš ieškovės, akivaizdu, kad ieškovės turtas sumažėjo dėl atsakovės veiksmų, ir yra priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo, ieškovė dėl to patyrė nuostolių, atsakovės praturtėjimui nėra jokio teisinio santykio su ieškove, nes jų nesieja jokie įstatymo, sutartiniai ar kitokie santykiai, ieškovė savo pažeistos teisės negali apginti kitais gynybos būdais. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, dėl to ieškovei iš atsakovės priteistina 326,86 Eur žyminio mokesčio suma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovė R. P. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
5.1. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės veiksmuose yra nustatytos visos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos. Atsakovė pažymi, kad sprendžiant, ar yra pagrindas pripažinti vieną asmenį nepagrįstai praturtėjusiu kito sąskaita, reikia nustatyti, ar egzistuoja visi CK 6.242 straipsnio l dalyje išvardyti nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti būtini požymiai – be teisinio pagrindo, nesąžiningai. CK 6.242 straipsnio 3 dalyje išvardyti atvejai, kuriuos nustačius paneigiamas praturtėjimo nesąžiningumas ir nepagrįstumas.
5.2. Apeliantė pažymi, kad, nepaisant to, jog atsakovė neprašė jai grąžinti žyminio mokesčio, ieškovė, nelaukdama, kol įsiteisės 2020 m. rugsėjo 21 d. ieškovės Sprendimas, 2020 m. rugsėjo 23 d. savo iniciatyva ir rizika, pervedė 625 Eur į atsakovės sąskaitą, esančią banke „Swedbank“, AB. Minėtas ieškovės Sprendimas buvo skundžiamas administracine tvarka ir ieškovės reikalavimai patenkinti, t. y. 2023 m. sausio 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo panaikintas 2020 m. rugsėjo 21 d. ieškovės priimtas Sprendimas, įpareigojant išnagrinėti atsakovės 2020 m. rugpjūčio 21 d. prašymą pervesti 625 Eur žyminį mokestį V. P.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio l d.. priėmė nutartį, ja ištaisė rašymo apsirikimą 2020 m. liepos 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje ir vietoje nurodymo grąžinti 625 Eur žyminį mokestį R. P. nurodė 625 Eur žyminį mokestį grąžinti V. P..
5.3. Apeliantė pažymi tai, kad atsakovė negavo ir nepraturtėjo 326,86 Eur suma, kadangi žyminis mokestis yra ne ieškovės, o buvo sumokėtas V. P., todėl atsakovė nepraturtėjo ieškovės sąskaita, kadangi grąžintinos lėšos (žyminis mokestis) priklausė ne ieškovei, o V. P..
5.4. Viena iš nepagrįsto praturtėjimo instituto sąlygų yra ta, kad šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Atsakovė pažymi, kad, vertinant ieškovės elgesį, būtina atsižvelgti į tai, jog ieškovė yra valstybės institucija, jai keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, ji privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Atsakovės vertinimu, ieškovė, nesant atsakovės prašymo jai pervesti grąžintiną žyminį mokestį ir ieškovei priėmus 2020 m. rugsėjo 21 d. Sprendimą netenkinti prašymo pervesti žyminį mokestį jį sumokėjusiam V. P., o savo iniciatyva pervesti į atsakovės sąskaitą, kuri buvo areštuota antstolio, elgėsi neapdairiai, neatsakingai ir neteisėtai, akivaizdžiai pažeidė teisės aktų reikalavimus ir elgėsi nesąžiningai. Atsakovės vertinimu, ieškovės nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad ieškovė apie 2,5 metų nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties), kuria buvo nuspręsta grąžinti 625 Eur teisėtam šių pinigų savininkui V. P., nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas.
Žemesnės instancijos teismas
5.5. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo, jog atsakovės R. P. veiksmuose yra nustatytos visos teismų praktikoje išskirtos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos, tačiau išsamiai nenurodė šių argumentų pagrįstumo ir to, kokiais duomenimis vadovaujantis padaroma tokia išvada.
5.6. Teismas neatsižvelgė ir visiškai nevertino ieškovės elgesio ir jos veiksmų teisėtumo atliekant piniginių lėšų pervedimą (nebuvo atsakovės prašymo, veiksmus atliko neįsiteisėjus pačios ieškovės 2020 m. rugsėjo 21 d. priimtam sprendimui, kuris 2023 m. sausio 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo panaikintas). Atsakovė kategoriškai neigė gavusi ieškovės pervestus pinigus, kadangi piniginės lėšos iš karto buvo nurašytos antstolių. Be to, žyminis mokestis buvo sumokėtas V. P., jį, pagal atsakovės prašymą, ieškovė turėjo jam ir grąžinti, t. y. grąžintinas žyminis mokestis priklausė ne ieškovei, o V. P., todėl ieškovės turtas niekaip nesumažėjo dėl atsakovės veiksmų ir nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo atsakovei negavus jokių pinigų.
Šalies argumentai
5.7. Apeliantės teigimu, ieškovė nenurodė visų nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti būtinų požymių. Teismas nenustatė atsakovės nesąžiningų veiksmų. Apeliantės vertinimu, pateikti duomenys patvirtina būtent ieškovės nesąžiningumą ir neabejotiną, įsiteisėjusiais teismų sprendimais (2023 m. sausio 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi) konstatuotą teisės aktų pažeidimą, atliekant pervedimą atsakovei.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė VMI prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
6.1. Ieškovės vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas atliko išsamią surinktų duomenų ir įrodymų analizę, įvertino visas nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus bei pagrįstai konstatavo, kad VMI ieškinys pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl tenkintinas.
6.2. Ieškovės vertinimu, teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas išvadas, todėl nėra pagrindo panaikinti apeliantės skundžiamą teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė R. P. nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita per klaidą grąžinto žyminio mokesčio sumos dalimi. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad nagrinėjamu atveju nėra visų nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtinų sąlygų visumos, todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą, priėmė nepagrįstą sprendimą.
10. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas reglamentuojamas CK 6.237–6.242 straipsniuose. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Tai reiškia, kad kreditoriui iš skolininko priteisiama jo turėta turtinė nauda, į kurią turi teisę kreditorius. Ieškiniui dėl nepagrįsto praturtėjimo tenkinti turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑222‑313/2023, 21 punktas).
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑288‑611/2016, 67 punktas; ir kt.). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą.
12. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 36 punktas).
13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartimi Nr. DOK‑3314, atsisakius priimti ieškovės R. P. kasacinį skundą, buvo nutarta grąžinti ieškovei R. P. 625 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. birželio 29 d. SEB banke už kasacinį skundą. Remiantis bylos duomenimis, R. P. su 2020 m. rugpjūčio 21 d. prašymu „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą)“ kreipėsi į ieškovę VMI dėl 2020 m. birželio 29 d. pervesto 625 Eur žyminio mokesčio grąžinimo V. P. į jo banko sąskaitą. Nustatyta, kad ieškovė VMI, išnagrinėjusi R. P. 2020 m. rugpjūčio 21 d. prašymą Nr. (17.16-40) GES-438303, 2020 m. rugsėjo 21 d. priėmė sprendimą Nr. 331-1005557 „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“, jame nurodyta 625 Eur sumą grąžinti R. P., o ne V. P.. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė 625 Eur sumą 2020 m. rugsėjo 23 d. pervedė atsakovei R. P. į atsakovės banko sąskaitą, esančią banke „Swedbank“, AB.
14. Remiantis bylos duomenimis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 1 d. priėmė nutartį Nr. DOK-4748. Minėtos nutarties duomenimis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su 2020 m. rugsėjo 29 d. gautu ieškovės R. P. prašymu dėl rašymo apsirikimo ištaisymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. liepos 9 d. nutartyje Nr. DOK-3314, nutarė ištaisyti rašymo apsirikimą 2020 m. liepos 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. DOK-3314 ir vietoje nurodymo grąžinti 625 Eur žyminį mokestį R. P. nurodyta grąžinti V. P. 625 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. birželio 29 d. SEB banke. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė VMI, vykdydama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį, 2023 m. kovo 8 d. 625 Eur žyminio mokesčio sumą pervedė V. P. į jo banko sąskaitą, esančią AB SEB banke.
15. Byloje taip pat nustatytos aplinkybės, kad ieškovė VMI 2023 m. balandžio 4 d. raštu Nr. RNA‑10074, atsižvelgdama į tai, kad vykdant 2020 m. liepos 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. DOK-3314 po 625 Eur žyminio mokesčio buvo grąžinta ir atsakovei, ir V. P., prašė R. P. grąžinti jai nepagrįstai išmokėtą 625 Eur sumą. Atsakovė 2023 m. balandžio 6 d. ieškovei VMI pateikė atsakymą–paaiškinimą dėl pervestų lėšų (žyminio mokesčio) grąžinimo, taip pat pateikė 2023 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymą dėl R. P. 298,86 Eur lėšų pervedimo VMI pagal VMI 2023 m. balandžio 4 d. raštą Nr. RNA‑10074.
16. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad atsakovė 326,86 Eur negavo ir nepraturtėjo nurodyta suma ieškovės sąskaita. Šį teiginį apeliantė grindžia argumentais, kad žyminis mokestis buvo sumokėtas V. P., todėl grąžintinos lėšos (žyminis mokestis) priklausė ne ieškovei, o V. P.. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlyga dėl atsakovės praturtėjimo dėl ieškovės veiksmų ir ieškovės sąskaita.
17. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog po atsakovės kreipimosi į VMI su 2020 m. rugpjūčio 21 d. prašymu ieškovė, vykdydama kartu su prašymu pateiktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartį, pravedė atsakovei 625 Eur sumą kaip žyminio mokesčio grąžinimą. Taigi byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovei į atsakovės banko sąskaitą pervedė 625 Eur sumą ir į šią sumą patenka ir ginčo suma.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantė akcentuoja ir tai, jog ji kategoriškai neigė gavusi ieškovės pervestus pinigus, kadangi piniginės lėšos iškart buvo nurašytos antstolių, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą spendimą, šiuos atsakovės argumentus ištyrė ir įvertino byloje pateiktus rašytinus įrodymus. Byloje esančios Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S‑879‑1092/2020, kuria iš dalies pakeista Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-1574-206/2020 rezoliucinės dalies 6 pastraipa, turinys patvirtina aplinkybę, kad buvo nustatyta skolininko E. P. turto dalis (1/2 dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų) sutuoktinės R. P. banko sąskaitose esančiose ir į jas patenkančiose piniginėse lėšose. Remiantis bylos duomenimis, antstoliui A. S. nukreipus išieškojimą, 2020 m. rugsėjo 25 d. iš R. P. banko sąskaitos buvo nurašyti 585,95 Eur, o 2020 m. spalio 9 d. R. P. grąžinta 1/2 dalis nurašytų lėšų – 292,97 Eur, kita dalis skirta antstolio vykdomo išieškojimo reikalavimui tenkinti. Remiantis ieškovės banko sąskaitos duomenimis, išieškojimą vykdomojoje byloje vykdantis antstolis J. P. 2020 m. rugsėjo 25 d. nurašė 33,16 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir padaryta išvada, kad ieškovė nėra atsakinga už asmenų turimus įsipareigojimus, dėl kurių antstolių kontorose vykdomas išieškojimas iš šių asmenų. Apeliantės nurodomos aplinkybės nepaneigia to, kad, atsakovei gavus ginčo sumą, ieškovės sąskaita gauta turtinės naudos.
19. Be to, byloje nustatyta, jog po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi buvo ištaisytas rašymo apsirikimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartyje, 2023 m. kovo 8 d. ieškovė 625 Eur žyminio mokesčio sumą grąžino V. P. į jo banko sąskaitą. Taigi, nors apeliantė akcentuoja, kad žyminis mokestis buvo sumokėtas V. P. ir priklausė nurodytam asmeniui, o ne ieškovei, tačiau bylos duomenys patvirtina tai, kad ieškovė, vykdydama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, po 625 Eur žyminio mokesčio grąžino ir atsakovei, ir V. P.. Kaip nurodyta anksčiau, atsakovė ieškovei kartu su 2023 m. balandžio 6 d. atsakymu–paaiškinimu pateikė ir 2023 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymą dėl R. P. dalies lėšų – 298,86 Eur grąžinimo ieškovei VMI. Atsižvelgiant į tai, skundžiamu teismo sprendimu pagrįstai buvo nustatytas atsakovės praturtėjimą atitinkantis ieškovės turto sumažėjimas (atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita) ir priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo.
20. Apeliantė nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovės nesąžiningų veiksmų, taip pat neįvertino ieškovės elgesio ir jos veiksmų teisėtumo atliekant piniginių lėšų pervedimą. Apeliantė pažymi, kad viena iš nepagrįsto praturtėjimo instituto sąlygų yra ta, kad šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos, o CK 6.242 straipsnio 3 dalyje išvardyti atvejai, kuriuos nustačius yra paneigiamas praturtėjimo nesąžiningumas ir nepagrįstumas.
21. Sąlyga, kad šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos, yra viena iš nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų. CK 6.242 straipsnio 3 dalyje nustato, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika.
22. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad atsakovė 2020 m. rugpjūčio 21 d. ieškovei pateiktame prašyme neprašė grąžinti žyminio mokesčio būtent atsakovei ir nurodė, jog ieškovė šiuos pinigus turi pervesti į V. P. sąskaitą, o ieškovė, nelaukdama, kol įsiteisės 2020 m. rugsėjo 21 d. ieškovės Sprendimas, 2020 m. rugsėjo 23 d. savo iniciatyva ir rizika, pervedė 625 Eur į atsakovės banko sąskaitą ir iš pervestos 625 Eur sumos 326,86 Eur (ginčo suma) priverstinai buvo nurašyta antstolio. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tuo metu, kai atsakovė kreipėsi į ieškovę VMI su 2020 m. rugpjūčio 21 d. prašymu, dėl kurio ieškovė priėmė apeliantės akcentuojamą 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 331-1005557, dar nebuvo ištaisytas rašymo apsirikimas ir buvo pateikta įsiteisėjusi ir galiojanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis Nr. DOK-3314, numatanti grąžinti 625 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. birželio 29 d. SEB banke, ieškovei R. P.. Taigi nors apeliantė akcentuoja tai, kad atsakovė ieškovei pateiktu prašymu neprašė pinigines lėšas (žyminį mokestį) pervesti būtent atsakovei, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog ieškovė, gavusi pareiškėjos prašymą ir tokią teismo nutartį, privalėjo ją vykdyti (CPK 18 straipsnis).
23. Apeliantė remiasi argumentais, kad ieškovė nelaukė, kol įsiteisės 2020 m. rugsėjo 21 d. ieškovės Sprendimas, ir akcentuoja 2023 m. sausio 18 d. priimtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį. Reikšminga pažymėti, kad minėta teismo nutartis administracinėje byloje priimta po to, kai buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis Nr. DOK‑4748. Iš byloje pateiktos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A‑37‑575/2023, išnagrinėjus pareiškėjų V. P. ir R. P. apeliacinį skundą, turinio matyti, kad nors pareiškėjų R. P. ir V. P. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, tačiau nurodytoje administracinėje byloje pareiškėjos R. P. skundas buvo atmestas, o patenkintas tik pareiškėjo V. P. skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutarties 32 punkte nurodyta, kad dėl pareiškėjos R. P. skundo reikalavimų, kuriais buvo prašoma panaikinti VMI 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 331-1005557 „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“ bei Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. S‑212 (7‑181/2020) „Dėl R. P. skundo“, pažymėtina, jog nors VMI, vertindama pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 21 d. prašymą, pagrįstai vadovavosi tuo metu galiojusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartimi, tačiau, pasikeistus aplinkybėms (priėmus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį), gali svarstyti klausimą dėl galimai nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo teisės aktų nustatyta tvarka.
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties Nr. DOK-4748 matyti, jog R. P. prašymas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. liepos 9 d. nutartyje Nr. DOK-3314 Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo gautas tik 2020 m. rugsėjo 29 d. Taigi iš šių duomenų matyti, kad atsakovė dėl rašymo apsirikimo ištaisymo į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą kreipėsi jau po to, kai ji 2020 m. rugpjūčio 21 d. ieškovei pateikė kitokio turinio, nei numatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartyje Nr. DOK-3314, prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo, ir po to, kai buvo priimtas apeliantės akcentuojamas ieškovės 2020 m. rugsėjo 21 d. Sprendimas Nr. 331-1005557.
25. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė elgėsi neapdairiai ir nesąžiningai ir, kaip šalis, kurios turtas sumažėjo, būtų prisiėmusi nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į tai, atsakovės praturtėjimo taip pat nėra pagrindo pripažinti pagrįstu ir sąžiningu (CK 1.5 straipsnis, 6.242 straipsnio 3 dalis).
26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalių nesieja jokie įstatymo, sutartiniai ar kitokie santykiai, tad atsakovės praturtėjimui nėra teisinio pagrindo. Taip pat pagrįstai nustatyta, kad ieškovė savo pažeistos teisės negali apginti kitais gynybos būdais.
27. Pastebėtina tai, kad atsakovė R. P. 2023 m. balandžio 6 d. atsakyme–paaiškinime ieškovei nurodė, jog iš VMI pervestų 625 Eur antstolis A. S. pasiėmė / nusirašė 292,98 Eur ir antstolis J. P. – 33,16 Eur, ir nurodė, jog iš viso tai yra 326,86 Eur (pastebėtina, kad turėtų būti 326,14 Eur); taip pat atsakovė netiksliai nurodė, kad iš 625 Eur atėmus 326,86 Eur liko 298,86 Eur, juos atsakovė turi grąžinti ir prideda mokėjimo nurodymą nurodytai sumai, o likusius 326,86 Eur ieškovė turi teisę išsireikalauti iš nurodytų antstolių. Byloje esančio ieškovės „Swebank“, AB banko sąskaitos išrašo duomenys patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, kad antstolis A. S. išieškojo 292,98 Eur sumą (2020 m. rugsėjo 25 d. nurašyta 585,95 Eur suma ir 2020 m. spalio 9 d. grąžinta pusė nurodytos sumos – 292,98 Eur), o antstolis J. P. išieškojo 33,16 Eur sumą. Pažymėtina, kad bendra nurodytų išieškotų piniginių lėšų suma sudaro 326,14 Eur (292,98 Eur + 33,16 Eur). Atsižvelgiant į tai, matyti, kad atsakovės ieškovei pateiktame 2023 m. balandžio 6 d. atsakyme–paaiškinime, nurodant likusią negrąžintą sumą, padaryta aiški aritmetinė klaida.
28. Pastebėtina ir tai, kad ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovė geranoriškai pervedė tik 298,86 Eur iš prašomos grąžinti neteisėtai gautos 625 Eur sumos, dėl to ieškovė prašo priteisti likusią negrąžintą 326,86 Eur sumą. Byloje esančio ieškovei kartu su atsakovės 2023 m. balandžio 6 d. atsakymu–paaiškinimu pateikto 2023 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymo Nr. 287 duomenys patvirtina šalių nurodytą aplinkybę, kad 298,86 Eur sumą R. P. (nurodyta kaip pradinė mokėtoja pagal VMI 2023 m. balandžio 4 d. raštą Nr. RNA-10074) grąžino ieškovei iš V. P. sąskaitos. Ieškovė byloje patvirtino aplinkybę, kad atsakovė 298,86 Eur sumą ieškovei grąžino. Taigi iš ieškovės atsakovei pervestos 625 Eur sumos ieškovei atsakovės negrąžinta sumos dalis sudaro ne 326,86 Eur, o 326,14 Eur (625 Eur – 298,86 Eur). Atsižvelgiant į tai, matyti, kad ieškovės ieškinyje, kaip ir atsakovės 2023 m. balandžio 6 d. ieškovei pateiktame atsakyme–paaiškinime, padaryta aiški aritmetinė klaida.
29. Apeliantė neginčija faktinės aplinkybės, kad atsakovė ieškovei yra sugrąžinusi tik 298,86 Eur dalį iš visos atsakovei per klaidą pervestos (grąžintos) 625 Eur žyminio mokesčio sumos, taigi neginčija aplinkybės, kad ginčijama 326,14 Eur suma ieškovei nėra grąžinta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovės nepagrįstas praturtėjimas egzistavo ieškovei pareiškiant ieškinį. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos teismų praktikoje išskirtos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos ir pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės likusią negrąžintą per klaidą atsakovei grąžinto žyminio mokesčio sumą.
30. CPK 276 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės; ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei ir atsakovei nurodant likusį negrąžintos per klaidą pervesto žyminio mokesčio dalies dydį buvo padaryta aiški aritmetinė klaida, atitinkamai ir pirmosios intencijos teismo sprendime padaryta ta pati aiški aritmetinė klaida, ji ištaisytina vietoje 326,86 Eur nurodant 326,14 Eur (CPK 276 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pripažino, jog ieškovės ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo yra pagrįstas, vertintina, kad aiškios aritmetinės klaidos ištaisymas, patikslinant priteistą sumą, šiuo atveju nekeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo esmės dėl ieškovės ieškinio patenkinimo ir bylos procesinės baigties, neturi įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.
31. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti priešingą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, jį patikslinant – ištaisant aiškią aritmetinę klaidą ir vietoje ieškovei iš atsakovės priteisiamos per klaidą grąžinto žyminio mokesčio 326,86 Eur sumos nurodant 326,14 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 276 straipsnio 2 dalis, 301 ir 302 straipsniai).
32. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė nepateikė duomenų, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų, dėl to jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276, 302, 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą ieškovei iš atsakovės priteistą per klaidą grąžintą žyminio mokesčio sumą, vietoje 326,86 Eur (trijų šimtų dvidešimt šešių eurų 86 ct) nurodant 326,14 Eur (trys šimtai dvidešimt šeši eurai 14 ct).