- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-12
- Bylos Nr.
- 2S-2630-638/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03304-009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Pareiškėjas
- V. A.
- Suinteresuotas asmuo
- A. A.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. prašymą suinteresuotam asmeniui A. A. dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4585-470/2009 nutraukta V. A. ir A. A. santuoka, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje išspręstas santuokoje įgyto turto ir prievolių pasidalijimo klausimas. V. A. įsipareigojo A. A. išmokėti 1 000 000 Lt kompensaciją, pradedant ją mokėti nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. ir baigiant mokėti iki 2012 m. rugsėjo 1 d.
Alytaus rajono apylinkės 2012 m. gruodžio 18 d. teismo nutartimi patvirtinta tarp V. A. ir A. A. sudaryta taikos sutartis, pagal kurios sąlygas V. A. likusią neišmokėtą A. A. 1000 000 Lt kompensacijos dalį - 987 000 Lt, įsipareigojo mokėti kiekvieno mėnesio paskutinę kalendorinę dieną po 3000 Lt iki 2014 m. liepos 31 d. Likusią nesumokėtą pinigų sumą V. A. įsipareigojo A. A. pervesti iki 2014 m. rugsėjo 1 d.
Šalies argumentai
V. A. ir A. A. 2014 m. sausio 24 d. prašymu kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo. Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 4 d. nutartimi pakeitė teismo nutartimi patvirtintas taikos sutarties sąlygas, pagal kurias V. A. įsipareigojo A. A. pervesti kiekvieno kalendorinio mėnesio paskutinę dieną po 3000 Lt iki 2016 m. liepos 31 d., o likusią nesumokėtą pinigų sumą iki 2016 m. rugsėjo 1 d.
P. V. A. pateikė prašymą pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4585-470/2009 ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3675-470/2012 pakeistą rezoliucinę dalį, kuria nustatytas piniginės kompensacijos 1000 000 Lt (prašymo pateikimo dienai neišmokėta kompensacijos dalis - 858 000 Lt (248 494 Eur) išmokėjimas iki 2016 m. rugsėjo 1 d. ir atidėti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4585-470/2009 priteistos piniginės kompensacijos 1000 000 Lt neišmokėtos dalies, t. y. 248 494 Eur išmokėjimą, nustatant, kad jis iki 2020 m. liepos 31 d. kiekvieno kalendorinio mėnesio paskutinės kalendorinės dienos perves A. A. po 580 Eur, o visą likusią neišmokėtą sumą iki 2020 m. rugsėjo 1 d.
Pareiškėjas nurodė, kad jis vykdė Alytaus rajono apylinkės 2014 m. kovo 4 d. teismo nutartį ir mokėjo A. A. po 3000 Lt. Iki 2016 m. rugpjūčio 26 d. iš viso A. A. sumokėjo 142 000 Lt. Liko sumokėti 858 000 Lt (248 494 Eur). Minėtos sumos buvo mokamos iš gaunamo darbo užmokesčio, lėšų, gautų pardavus neįkeistą nekilnojamąjį turtą. Pardavus įkeistą turtą, buvo dengiama banko paskola, kurios likutis Danske bankui pagal 2007 m. kovo 5 d. kreditavimo sutartį prašymo pateikimo dienai yra 871 082, 24 Eur. Minėta suma bankui turi būti grąžinta iki 2017 m. kovo 20 d. ir šiuo metu jis veda derybas dėl grąžinimo termino pratęsimo. Nuo 2014 metų iki šio prašymo pateikimo dienos pareiškėjas pardavė 10 jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Kitas jo asmeninės nuosavybės teise valdomas turtas šiuo metu yra pardavinėjamas tikslu padengti įsipareigojimus Danske bankui ir tuo pačiu atsiskaityti ir su A. A.. Šiuo metu nekilnojamo turto rinka yra vangi, turto pirkimai vyksta išimtinai tik miestuose. Turtą, esantį kaimuose ir rajono centruose šiuo metu realizuoti yra sunku, tam reikia laiko. Šiuo metu susiklostė ypač nepalankios finansinės aplinkybės, ir jis neturi galimybių įvykdyti taikos sutarties sąlygas ir iki 2016 m. rugsėjo 1 d. sumokėti likusią sumą - 248 494 Eur. Prievolės įvykdymas sąlygotų itin sunkias finansines pasekmes, nes jo pajamos, t. y. gaunamas darbo užmokestis sudaro tik 330,17 Eur per mėnesį, kitos pajamos, gaunamos realizavus jam priklausantį nekilnojamąjį turtą yra nepastovios ir sunkiai prognozuojamos. Didžiąją patiriamų išlaidų dalį sudaro prievolių Danske bankui pagal kreditavimo sutartį savalaikis vykdymas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartimi atsisakė tenkinti V. A. prašymą dėl sprendimo dalies vykdymo išdėstymo ir atidėjimo.
Teismas nurodė, kad tiek kreditorės, tiek skolininko turtinė padėtis yra vienoda, t. y. pakankamai gera, nes tiek kreditorė, tiek skolininkas turi didelės vertės nekilnojamo turto ir gauna pastovias pajamas, išlaikytinių neturi. Tačiau skolininko prašymas išdėstyti dalies sprendimo vykdymą, atidedant kitos dalies vykdymą iki 2020 m. rugsėjo 1 d. nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, kuriais remiantis jo turtinę padėtį ir kitas nurodytas aplinkybes būtų galima laikyti išimtinėmis. Pagal paskutinį kreditorės ir skolininko susitarimą, patvirtintą Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartimi, išdėstyti dalį skolos, mokant ją po 3000 Lt dalimis iki 2016 m. liepos 31 d., skolininkas vykdė. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo pačiu metu skolininkas vykdė ir įvykdė tarp šalių sudarytą sutarimą dėl 51 000 Lt kompensacijos išmokėjimo A. A. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, o tai reiškia, kad skolininko turtinė padėtis iki prievolės įvykdymo pabaigos buvo gera. Nepateikta jokių svarių argumentų dėl skolininko turtinės padėties esminio pasikeitimo. Skolininkas sukūrė kitą šeimą. Sutuoktinė turi butą, kurį nuomoja, o skolininkas V. A. su sutuoktine nuomojasi kitą butą. Nepaneigta aplinkybė, kad skolininkas turi dvi įmones, kuriose valdo 100 procentų akcijų, o taip pat didelį kiekį nekilnojamo turto - žemės sklypų, priklausančių jam asmeninės nuosavybės teise. Tikėtina, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. skolininkui įvykdyti likusią prievolę (likusi neišmokėta suma - 248 494 Eur) yra komplikuota, turint ir kitų kreditorių, tačiau turint pakankamai daug nekilnojamojo turto, mažesnės dalies sprendimo išdėstymas ir jo galutinio įvykdymo atidėjimas ilgesniam laikui pažeistų kreditorės interesus. Pareiškėjas nurodė, kad jis turi kreditorių Danske banką, kuriam turi didelių įsipareigojimų ir derasi dėl sąlygų pakeitimo. Kreditorė A. A. nurodė, kad sutikdama su pareiškėjo prašymu, ji gali netekti prievolės jai užtikrinimo V. A. turimu nekilnojamuoju turtu, nes bankui priverstinai vykdant išieškojimą iš įkeisto daikto, skolos sumos iš įkeisto daikto nepadengus, bankas turi teisę reikalauti nukreipti išieškojimą į kitą neįkeistą skolininko turtą. Teismas pažymėjo, kad atsisakymas išdėstyti skolą ir atidėti jos vykdymą labiau atitiktų kreditorės interesus ir sprendimo privalomumo principo įgyvendinimą, lyginant su tomis pasekmėmis, kurios atsirastų skolininkui priverstinio teismo sprendimo vykdymo iš nekilnojamojo turto, priklausančio skolininkui, atveju.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pareiškėjo ir atsakovės turtinė padėtis yra skirtinga, nes pareiškėjas po skyrybų su atsakove pagal 2007 m. kovo 5 d. kreditavimo sutartį, kuria buvo suteiktas 1 607 391 Eur kreditas, prisiėmė prievolę ją grąžinti. Šiai dienai šios skolos likutis sudaro 871 082,24 Eur (grąžinimo terminas - 2017 m. kovo 20 d.), todėl akivaizdu, jog atsakovė neturėdama kreditorių yra žymiai geresnėje padėtyje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo pajamos pastovios. Kaip buvo nurodyta prašyme bei teismo posėdžio metu, pareiškėjo pastovios darbinės pajamos sudaro tik 330,17 Eur per mėnesį (darbo užmokestis), o kitos pajamos gaunamos pardavus nekilnojamąjį turtą. Šiuo metu nekilnojamojo turto rinka yra vangi ir faktiškai parduoti turimą nekilnojamąjį turtą yra sunku. Pareiškėjas pažymi, kad per 6 metų laikotarpį (nuo 2010 metų) iš 76 vienetų nekilnojamojo turto objektų (tekusių po santuokos nutraukimo) pavyko parduoti 10 vienetų, nors pardavinėjimas vyksta aktyviai (per internetinius portalus, pasitelkiant profesionalius pardavimų agentus).
Suėjus 2017 m. kovo 20 d. terminui grąžinti Danske bankui 871 082,24 Eur sumą ir atsakovei priverstinai vykdant skolos išieškojimą tikėtina, kad Danske bankas imsis aktyvių veiksmų priverstiniam, skubiam, skolos išieškojimui.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Pareiškėjas eilę metų bando išvengti įvykdyti savo prievolę. Patenkinus pareiškėjo atskirąjį skundą bus iš esmės pažeisti kreditorės teisėti interesai ir lūkesčiai, o taip pat bendrieji teisiniai protingumo, teisingumo, ir sąžiningumo principai. Pareiškėjo turtinė padėtis nėra tokia bloga, kad įsipareigojimų vykdymas jam sukeltų sunkias finansines pasekmes. Pareiškėjas per 7 metus patenkino tik 14,2 procento įsipareigojimų. Pirmus trejus metus iš viso nieko nemokėjo, o sudarius taikos sutartį, buvo priversta tris kartus kreiptis į teismą dėl vykdomųjų raštų išdavimo pagal taikos sutartį.
Pareiškėjas turi didelės vertės nekilnojamojo turto ir gauna pastovias pajamas, o išlaikytinių neturi. Taip pat jis nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog jo turtinę padėtį ir kitas nurodytas aplinkybes būtų galima laikyti išimtinėmis. Nebuvo pateikta jokių svarių argumentų dėl pareiškėjo turtinės padėties esminio pasikeitimo. Pareiškėjas sukūrė kitą šeimą. Sutuoktinė turi butą, kurį nuomoja, o pareiškėjas su sutuoktine nuomojasi kitą butą. Jo sutuoktinės pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nepaneigta ta aplinkybė, kad skolininkas turi dvi įmones, kuriose valdo 100 procentų akcijų, o taip pat didelį kiekį nekilnojamo turto - žemės sklypų, priklausančių jam asmeninės nuosavybes teise.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalis, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl priteistos skolos išdėstymo, pagrįstumo ir teisėtumo.
CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Nagrinėjamu atveju prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą, tiek atskirasis skundas grindžiami sunkia turtine padėtimi, dėl kurios, pasak pareiškėjo, jis negali sumokėti likusios kompensacijos sumos. Kaip teigia pareiškėjas, jo pastovios darbinės pajamos sudaro tik 330,17 Eur per mėnesį, o kitos pajamos yra gaunamos pardavus nekilnojamąjį turtą, kuris po santuokos nutraukimo jam atiteko asmeninės nuosavybės teise.
Šiuo atveju, pareiškėjas prašo ne tik atidėti visos prievolės įvykdymą iki 2020 m. rugsėjo 1 d., bet sumažinti mokėtinų sumų dydį nuo 860,11 Eur iki 580 Eur. Iš pateiktų į bylą pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad vidutinis mėnesinis pareiškėjo darbo užmokestis už 2015 m. sausio mėn. – 2016 m. liepos mėn. sudarė po 330,17 Eur (b. l. 91–93). Taigi, nors pareiškėjo gaunamos pajamos minimalios, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl savo sveikatos būklės, amžiaus ar kitų aplinkybių negalėtų dirbti daugiau apmokamo darbo. Be to, byloje nustatyta, kad dalį žemės sklypų, kurie pareiškėjui atiteko nutraukus šalių santuoką, pareiškėjas pardavė (b. l. 10–90). Pažymėtina, kad pareiškėjas, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo dėl likusios kompensacijos dalies (248 494 Eur) sumokėjimo vykdymą, teismui pateikė tik jam palankius rašytinius įrodymus – pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, banko pažymą apie skolos likutį ir nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau nepateikė pajamų išrašų.
Nors pareiškėjas nurodo, kad nekilnojamojo turto rinka yra vangi ir parduoti turimą nekilnojamąjį turtą yra sunku, tačiau įrodymų, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų dėl nekilnojamojo turto pardavimo, t. y. kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą, kuri tarpininkautų parduodant jam tekusį nekilnojamąjį turtą arba būtų įdėjęs skelbimus į spaudą ar internetą dėl turto pardavimo, nepateikė.
Teismas vertina, kad pareiškėjas neįrodė, kad šiuo metu jam yra susidariusios labai nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą ir kad jo turtinė padėtis yra labai sunki. Pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjas turi kitų kreditorinių įsipareigojimų, savaime nesudaro pagrindo atidėti ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, taip iš esmės paneigiant paties įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto prašyme nurodytos aplinkybės dėl jo finansinės padėties negali būti vertinamos kaip absoliučios aplinkybės sudarančios pagrindą išdėstyti sprendimo vykdymą dar ir dėl to, kad visais atvejais sprendžiant dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo svarbu atsižvelgti į sąžiningumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principą, kad nebūtų pažeisti teisėti šalies interesai. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tenkinus apelianto prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo būtų pažeistos ieškovės teisės ir jos teisėtas lūkestis – gauti teismo priteistą kompensaciją.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai aiškino ir vertino šalių nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus apie šalių turtinę padėtį ir kitas aplinkybes turinčias reikšmės sprendžiant dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismo sprendimo (nutarties) vykdymo išdėstymas (atidėjimas) galimas tik tais atvejais, kai skolininko turtinė padėtis yra tokia komplikuota, kad sprendimo (nutarties) vykdymas įstatymo numatytais terminais gali pažeisti gyvybiškai svarbius jo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ir nurodė, kad skolininko prašymas išdėstyti dalies sprendimo vykdymą, atidedant kitos dalies vykdymą iki 2020-09-01 nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, kuriais remiantis jo turtinę padėtį ir kitas nurodytas aplinkybes būtų galima laikyti išimtinėmis. Teismas nutartyje nurodė, kad skolininkas sukūrė kitą šeimą. Sutuoktinė turi butą, kurį nuomoja, o skolininkas V. A. su sutuoktine nuomojasi kitą butą. Nepaneigta aplinkybė, kad skolininkas turi dvi įmones, kuriose valdo 100 procentų akcijų, o taip pat didelį kiekį nekilnojamojo turto - žemės sklypų, priklausančių jam asmeninės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto finansinė padėtis nėra tokia bloga, kad nebūtų galima įvykdyti teismo sprendimo. Pažymėtina, kad teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, ir natūralu, kad šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nuostolių, ir tai yra neišvengiama pasekmė.
Darytina išvada, kad materialinė apelianto padėtis leidžia teismui pagrįstai teigti, kad jis ieškovei priteistas sumas gali sumokėti ir neišdėstant teismo sprendimo vykdymo. Kitoks šios situacijos vertinimas prieštarautų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde minimos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme šalys pateikė raštu sudarytą taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti.
Pažymėtina, kad pateiktos teismui taikos sutarties 1.2. punkte nurodyta: „Pasirašydamos šią Taikos sutartį, Šalys patvirtina, kad atsisako viena kitos atžvilgiu bet kokių pretenzijų ar reikalavimų ir nereikš jų ateityje, išskyrus reikalavimus vykdyti šią Taikos sutartį“.
CPK 5 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas. Atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja. Taigi, sutarties sąlygos, kuriomis iš anksto atsisakoma teisminės gynybos teisės, pripažintinomis prieštaraujančiomis CPK 5 straipsnyje įtvirtintam imperatyvui ( teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos). Taikos sutartimi gali būti sprendžiami tik tie klausimai, kurie yra susiję su jau iškelta ir nagrinėjama civiline byla ir negali būti išsprendžiami kiti, galimai ateityje tarp šalių kilsiantys, civiliniai ginčai, kadangi tai reikštų išankstinį teisės į teisminę gynybą atsisakymą, kuris pagal įstatymą yra draudžiamas. Tokio turinio taikos sutarties sąlygos įtraukimas į teismo nutartį, kuria tvirtinama taikos sutartis, yra negalimas.
Be to, patvirtintos taikos sutarties, kaip teismo sprendimo, turinčio res judicata galią, statusas reikalauja, jog taikos sutartis būtų aiškiai ir suprantamai išdėstyta bei nesukeltų neaiškumų ją vykdant, tačiau patvirtinus taikos sutarties 1.1. punktą, jis sukeltų neaiškumą, nes nenurodyta, kokia likusi mokėtina suma bus mokama po 2018 m. rugsėjo mėnesio.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjų pareiškimas patvirtinti taikos sutartį atmestinas. Pareiškėjams nurodytina, kad ši nutartis neužkerta kelio, pašalinus nurodytus neaiškumus ir trūkumus, sudaryti taikos sutartį vykdymo procese ( CPK 595 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Prašymo patvirtinti taikos sutartį netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.