Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-02-28 · Civilinė byla Nr. e2S-182-425/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-28
Bylos Nr.
e2S-182-425/2019
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03268-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimantas Misiūnas
Atsakovas
E. G.
Ieškovas
V. J.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-182-425/2019.

Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03268-2018-3.

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.3.; 3.1.18.7.; 3.3.2.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-6513-940/2018 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui E. G., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, notarui M. L., UAB „Agmindis“, A. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2017 m. gegužės 16 d. pirkimo ? pardavimo sutartį, kaip sudarytą dėl apgaulės; 2) taikyti dvišalę restituciją – grąžinti E. G. nuosavybėn negyvenamąsias patalpas ? rūsį (toliau – ir Patalpos), o ieškovui priteisti iš E. G. 27 000 Eur ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas; 3) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis vilkinant bylos nagrinėjimą skirti atsakovui E. G. baudą, 50 proc. baudos skiriant ieškovui.

2. Kartu ieškovas pirmosios instancijos teismo prašė atsakovo E. G. atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovą iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, kas mėnesį daryti 20 procentų vienašališkas išskaitas ir jas kas mėnesį sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą; įpareigoti atsakovą iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį, išskaityti 70 procentų išmokėtino darbo užmokesčio ir šią dalį sumokėti teismo depozitinę sąskaitą; įpareigoti atsakovą deklaruoti kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, ir jas areštuoti; įpareigoti atsakovą raštu pranešti apie iš darboviečių nuo 2017 m. gegužės 16 d. kiekvieną mėnesį gaunamą oficialų darbo užmokestį ir neoficialiai gaunamą darbo užmokestį, o neoficialiai gaunamo darbo užmokesčio dalį deklaruoti valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir ją pervesti į depozitinę teismo sąskaitą; kas mėnesį periodiškai areštuoti 20 procentų atsakovo E. G. darbo užmokesčio sumą nuo Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės atsakovo algos; kas mėnesį periodiškai areštuoti 70 procentų atsakovo E. G. darbo užmokesčio sumą iš atsakovo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį; areštuoti atsakovo E. G. kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis ir E. G. uždrausti perduoti kitiems asmenims atsakovo turtą.

3. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovo finansinė padėtis nėra gera, be to, kyla reali grėsmė, kad atsakovas galimai ieškovui palankaus sprendimo neįvykdys.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškovo V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir areštavo atsakovui E. G. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 27 000,00 Eur (dvidešimt septynių tūkstančių eurų ir 00 ct) sumai. Atsakovui neturint areštuotinų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, ar turint jų mažiau kaip už 27 000,00 Eur sumą, nutarė areštuoti atsakovo turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, bendrai 27 000,00 Eur sumai (įskaitant ir areštuotų nekilnojamąjį ir kilnojamųjų daiktų vertę), uždraudžiant atsakovui vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu V. J. civilinėje byloje Nr. e2-6513-940/2018, privalomus mokėjimus valstybei, savivaldybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui, kitų mokėjimų vykdymą, reikalingų būtiniausiems poreikiams patenkinti. Materialiu turtu leido naudotis nesumažinant areštuoto turto vertės. Be to, vadovaujantis CPK 145 straipsnio 6 dalimi, pavedė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutartyje nurodytoms operacijoms su areštuotomis piniginėmis lėšomis atlikti. Nutarė laikinąsias apsaugos priemones taikyti nepranešant atsakovui bei išaiškino ieškovui, kad dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo jis turi kreiptis į atsakovo teritoriją aptarnaujantį antstolį. Nustatytą ir areštuotą turtą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nutarė perduoti saugoti atsakovui E. G., išaiškinant, kad už nustatytų įpareigojimų pažeidimą, gali būti skiriama iki 300,00 Eur bauda už kiekvieną pažeidimo dieną, be to, ieškovas turi teisę išieškoti iš atsakovo nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo. Kitą ieškovo prašymo dalį atmetė. Taip pat nurodė, kad nutartis vykdoma skubiai.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismui nežinoma tiksli atsakovo turtinė padėtis, turimi įsipareigojimai, prievolės, todėl laikytina, kad 27 000 Eur dydžio ieškinio reikalavimas atsakovui yra galimai didelė suma. Atsižvelgiant į ieškinio faktinį pagrindą, taip pat į tai, kad ieškovas tikėtinai pagrindė aplinkybes dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų, teismas sprendė, kad byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

6. Kartu nurodė, kad proceso metu privaloma laikytis šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo, proporcingumo principų, todėl piniginių lėšų areštas turi būti taikomas tik tuo atveju, jeigu reiškiamo reikalavimo užtikrinimui nepakanka kito atsakovo turto, todėl prašymas dėl turto arešto tenkintas nustatant tokį jų taikymo eiliškumą: taikant atsakovo nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų, turtinių teisių areštą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovas E. G. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

8. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, peržengė ieškovo prašymo ribas ir nepagrįstai savo nuožiūra parinko laikinųjų apsaugos priemonių rūšis remdamasis ekonomiškumo principu, juo labiau kad ieškovas neprašė laikinųjų apsaugos priemonių taikyti tam tikrai sumai ar apriboti atsakovo disponavimą šia suma. Be to, ieškovas pateiktame prašyme nepagrindė, kaip ir kokia žala gali atsirasti ieškovui, nenurodė jokių konkrečių argumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei nepagrindė dėstomo reikalavimo.

9. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemonės, pažeidė proporcingumo principą, kadangi neatsižvelgė į oficialiais dokumentais nustatytą ieškovo disponuojamo nekilnojamojo turto vertę.

10. Papildomai atskirajame skunde nurodoma, kad iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, kad ieškovas buvo sumokėjęs žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, dėl ko toks jo prašymas negalėjo būti nagrinėjamas.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas V. J. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas pagrindė galinčios kilti grėsmės bei žalos aplinkybę, taip pat pateikė pakankamai įrodymų, paneigiančių atsakovo dėstomus teiginius dėl Patalpų kainos, būklės bei vykdytos veiklos jose. Taigi atsakovas nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimo bei neįrodė, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

12. Atsiliepimu tretysis asmuo A. J. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės neviršija ieškinio reikalavimo dydžio, atsakovas neįrodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės ar nepasidarys neįmanomas, juo labiau kad atsakovas nepateikė įrodymų apie savo pajamas ir turtą, esančius pas trečiuosius asmenis. Be to, atsakovas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą ir juo piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kadangi nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

14. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, atskirojo skundo bei atsiliepimų į juos argumentus, o taip pat skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytas išvadas, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

15. Vertinant atsakovo atskirojo skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo veiksmais savo iniciatyva parenkant taikomų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka, kad tokiu būdu ieškovo pareikšto prašymo ribos buvo peržengtos, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas konkrečiais taikomų laikinąsias apsaugos priemonių rūšis, vadovavosi ekonomiškumo principu. Toks pirmosios instancijos teismo veiksmas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje, priešingai nei nurodo apeliantas, nesudaro pagrindo skundžiamos teismo nutarties pripažinti neteisėta ar nepagrįsta. Šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovas buvo išreiškęs savo poziciją bei išdėstęs argumentus, dėl ko, jo vertinimu, yra reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, vadovaujantis ekonomiškumo principu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios aplinkybės sudarė pagrindą teismui ieškovo prašymą tenkinti iš dalies ir savo nuožiūra parinkti laikinąsias apsaugos priemones, kurių mastas neviršijo ieškinio sumos.

16. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vertinti, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui gali kilti grėsmė ar jis gali būti išvis neįvykdytas, t.y. skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog atsakovo turtinė padėtis ir finansinė būklė nėra žinomi, todėl 27 000 Eur suma laikytina didele, o be to ieškovas tikėtinai pagrindė aplinkybes dėl atsakovo nesąžiningumo. Tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, sudarė pagrindą pripažinti egzistuojant CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu neturi pagrindo nesutikti, kadangi tuo metu ieškovo pareikštas ieškinys išties nebuvo akivaizdžiai nepagrįstas, ieškinio suma fiziniam asmeniui, nesant duomenų apie atsakovo finansinę bei materialinę padėtį, išties yra didelė, juo labiau kad ieškinys buvo pareikštas dėl atsakovo atliktų apgaulės veiksmų. Kita vertus, atskiruoju skundu apeliantas neneigia, kad jam ieškinio suma yra didelė, bei nesiekė įrodyti, kad tokio dydžio reikalavimą galėtų įvykdyti. Taigi apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamoje byloje buvo pritaikytos nepagrįstai.

17. Nepaisant pirmiau išdėstytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad 2019 m. sausio 31 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys yra tenkintas, kas, nors aptariamas teismo sprendimas ir nėra įsiteisėjęs, papildomai patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų egzistavimą bei rodo, kad ištyrus byloje esančius įrodymus ieškovo reikalavimas buvo pagrįstas.

18. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, ieškovas už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra sumokėjęs žyminį mokestį (2018-11-01), dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nagrinėti šį ieškovo prašymą.

19. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos pagrįstai, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose: Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Laimantas Misiūnas