Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi T. L. įgalioto atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2011 m. liepos 23 d. apie 11.25 val. ties L. Giros namu Nr. 1, Klaipėdoje, vairavo automobilį BMW 740 valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“ būdamas neblaivus, atbuline eiga, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį Daewoo Lanos valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Tokiais savo veiksmais T. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 3 d. priėmė nutarimą, kuriuo perkvalifikavo T. L. veiką iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies į ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, paskyrė administracinę nuobaudą -3 mėnesiams ir 15 dienų atėmė teisę vairuoti transporto priemones. Taip pat T. L. veika kvalifikuota pagal ATPK 129 straipsnį ir už pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje, paskirta 4500 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta T. L. galutinė nuobauda 4500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 mėnesiams ir 15 dienų.

Skunde teigiama, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas ATPK 257 straipsnyje. Teismas atmetė kaip įrodymą byloje esančią ekspertizės išvadą, motyvuodamas, kad ji yra neapibrėžta ir nepakankama, joje pateikti atsakymai yra netikslūs, ir tai lėmė uždelstas automobilių pateikimas eksperto apžiūrai, o T. L. kaltę iš esmės grindė tik nukentėjusiojo ir liudytojos D. P., kuri yra nukentėjusiojo artima draugė, parodymais, kurie laikomi tiesioginiais įrodymais, nes policijos pareigūnų užfiksuoti duomenys ir jų parodymai yra netiesioginiai įrodymai, kadangi jie patys inkriminuojamo įvykio nematė, aplinkybes nurodė tik iš nukentėjusiojo ir jo liudytojos parodymų.

Skunde nurodoma, kad ekspertizės aktas iš esmės prieštarauja nukentėjusiojo ir D. P. parodymams, juos visiškai paneigia, tačiau patvirtina T. L. ir jo iniciatyva kviestų liudytojų parodymus. Nešališkų liudytojų, kurie būtų matę inkriminuojamą įvykį, nebuvo. Todėl pats patikimiausias ir nešališkas įrodymas, kurio pagrindu būtų galima buvę daryti išvadą buvo įvykis, ar ne, byloje yra tik ekspertizės aktas. Ekspertas nenurodė, kad jam ekspertizę atlikti kaip tai apsunkino 5 mėn. laiko tarpas nuo inkriminuoto įvykio ir automobilių apžiūros, automobiliai po to laiko nebuvo suremontuoti, neturėjo naujų įvykių. Be to, tokį laiko tarpą iki automobilių apžiūros sąlygojo paties teismo veiksmai. 2011 m. spalio 28 d. teismas nutartimi skyrė byloje ekspertizę ir nurodė tiek T. L., tiek nukentėjusiajam pateikti automobilį eksperto apžiūrai iki 2011 m. lapkričio 14 d. To T. L. nurodytu laiku negalėjo įvykdyti dėl paties teismo aplaidumo. Ekspertas negali atlikti jokių ekspertizės darymui reikalingų veiksmų kol iš teismo negavo nutarties atlikti ekspertizę. Būtent taip motyvavo ekspertas, kai T. L. su juo susisiekė siekdamas įvykdyti teismo nurodymą. Teismas ekspertui šią nutartį išsiuntė tik 2011 m. lapkričio 30 d., o ekspertas ją gavo tik 2011 m. gruodžio 1 d. Po to T. L. savo automobilį ekspertams pateikė, tačiau nukentėjusysis - ne. Todėl nukentėjusiojo automobilis buvo surastas ir apžiūrėtas jo stovėjimo vietoje, t.y. ten pat, kur jį po inkriminuojamo įvykio buvo radę policijos pareigūnai. Ekspertas savo 2012 m. kovo 12 d. rašte teismui taip pat nurodė, kad nukentėjusiojo prie jo automobilio nebuvo, jo automobilio nebuvo galima patraukti į kitą vietą, dėl to buvo apsunkinta jo apžiūra. Jau šiame rašte ekspertas nurodė, kad ant abiejų automobilių esantys sugadinimai yra skirtingose vietose pagal aukštį ir susidarė skirtingu laiku ir paprašė teismo pateikti bylos medžiagą bei nukentėjusiojo automobilį pakartotinai apžiūrai. Teismas ekspertui pateikė dalį bylos medžiagos kopijų, tačiau nukentėjusiojo automobilio pakartotinai apžiūrai nepateikė. 2012 m. kovo 19 d. raštu ekspertas paprašė visos bylos medžiagos ir nuotraukų originalų, tačiau teismas, nors ir nusprendęs rezoliucija ant šio rašto tai padaryti, eksperto prašomų duomenų jam taip ir nepateikė, kas atžymėta pačiame ekspertizės akte. Kaip matyti iš virš išdėstyto T. L. visapusiškai padėjo tyrimui, o nukentėjusysis visapusiškai kliudė ekspertizės atlikimui, kaip ir pats teismas dėl nesuprantamų priežasčių vietoje to, kad visapusiškai stengtųsi kuo išsamiau ir objektyviau atlikti tyrimą, pats tam kliudė, kas dabar leidžia manyti, kad jis buvo šališkas. Esant tokioms aplinkybėms nukentėjusiojo ir D. P. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, kaip suinteresuotų bylos baigtimi asmenų, kurie prieštarauja objektyviems įrodymams, pagrįstiems moksliniai skaičiavimais ir atliktų bylos baigtimi nesuinteresuotų asmenų, o ekspertizės aktas turėjo būti vertinamas kaip tinkamas ir objektyvus įrodymas byloje, neginčijamai paneigiantis inkriminuoto įvykio buvimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas T. L. pareikštas dėl to, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, atbuline eiga, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį Daewoo Lanos v/n „(duomenys neskelbtini)“. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Tokiais savo veiksmais T. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog bylos duomenys nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentų, jog jis alkoholį vartojo tik po eismo įvykio, padarytą veiką iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir ATPK 129 straipsnį.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnyje taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad T. L. sukėlė eismo įvykį. Apygardos teismas nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu. Patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, matyti, kad T. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133 punktų reikalavimus, dėl to kliudė stovintį automobilį. Tai patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), specialisto M. B. tarnybinis pranešimas (b. l. 6), policijos pareigūno D. Ž. tarnybinis pranešimas (b. l. 5), P. M. rašytinis paaiškinimas (b. l. 10), liudytojos D. P., nukentėjusiojo P. M. parodymai teisme (b. l. 45-47), foto lentelės (b. l. 18-21). Šių įrodymų visumos pakanka pagrįsti T. L. kaltę.

Nukentėjusysis paaiškinime nurodė, jog pasistatė mašina kieme po langais. Į kiemą įvažiavo „BMW“, pradėjo parkuotis ir kliudė jo mašiną. Po įvykio apžiūrėjo savo mašiną ir rado apgadinimus. Policijos pareigūnas D. Ž. 2011 m. liepos 23 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad atvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą jis rado BMW markės automobilį stovintį Geležinkelio g. 2 namo kieme. Mašinoje vairuotojo nebuvo, ji buvo užrakinta. Būnant prie mašinos priėjo nukentėjusysis ir nurodė, kad ta mašina parkuodamasi kliudė jam priklausančią mašiną. Vėliau priėjęs BMW markės automobilio savininkas pasakė, kad mašinos niekas nevairavo. Policijos pareigūnas M. B. 2011 m. liepos 23 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad atvykęs pagal P. M. iškvietimą į įvykio vietą ir išklausęs P. M. ir D. P. liudijimus apžiūrėjo automobilius BMW 740 valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“ ir Daewoo Lanos valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“ ir nupaveikslavo apgadinimo vietas. Pranešime nurodyta, kad ant abiejų automobilių atsiradę apgadinimai atitinka pagal išmatuotą aukštį. Ant automobilio BMW 740 priekinio bamperio dešinio kampo matyti nedideli mėlynų dažų gabaliukai, šiam automobiliui kontaktavus su automobiliu Daewoo Lanos. P. M. teisme parodė, jog įvykio dieną jis mašiną pastatė namo kieme po langais ir matė kaip T. L. su BMW markės mašina norėjo prisiparkuoti tarp dviejų mašinų. Kontaktą tarp mašinų matė, mašinos apibraižytos. Liudytoja D. P. parodė, kad įvykio dieną 2012 liepos 23 d. apie 10 val. ji, gamindama valgį, išgirdo įtartiną garsą ir pažvelgus pro virtuvės langą pamatė, kaip vaikinų mašina, kliudė nukentėjusiojo P. M. mašiną. Specialistas M. B. parodė, kad nukentėjusiajam priklausančiam automobiliui buvo apgadintas kairės pusės sparnas ir durelės, o kaltininko – apgadintas priekinis bamperis. Ant kaltininko automobilio buvo likę smulkių mėlynos spalvos dažų dalelių. Jo nuomone, kontaktas tarp automobilių buvo, abipusiai mašinų apgadinimai yra akivaizdūs. Policijos pareigūnas A. Tereškevičius teismo posėdžio, metu parodė, kad atvykus į įvykio vietą buvo administracinės atsakomybėn trauktinas asmuo, nukentėjusysis, jų automobiliai. Abiejų automobilių apgadinimai buvo švieži. Fotolentelėse užfiksuoti BMW 740 valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“ ir Daewoo Lanos valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“ apgadinimai.

Spręsdamas dėl T. L. kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo P. M. ir liudytojos D. P. parodymais. P. M. teisme duoti parodymai atitinka jo pirminiame paaiškinime užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog nukentėjusysis ir liudytoja būtų suinteresuoti T. L. apkalbėti, tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo P. M. ir liudytojos D. P., įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apylinkės teismo posėdžio duotais parodymais, kuriuose jie konkrečiai nurodė, kad betarpiškai matė, kaip besiparkuodamas automobilis BMW 740 valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“ atsitrenkė ir apgadino automobilį Daewoo Lanos valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“. Teismas daro išvadą, kad P. M. ir D. P. parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys ir atitinkantys kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, t.y. ant abiejų automobilių rasti panašiai viename aukštyje apgadinimo pėdsakai, ant T. L. automobilio sugadinimų vietose rastos analogiškos spalvos kaip ir nukentėjusiojo automobilio dažų dalelės.

Tuo pagrindu apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog T. L., vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), dėl to sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą. Tuo tarpu T. L. teiginiai, kad eismo įvykio nesukėlė, paneigti bylos medžiaga bei vertintini kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės.

Skunde teigiama, kad ekspertizės aktas turėjo būti vertinamas kaip tinkamas ir objektyvus įrodymas byloje, neginčijamai paneigiantis inkriminuoto įvykio buvimą. Pažymėtina, kad eksperto išvada yra leistina įrodinėjimo priemonė (ATPK 256 straipsnio 2 dalis), tačiau joks įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl eksperto išvada vertintina kitų įrodymų kontekste pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Apygardos teismas sutinka su nutarime padaryta išvada, jog trasologinės ekspertizės išvada neapibrėžta ir nepakankama, kad būtų galima vertinti kaip rašytinį įrodymą, patvirtinantį ar paneigiantį eismo įvykio faktą. Pažymėtina, kad ir ekspertizės akte konstatuota, kad abiejų automobilių sugadinimai yra iš esmės viename aukštyje.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatytos 2 alternatyvios nuobaudos: bauda nuo 100 iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 6 mėn. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į ATPK 27 straipsnį, reglamentuojantį specialios teisės atėmimo nuobaudos taikymo bendrąsias nuostatas.

ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Pagal ATPK 30 straipsnio 2 dalį skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui suteiktos specialios teisės atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą.

ATPK 36 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Byloje yra duomenys, kad T. L. 2010 m. lapkričio 19 d. paskirta bauda, kuri sumokėta 2010 m. gruodžio 22 d., ir 2011 m. birželio 10 d. paskirta bauda, kuri sumokėta 2011 m. birželio 13 d. Tai reiškia, kad T. L. paskirta paskutinė nuobauda yra įvykdyta 2011 m. birželio 13 d., dėl to nuo 2012 m. birželio 14 d. T. L. galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

Teismas nemotyvavo, kodėl skiria T. L. griežtesnę administracinę nuobaudą, konstatavęs, kad administracinę atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra. T. L. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo padarytas pažeidimas negali būti pripažintas sistemingu, už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad T. L. specialios teisės atėmimas skirtas nepagrįstai, kad ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti ir skyrus alternatyvią nuobaudą – baudą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas ir T. L. skirtina atitinkanti vidurkį ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda, t.y. 150 Lt.

Skunde pagrįstai skundžiamasi, kad T. L. nubaustas ir už tai, dėl ko nebuvo kaltinamas.

T. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2011 m. liepos 23 d. apie 11.25 val. ties L. Giros namu Nr. 1, Klaipėdoje, vairavo automobilį BMW 740 valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus, atbuline eiga, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį Daewoo Lanos valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“.

Taigi atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinus protokole nurodytus minėtus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kurių pažeidimu jis kaltinamas, bei nuorodą į jam inkriminuotą ATPK pažeidimą, akivaizdu, jog T. L. suformuluoto kaltinimo esmė yra tai, kad jis, būdamas neblaivus, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą (ATPK 127 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, surinktų įrodymų pagrindu padaręs išvadą, kad T. L. veikoje nėra ATPK 127 straipsnio 3 dalyje nurodyto pažeidimo sudėties požymių, t. y. jog nenustatyta, kad T. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jo veiką perkvalifikavo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir ATPK 129 straipsnį, tai yra konstatavo, kad jo veikoje yra kito pažeidimo – alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – sudėtis. Taigi darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas T. L. administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeitė jam suformuluoto kaltinimo esmę, pasisakydamas dėl naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos protokole, ir jas pripažindamas įrodytomis.

Apygardos teismas pažymi, kad pagal ATPK 284 straipsnio 2 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau šioje nuostatoje numatyta teisė pakeisti nuorodą į kitą ATPK straipsnį ar straipsnio dalį nereiškia organo ar pareigūno (taigi ir apylinkės teismo, kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjančios institucijos) teisės pripažinti asmenį padarius administracinį teisės pažeidimą, kurio požymiai nenurodyti protokole formuluojant kaltinimą. Kaip yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. balandžio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N3-444/2006, 284 straipsnio 2 dalies norma yra skirta tiems atvejams, kai organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas galutinį sprendimą byloje, siekia ištaisyti administracinio teisės pažeidimo protokolo klaidas, pakeisdamas asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, veikos kvalifikaciją galutiniu byloje priimamu sprendimu; ši norma nesudaro galimybės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 31-40).

T. L. buvo nubaustas už pažeidimą, kurio padarymu nebuvo kaltinamas. Pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas pakeisti esmines faktines veikos aplinkybes ir todėl perkvalifikuoti T. L. veiką pagal kitą ATPK straipsnį nagrinėjamu atveju nėra pagrįstas įstatymu. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nurodytas procesinės teisės normos pažeidimas yra esminis, dėl kurio teismo priimtas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu, skundžiamas nutarimas dalyje naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla dalyje grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarimą dalyje dėl T. L. nubaudimo pagal ATPK 129 straipsnį panaikinti ir grąžinti bylą šioje dalyje iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarimo dalį dėl T. L. nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pakeisti bei T. L. vietoje nuobaudos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams ir 15 dienų paskirti 150 Lt baudą.

Nutartis neskundžiama.