Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vygintas Mažuika, veikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovei A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2025 m. birželio 12 d. 10.00 val.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija penkių tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovo pareikšto reikalavimo suma neviršija penkių tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė su aukštąja mokykla ((duomenys neskelbtini)) 2011 m. (duomenys neskelbtini). sudarė studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė buvo priimta į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo 2013 m. (duomenys neskelbtini) buvo pašalinta iš aukštosios mokyklos (atsakovė šios aplinkybės ir neginčijo). Nustatyta, kad ieškovas 2013 m. kovo 27 d. įspėjimu, išsiųstu registruotąja pašto siunta, pranešė atsakovei apie jai atsiradusią prievolę sumokėti į ieškovo sąskaitą 1106,06 Eur (3819 Lt) valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamoje vietoje apmokėti (ieškovas nurodo, kad įspėjimas nebuvo įteiktas); byloje duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 straipsnis).

9. Vadovaujantis ginčui aktualiu metu galiojusios Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 14 dalies redakcijos (galiojo nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) nuostatomis, valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys ir asmenys, gavę studijų stipendiją, pašalinti iš mokslo ir studijų institucijos arba nutraukę studijas, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Detalią lėšų, skirtų studijų kainai finansuoti valstybės finansuojamose studijų vietose, grąžinimo tvarką ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė 2009 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1228 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), taip pat galiojęs iki 2017 m. gruodžio 23 d. Vadovaujantis Aprašo 4.2 punkto nuostatomis, valstybės biudžeto lėšos, skirtos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalis grąžinamos į valstybės biudžetą, jeigu asmenys pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka. Aprašo 4 punkte nurodyti asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą, ir ne daugiau, nei nurodyta apraše (Aprašo 5 punktas).

10. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės pasirinktos studijų programos pagal studijų sutartį metinė kaina buvo 2212,12,12 Eur (7638 Lt). Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, atsakovė, nutraukus studijų sutartį, turėjo grąžinti 1106,06 Eur sumą. Vadovaujantis Aprašo 3 punkto nuostatomis, valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimą į valstybės biudžetą administruoja Valstybinis studijų fondas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Valstybinio studijų fondo nuostatais ir Aprašu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 14 dalimi, Aprašo 4.2, 5, 5 punktais, ieškovui iš atsakovės priteistina 1106,06 įsiskolinimo už valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, suma.

11. Atsakovė su ieškinio reikalavimais iš esmės nesutiko dėl jos nuomone, praleisto ieškinio senaties termino.

12. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

14. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009).

15. Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės ginčas kilo dėl to, kad ieškovo reikalavimams taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), kurį, anot atsakovės, ieškovas šiuo atveju praleido, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija.

16. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovas, vadovaudamasis Aprašo 9 punktu, apie kiekvieną atsiradusią prievolę grąžinti lėšas informuoja asmenis išsiųsdamas jiems įspėjimą; įspėjime nurodomas prievolės vykdymo terminas, skaičiuojamas nuo įspėjimo išsiuntimo dienos. Vadovaujantis Aprašo 9 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 30 d.), atsakovė privalėjo ieškovui lėšas grąžinti per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos. Nustatyta, kad ieškovas 2013 m. kovo 27 d. išsiuntė atsakovei įspėjimą, kuriame nurodė, kad lėšos privalo būti grąžintos iki 2016 m. kovo 27 d., taigi, šiuo atveju nurodytas 10 metų ieškinio senaties terminas prasidėjo 2016 m. kovo 27 d., kai suėjo nurodytų lėšų sumokėjimo terminas (CK 1.127 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2025 m. kovo 5 d., t. y. nepraleisdamas minėto ieškinio senaties termino, todėl atsakovės atsikirtimai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

17. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 39,82 Eur delspinigių. Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Aprašo 10 punkte buvo nustatyta, kad už laiku negrąžintas lėšas ar likusią negrąžintą jų dalį Fondas skaičiuoja delspinigius – 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Kaip minėta, pagal Aprašo 9 punktą, asmuo per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos privalo grąžinti visą sumą arba dalimis į įspėjime nurodytą Fondo sąskaitą. Nagrinėjamu atveju atsakovė lėšas į valstybės biudžetą pagal sutartį turėjo grąžinti iki 2016 m. kovo 28 d. Atsakovei nevykdant šios prievolės, ieškovas už uždelstą atsiskaityti laikotarpį (180 dienų) paskaičiavo atsakovei 39,82 Eur delspinigių. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis 6.258 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 9-10 punktais, ieškovui iš atsakovės priteistina 39,82 Eur delspinigių.

18. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (1145,88 Eur (1106,06 Eur + 39,82 Eur)) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. gegužės 7 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

19. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 26 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

20. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

21. Teismas papildomai išaiškina, kad šalys turi teisę net ir po teismo sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, sudaryti taikos sutartį ir teikti ją tvirtinti teismui; tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia (CPK 140 straipsnio 4 dalis); be to, taikos sutartį išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti ir vykdymo proceso metu (CPK 595 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Valstybiniam studijų fondui , j. a. k. 191722967, iš atsakovės A. K. (buv. (duomenys neskelbtini)), a. k. (duomenys neskelbtini) 1 106,06 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas šeši eurai 06 ct) skolos (valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų programose apmokėti), 39,82 Eur (trisdešimt devyni eurai 82 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 145,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 26 Eur (dvidešimt šeši eurai žyminio mokesčio (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), įmokos kodas 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmus.