Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo Nr. 1-01-1-33041-21 surinkta medžiaga, kurioje

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, pilietybė – (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, teistas: 2013 m. gruodžio 4 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai atidirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui; 2021 m. sausio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 140 str. 1 d. - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. K. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2021 m. rugsėjo 23 d., apie 07.10 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,24 promilių girtumas), virtuvėje, konflikto metu, tyčia pastūmė savo sūnų M. K., ko pasekoje jis nugara atsitrenkė į šaldytuvą ir užsigavo nugarą t.y. tokiu būdu kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui nukentėjusiajam M. K.. Šiais savo veiksmais E. K. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

3. Kaltinamojo E. K. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

9. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad E. K., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą žmogui, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,24 promilių girtumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymus, tarnybinį pranešimą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami E. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti.

10. Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64-1str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyviosios priežiūros, įpareigojant E. K. per paskirtą laisvės apribojimo bausmės laiką: nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str. 2 d. 9 p. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 1 (vienerių) metų laikotarpį išklausant visą programos kursą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 5 d. 4 p. uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų (b.l. 102).

11. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės dydžiu ir rūšimi sutinka (b.l. 98-100).

12. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

13. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teismas, skirdamas bausmę E. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą, kaltinamojo asmenybę. E. K. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamasis teistas – 2013 m. gruodžio 4 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 2021 m. sausio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 140 str. 1 d. - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, teistumas neišnykęs (b.l. 82-90), baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2021 m. vasario 8 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 6 dalį (b. l. 93-97), turi galiojančių nuobaudų. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Byloje nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (b.l. 67-69, 73-75), atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas vidutinis – 2,24 promilių girtumas (b.l. 25).

14. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

15. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas, kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

16. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).

17. Kaltinamasis E. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

18. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas (BK 48 straipsnio 3 dalis). Kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui skirti BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytus įpareigojimus. Prokuroras siūlo kaltinamajam skirti įpareigojimus: nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str. 2 d. 9 p. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 1 (vienerių) metų laikotarpį išklausant visą programos kursą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 5 d. 4 p. uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

19. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 23 d. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

20. Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu E. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams bei skirti įpareigojimus ir draudimus: 1) nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, 2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 10 (dešimt) mėnesių laikotarpį išklausant visą programos kursą, 3) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.