- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-27
- Bylos Nr.
- 2-1193-330/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02287-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Psyops Constructions“
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Psyops Constructions“ direktoriaus L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria pareiškėjui uždarosios akcinės bendrovės „Psyops Constructions“ direktoriui L. J. nustatytas procesinis terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. B2-3211-450/2015 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Psyops Constructions“ direktoriaus L. J. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Psyops Constructions“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Klausimo esmė
Pareiškėjas UAB „Psyops Constructions“ direktorius L. J. pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime prašė UAB „Psyops Constructions“ iškelti restruktūrizavimo bylą. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartimi UAB „Psyops Constructions“ restruktūrizavimo bylą iškelti atsisakyta.
Pareiškėjas L. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjui UAB „Psyops Constructions“ direktoriui L. J. terminą iki 2015 m. gegužės 4 d. pašalinti atskirojo skundo trūkumus – pateikti teismui atskirąjį skundą, kuriame visos dėstomos aplinkybės būtų įskaitomos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo pateikto atskirojo skundo 4 ir 6 lapų apačioje, 7 ir 8 lapų viršuje bei apačioje, 9 ir 10 lapų viršuje tekstas yra neįskaitomas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas UAB „Psyops Constructions“ direktorius L. J. prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarties.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėją pašalinti atskirojo skundo trūkumus. Paaiškino, kad teismas negalėjo per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) peržiūrėti pareiškėjo pateikto dokumento dėl paties teismo netvarkingos kompiuterinės sistemos. Tokios aplinkybės varžo pareiškėjo galimybę procesinius dokumentus teikti elektroninėmis priemonėmis.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirajame skunde keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas apskųstąja nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarties trūkumams pašalinti. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę.
Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį civilinės, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo ir kitos iš privatinių teisinių santykių kylančios bylos nagrinėjamos pagal civilinio proceso kodekso nuostatas. Civilinio proceso kodekse yra numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka Civilinio proceso kodekso reikalavimus. Pažymėtina, kad proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniam dokumentui reikalingi tam, kad nuo pat pradžių bylos nagrinėjimas būtų aiškus, kad ginčo šalys žinotų priešingos šalies reikalavimus ir galėtų tinkamai į juos atsikirsti. Tai, ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka proceso įstatymo reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138, 316 straipsniai), o jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Proceso įstatyme nurodyti tiek bendri reikalavimai, keliami visiems procesiniams dokumentams (CPK 111 straipsnis), tiek specialūs reikalavimai, keliami apeliaciniams ir atskiriesiems skundams (CPK 306, 338 straipsniai). Tokio teisinio reguliavimo kontekste sprendžiama, jog pareiškėjas (apeliantas) privalėjo pateikti atskirąjį skundą, atitinkantį ne tik bendruosius reikalavimus, nurodytus CPK 111 straipsnyje, bet ir nurodyti atskirojo skundo pagrindą, tai yra konkrečias aplinkybes, patvirtinančias skundžiamos nutarties ar jos dalies neteisėtumą, įrodymus ir teisinius argumentus, kuriais grindžiamos šios aplinkybės (CPK 338 straipsnis, 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas), taip pat suformuluoti atskirojo skundo dalyką – prašymą apeliacinės instancijos teismui, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo jurisdikcijos teises, nurodytas CPK 337 straipsnyje (CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliacinis teismas pažymi, kad atskirajame skunde turi būti aplinkybės, patvirtinančios skundžiamos nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą bei argumentai pagrindžiantys šias aplinkybes (atskirojo skundo pagrindas), nes atskirojo skundo pagrindas apibrėžia apeliacinio nagrinėjimo ribas. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismo konstatuoti pareiškėjo atskirojo skundo (formos, turinio) trūkumai – neįskaitomos atskirojo skundo teksto dalys sudaro kliūtis tinkamai identifikuoti apeliacinio nagrinėjimo ribas. Apeliacinis teismas, susipažinęs su procesinio dokumento, kuriame esant nurodytus trūkumus konstatavo pirmosios instancijos teismas apskųstąja nutartimi, turiniu, pritaria pirmosios instancijos teismo pastaboms ir išvadoms.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ankstesnėje nutarties dalyje pateikto teisinio reguliavimo analizė suponuoja išvadą, jog proceso įstatymo reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą teismui pateikti privalo į teismą besikreipiantis asmuo (nagrinėjamu atveju pareiškėjas). Teismas negali už ieškovą (aptariamu atveju pareiškėją) atlikti jam priklausančios procesinės pareigos pateikti aiškų ir suprantamą procesinį dokumentą, nes tai prieštarautų tiek teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo, tiek rungimosi, dispozityvumo, šalių lygiateisiškumo ir kitiems pagrindiniams civilinio proceso principams (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 6, 12, 13, 17, 21 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, nes jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Neabejotina, jog tokia pati taisyklė taikytina ir apeliaciniame procese. Pažymėtina, jog tokių reikalavimų išimčių nenumato ir proceso įstatymo nuostatos, reguliuojančios informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą teismo procese (CPK 175¹ straipsnis). Todėl pareiškėjas nepagrįstai akcentuoja aplinkybę, jog atskirasis skundas pateiktas per EPP.
Apeliacinis teismas nepagrįstais pripažįsta pareiškėjo atskirajame skunde nurodytus argumentus, esą pirmosios instancijos teismas peržiūrėti pareiškėjo pateikto dokumento negalėjo dėl paties teismo netvarkingos kompiuterinės sistemos, o tai varžo pareiškėjo galimybę procesinius dokumentus teikti elektroninėmis priemonėmis. Apeliacinio teismo vertinimu, minėtiems argumentams pagrįsti apeliantas nepateikė objektyvių duomenų (pvz., jog pirmosios instancijos teismo turimos priemonės neužtikrina tinkamo elektroninių paslaugų teikimo, arba jog apeliantas iš tikrųjų pateikė kitokio turinio (be teksto trūkumų) procesinį dokumentą, arba jog procesinis dokumentas buvo įkeltas į LITEKO VEP posistemį tuo formatu, kurį palaiko sistema). Deklaratyvaus pobūdžio teiginiai nepagrindžia atitinkamų atskirojo skundo argumentų. Kita vertus, apeliacinės kontrolės metu pareiškėjo atskirajame skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui per EPP, apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė pirmosios instancijos teismo nurodytus trūkumus.
Kiti apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Išdėstytų motyvų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį keisti arba naikinti.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, baigėsi, skirtinas naujas terminas pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti pareiškėjui uždarosios akcinės bendrovės „Psyops Constructions“ direktoriui L. J. naują terminą iki 2015 m. rugsėjo 7 d. pašalinti pareiškimo trūkumus, nurodytus Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartyje.