Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, nevedęs, teistas Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 51 MGL bauda, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 34 MGL (1 700,00 Eur) bauda, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir turto konfiskavimas – konfiskuota automobilio vertę atitinkanti 670,00 Eur suma, kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

V. L. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent jis: 2019 m. birželio 23 d., 20.18 val., kelio A-16 (duomenys neskelbtini) 91 kilometre(duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo V. L. priklausančią transporto priemonę – automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių (3,03 promilių) neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis V. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duodamas parodymus kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad šiais metais, prieš du mėnesius, savaitgalį, tikslios dienos neprisimena, visą dieną buvo vienas namuose ir gėrė alų. Išgėrė 4 l 5 proc. stiprumo alaus, jautėsi šiek tiek apgirtęs ir nusprendė be jokio tikslo važiuoti automobiliu Audi A6, kurį buvo paskolinęs tėvas draugei S. S.. Važiavo link Prienų ir jį sustabdė policija. Neblaivumą policininkai patikrino du kartus, su patikrinimo rezultatais sutinka. Savo poelgį vertina neigiamai, suprato savo elgesio pasekmes. Automobilį pirko tėvas V. L., už jį mokėjo ne daugiau kaip 1 000,00 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos faktiniai duomenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. L. parodė, kad automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas jo vardu, nes jis jam priklauso. Jį nusipirko 2019 m. pavasarį ir už jį mokėjo 800,00 Eur. 2019 m. birželio 14 d., vakare į namus atvažiavo jo sūnus V. su sugyventine S. S.. S. paprašė paskolinti automobilį, kad nuvežti savo močiutę pas daktarus. Kadangi pats turi du automobilius, jai vieną paskolino – Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Žino, kad S. turi teisę vairuoti automobilį, todėl jai ir paskolino. 2019 m. birželio 23 d. vakare, paskambino sūnus V. ir prisipažino, kad automobilį paėmė pareigūnai, nes jis jį vairavo būdamas neblaivus. Jis klausė sūnaus, kodėl jis taip elgiasi, kadangi jam teisė vairuoti yra atimta 3 metams už tai kad jis 2019 m. pavasarį taip pat vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tačiau V. nieko nesakė (b. l. 15).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato vyriausiojo patrulio T. B. 2019 m. birželio 23 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2019 m. birželio 23 d. apie 20.15 val., patruliuodami kartu su kolega vyriausiuoju patruliu Ž. Š., kelio (duomenys neskelbtini) 91 kilometre sustabdė automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. L.. Paklausus kada vartojo alkoholį, jis atsakė jog prieš valandą. V. L. alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0230, patikros Nr. 0972423, 2019 m. birželio 23 d. 20.18 val. nustatytas 3,03 promilių girtumas, pakartotinis tikrinimas atliktas 2019 m. birželio 23 d. 20.33 val., nustatytas 3,05 promilių girtumas (b. l. 17).

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta, esanti kelio Vilnius(duomenys neskelbtini) 91 kilometre, kur matyti, jog važiuojamosios dalies kelkraštyje stovi automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8 – 13).

2019 m. birželio 23 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog tikrinimas atliktas prietaisu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0230, patikros Nr. 0972423, pirmas tikrinimas atliktas 2019 m. birželio 23 d. 20.18 val., kurio metu V. L. nustatytas 3,03 promilių girtumas. Antrasis tikrinimas atliktas 2019 m. birželio 23 d. 20.33 val., V. L. nustatytas 3,05 promilių girtumas (b. l. 41).

Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2019 m. birželio 23 d. neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims ir 2019 m. birželio 23 d., vairavo kelių transporto priemonę – V. L. priklausantį automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kol jį kelio (duomenys neskelbtini) 91 kilometre sustabdė policijos pareigūnai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kai jam nustatytas didesnis negu 1,5 (3,03 promilės) promilės neblaivumas.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. L. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. L. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Kaltinamasis V. L. būdamas neblaivus 2019 m. birželio 23 d. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo kelių transporto priemonę – V. L. priklausantį automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kol jį važiuojantį iš namų į (duomenys neskelbtini), apie 20.15 val., kelio (duomenys neskelbtini) 91 kilometre, sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnams sustabdžius automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), alkoholio kiekio matuokliu V. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkte nustatyta tvarka, buvo nustatytas 3,03 promilių girtumas. Tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai. Jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu išanalizuotais įrodymais, t. y. kaltinamojo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, neblaivumo nustatymo aktu, tarnybiniu pranešimu, kita bylos medžiaga. Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tokiais veiksmais V. L. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Prokurorė kaltinamajam prašo skirti arešto bausmę.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Skirdamas V. L. bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. V. L. anksčiau teistas (b. l. 52 – 54), 4 kartus baustas administracine tvarka, nuobaudos negalioja (b. l. 50 – 51), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 49), psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas (b. l. 47). Neteisėtus nusikalstamus veiksmus kaltinamasis padarė sąmoningai, tyčia, suprasdamas savo veiksmų esmę. V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, jog kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Sprendžiant bausmės rūšies ir dydžio parinkimo V. L. klausimą, atsižvelgiama į tai, kad V. L. anksčiau teistas, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas už tokį patį nusikaltimą, už kurio padarymą buvo paskirta 34 MGL (1 700,0 Eur) bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 3 metams bei turto konfiskavimą – konfiskuota automobilio vertę atitinkanti 670,00 Eur suma. V. L., turėdamas neišnykusį teistumą, vėl padarė naują tyčinį analogišką nusikaltimą, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, laikomas recidyvistu. Be to, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamuoju įsakymu V. L. pripažintas kaltu, padaręs BK 140 straipsnio2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Vien šios aplinkybės kaltinamojo asmenybės visapusiškai neapibūdina, tačiau teismas į ją, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti. Kaltinamasis V. L. naują nusikalstamą veiką padarė vos už dviejų mėnesių, kai jo atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis įsakymas už analogiškos veikos padarymą, kuriuo jam paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (kurios jis nesumokėjo) – teigiamos įtakos neturėjo, kaltinamasis tinkamų išvadų nepadarė ir vėl nusikalto. Tai neabejotinai rodo kaltinamojo neigiamą požiūrį į įstatymo saugomas vertybes, nenorą laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų normų ir taisyklių ignoravimą ir tai, kad jam jau taikyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė savo prevencinių tikslų nepasiekė, todėl skirti už tokį patį nusikaltimą piniginę baudą yra netikslinga.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, ankstesnį teistumą, t. y. kad V. L. teistas už tokį patį nusikaltimą, pakartotinai analogišką nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant arešto bausmę.

Kadangi kaltinamasis V. L. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta arešto bausmė subendrinama su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 34 MGL dydžio (1 700,00 Eur) baudos nesumokėta 31 MGL dydžio (1 550,00 Eur) dalimi (1 700,00 – 150,00) (b. l. 115).

Kaltinamasis V. L. BPK 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. birželio 23 d. 20.40 val. iki 2019 m. birželio 24 d. 14.10 val. (1 parą) (b. l. 64 – 62), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitomas į paskirtą bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai arešto parai (BK 64 – 65, straipsniai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo V. L. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis yra teistas, baustas administracine tvarka, automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis vairavo automobilį, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,03 promilės). Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinių nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas. Nors šios nusikalstamos veikos metu niekas nenukentėjo, tačiau neteisėti V. L. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei.

Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius V. L., jo veiksmus, asmenybę, tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga V. L. paskirti draudimą naudotis (įgyti) specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad V. L. nustatomas trijų metų draudimo naudotis (įgyti) teise vairuoti terminas, ją taikant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir visą teismo paskirtą trejų metų laiką po arešto atlikimo (BK 68 straipsnio 4 dalis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis)

Nagrinėjamoje byloje automobilis Audi 80, valstybinio Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas kaltinamajam V. L. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, taigi automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, kurio savininkas yra V. L. (b. l. 19).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis patvirtino, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus. Apie tai automobilio savininkui nebuvo žinoma, nes jis automobilį paskolino savo marčiai S. S., kuri gyvena kartu su kaltinamuoju V. L.. Apie tai, kad kaltinamasis buvo sulaikytas pareigūnų ir vairavo automobilį būdamas neblaivus sužinojo kai jam pasakė pats V. L.. Priešingų duomenų byloje nėra, todėl netikėti Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininko V. L. parodymais teismas neturi pagrindo. Teismo vertinimu transporto priemonės savininkas nežinojo, ir negalėjo žinoti, kad jo sūnus V. L. automobiliu naudosis neblaivus, todėl netikslinga konfiskuoti V. L. priklausančią transporto priemonę.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismas, įvertinęs byloje surinkus duomenis, atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo aplinkybes, į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir jo turtinę padėtį (vidutinės mėnesio pajamos siekia 700,00 Eur, registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, priverstinis išieškojimas dėl 496,46 Eur sumos, nesumokėta 1 550,00 Eur baudos dalis, 670,00 Eur konfiskuoto turto vertė (b. l. 92 – 116), vertina, kad pusė VšĮ „Emprekis“ pažymoje dėl vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nurodytos 1 339,00 Eur kainos be PVM, t. y. 670,00 Eur suma, turi būti konfiskuota iš kaltinamojo. Tokia suma atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcinga poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui. Konfiskuotinos turto vertės sumažinimas neprieštarauja formuojamai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 30 d. nutartis Nr. 2K-315-303/2018).

V. Kiti proceso klausimai

Kaltinamajam V. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 69 – 70) paliekama galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti, panaikinama (BPK 139 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti V. L. teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Įskaityti į paskirtos bausmės laiką V. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 23 d. 20.40 val. iki 2019 m. birželio 24 d. 14.10 val. (vieną parą), prilyginant vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 34 MGL dydžio (1 700,00 Eur) baudos nesumokėta 31 MGL dydžio (1 550,00 Eur) dalimi, bausmes visiškai sudedant, ir paskirti V. L. galutinę subendrintą bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę ir 31 (trisdešimt vieno) MGL (1 550,00 (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt) Eur) baudą.

Paskirti bausmę atlikti Alytaus pataisos namuose.

Skaičiuoti bausmės pradžią nuo atvykimo į pataisos namus arba faktinio sulaikymo momento.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejus) metus uždrausti naudotis (įgyti) specialiąja(-ą) teise(-ę) – teise(-ę) vairuoti transporto priemones, ją taikant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir visą teismo paskirtą trejų metų laiką po arešto atlikimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. L. konfiskuotino turto – automobilio Audi 80, Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 670,00 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt eurų) vertę.

Palikti galioti V. L. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus pataisos namus. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Informuoti kaltinamąjį V. L. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.