- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-21
- Bylos Nr.
- 1A-613-648-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-1-00517-2008-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Pažarskis (pirm.), Rosita Patackienė, Laureta Ulbienė
- Nuteistasis
- N. P., A. I.
- Advokatai
- Romualdas Mikliušas, Rimas Andrikis
- Kategorijos
- 1.2.19.4Piktnaudžiavimas (BK 228 str.)
Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-613-648/2013
Teisėjas Valdas Petraitis Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00517-2008-2
2013 m. spalio 21 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Rositos Patackienės ir Lauretos Ulbienės,
nuteistajai N. P., nuteistųjų N. P. ir A. I. gynėjams advokatams Romualdui Mikliušui ir Rimui Andrikiui,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios N. P. ir nuteistojo A. I. gynėjo advokato Rimo Andrikio apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo N. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda, A. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. 100 MGL (13 000 Lt) bauda.
Šiuo nuosprendžiu G. M. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., neįrodžius, kad jis padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių, tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. už tai, kad ji, būdama valstybės tarnautoja - Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) direktore bei (duomenys neskelbtini) pirmininke, žinodama jos funkcijas ir viešųjų pirkimų organizavimą reglamentuojančius norminius aktus, pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymo (patvirtinta Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2008-07-15 įsakymu Nr. 4-308) 4 str. privalėdama užtikrinti pagal (duomenys neskelbtini) ministerijos kompetenciją rengiamų teisės aktų projektų ir Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės normų atitikimą, pagal 5 str. vykdydama funkcijas teisės ir viešųjų pirkimų organizavimo srityje, pagal 7.4. p. būdama atsakinga už (duomenys neskelbtini) skyrių ar kitų (duomenys neskelbtini) ministerijos administracijos padalinių parengtų teisės aktų, raštų, atsakymų ir pažymų, teikiamų (duomenys neskelbtini) ministerijos vadovybės vardu, projektų vizavimą tam, kad užtikrinti jų atitiktį (duomenys neskelbtini) ministerijos veiklos sritį reglamentuojamiems teisės aktams, pagal 7.6 p. turėdama pareigą konsultuoti (duomenys neskelbtini) ministerijos vadovybę, (duomenys neskelbtini) ministerijos administracijos padalinių ir (duomenys neskelbtini) ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų valstybės tarnautojus/darbuotojus (duomenys neskelbtini) kompetencijos klausimais, siekiant užtikrinti priimamų sprendimų teisėtumą, pagal 7.13 p. privalėdama kontroliuoti LR (duomenys neskelbtini) ministro įsakymų ir kitų teisės aktų teisėtumą, kad jie atitiktų galiojančius ir/ar aukštesnės galios teisės aktus; pagal LR (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) nuostatų (patvirtinti LR (duomenys neskelbtini) ministro 2007-08-24 įsakymu Nr.4-3490) 4.6. p. privalėdama užtikrinti (duomenys neskelbtini) ministerijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų, taip pat pirkimų, susijusių su įstatymų nustatyta valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, vykdymą, pagal 4.7. p. privalėdama užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) ministerijos prekių, paslaugų ir darbų pirkimai būtų vykdomi pagal LR Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, pagal 5.6 p. privalėdama pagal kompetenciją teikti konsultacijas (duomenys neskelbtini) ministerijos vadovybei, (duomenys neskelbtini) ministerijos struktūrinių padalinių bei (duomenys neskelbtini) ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų vadovams ir kitiems (duomenys neskelbtini) ministerijos ir (duomenys neskelbtini) ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų valstybės tarnautojams/darbuotojams, pagal 5.16 p. būdama atsakinga už viešųjų pirkimų dokumentų projektų rengimą ir teikimą (duomenys neskelbtini), pagal 5.19 p. būdama atsakinga už (duomenys neskelbtini) ministerijos struktūrinių padalinių pateiktų kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams, techninių specifikacijų atitikimo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo principams tikrinimą prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų verčių nustatymą, pagal 9 str. būdama atsakinga už departamentui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą; 2008-01-04 pasirašiusi Nešališkumo deklaraciją ir įsipareigojusi objektyviai, dalykiškai, be išankstinio nusistatymo, vadovaudamasi visų tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principais atlikti (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) pirmininko pareigas, tos pačios dienos konfidencialumo pasižadėjimu (1.1 ir 1.2 p.) įsipareigojusi saugoti ir tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais tikslais ir tvarka naudoti visą su pirkimu susijusią informaciją kuri jai taps žinoma dirbant (duomenys neskelbtini) pirmininke, jai patikėtus dokumentus saugoti tokiu būdu, kad tretieji asmenys neturėtų galimybės su jais susipažinti ar pasinaudoti; pažeisdama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d. įtvirtintą principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, 29 str. 1 d. principą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, 46 str. 4 d. principą, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999-07-08 Nr. VIII-1316) 15 str. 1 d. 1, 4 ir 9 p., įpareigojančius valstybės tarnautoją laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai; Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (1997-07-02 Nr. VIII-371) 3 str. 1 d. 1, 4 ir 5 p., įpareigojančius asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimti sprendimus vadovaujantis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai; Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (1996-08-13 Nr. 1-1491) 3 str. 1 d. reikalavimą perkančiąją organizaciją įpareigojantį užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų; Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (1999-03-23 Nr. VIlI-1099) 4 str. 1 d. nuostatą viešojo administravimo subjektus, įgyvendinančius pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, įpareigojančią užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, to paties straipsnio 2 dalyje nuostatą viešojo administravimo subjektams draudžiančią priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo (1996-09-10 Nr. 1-1510) 14 str. 1 d. principą kriterijus konkurso dalyvių pasiūlymų vertinimui ir palyginimui taikyti sąžiningai, nediskriminuojant nė vieno konkurso dalyvio, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi:
dirbdama Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žinodama, kad AB „A (duomenys pakeisti)“ yra suinteresuota ir aktyviais veiksmais per kuo trumpiausią terminą siekia kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos, įsteigti UAB „G (duomenys pakeisti)“ ir turėti dalį šios bendrovės akcijų, laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio iki spalio mėnesio vidurio palaikė dažnus netarnybinius ryšius su AB „A“ interesus atstovaujančiu advokato padėjėju J. J. susitikdama su juo minėtos ministerijos patalpose, bendraudama telefonu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis;
žinodama, kad planuojamas statyti gamtinių dujų terminalas yra valstybinės reikšmės itin didelės finansinės vertės strateginis objektas, kad planuojama metinė apyvarta iki 5 mlrd. m³ dujų, o įstatinis kapitalas turėtų didėti iki 250 - 300 mln. litų, kad toks projektas turėtų būti skelbiamas Europos Sąjungos mastu ir turėtų būti organizuojamas konkursas steigiamos bendrovės akcininkui parinkti, žinodama, kad iki 100 tūkst. Lt to daryti nereikia ir viešasis pirkimas gali būti organizuojamas apklausos būdu, siekdama padėti AB „A“ realizuoti savo ketinimus per kuo trumpesnius terminus, pasinaudodama užimamomis pareigomis, patarė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos sekretoriui A. I. bendrovę steigti su 100 tūkst. Lt įstatiniu kapitalu ir parinkti privatų investuotoją ne konkurso, o apklausos būdu, t. y. remiantis supaprastintomis viešųjų pirkimų taisyklėmis;
A. I. tam pritarus, N. P. nurodžius surašyti tarnybinį pranešimą dėl minėto pirkimo būdo, o A. I. nurodžius vykdyti tai, ką nurodė N. P., Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas N. B. 2008-10-02 surašė tarnybinį pranešimą, adresuotą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos valstybės sekretoriui G. M., kad pirkimas bus vykdomas apklausos būdu pagal Lietuvos Respublikos supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2008-09-26 įsakymu Nr. 4-437;
minėtą tarnybinį pranešimą pavizavus G. M. ir tokiu būdu leidus vykdyti minėtą pirkimą apklausos būdu, N. B., vykdydamas N. P. ir A. I. nurodymus, paruošė 2008-10-03 Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos raštą Nr. (30.2-63)-3-6481, kviečiantį AB „A“, AB „L (duomenys pakeisti)“, AB „E (duomenys pakeisti)“, AB „V (duomenys pakeisti)“, UAB „G „N (duomenys pakeisti“ dalyvauti steigiant UAB „G“, vykdydamas N. P. ir A. I. nurodymus, minėtame rašte nurodė pasiūlymų pateikimo terminą tik iki 2008-10-08;
N. P., 2008-10-03 vizuodama minėtą raštą, pritarė jo turiniui, nors matė, kad parenkant privatų partnerį valstybinės reikšmės itin didelės finansinės vertės strateginiam objektui statyti, pasiūlymų pateikimui nustatomas tik 5 dienų (iš kurių 2 savaitgalio), terminas, žinojo, kad AB „A“ disponuoja visa informacija, kuri buvo svarstoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos bei (duomenys neskelbtini) komisijos posėdžiuose dėl UAB „G“ steigimo, bei susipažinusi su tokio terminalo įrengimo Lietuvoje galimybių studija, o kiti potencialūs dalyviai tokios informacijos neturi ir nėra susipažinę su minėta galimybių studija, taip pat suvokė, kad tik nustatant labai trumpą terminą pasiūlymų pateikimui kiti subjektai nesugebės apsvarstyti savo galimybių bei tinkamai pasiruošti organizuojamam pirkimui ir tik taip galima išvengti kitų potencialių dalyvių pasiūlymų ir sutrukdymo AB „A“ laimėti;
AB „L“ 2008-10-08 raštu Nr. 7-11-1295, tą pačią dieną gautu Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje, pareiškus pretenziją dėl organizuojamo pirkimo ir termino pasiūlymams teikti, N. P. nurodė N. B. paruošti atsakymą, kad konkursinių pasiūlymų parengimui suteiktas laikas, atsižvelgiant į prašomų pateikti dokumentų apimtį, yra pakankamas, pati vizavo tokią nuostatą, išdėstytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos 2008-10-10 rašte Nr. (30.2-63)-3-6651;
žinodama anksčiau išvardintas aplinkybes, N. P. 2008-10-10 vizavo N. B. sudarytą tiekėjų apklausos pažymą, taip pagal savo kompetenciją pritardama pirkimo būdo, procedūrų bei rezultatų teisėtumui;
jokiam kitam asmeniui nepateikus pasiūlymų dalyvauti pirkime, 2008-10-10 AB „A“ buvo paskelbta nugalėtoja, 2008-10-13 tarp šios bendrovės ir Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos atstovų buvo pasirašyta UAB „G“ steigimo sutartis, 2008-10-14 steigimo dokumentai buvo patvirtinti Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro S. S., o 2008-10-15 minėta bendrovė buvo įregistruota VĮ „Registrų centras“.
N. P. sąmoningai, t. y. tyčia proteguodama vieną įmonę steigiant UAB „G“, suteikė privilegijas AB „A“, diskriminavo ir eliminavo neapibrėžtą ratą kitų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos subjektų, turėjusių arba galėjusių turėti galimybę sąžiningai konkuruoti dalyvaujant valstybinės reikšmės itin didelės finansinės vertės projekte, tyčia pažeidė anksčiau išvardintų norminių aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažemino valstybės tarnautojo - (duomenys neskelbtini) direktorės vardą, Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos, kaip institucijos, ir Lietuvos Respublikos, kaip valstybės, prestižą, dėl ko valstybė patyrė didelės neturtinės žalos.
A. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. už tai, kad jis būdamas valstybės tarnautojas - Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos sekretorius, dirbdamas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2007 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. 4-459 „Dėl funkcijų ir administravimo sričių nustatymo“ 2.5.1 punktą būdamas atsakingas už atitinkančius ministerijos strateginius tikslus ir Vyriausybės programos nuostatas, teisės aktų projektų rengimo ir derinimo organizavimą pagal kompetenciją, pagal 2.5.2 punktą būdamas atsakingas už nacionalinės energetikos strategijos formavimą, rengimą ir įgyvendinimą, pagal 2.5.4 punktą būdamas atsakingas už energetikos sektoriaus teisinį ir ekonominį reguliavimą, pagal 2.5.7 punktą būdamas atsakingas už energetikos investicinių projektų įgyvendinimą, pagal 2.5.12 punktą būdamas atsakingas už energetikos infrastruktūros plėtojimą, pagal 2.5.13 punktą būdamas atsakingas už Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planą,
pagal pareigybės aprašymo IV dalies „Pagrindinės šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos“ nuostatas būdamas atsakingas už programų, atitinkančių ministerijos strateginius tikslus bei Vyriausybės programos nuostatas, rengimo ir įgyvendinimo organizavimą ir kontrolę (1 punktas), teisės aktų, atitinkančių ministerijos strateginius tikslus bei Vyriausybės programos nuostatas teisės aktų projektų rengimo ir derinimo organizavimą (2 punktas), Ministro Pirmininko ir Vyriausybės, ministro ir ministerijos valstybės sekretoriaus pavedimų vykdymo organizavimą ir kontrolę (3 punktas), privalėdamas pagal savo kompetenciją užtikrinti priimtų teisės aktų įgyvendinimą (4 punktas), privalėdamas koordinuoti energetikos strategijos rengimą ir įgyvendinimą, energetikos teisinį ir ekonominį reguliavimą, energetikos investicinių projektų įgyvendinimą, nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo programą,
būdamas pirmininkas (duomenys neskelbtini) komisijos, sudarytos LR (duomenys neskelbtini) ministro 2008 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 4-62 vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto 2008 m. vasario 6 d. posėdžio nutarimą „Dėl suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje“,
A. I. laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio iki spalio mėnesio vidurio neteisėtai protegavo AB „A“, kaip vienintelį privatų investuotoją: žinodamas, kad AB „A“ yra suinteresuota ir aktyviais veiksmais per kuo trumpiausią terminą siekia kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, atstovaujama LR (duomenys neskelbtini) ministerijos, įsteigti UAB „G“ ir turėti dalį šios bendrovės akcijų, Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) direktorei bei (duomenys neskelbtini) pirmininkei N. P. 2008 m. rugpjūčio mėnesį davė nurodymą sprendžiant teisinius klausimus palaikyti neoficialų ryšį su AB „A“ atstovaujančiu teisininku J. J.,
žinodamas apie LR (duomenys neskelbtini) ministerijoje 2008-09-04 gautą Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2008 m. rugsėjo 4 d. pavedimą Nr. 17-5882 pateikti Vyriausybės nutarimo projektą dėl bendrovės įsteigimo, pagal kompetenciją būdamas atsakingas už minėto nutarimo ir jį lydinčių dokumentų parengimą, skubiai surengė 2008-09-05 (duomenys neskelbtini) komisijos posėdį, pasirašė jo protokolą, kurio 2 punkte įrašytą sprendimą suredagavo pats tokiu būdu, kad tęsiant viešo ir privataus sektorių partnerystės modelio taikymą tarp valstybės ir AB „A“ tikslinga įkurti projekto įgyvendinimo bendrovę UAB „G“,
Žemesnės instancijos teismas
remdamasis minėtu komisijos sprendimu pagal kompetenciją vizavo (duomenys neskelbtini) ministerijos 2008-09-08 raštą Nr. (30.2-63)-3-5865, adresuotą Teisingumo, Finansų, Aplinkos, Susisiekimo ministerijoms bei Lietuvos Respublikos Vyriausybei, siūlydamas steigti bendrovę kartu su AB „A“, bei šio rašto priedą - aiškinamąjį raštą, siūlydamas projektą vykdyti su privačiu investuotoju - AB „A“, šiai bendrovei pasiūlant 20 proc. 20 tūkst. litų vertės steigiamos bendrovės akcijų; analogiškus duomenis siūlė vizuodamas LR (duomenys neskelbtini) ministerijos 2008-09-17 raštą Nr. (30.1-63)-3-6098, adresuotą Lietuvos Respublikos Vyriausybei, priedą prie jo - aiškinamąjį raštą, bei pateikdamas sutarties su AB „A“ dėl UAB „G“ steigimo 2008-09-05 projektą.
Žinodamas apie ministerijų valstybės sekretorių pasitarime 2008-09-16 priimtą sprendimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą suderinti su Europos teisės departamentu, Viešųjų pirkimų tarnyba ir Konkurencijos taryba, A. I. nesiėmė priemonių dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto pateikimo Viešųjų pirkimų tarnybai, be to, žinodamas Europos teisės (duomenys neskelbtini) prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas, kad partneris, kuris dalyvaus bendroje valstybės ir privataus kapitalo bendrovėje ir sieks jos tikslų, turėtų būti parenkamas laikantis skaidrios ir konkurencijos reikalavimus atitinkančios procedūros, kad suinteresuotiems privatiems subjektams galimybė dalyvauti tokioje partnerystėje turėtų būti sudaryta lygiomis sąlygomis, kad užtikrinant viešumą pranešimas apie galimybę dalyvauti partnerystėje, su kuriuo galėtų susipažinti potencialiai suinteresuotos šalys, turėtų būti paskelbtas prieš atrenkant privačiojo sektoriaus partnerį,
žinodamas LR Konkurencijos tarybos pastabą, kad privatus investuotojas turėtų būti parinktas konkurso būdu,
Šalies argumentai
A. I. nurodomas pastabas ignoravo ir, žinodamas, kad planuojamas statyti gamtinių dujų terminalas yra valstybinės reikšmės itin didelės finansinės vertės strateginis objektas, kad kuriamos bendrovės įstatinis kapitalas turėtų didėti iki 250 - 300 mln. litų, žinodamas apie planuojamą naujai steigiamos bendrovės metinę apyvartą, sieksiančią 5 mlrd. m³ dujų,
sąmoningai, t.y. tyčia ėmėsi priemonių, kad privačiam investuotojui parinkti nebūtų organizuotas konkursas: iš N. P. sužinojęs, kad iki 100 tūkst. Lt to daryti nereikia ir viešasis pirkimas gali būti organizuojamas apklausos būdu pagal LR supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, patvirtintas LR (duomenys neskelbtini) ministro 2008 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 4-437, siekdamas padėti AB „A“ realizuoti savo ketinimus per kuo trumpesnius terminus, parinko minėtą pirkimo būdą,
2008 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje arba tų pačių metų spalio mėnesio pradžioje, bet ne vėliau kaip iki spalio 2 d., nurodė LR (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjui N. B. vykdyti N. P. nurodymą ir surašyti Ministerijos valstybės sekretoriui G. M. tarnybinį pranešimą dėl tokio pirkimo būdo, 2008-10-03 vizavo N. B. 2008-10-02 tarnybinį pranešimą.
A. I., žinodamas, kad AB „A“ disponuoja visa informacija, kuri buvo svarstoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės, LR (duomenys neskelbtini) ministerijos bei (duomenys neskelbtini) komisijos posėdžiuose dėl UAB „G“ steigimo, bei susipažinusi su tokio terminalo įrengimo Lietuvoje galimybių studija, o kiti potencialūs dalyviai tokios informacijos neturi ir nėra susipažinę su minėta galimybių studija,
suvokdamas, kad tik nustatant labai trumpą terminą pasiūlymams teikti kiti subjektai nesugebės apsvarstyti savo galimybių bei tinkamai pasiruošti organizuojamam pirkimui ir tik taip galima išvengti kitų potencialių dalyvių pasiūlymų ir sutrukdymo AB „A“ laimėti,
LR (duomenys neskelbtini) ministerijos valstybės sekretoriui G. M. 2008-10-03 vizavus N. B. tarnybinį pranešimą ir tokiu būdu leidus vykdyti minėtą pirkimą apklausos būdu, A. I., 2008-10-03 LR (duomenys neskelbtini) ministerijos raštu Nr. (30.2-63)-3-6481 pakvietė AB „A“, AB „L“, AB „E“, AB „V“, UAB „N“ dalyvauti steigiant UAB „G“, bendru jo ir N. P. sprendimu nustatydamas terminą pasiūlymams teikti tik iki 2008 m. spalio 8 d., t.y. 5 dienas, iš kurių 2 savaitgalio,
o suvokdamas, kad tik AB „A“ turėjo galimybę tinkamai pasiruošti ir pateikti pasiūlymą, 2008 m. spalio 10 d. vizavo G. M. teikiamą tiekėjų apklausos pažymą, kurioje AB „A“ pasiūlymas pripažintas tinkamiausiu, taip patvirtindamas įvykusio pirkimo būdo, procedūrų ir rezultato teisėtumą;
jokiam kitam asmeniui nepateikus pasiūlymų dalyvauti pirkime, 2008-10-10 AB „A“ buvo paskelbta nugalėtoja, 2008-10-13 tarp šios bendrovės ir LR (duomenys neskelbtini) ministerijos atstovų buvo pasirašyta UAB „G“ steigimo sutartis, 2008-10-14 steigimo dokumentai buvo patvirtinti Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro S. S., o 2008-10-15 minėta bendrovė buvo įregistruota VĮ „Registrų centras“.
Tokiu būdu, steigiant UAB „G“, A. I. sąmoningai suteikė privilegijas tik AB „A“, diskriminavo ir eliminavo neapibrėžtą skaičių kitų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos subjektų, turėjusių arba galėjusių turėti galimybę sąžiningai konkuruoti dalyvaujant valstybinės reikšmės, itin didelės finansinės vertės projekte, kuo pažeidė LR Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, 29 straipsnio 1 dalyje principą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, 46 straipsnio 4 dalyje principą kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, LR Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-I316) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, LR Viešųjų ir privačiu interesu derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (1997 m. liepos 2 d. Nr. VIII-371) 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, įpareigojančius asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimti sprendimus vadovaujantis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, LR Viešųjų pirkimu įstatymo (1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 1-1491) 3 straipsnio 1 dalyje reikalavimą perkančiąją organizaciją įpareigojantį užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, LR Konkurencijos įstatymo (1999 m. kovo 23 d. Nr. VIII-1099) 4 straipsnio 1 dalyje nuostatą viešojo administravimo subjektus, įgyvendinančius pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu LR, įpareigojančią užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, to paties straipsnio 2 dalyje nuostatą viešojo administravimo subjektams draudžiančią priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, LR Koncesijų įstatymo (1996 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1-1510) 14 straipsnio 1 dalyje principą kriterijus konkurso dalyvių pasiūlymų vertinimui ir palyginimui taikyti sąžiningai, nediskriminuojant nė vieno konkurso dalyvio.
A. I. steigiant UAB „G“ sąmoningai, t.y. tyčia, sudarė galimybę ir sąlygas tapti privačiu investuotoju tik vienai įmonei, kuo pažeidė anksčiau išvardintų norminių aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažemino valstybės tarnautojo - LR (duomenys neskelbtini) ministerijos sekretoriaus vardą, Lietuvos (duomenys neskelbtini) ministerijos, kaip institucijos, ir Lietuvos Respublikos, kaip valstybės, vardą dėl ko valstybė patyrė didelės neturtinės žalos.
Šalies argumentai
Nuteistoji N. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-05 nuosprendį jos atžvilgiu ir nutraukti bylą šioje dalyje.
Nurodo, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, jog ji padarė inkriminuotą nusikaltimą. Teismas, tinkamai neišanalizavęs ir nepalyginęs tarpusavyje visų duomenų, nesusiejęs jų į vieningą loginę visumą, nenurodęs iš esmės jokių įtikinamų motyvų, kodėl vadovavosi vienais įrodymais ir atmetė kitus įrodymus, nepašalinęs prieštaravimų tarp byloje esančios medžiagos, padarė neteisingas išvadas bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. Šiuo atveju nebuvo laikytasi ir suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-61/2007, 2K-P-221/2008, 2K-14/2009).
Teismas, priimdamas nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi kaltinamuoju aktu, nes kaltinimo tekstas yra labai nekonkretus, surašytas kaip vienas sakinys, susidedantis iš trijų puslapių ilgio. Kaltinime nėra nurodyta, kokiu savo konkrečiu veiksmu N. P. pažeidė norminių teisės aktų konkretų straipsnį ar punktą, todėl šioje dalyje kaltinimo esmė yra sunkiai suprantama. Pasak N. P., pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi visada yra susijęs su tam tikros asmeninės arba turtinės naudos siekimu, savo asmeninius interesus iškeliant aukščiau už viešuosius. Nagrinėjamu atveju ji nesiekė ir negavo jokios tiesioginės ar netiesioginės asmeninės naudos, o teikdama konsultacijas dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo bendrovės steigimo, ji atliko ne Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) pirmininkės pareigas. Apeliantė, vykdydama tarnybines pareigas, veikė tarnybos interesais nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, ji nesinaudojo tarnybine informacija kitaip, negu nustato įstatymai ir kiti teisės aktai, t. y. neperdavinėjo informacijos suskystintų gamtinių dujų terminalo bendrovės steigime dalyvavusiems potencialiems investuotojams. Ji nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nuostatų, nes tuo metu galiojantys įstatymai nereglamentavo privataus investuotojo atrankos, o nagrinėjamu atveju atrenkant privatų investuotoją buvo pasinaudota esama praktika ir procedūromis. Be to, N. P. nepažeidė ir jokių kitų teisės aktų, įskaitant Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą, nes ji nepriėmė jokių sprendimų, susijusių su suskystintų gamtinių dujų terminalo bendrovės steigimu. Kaltinimas nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtas aplinkybes.
Šalies argumentai
N. P. teigimu, ji dalyvavo suskystintų gamtinių dujų terminalo studijos rengime tik tiek, kiek jai, kaip (duomenys neskelbtini) pirmininkei, teko įsitraukti į studijos parengimo paslaugų pirkimą. Pagal tuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro patvirtintas taisykles, jeigu studijos numatoma vertė viršija 50 000 Lt, turėjo būti sudaroma komisija. Apeliantės dalyvavimas suskystintų gamtinių dujų terminalo studijos rengimo paslaugų pirkime apsiribojo tik tuo, kad 2008 m. pavasarį, kai vyko studijos rengimo paslaugų pirkimas, ji organizavo komisijos posėdžius, kurių metu buvo svarstomi pateikti pasiūlymai ir priimtas sprendimas dėl laimėtojo. Visą medžiagą posėdžiams, vertinimus ruošdavo (duomenys neskelbtini) darbuotojai, o ne N. P.. Atkreipiamas dėmesys, kad tuo metu jau buvo žinoma, jog prie studijos apmokėjimo prisijungia AB „A“, nes Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerija neturėjo pakankamai finansinių išteklių finansuoti studijos programą.
2008 m. rugsėjo mėn. pradžioje iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo gautas AB „A“ raštas, kuriame nurodyta, kad suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimui būtina steigti juridinį asmenį, bendrovė pasisiūlė dalyvauti tokio juridinio asmens steigime, įsigyjant 20 procentų akcijų. Taip pat minėtame rašte pasiūlyta, kad pradinis steigiamo juridinio asmens įstatinis kapitalas galėtų būti 100 000 Lt bei kad vystant veiklą įstatinį kapitalą reikėtų didinti. Tokiu būdu pats procesas dėl AB „A“ įtraukimo į suskystintų gamtinių dujų terminalo steigimą buvo pradėtas ne apeliantės, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės iniciatyva. Suprantama, kad ji, kaip valstybės tarnautoja, negalėjo tokio pavedimo nevykdyti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas dėl bendrovės steigimo buvo paruoštas pakankamai greitai ir jis 2008-09-08 buvo pateiktas derinti suinteresuotoms valstybės institucijoms, išskyrus AB „A“. Pažymi, kad ji nuo 2008-09-07 iki 2008-09-22 atostogavo, buvo išvykusi iš Lietuvos, todėl tuo metu ji nežinojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl juridinio asmens steigimo projekto rengimo aplinkybių, t. y. kokias pastabas pateikė institucijos, su kuo papildomai buvo derinamas projektas, kokios pastabos buvo išsakytos per Ministerijų valstybės sekretorių pasitarimą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdį. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro įsakymu atšaukus N. P. iš atostogų, ji 2008-09-22 pavizavo atneštą ir jau priimtą 2008-09-18 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą. Jau priimtus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus į Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministeriją atnešdavo atitinkamo šios ministerijos struktūrinio padalinio, kuris rengdavo teisės akto projektą, darbuotojai ir jie nutarimą vizavimui pateikdavo teisininkui bei parašui - Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministrui. Nutarimai būdavo pateikiami segtuve, kuriame kartais be nutarimo dar būdavo nutarimo projektas, pataisytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės redaktorių. Jokių kitų lydinčiųjų dokumentų, t. y. tokių kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio protokolas, institucijų pastabos, išsakytos posėdžio metu ir kt., segtuve niekados nebūdavo. Todėl jau priimto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo vizavimas būdavo tik formalus dalykas, nes apie kokius nors pakeitimus nebūdavo jokios kalbos. Teigia, kad apie tai, jog Konkurencijos taryba ir Europos teisės departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektui buvo išsakę tam tikrų pastabų, N. P. sužinojo vėliau, kai buvo pradėti ruošti privataus partnerio atrankos dokumentai.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal 2008 m. galiojusį teisinį reglamentavimą, steigiant juridinį asmenį su privačiu partneriu, nereikėjo jokių privalomų atrankos procedūrų, t. y. organizuoti konkursą ar pan. Naujas reglamentavimas dėl viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės atsirado tik nuo 2010-01-01, kai buvo pakeistas Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas bei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, o privatus partneris turėtų būti atrenkamas pagal Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymą arba pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą. Inkriminuotu laikotarpiu tokio reglamentavimo nebuvo ir paprastai privatus partneris būdavo parenkamas be konkurso/apklausos, o atsižvelgiant į jo kompetenciją, patirtį, finansinį pajėgumą įgyvendinti projektą ir pan. Europos Komisija pareiškė nuomonę, kad steigiant juridinį asmenį su privačiu partneriu, jis turi būti atrenkamas skaidriai, laikantis lygiateisiškumo principo, buvo rekomenduota atrenkant privatų asmenį vadovautis jau sukurtomis procedūromis, t. y. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro patvirtintomis supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis. Taigi, nors privataus partnerio atranka nėra nei prekė, paslauga ar darbai ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos tuo metu nebuvo taikytinos tokiai atrankai, kaip ir Lietuvos Respublikos koncesijos įstatymo nuostatos, tam, kad nereikėtų kurti naujų procedūrų, buvo pasinaudota jau esamomis minėtomis taisyklėmis. Todėl kaltinamajame akte nurodyti teiginiai, jog buvo pažeistas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas ir kiti teisės aktai, jog turėjo būti organizuojamas konkursas, yra neteisingi.
Nuteistoji atkreipia dėmesį, kad privataus partnerio atrankos procedūras vykdė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) darbuotojai, o ne ji. (duomenys neskelbtini) darbuotojai tik teikdavo konsultacijas dėl procedūrinių klausimų, pavyzdžiui, ką reikėtų tikslinti dokumentuose, kokie veiksmai turi būti atlikti, kokie dokumentai turi būti paruošti ir kt., o faktiškai visi būtini atrankos dokumentai buvo rengiami (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro būdavo nuolat gaunami signalai, jog juridinis asmuo turi būti steigiamas kuo skubiau, terminai buvo parinkti pakankamai glausti. Tačiau bet kokiu atveju dalyviai, kurie buvo suinteresuoti dalyvauti suskystintų gamtinių dujų terminalo bendrovės steigime, galėjo reikalauti pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą. Tai patvirtino ir liudytojai apklausų teisme metu, kurie nurodė, jog esant suinteresuotumui steigimo klausimu, jų bendrovių atstovai būtų paprašę papildomo pasiūlymų pateikimo termino. Jie to nepadarė, nes šis klausimas nedomino jų bendrovių. N. P., kaip teisininkės, darbas buvo paruošti visus dokumentus bendrovės steigimui. Tuo tikslu ji buvo paruošusi laisvos formos lentelę, kurioje buvo nurodyta veiksmų eiga, koks veiksmas eina vienas po kito, ir preliminarūs terminai. Kai kuriose lentelės eilutėse buvo įrašytas AB „A“ pavadinimas, tačiau šioje lentelėje taip pat galėjo būti įrašytas ir kito subjekto pavadinimas priklausomai nuo atrankos rezultato. Kadangi AB „A“ vienintelė rodė susidomėjimą šiuo projektu, todėl visuomet buvo pripažįstama, jog ji yra pagrindinė konkurentė vykdomoje privataus akcininko atrankoje. Tai patvirtino ir teismo metu apklausti liudytojai - įvairių bendrovių atstovai. Pagrindinis apeliantės darbas ir bendradarbiavimas buvo su AB „A“ advokatu J. J. bei steigimo dokumentų derinimas, ką patvirtina ir teismui pateikti garso įrašai. Jai bendradarbiauti su minėtu advokatu nurodė ir A. I. po susitikimo jo kabinete su AB „A“ atstovais. Nurodo, kad jokių dokumentų, susijusių su privataus partnerio atranka, ji nesiuntė nei AB „A“, nei kitų juridinių asmenų atstovams bei nebendravo šiais klausimais su tokiais asmenimis. Ji nedarė ir negalėjo daryti privilegijų jokiam privačiam juridiniam asmeniui, nes sprendimus dėl privataus kapitalo dalyvavimo steigiamame juridiniame asmenyje priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o ne ji, kaip atskiras karjeros valstybės tarnautojas. Visos aplinkybės paneigia kaltinamajame akte ir nuosprendyje nurodytą teiginį, kad N. P. protegavo AB „A“, nes ji neturėjo jokių asmeninių ryšių su AB „A“ iki privataus partnerio atrankos procedūrų bei jų vykdymo metu ir neturi šiuo metu. Kadangi apeliantė nevertino pasiūlymų dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo bendrovės privataus partnerio, todėl ji negalėjo pažeisti ir Nešališkumo deklaracijos bei Konfidencialumo pasižadėjimo. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos specialių tyrimų tarnyba 2009-04-08 raštu Nr. 4-01-1100 kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą su klausimu dėl nustatyto termino konkursiniams pasiūlymams parengti pakankamumo. Viešųjų pirkimų tarnyba 2009-04-27 raštu Nr. 4S-1327 atsakė, kad privatus akcininkas turėjo būti parinktas ne Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, pasiūlymų pateikimo terminus nustato perkančioji organizacija, o tiekėjas, kuris mano, jog dėl per trumpo pasiūlymų pateikimo termino yra pažeistos jo teisės, gali pateikti pretenziją, perkančiajai organizacijai tokią pretenziją atmetus - kreiptis į teismą. Nuteistosios teigimu, šiuo atveju svarbu tai, kad būtent Viešųjų pirkimų tarnyba yra vienintelė kompetentinga įstaiga teikti išvadą anksčiau minėtu klausimu, tačiau tiek kaltinimas, tiek teismas ignoravo šią aplinkybę. Tokiu būdu jos veiksmuose nėra jokio nusikaltimo sudėties, todėl teismo išvados dėl kaltinimo teisingumo yra visiškai nepagrįstos. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis dėl jos nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Šalies argumentai
Nuteistojo A. I. gynėjas advokatas R. Andrikis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-05 nuosprendžio dalį, kuria A. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
Nurodo, kad nuosprendis A. I. atžvilgiu nėra teisėtas ir pagrįstas, jo išvados nėra grįstos baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimais ir byloje nustatytomis aplinkybėmis. Teismas nuosprendyje išdėstė duomenis, pateiktus kaltinamajame akte, kuriais grindžiamas kaltinimas, tačiau nekonkretizavo kieno atžvilgiu. Pasak advokato, nuosprendyje pateikta dešimtys duomenų šaltinių, išdėstytų daugiau kaip keturiuose nuosprendžio lapuose (84-88 lapai), kurie be jokios duomenų analizės įvardinti kaip duomenų visetas, patvirtinantis A. I. atžvilgiu kaltinime nurodytus jo veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Toks abstraktus, loginiu ryšiu tarpusavyje nesusietų duomenų išdėstymas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Be to, nuosprendyje nenurodyta, kokie duomenys pripažinti įrodymais, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 1-4 d. reikalavimus. A. I., neprisipažindamas dėl jam pareikšto kaltinimo, parodė konkrečias aplinkybes, kurios išdėstytos septyniuose nuosprendžio lapuose, tačiau nuosprendyje nenurodyta, kokiais konkrečiais duomenimis paneigti jo parodymai, taip nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimų.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas ignoravo A. I. parodymus apie tai, jog jis neprotegavo AB „A“, kaip vienintelio privataus investuotojo. Kaltinime tendencingai pateikiama aplinkybė, jog ginamasis žinojo apie AB „A“ suinteresuotumą per kuo trumpesnį terminą įsteigti UAB „G“ ir turėti šios bendrovės akcijų, nutylint, jog tokį suinteresuotumą visų pirma turėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kurios sprendimus A. I. privalėjo vykdyti, tuo labiau, kad AB „A“ šiuo klausimu bendradarbiavo su Lietuvos Respublikos Vyriausybe nuo 2007 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-10-12 potvarkiu Nr. 387 „Dėl darbo grupės sudarymo“ minėto projekto rengime darbo grupėje dalyvavo AB „A“ atstovai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginio planavimo komiteto 2008-02-06 posėdžio protokole Nr. 7 nurodyta Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ministerijoms parengti studiją pakviečiant dalyvauti didžiausius gamtinių dujų vartotojus, konkrečiai įvardijant ir AB „A“. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos 2008-02-15 rašte Nr. 1092 suformuluoti dalyvių parinkimo kriterijai ir pasiūlyta, kad studijos rengime ir finansavime dalyvautų vartotojai, per metus suvartojantys ne mažiau kaip 200 mln. m³ dujų, o minimalus įnašas studijos rengimui turi būti ne mažesnis nei 200 000 Lt. Raštas su kvietimu dalyvauti suskystintų gamtinių dujų terminalo bendrovės kūrime buvo išsiųstas praktiškai visiems dujų sektoriaus dalyviams. Tokiu būdu rinkos dalyviams jau pirmame etape buvo pranešti ir žinomi didžiųjų vartotojų atrankos kriterijai. Po pusmečio atrankos kriterijai buvo pakartotinai panaudoti projekto antrame etape apklausiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu formuojamo juridinio asmens (investuotojo) potencialius dalyvius. Pasiūlymus ir pirmame, ir antrame etape pateikė tik AB „A“. Byloje nepateikti jokie duomenys apie tai, kad A. I. davė nurodymą N. P. palaikyti neoficialius ryšius su AB „A“ atstovaujančiu advokatu J. J. sprendžiant teisinius klausimus.
Teigia, kad teismo išvados dėl A. I. suinteresuotumo parenkant privatų investuotoją ne konkurso būdu ir esant kaltinime suformuluotoms aplinkybėms taip pat neatitinka bylos faktinių aplinkybių. A. I. teisme paaiškino, kad nustatytas 5 dienų terminas pasiūlymams dėl dalyvavimo UAB „G“ steigime buvo pakankamas, ir nurodė tokį savo teiginį patvirtinančias aplinkybes. Liudytojai G. D., L. B., A. P., P. N., G. P., patvirtindami A. I. parodymus, parodė, kad jų bendrovės, turėdamos interesą dalyvauti UAB „G“ steigime, per 5 dienas turėjo galimybę pareikšti pageidavimą dalyvauti tokiame viešajame pirkime apklausos būdu ar bent prašyti pratęsti tokį terminą. Nuosprendyje nėra paneigti nuteistojo parodymai apie tai, kad jis nesiekė, jog privatus investuotojas būtų parinktas ne konkurso būdu. Priešingai, liudytojas V. N., buvęs Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministras, patvirtino, jog A. I. vizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame buvo nurodyta, jog nutarta „pavesti (duomenys neskelbtini) ministerijai parinkti kitus bendrovės dalyvius konkurso būdu“. Toks nutarimo projektas perduotas į Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Liudytoja V. B., Lietuvos Respublikos Vyriausybės Teisės (duomenys neskelbtini) direktorė, parodė, kad negali pasakyti, kieno nurodymu buvo išbrauktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto, kurį, atrodo, vizavo A. I., sakinys dėl investuotojo parinkimo konkurso būdu. Liudytojas G. V. patvirtino aplinkybę, jog premjero patarėjo A. J. iniciatyva buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas be įrašo „pavesti (duomenys neskelbtini) ministerijai parinkti kitus bendrovės dalyvius konkurso būdu“. Nuosprendyje šių liudytojų parodymai neanalizuoti, neįvertinti ir nepaneigti, nors jie turi tiesioginę reikšmę nustatant bylos faktines aplinkybes.
Pasak A. I. gynėjo, nuosprendyje nenurodyti jokie duomenys, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog ginamasis turėjo teisę nevykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2008-09-04 pavedimo Nr. 17-5882 pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą dėl bendrovės įsteigimo. Taip pat tendencingai konstatuota, jog nuteistasis pats suredagavo (duomenys neskelbtini) komisijos posėdžio protokolo sprendimą tokiu būdu, kad tęsiant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės modelio taikymą tarp valstybės ir AB „A“ tikslinga įkurti projekto įgyvendinimo bendrovę UAB „G“. Minėto protokolo 2 punkto sprendimo turinys nepatvirtina šios aplinkybės, o jokių duomenų, kad tokią 2 punkto redakciją atliko būtent A. I., nėra. Byloje yra duomenų, kad tai pateikė liudytojas N. B..
Byloje neginčytinai nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei siunčiamus dokumentus pasirašinėjo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministras, bet ne A. I., kurio viza ant šių dokumentų tereiškia pastabų dėl teikiamų dokumentų neturėjimą, o ne aukštesnį nei ministro atsakomybės už tokį dokumentų pagrįstumą laipsnį. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad 2008-09-08 rašto bei jo priedo duomenys nėra tapatūs duomenims, nurodytiems A. I. suformuluotame kaltinime. Be to, ne nuteistasis ar jam pavaldūs asmenys buvo visų minėtų dokumentų rengėjai, todėl ir šioje dalyje kaltinimas negali būti pripažintas pagrįstu.
Teigia, kad teismas konstatavo, jog A. I. kompetencija teisingai nurodyta kaltinamajame akte. Nuosprendyje buvo aptartas tik Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2007-11-06 įsakymo Nr. 4-459 „Dėl funkcijų ir administravimo sričių nustatymo“ 2.5.1 punktas, nors kaltinime pateikta ir šio įsakymo 2.5.2, 2.5.4, 2.5.7, 2.5.12 ir 2.5.13 punktuose nurodyta ginamojo kompetencija, kuri neturi tiesioginio priežastinio ryšio su jam pareikštu kaltinimu, kurio esmė - Lietuvos Respublikos strateginio planavimo komiteto 2008-02-06 nutarimo „Dėl suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje“ įgyvendinimo procedūrų pažeidimai. Todėl minėta A. I. kompetencijų dalis yra akivaizdžiai perteklinė ir skirta dirbtinai išplėsti kaltinime nurodytas atsakomybės ribas.
Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad teismas pripažino, jog dėl A. I. veiksmų valstybė patyrė didelės žalos, tačiau tokia išvada turi būti pagrįsta konkrečiomis bylos aplinkybėmis ir motyvuota. Priešingu atveju valstybės tarnybos darbuotojų padarytos veikos negali būti kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. Nuosprendyje tik konstatuojama minėta išvada, kita vertus tai padaryta tinkamai neįvertinus A. I. vaidmens kaltinime nurodytų procedūrų vykdyme, jo atliktų veiksmų reikšmės šių procedūrų eigai, neatskleidus valstybės tarnautojo - Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos sekretoriaus - vardo, pačios šios institucijos ir valstybės prestižo pažeminimo turinio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistoji N. P. ir jos gynėjas, taip pat nuteistojo A. I. gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras - apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios N. P. ir nuteistojo A. I. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.
Dėl N. P. ir A. I. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent pakankamai išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu.
N. P. ir A. I. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., pagal kurią (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) baudžiamojon atsakomybėn traukiamas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimais priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K–253/2012, 2K–283/2013). Šios nusikalstamos veikos esmė yra tai, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai, iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir valstybės autoritetas. Piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai: pavojinga veika – piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas; pavojingi padariniai – didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui; priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Piktnaudžiavimas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-302/2011).
Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginio planavimo komitetas 2008-02-06 posėdžio protokolu Nr. 7 pritarė nuostatai, jog siekiant priimti sprendimą dėl suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje būtina iki 2008-12-30 parengti galimybių studiją, o Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerija ir (duomenys neskelbtini) ministerija organizuotų studijos parengimą ir poveikio aplinkai vertinimą, sudarytų (duomenys neskelbtini) komisiją, įvertintų parengtos studijos rezultatus ir, atsižvelgdamos į juos, pateiktų pasiūlymus dėl juridinio asmens (investuotojo) formavimo (t. 1, b.l. 181). Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos 2008-02-15 raštais, kuriuos pasirašė ministerijos sekretorius A. I., atitinkamoms bendrovėms buvo pasiūlyta prisidėti prie studijos rengimo ir jos finansavimo (t. 2, b.l. 92-93). AB „A“ 2008-02-19 pateikė atsakymą, kuriuo sutiko prisidėti prie suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje galimybių studijos biudžeto formavimo nurodytomis sąlygomis (t. 2, b.l. 97). Jokia kita bendrovė, kuriai buvo siųstas minėtas pasiūlymas, nepateikė teigiamo atsakymo. Vykdant Respublikos Vyriausybės strateginio planavimo komiteto 2008-02-06 posėdžio protokolą Nr. 7, Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2008-02-27 įsakymu Nr. 4-62 buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) komisija, kurios pirmininku paskirtas A. I. (t. 2, b.l. 101).
Nuteistoji N. P. apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, susijusias su jos dalyvavimu suskystintų gamtinių dujų terminalo studijos rengime, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apeliantei kaltinime nebuvo inkriminuotos šios aplinkybės. Todėl apeliacinio skundo teiginiai šioje dalyje nėra reikšmingi sprendžiant N. P. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. Tiek N. P., tiek A. I. inkriminuotas laikotarpis dėl AB „A“ protegavimo - 2008 m. rugpjūčio-spalio mėn.
Liudytojas J. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis byloje nagrinėjamu laikotarpiu buvo AB „A“ teisininkas, atstovavo bendrovei suskystintų gamtinių dujų terminalo steigimo projekte tvarkant teisinius klausimus. Jis susipažino su N. P. 2008 m. rugpjūčio mėn., kai gavo iš kliento pavedimą. Susitikimas buvo pas A. I. kabinete. Tai nebuvo atsitiktinis susitikimas, nes vyko susipažinimas su jo klientu A. L., kuris yra koncerno „C (duomenys pakeisti)“ viceprezidentas. Liudytojas ėjo į minėtą susitikimą vykdydamas pavedimą rengti bendrovės steigimo dokumentus. Į tai, ar jam sakė, kad jis turės su N. P. spręsti klausimus vertinant dokumentus, J. J. atsakė, kad buvo kalbama, jog ketinama steigti bendrovę, todėl natūralu, kad buvo kažkas užsiminta. Be to, jis akistatos metu paminėjo, kad N. P. gavo nurodymą, jog teisiniais klausimais dėl terminalo turi bendrauti su liudytoju, tą patį gali patvirtinti ir šiuo metu (t. 17, b.l. 181-182). A. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis pažįsta A. I. ir N. P. nuo tada, kai buvo prasidėjęs studijos procesas. Jis kartu su J. J. buvo atvykęs pas A. I. ir aptarinėjo studiją. Pastarasis pakvietė N. P.. Liudytojas pristatė J. J., kuris kuruos teisinius klausimus, reikalingus dėl studijos ir tolesniuose veiksmuose, jeigu būtų nuspręsta eiti toliau (t. 17, b.l. 196). Tokio susitikimo neneigė ir N. P. bei A. I. (t. 18, b.l. 62, 84). Pastarasis teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad jis nedavė N. P. nurodymo sprendžiant teisinius klausimus palaikyti neoficialius ryšius su J. J.. Jis nurodė, kad J. J. galėtų konsultuotis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje dėl projekto įgyvendinimo su N. P.. Šis informacijos suteikimas nėra nurodymas (t. 18, b.l. 84). J. J. dar 2008-08-14, 9.21 val., elektroniniu laišku, pavadintu „terminalo SPV dokumentai“, A. I. išsiuntė preliminarius dokumentus, susijusius su suskystintų gamtinių dujų terminalo steigimu (t. 4, b.l. 137-169). Byloje yra ir J. J. 2008-08-27, 11.37 val., išsiųstas N. P. elektroninis laiškas pavadinimu „dėl privatizavimo įstatymo“, kuriame dėkojama už produktyvų vakarykštį susitikimą. Nurodoma, kad siunčiamos nuostatos dėl privatizavimo įstatymo taikymo jų nagrinėjamam klausimui, o raštas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės projektą taip pat bus atsiųstas (t. 3, b.l. 135-137). Susirašinėjimas elektroniniu paštu tarp N. P. bei J. J. vyko ir 2008-09-01 (t. 3, b.l. 138). Kaip byloje nustatyta, Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje 2008-09-04 gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio atsiųstas 2008-09-04 pavedimas Nr. 17-5882, skirtas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijai, kuriuo prašoma kartu su kitomis suinteresuotomis institucijomis išnagrinėti ir iki 2008-09-22 pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą dėl bendrovės steigimo. Tą pačią dieną ministerijos sekretorius A. I. pavizavo pavedimą vykdyti V. G., o šis - N. B. (t. 1, b.l. 182, t. 3, b.l. 79-80). Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje 2008-09-04 kartu gautas ir koncerno „C“ 2008-09-03 raštas Nr. 1691, adresuotas Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui (t. 3, b.l. 81). Atkreiptinas dėmesys, kad J. J. 2008-09-04, 10:11 val., elektroniniu laišku N. P. išsiuntė minėto koncerno „C“ 2008-09-03 rašto elektroninį variantą (t. 3, b.l. 139-141), apie kurį J. J. buvo užsiminęs N. P. 2008-08-27 elektroniniame laiške. Taigi, dar iki Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje 2008-09-04 gauto Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2008-09-04 pavedimo susitikimo pas A. I. kabinete metu pastarasis su N. P. ir koncerno „C“ bei AB „A“ atstovais aptarė klausimus, susijusius su suskystintų gamtinių dujų terminalo steigimu, kuriame dalyvautų būtent AB „A“, o tarp J. J. ir N. P. vyko elektroninis susirašinėjimas. Be to, J. J. yra siuntęs A. I. preliminarius dokumentus, susijusius su suskystintų gamtinių dujų terminalo steigimu. Visa tai neleidžia abejoti tuo, kad AB „A“ siekė, jog ji dalyvautų suskystintų gamtinių dujų terminalo steigime, o apeliantai suvokė tai. Pažymėtina, kad pati N. P. teisiamajame posėdyje parodė, jog ji sprendžia, jog bendrovės suinteresuotumas dalyvauti terminalo steigime buvo didelis, iš to, kad bendrovė prisidėjo prie studijos rengimo finansavimo, sumokėjo pusę milijono litų (t. 18, b.l. 62). A. I. taip pat patvirtino aplinkybes, kad AB „A“ turėjo interesą šiuo klausimu (t. 18, b.l. 84). Nagrinėjamu atveju N. P. ir J. J. bendravimas negali būti pripažintas kaip oficialus, kadangi byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog toks bendravimas prasidėjo dar Lietuvos Respublikos Vyriausybei nepriėmus nutarimo dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo steigimo, kryptingai tęsėsi tiek dar Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijai nepasiūlius pagrindiniams dujų rinkos subjektams dalyvauti steigiant UAB „G“, tiek ir vėliau. N. P. ir J. J. aptarinėjo klausimus, susijusius su privataus partnerio suskystintų gamtinių dujų terminalo steigime atranka, kitus AB „A“ aktualius klausimus. Šiuo atveju A. I. iniciatyva J. J. buvo nurodyta bendrauti su N. P., kas patvirtina, jog jis suvokė dėl minėtų asmenų neoficialių ryšių palaikymo sprendžiant klausimus, susijusius su AB „A“ dalyvavimu suskystintų gamtinių dujų terminalo steigime.
Vertinant Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje 2008-09-04 gautą Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2008-09-04 pavedimą kartu su koncerno „C“ 2008-09-03 raštu, nekyla abejonių, kad AB „A“ buvo suinteresuota dėl dalyvavimo suskystintų gamtinių dujų terminalo steigime. Kita vertus, tai nesuteikė nei N. P., nei A. I. pareigos dar iki tol bendrauti su AB „A“ ir koncerno „C“ atstovais šiuo klausimu. Nuteistieji taip pat neturėjo teisės sudaryti AB „A“ išskirtines sąlygas atrenkant privatų partnerį UAB „G“ steigime ir ignoruojant skaidrią bei konkurencijos reikalavimus atitinkančią atrankos procedūrą, kuri nekeltų abejonių ir kurioje potencialūs suskystintų gamtinių dujų terminalo steigimu suinteresuoti ūkio subjektai galėtų lygiomis teisėmis dalyvauti tokioje atrankoje.
2008-09-04, 12.28 val., elektroninio pašto laišku (duomenys neskelbtini) komisijos nariai buvo pakviesti dalyvauti komisijos posėdyje, kuris įvyks 2008-09-05 d. 13 val. (t. 2, b.l. 149). J. J. išsiuntė A. I. ir N. B. 2008-09-05, 08.40 val., elektroniniu paštu laišką pavadinimu „posedzio protokolas“ su priedu „080905 (duomenys neskelbtini) Priežiūros komisijos protokolas Nr.3.doc“, kuriame yra parašytas dar neįvykusio 2008-09-05, 13 val., minėtos komisijos posėdžio protokolo projektas, kuriame iš anksto numatyta kas ir kaip turi pasisakyti, t. y. iš pradžių A. I. ir koncerno „C“ vystymo direktorius R. S., po to A. I. siūlo pritarti iniciatyvai steigti bendrovę kartu su AB „A“, ir kad vienu iš punktų turėtų būti įtvirtintas nutarimas „Pritarti viešojo ir privataus sektorių partnerystės modelio taikymui steigiamos bendrovės atžvilgiu, privačiuoju partneriu siūlant AB „A“ (t. 4, b.l. 192-194). Oficialiame (duomenys neskelbtini) komisijos 2008-09-05 posėdžio protokole yra užfiksuota, jog posėdžio metu nutarta, kad tęsiant viešo ir privataus sektorių partnerystės modelio taikymą, tarp valstybės ir AB „A“ bei įvertinus suskystintų dujų terminalo įrengimo galimybių studijos pirmo etapo rezultatus, taip pat Nacionalinės energetikos strategijos (toliau - NES) nuostatas, NES įgyvendinimo plano priemones, konstatuoti, kad siekiant tolesnio projekto įgyvendinimo, tikslinga įkurti projekto įgyvendinimo bendrovę UAB „G“. Šiame protokole A. I. pasirašė kaip posėdžio pirmininkas (t. 1, b.l. 191-192). Nėra abejonių, kad skubus (duomenys neskelbtini) komisijos posėdžio surengimas yra susijęs su Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje 2008-09-04 gautu Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2008-09-04 pavedimu. Šios komisijos 2008-09-05 posėdžio protokole minėta nuostata dėl AB „A“ atsirado su A. I. žinia AB „A“ interesais. Tai patvirtina J. J. 2008-09-05 elektroninis laiškas, siųstas prieš komisijos posėdį A. I., kuriame buvo pridėtas šios dienos komisijos posėdžio protokolo projektas. Beje, oficialiame komisijos 2008-09-05 posėdžio protokole nėra užfiksuota, kad jame dalyvavo N. B.. Pastarasis teisiamajame posėdyje parodė, jog jis buvo (duomenys neskelbtini) komisijos posėdžio sekretoriumi, paprastai rašydavo posėdžių protokolus, jei tuo metu būdavo darbe (t. 17, b.l. 132). Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2008-09-01 įsakymo Nr. 5-406 kopija patvirtina, jog N. B. 2008 m. rugsėjo 4-5 dienomis buvo komandiruotas į Briuselį (t. 10, b.l. 39). Taigi, N. B. negalėjo žinoti, kas iš tikrųjų buvo nutarta komisijos 2008-09-05 posėdžio metu, kadangi jis tuo metu buvo išvykęs iš Lietuvos. N. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nurodė, jog jis nedalyvavo komisijos 2008-09-05 posėdyje, nes buvo išvykęs į komandiruotę. Sugrįžęs sužinojo apie įvykusį posėdį bei kad yra gautas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimas parengti nutarimo projektą dėl bendrovės steigimo (t. 12, b.l. 41). Liudytojas teisiamajame posėdyje patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 17, b.l. 141). Prieš tai teisiamajame posėdyje N. B. parodė, kad berods atsimena, jog jis rašė komisijos 2008-09-05 posėdžio protokolą, kalba komisijoje, ar būtent tą dieną neatsimena, buvo apie tai, jog AB „A“ norėjo investuoti kaip privatus investuotojas į suskystintų dujų terminalo statymą (t. 17, b.l. 134-135). Tokie N. B. teisiamajame posėdyje duoti parodymai vienareikšmiškai nepatvirtina, kad jis dalyvavo komisijos 2008-09-05 posėdyje. Jis pats teisiamajame posėdyje parodė, kad rugsėjo pradžioje kažkuriomis dienomis buvo išvykęs į komandiruotę (t. 17, b.l. 134), kas atitinka anksčiau minėtus objektyvius duomenis. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nuo nagrinėjamų įvykių iki liudytojo apklausos teisiamajame posėdyje praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, todėl N. B. galėjo sąžiningai klysti šiuo klausimu. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, darytina išvada, jog oficialiame komisijos 2008-09-05 posėdžio protokole esanti nuostata dėl AB „A“ atsirado A. I. iniciatyva.
Apeliantas pagal savo kompetenciją vizavo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos 2008-09-08 raštą Nr. (30.2-63)-3-5865, adresuotą Lietuvos Respublikos teisingumo, finansų, aplinkos, susisiekimo ministerijoms bei Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuriame nurodyta, jog sudaryta (duomenys neskelbtini) komisija 2008-09-05 išnagrinėjo suskystintų gamtinių dujų importo terminalo vystymo bendrovės steigimo klausimą ir pritarė šios bendrovės steigimui kartu su AB „A“ (t. 1, b.l. 183-184). Jis taip pat vizavo ir prie šio rašto pridėtus priedus - Vyriausybės nutarimo projektą, sprendimo projekto bazinio vertinimo pažymą, aiškinamąjį raštą (t. 1, b.l. 185-190). Tai rodo, kad A. I. savo viza sutiko su adresatams siunčiamų dokumentų turiniu ir neturėjo jokių pastabų žinodamas, jog AB „A“ turi interesą dalyvauti suskystintų gamtinių dujų terminalo steigime, jis anksčiau bendravo su koncerno „C“ ir AB „A“ atstovais šiuo klausimu, iš J. J. yra gavęs elektroninį laišką su komisijos 2008-09-05 posėdžio protokolo projektu, kurio formuluotė dėl AB „A“ buvo panaudota oficialiame komisijos 2008-09-05 posėdžio protokole. Minėtą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos 2008-09-08 raštą pasirašė ne A. I., o tuo metu ministru buvęs A. N., tačiau ši aplinkybė nepaneigia anksčiau aptartų apelianto veiksmų ir nereiškia, kad jis neprisiėmė jokios atsakomybės už Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos 2008-09-08 rašte pateiktą informaciją. Priešingu atveju, jam nebūtų pateiktas vizuoti nei šis raštas, nei kiti dokumentai. Pasak A. I. gynėjo, ne apeliantas ar jam pavaldūs asmenys buvo visų minėtų dokumentų rengėjai. Kaip minėta, nuteistasis pavizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio atsiųstą 2008-09-04 pavedimą Nr. 17-5882 vykdyti V. G., o šis - N. B. (t. 3, b.l. 79-80). Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos 2008-09-08 rašte Nr. (30.2-63)-3-5865 nurodyta, kad vienas iš tiesioginių projekto rengėjų yra N. B., kuris teisiamajame posėdyje parodė, jog jo viršininkas buvo A. I. (t. 17, b.l. 133). Liudytojas V. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad N. B. jam yra sakęs, jog rengia Lietuvos Respublikos Vyriausybės projektą pagal ministerijos vadovybės nurodymus, t. y. A. I., N. P.. Patikslino, jog N. B. teigė jam, kad A. I. liepė N. B. tai rašyti. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad N. B. jam yra sakęs, kad jam (N. B.) ne viskas patinka, tačiau vis tiek turi vykdyti (t. 17, b.l. 41-42). Visa tai paneigia minėtą apeliacinio skundo teiginį. Be to, šiuo atveju būtina vertinti ne atskirus A. I. veiksmus, o jų visumą, kuri ir inkriminuota apeliantui, nagrinėjamų aplinkybių kontekste, kas vienareikšmiškai rodo, jog jis protegavo AB „A“. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos 2008-09-08 rašto bei jo priedo duomenys nėra tapatūs duomenims, nurodytiems A. I. suformuluotame kaltinime. Šiuo aspektu pasakytina, kad apeliantui inkriminuotame kaltinime yra nurodytos tik tos minėto rašto ir aiškinamojo rašto dalys, kurios yra susijusios su AB „A“. Šios raštų dalys yra atskleistos kaltinime, kuriame formuluotės yra iš esmės tapačios minėtuose dokumentuose esančioms formuluotėms. Todėl nėra pagrindo teigti, jog A. I. suformuluotame kaltinime šios aplinkybės yra neteisingos, iškraipytos.
Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos parengto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės turto investavimo“ projekto, kurį vizavo ir A. I., 2 punkte nurodyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria „pavesti (duomenys neskelbtini) ministerijai atstovauti valstybei UAB G steigiamajame susirinkime ir pasirašyti būtinus su steigimu susijusius dokumentus“ (t. 1, b.l. 185). Ministerijų valstybės sekretorių 2008-09-16 pasitarimo protokolo Nr. 38 išraše užfiksuota, kad dėl valstybės turto investavimo (Nr.8-1219N) projekto nuspręsta siūlyti papildomai suderinti su Europos teisės departamentu, Viešųjų pirkimų tarnyba ir Konkurencijos taryba; įvertinti Teisingumo ministerijos, Finansų ministerijos ir Vyriausybės kanceliarijos Teisės (duomenys neskelbtini) pastabas, taip pat pateiktas ir pasitarime; patikslintą ir suderintą projektą svarstyti Vyriausybės posėdyje (t. 1, b.l. 193). Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2008-09-15 rašte Nr. NR-863 pateikė pastabas, jog partneris, kuris dalyvaus bendroje valstybės ir privataus kapitalo bendrovėje ir sieks jos tikslų, turėtų būti parenkamas laikantis skaidrios ir konkurencijos reikalavimus atitinkančios procedūros, kad suinteresuotiems privatiems subjektams galimybė dalyvauti tokioje partnerystėje turėtų būti sudaryta lygiomis sąlygomis, kad užtikrinant viešumą pranešimas apie galimybę dalyvauti partnerystėje, su kuriuo galėtų susipažinti potencialiai suinteresuotos šalys, turėtų būti paskelbtas prieš atrenkant privačiojo sektoriaus partnerį (t. 1, b.l. 199-200). Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2008-09-19 rašte Nr. (9.8-10) 6V-1158 pateikė pastabas dėl AB „A“ dalyvavimo UAB „G“ steigime nustatytomis sąlygomis (t. 2, b.l. 1). Byloje nėra duomenų, kad dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės turto investavimo“ projekto suderinimo buvo kreiptasi į Viešųjų pirkimų tarnybą. N. B. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pagal kuriuos A. I. ir G. M. pasakė jam, jog reikia nutarimo projektą derinimui nusiųsti į Europos teisės departamentą ir Konkurencijos tarybą, tačiau niekas nesakė, jog reikia dar siųsti į Viešųjų pirkimų tarnybą, todėl ten nieko ir nesiuntė (t. 12, b.l. 42).
Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos išreikalautų dokumentų kopijos patvirtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje 2008-09-17 buvo gautas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos 2008-09-17 raštas Nr. (30.1-63)-3-6098, prie kurio buvo pridėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės turto investavimo“ projektas, kurio 2 punkte nurodyta „pavesti (duomenys neskelbtini) ministerijai atstovauti valstybei UAB G steigiamajame susirinkime“ (t. 5, b.l. 100, 103). Tokie patys dokumentai yra gauti ir atlikus poėmį Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje (t. 2, b.l. 6-7). Naujas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės turto investavimo“ projektas buvo pataisytas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos (duomenys neskelbtini) patarėjos A. G. pateiktas pastabas dėl pirminio Lietuvos Respublikos Vyriausybės projekto varianto (t. 5, b.l. 98). Be to, Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos 2008-09-17 rašte Nr. (30.1-63)-3-6098 ir prie jo pridėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės turto investavimo“ projekte su minėtu 2 punktu yra A. I. 2008-09-17 vizos (t. 2, b.l. 14-15). Byloje taip pat yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės turto investavimo“ projektas, kurio 2 punkte nutarta pavesti „pavesti (duomenys neskelbtini) ministerijai parinkti kitus bendrovės dalyvius konkurso būdu ir atstovauti valstybei UAB G steigiamajame susirinkime“. Šis nutarimo projektas A. I. buvo vizuotas 2008-09-19 (t. 2, b.l. 5). Liudytojas G. V. (tuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės (duomenys neskelbtini) patarėjas) teisiamajame posėdyje patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog 2008-09-17 iš Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos buvo gauta su lydraščiu visa dokumentacija dėl pataisyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto „Dėl valstybės turto investavimo“. Viskas buvo pataisyta pagal pateiktas pastabas, tačiau nebuvo Europos teisės (duomenys neskelbtini) ir Viešųjų pirkimų tarnybos pastabų, nors to buvo prašoma per 16 dienos posėdį. 2008-09-18 vykusiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje, kuriame dalyvavo liudytojas, buvo pritarta minėtam nutarimui, tačiau nurodyta, jog reikia atsižvelgti į Europos teisės (duomenys neskelbtini) pastabas ir tada teikti nutarimą pasirašyti Ministrui Pirmininkui. Iš karto po posėdžio G. V. bendravo su nutarimo rengėjų atstovais ir perdavė informaciją, jog reikia skubiai paruošti nutarimo projektą, kurio 2 punkte būtų parašyta, kad „pavesti (duomenys neskelbtini) ministerijai parinkti kitus bendrovės dalyvius konkurso būdu“. Toks nutarimo projektas kitą dieną atkeliavo iki liudytojo ir buvo pavizuotas L. L. bei A. I.. G. V. iniciatyva buvo paruošas Lietuvos Vyriausybės nutarimas „Dėl valstybės turto investavimo“, jis ir A. G. pavizavo nutarimą, tačiau A. J. nedarė to. Pastarasis pasakė, kad konkursas parenkant privatų investuotoją nereikalingas, visa procedūra ilgai užsitęs ir V. N. nepasirašinės tokio nutarimo. A. J. pasakė liudytojui, kad jis organizuotų, jog būtų paruoštas ir į Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministeriją perduotas pasirašyti toks nutarimas, kuris ir buvo pristatytas 2008-09-18 posėdžiui. Po to, buvo paruoštas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas be minėto įrašo (t. 12, b.l. 14-15, t. 17, b.l. 204). Liudytojas R. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl šio nutarimo projekto skubos tvarka. Buvo priimtas nutarimas ir buvo nurodyta pataisyti jį atsižvelgiant į Europos teisės (duomenys neskelbtini) pastabas. Tačiau kadangi to nutarimo nebebuvo įmanoma pataisyti pagal šias pastabas arba reikėjo jį atšaukti, todėl liudytojas vizavo su pastaba, jog neatsižvelgta į Europos teisės (duomenys neskelbtini) pastabas. R. P. taip pat parodė, jog minėto nutarimo projekto nebuvo galimybės ištaisyti, nebent reikėjo atšaukti nutarimą ir tada vykdyti tas procedūras iš naujo, visas konkurso atrankas, ir tada grįžti su kitu nutarimo projektu į Lietuvos Respublikos Vyriausybę (t. 17, b.l. 111-112, 114).
Minėti įrodymai patvirtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-09-18 posėdyje buvo nagrinėtas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės turto investavimo“ projektas, kurio 2 punkte nebuvo nuostatos „pavesti (duomenys neskelbtini) ministerijai parinkti kitus bendrovės dalyvius konkurso būdu“. Šis nutarimo projektas buvo pavizuotas ir A. I. (t. 2, b.l. 14-15). Lietuvos Respublikos Vyriausybės minėtos dienos posėdžio protokole užfiksuota, kad nuspręsta priimti Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos parengtą nutarimo projektą ir jį, šios ministerijos patikslintą atsižvelgiant į Europos teisės (duomenys neskelbtini) prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabą, pateikti Ministrui Pirmininkui pasirašyti (t. 5, b.l. 73). Po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-09-18 posėdžio G. V. prašymu Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerija parengė kitą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės turto investavimo“ projektą su 2 punkto nuostata „pavesti (duomenys neskelbtini) ministerijai parinkti kitus bendrovės dalyvius konkurso būdu“. Šį nutarimo projektą pavizavo taip pat apeliantas. Tačiau Ministro Pirmininko pasirašytas ir „Valstybės žiniose“ paskelbtas buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-09-18 posėdžio metu pristatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės turto investavimo“ projektas (t. 2, b.l. 2). Taigi, A. I. vizavo tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės turto investavimo“ projektą be nuostatos „pavesti (duomenys neskelbtini) ministerijai parinkti kitus bendrovės dalyvius konkurso būdu“, tiek su šia nuostata. Tokie prieštaringi apelianto veiksmai neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad jis norėjo, jog suskystintų gamtinių dujų terminalo steigime privatus ūkio subjektas būtų parinktas konkurso būdu. Be to, nors buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl valstybės turto investavimo“ be nuostatos „pavesti (duomenys neskelbtini) ministerijai parinkti kitus bendrovės dalyvius konkurso būdu“, kita vertus, šiame nutarime nėra tiesiogiai nurodyta, kokiu būdu turėjo būti atrinktas privatus ūkio subjektas suskystintų gamtinių dujų terminalo steigime. Šiuo atveju negalima ignoruoti ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos pastabų dėl privataus ūkio subjekto parinkimo skaidrumo bei konkurencijos reikalavimus atitinkančios atrankos procedūros atlikimo. Vėlesni A. I., taip pat N. P. veiksmai rodo, kad jie nesiėmė pakankamų priemonių, kad tokia atranka atitiktų minėtus reikalavimus, nors nekyla abejonių, jog suskystintų gamtinių dujų terminalas buvo valstybinės reikšmės objektas. Priešingai, nuteistieji ignoravo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos pastabas. Akivaizdu, kad skaidrios bei konkurencijos reikalavimus atitinkančios atrankos procedūros atlikimas užtruktų pakankamai nemažą laiko tarpą, tuo tarpu AB „A“ nebuvo suinteresuota tuo, o, kaip minėta, A. I. ir N. P. buvo susitikę ir aptarę klausimus su koncerno „C“ bei AB „A“ atstovais dėl bendrovės steigimo dar iki Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje 2008-09-04 gauto Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2008-09-04 pavedimo, N. P. vėliau intensyviai palaikė ir neoficialius ryšius su AB „A“ atstovavusiu J. J.. Todėl nėra pagrindo abejoti, jog tiek A. I., tiek N. P. nesiekė, jog privatus partneris suskystintų gamtinių dujų terminalo steigime būtų atrinktas remiantis skaidria bei konkurencijos reikalavimus atitinkančia atrankos procedūra.
N. P. iš tikrųjų buvo suteiktos kasmetinės atostogos 2008 m. rugsėjo 8-30 d. (t. 10, b.l. 55). Tačiau pastebėtina, jog apeliantė dar 2008-09-17 pokalbio metu su Ž. Z. nurodė, jog projektas dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos vyksta su AB „A“, jų teisininkas vaikščiojo pas apeliantę į derybas. Nurodė, kad akcijų procentinis pasiskirstymas turėtų būti 80 (Valstybei) ir 20 (AB „A“). Ji taip pat pasakė, kad B. L. prieš pensiją gavo „saldainį“ (t. 10, b.l. 76-79). Taigi, N. P. telefoninio pokalbio metu trečiajam asmeniui atskleidė informaciją, kad suskystintų gamtinių dujų terminalo steigimas vyksta būtent su AB „A“. Ji pateikė šią informaciją kaip neginčijamą tiesą, kas rodo, jog apeliantei iš anksto buvo žinoma, kad suskystintų gamtinių dujų terminalo steigime dalyvaus AB „A“. N. P. buvo atšaukta iš kasmetinių atostogų nuo 2008-09-22 (t. 10, b.l. 57). Įvertinus minėtas aplinkybes, akivaizdu, kad toks sprendimas buvo priimtas siekiant kuo greičiau oficialiai parinkti privatų ūkio subjektą, t. y. AB „A“, suskystintų gamtinių dujų terminalo steigimo dalyvavime. Atkreiptinas dėmesys, kad J. J. dar 2008-09-05, 11.02 val., N. P. atsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodyta, jog siunčiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo aiškinamojo rašto projektas, parengtas pagal vakarykštį pasitarimą, taip pat pridedami UAB „G“ įstatų bei steigimo sutarties projektai. Prie laiško pridėtas aiškinamojo rašto projektas savo turiniu iš esmės yra identiškas aiškinamajam raštui, kuris Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos 2008-09-08 lydraščiu Nr. (30.2-63)-3-5865 buvo siunčiamas Lietuvos Respublikos teisingumo, finansų, aplinkos, susisiekimo ministerijoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei kuris 2008-09-08 buvo vizuotas A. I.. UAB „G“ įstatų projektas buvo parengtas dar 2008-08-13, o šio terminalo steigimo sutarties projektas - 2008-09-05, pastarajame projekte minima AB „A (t. 3, b.l. 3, b.l. 142-157). Tai dar kartą patvirtina, kad apeliantė iš anksto žinojo, jog UAB „G“ dalyvaus būtent AB „A“, o privataus ūkio subjekto atranka bus tik formalumas. Byloje esantys operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, taip pat elektroninio susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad N. P., grįžusi po atostogų, dažnai bendraudavo su J. J. dėl privataus ūkio subjekto atrankos, UAB „G“ steigimo. 2008-09-24 telefoninio pokalbio metu J. J. su N. P. aptarė, jog privatus ūkio subjektas UAB „G“ steigime bus atrinktas apklausos būdu (t. 10, b.l. 80-81). Toks apeliantės elgesys negali būti vertinamas kaip nešališkas atstovaujant Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijai. Pažymėtina, kad iš N. P. 2008-09-25 pokalbio su S. V., dirbusia Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryboje ir paruošusia Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2008-09-19 raštą Nr. (9.8-10) 6V-1158, matyti, jog nuteistajai buvo žinoma apie Europos teisės (duomenys neskelbtini) prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas, jos taip pat bendravo privataus partnerio atrankos klausimais (t. 10, b.l. 86). Kita vertus, N. P., ignoruodama minėtos institucijos pastabas, laikėsi pozicijos, jog privatus ūkio subjektas, t. y. AB „A“, bus atrinktas apklausos būdu. Taigi, privačių ūkio subjektų dar nepakvietus dalyvauti suskystintų gamtinių dujų terminalo steigime, N. P. žinojo apie Europos teisės (duomenys neskelbtini) prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos pastabas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektui, tačiau ignoravo jas. Pasak apeliantės, ji nuo 2008-09-07 iki 2008-09-22 atostogavo, buvo išvykusi iš Lietuvos, todėl tuo metu ji nežinojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl juridinio asmens steigimo projekto rengimo aplinkybių, t. y. kokias pastabas pateikė institucijos, su kuo papildomai buvo derinamas projektas, kokios pastabos buvo išsakytos per Ministerijų valstybės sekretorių pasitarimą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdį. Tačiau tokios aplinkybės neturi reikšmės jai inkriminuotų veiksmų teisiniam vertinimui, nes jos veiksmų visuma rodo kryptingą siekį prisidėti prie to, kad būtent AB „A“ kuo greičiau pradėtų dalyvauti UAB „G“ veikloje.
Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo N. B. 2008-10-02 tarnybiniame pranešime ministerijos valstybės sekretoriui G. M. nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008-09-18 priėmė nutarimą „Dėl valstybės turto investavimo“, kuriuo 80 tūkst. Lt skiriama kaip įnašas steigiant UAB „G“. Prašoma leisti vykdyti pirkimą apklausos būdu pagal Lietuvos Respublikos supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2008-09-26 įsakymu Nr. 4-437. Tarnybinis pranešimas tą pačią dieną vizuotas A. I. (t. 2, b.l. 33). Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos 2008-10-03 rašte Nr. (30.2-63)-3-6481, pasirašytame A. I. ir adresuotame AB „A“, AB „L“, AB „E“, UAB „V“, UAB „N“, buvo pakviesta dalyvauti steigiant UAB „G“, pasiūlymų pateikimui nustatytas terminas iki 2008-10-08, nustatyta sąlyga pateikiant pasiūlymą vadovautis pridedamomis Suskystintų gamtinių dujų importo terminalo projektą vystysiančios bendrovės privataus akcininko parinkimo sąlygomis, iš kurių matyti, kad kartu su pasiūlymu turi būti pateikta projekto vystymo koncepcija ir jos technologinis bei ekonominis pagrindimas, aprašytas projekto įgyvendinimas, nurodytas planuojamo gamtinių dujų terminalo pajėgumas, projekto įgyvendinimo terminai ir etapai, gamtinių dujų įsigijimo ir pardavimo schemos, turi būti apibudintas prognozuojamas verslo modelis, turi būti nurodyti tolimesnio dalyvavimo sekančiuose projekto vystymo etapuose ketinimai, galimi savo investicijų ir su tuo susijusių verslo rizikų įsipareigojimai (3.4 p.), turi būti vadovaujamasi (duomenys neskelbtini) ministerijos užsakymu atlikta studija „Suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje galimybių studija (3.5 p.), nurodytas planuojamo investuoti į projekto įgyvendinimą nuosavo kapitalo dydis (3.6 p.) (t. 2, b.l. 34-39). Liudytojas N. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad dėl bendrovės steigimo tiesiogiai buvo bendraujama daugiau su Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos sekretoriumi A. I.. Paprastai pavedimai būdavo iš N. P. arba A. I.. Jam iš nuteistųjų buvo pavedimas surašyti tarnybinį pranešimą, o paskui ir raštą bendrovėms dėl apklausos - konkurso dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įsteigimo ir projekto įgyvendinimo. Patikslino, kad nurodymą rašyti tarnybinį pranešimą davė N. P.. Šiuo klausimu jis bendravo su N. P., lygtais dar su A. I.. Pastarasis pasakė liudytojui, kad jei N. P. mano, kad reikia rašyti raštą, tai reikia taip ir daryti. Pasiūlymų pateikimo terminą nustatė ar N. P., ar A. I.. Sprendimą konkursą vykdyti apklausos būdu, berods, priėmė N. P.. Nuteistieji argumentuodavo N. B. duodamus pavedimus, pavyzdžiui, iki kada reikia atlikti darbą. Paprastai jam buvo pavedama atlikti užduotis skubiai (t. 17, b.l. 132-142). N. B. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, kurie iš esmės yra tokie patys. Be to, jis parodė, jog 2008-10-03 rašte Nr. (30.2-63)-3-6481 parašė, kad atsakymą dalyviai turi pateikti iki 2008-10-08. Šį terminą nurodė parašyti N. P. kartu su A. I. jų bendru apsitarimu (t. 12, b.l. 43-44). N. P. 2008-09-30 telefoninio pokalbio metu su J. J. pasakė, kad dėl apklausos yra paprastas dalykas. N. B. parašo tarnybinį pranešimą, A. I. ir G. M. užvizuoja. Po to paruošiami raštai potencialiems keturiems ar penkiems pretendentams. Dar su A. I. ji apsitars. Ir paprašys, tarkim, kad per tris dienas pateiktų savo pasiūlymus (t. 10, b.l. 98). Minėti įrodymai patvirtina, kad N. B., tuo metu buvęs Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas, paruošė 2008-10-02 tarnybinį pranešimą ir 2008-10-03 raštą Nr. (30.2-63)-3-6481 N. P. nurodymu bei su A. I. žinia. N. P. nurodė N. B. rašyti, kad privataus ūkio subjekto atranka bus vykdoma apklausos būdu. Nuteistieji kartu nustatė, kad privatūs ūkio subjektai turi pateikti pasiūlymus iki 2008-10-08, t. y. per penkias dienas (iš kurių dvi yra savaitgalio dienos) nuo 2008-10-03 rašto Nr. (30.2-63)-3-6481 parašymo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nustatytas terminas pasiūlymams pateikti nėra protingas, nes pasiūlymui pateikti yra reikalingi organizaciniai sprendimai, t. y. būtina sukviesti atitinkamus bendrovių valdymo organų asmenis ir išspręsti klausimą dėl pasiūlymo pateikimo, taip pat reikalinga laiko paruošti dokumentus, kurie atitiktų paskelbtus reikalavimus. Šiuo atveju turėjo būti nustatytas toks pasiūlymo dalyvauti suskystintų gamtinių dujų terminalo veikloje pateikimo terminas, kuris nekeltų abejonių ne tik privatiems ūkio subjektams, kuriems buvo išsiųsti pakvietimai, tačiau ir bet kuriam trečiajam asmeniui dėl skaidrios ir konkurencijos reikalavimus atitinkančios atrankos procedūros atlikimo. Tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Įvertinus termino pasiūlymams pateikti dėl dalyvavimo suskystintų gamtinių dujų terminalo steigime trukmę, anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su N. P. ir A. I. bendravimu su koncerno „C“ ir AB „A“ atstovais bei tolesniais jų veiksmais, akivaizdu, kad toks terminas buvo parinktas AB „A“ interesais. N. P. nurodė, kad privataus partnerio atrankos procedūras vykdė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) darbuotojai, o ne ji. Kita vertus, ši aplinkybė nepaneigia tų faktų, jog ji nurodinėjo minėto (duomenys neskelbtini) darbuotojui N. B. esmines sąlygas, kurios turėjo būti nurodytos dokumentuose dėl privataus ūkio subjekto atrankos atlikimo, kartu su A. I. aptarinėjo šiuos klausimus, dėl kurių priimti sprendimai turėjo reikšmės vykdant tokią atranką.
N. P. 2008-10-02, 9.18 val., tiek J. J., tiek A. I. išsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, jog atsiunčia preliminarų veiksmų planą (dėl Terminalo bendrovės steigimo); prie laiško pridėtas priedas pavadinimu „Check list (08-10-02)“, kuriame nurodyta, kad jau 2008-10-02 AB „A“ buvo numatytas kaip vienintelis potencialus dalyvis ir laimėtojas, su kuriuo bus formuojamas steigiamos bendrovės įstatinis kapitalas, pasirašyti steigimo dokumentai ir atlikti kiti veiksmai (t. 4, b.l. 43-49). Pasak apeliantės, kai kuriose lentelės eilutėse buvo įrašytas AB „A“ pavadinimas, tačiau šioje lentelėje taip pat galėjo būti įrašytas ir kito subjekto pavadinimas priklausomai nuo atrankos rezultato. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, toks N. P. paaiškinimas yra nelogiškas. Pastebėtina, kad ji siuntė lentelę su preliminariu veiksmų planu dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo steigimo J. J., kuris atstovavo AB „A“ interesus. Todėl darytina išvada, kad lentelėje AB „A“ pavadinimas yra tikslingai minimas, kaip iš anksto žinant, jog būtent ši bendrovė bus pripažinta atrankos laimėtoja. Be to, N. P. 2008-10-09,10.03 val., elektroniniu laišku J. J., A. I. išsiuntė paredaguotą lentelę, pavadintą „Check list (08-10-09)“ (t. 3, b.l. 182-188).
Pasiūlymą dėl dalyvavimo UAB „G“ veikloje pateikė vienintelė AB „A“ (t. 2, b.l. 41-44). Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas N. B. 2010-10-10 surašė tiekėjų apklausos pažymą, kurią tą pačią dieną pavizavo N. P. ir A. I., o G. M. ją patvirtino (t. 2, b.l. 47-48). AB „L“ 2008-10-08 rašte Nr. 7-11-1295 nurodė, kad kvietime nurodyta studija nėra baigta; kvietime nurodytų dokumentų paruošimui reikalinga žinoti suskystintų gamtinių dujų terminalo reguliavimo taisykles, kurios nepradėtos ruošti, be to, minėti dokumentai turi būti patvirtinti bendrovės Valdybos; kvietimas neaiškus, ar projekto vystymui siekiama parinkti vieną ar kelis privačius partnerius jiems perleidžiant 20 proc. naujos bendrovės akcijų; mano, kad nurodyta konkursinių pasiūlymų pateikimo data 2008-10-08, 16.55 val., atsižvelgiant į prašomų pateikti dokumentų apimtį bei finansinius įsipareigojimus yra spausdinimo klaida. Paprašyta pateikti atsakymus į pateiktus klausimus, kad AB „L“ bendrovėje būtų galima nustatyta tvarka paruošti kvietime minėtus dokumentus ir pateikti juos svarstyti bendrovės Valdybai (t. 2, b.l. 40). Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerija, atsakydama į minėtą AB „L“ raštą, 2008-10-10 rašte Nr. (30.2-63)-3-6651, vizuotu N. P., N. B. ir K. Š., nurodė, jog pasiūlymų parengimui suteiktas laikas yra pakankamas (t. 2, b.l. 46). N. P. 2008-10-10, 13.35 val., išsiuntė N. B. elektroninį laišką, kuriuo ji nusiuntė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, tiekėjų apklausos pažymos blanką, taip pat Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2008-09-26 įsakymą Nr. 4-437 „Dėl Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2007-12-18 įsakymo Nr. 4-533 „Dėl Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos viešųjų pirkimų atlikimo pakeitimo“ (t. 4, b.l. 9-34). N. B. 2008-10-09, 14.04 val., išsiuntė elektroninį laišką su priedu „paaiškinimas LD.doc“, kurio tekstas beveik identiškas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos 2008-10-10 raštui Nr. (30.2-63)-3-6651, pasirašytam ministerijos sekretoriaus A. D., AB „L“ (t. 3, b.l. 158-159). N. B. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog N. P. yra nurodžiusi jam, kad iki 2008-10-10 reikia paruošti tiekėjų apklausos pažymą, pranešimus apie rezultatus dalyviams, taip pat paruošti atskirą atsakymą AB „L“ dėl jų rašte nurodytų pastabų. Apeliantė jam žodžiu išsakė, ką reikėtų parašyti tokiame atsakyme (t. 12, b.l. 48). AB „L“ atstovas J. J. parodė, kad per gautame kvietime nurodyta terminą nebuvo įmanoma priimti sprendimo dėl pasiūlymo pateikimo (t. 16, b.l. 146). A. M., tuo metu dirbęs „D (duomenys pakeisti)“ prezidentu, parodė, jog 5 dienų terminą pasiūlymams pateikti jis vertina kaip nepakankamą pasiruošti tam konkursui, nes į terminą įėjo ir nedarbo dienos. Jis vertina termino nepakankamumą atsižvelgdamas į visų pateikiamų dokumentų, reikalavimų, atitinkančių konkurso sąlygas, atlikimui reikalingą laiką (t. 16, b.l. 166). Tokios pozicijos laikėsi ir teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai S. B., V. V. (t. 17, b.l. 27-32, 32-36). Taigi, vienam iš privačių ūkio subjektų kilo abejonės dėl Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos nustatyto 5 dienų termino pakankamumo pasiūlymams pateikti dėl dalyvavimo UAB „G“ steigime. Ši aplinkybė irgi patvirtina, kad atliekant privataus ūkio subjekto atranką nebuvo laikytasi skaidrios ir konkurencijos reikalavimus atitinkančios atrankos procedūros. Tai, kad AB „L“ nepateikė prašymo pratęsti terminą tokiam pasiūlymui pateikti, nepaneigia minėtos išvados. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos atsakymas į AB „L“ pastabas buvo pateiktas su N. P. žinia, jai konkrečiai nurodant, ką turi parašyti N. B.. Pastarasis išsiuntė elektroniniu paštu apeliantei paruoštą AB „L“ rašto elektroninį variantą, kas rodo, jog ji kontroliavo, jog atsakymas minėtai bendrovei būtų tinkamai suformuluotas, t. y. kad vykdant privataus ūkio subjekto atranką nėra pažeidimų. Pasak A. I. advokato, liudytojai G. D., L. B., A. P., P. N., G. P., patvirtindami A. I. parodymus, parodė, kad jų bendrovės, turėdamos interesą dalyvauti UAB „G“ steigime, per 5 dienas turėjo galimybę pareikšti pageidavimą dalyvauti tokiame viešajame pirkime apklausos būdu ar bent prašyti pratęsti tokį terminą. Liudytojas G. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad jeigu bendrovė domėtųsi šia sritimi, tai teoriškai galima per 5 dienas paruošti pasiūlymą, tačiau praktiškai negali pasakyti. Jis nežino, ar galima per 5 dienas paruošti pasiūlymą (t. 17, b.l. 180). Liudytojas L. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad dėl 5 dienų termino pasiūlymui paruošti ūkio subjektas turi būti gerai susipažinęs su rinka, taip pat turėti visą finansinį modelį, kad galėtų pateikti tokį pasiūlymą (t. 17, b.l. 16). Liudytojas A. P. teisiamajame posėdyje parodė dėl 5 dienų termino, kad laiko gal nedaug buvo duota, tačiau kiekvienas gali prašyti, kad terminas būtų pratęstas. Tačiau jie neprašė pratęsti šio termino, nes nesiruošė terminalo įmonės steigime dalyvauti (t. 17, b.l. 26). Liudytojas P. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad 5 dienų terminas pasiūlymo pateikimui jo manymu yra pakankamas (t. 17, b.l. 195). Liudytojas G. P. parodė, kad jei būtų bendrovė gavusi pasiūlymą dalyvauti suskystintų gamtinių dujų terminalo steigime su nuoroda 5 dienų atsakymo pateikimui, tai, jo nuomone, per šį terminą galima priimti sprendimą ir pradėti dalyvauti, jei bendrovei aktualu (t. 17, b.l. 201). Vertinant minėtų liudytojų nurodytas aplinkybes, visų pirma pasakytina, kad ne visi jie buvo kategoriški dėl nustatyto termino pasiūlymui pateikti pakankamumo. Antra, nei viena iš šių bendrovių, kurias atstovauja liudytojai, nesvarstė klausimo dėl realaus dalyvavimo suskystintų gamtinių dujų terminalo steigime, o liudytojai pateikė savo subjektyvią nuomonę dėl tokio termino pakankamumo. AB „L“ savo 2008-10-08 rašte Nr. 7-11-1295 buvo išreiškusi susidomėjimą šiuo klausimu ir padarė pastabą dėl nustatyto termino pasiūlymui pateikti. Šios bendrovės atstovai nurodė konkrečias priežastis, dėl kurių nebuvo galima laiku pateikti pasiūlymo dėl dalyvavimo suskystintų gamtinių dujų terminalo steigime. Todėl darytina išvada, kad liudytojų G. D., L. B., A. P., P. N. ir G. P. parodymai nepatvirtina, kad nustatytas 5 dienų terminas pasiūlymams pateikti dėl dalyvavimo suskystintų gamtinių dujų terminalo steigime yra realiai pakankamas, kad visi suinteresuoti privatūs ūkio subjektai galėtų pateikti tokius pasiūlymus.
Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerija 2008-10-10 raštu Nr. (30.2-63)-3-6667 pakvietė AB „A“ atstovus atvykti 2008-10-13 pasirašyti su UAB „G“ steigimu susijusius dokumentus (t. 2, b.l. 49). Pastebėtina, kad kitoms bendrovėms, kurios buvo kviečiamos teikti pasiūlymus minėtu klausimu, apie atrankos rezultatus buvo pranešta tik Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos 2008-10-15 raštu Nr. (30.2-63)-3-6811, pasirašytu A. I., kurį vizavo ir N. P. (t. 2, b.l. 50), kai tuo tarpu 2008-10-13 su AB „A“ jau buvo pasirašyta sutartis dėl UAB „G“ steigimo (t. 2, b.l. 51-54), o pastaroji bendrovė 2008-10-15 įregistruota juridinių asmenų registre (t. 2, b.l. 55-65). N. P. jau 2008-10-10 elektroniniu paštu išsiuntė juridinių asmenų registro centro darbuotojai V. A. dokumentų projektus, susijusius su UAB „G“ steigimu, siekiant gauti pastabas (t. 4, b.l. 5, 7). Prieš tai šiuos dokumentų projektus apeliantei elektroniniu paštu buvo atsiuntęs J. J. (t. 4, b.l. 50). N. P. su J. J. 2008-10-09, 20008-10-10 ir 2008-10-13 dažnai bendrauja UAB „G“ steigimo klausimais (t. 10, b.l. 107-120, 125-135). Toks privačių ūkio subjektų informavimas apie atrankos rezultatus laikytinas formalumu, nes jiems buvo pranešta tuo metu, kai UAB „G“ steigimo procesas jau buvo pasibaigęs. Be to, šis faktas taip pat rodo, jog buvo siekiama kuo greičiau įsteigti UAB „G“, kurioje dalyvautų AB „A“.
Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad A. I. ir N. P., naudodamiesi savo tarnybine padėtimi, sudarė AB „A“ išskirtines sąlygas steigiant UAB „G“ kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Abu nuteistieji bendravo su koncerno „C“ ir AB „A“ atstovais, suinteresuotais dėl AB „A“ dalyvavo suskystintų gamtinių dujų terminale, šiuo klausimu dar iki Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje gauto Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2008-09-04 pavedimo parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės projektą dėl bendrovės steigimo. N. P. intensyviai palaikė neformalius ryšius su AB „A“ atstovu J. J. bendraudami suskystintų gamtinių dujų terminalo steigimo, privataus partnerio atrankos klausimais. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje privataus partnerio atrankos procedūra vyko, jos dokumentai buvo ruošiami N. P. nurodymais su A. I. žinia ir pritarimu. A. I. ir N. P. ignoravo, kad privataus partnerio atranka suskystintų gamtinių dujų terminalo steigime vyktų skaidriai ir nešališkai, suteikiant pakankamas galimybes dalyvauti tokioje atrankoje ir kitiems privataus ūkio subjektams. Todėl darytina išvada, kad abu nuteistieji pasinaudojo savo tarnybine padėtimi priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, kas laikytina piktnaudžiavimu Lietuvos Respublikos BK 228 str. prasme.
Pasak N. P., ji savo veiksmais nesiekė ir negavo jokios tiesioginės ar netiesioginės asmeninės naudos, tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė neturi jokios reikšmės kvalifikuojant jos veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. Nustačius, kad apeliantė dėl savo veiksmų gavo kokią nors asmeninę naudą, jos veiksmai būtų kvalifikuojami pagal kitus baudžiamojo įstatymo straipsnius. Nuteistoji teigia, kad ji, teikdama konsultacijas dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo bendrovės steigimo, atliko ne Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) pirmininkės pareigas. Įvertinus bylos aplinkybes, N. P. buvo supažindinta su J. J. būtent dėl savo einamų pareigų Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje, kadangi ji galėjo daryti įtaką priimamiems sprendimams, susijusiems su privataus partnerio atranka suskystintų gamtinių dujų terminale, taip pat su šio terminalo steigimu. Be to, apeliantė buvo pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo ne tik už neoficialių ryšių palaikymą su AB „A“ atstovu J. J., bet ir už kitus skundžiamame nuosprendyje nurodytus veiksmus, kuriuos atlikdama ji veikė kaip Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) direktorė. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ji vykdydama tarnybines pareigas, veikė tarnybos interesais nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, ji nesinaudojo tarnybine informacija kitaip, negu nustato įstatymai ir kiti teisės aktai, t. y. neperdavinėjo informacijos suskystintų gamtinių dujų terminalo bendrovės steigime dalyvavusiems potencialiems investuotojams. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais užfiksuota, kad tarp N. P. ir AB „A“ atstovo J. J. buvo pokalbiai dėl privataus partnerio atrankos būdo pasirinkimo, tokios atrankos vykdymo eigos. Tokios informacijos pateikimas potencialaus investuotojo atstovui laikytinas kaip nesuderinamas su N. P., kaip valstybės tarnautojos, veikla. Nuteistajai inkriminuoti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (1997-07-02 Nr. VIII-371) atitinkamų nuostatų pažeidimai. Apeliantė, žinodama, kad AB „A“ turi suinteresuotumą dalyvauti UAB „G“ steigime, turėjo būti nešališka, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, o negalėdama tai padaryti, nusišalinti nuo savo veiklos, tačiau ji savo veiksmais sudarė sąlygas, kad AB „A“ kuo greičiau pradėtų dalyvauti UAB „G“, o privataus partnerio atrankos procedūra neatitiktų konkurencijos reikalavimus atitinkančių kriterijų. Tokie jos veiksmai negali būti pripažinti kaip nešališki ir atitinkantys kitus valstybės tarnautojo veiklai keliamus reikalavimus, todėl ji pagrįstai pripažinta pažeidusi minėto įstatymo atitinkamas nuostatas. Apeliantė nurodo, kad ji nevertino pasiūlymų dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo bendrovės privataus partnerio, todėl ji negalėjo pažeisti ir Nešališkumo deklaracijos bei Konfidencialumo pasižadėjimo. Šiuo aspektu pasakytina, kad ji, būdama Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) pirmininke, turėjo užtikrinti, kad privataus partnerio atranka suskystintų dujų terminalo steigime būtų atliekama konkurso būdu objektyviai, nediskriminuojant kitų privačių ūkio subjektų. Kita vertus, N. P. iniciatyva, siekiant, kad AB „A“ kuo greičiau pradėtų dalyvauti UAB „G“ veikloje, Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje buvo atlikta atranka apklausos būdu, nesilaikant minėtų reikalavimų. Kaip minėta, ji perdavinėjo informaciją AB „A“ atstovui J. J. dėl UAB „G“ steigimo. Todėl apeliantė pagrįstai pripažinta pažeidusi ir Nešališkumo deklaracijos bei Konfidencialumo pasižadėjimo reikalavimus. N. P. teigimu, ji nedarė ir negalėjo daryti privilegijų jokiam privačiam juridiniam asmeniui, nes sprendimus dėl privataus kapitalo dalyvavimo steigiamame juridiniame asmenyje priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o ne ji, kaip atskiras karjeros valstybės tarnautojas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarime nenurodė konkretaus ūkio subjekto, kuris turi dalyvauti suskystintų gamtinių dujų terminalo steigime, o tokio privataus partnerio atranka turėjo būti sąžininga ir nešališka. Tai, kad N. P. šiuo metu neturi jokių asmeninių ryšių su AB „A“, nėra reikšminga jos veiksmų teisiniam vertinimui pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d.
N. P. apeliaciniame skunde nurodoma, kad ji nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nuostatų, nes tuo metu galiojantys įstatymai nereglamentavo privataus investuotojo atrankos, o nagrinėjamu atveju atrenkant privatų investuotoją buvo pasinaudota esama praktika ir procedūromis. Nors tokio reglamentavimo inkriminuojamu laikotarpiu ir nebuvo, tačiau, kaip minėta, negalima buvo neatsižvelgti į Europos teisės (duomenys neskelbtini) prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos pastabas dėl privataus ūkio subjekto parinkimo skaidrumo bei konkurencijos reikalavimus atitinkančios atrankos procedūros atlikimo konkurso būdu. Apeliantei inkriminuotas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (1996-08-13 Nr. 1-1491) 3 str. 1 d. reikalavimas, įpareigojantis perkančiąją organizaciją užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, taip pat Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo (1996-09-10 Nr. 1-1510) 14 str. 1 d. principas, jog kriterijus konkurso dalyvių pasiūlymų vertinimui ir palyginimui taikyti sąžiningai, nediskriminuojant nė vieno konkurso dalyvio. Nagrinėjamu atveju vykdant privataus partnerio atranką buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2008-09-26 įsakymu Nr. 4-437 patvirtintomis supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis. Įvertinus tai, kad suskystintų gamtinių dujų terminalas buvo valstybinės reikšmės ir itin didelės finansinės vertės objektas, jo veiklai 100 000 Lt įstatinio kapitalo neužtektų tinkamai vykdyti savo veiklą, akivaizdu, kad siekiant atrinkti privatų partnerį UAB „G“ veikloje buvo būtina ne daryti skubią apklausą, o atlikti konkursą, atitinkantį konkurencijos ir kitus atrankos skaidrumui keliamus reikalavimus. To nebuvo laikytasi, todėl N. P. pagrįstai pripažinta pažeidusi tiek Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, tiek Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nuostatas. Nuteistosios apeliaciniame skunde akcentuojamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnybos 2009-04-27 raštas Nr. 4S-1327, kuriame nurodyta, jog privatus akcininkas turėjo būti parinktas ne Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymu (t. 6, b.l. 129). Tačiau pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų komisija tik išdėstė savo poziciją dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo taikymo galimybės nagrinėjamu klausimu, ji nepaneigia šioje byloje nustatytų aplinkybių ir N. P. veiksmų. Pastebėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., byloje surinktus įrodymus analizuoja ir nustatytas aplinkybes vertina teismas, darydamas atitinkamas išvadas.
Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. įtvirtintas nusikalstamos veikos sudėties būtinasis objektyvus požymis – didelė žala – yra vertinamasis, kuris kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bylose nustatydamas, ar padaryta žala yra didelė, atsižvelgia į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. padarytos žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir šio rezonanso įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-622/2004, 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, 2K-72/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-31/2010).
Dėl didelės žalos buvimo A. I. ir N. P. veiksmuose atsižvelgtina į tai, kad UAB „G“ buvo valstybinės reikšmės ir didelės finansinės vertės projektas. AB „A“ dalyvavimas minėto terminalo veikloje sukėlė atitinkamą rezonansą visuomenėje. A. I. inkriminuotu laikotarpiu buvo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos sekretorius, o N. P. - šios ministerijos (duomenys neskelbtini) direktorė, kas rodo, jog abu nuteistieji ėjo aukštas pareigas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje. Jie savo pareigų pagrindu turėjo realią galimybę daryti įtaką sprendžiant klausimus, susijusius su privataus partnerio atranka UAB „G“ dalyvavime. A. I. ir N. P. savo veiksmais sudarė prielaidas AB „A“ manyti, kad minėti valstybės tarnautojai veikia bendrovės naudai. Paaiškėjus, kad AB „A“ galimai buvo proteguojama steigiant UAB „G“, akivaizdu, jog buvo sumenkintas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos prestižas ir smuko pasitikėjimas ja. Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad A. I. ir N. P., pažeisdami kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus, pažemino valstybės tarnautojų - atitinkamai Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos sekretoriaus bei (duomenys neskelbtini) direktorės - vardą, Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos, kaip institucijos, bei Lietuvos Respublikos, kaip valstybės, vardus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog dėl nuteistųjų veiksmų valstybei buvo padaryta didelė neturtinė žala. A. I. ir N. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., kadangi jie atitinka visus šio nusikaltimo sudėties požymius.
Dėl N. P. ir A. I. gynėjo apeliacinių skundų argumentų, susijusių procesiniais pažeidimais
Pasak N. P., kaltinamasis aktas yra nekonkretus, nes kaltinimas surašytas kaip vienas sakinys, susidedantis iš trijų puslapių ilgio, jame nėra nurodyta, kokiu savo konkrečiu veiksmu N. P. pažeidė norminių teisės aktų konkretų straipsnį ar punktą. Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reglamentuoja kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus. Vienas iš reikalavimų yra tas, jog šiame procesiniame dokumente turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės (Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 3 p. (2002-03-14 įstatymo Nr. IX-785 redakcija). Iš N. P. įteikto kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame yra aiškiai nurodyta visuma teisės aktų bei jų nuostatų, kurias pažeidė nuteistoji, taip pat nurodyta visuma jai inkriminuotų veiksmų, aiškiai atskiriant kiekvieną atskirą epizodą, susijusį su Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu. Kaltinime nusikalstamos veikos aprašymo išdėstymas yra juridinės technikos dalykas, todėl vien tai, jog apeliantei kaltinimas yra išdėstytas vienu sakiniu per tris lapus, nėra pagrindas pripažinti, jog kaltinimas yra nekonkretus ir neaiškus. Taip pat procesiniu pažeidimu nelaikytina ta aplinkybė, jog, pasak N. P., kaltinime nenurodyta, kokiu savo konkrečiu veiksmu N. P. pažeidė norminių teisės aktų konkretų straipsnį ar punktą. Kaip minėta, jai yra inkriminuota atliktų veiksmų visuma, todėl išskirti už kiekvieną jos atliktą veiksmą pažeistą konkretų teisės akto reikalavimą nėra tikslinga. Šiuo aspektu taip pat pasakytina, jog teisiamajame posėdyje N. P. parodė, kad ji suprato pareikštą kaltinimą ir kalta neprisipažįsta (t. 16, b.l. 144). Todėl darytina išvada, kad kaltinamasis aktas atitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimus.
Priešingai nei teigia A. I. gynėjas, Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2007-11-06 įsakymo Nr. 4-459 „Dėl funkcijų ir administravimo sričių nustatymo“ 2.5.2, 2.5.4, 2.5.7, 2.5.12 ir 2.5.13 punktuose įtvirtinta apelianto kompetencija yra susijusi su jam pareikštu kaltinimu. Visi šie punktai yra susiję su A. I. kompetencija energetikos srityje. Pats apeliantas teisiamajame posėdyje nurodė, kad jo darbo sritis buvo susijusi su energetika (t. 18, b.l. 83). Suskystintų gamtinių dujų terminalo steigimas yra susijęs su Lietuvos Respublikos valstybės energetinio nepriklausomumo didinimu. Pašalinus A. I. iš kaltinimo minėtus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2007-11-06 įsakymo Nr. 4-459 punktus, nebūtų tinkamai atskleista apelianto kompetencija šioje srityje. Todėl negalima sutikti, kad kaltinamajame akte A. I. kompetencijų dalis yra akivaizdžiai perteklinė ir skirta dirbtinai išplėsti kaltinime nurodytas atsakomybės ribas.
Pasak A. I. gynėjo, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodyta, kokie duomenys pripažinti įrodymais, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 1-4 d. reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio 89 lapo antroje pastraipoje nurodė, kokie byloje surinkti duomenys buvo pripažinti įrodymais. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje dažnai vartoja žodį „duomenys“, tačiau analizuojant visus nuosprendžio motyvus yra aišku, kokiais įrodymais remiantis A. I. buvo pripažintas kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir kuo remiantis nesivadovauta A. I. parodymais. Todėl minėtas nuosprendžio netikslumas nelaikytinas esminiu, dėl ko būtų pagrindas pripažinti nuosprendį kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Be to, skundžiamas nuosprendis yra pakankamai motyvuotas, pirmosios instancijos teismas padarė savo išvadas byloje ištirtų įrodymų pagrindu. Kadangi A. I. ir N. P. inkriminuoti veiksmai yra tarpusavyje susiję, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, išdėstydamas įrodymus bendrai abiejų nuteistųjų atžvilgiu ir darydamas atitinkamas išvadas, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Tokios išvados negalima daryti ir tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas detaliai neanalizavo kiekvieno byloje surinkto įrodymo, patvirtinančio A. I. kaltę. Taigi, šiuo atveju nebuvo padaryta esminių procesinių pažeidimų.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-05 nuosprendį nuteistosios N. P. ir nuteistojo A. I. gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti nuteistosios N. P. ir nuteistojo A. I. gynėjo advokato Rimo Andrikio apeliacinius skundus.