Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

- kaltinamoji N. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 228 straipsnio 1 dalį,

- kaltinamasis A. I., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį,

- kaltinamasis G. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

kaltinamoji N. P., būdama valstybės tarnautoja - (duomenys neskelbtini), žinodama jos funkcijas ir viešųjų pirkimų organizavimą reglamentuojančius norminius aktus, pagal Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktoriaus pareigybės aprašymo (patvirtinta LR Ūkio ministro 2008-07-15 įsakymu Nr.4-308) 4 straipsnį privalėdama užtikrinti pagal Ūkio ministerijos kompetenciją rengiamų teisės aktų projektų ir Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės normų atitikimą pagal 5 straipsnį vykdydama funkcijas teisės ir viešųjų pirkimų organizavimo srityje, pagal 7.4. punktą būdama atsakinga už Departamento skyrių ar kitų Ūkio ministerijos administracijos padalinių parengtų teisės aktų, raštų, atsakymų ir pažymų, teikiamų Ūkio ministerijos vadovybės vardu, projektų vizavimą tam, kad užtikrinti jų atitiktį Ūkio ministerijos veiklos sritį reglamentuojamiems teisės aktams, pagal 7.6 punktą turėdama pareigą konsultuoti Ūkio ministerijos vadovybę, Ūkio ministerijos administracijos padalinių ir Ūkio ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų valstybės tarnautojus/darbuotojus Departamento kompetencijos klausimais, siekiant užtikrinti priimamų sprendimų teisėtumą pagal 7.13 punktą privalėdama kontroliuoti LR ūkio ministro įsakymų ir kitų teisės aktų teisėtumą, kad jie atitiktų galiojančius ir/ar aukštesnės galios teisės aktus; pagal LR ūkio ministerijos Teisės ir viešųjų pirkimų departamento nuostatų (patvirtinti LR Ūkio ministro 2007-08-24 įsakymu Nr.4-3490) 4.6. punktą privalėdama užtikrinti Ūkio ministerijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų, taip pat pirkimų, susijusių su įstatymų nustatyta valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, vykdymą pagal 4.7. punktą privalėdama užtikrinti, kad Ūkio ministerijos prekių, paslaugų ir darbų pirkimai būtų vykdomi pagal LR Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, pagal 5.6 punktą privalėdama pagal kompetenciją teikti konsultacijas Ūkio ministerijos vadovybei, ūkio ministerijos struktūrinių padalinių bei Ūkio ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų vadovams ir kitiems Ūkio ministerijos ir Ūkio ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų valstybės tarnautojams/darbuotojams, pagal 5.16 punktą būdama atsakinga už viešųjų pirkimų dokumentų projektų rengimą ir teikimą Ūkio ministerijos viešojo pirkimo komisijai, pagal 5.19 punktą būdama atsakinga už Ūkio ministerijos struktūrinių padalinių pateiktų kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams, techninių specifikacijų atitikimo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo principams tikrinimą prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų verčių nustatymą pagal 9 straipsnį būdama atsakinga už departamentui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą; 2008-01-04 pasirašiusi Nešališkumo deklaraciją ir įsipareigojusi objektyviai, dalykiškai, be išankstinio nusistatymo, vadovaudamasi visų tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principais atlikti Ūkio ministerijos viešojo pirkimo komisijos pirmininko pareigas, tos pačios dienos konfidencialumo pasižadėjimu (1.1 ir 1.2 punktai) įsipareigojusi saugoti ir tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais tikslais ir tvarka naudoti visą su pirkimu susijusią informaciją kuri jai taps žinoma dirbant Viešųjų pirkimų komisijos pirmininke, jai patikėtus dokumentus saugoti tokiu būdu, kad tretieji asmenys neturėtų galimybės su jais susipažinti ar pasinaudoti; pažeisdama Lietuvos Respublikos (toliau - LR) Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, 29 straipsnio 1 dalyje principą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, 46 straipsnio 4 dalyje principą, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, LR valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 9 punktus, įpareigojančius valstybės tarnautoją laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai; LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (1997 m. liepos 2 d. Nr.VIII-371) 3 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktus, įpareigojančius asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimti sprendimus vadovaujantis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai; LR Viešųjų pirkimų įstatymo (1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 1-1491) 3 straipsnio 1 dalyje reikalavimą perkančiąją organizaciją įpareigojantį užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų; LR Konkurencijos įstatymo (1999 m. kovo 23 d. Nr.VIlI-1099) 4 straipsnio 1 dalyje nuostatą viešojo administravimo subjektus, įgyvendinančius pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu LR, įpareigojančią užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, to paties straipsnio 2 dalyje nuostatą viešojo administravimo subjektams draudžiančią priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, Koncesijų įstatymo (1996 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1-1510) 14 straipsnio 1 dalyje principą kriterijus konkurso dalyvių pasiūlymų vertinimui ir palyginimui taikyti sąžiningai, nediskriminuojant nė vieno konkurso dalyvio, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi:

dirbdama (duomenys neskelbtini), žinodama, kad (duomenys neskelbtini) yra suinteresuota ir aktyviais veiksmais per kuo trumpiausią terminą siekia kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe (toliau -LRV), atstovaujama LR ūkio ministerijos, įsteigti (duomenys neskelbtini) ir turėti dalį šios bendrovės akcijų, laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio iki spalio mėnesio vidurio palaikė dažnus netarnybinius ryšius su (duomenys neskelbtini)interesus atstovaujančiu advokato padėjėju J. J. susitikdama su juo minėtos ministerijos patalpose, bendraudama telefonu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis;

žinodama, kad planuojamas statyti gamtinių dujų terminalas yra valstybinės reikšmės itin didelės finansinės vertės strateginis objektas, kad planuojama metinė apyvarta iki 5 mlrd. m³ dujų, o įstatinis kapitalas turėtų didėti iki 250 - 300 mln. litų, kad toks projektas turėtų būti skelbiamas Europos Sąjungos mastu ir turėtų būti organizuojamas konkursas steigiamos bendrovės akcininkui parinkti, žinodama, kad iki 100 tūkst. Lt to daryti nereikia ir viešasis pirkimas gali būti organizuojamas apklausos būdu, siekdama padėti A realizuoti savo ketinimus per kuo trumpesnius terminus, pasinaudodama užimamomis pareigomis, patarė LR Ūkio ministerijos sekretoriui A. I. bendrovę steigti su 100 tūkst. Lt įstatiniu kapitalu ir parinkti privatų investuotoją ne konkurso, o apklausos būdu, t.y. remiantis supaprastintomis viešųjų pirkimų taisyklėmis;

A. I. tam pritarus, N. P. nurodžius surašyti tarnybinį pranešimą dėl minėto pirkimo būdo, o A. I. nurodžius vykdyti tai, ką nurodė N. P., (duomenys neskelbtini)N. B. 2008-10-02 surašė tarnybinį pranešimą, adresuotą (duomenys neskelbtini)G. M., kad pirkimas bus vykdomas apklausos būdu pagal LR supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, patvirtintas LR Ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 4-437;

minėtą tarnybinį pranešimą pavizavus G. M. ir tokiu būdu leidus vykdyti minėtą pirkimą apklausos būdu, N. B., vykdydamas N. P. ir A. I. nurodymus paruošė 2008-10-03 LR Ūkio ministerijos raštą Nr. (30.2-63)-3-6481, kviečiantį A, (duomenys neskelbtini) dalyvauti steigiant (duomenys neskelbtini), vykdydamas N. P. ir A. I. nurodymus, minėtame rašte nurodė pasiūlymų pateikimo terminą tik iki 2008 m. spalio 8 d.;

N. P., 2008-10-03 vizuodama minėtą raštą, pritarė jo turiniui, nors matė, kad parenkant privatų partnerį valstybinės reikšmės itin didelės finansinės vertės strateginiam objektui statyti, pasiūlymų pateikimui nustatomas tik 5 dienų (iš kurių 2 savaitgalio), terminas, žinojo, kad A disponuoja visa informacija, kuri buvo svarstoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės, LR Ūkio ministerijos bei Suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo Lietuvoje studijos parengimo priežiūros komisijos posėdžiuose dėl B steigimo, bei susipažinusi su tokio terminalo įrengimo Lietuvoje galimybių studija, o kiti potencialūs dalyviai tokios informacijos neturi ir nėra susipažinę su minėta galimybių studija, taip pat suvokė, kad tik nustatant labai trumpą terminą pasiūlymų pateikimui kiti subjektai nesugebės apsvarstyti savo galimybių bei tinkamai pasiruošti organizuojamam pirkimui ir tik taip galima išvengti kitų potencialių dalyvių pasiūlymų ir sutrukdymo A laimėti;

UAB „Gamtinių dujų terminalas“2008-10-08 raštu Nr. 7-11-1295, tą pačią dieną gautu LR Ūkio ministerijoje, pareiškus pretenziją dėl organizuojamo pirkimo ir termino pasiūlymams teikti, N. P. nurodė N. B. paruošti atsakymą, kad konkursinių pasiūlymų parengimui suteiktas laikas, atsižvelgiant į prašomų pateikti dokumentų apimtį, yra pakankamas, pati vizavo tokią nuostatą, išdėstytą LR Ūkio ministerijos 2008-10-10 rašte Nr. (30.2-63)-3-6651;

žinodama ausčiau išvardintas aplinkybes, N. P. 2008-10-10 vizavo N. B. sudarytą tiekėjų apklausos pažymą, taip pagal savo kompetenciją pritardama pirkimo būdo, procedūrų bei rezultatų teisėtumui;

jokiam kitam asmeniui nepateikus pasiūlymų dalyvauti pirkime, 2008-10-10 A buvo paskelbta nugalėtoja, 2008-10-13 tarp šios bendrovės ir LR Ūkio ministerijos atstovų buvo pasirašyta B steigimo sutartis, 2008-10-14 steigimo dokumentai buvo patvirtinti Vilniaus m. 31 notaro biuro notaro S. S., o 2008-10-15 minėta bendrovė buvo įregistruota VĮ „Registrų centras“.

N. sąmoningai, t.y. tyčia proteguodama vieną įmonę steigiant B, suteikė privilegijas UAB „Gamtinių dujų terminalas“, diskriminavo ir eliminavo neapibrėžtą ratą kitų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos subjektų, turėjusių arba galėjusių turėti galimybę sąžiningai konkuruoti dalyvaujant valstybinės reikšmės itin didelės finansinės vertės projekte, tyčia, pažeidė anksčiau išvardintų norminių aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažemino valstybės tarnautojo - Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktorės vardą, LR Ūkio ministerijos, kaip institucijos, ir Lietuvos Respublikos, kaip valstybės, prestižą, dėl ko valstybė patyrė didelės neturtinės žalos.

Kaltinamasis A. I., būdamas valstybės tarnautojas - UAB „Gamtinių dujų terminalas“, dirbdamas UAB „Gamtinių dujų terminalas“ patalpose, esančiose UAB „Gamtinių dujų terminalas“, pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. 4-459 „Dėl funkcijų ir administravimo sričių nustatymo“ 2.5.1 punktą būdamas atsakingas už atitinkančius ministerijos strateginius tikslus ir Vyriausybės programos nuostatas, teisės aktų projektų rengimo ir derinimo organizavimą pagal kompetenciją, pagal 2.5.2 punktą būdamas atsakingas už nacionalinės energetikos strategijos formavimą, rengimą ir įgyvendinimą, pagal 2.5.4 punktą būdamas atsakingas už energetikos sektoriaus teisinį ir ekonominį reguliavimą, pagal 2.5.7 punktą būdamas atsakingas už energetikos investicinių projektų įgyvendinimą, pagal 2.5.12 punktą būdamas atsakingas už energetikos infrastruktūros plėtojimą, pagal 2.5.13 punktą būdamas atsakingas už Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planą,

pagal pareigybės aprašymo IV dalies „Pagrindinės šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos“ nuostatas būdamas atsakingas už programų, atitinkančių ministerijos strateginius tikslus bei Vyriausybės programos nuostatas, rengimo ir įgyvendinimo organizavimą ir kontrolę (1 punktas), teisės aktų, atitinkančių ministerijos strateginius tikslus bei Vyriausybės programos nuostatas teisės aktų projektų rengimo ir derinimo organizavimą (2 punktas), Ministro Pirmininko ir Vyriausybės, ministro ir ministerijos valstybės sekretoriaus pavedimų vykdymo organizavimą ir kontrolę (3 punktas), privalėdamas pagal savo kompetenciją užtikrinti priimtų teisės aktų įgyvendinimą (4 punktas), privalėdamas koordinuoti energetikos strategijos rengimą ir įgyvendinimą, energetikos teisinį ir ekonominį reguliavimą, energetikos investicinių projektų įgyvendinimą, nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo programą,

būdamas pirmininkas suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo Lietuvoje studijos parengimo priežiūros komisijos, sudarytos LR Ūkio ministro 2008 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 4-62 vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto 2008 m. vasario 6 d. posėdžio nutarimą „Dėl suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje“,

A. I. laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio iki spalio mėnesio vidurio neteisėtai protegavo A kaip vienintelį privatų investuotoją: žinodamas, kad A yra suinteresuota ir aktyviais veiksmais per kuo trumpiausią terminą siekia kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe (toliau - LRV), atstovaujama LR Ūkio ministerijos, įsteigti B ir turėti dalį šios bendrovės akcijų, UAB „Gamtinių dujų terminalas“ direktorei bei UAB „Gamtinių dujų terminalas“N. P. 2008 m. rugpjūčio mėnesį davė nurodymą sprendžiant teisinius klausimus palaikyti neoficialų ryšį su A atstovaujančiu teisininku J. J.,

žinodamas apie LR Ūkio ministerijoje 2008-09-04 gautą LRV kanclerio 2008 m. rugsėjo 4 d. pavedimą Nr. 17-5882 pateikti Vyriausybės nutarimo projektą dėl bendrovės įsteigimo, pagal kompetenciją būdamas atsakingas už minėto nutarimo ir jį lydinčių dokumentų parengimą, skubiai surengė 2008-09-05 Suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo Lietuvoje studijos parengimo priežiūros komisijos posėdį, pasirašė jo protokolą, kurio 2 punkte įrašytą sprendimą suredagavo pats tokiu būdu, kad tęsiant viešo ir privataus sektorių partnerystės modelio taikymą tarp valstybės ir A... tikslinga įkurti projekto įgyvendinimo bendrovę B,

Žinodamas apie ministerijų valstybės sekretorių pasitarime 2008-09-16 priimtą sprendimą LRV nutarimo projektą suderinti su Europos teisės departamentu, Viešųjų pirkimų tarnyba ir Konkurencijos taryba, A. I. nesiėmė priemonių dėl LRV nutarimo projekto pateikimo Viešųjų pirkimų tarnybai, be to, žinodamas Europos teisės departamento prie LR Teisingumo ministerijos pastabas, kad partneris, kuris dalyvaus bendroje valstybės ir privataus kapitalo bendrovėje ir sieks jos tikslų, turėtų būti parenkamas laikantis skaidrios ir konkurencijos reikalavimus atitinkančios procedūros, kad suinteresuotiems privatiems subjektams galimybė dalyvauti tokioje partnerystėje turėtų būti sudaryta lygiomis sąlygomis, kad užtikrinant viešumą pranešimas apie galimybę dalyvauti partnerystėje, su kuriuo galėtų susipažinti potencialiai suinteresuotos šalys, turėtų būti paskelbtas prieš atrenkant privačiojo sektoriaus partnerį,

žinodamas LR Konkurencijos tarybos pastabą, kad privatus investuotojas turėtų būti parinktas konkurso būdu,

sąmoningai, t.y. tyčia ėmėsi priemonių, kad privačiam investuotojui parinkti nebūtų organizuotas konkursas: iš N. P. sužinojęs, kad iki 100 tūkst. Lt to daryti nereikia ir viešasis pirkimas gali būti organizuojamas apklausos būdu pagal LR supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, patvirtintas LR Ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 4-437, siekdamas padėti A realizuoti savo ketinimus per kuo trumpesnius terminus, parinko minėtą pirkimo būdą,

2008 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje arba tų pačių metų spalio mėnesio pradžioje, bet ne vėliau kaip iki spalio 2 d., nurodė LR Ūkio ministerijos Energetikos išteklių departamento Dujų ir vietinių išteklių skyriaus vedėjui N. B. vykdyti N. P. nurodymą ir surašyti Ministerijos valstybės sekretoriui G. M. tarnybinį pranešimą dėl tokio pirkimo būdo, 2008-10-03 vizavo N. B. 2008-10-02 tarnybinį pranešimą.

A. I., žinodamas, kad A disponuoja visa informacija, kuri buvo svarstoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės, LR Ūkio ministerijos bei Suskystintų dujų terminalo įrengimo Lietuvoje studijos parengimo priežiūros komisijos posėdžiuose dėl B steigimo, bei susipažinusi su tokio terminalo įrengimo Lietuvoje galimybių studija, o kiti potencialūs dalyviai tokios informacijos neturi ir nėra susipažinę su minėta galimybių studija,

suvokdamas, kad tik nustatant labai trumpą terminą pasiūlymams teikti kiti subjektai nesugebės apsvarstyti savo galimybių bei tinkamai pasiruošti organizuojamam pirkimui ir tik taip galima išvengti kitų potencialių dalyvių pasiūlymų ir sutrukdymo A laimėti,

LR Ūkio ministerijos valstybės sekretoriui G. M. 2008-10-03 vizavus N. B. tarnybinį pranešimą ir tokiu būdu leidus vykdyti minėtą pirkimą apklausos būdu, A. I., 2008-10-03 LR Ūkio ministerijos raštu Nr. (30.2-63)-3-6481 pakvietė A, (duomenys neskelbtini)dalyvauti steigiant B, bendru jo ir N. P. sprendimu nustatydamas terminą pasiūlymams teikti tik iki 2008 m. spalio 8 d., t.y. 5 dienas, iš kurių 2 savaitgalio,

o suvokdamas, kad tik (duomenys neskelbtini) turėjo galimybę tinkamai pasiruošti ir pateikti pasiūlymą, 2008 m. spalio 10 d. vizavo G. M. teikiamą tiekėjų apklausos pažymą, kurioje A pasiūlymas pripažintas tinkamiausiu, taip patvirtindamas įvykusio pirkimo būdo, procedūrų ir rezultato teisėtumą;

jokiam kitam asmeniui nepateikus pasiūlymų dalyvauti pirkime, 2008-10-10 A buvo paskelbta nugalėtoja, 2008-10-13 tarp šios bendrovės ir LR Ūkio ministerijos atstovų buvo pasirašyta B steigimo sutartis, 2008-10-14 steigimo dokumentai buvo patvirtinti Vilniaus m. 31 notaro biuro notaro S. S., o 2008-10-15 minėta bendrovė buvo įregistruota VĮ „Registrų centras“.

Tokiu būdu, steigiant B, A. I. sąmoningai suteikė privilegijas tik A, diskriminavo ir eliminavo neapibrėžtą skaičių kitų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos subjektų, turėjusių arba galėjusių turėti galimybę sąžiningai konkuruoti dalyvaujant valstybinės reikšmės, itin didelės finansinės vertės projekte, kuo pažeidė LR Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, 29 straipsnio 1 dalyje principą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, 46 straipsnio 4 dalyje principą kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, LR Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-I316) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, LR Viešųjų ir privačiu interesu derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (1997 m. liepos 2 d. Nr.VIII-371) 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, įpareigojančius asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimti sprendimus vadovaujantis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, LR Viešųjų pirkimu įstatymo (1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 1-1491) 3 straipsnio 1 dalyje reikalavimą perkančiąją organizaciją įpareigojantį užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, LR Konkurencijos įstatymo (1999 m. kovo 23 d. Nr.VIII-1099) 4 straipsnio 1 dalyje nuostatą viešojo administravimo subjektus, įgyvendinančius pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu LR, įpareigojančią užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, to paties straipsnio 2 dalyje nuostatą viešojo administravimo subjektams draudžiančią priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, LR Koncesijų įstatymo (1996 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1-1510) 14 straipsnio 1 dalyje principą kriterijus konkurso dalyvių pasiūlymų vertinimui ir palyginimui taikyti sąžiningai, nediskriminuojant nė vieno konkurso dalyvio.

A. I. steigiant B sąmoningai, t.y. tyčia, sudarė galimybę ir sąlygas tapti privačiu investuotojų tik vienai įmonei, kuo pažeidė anksčiau išvardintų norminių aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažemino valstybės tarnautojo (duomenys neskelbtini), kaip institucijos, ir Lietuvos Respublikos, kaip valstybės, vardą dėl ko valstybė patyrė didelės neturtinės žalos.

Kaltinamasis G. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas - (duomenys neskelbtini), žinodamas apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos LR Ūkio ministerijos, kartu su A planuojamą steigti B, dėl ko 2008-09-18 buvo priimtas LRV nutarimas Nr. 927, dirbdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos patalpose, esančiose Gedimino pr. 38 / Vasario 16-osios g. 2, Vilniuje,

žinodamas apie Europos teisės departamento prie LR Teisingumo ministerijos pastabas, kad partneris, kuris dalyvaus bendroje valstybės ir privataus kapitalo bendrovėje ir sieks jos tikslų, turėtų būti parenkamas laikantis skaidrios ir konkurencijos reikalavimus atitinkančios procedūros, kad suinteresuotiems privatiems subjektams galimybė dalyvauti tokioje partnerystėje turėtų būti sudaryta lygiomis sąlygomis, kad užtikrinant viešumą pranešimas apie galimybę dalyvauti partnerystėje, su kuriuo galėtų susipažinti potencialiai suinteresuotos šalys, turėtų būti paskelbtas prieš atrenkant privačiojo sektoriaus partnerį,

žinodamas apie LR Konkurencijos tarybos pastabą, kad privatus investuotojas turėtų būti parinktas konkurso būdu,

žinodamas, kad planuojamas statyti gamtinių dujų terminalas yra valstybinės reikšmės itin didelės finansinės vertės strateginis objektas, kad kuriamos bendrovės įstatinis kapitalas turėtų didėti iki 250 - 300 mln. litų, žinodamas apie planuojamą naujai steigiamos bendrovės metinę apyvartą, sieksiančią 5 mlrd. m³ dujų ir, kad dėl išvardintų priežasčių privatų investuotoją parinkti taip pat būtina konkurso būdu,

sąmoningai, t.y. tyčia neužtikrino privataus partnerio parinkimo konkurso būdu, ir 2008-10-03 patvirtindamas (duomenys neskelbtini) N. B. 2008-10-02 tarnybinį pranešimą, leido privatų investuotoją parinkti apklausos būdu, t.y. neskelbiant viešo konkurso.

Žinodamas, kad A disponuoja visa informacija, kuri buvo svarstoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės, LR Ūkio ministerijos bei Suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo Lietuvoje studijos parengimo priežiūros komisijos posėdžiuose dėl B steigimo, bei yra susipažinusi su tokio terminalo įrengimo Lietuvoje galimybių studija, o kiti potencialūs dalyviai tokios informacijos neturi ir nėra susipažinę su minėta galimybių studija, kad organizavus apklausą buvo nustatytas tik 5 dienų (iš kurių 2 savaitgalio) pasiūlymų pateikimo terminas, G. M. 2008-10-10 patvirtino tiekėjų apklausos pažymą, pagal kurią laimėtoju pripažinta (duomenys neskelbtini), vienintelė turėjusi galimybę per tokį terminą tam tinkamai pasiruošti.

Leisdamas vykdyti „tariamą“ viešą pirkimą apklausos būdu ir patvirtindamas jo rezultatus, pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. 4-459 „Dėl funkcijų ir administravimo sričių nustatymo“ 2.3.8 punktą būdamas atsakingas už ministerijos atliekamus viešuosius pirkimus, G. M. tyčia nevykdė minėto įsakymo 2.3.5 punkto, įpareigojančio jį (G. M.) koordinuoti ministro Pirmininko ir Vyriausybės pavedimų vykdymą, ... , užtikrinti ministerijos rengiamų sprendimų suderinamumą, 2.3.6 punkto, įpareigojančio jį koordinuoti ir kontroliuoti, kaip rengiami ir derinami teisės aktų projektai, 2.3.11 punkto, įpareigojančio jį koordinuoti ir kontroliuoti ministerijos sekretorių veiklą,

pagal LR Ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus pareigybės aprašymo 6 punktą būdamas atsakingas už ministerijos administracinių padalinių veiklos koordinavimą ir kontrolę, privalėdamas užtikrinti, kad įgyvendinant strateginius veiklos planus būtų optimaliai valdomi, panaudojami finansiniai, materialiniai, intelektualiniai ir informacijos ištekliai, pagal 8 punktą privalėdamas organizuoti ir koordinuoti ministerijos strateginių veiklos planų rengimą ir jų įgyvendinimą, pagal 9 punktą būdamas atsakingas už LR Ministro Pirmininko ir LR Vyriausybės pavedimų vykdymo koordinavimą, vadovaujantis ministerijos strateginiais planais ir LR Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėmis privalėdamas užtikrinti ministerijos rengiamų sprendimų suderinamumą, pagal 10 punktą būdamas atsakingas už teisės aktų bei programų projektų rengimo ir derinimo koordinavimą ir kontrolę, pagal 13.1 punktą būdamas atsakingas už bendros ūkio plėtros politiką ir prioritetų nustatymą, pagal 13.2 punktą būdamas atsakingas už ministerijos strateginio veiklos plano rengimo ir įgyvendinimo koordinavimą, pagal 13.9 punktą administruojamose srityse būdamas atsakingas už ryšių su LR Vyriausybe koordinavimą,

Motyvuojamoji dalis

pažeidė LR Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, 29 straipsnio 1 dalies principą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, 46 straipsnio 4 dalies principą, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, LR valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (1997 m. liepos 2 d. Nr.VIII-371) 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, įpareigojančius asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimti sprendimus vadovaujantis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, LR Viešųjų pirkimu įstatymo (1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 1-1491) 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, perkančią organizaciją įpareigojantį užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, LR Konkurencijos įstatymo (1999 m. kovo 23 d. Nr.VIII-1099) 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, viešojo administravimo subjektus, įgyvendinančius pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu LR, įpareigojančią užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, to paties straipsnio 2 dalies nuostatą, viešojo administravimo subjektams draudžiančią priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, LR Koncesijų įstatymo (1996 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1-1510) 14 straipsnio 1 dalies principą kriterijus konkurso dalyvių pasiūlymų vertinimui ir palyginimui taikyti sąžiningai, nediskriminuojant nė vieno konkurso dalyvio, G. M. laikotarpiu nuo 2008-09-04 iki 2008-10-15, t.y. nuo LRV kanclerio 2008 m. rugsėjo 4 d. pavedimo Nr. 17-5882 pateikti Vyriausybės nutarimo projektą dėl bendrovės įsteigimo gavimo LR Ūkio ministerijoje 2008-09-04 iki B įregistravimo VĮ „Registrų centras“ 2008-10-15, G. M. steigiant B sąmoningai, t.y. tyčia, sudarė galimybę ir sąlygas tapti privačiu investuotoju tik vienai įmonei.

Taigi, G. M. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai protegavo A, suteikė šiai bendrovei privilegijas, diskriminavo ir eliminavo neapibrėžtą ratą kitų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos subjektų, turėjusių arba galėjusių turėti galimybę sąžiningai konkuruoti dalyvaujant valstybinės reikšmės itin didelės finansinės vertės projekte, kuo tyčia pažeidė anksčiau išvardintų norminių aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažemino valstybės tarnautojo - LR Ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus vardą, Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos, kaip valstybės institucijos, ir Lietuvos Respublikos, kaip valstybės, prestižą, dėl ko valstybė patyrė didelės neturtinės žalos. Šiais savo veiksmais kaltinamasis G. M. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji N. P. paaiškino, jog neprisipažįsta kalta padariusi jai inkriminuotą nusikaltimą. Be to, kad (t. 18, b.l. 56-64) (duomenys neskelbtini)dirbo 2003-2009 metais. Nuo 2007 metų rudens pradėjo eiti (duomenys neskelbtini)pareigas. Tuo pačiu metu LR Ūkio ministro įsakymu buvo paskirta į (duomenys neskelbtini)pareigas.

Dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo studijos rengimo

Šiame etape dalyvavo tik tiek, kiek kaip (duomenys neskelbtini) teko įsitraukti į SGD terminalo studijos parengimo paslaugų pirkimą. Pagal tuo metu galiojančias LR Ūkio ministro patvirtintas taisykles, jeigu studijos numatoma vertė viršija 50 000 litų, turėjo būti sudaroma komisija, kuriai vadovaudavo Ūkio ministerijos viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, o tokios komisijos pavaduotoju būdavo skiriamas atitinkamą sritį kuruojantis ministerijos sekretorius (nagrinėjamu atveju tai buvo A. I.), komisijos nariais - atitinkamą sritį kuruojančio struktūrinio padalinio valstybės tarnautojai (nagrinėjamu atveju - Energetikos išteklių departamento direktorius V. G. ir šio departamento darbuotojai - N. B. bei kt.). Tiksliai komisijos sudėties šiuo metu negali nurodyti.

Jos dalyvavimas SGD terminalo studijos rengimo paslaugų pirkime apsiribojo tiek, kad 2008 metų pavasarį, kai vyko studijos rengimo paslaugų pirkimas, organizuodavo komisijos posėdžius, kurių metu buvo svarstomi pateikti pasiūlymai bei priimtas sprendimas dėl laimėtojo. Visą medžiagą posėdžiams, vertinimus ruošdavo Energetikos išteklių departamento darbuotojai. Tuo metu jau buvo žinoma, kad prie studijos apmokėjimo prisijungia A, kadangi Ūkio ministerija neturėjo pakankamai finansinių išteklių finansuoti studijos rengimą.

Daugiau studijos rengime ji nėra dalyvavusi ir žino tam tikrus faktus tik iš baudžiamosios bylos medžiagos.

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės turto investavimo“ projekto rengimo bei jo priėmimo.

2008 metų rugsėjo mėn. pradžioje iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo gautas Koncerno (duomenys neskelbtini)raštas, kuriame buvo nurodyta, kad SGD terminalo projekto įgyvendinimui būtina steigti juridinį asmenį, o kadangi valstybė viena nepajėgs finansuoti šio projekto įgyvendinimą, todėl tokio juridinio asmens steigime būtinas dalyvavimas ir privataus kapitalo. Minėtame rašte Koncernas Bpasisiūlė dalyvauti tokio juridinio asmens steigime įsigyjant 20 procentų akcijų. Taip pat minėtame rašte buvo pasiūlyta, kad pradinis steigiamo juridinio asmens įstatinis kapitalas galėtų būti 100.000 litų bei, kad vystant veiklą įstatinį kapitalą reikėtų didinti. Į dalykinius klausimus, susijusius su projekto vystymu (terminalo pajėgumais, projekto vertę) ji nesigilino, kadangi tokių specialiųjų žinių neturėjo.

Minėtas raštas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo persiųstas su rezoliucija - „Ministro pirmininko pavedimu prašyčiau kartu su suinteresuotomis institucijomis išnagrinėti ir iki 2008 metų rugsėjo 22 d. pateikti Vyriausybės nutarimo projektą dėl bendrovės steigimo“. Minėta rezoliucija be Ūkio ministerijos (pagrindinis rengėjas) buvo adresuota suinteresuotoms institucijoms - Aplinkos misterijai, Finansų ministerijai, Susisiekimo ministerijai bei Koncernui (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas buvo paruoštas pakankamai greitai, kadangi Ūkio ministerija ne kartą yra ruošusi panašaus pobūdžio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir jis buvo pateiktas derinti aukščiau nurodytoms suinteresuotoms valstybės institucijoms (išskyrus Koncernui B). Pagal turimus dokumentus, nutarimo projektas institucijoms buvo išsiųstas 2008 m. rugsėjo 8 d. Be aukščiau nurodytų institucijų, projektas buvo išsiųstas derinimui ir Teisingumo misterijai, kadangi pagal tuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentavimą Vyriausybės nutarimų projektams buvo būtina gauti Teisingumo ministerijos išvadą. Atsižvelgiant į trumpą terminą, per kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybei reikėjo pateikti nutarimo projektą, projektas buvo teikiamas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Kadangi 2008 m. rugsėjo 7-22 dienomis atostogavo (buvo išvykusi iš Lietuvos), todėl tuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl juridinio asmens steigimo peripetijų nežinojo, t.y. nežinojo kokias pastabas pateikė institucijos, su kuo papildomai buvo derinamas projektas, kokios pastabos/pasiūlymai buvo išsakyti per Ministerijų valstybės sekretorių pasitarimą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdį. Kadangi Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu buvo atšaukta iš atostogų, grįžusi 2008 m. rugsėjo 22 d. (pirmadienį) jai buvo atneštas pavizuoti 2008 m. rugsėjo 18 d. jau priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kurį ji pavizavo 2008 m. rugsėjo 22 d. Dėl aiškumo nori pasakyti, kad jau priimtus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus į Ūkio ministeriją atnešdavo atitinkamo Ūkio ministerijos struktūrinio padalinio, kuris rengdavo teisės akto projektą, darbuotojai ir jie vizavimui pateikdavo Ūkio ministerijos teisininkui bei parašui - ūkio ministrui. Nutarimai būdavo pateikiami segtuve, kuriame kartais be nutarimo dar būdavo nutarimo projektas, pataisytas Vyriausybės redaktorių. Jokių kitokių lydinčiųjų dokumentų (tokių kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio protokolas, institucijų pastabos, išsakytos posėdžio metu ir pan.) segtuve niekados nebūdavo. Todėl jau priimto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo vizavimas būdavo tik formalus dalykas, t.y. apie kažkokius tai pakeitimus jau nebūdavo jokios kalbos.

Apie tai, kad Konkurencijos taryba bei Europos teisės departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektui buvo išsakiusios tam tikrų pastabų sužinojo vėliau, kai buvo pradėti ruošti privataus partnerio atrankos dokumentai.

Dėl privataus partnerio atrankos.

Atkreipia dėmesį, kad pagal 2008 metais galiojantį teisinį reglamentavimą, steigiant juridinį asmenį su privačiu partneriu, jokių privalomų atrankos procedūrų, t.y. organizuoti konkursą ar pan., nereikėjo. Naujas reglamentavimas dėl viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (VPSP atsirado tik nuo 2010 m. sausio 1 d., kai buvo pakeisti Investicijų įstatymas bei Valstybės savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Būtent šiuose įstatymuose atsirado nuostatos dėl institucinės partnerystės, kuomet viešasis subjektas kartu su privačiu partneriu projekto įgyvendinimui steigia juridinį asmenį (Lietuvoje - uždarąją akcinę bendrovę). Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, toks privatus partneris turėtų būti atrenkamas arba pagal Koncesijų įstatymą (VPSP ekonominio modelio atveju) arba pagal Viešųjų pirkimų įstatymą (VPSP socialinio modelio atveju). Tačiau nagrinėjamu laikotarpiu tokio reglamentavimo nebuvo ir kaip taisyklė privatus partneris būdavo parenkamas be konkurso/apklausos, o atsižvelgiant į jo kompetenciją, patirtį, finansinį pajėgumą įgyvendinti projektą ir pan.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad po „LEO LT“ steigimo su privačiu partneriu, kuris buvo parinktas be konkurso, Europos Komisija pareiškė nuomonę, kad steigiant juridinį asmenį su privačiu partneriu jis turi būti atrenkamas skaidriai, laikantis lygiateisiškumo principų, buvo rekomenduota (tą ir pati ne kartą sakė tuometiniam ūkio ministrui V. N.) atrenkant privatų partnerį vadovautis jau sukurtomis procedūromis, t.y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu patvirtintomis supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis.

Taigi, nors privataus partnerio atranka nėra nei prekė, nei paslauga, nei darbai ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos tuo metu nebuvo taikytinos tokiai atrankai, kaip ir Koncesijų įstatymo nuostatos, tam, kad nekurti naujų procedūrų, buvo pasinaudota jau esamomis ūkio ministro įsakymu patvirtintomis supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis. Todėl kaltinamajame akte nurodyti argumentai bei pačios išvados, kad buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas bei kiti teisės aktai, kad turėjo būti organizuojamas konkursas ir pan., yra neteisingos. Kadangi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos nebuvo taikomos, todėl įstatymas ir negalėjo būti pažeistas.

Dėl atrankos procedūrų.

Privataus partnerio atrankos procedūras vykdė ministerijos Energetikos išteklių departamento darbuotojai. Teisės ir viešųjų pirkimų departamento darbuotojai tik teikdavo konsultacijas dėl procedūrinių klausimų. Faktiškai visi būtini atrankai dokumentai (pvz.: techninė specifikacija, raštai ir pan.) buvo rengiami minėto departamento. Jos vadovaujamas Teisės ir viešųjų pirkimų departamentas, taip pat ir ji, prisidėdavo tiek, kad pagal kompetenciją teikdavo konsultacijas, pvz:, ką reikėtų tikslinti dokumentuose, kokie veiksmai turi būti atlikti, kokie dokumentai turi būti paruošti ir išsiųsti ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei ūkio ministro būdavo nuolat gaunami signalai, kad juridinis asmuo turi būti steigiamas kuo skubiau, terminai buvo parinkti pakankamai glausti. Tačiau bet kokiu atveju, dalyviai, kurie buvo suinteresuoti dalyvauti SGD terminalo bendrovės steigime galėjo reikalauti pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą. Tai patvirtino ir atskiri liudytojai apklausos teisme metu.

Jos, kaip teisininko darbas buvo paruošti visus dokumentus bendrovės steigimui (steigimo aktas, įstatai, susiderinti su banku dėl sąskaitos atidarymo, registrų centru, notaru visus veiksmus, kad sklandžiai viskas vyktų). Tuo tikslu buvo paruošusi vadinamąjį „Check-list“, t.y. veiksmų eigą. Tai laisvos formos lentelė, kuri reikalinga tam, kad žinoti koks veiksmas po ko eina ir preliminarius terminus. Kai kuriose eilutėse buvo įrašytas A pavadinimas. Tačiau atkreipia dėmesį, kad tokioje lentelėje lygiai taip pat galėjo būti įrašytas ir kito subjekto pavadinimas, priklausomai nuo atrankos rezultato. Kadangi B vienintelė nuolat rodė susidomėjimą šiuo projektu (jau pradedant studijos rengimo etape), todėl visuomet buvo laikoma, kaip ji yra pagrindinė konkurentė vykdomoje privataus akcininko atrankoje.

Pagrindinis jos darbas ir bendradarbiavimas su Koncerno B advokatu J. J. ir buvo steigimo dokumentų derinimas. Tą liudija ir garso įrašai, pateikti teismui.

Papildomai gali pasakyti, kad jokių dokumentų, susijusių su privataus partnerio atranka, nei Koncerno „Achemos“ atstovams, nei kitų juridinių asmenų atstovams nesiuntė ir šiais klausimais su tokiais asmenimis nebendravo. Jau kaip minėjo, faktiškai A buvo vienintelis juridinis asmuo, kuris rodė susidomėjimą šiuo projektu ir natūralu, kad turėjo daugiausia galimybių laimėti privataus partnerio atranką. Tai patvirtino ir teismo metu apklausti liudytojai - įvairių bendrovių atstovai.

Apibendrinant nori pasakyti, kad kaltinamajame akte neteisingai ir nepagrįstai teigiama, kad ji protegavo A, kadangi jokių asmeninių ryšių nei su Koncernu B, nei su A neturėjo iki privataus partnerio atrankos procedūrų bei jų vykdymo metu ir neturi šiuo metu. Be to, niekados darbinių ar asmeninių ryšių su Koncernu B ir/ar A nepalaikė iki procedūrų pradžios. Antra, jokių privilegijų jokiam privačiam juridiniam asmeniui nedarė ir negalėjo daryti, kadangi sprendimus dėl privataus kapitalo dalyvavimo steigiamame juridiniame asmenyje priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o ne P. ar kitas atskiras karjeros valstybės tarnautojas. Viso proceso metu teikė konsultacijas kaip teisininkas ir jokių veiksmų, galėjusių įtakoti pasireikšti diskriminavimui, neatliko. Dar kartą nori pakartoti, kad privataus partnerio atrankos procedūrų tuo metu galiojantys teisės aktai nenumatė, paprasčiausiai buvo pasinaudota taisyklėmis/procedūromis, kurios tuo metu buvo patvirtintos ūkio ministro įsakymu, todėl nėra pagrindo teigti, kad pažeidė kaltinamajame akte nurodytus teisės aktus.

Taip pat nori pasakyti, kad atsižvelgiant į tai, kad jokios informacijos, susijusios su privataus partnerio atranka jokiam privačiam juridiniam asmeniui neteikė, todėl nepažeidė konfidencialumo pasižadėjimo. Kaltinamajame akte nurodyta, kad pasirašiusi Nešališkumo deklaraciją ir Konfidencialumo pasižadėjimą įsipareigojo objektyviai, dalykiškai, vadovaudamasi visų tiekėju lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principais atlikti Ūkio ministerijos viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pareigas bei saugoti visą informaciją, kuri jai taps žinoma dirbant Viešųjų pirkimų komisijos pirmininke. Jau kaip minėjo aukščiau, privataus partnerio atrankos procedūras vykdė ne Viešųjų pirkimų komisija, todėl negalėjo ir nepažeidė nei Nešališkumo deklaracijos (kadangi nevertino pasiūlymų), nei Konfidencialumo pasižadėjimo.

Pažymėtina, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba 2009 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 4-01-1100 (VI t., 130 b. 1.) kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą su klausimu: „<...> ar, atsižvelgiant į Jums pateikiamus dokumentus ir juose esančios informacijos turinį bei apimtis, konkursinių pasiūlymų parengimui suteiktas laikas yra pakankamas, ar toks termino nustatymas atitiko galiojančio LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, ar nustatytas 5 dienų terminas, atsižvelgiant į prašomų pateikti dokumentų ir informacijos apimtį yra protingas, įprastas ir pateisinamas viešųjų pirkimų praktikoje.“. Viešųjų pirkimų tarnyba 2009 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 4S-1327 (VI t., 131 b. 1.) atsakė, kad privatus akcininkas turėjo būti parinktas ne Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Be to, paaiškino, kad pasiūlymų pateikimo terminus nustato pati perkančioji organizacija, o tiekėjas, kuris mano, jog dėl per trumpo pasiūlymų pateikimo termino yra pažeistos jo teisės, gali pateikti pretenziją, o perkančiajai organizacijai tokią pretenziją atmetus - kreiptis į teismą.

Atsakė, kad, kaip minėjo, nagrinėjamas viešasis pirkimas buvo atliekamas pagal ūkio ministro patvirtintas supaprastintas Viešųjų pirkimų taisykles. Be to, Viešųjų pirkimų įstatymas reglamentuoja pirkimų procedūras dėl tarptautinių pirkimų. Perkančiajai organizacijai nustatyta diskrecijos teisė pasitvirtinti supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse ir būtent pagal šitas taisykles, pagal jose nustatytas procedūras ir buvo vykdoma atranka. Šios taisyklės išplaukia iš Viešųjų pirkimų įstatymo, tai yra specifinis teisės norminis aktas. Pats Viešųjų pirkimų įstatymas supaprastintų taisyklių nenustato. Tačiau viešųjų pirkimų būdus Lietuvoje nustato Viešųjų pirkimų įstatymas. Taigi, jei pirkimas yra tarptautinis, tai šiam procedūras numato Viešųjų pirkimų įstatymas, jei pirkimas yra supaprastintas, tai šiam taisykles numato perkančioji organizacija. Atmintinai minėto įstatymo straipsnio negali pasakyti, tačiau ar 82 ar 83 straipsniai pasako, kurie šio įstatymo straipsniai yra taikomi supaprastintiems pirkimams ir mažos vertės pirkimams ir būtent tie straipsniai yra taikomi supaprastintiems pirkimams. Vadinasi, kad perkančioji organizacija pati nusistato tam tikras procedūras ir tvarką supaprastintiems pirkimams. Be to, Viešųjų pirkimų įstatymas labai detaliai aprašo procedūras, kaip turi būti vadovaujamasi, kokia eiga yra, kokie terminai tarptautiniams pirkimais. Tai yra pirkimams, kurie viršija Europos Komisijos nustatytą direktyvinę vertę. Supaprastintose viešųjų pirkimų taisyklėse yra nuostatos kokiais atvejais galimas toks pirkimas, kada apklausa galima, kada vienas juridinis asmuo gali būti apklausiamas ir panašiai. Ji išskiria supaprastintus ir tarptautinius pirkimus, nes taip išskiria Viešųjų pirkimų įstatymas. Nėra kitokių pirkimų, yra tik tokie. Be to į supaprastintą pirkimą įeina ir mažos vertės pirkimas. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje yra nustatyti viešųjų pirkimų principai, - lygiateisiškumas, skaidrumas, nediskriminavimas ir panašiai, šie principai yra taikomi visiems pirkimams, nesvarbu tarptautinis ar supaprastintas. Taip pat Viešųjų pirkimų įstatyme dar numatytas straipsnis dėl komisijos darbo. Šitas straipsnis taikytinas visiems viešiesiems pirkimams. Kadangi nuostatos visiems pirkimais taikomos, tai ir atsakomybė nesvarbu ar tarptautinė, ar supaprastintina taikytina visiems komisijos nariams vienodai. Tačiau pasikartoja, jog šiuo atveju tai nebuvo perkama nei prekės, nei paslaugos, nei darbai. Nagrinėjamas pirkimas „Valstybės žiniose“ nebuvo skelbtas, nes ne visiems pirkimams tai būtina. Taigi dėl supaprastinto pirkimo, mažos vertės pirkimo nereikia skelbti Valstybės žiniose. Taip pats atsakė, kad negali pasakyti, kas būtent buvo kviečiamas įsitraukti, finansuoti studijos rengimą. Kiek pamena iš bylos medžiagos, tai buvo 7 įmonės. Iš jų gali spręsti, kad „Achema“ ir „LD“, nes šios dalyvavo ir komisijos darbe. Studijos rengimas kaip ir komisijos darbas užtruko labai ilgai. Tai yra nuo 2008 m. vasario, kada buvo sudaryta ta komisija, o užtruko iki 2008 rudens, kai prasidėjo ta atranka. Studijos rengimo darbe, bent šių dviejų įmonių (t.y. „Achema“), atstovai dalyvavo arba turėjo galimybę dalyvauti ir gauti informaciją. Ar kitų įmonių, kurios per 5 dienas buvo kviečiamos dalyvauti studijos rengime, atstovai dalyvavo šiame rengime pasakyti negali, nes visos komisijos sudėties atmintinai neatsimena. Žino, kad dalis įmonių, kurios buvo kviečiamos į bendrovės steigimą, buvo kviečiamos ir prisijungti prie studijos rengimo. Tačiau jos atsisakė, nes joms buvo neįdomu, o vėliau nenorėjo dalyvauti įgyvendinime. Tai buvo tęstinis veiksmas studijos rengimas ir studija. Studija dar nereiškia, kad bus steigiama bendrovė. Be to ministerijoje buvo gauti atsakymai iš įmonių, kurios buvo kviečiamos į bendrovės steigimą. Pagal šiuos joms buvo neįdomu. Taigi tęstinis veiksmas, jei nedomina studijos rengimas, tai nedomina ir bendrovės steigimas. Kiek pamena UAB „Neo group“ pasakė (parašė), kad jiems neįdomu. Buvo gautas „Lietuvos dujų“ raštas, ir A pasiūlymas. Pagal tai kuo pasibaigs studija, kokia bus išvada, koks pasiūlymas, aišku galėjo būt ir taip, kad būtų reikėję didinti įstatinį kapitalą. Tai nebuvo paslaptis, apie tai buvo kalbėta. Suvokė, kad 100.000 litų tai tik pradinis įnašas. Tačiau buvo pasinaudota procedūromis. Faktiškai Vyriausybė priimdama sprendimą dėl steigimo galėjo be procedūrų pasakyti, kas tai bus, ar B, ar kažkoks kitas juridinis asmuo. Šiaip projektui įgyvendinti nebūtina didinti įstatinį kapitalą. Ji nežinojo kokį sprendimą akcininkai būtų priėmę, jei reiktų investuoti į projekto įgyvendinimą. Be to tam gali būti ir skolinimasis ir kiti kažkokie veiksmai. Apie tai buvo kalbėta, kad reikėtų didinti įstatinį kapitalą, bet ji nežinojo konkrečiai kokį akcininkai būtų priėmę sprendimą. Dėl pasiūlymams pateikti termino ji nieko nežino. Rengiant pasiūlymą dalyvauti steigiant bendrovę, kaip minėjo, konsultacijos vyko. Ji vizavo tą raštą, o kas dėl techninės pusės tai ji nedalyvavo, kadangi tam specialių žinių reikia turėti, o ji tokių žinių neturi. Bet patį raštą ji tikrai gavo ir pati jį vizavo. Ji tame rašte (pasiūlyme) pastabų nesurašė. Be to, studijos rengimo komisijos posėdžiuose ji nedalyvavo, o dalyvavo tik studijos paslaugos pirkimo komisijos posėdyje. Dalyvavo, nes buvo Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkė. Kad studija dar nebuvo parengta, ji tuo metu nežinojo. Tai ji niekaip nevertina, nes Vyriausybė atsiuntė rezoliuciją parengti Vyriausybės nutarimo projektą dėl steigimo. Vykdant šitą rezoliuciją jis buvo parengtas ir pateiktas Vyriausybei. Kaip supranta ta studija reikalinga tam, kad tą projektą po to būtų galima sėkmingai vykdyti ir vystyti. Taigi vis tiek reikalinga ta studija. Mano, kad netrukdė studijos neužbaigimas, nes tai yra tęstinis darbas. Jei mąstant, kad būtų pasiruošimas tą projektą kuo skubiau įgyvendinti ir kad nereikėtų paskui skubėti su steigimu, tai tas žingsnis buvo logiškas. Iš Vyriausybės buvo gauta rezoliucija, o jie rezoliucijas privalo vykdyti. Steigiamo asmens statusas buvo uždaroji akcinė bendrovė. Įsteigus tokią bendrovę asmeniui A ir B, C galimybė įsijungti šios įmonės akcijų yra privatizavimas. Arba gali būti šios įmonės akcijos kotiruojamos, - jas biržoje gali išsipirkti kaip nori privatūs asmenys. Be to kiekvieno juridinio asmens atveju, jei valstybė nusprendžia, kad dar reikia įtraukti privačius asmenis, tai Vyriausybė bet kada gali nuspręsti ar privatizuoji įmonę, ar per biržą parduoti akcijas. Taip tretieji asmenys gali tapti akcininkais, šiuo atveju tai valstybės teisė tą nuspręsti. Taip pat ir su akcinėmis bendrovėmis. Pavyzdžiui „Achema“. Ši iš pradžių buvo kotiruojama, o paskui išimta iš biržos ir niekas iš trečių asmenų negalėjo įsigyti šios bendrovės akcijų. Taigi tarp AB ir UAB ji nemato skirtumo, nes jo nėra. Be to tai nustato akcininkai, juo labiau, kad šiuo atveju valstybė šioje bendrovėje turėjo 80 procentų akcijų. Vadinasi, kad lemiamą balsą nuspręsti ar privatizuoti, ar parduoti, ar per biržą paleisti, ar nekotiruoti turėjo valstybė. Kaip valstybė būtų nusprendusi didinti kapitalą, tai taip būtų ir padaryta. Kokį valstybė (vyriausybė) būtų pasirinkusi tam būdą, ji negali atsakyti, nes tai būtų prielaida. Vyriausybė galėjo pasirinkti būdą, nes ji turi tokią teisę,o ji (kaltinamoji) negali nuspręsti už vyriausybę. Ji nepriiminėjo sprendimų dėl UAB. Be to, ji vyriausybės neįtakojo, ši nusprendė. Jokios įtakos tam ji neturėjo. Jie tik vykdė pavedimą, o būtent paruošė tą nutarimo projektą ir tai buvo įvykdyta. Nagrinėjamas pasiūlymas buvo išsiųstas penktadienį po pietų iš ministerijos kanceliarijos. Ji tai matė byloje. Tačiau siuntimas ir vizavimas du skirtingi dalykai. Be to ji dokumentą gali pavizuoti ir prieš tris dienas, o kada šis išsiunčiama jie to nežino. Tai žino tik pačio rašto rengėjas. O šiuo atveju minėtą pasiūlymą rengė N. B.. Taip pat atsakė, kad ji matė, koks pasiūlymui nustatytas terminas, ir kada pateiktas „Achema“pasiūlymas. Tačiau, jei kuris nors suinteresuotas dalyvis būtų pateikęs pretenziją, jog terminas paruošti pasiūlymą per trumpas, tai, jos galva, pretenzija būtų buvusi nagrinėjama ir atitinkamai sprendžiamas klausimas. Tačiau, deja, tokių pretenzijų niekas nebuvo pateikęs. Be to iš „„Achema“ gautas raštas tai ne pretenzija, o pamąstymai. Beje jų rašte dėl termino buvo parašytas vienas sakinys, jog mano, kad tai yra klaida. Tačiau jokio prašymo dėl termino pratęsimo šitame rašte nebuvo. Be to tai buvo raštas, o ne aiškiai įvardinta pretenzija. Patikino, jog ji neatliko jokių veiksmų, kad tas raštas būtų išsiųstas penktadienį po pietų. Be to, tą raštą (pasiūlymą) atnešė N. B.. Ji šį pavizavo ir jam atidavė. Beje šiam ji nei žodžiu, nei raštu nieko nenurodė. Po to iš „Lietuvos dujų“ gautą raštą jai atnešė N. B., nors šis buvo nukreiptas tiesiogiai jam. Jis jai pasakė, kad yra gautas raštas iš „Lietuvos dujų“. Į tai jie turėjo vis tiek parašyti atsakymą. Tada ji jam pasakė, kad pagal tokias procedūras jie turi atsakyti. Tačiau vienintelio ko jis jos buvo paklausęs, tai ką parašyti dėl termino, nes tam sakinį buvo klaida. Jos buvo pasiūlymas, kad jų manymų tas 5 dienų terminas yra pakankamas. Be to, kaip minėjo, jie galėjo prašyti pratęsti terminą, jeigu jie galvojo, kad terminas yra nepakankamas. Tai ir Viešųjų pirkimų tarnyba pasakė rašte. Dėl 5 dienų termino pasiūlyme, tai negali tiksliai pasakyti, kas pasakė, nurodė tokį terminą įrašyti į pasiūlymą. Tačiau jie tikrai tarpusavyje kalbėjosi, o kalbėjo ji, sekretorius, N. B., gal net su ministru buvo kalbėta. Tačiau terminai buvo labai glaudūs, o viską reikėjo padaryti kuo skubiau. Kaip viskas tiksliai buvo neatsimena, tačiau N. B. tą 5 dienų terminą įrašė tame rašte. Be to, nei minėtas įstatymas, nei minėtos taisyklės, nei kiti poįstatyminiai teisės aktai, nei kt. nereikalavo kito termino. Negali pasakyti iš kur tas 5 dienų terminas atsirado. Tikrai neatsimena. Be to, ji iš baudžiamosios bylos tik viską sužinojo. Nes tuo metu iki pat nutarimo priėmimo ji atostogavo, t.y. nuo rugsėjo 7 d. iki rugsėjo 22 d. Todėl nežinojo kas vyko, kokios buvo pastabos ir kt. Tačiau yra ant dokumento rugsėjo 6 d. viza, ši pirma. Šis raštas išėjo. Paskui matė kitų vizas, kurios buvo uždėtos jos atostogų metu. Tačiau tai buvo viskas daroma laikotarpiu, kai jos nebuvo. Taip pat atsakė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba ministerijos darbe nerado pažeidimų. Be to, ji būtų turėjus išeiti iš darbo, jei nebūtų atlikusi tų veiksmų. Taip pat atsakė, jog nežino, kas jai rugsėjo 22 d. atnešė vizuoti rugsėjo 18 d. Vyriausybės nutarimą. Tačiau šis nutarimas jau buvo priimtas. Pagal Vyriausybės darbo reglamentą, priimtą nutarimą vizuoja Vyriausybės teisininkai, ministerijos teisininkas, pasirašo ministras ir premjeras. Taigi pagal Vyriausybės darbo reglamentą taip pasirašoma jau ant priimto nutarimo. Be to buvo vienas nutarimas, t.y. be jokių jį lydinčių dokumentų. Prieš atrankos procesą jos kabinetas su ministerijos sekretorium buvo šalimais ir jie dažnai susitikdavo, ją šis informavo. Be to byloje yra įrašas, kaip ji bendravo telefonu su darbuota būtent dėl steigimo. Tačiau būtent kai ji pavizavo ir sužinojo, kad buvo tokie dalykai. Taigi ji sužinojo, kad buvo išsakytos Vyriausybės posėdyje tos pastabos. Bet apie tai ji sužinojo tik po to kai buvo priimtas nutarimas ir jisai buvo pasirašytas. Be to ji sąvoką procedūros vartoja ne kaip teisės aktą, o kaip atitinkamus veiksmus. Tai būtent nusistovėję tam tikri veiksmai, praktika. Dėl iš Vyriausybės gautų signalų, tai buvo daugiau iš ministro pirmininko per A. J.. Šis yra ir pats jai skambinęs. Be to jai buvus Vyriausybėje yra tekę koridoriuje susitikti, kuomet jis paklausdavo kaip, kas, kada. Jis nuolat klausdavo kaip juda, kada bus. Be to, kad reikia skubiau projektą pradėti įgyvendint ir panašiai. Tačiau jis motyvų nesakė, kodėl reikia kuo skubiau. Taip pat atsakė, kad J. buvo (duomenys neskelbtini)teisininkas. Ji su juo susipažino rugpjūčio mėnesio pabaigoje pas A. I. kabinete. Tuomet ji pirmą kartą su A darbuotojais supažino. Buvo supažindinta su L. ir J. kaip advokatu. Tada A. I. savo kabinete ir pasakė, jog, jei būtų teisiniai klausimai, tai tada reiktų su J. bendrauti. Tą patį sakė ir L.. Kas dėl to kas nuveikta padaryta su šiuo advokatu. Gi buvo steigimo dokumentai. Jie turėjo būti laiku paruošti. Tai buvo jos pareiga juos laiku paruošti, suderinti. Ministrui reikėjo juos laiku paruošti. Toks ir buvo jos atsiskaitymas. Taip pat atsakė, kad jiedu per ministerijos raštinę nebendravo, nes tai užimtų laiko, o derinamas tam tikrų dokumentų elektroniniu paštu įprastas dalykas. Be to klausimų nekilo, kad rašinėti oficialiai raštus. Dėl advokato Z.. Tai šis yra geras jos pažįstamas kaip teisininkas. Nekartą jie turėjo reikalų derybose ir dalyvavę kituose projektuose. Ji sau leidžia kartais su juo pajuokauti, pašmaikštauti. Tačiau ji jam pasakė, kad Vyriausybėje nuspręsta, nes tai dar iki atrankos, dar ir ruošiant Vyriausybės nutarimą buvo kalbama, kad realiausias kandidatas yra B. Tai girdėjo kai su ministru buvo kalbama, bei suprato iš Vyriausybės atsiųsto (duomenys neskelbtini)rašto. Visa tai nekėlė abejonių, kad tai realiausias kandidatas. Be to tai buvo aišku iš Vyriausybės nutarimo projekto, kuris buvo siųstas vėliau, bei steigimo sutarties, kurioje jau buvo įrašytas (duomenys neskelbtini)vardas. Visa tai visą laiką sklandė ore, o būtent, kad tai pagrindinis kandidatas su kuriuo galima būtų steigti privačią bendrovę. Be to, pagal pareigybių aprašymą ji privalo vykdyti jai nustatytas funkcijas, ir pavestas užduotis. Taigi šiuo atveju buvo jai duotas pavedimas. Taip pat atsakė, kad pokalbio metu su Z. ji kalbėjo tik apie B. L.. Patikslino, jog ji nuo 7 d. iki 22 d. atostogavo. Rugsėjo 22 d. ji grįžo į darbą, tai buvo pirmadienis. Atostogų metu ji buvo išvykusi iš Lietuvos. Pripažįsta, kad rugsėjo 25 d. buvo pokalbis, tačiau kaip minėjo šis buvo jau po nutarimo pasirašymo. Be to dėl susitikimo su (duomenys neskelbtini)darbuotojais. Tai pirmame susitikime buvo J., L., I. ir ji. Be to nebuvo A. I. pasakymas, kad neoficialiai bendrauti. Gi jai niekas nedavė nei slapto telefono, nei slapto buto. Taigi ji priėmė natūraliai, jog teisiniais klausimais ji bendraus, nes ji negali nei prezidentui nei viceprezidentui skambinti, kai yra jų advokatas. J. jai padavė vizitinę kortelę. Tačiau ji nei su vienu (duomenys neskelbtini)darbuotoju kokių tai neoficialių pokalbių neturėjo. Tačiau neoficialus susitikimas buvo vienintelis, kai po darbų buvo išgertas bokalas alaus. O daugiau buvo tik darbiniai reikalai. Taip pat atsakė, jog pagal N. B. teisme duotus paaiškinimus galima spręsti, jog ji su A. I. visus Vyriausybės narius įkalbėjo balsuoti. Be to dėl penkių dienų termino, kas šį pasakė ir kodėl jis buvo toks nustatytas, tai ji tiksliai nepamena. Apie tai buvo diskutuota, tačiau kas šį pasiūlė, ar ji, ar I., ar B., ar ministras ji nepamena. Be to apie galimą pirkimo būdą jos klausė ūkio ministras. Neatsimena, kad I jos būtų klausinėjęs apie pirkimo būdą. Dėl šio būdo pasirinkimo. Tai ji pasakė, kad galima pagal galiojančias procedūras tą daryti. Ir šis būdas, kiek ji atsimena, buvo nurodytas jau iš Vyriausybės. Be to kai buvo pasirašomas nutarimas, tai jau buvo žinoma, kad tai bus apklausa. Be to, ji iš A. I. negirdėjo, kad būtent tokiu būdu bus vykdomas Vyriausybės pavedimas. Be to rugsėjo 22 d. kai ji vizavo nutarimą, tai, jei neklysta, pas Ūkio ministrą kabinete buvo pasakyta, kad ši atranka turi būti vykdoma apklausos būdu. Po ko ji būtent kalbėjo apie tas procedūras. Tai buvo pasakyta ministro Navicko, kuris ir pasakė, kad Vyriausybėje apsispręsta, kad turi būti apklausa. Tada ji pasakė, kad tokios procedūros yra ir galima jomis pasinaudoti. Taip pat atsakė, kad G. M. jos neįtakojo jokiais klausimais, susijusiais su B. Jo veiksmai pasireiškė tuo, kad jis kaip ministerijos valstybės sekretoriaus turėjo tvirtinti tam tikrus dokumentus, tokius vizuoti ir pasirašyti. Su M. jokių klausimų apie dujų terminalą nebuvo sprendžiama. Be to, ji G. M. jokių dokumentų neteikė. Šiuos jam teikdavo N. B.. Jis jam ruošė dokumentus. Taigi, ji G. M. jokių dokumentų nenešė, su juo dėl terminalo nekalbėjo. Tačiau ji vizavo tuos dokumentus, kuriuos jai atnešdavo N. B.. Be to prieš jai vizuoti atneštus N. B. dokumentus, ji su G. M. nebendravo, jokių klausimų nederino. Jei būtų gavusi pretenziją dėl minėto termino, tai būtų turėję šią nagrinėti. Institucija privalo nagrinėti pretenziją ir penkių dienų terminą pratęsti. Taip pat patikslino, jog su V telefonu kalbėjosi 25 d., tačiau 22 d. buvo pasirašytas Vyriausybės nutarimas. Kadangi ji po šio nutarimo pasirašymo sužinojo apie pastabas, - kad Europos teisės departamentas ir Konkurencijos taryba išreiškė abejonę, todėl ji ir paskambino 25 d. V.. Tačiau, kaip minėjo, tai buvo po nutarimo pasirašymo, pirkimo būdas buvo jau žinomas. Taip pat atsakė, kad tuo metu nebuvo Lietuvoje teisinio reglamentavimo, kad turi būti konkursas, ar derybos, ar konkurencinis dialogas, tam kad atrinkti privatų asmenį. Jos galva, apklausos irgi įgyvendina skaidrumo, lygiateisiškumo konkurencijos principus. Be to, tuo metu, jai nebuvo žinoma, jog draudžiama taip daryti. O ministro patvirtintos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės tuo metu galiojo, nebuvo užginčytos ar kt. Taip pat atsakė, jog teismo perklausytuose garso įrašuose jos balsas.

Kaltinamasis A. I. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog neprisipažįsta kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą. Be to, kad (t. 18, b.l. 78-88) šiuo atveju nėra viešųjų pirkimo precedento. Mano, jog tai buvo aišku, ir buvo apie tai diskutuota. Be to, antra esminė pastaba, kuri nebuvo plačiau diskutuota, bet liudijimuose, konkurencijos tarybos buvo diskutuota, jog galbūt tai buvo valstybės pagalbos teikimo faktas. Kadangi valstybės pagalbos teikimo dalykai yra reglamentuoti, ir yra specialios valstybės pagalbos schemos. Šiuo atveju, nei Kainų konkurencijos tarnyba, nei kitos institucijos neteikė pastabų ir nesakė, kad tai yra valstybės pagalbos teikimo įrodytas faktas. Ta prasme, kad privatus subjektas negavo naudos, ar kitokios materialinės, ar finansinės naudos. Todėl tai galėtų būti traktuojama kaip valstybės pagalba. Trečia, tuo metu kaip buvo atliekami teisme nagrinėjami veiksmai, šitas objektas, - skystų dujų terminalas ir projektų įgyvendinimo bendrovė - juridinis subjektas, nebuvo nustatyta tvarka teisės aktais priskirti nei prie valstybinės reikšmės, nei prie itin didelės finansinės vertės strateginių objektų. Tekste yra minimos šios abi aplinkybės. Valstybinės reikšmės objektų suteikimo tvarka yra žinoma, sąrašai yra patvirtinti. Šitam objektui valstybinės reikšmės objekto statusas nebuvo suteiktas. Ir kaltinamajame akte nurodyti tie faktai yra neatitinkantys tiesos. Yra minama, kad tai yra strateginių objektų sąrašo objektas. Tačiau yra įstatymas dėl strateginių objektų, įrenginių, svarbių saugumui. Tačiau 2012 metais kai įstatymų pakeitimai buvo padaryti ir tik tada šitas objektas buvo įtrauktas į minėtą sąrašą. Tačiau tuo metu, kai buvo sprendžiami (nagrinėjami) šie įvykiai, jis nebuvo priskirtas prie valstybinę strateginę reikšmę turinčių objektų, nebuvo tokiame sąraše. Buvo diskusija ir bendroji pastaba, kad UAB teisinė forma, kuri buvo parinkta, ji kaip ir riboja valstybės galimybę plėtoti tą objektą. Valstybei, turint 80 procentų akcijų paketą tolesnėje projekto plėtroje niekaip niekas netrukdo. Ir pagal akcinių bendrovių įstatymą toliau galima buvo priimti bet kokius sprendimus ir dėl kapitalo šaltinių ir dėl projekto naujų dalyvių. Nebuvo jokių apribojimų, kokiomis lėšomis ir kokiais dalyviais galės būti toliau plėtojamas šitas projektas, nes Akcinių bendrovių įstatymo 28 straipsnis pasako, kokius sprendimus galima priimti kvalifikuota balsų dauguma, o balsų dauguma yra 67 %. Šiuo atveju valstybė turi 80% ir ten ir pasakyta, kad valstybė kvalifikuota balsų dauguma gali padidinti įstatinį kapitalą, gali bendrovę reorganizuoti, pertvarkyti. Kvalifikuota balsų dauguma, pagal to paties straipsnio antrą dalį, galima atšaukti mažajam akcininkui pirmumo teisę įsigyti akcijas. Kvalifikuota balsų dauguma yra trys ketvirtadaliai, tai yra 75%. Tai yra tokiu būdu valstybė turėdama 80 procentų akcijų paketą niekaip nėra suvaržyta, apribota dėl tolimesnio šito projekto plėtros, tokiais būdais arba sprendimais, kurie bus reikalingi tolesnio projekto plėtrai. Paskutinė pastaba nagrinėjamu atveju. Viešosios ir privačios partnerystės atvejis Investicijos įstatyme nebuvo reglamentuojamas. Paskutinė bendroji pastaba, šiuo nagrinėjamu atveju yra privačios ir viešosios partnerystės atvejis, kuris tuo metu nebuvo reglamentuotas Investicijų įstatyme. Investicijų įstatymo 4 straipsnis dėl valdžios ir privataus subjekto partnerystės buvo priimtas 2009 metais. Tai yra jau po tų įvykių atsirado reglamentavimas, kokiu būdu valdžia ir privatus partneris gali daryti bendrus projektus ir tai yra gana plačiai aprašyta. Ir paskutinė pastaba, Specialiųjų tyrimų tarnybos vyr. specialistas, formavęs šioje byloje visą tyrimo medžiagą ir ją pabaigęs, R. L. 2009 metų gruodžio septintą dieną raštu, kurio numeris yra nurodytas ir šis raštas yra pateiktas į bylą, jį informavo, kad yra pranešta, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta duomenų pripažinti jį įtariamuoju ir jis bus apklaustas kaip liudytojas bendra tvarka. Ir dar buvo pridėtas pranešimas, kad jo atžvilgiu buvo taikomos operatyvinės priemonės, jos buvo išvardintos. Be to, pirmoji pastaba, įvertinant kaltinamojo akto tekstą, dėl punkto 2.5.1. Tai yra neteisingai traktuojamas įsakymas dėl pareigybių pasiskirstymo tarp sekretorių ir administravimo sričių. Kaltinamajame akte yra parašyta, jog būdamas atsakingas, tuo tarpu tai, kad būdamas atsakingas, šitame dokumente to nėra, ir tai yra iškreipta interpretacija. Toliau, kas svarbiausia dėl to kas tame tekste yra pasakyta. O svarbiausia visame šitame dokumente dėl administracinių sričių ir funkcijų pasiskirstymo, tai du esminiai dalykai. Yra dvi pagrindinės sritys, tai yra dėl viešųjų pirkimų, tai yra kaltinimo argumentai ir dėl įmonių steigimo, kurios nėra skirtos jo kompetencijai, šios yra priskirtos kitų sekretorių kompetencijai ir tas kompetencijas jis pateiktuose paaiškinimuose parašė. O parašė, kad būtų galima matyti, kam yra priskirta šitos sritys. Be to liudytojas (duomenys neskelbtini) N. teisme buvo paklaustas, kas Ūkio ministerijoje atsakingas už viešuosius pirkimus. Iš trečio paklausimo jis prisiminė kas buvo atsakingas. Jis pasakė, kas atsakingas už viešuosius pirkimus. Todėl paaiškinimuose jis parašė, kad jis nebuvo atsakingas už viešuosius pirkimus. Toliau kaltinamajame akte yra minima, jog būdamas atsakingas už įmonės steigimą. Tačiau jis nebuvo atsakingas už tai nei pagal kompetenciją, atsakomybės sričių pasiskirstymą, nei pagal pareigybinę instrukciją. Tai jis paaiškinime nurodė. Pagrindinis kaltinimas, kad I protegavo (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jis yra suinteresuotas, dar nurodydamas P. , sprendžiant teisinius klausimus, palaikyti ryšį. Tačiau nėra nei vieno įrodyto fakto, kad I atliko veiksmus dėl protegavimo. Iki to, kol buvo strateginio planavimo posėdžio sprendimas ir pradėjo užsiminėti, dar 2007 metais spalio mėnesį Vyriausybės potvarkiu Nr. 387 dėl darbo grupės sudarymo buvo sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo (duomenys neskelbtini)S. Kovo 20 d. šis sekretorius tapo (duomenys neskelbtini), kuris dirba šiose pareigose ir šiuo metu. Ir tada toje darbo grupėje, kurioje jie nedalyvavo kaip Ūkio ministerija, dalyvavo jau (duomenys neskelbtini)“ atstovai. Beje ten dalyvavo R. M., kuris dabar (duomenys neskelbtini), ir dar R., kuris dabar (duomenys neskelbtini). Taigi šie dalyvavo toje darbo grupėje 2007 metais ir rengė pirmuosius pasiūlymus dėl projekto įgyvendinimo, dėl bendrovės. Ši darbo grupė pateikė Vyriausybei pasiūlymus, ir tada jau atsirado Strateginio planavimo komiteto protokolinis sprendimas, kuriame buvo nurodoma Ūkio ministerija, kuria pavesta parengti studiją, pakviesti didžiausius dujų vartotojus. Be to tame pavedime yra nurodyta pakviesti „Achemą“. Kituose punktuose nurodyta pateikti siūlymus dėl juridinio asmens formavimo šiame sprendime ir taip pat tame protokole yra pritarta nuostatai, kad finansavime dalyvautų didžiausių gamtinių dujų vartotojai. Tada, 2008 metų vasario mėnesį, konkurso būdu buvo parinkti didžiausi dujų vartotojai. Pagal Dujų įstatymą ir pagal Kainų komisijos grupavimą visi dujų vartotojai yra sugrupuoti į grupes. Tuo metu buvo aštuonios dujų vartotojų grupės. Patys didžiausi vartotojai, kurie vartojo 200 mln. kubinių metrų dujų per metus. Dabar yra likusios septynios dujų grupės. Pats didžiausias dujų vartotojas yra vartojantis daugiau kaip 35 mln. kubinių metrų per metus. Kada Vyriausybė priėmė sprendimą ir parašė pakviesti didžiausius dujų vartotojus, tai analogiškai buvo vadovaujamasi tuo metu galiojančiais teisės aktais. 2008 metų pradžioje, vasario mėn., vykdant Strateginio planavimo komiteto sprendimą, Ūkio ministerijos rašte, kurio numeris 1092, ir kuris yra į bylą neįtrauktas, kuris buvo dėl kvietimo dalyvauti studijos rengime, jau buvo suformuoti dalyvių parengimo kriterijai ir pasiūlyta, kad studijos rengime, finansavime turi dalyvauti per metus vartojantys ne mažiau kaip 200 mln. kubinių metrų dujų. O minimalus įnašas nemažiau kaip 200 tūkst. litų. Šiame rašte potencialioms įmonėms (vartotojams) turėjo būti nurodytas Vyriausybės strateginio planavimo komiteto protokolinis pavedimas dėl studijos rengimo ir juridinio asmens – investuotojo, formavimo. Atskiras toks pat laiškas buvo išsiųstas (duomenys neskelbtini). Šitas laiškas su pasiūlymu dalyvauti studijos rengime ir informacija apie tai, kad bus formuojamas juridinis asmuo, buvo išsiųstas Lietuvos pramoninkų konfederacijai. Tokiu būdu praktiškai visoms pramonės įmonėms buvo tai žinia. Toliau toks laiškas buvo išsiųstas Lietuvos dujų asociacijai, visiems dujų sektoriams ir dalyviams, Šilumos tiekėjų asociacijai. Be to atskiras laiškas buvo išsiųstas (duomenys neskelbtini)ir visoms Lietuvos įmonės, kurios vartoja daugiau kaip 200 mln. kubinių metrų dujų. Ir buvo pasakyta, kad bus rengiama studija, kad bus suformuota intelektinė nuosavybė apie skystų dujų terminalą ir kad studijos rengimo procese bus parengti siūlymai dėl juridinio asmens formavimo. Atkreipė dėmesį dėl 5 dienų termino iš kurių 3 buvo darbo, kurių nepakako šitiems verslo dalyviams turėti žinią apie projekto rengimo veiklą. Tačiau vasario 15 d. visi rinkos dalyviai buvo informuoti raštu ir buvo nusiųstas Strateginio planavimo komiteto protokolo priedas. Taip šiems buvo pasakyta, kad tokie veiksmai pradedami. Šiuose laiškuose buvo nurodyti pavedimo, įgyvendinimo etapai, studijos parengimas, juridinio asmens formavimas, kad apsispręsti investuoti nemažas lėšas į studiją ir tapti studijos, kaip intelektinio produkto bendrasavininkais ir tapti projekto dalyviu su pilnais įgaliojimais. Taigi tai buvo praktiškai galima, jei bendrovė turi ateities ketinimus investuoti į numatytą kurti juridinį asmenį. Visada lieka galimybė prisijungti prie projekto vėliau, bet tada atsiranda klausimas, kokiu būdu reikia kompensuoti projekto dalyviams lėšas, kurios yra išleistos studijos rengimui. Gi jos rengimui buvo išleista pusantro mln. litų. Schema yra galima, ir gali prie jos prisijungti bet kuris projekto dalyvis, bet tada turi būti padarytas trišalis susitarimas, kokiu būdu jie dalyvauja intelektinės nuosavybės pirkime. Todėl (duomenys neskelbtini) vadovas No., atsakydamas į šitą kvietimą rengti studiją, pagrįstai atsakė, kad dėl nurodytų priežasčių neturi lėšų ir galimybių investuoti į dujų sektorių. Vėliau N ir kiti dalyviai dalyvaudavo grupės posėdžiuose ir stebėdavo eigą. Lygiai taip pat kaip ir (duomenys neskelbtini). Šie irgi dalyvaudavo visuose darbo grupės posėdžiuose ir stebėdavo proceso eigą. Turėjo informaciją apie eigą. Į šitą projektą pasisiūlė tik B, - kad dalyvauti, nors dalyvių galėjo būti ir žymiai daugiau. Vykdant šį pavedimą buvo sudaryta tarpžinybinė komisija, kuriai buvo pavesta pateikti siūlymus, dėl galimybės įrengti terminalą. Komisija neturėjo galimybių priimti sprendimo, nes neturėjo mandato, komisija galėjo tik siūlyti. Vyriausybė turi įgaliojimus priimti, o komisija negali spręsti. Trečdalį studijos finansavo B. Studija buvo pirkta Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Nors šis viešasis pirkimas buvo didelis, tačiau jam nebuvo pastabų ir kaltinamajame akte nėra jokių kaltinimų, kad buvo kas tai negerai. Toliau kaltinamajame akte buvo pasakyta, kad I davė pavedimą P. neoficialiai bendrauti. Tačiau P nebuvo jam nepavaldi ir jis negalėjo duoti pavedimo. Ji buvo pavaldi M. Todėl jis negali duoti nepavaldžiam darbuotojui pavedimo. Be to yra labai delikatus datų sugretinimas, nes Vyriausybės kancleris, pasirašęs 4 rugsėjo pavedimą dėl juridinio asmens formavimo, rugsėjo 4 d. padarė pavedimą posėdžiui. Protokolas atėjo į Ūkio ministeriją rugsėjo 5 d., nes tą pačią dieną protokolas į ministeriją neateidavo niekada. Jis jo negalėjo gauti, pirmą valandą susirinko posėdis. Į posėdį atvažiavo (duomenys neskelbtini). Kai buvo paskelbtas posėdis tada buvo atneštas protokolinis pavedimas, kad reikia informuoti juridinį asmenį. Jis gi negali nuslėpti protokolo nuo komisijos. Jis turėjo informuoti komisijos narius apie tą pavedimą, tai jis ir padarė. Čia dėl tos padarytos prielaidos, kad žinodamas apie Vyriausybės strategiją ir apie pavedimą tyčia skubiai organizavo. Tačiau fiziškai to padaryti neįmanoma. Ministerijoje gautame pavedime yra atžymos ir pagal tai galima pasakyti, kurią valandą jis buvo gautas. Todėl per valandą laiko sukviesti posėdį buvo fiziškai neįmanoma. O po šito posėdžio, rašant protokolą jis buvo pataisytas B. Tai buvo padaryta pagal praktiką. Visada yra daromos redakcijos, kad būtų kuo labiau projekte atspindimi sprendimai, kurie yra priimti komisijoj. Be to kaltinime išmestas protokolo teksto vidurys ir paliktas daugtaškis. Išmetant iš protokolo vidurį, skaitant kaltinamąjį aktą, susidaro įspūdis, kad komisija pasiūlė formuoti juridinį asmenį kartu su B, bet taip nėra. Protokole yra bendra neutrali forma įkurti bendrovę. Nėra ten pasakyta, kad su B. Taigi negalima teksto išmesti, nes tokiu būdu skaitant tą tekstą (kaltinimą) atsiranda klaidingas įspūdis. Dėl to, kad nebuvo baigta studija. Kai buvo gautas Vyriausybės pavedimas, studija galutinai nebuvo pabaigta. Rugsėjo 5 d. buvo pabaigtas pirmas studijos etapas. Pirmame studijos etape buvo aiškios pagrindinės nuostatos, informacija, apie projekto tolimesnį įgyvendinimą. Gavus Vyriausybės pavedimą, kad juridinis asmuo turi būti įsteigtas iki 22 d., nors šiaip Vyriausybės pavedime nerašo datų iki kada turi būti atlikta, bet jei jau atsirado data, tai reiškė, kad buvo specialus Vyriausybės nurodymas ir toks pavedimas yra besąlygiškai vykdomas. Komisija neturi kompetencijos ar galimybių jo svarstyti. Pavedimas yra gaunamas vykdymui ir jie tik gali apsvarstyti komisijoj ir pasakyti išvadą. Be abejo galėjo būti išvada, kad netikslinga dar steigti projekto įgyvendinimui bendrovės, kadangi studija dar nepabaigta. Bet tokia išvada reikštų konfrontaciją su pavedimu, vienu iš Vyriausybės. Be to komisija, kuri vykdė šitą studijos priežiūros darbą, kuri darė siūlymus dėl juridinio asmens formavimo, nebuvo vien tik Ūkio ministerijos. Šios komisijos darbe su trečdaliu teisės balsų dalyvavo B, nes jie buvo projekto finansuotojai, jie mokėjo pusę mln. litų už projekto įgyvendinimą ir jie turėjo teisę siūlyti ir teikti pasiūlymus komisijai. Komisija buvo mišri, joje dalyvavo A atstovai ir kiti atstovai. Tokiu būdu komisija negalėjo atmesti Vyriausybės pasiūlymo ir pasakyti, kad mes nepritariam, kad būtų įkurta projekto įgyvendinimo bendrovė. Be to tas pavedimas buvo susegtas su A laišku. A laiške buvo nurodytos sumos ir sudėti visi siūlymai. Laiškas buvo akivaizdus siūlymas Vyriausybei. O Vyriausybės parašytas pavedimas reiškia, kad šito laiško argumentai yra priimtini Vyriausybei. Tokiu būdu ne komisija padarė sprendimą kurti įmonę, komisija galėjo tik siūlyti arba prieštarauti Vyriausybės pavedimui ir nevykdyti pavedimo, kuris jiems gal būt atrodytų netinkamas. Apie pirkimo būdo parinkimą. Kaip jau buvo kalbėta, privatus investuotojas buvo parinktas pasinaudojant viešųjų pirkimų supaprastintos tvarkos procedūromis, kaip logistika, bet ne kaip teisės aktu. Šis teisės aktas nustato, kokiu būdu ir kokios procedūros yra parenkamos viešajam pirkimui. Pagal ūkio ministro įsakymą pagal kompetenciją yra pavesta ministerijos sekretoriui M priimti sprendimą dėl pirkimo būdo. Kai sekretorius užrašo vizą sutikti ir pataiso tekstą jis pagal aną dokumentą priima sprendimą dėl pirkimo būdo. O sekretorius I, kuris nėra atsakingas už viešuosius pirkimus negali priimti sprendimo dėl pirkimo būdo. Pirkimo būdo parinkimas yra formalizuotas ir pagal tą formalizuotą dokumentą jis buvo atliktas ir čia yra paprasta ir akivaizdu. Dar svarbi aplinkybė, kada buvo teikta dėl steigimo, prasidėjo diskusija, kad galbūt privatų partnerį reikia parinkti konkurso būdu. Tada įvertinant tas institucijų pastabas, jie buvo tai parengę ir pateikę, tas dokumentas yra byloje. O gi vyriausybės nutarimo projektą, kuriame pasakyta, kad parinkti privatų partnerį konkurso būdu. Neaišku kokiu būdu iš Vyriausybės nutarimo teksto dingo šie žodžiai. Jeigu paskaitytume patarėjo energetikai parodymus, tai ten jis aiškiai pasako, kad šituos žodžius išbraukė J.. Kadangi J. buvo kuruojantis energetiką šioje srityje. J. gerokai prieš tai buvo vienos Kauno įmonės generalinis direktorius. Po to kai L ruošėsi privatizuot Rytų skirstomuosius tinklus, jis buvo įdarbintas ir dirbo Rytų skirstomuosiuose tinkluose direktoriaus pavaduotoju. Kada „Achemai“ Rytu skirstomųjų tinklų privatizavimas neišėjo, J. buvo perkeltas į Vyriausybę patarėjo reikalams ir jis kuravo tokius specifinius projektus. Mano, jog šis buvo suinteresuotas, kad darė įtaką Vyriausybės teisės departamento darbuotojams, dėl to projekto ir jis savo ranka išbraukė šituos žodžius ir darė įtaką Vyriausybės departamento specialistams, šie pasirašė su pastaba. Tačiau pastaboje, kuri buvo suformuota, buvo parašyta be tų žodžių, kad parinkti privatų partnerį konkurso būdu, ir tokiu būdu nutarimas buvo gautas Ūkio ministerijoje. Klausimas, jei Vyriausybė apsisprendė, ir po diskusijos padavė ministerijai sprendimą, kad nebėra konkurso, tai kaip reikia ministerijai elgtis. Kadangi buvo diskutuota ir apsispręsta, ir atėjo norminis dokumentas. Bet kadangi vis tiek buvo abejonės ir kad klausimas nėra iki galo išdiskutuotas, kadangi lieka problema, visgi konkursas buvo organizuotas. Nors konkursui penkios dienos vis dar kelia nuolatinį diskusijų objektą, tačiau prieš septynis mėnesius, anksčiau išsiųstas kvietimas rinkos dalyviams dalyvauti projekte irgi turėjo tas pačias penkias dienas. Niekas netrukdė ir niekas neribojo tų įmonių galimybės dalyvauti projekte. Užtenka parašyti laišką ar pareikšti nuomonę, kad yra suinteresuoti paieškoti sprendimų, ir tiesą sakant, projekto įgyvendinimui yra reikalingi papildomi partneriai, nes pagal tą aną projekto rengimo studiją, projektas buvo numatytas ir turėtų būti vykdomas Klaipėdos naftos teritorijoje. Klaipėdos nafta turi infrastruktūrą. Pas ją antra ir trečia krantinės, kurios būna apkrautos penkiolika procentų, visą kitą laiką stovi tuščios ir visada galima prie šių krantinių įrengti papildomą įrangą. Naftos teritorija turi didžiulį laisvą plotą apie 50 h, kuriuose telpa visi reikalingi įrenginiai, o svarbiausia kad visa ta infrastruktūra, visas tas kompleksas, būtų žymiai pigesnis. Jei dabar dujų projektas kainuoja apie du su puse mlrd. litų, tai ten galima buvo tilpti su 500-600 mln. litų. Šiuo metu tiek kainuoja kadangi mes dubliuojame infrastruktūrą. Projekte ir toje projekto įgyvendinimo bendrovėje tai be jokios abejonės turėjo dalyvauti Klaipėdos nafta su savo kapitalu. Kai šitą skystųjų dujų įgyvendinimo projektą vykdo Klaipėdos nafta, 2011 metais akcininkas buvo B su vienuolika procentų. Be to jiems L. irgi visada sakydavo, jog jiems 20 % per daug, jiems užtenka dešimt procentų. Dabartiniam projekte B turi vienuolika procentų. Pernai metais B dalyvavo, ir šiais metais jie dalyvauja per Klaipėdos naftos akcininkus. Tai nėra labai gerai, turėtų būti praplėstas dalyvių skaičius ir tokiu būdu projektas būtų labiau gyvybingas. Skystųjų dujų terminalas yra ne verslo projektas, o infrastruktūrinis projektas. Skystųjų dujų terminalo kainodara yra nustatoma kainų komisijos, tai yra transportavimo galimybė, o ne produktų pardavimo galimybė. Tą transportavimo galimybę pagal energetikos paketą ir pagal dujų įstatymą turi pasinaudoti fiksuota kaina bet koks verslo subjektas ir dėl to B niekada nesiveržė būti to projekto savininku ar akcijų turėtoju. Nes tas objektas yra infrastruktūrinis, taip pat kaip autostrada pravažiuoti gali bet kas, kaip ir tiltas, taip kaip vamzdis, taip kaip elektros laidas, bet kas užfiksuota kaina turi galimybę pasinaudoti, taip pat ir skystųjų dujų terminalas. Verslas yra ne terminale, verslas yra produkte. Dėl to, tas kas nori daryti verslą dujų srityje ir turėti įtaką, tam reikia turėti produktą, pasinaudoti juo ir įvežti į Lietuvą. Terminalas nėra ir niekada nebuvo įdomus, kadangi verslas supranta tą situaciją, jam reikalingas tik dalyvavimas su minimaliu kapitalu, kokį jis dabar ir turi. Tokiu būdu galimybė dalyvauti tame infastruktūriniame projekte visada buvo sudaroma ir visada buvo naudinga, kad būtų vienas, antras ir trečias, kad būtų daugiau galimybių daryti tą projektą apjungtom pajėgom ir būtų jis visiems naudingas. Tokiu būdu jis nemano, kad šitas kaltinimas yra pagrįstas. Uždavinys buvo kitas, sustabdyti projektą. Tai yra atlikta. Eliminuoti iš diskusijų žmonės, kurie supranta, kad negali kalbėt. Tas irgi yra padaryta. Todėl jis nemano, kad jie padarė nusikalstamas veikas ir padarė ką nors tokio kas pažeistų įstatymus. Taip pat atsakė, kad, ruošdamas studijas, su G. M. tiesioginiais pavedimais nesusidurdavo. Bet jis su juo turėjo diskusijas. Jis jam perduodavo informaciją apie posėdžius, apie gautus dokumentus. Tai natūralus dalykas bendrauti darbiniais reikalais. Bet jo pavedimų neturėjo. Be to dėl 5 dienų termino. Buvo trys pirkimai. Pirmas pirkimas arba nepirkimas, buvo pakvietimas verslo dalyviams dalyvauti studijos rengime. Gavus pirmą strateginio komiteto pavedimą, buvo pasakyta, kad reikia pritraukti į studijos rengimą privačius partnerius ir tada buvo išplatintas laiškas, ir pakviesta, kaip jau minėjo, labai daug įmonių dalyvauti rengiant studiją ir prisidėti prie jos finansavimo. Tada šitam pakvietimui buvo 5 dienos. Kada buvo suformuotas paketas ir buvo rasta, kas finansuoja studiją, tada atsirado antras viešasis pirkimas studijos paslaugoms. Šito termino jis neminėjo, jo neatsimena. Trečias kartas buvo jau privataus partnerio parinkimas, irgi buvo 5 dienos. Tokiu būdu jis atsimena apie pirmą ir trečią, bet ne apie viešąjį pirkimą - paslaugos pirkimą. Be to ministro minimame įsakyme Nr. 4-459 nėra nurodyta, kad jis atsakingas. Jam buvo pavesta pagal kompetenciją organizuoti ministerijos atitinkamų strateginių tikslų rengimą ir jų derinimą. Jis atliko taip kaip parašyta - organizuoja. Jis organizavo. Jo pareigybės instrukcijoje eilėje vietų parašyta atsakingas, kitose vietose būdavo parašyta, kad neatsakingas, o parašyta organizuoja, dalyvauja, koordinuoja, kuruoja. Pagal jo pareigybės instrukcijos pabaigą netiksliai cituojama. Jeigu cituojamas dokumentas ir jeigu žodžio nėra atsakomybė, reikėtų jo ir nerašyti. Bendroji atsakomybė aišku lieka. Jam sakoma, kad jis atsakingas už viešuosius pirkimus ir už įmonių steigimą. Tačiau už viešuosius pirkimus ir už įmonių steigimą jis tikrai nebuvo atsakingas. Ši funkcija jam nebuvo priskirta. Taigi jis nebuvo nei vykdantis, nei kontroliuojantis, nei koordinuojantis. Viešųjų pirkimų žodžiai jo pareigybėje nenurodyti. Ne jo kompetencijos klausimas. Dėl to įsakymo 2.5.2, 2.5.4, 2.5.7, 2.5.9, 2.5.13 punktų. Yra dvi funkcijos dėl kurių vyksta diskusija - įmonių steigimas ir viešieji pirkimai. Įmonių steigimas buvo priskirtas Mačiulytei, o viešieji pirkimai M. Taigi nei įmonių steigimas, nei viešieji pirkimai nebuvo jo kompetencija. Todėl tie žodžiai kaltinime negali būti įrašyti. Be to ten, kur yra nutarimo rengėjai, ten yra parašyta A. R., o tai yra Mačiulytės kuruojamas departamentas. Tačiau jis dalyvavo pavedimo pagrindu. Antras pagrindas yra pagal turinį, jeigu yra daromas koks nors pirkimas, ar kuriama įmonė ir ji yra energetikos srityje. Kadangi turinio požiūriu čia jau jo kuruojama sritis, tai šito turinio požiūriu ir informacijos požiūriu jis turi dalyvauti ir prisijungti, kad būtų koordinavimas. Be to, jo pareigybinėje instrukcijoje yra parašyta, kad vykdo ir kitus pavedimus. Jis kito pavedimo jokio raštu neturėjo ir jo byloje nėra. Tai buvo pagal bendrąjį pavedimą, kad dalyvauja, koordinuoja ir kaip tą sritį kuruojantis sekretorius. Taigi ministras bendruoju pavedimu pavedė tą bendrą pavedimą. Jam pavedė todėl, kad tai jo darbo sritis - energetika. Vienkartinio pavedimo dėl įmonės steigimo nebuvo. Buvo bendrasis dokumentas, kuris sako dėl funkcinių administracinių sričių pasiskirstymo. Tame dokumente, kur yra pasakyta, kad sekretorius yra atsakingas už energetikos klausimus ir paprastai pavedimas būna dviem, trims žmonėms. Pirmas, kuris gauna pavedimą yra atsakingas, o kiti dalyvauja vykdant. Jis dalyvavo, nes privalėjo dalyvauti vykdant, pagal šitas pareigybines instrukcijas kaip kuruojantis tą sritį. Tiesioginė, pirminė atsakomybė už šituos klausimus jam nepriskirta. Dėl viešųjų pirkimų yra parašytas toks sakinys - pirkimo būdą parenka kuruojantis pirkimus sekretorius. Kadangi ten toks sakinys yra, tai reikia rasti pareigybinę instituciją, kurioje būtų parašyta, kuris gi sekretorius tokius pirkimus kuruoja. Tada tik įsigalioja anas punktas. Jei bus atskiras, išimtinis pavedimas, tai reikės vykdyti kam tai pavesta. Tačiau tokio rašytinio dokumento byloje nėra. Kada atsirado B? O gi 2007 metais. Tada iš kitų šaltinių sužinojo, kad sudaryta Aplinkos ministerijoje darbo grupė, kuri rūpinasi skystųjų dujų terminalo steigimu ir kad šitai darbo grupei iš pradžių buvo paskirtas vadovauti Riomerio universiteto teisės mokslininkas I. V.. Jis buvo paskirtas potvarkiu. Šis padirbo dvi savaites. Pabėgo. Po to paskyrė Spruogį. Ir tada jie atsitiktinai susitiko. Aleksandras jam pasakė, jog gavo labai keistą pavedimą, kad labai daug visokių problemų, kad dalyvavo toje grupėje (duomenys neskelbtini)atstovai, R. S., dabartinis Susisiekimo ministras, kuravęs uostą. Be to Aleksandras pasakė, kad jie turi padaryti pasiūlymus ir nešti juos į Vyriausybę. Tada jis ir sužinojo, kad yra tokia darbo grupė. Toje darbo grupėje Ūkio ministerijos atstovai nedalyvavo, bet B jau dalyvavo. Ir tada jie atnešė strateginio planavimo komitetui siūlymus. Atsirado protokolas. Po ko jis iš S.sužinojo apie (duomenys neskelbtini) ir apie skystųjų dujų terminalo projektą. Ar AB B buvo vienintelis privatus investuotas? Išvis nebuvo privačių investuotojų, nes buvo tik formuojamos lėšos viešajai studijai rengti. Buvo 100.000 tūkst. litų projekto įgyvendinimui, bendrovei įkurti, tai yra pragyvenimui, buvo tik vieni metai. Investuotojas atitinka, jeigu pagal dabartinį investicijų įstatymą yra 200 mln. litų. Galimai potencialių investuotojų daugiau nebuvo. Privatus investuotojas Lietuvoje yra „(duomenys neskelbtini), B. Visi buvę liudininkai paaiškino, jog suvartoja 24, 26, 32 tūkstančius kubų dujų, Pagal tai jie yra mažiukai. Jie nepapuola pagal didelių investuotojų statusą, didelių dujų vartotojų statusą. Žinojo, kad B veikia. Jei Lietuva vartoja 3 mlrd. kubinių metrų dujų, tai B vartoja 1,5 mlrd. kubinių metrų dujų. B vartoja dujas trąšų gamybai ir turi dvi elektrines 22 ir 39 megavatų. Jiems yra gyvybiškai būtinos dujos. Jis tai žinojo iš statistikos. Be to statant naująjį, dabartinį terminalą (duomenys neskelbtini)su B susitarė dėl dujų tiekimo 30 metų su išimtine kainų formule, jeigu iš niekur kitur nepirks dujų. Taip eliminavo (duomenys neskelbtini)kaip dujų vartotoją iš būsimo skystų dujų terminalo. Eliminuojant (duomenys neskelbtini)kaip svarbiausią 1,5 mlrd. kubinių metrų dujų vartotoją, skystųjų dujų terminalas atsirasti nebegali dėl ekonominių priežasčių. Tai negalima nežinoti, reikia būti visiškai aklam. Tačiau tuo metu buvo visiškai aišku, kad yra reikalingi dar kiti partneriai, nes kitaip bus spaudimas, bus sunkios šios derybos ir bus iškreiptas visas vaizdas. Ir todėl buvo aktyviai kviečiamas N kaip didelis vartotojas, taigi Lietuvos elektrinė, kad jis dalyvautų, kad būtų atsvara ir kad būtų išbalansuota situacija ir kad būtų paprasčiau dėlioti visą projektą. Vienas didelis stambus vartotojas aišku, jog projekte yra negerai. Negali atsakyti, kaip su Vyriausybe buvo siejama B, nes nežino. Jis Ūkio ministeriją galėjo atstovauti tik tiek, kiek yra nurodyta Ūkio ministro įsakyme (pavedime). Jis nedavė P. nurodymo, sprendžiant teisinius klausimus, palaikyti neoficialius ryšius su Jurkoniu. Tada atėjo A direktoriaus pavaduotojas Laurinaitis, atsivedė J.. Pasakė, kadangi projektas yra svarbus, nusamdė dėl projekto advokatą. Klausė, jei kiltų klausimų dėl projekto įgyvendinimo, su kuo jisai galėtų kontaktuoti ministerijoje. Į tai jis atsakė, kad yra vienintelis realus žmogus, tai jų Teisės departamento direktorė ir su ja jis galėtų kontaktuoti. Šitas informacijos suteikimas - nėra nurodymas. Jis negali nurodyti P., nes P jam nebuvo pavaldi pagal pavaldumo schemą. O pateikti informaciją ir vienam, ir antram jis gali. Kad nekiltų nesusipratimų jis iš karto pakvietė P., kad susipažintų su teisininku, jei kiltų klausimų. Jis tik supažindino juos tarpusavyje, kad tai jų juridinio skyriaus teisininkė teisės ir viešųjų pirkimų klausimais. Tą galima pažiūrėti ir internete. Taip pat atsakė, kad 4 d. iš ryto išsiuntė pakvietimus, jog posėdis bus 5 d. Ir visi atvažiavo. Net iš Klaipėdos atvažiavo Klaipėdos uosto direktorius. Tą pačią 5 d. iki pietų atnešė Vyriausybės pavedimą. Kadangi pavedimą gavo, o posėdis jau buvo sukviestas, natūralu, kad turi informuoti posėdžio dalyvius, kad gautas toks pavedimas. Tai jis ir padarė - informavo, kad gautas pavedimas. Pirminę redakciją atnešė B., bet jie ją patikslino, kad būtų sklandesnis tekstas, kokie yra komisijos tikslai. Patikslino jis su B.. Tas protokolas yra byloje. Iš pradžių posėdžio metu buvo suformuluotas sprendimas. Tada B. jį užrašė. Po to B. jį atnešė jam parodyti. Jis pasakė, kad yra netikslumai kaip jie sutarė. Jiedu jį pakoregavo, kad šis būtų sklandesnis ir aiškesnis. Tai yra daroma nuolat. Visą laiką tą darome. Taigi kaltinimo tekste yra išmestas vidurys iš protokolo. Todėl gaunasi iliuzija arba prielaida, kad jie pasiūlė įkurti bendrą įmonę su B. Tačiau taip nėra. Ogi viskas labai paprasta. Atėjo iš Vyriausybės pavedimas įkurti bendrą įmonę, Jie apsvarstė. Sakė, gal tikslinga bus įkurti bendrą įmonę, nes tai pasirodė tikslinga. B. parašė pagrindinį tekstą. Komisija parašė, jog nutarta. Šita formuluotė jau buvo suredaguota posėdyje. Po to buvo patikslintas šitas sprendimas. Tačiau jame jokios A nėra. Komisija neturėjo sprendimams įgaliojimų. Tai buvo siūlymas, kadangi komisija neturėjo jokių kitų įgaliojimų, kaip tiktai tik siūlyti. Tame rašte jo viza yra, bet siūlymo steigti su B nėra. Yra siūlymas steigti įmonę, bet ne su B. Reikia būti visai be galvos, kad įrašyti Vyriausybei siūlymą steigti su B. Rašto priede, irgi to nėra, kad su B. Aiškinamajame rašte yra aiškinimas, kad vyksta pasiruošimo darbas, kad yra studija su (duomenys neskelbtini), kad B dalyvauja, tačiau siūlymo steigti su B nėra. Dėl rugsėjo 17 d. rašto vizuoto Vyriausybei, tai šiame yra tas pats. Jie konstatavo, kad vyksta pasiruošimo darbai, kad dalyvauja (duomenys neskelbtini), kad yra studija, kad studija vyksta, kad ji nebaigta. Aiškinamajame rašte, pažymoje irgi yra minima „Achema“, bet tai yra paminėjimas visų tų aplinkybių, kurios buvo iki tol. Tačiau tai ne siūlymas. Vizuodamas jis tik susipažįsta. Be to jis parašė, kad matė dokumentą, tačiau jis nieko nesiūlė. Vizavimas reiškė, jog susipažino, žino. Jis nerengė tų dokumentų, jis juos tik pavizavo. O šie dokumentai ėjo ministro parašu, ir priedai ėjo ministro parašu. Be to klausantis įrašų, buvo pasakyta (girdima), kad visas išėjo įraudęs. Tai ten ministras visas įraudęs išėjo. Kadangi jisai buvo pas premjerą kabinete, tam mažajam, gėrė vyną ir premjeras jį visaip spaudė, o ministras sakė ne. Grįžęs jis jam sakė, klausyk, „aš nedarysiu šito“ ir buvo labai supykęs ir įraudęs. Tai buvo tokia situacija. Ten buvo keturi žodžiai: sutarta, nuspręsta, apsispręsta ir visus juos sako J.. Taip pat atsakė, kad jis žinojo apie ministerijų sekretorių pasitarime, rugsėjo 16 d. priimtą nutarimo projektą. Jam tai sakė M. Jisai pasakė, kad yra tokie, tokie dalykai, kad reikia suderinti. Į tai jis pasakė, kad ne jo kompetencija imtis priemonių, nesiimti, duoti kažkokius nurodymus. M buvo ministerijos valstybės sekretorius, o jis ministerijos sekretorius. Jis jam buvo pavaldus. Jis galėjo imtis priemonių, rašyti tarnybinį raštą, eiti pas ministrą, sakyti, kad prieštarauja ir panašiai, kad reikalauja, kad būtų duotas tinkamas laikas, kad jie galėtų tinkamai suderinti su visomis institucijomis. Visada galima imtis priemonių. Teoriškai galėjo daryti tokius „demaršus“, visada galima imtis priemonių. Tačiau, kas turėjo pagal kompetenciją imtis priemonių, negali atsakyti. Ministras Navickas tiksliai ir labai detaliai žinojo visą situaciją ir žinojo daugiau negu jis. Pavedimo prasme, kas už pavedimą atsakingas, jei iš Vyriausybės ateina? Jeigu ministras savo ranka užrašytų gerbiamam I pavedu, šventa, jei sekretorius M ranka užrašytų I pavedu, būtų šventa. Bet tokio užrašo nėra. Ką ignoravo, nurodytas pastabas? Pagrindė pastaba Vyriausybės nutarime buvo rašyti ar nerašyti, jog parinkti privatų partnerį konkurso būdu. Jie taip padarė. Paskui tai dingo. Kada iš nutarimo šita formuluotė dingo, atnešė į ministeriją vizuoti nutarimą. Tai jau jo rangas yra per mažas matyti švarraštį ir jį pasirašinėti. Jis jau jo nebe matė ir nepasirašė. Jis tik vėliau, po savaitės sužinojo, kad J. išbraukė formuluotę. Jis dirbo su 13 ministrų, ir jo kolegos paliudys, kad jis labai dažnai sakydavo, jog popierius daryti taip, kad visą laiką galvoti kaip jie su jais atrodys teisme. Jis jau minėjo, kad pirkimo būdo jis neparinko. Jo paaiškinime yra pasakyta kas parinko. Tačiau ne J. parinko. Tačiau labai įdomu, jei Vyriausybės nutarimas išėjo, jog be konkurso, tai kodėl ministerija jį turi organizuoti, bet ministerija vis tiek jį organizavo. Parinkimo būdo procedūra yra nustatyta teisės aktais ir pagal šituos teisės aktus pirkimo būdas ir buvo parinktas. Jis paaiškinime nurodęs, kas pirkimo būdą parinko. Ketvirtame jo paaiškinimo lape tai yra. Yra supaprastinta viešųjų pirkimų tvarka, kurioje yra pasakyta, kas turi įgaliojimus ir kaip yra parenkamas viešųjų pirkimų būdas. Pripažino, jog jis ne vėliau kaip iki spalio 2 d. nurodė B.vykdyti Ps paliepimus. Kadangi už viešuosius pirkimus yra atsakinga Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktorė, ir jei ji davė jam nurodymus, kad jis turi surašyti tarnybinį pranešimą dėl viešųjų pirkimų, ir toks jos nurodymas yra pagal jos kompetenciją, tai atėjo B. ir klausė kaip jam daryti. Pasakė, kad jei šitas pareigūnas jam tokį nurodymą davė, tai jis turi ir vykdyti, kadangi jis atsakingas už šitą viešųjų pirkimų funkciją. P pagal kompetenciją turi tokius įgaliojimus kaip Viešųjų pirkimų departamento direktorė. Ši davė jam pavedimą surašyti tarnybinį pranešimą. Jis prieš tarnybinį rašant buvo atėjęs pas jį pasiklausti, ar jam tą tarnybinį rašyti. Pasakė, kad parašyti, jei toks pavedimas yra duotas pagal kompetenciją. Turi pavedimą vykdyti. Jis surašė, po ko tą raštą atnešė vizuoti. Jie pažiūrėjo ir šitą tarnybinį nunešė sekretoriui, kuris kuruoja viešuosius pirkimus, o būtent G. M.. Ir G. M. ant kampo užrašė rezoliuciją - „sutikti“. Tai šita rezoliucija pagal šituos viešuosius pirkimus supaprastinta tvarka, reiškia, kad jis parinko pirkimo būdą. Vizuoti reikia, kad būtų žinoma, kad procedūra vyksta. Vizavimas reiškė, jog jis yra informuotas ir žino. Be to kad būtų koordinuoti veiksmai, kad jie žinioje. Šita rezoliucija pagal teisės aktą reiškia, kad jis priėmė sprendimą. Ar jam buvo žinoma, kad B disponuoja visa informacija. Dėl to jis mano, kad „LD“ viską žinojo geriau nei B. O jis nedisponavo visa informacija. Kas tas 5 dienas nustatė, pasakė B.įrašyti, jis negali pasakyti. Be to, teisme B. keletą kartų to buvo paklaustas. Bet jis taip ir nepaminėjo, kas jam pasakė. Šis terminas turbūt kaip precedentas atėjo iš prieš septynis mėnesius buvusio pakvietimo dalyvauti projekte. Ten buvo penkios dienos, ir čia penkios dienos. Svarbu yra kitkas. Visų pirma, visi projekto galimi dalyviai buvo informuoti prieš septynis mėnesius. Antra, per šitas penkias dienas, visada buvo galima parašyti raštą ir pasakyti, kad duokit dvi savaites. Tam visiškai teisėtai tos dvi savaitės būtų suteiktos. Be to jis neįrašė jokių prierašų, neliepė B. rašyti, kad praleidus šį terminą, terminas neatstatomas, nepratęsiamas ir panašiai. Taigi bet kas galėjo tinkamai pasiruošti dalyvauti projekte. Jei būtų buvę ketinimai, būtų prašę laiko ir sakę, jog nori dalyvauti projekte. Jie būtų pateikę savo siūlymus ir poziciją, jog dalyvaus. Taigi, jei būtų buvęs nors vienas oficialus prašymas pratęsti terminą, tai visiškai akivaizdu, kad terminas būtų pratęstas. Spalio 10 d. pažymą, mano, kad paruošė Š. su B., nes Š. mokėjo tokias pažymas rengti, o B. neturėjo patirties. Ten parašyta, yra jo vizavimas, kuris reiškia, kad jis susipažino, kad būklė yra tokia ir kad tai jis žino. Be to, ten vien tik jo parašas, jokio žodžio nėra. Tai reiškia, kad jis susipažino su tuo dokumentu ir jį žino. Dėl to kas pripažino A dalyvavimą tinkamiausiu, o gi tas kas patvirtino pažymą. O tą pažymą patvirtino, mano, kad M, nes jis turi tokius įgaliojimus. Taigi yra prielaida, kad jis patvirtino. O dėl jo parašo tai nėra reglamentuota, jog jo parašas reiškia, jog jis padarė tokį sprendimą. Jei tavo parašas niekur nėra reglamentuotas, tada dedami parašai, kad tiesiog susipažino ir žino, arba nieko nerašo. Ginčo atveju, jei kiltų konfliktas, kad kas tai ko nežino, tai atnešus asmens parašą ir parodžius, aišku, kad asmuo žinojo. Be to nebuvo jo atžvilgiu teisės aktų, kad tai jo kompetencija, pareiga ir atsakomybė pripažinti tokį subjektą tinkamiausiu. Buvo tiesiog (duomenys neskelbtini) raštas, kuriame pasakyta, kad jis vienintelis šios atrankos procedūros laimėtojas. Mano, kad tą raštą rašė B. Juk už procedūrą jis nebuvo atsakingas. Tačiau gal jo nurodymu, gal Ps, tačiau dabar pasakyti tiksliai negali. Tačiau pagal taisykles jisai (B) rašė. Tose taisyklėse yra pasakytas pirkimo organizatorius. Tai šiuo atveju pirkimo organizatorius buvo B ir tose taisyklėse yra funkcijos surašytos, ką jis turi daryti. B pagal tas taisykles turėjo atlikti jam priskirtas funkcijas. Nurodymų jokių duoti nereikia. Jam vadovaujant vyksta veiksmai. Turbūt raštą (duomenys neskelbtini)pasirašė jis, bet dabar tiksliai negali atsakyti. Jisai parašė informacinį raštą. Nėra nei vieno akivaizdaus juridinio fakto, kad jis suvaidino kokį tai vaidmenį su steigimo dokumentais, kurie buvo pasirašyti 35 notarų biure. Taip pat jis nieko nepadarė ir įmonės įregistravimo registro centre klausimu. Tai ne jo kompetencija. Dėl Europos Sąjungos subjektų eliminavimo, diskriminavimo. Tai neapibrėžta, jis supranta, kad visus eliminavo. Tačiau, kiek E. S. potencialių subjektų? Lietuvoje dujų vartotojų yra virš 200, kurie galbūt galėtų būti suinteresuoti. Kadangi jie nesudaro procento, vadinasi reiktų dauginti iš šimto tą skaičių, kad atspėti kiek tų potencialių subjektų. Niekada nepriėmė to klausimo rimtai. Kada STT pareigūnas jam parašė raštą, kad jam nėra dėl ko pareikšti įtarimo, tada išsikvietė prokuroras. Paprašė paaiškinti kas čia darosi, nes jis nieko nesupranta. Po to jis padarė tokį ekspromtą ir pasakę, kad viskas aišku. O gi V. nepatinka tas skystų dujų terminalas, kadangi jis mano, kad tai atims iš jo rinkas, ir jis parašė skundą. Tada prokuroras pasakė, jog jis jį matė. Aišku, kad Valentukevičius nuo pat pradžių buvo nelaimingas dėl tų skystų dujų terminalo. Įsivaizduokite, kad jis turi tris mlrd. apyvartos, jo yra du su viršum mln. pelno, jis turi Europoj didžiausias Lietuvoje teikiamų dujų kainas, ir staiga atsirado skystų dujų terminalas, kuris griauna visą jo imperiją. Be to abu jo darbuotojai, B prieš tai buvo (duomenys neskelbtini)skyriaus vedėjas, jis atėjo į ministeriją dirbti skyriaus vedėju. Po to šis ten vėl nuėjo dirbti. G. buvo (duomenys neskelbtini)ir kartu buvo ministerijoje departamento direktorius, kuris kuravo visą šitą reikalą. Kada buvo privatizuotos LD, buvo pasirašyta ilgalaikė dujų tiekimo sutartis, ir buvo pasirašyta kainų tiekimo formulė. Kainų tiekimo formulę buvo galima keisti tik visiems 5 valdybos nariams pritarus. Ir valstybė su vienu balsu turėjo veto teisę. Kainų formulė buvo pakeista penkis kartus, ir niekas į tą nereaguoja. Taip pat atsakė, kad nesupranta kaip pažemino valstybės tarnautojo vardą. Valstybė patyrė žalą, kadangi tas projektas būtų padarytas ir tas terminalas šiandien stovėtų. Kadangi buvo akivaizdu, kad tai nesudėtinga padaryti. O dabar terminalo statybai yra komplektuojami pinigai iš vartotojų. Šie pinigai yra komplektuojami į Lietuvos dujų sąskaitą. Šiuo metu surinkta 114 mln. Taip pat atsakė, kad buvęs Ūkio ministras žinojo apie šitą vykdomą viešą pirkimą. Mano, kad Ūkio ministras neturėjo matyti G. M. 2008-10-03 d. vizuoto rašto. Bent jau taisyklės to nenumato. Ūkio ministras galėjo sužinoti iš jo žodžiu, jie turėdavo per savaitę du kartus pasitarimus. Pasitarimuose buvo nuolat diskutuojama įvairiais aktualiais klausimais ir tame tarpe dėl šito. Taigi visada būdavo apsikeičiama informacija ir papasakojama apie visus kitus jų aktualius reikalus. Informacija visada buvo pateikiama šitame žmonių rate. Ar Ūkio ministras turėjo įgaliojimus sustabdyti M vizos galiojimą, veikimą? Jis neturi atsakymo. Mano, kad ne. Šiaip ministras gali visada priimti bet kokį sprendimą tuose teisės aktuose, kuriuos patvirtinęs. Kadangi ministras patvirtino šitas supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, tai jis turi visus įgaliojimus priimti vienkartinį sprendimą arba pakeisti taisyklėmis patvirtintus įgaliojimus. Taigi turėjo ministras galios sustabdyti savo pavaldinio vizos veikimą.

Kaltinamasis G. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog neprisipažįsta kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą. Be to, kad (t. 18, b.l. 90-101) kategoriškai atmeta bet kokius jo atžvilgiu nepagrįstus teiginius, tokius kaip: „sąmoningai, t.y. tyčia“, „sąmoningai, t.y. tyčia neužtikrino [...]“, „sąmoningai, t.y. tyčia sudarė galimybę ir sąlygas [...]“ ir pan. Tokie teiginiai yra sąmoningai klaidinantys. Be to jo argumentai, pateikti prašyme su paaiškinimu, buvo atmesti. Jis neturėjo galimybės net išklausyti Prokuroro kaltinimų, nes toks susitikimas ... neįvyko. Taip pat neturėjo galimybės įrodyti, kad nuo 2009 m. liepos 1 d. jis jau nebe ministerijos valstybės sekretorius (tokia pareigybė įstatymu buvo panaikinta!), o ministerijos Kancleris. Kaltinamajame akte (2010 m. gruodžio 28 d.) kaltinimai pateikti ministerijos valstybės sekretoriui. Sutinka tik su vienu dalyku, - kad jis sprendimus darė ir daro sąmoningai ir sąžiningai, vadovaudamasis savu protu ir logika, laikydamasis priimtų teisės aktų. Kalbant apie Suskystintų gamtinių dujų terminalą ir jo reikšmę šalies ekonominiam ir energetiniam saugumui, privalo pabrėžti, kad jo reikšmę jis puikiai suvokia. Jis vadovavo darbo grupei, kuri 2006-2008 m. ruošė Ekonominio saugumo stiprinimo ilgalaikės programos (t.y. vienos iš 14-os Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme numatytų ilgalaikių programų) projektą. Jis puikiai suvokia, kokią įtaką mūsų šalies ūkio konkurencingumui daro energetika ir pagrindinių energetikos išteklių kainos. Apmaudu, kad ne visi tai supranta ir suvokia. Kalbant apie nacionalinį saugumą, kurio sudėtinė dalis yra ekonominis saugumas, labai svarbu užtikrinti, kad lietuviškas verslas stiprėtų ir „nepabėgtų“ iš Lietuvos. Šia prasme itin svarbus LR Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas, prie kurio atsiradimo teko savo įžvalgomis prisidėti ir jam. Šio įstatymo paskirtis - nustatyti, kurios įmonės ir įrenginiai turi strateginę ir/arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui. 4-ame ir 5-ame straipsnyje konkrečiai apibrėžiamos nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginės ir svarbios įmonės, tarp kurių paminėta ir akcinė bendrovė B. Norėtų akcentuoti, kad iki 2012 m. birželio 21 d., kuomet buvo priimta nauja LR Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo redakcija, 5-o straipsnio 2 dalis buvo tokia: „Siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, įstatymai gali nustatyti papildomus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių veiklos reikalavimus“. Su nauja redakcija šios nuostatos įstatyme nebeliko. Kodėl? Baigdamas savo įžangą apie saugumą plačiąja prasme, norėtų papildyti: per visus savo darbo metus yra ne kartą girdėjęs sakant, kad žmogų - varžovą reikia apipilti purvu. Išsikapstyti užtrunka, o išsikapsčius karjera paprastai nebeturi ateities, - ji jau būna žlugusi. Ar tokiu būdu Lietuvoje kuriama pilietinė visuomenė? Jam pateikti įtarimai daugiausia grindžiami dviem esminiais dalykais: 1. 2008 m. rugsėjo 16 d., dalyvaudamas Ministerijų valstybės sekretorių pasitarime, pristatė Ūkio ministro V. N. pasirašytą teikimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei; 2. Vėliau, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarimu „Dėl valstybės turto investavimo“ (žin. 2008 m., Nr. 111-4237), pasirašė Tarnybinį pranešimą (2008 m. spalio 2 d.) ir Tiekėjų apklausos pažymą (2008 m. spalio 10 d.). Norėtų atsakingai pareikšti, kad visi šie veiksmai atlikti pagal jam suteiktas pareigas ir teises. Jis, būdamas ministerijos valstybės sekretorius, posėdžiuose privalo pristatyti oficialią politiko Ūkio ministro V. N. nuomonę. Ministerijų valstybės sekretorių pasitarimo įrašas aiškiai rodo, kad jo pristatyme jokių nepagrįstų ir neteisėtų dalykų nėra. Norėtų atkreiptų dėmesį į pasitarimo metu išsakytą Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus D. M. nuomonę: „ [...] reikia atsižvelgti, jog tai yra strateginės reikšmės Lietuvai projektas ir reikia atlaidžiau žiūrėti į pastabas suderinti, nesuderinti, nes terminalo klausimas yra ne tik ekonominis, bet ir nacionalinio saugumo, todėl reikia skubėti“. Taip pat būtina akcentuoti, kas yra Aiškinamajame rašte „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės turto investavimo“ projekto“. Cituoja: ,,[...]Projektą tikslinga vykdyti su privačiu investuotoju - AB B. Ši bendrovė yra didžiausias privatus dujų vartotojas Lietuvos Respublikoje, vartojantis apie 1,6 mlrd. kubinių metrų dujų iš bendro 3,5 mlrd. Lietuvos suvartojamų dujų kiekio per metus. Dėl šios priežasties B turi pagrįstą verslo interesą aktyviai veikti išvystant SGD terminalą, tokiu būdu užsitikrindama nepertraukiamo dujų tiekimo galimybę[...]“. Pasitarime darydamas pranešimą jis būtent šios informacijos pasekmėje paminėjo A. Po Ministerijų valstybės sekretorių pasitarimo gautas pastabas perdavė toliau ministerijos sekretoriui A. I., kuris toliau rūpinosi jų suderinimu. Visiškai atmesdamas kaltinimus, kad „žinodamas, kad A disponuoja visa informacija [...]“, „neteisėtai protegavo A, suteikė šiai bendrovei privilegijas [...]“ ir pan. pareiškia, kad jis nedalyvavo: 1. nei Suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo Lietuvos studijos parengimo priežiūros Komisijos posėdžiuose; 2. nei Ūkio ministerijoje posėdžiuose, kuriuose buvo šis klausimas svarstomas; 3. nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžiuose, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdžiuose, kur buvo svarstomas šis klausimas. Nėra jo vizų ir ant atitinkamų dokumentų projektų. (duomenys neskelbtini)V. N. šį klausimą tiesiogiai vykdyti buvo pavedęs ministerijos sekretoriui A. I.. Dėl pateiktų kaltinimų dėl Viešojo pirkimo būdo pasirinkimo norėtų pabrėžti: specialistai ir teisininkai tuo metu aiškino, kad sprendimai yra priimami teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal galiojusias Ūkio ministerijos supaprastintų viešųjų pirkimo taisyklių (13 punktas) nuostatas pirkimo dokumentus rengia pirkimo organizatorius. Už pirkimo dokumentuose esančios informacijos nurodymą atsakingas jis. Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas pagal savo pareigybės aprašymą (aprašymas patvirtintas Ūkio ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 4-411) turi „[...] užtikrinti, kad Ūkio ministerijos prekių, paslaugų ir darbų pirkimai būtų vykdomi pagal LR viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus“. Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjas vizavo, prisiimdamas atsakomybę, kad yra numatytos lėšos. (duomenys neskelbtini)A. I. vizavo, atsakydamas pagal jam priskirtą reguliavimo sritį, įskaitant už Tarnybiniame pranešime ir Tiekėjų apklausos pažymoje esančios informacijos teisingumą. Taigi, jis neturėjo pagrindo netikėti kompetetingais ir už tai atsakingais asmenimis. Kad tuo metu, kaip vėliau paaiškėjo, toks klausimas buvo teisiškai ne iki galo aiškiai reglamentuotas įrodo ir Lietuvos Respublikos Seimo vėliau priimtas sprendimas. Tik 2010 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 ir 19 straipsnių papildymo įstatymą (Nr. XI-1258, Žin. 158-8020), kurio: „2 straipsnis. 19 straipsnio papildymas 6 ir 7 dalimis. 1. Papildyti 19 straipsnį 6 dalimi: „6. Asmuo, įsigyjantis skiriamos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurią steigiant dalyvauja Valstybė ir savivaldybė, akcijų, atrenkamas Viešo konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Šis įstatymo papildymas įsigaliojo 2011 m. balandžio 1 d., bet Lietuvos Respublikos Vyriausybė tik 2011 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 805 tokią tvarką patvirtino. Nori atkreipti dėmesį, kad nei vienas byloje kalbėjęs liudytojas jo atžvilgiu nieko reikšmingo nepasakė. Kaltinamajame akte pateikti kaltinimai dėl blogo „koordinavimo“ ir „kontrolės“, kaip rengiami ir derinami teisės aktų projektai (prideda Teisingumo ministerijos 2006 m. liepos 4 d. raštą Nr. (1.12-712-4449 „Dėl nuomonės pateikimo“, kur yra išaiškinimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 31¹ straipsnio 2 d. 5 punkto). Kaltinimuose nurodoma, kad „privalėjau užtikrinti, kad įgyvendinant strateginius veiklos planus būtų optimaliai valdomi, panaudojami finansiniai, materialiniai, intelektualiniai ir informacijos ištekliai“, taip pat nurodomos kitos ministerijos valstybės sekretoriui priskirtos koordinavimo ir kontrolės funkcijos. Dėl optimalumo ir išvadų šiuo klausimu pateikė Prokuratūrai LR Valstybės kontrolės 2009 m. gegužės 28 d. raštą Nr. S-(20-1.10.1) -1297 „Dėl Valstybinio audito ataskaitos ir išvados“ (auditas už 2008 m.) ir 2010 m. gegužės 25 d. raštą Nr. S-(20-1209)-1205 „Dėl Valstybinio audito ataskaitos ir išvados“ (už 2009 m.). Abiejuose audituose pateikta Valstybinio audito išvada: pareikšta besąlyginė nuomonė dėl finansinių, biudžeto sąmatų vykdymo ir kitų ataskaitų tikrumo ir teisingumo, taip pat besąlyginė nuomonė dėl valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo ir naudojimo Įstatymų nustatytiems tikslams. Mano, kad šios išvados aiškiai įrodo, kad ministerijos valstybės sekretorius, būdamas atsakingas už pagrindinį instrumentą - Strateginį ministerijos veiklos planą - optimaliai valdė patikėtus išteklius. Nepaisant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytos nekaltumo prezumpcijos, jau buvo viešai „nuteistas“ (straipsniai ir laidos žiniasklaidoje, kai kurių „viską žinančių politikų“ pasisakymai ir t.t.), 2011m. vasario 5-11 dienomis turėjo viską išsamiai išdėstyti tuometiniam Ūkio ministrui D. K., buvo sprendžiamas klausimas, ar atleisti jį iš darbo. Teko iki smulkmenų įrodinėti, išgyventi nemalonius, neigiamus emocinius patyrimus ir stresą. Tai jaučia ir dabar, jo atžvilgiu yra taikomi tam tikri teisiniai apribojimai, jo nuomone, prieštaraujantys ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Norėtų akcentuoti: gyvenimas parodė, ir šiandien tai matome, kokio svarbumo ir SGD terminalo statybų Lietuvoje klausimas. Į klausimą, ar jam buvo žinoma rugsėjo 16 d., rugsėjo 18 d., Vyriausybės posėdžių metu, Europos teisės departamento ir Teisingumo ministerijos pastabos, Konkurencijos tarnybos pastabos dėl partnerio parinkimo būdo, atsakė, jog ne, jis pirmą kartą su šiuo klausimu susidūrė būtent ministerijos valstybės sekretorių posėdyje, kada jis pristatė oficialiai pasirašytą Ūkio ministro šiuo klausimu teikimą Vyriausybei. Būtent tuo metu, kaip girdėjome iš įrašo, buvo pateiktos tam tikros pastabos. Tai yra nustatyta normali darbo reglamento tvarka. Jis tas pastabas gavo ir perdavė būtent tolimesniam vykdymui, derinimui, už atsakingiems asmenims, ką vakar paminėjo ministerijos sekretorius A. I.. Jis toliau jau derino tuos klausimus atitinkamai tiek su Konkurencijos tarnyba, tiek su Teisingumo ministerija, tiek su berods Europos teisės departamento teisininkais. Patvirtindamas N. B. 2008-09-03 d. tarnybinį pranešimą dėl pirkimo būdo, praktiškai pagal ministro įsakyme patvirtintą tvarką ir supaprastintą viešųjų pirkimų tvarką, pirkimų koordinatorius, kuris pateikia tarnybiniame rašte, paskui tiekėjo apklausos pažymoje visą informaciją, pabrėžia, kad tas yra įsakyme. Pirkimų koordinatorius privalo taip pat suderinti su programų koordinatoriumi visą tą informaciją. Be abejo jis negalėjo nepasitikėti, kaip ir minėjo, kompetentingais specialistais, kurie už tą klausimą atsako. Jo darbas kaip valstybės sekretoriaus tame klausime buvo pristatyti patį klausimą o toliau pagal ministerijos veiklos sričių pasiskirstymą tie klausimai yra priskirti atitinkamam ministerijos sekretoriui ir jis turėjo tą klausimą toliau spręsti, ir pateikti argumentaciją ministrui, kuris tą klausimą tiesiogiai kuravo. Jo parašas buvo reikalingas ant tarnybinio pranešimo, nes tarnybiniame pranešime yra derinami labai įvairūs klausimai, tame tarpe jis kaip ministerijos valstybės sekretorius buvo atsakingas už finansų ir buhalterinės apskaitos klausimus. Šiuo konkrečiu atveju yra ir finansų ir apskaitos skyriaus vedėjos parašas, kad jų strateginiam veiklos plane, atitinkamoj programoj tos lėšos atitinkamai priemonei yra numatytos. Taip pat, kas yra labai svarbu, kaip jau minėjo, šiame dokumente buvo ir Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo parašas. Kaip minėjo, pagal pareigybės aprašymą jis irgi neša atsakomybę, kad Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ši procedūra yra galima. Tai praktiškai jis neturėjo jokių abejonių, kad tai yra kažkas neteisėto. Tuo labiau, kad vėliau prasidėjusi diskusija parodė, kad tas klausimas nėra iki galo išspręstas, kad tam tikrais atvejai yra būtinos ir investicijų įstatymo korekcijos. Kaip ir minėjo, pagaliau buvo papildytas valstybės, savivaldybių turto disponavimo įstatymas, kur labai konkrečiai jau apibrėžia šitą dalyką. Be to pas juos praktikoje yra labai daug dalykų kuriant bendroves. Netgi kurioziškų. Šiandien netgi turi akcines bendroves, kur valstybę atstovauja netgi dvi valstybinės institucijos, kaip steigėjai. Be abejo, vis tie dalykai, kuriuos atneša praktika, teisiškai negali būti reglamentuojami. bet kaip parodė visa šita istorija, Vyriausybė kreipėsi su pasiūlymais, kad teisiniai dalykai būtų labai aiškiai reglamentuojami būtent atitinkamų įstatymų. Ūkio ministerijai taip pat priklauso ir Viešųjų pirkimų formavimas. Tiesiogiai už viešųjų pirkimų politiką buvo atsakinga ministerijos sekretorė A. M., o už pačius pirkimus, kurie buvo organizuojami ministerijos viduje, be abejo buvo atsakingas jis, kaip ministerijos valstybės sekretorius. Buvo nustatyta tvarka už viešuosius pirkimus atsakingas Teisės ir viešųjų pirkimų departamentas. Buvo atskiras skyrius. Ir atitinkamai ministerijos, ministro įsakymo nustatyta tvarka buvo pasiskirstyta atsakomybė dėl visų procedūrinių dalykų. Kuomet pristatinėjo klausimą Vyriausybės posėdžiuose, jam nebuvo žinoma, kokios buvo planuojamos veiklos apimtys, koks planuojamas įstatinis kapitalas. Jis, kaip ir minėjo, žinojo bendrai, kad tai yra strateginės reikšmės Lietuvai objektas ir kad tai gali sumažinti iš esmės energetinių išteklių tai yra, dujų kainą. Be to visa pridėta medžiaga, kas buvo teikiama Vyriausybei, jam vizuojant tuos dokumentus, aiškinamuosius raštus, studijų rezultatus, rodo, jog jis nedalyvavo. Jis tikrai nežinojo, kad netolimoje ateityje planuojama didinti įstatinį kapitalą. Bet, kad bendrovė kuriama ir be abejo, kad vystantis bendrovei bus didinamas įstatinis kapitalas, tai tas yra normalus gyvenimas. Jis praktiškai nežinojo, nei vieno studijos varianto, kaip ir kiek tas įstatinis kapitalas turi būti didinamas, koks modelis bus pasirinktas pagaliau Lietuvoje ir panašiai. Nes kaip rodo dabartinė praktika nuo modelio ir infrastruktūros priklauso investicijų vertė. Jei tai plaukiojanti platforma, tai viena kaina, jei tai bus statoma krantinėje, tai vėl kita kaina ir panašiai. Jam tie dalykai tikrai nebuvo žinomi ir jis tų investicinių projektų nematęs. Dėl 5 dienų termino pasiūlymui pateikti toms bendrovėms. Kaip minėjo tarnybiniame pranešime, tų 5 dienų termino nebuvo nurodyta. Tas penkių dienų terminas buvo pasirinktas vėliau. Taip pat kaip ir nebuvo nurodyta tarnybiniame pranešime - kokios įmonės bus apklausiamos. Buvo tik bendrais principais tiekėjo apklausos pažymoje paminėta, kad privatus UAB Gamtinių dujų terminalo steigėjo parinkimas buvo atliekamas gamtinių dujų vartotojų ir perdavimo sistemos operatoriaus apklausos būdu. Kad dalyvauja du esminiai subjektai, tai (duomenys neskelbtini), jis sužinojo vėliau. Nes tame ministro įsakyme, kuris buvo pasirašytas, jo vizos ten nėra, jis sužinojo apie tai vėliau. Be to yra 2008-10-03 B tarnybinis pranešimas, 2008-10-10 tiekėjo apklausos pažyma, pranešimas, tačiau dokumentuose, kurie jo pasirašyti termino nėra. Tai ką pasirašė spalio 10 d., jis patvirtino tai, kad visa pateikta čia informacija yra teisinga. Be abejo, tas terminas trumpas, bet jam nebuvo pateikta jokių pretenzijų iš kitų įmonių, kad tas terminas buvo netinkamas ar panašiai. Be to, jis tuo metu, kai pasirašinėjo minėtą pažymą, nežinojo, koks kiekis įmonių buvo apklaustas ir kokios. Dėl tarnybinio pranešimo pasirašymo eiliškumo, tais B tarnybinį pranešimą pasirašė paskutinis. O kituose dokumentuose, kuriuos minėjo prokuroras, jis tik pasirašė patvirtindamas, kas yra tarnybiniame pranešime, apklausos rezultatus. Tai vėlgi pagal jam priskirtą reguliavimo sritį, kas jam pagal ministro įsakymą yra pavesta. Bet visus kitus dokumentus, vyriausybės nutarimo projektus tai ruošė ne jis ir praktiškai jis jų nevizavęs. Dėl jo vizos reikšmės, valinės išraiškos, tai dėl tarnybinio pranešimo, tai ką jis ir minėjo, - jis pirmiausia privalo sekti, ar viskas vyksta ministro įsakymo nustatytos tvarkos rėmuose. Kaip ir minėjo, pirkimo organizatorius buvo N. B., jis turėjo tą užduotį suderinti su programos koordinatoriumi, tai yra, su ministerijos sekretoriumi A. I., ta viza yra. Antra, ką ir minėjo, viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas tvirtina, kad tai yra Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuojančių viešųjų pirkimų įstatymo tvarkas rėmuose, tai yra teisinga. Kaip jau minėjo, jis prisiima taip pat atsakomybę, kad tai kas numatyta ir priimta Vyriausybės sprendime, pas juos yra numatyta strateginiame veiklos plane, tą 80 000 litų jie turėjo. Tai esant visai šiai informacijai, be abejo preambulėje yra išvardinta žymiai daugiau, kad tai yra remiamasi strateginiais dokumentais, kaip nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų plane nustatytais uždaviniais, tai yra parengti suskystintų gamtinių dujų terminalo Lietuvos poreikio parengimo studiją. Toliau preambulėje, taip pat tarnybinio pranešimo, yra numatyta, kad Vyriausybės strateginio planavimo komitetas 2008 metų vasario 6 d. priėmė sprendimą atlikti importo terminalui įrengimo galimybių studijos strateginio poveikio aplinkai įvertinimą bei pritarti pasiūlymų pateikimui dėl terminalo projekto vystymo veikla užsiimančio juridinio asmens, investuotojo formavimo. Taigi, esant tokiai informacijai, kurią be abejo turėjo, tuo labiau, kad buvo girdėta ta atmosfera, kuri buvo ministerijos valstybės sekretorių posėdžio metu, kada daug dalyvavo, kada buvo jaučiama, kad skubėti reikia, nes tai strateginės reikšmės klausimas, tai be abejo jis visa tai matydamas, ką teisme ir I pasakė, tai po gi, kai kurių rytinių pasitarimų metu, tas klausimas irgi buvo aptariamas dalyvaujant ir Ūkio ministrui Navickui. Jis (G. M.) tikrai nematė, nei teisinių, nei finansinių, nei kitų problemų pasirašyti šitą tarnybinį pranešimą. Jis tokių, įvairių pranešimų, kas dėl viešųjų pirkimų pasirašė labai daug. O Tos pastabos buvo priimtos, nes pagal Vyriausybės darbo reglamentą yra numatyta, kada vyksta ministerijų valstybės sekretorių posėdžiai, šiuo metu kanclerio, ministerijų atstovų pasitarimai, kad šie (posėdžiai) yra parengiamieji Vyriausybės pasitarimams ir Vyriausybės posėdžiams. Be abejo, projektų derinimas vyksta prieš tai. Paruoštas projektas turi būti išsiunčiamas atitinkamom ministerijoms, institucijoms. Po ko gaunamos pastabos, pakoreguojama ir teikiama Vyriausybei. Dėl tų pastabų ir pasiūlymų, su kuriomis šiuo atveju Ūkio ministerija nesutinka. Ji gali medžiagos pabaigoje paruošti pažymą ir surašyti, sakykim, pirmas punktas Teisingumo ministerijos siūlymas yra toks. Jie (Ūkio ministerija) atsižvelgia ir išdėsto savo argumentaciją. Tai yra normali nustatyta tvarka. Kita dalis pastabų yra gaunama tiesiogiai posėdžio metu, kaip ir šiuo atveju, buvo išsakytos pastabos. Tai jokiu būdu nėra „Veto“. Yra priimta, kad jeigu tai yra Teisingumo ministerijos, Europos teisės departamento, Konkurencijos tarybos klausimai, tai konkrečiai tos institucijos yra atsakingos už savo reguliavimo sritį. Ir jos pateikia kartais raštu, kartais žodžiu pastabas, - pasako, kad turi tokias pastabas, darbo tvarka jas reikia suderinti. Dabar neprisimena kiek tų pastabų jis po posėdžio gavo raštu, kiek jų buvo išsakyta žodžiu. Bet tas buvo viskas perduota kaip minėjo tą klausimą kuruojančiam ministerijos sekretoriui A. I.. Kiek žino, šis vėliau kreipėsi raštiškai į institucijas, tačiau nepaskysi kiek ten buvo institucijoms raštų, kiek buvo šių raštų Ūkio ministerijai su tam tikrom korektyvom. Tačiau klausimai buvo derinami skubos tvarka. Šiuo metu jis išsamiai apie visa tai negali pasakyti. Pripažino, jog jis reagavo į pastabas ir apie jas pranešė, nieko nenuslėpė, apie tai pranešė atsakingam asmeniui. Be to, jis nežinojo, kiek tas įstatinis kapitalas turi didėti, apie tuos modelius jis nežinojo. Nežinojo apie naujai steigiamos bendrovės metinę apyvartą. Be to dėl įstatinio kapitalo didėjimo, metinės apyvartos, dėl konkurso būdo, tai tą tarnybinį pranešimą pasirašė kaip buvo priimtas Vyriausybės sprendimas ir kaip buvo priimta struktūra. Būtent jis jau sprendė dėl 80 tūkst. atstovavimo lėšų valstybei būtinojo poreikio. Taip pat atsakė, kad, B tarnybinį pranešimą pasirašydamas, jis leido. Jei būtų nepasirašęs, būtų neleidęs. Kaip minėjo jis negali netikėti kompetentingais specialistais, kurie vadovaujasi teisės aktais, ir sako, kad nustatyti teisės aktai tokį pirkimo apklausos būdą leidžia. Be to, vakar jis dar pasižiūrėjo Lietuvos ryte skelbtą straipsnį, kur sako generalinis prokuroras, kad perkančioji organizacija pasirenka pirkimo būdą. Tai jeigu teisininkai sako, kad toks pirkimo būdas sprendžiant šitą klausimą yra galimas, tai jis tuo metu nematė teisinių problemų, kad tai būtų negalima. Dėl to, kas nustatė tas 5 dienas dėl tos apklausos, tai kaip minėjo, tarnybiniame pranešime, kurį jis pasirašė, tų 5 dienų termino nebuvo. Jis apie tai sužinojo vėliau. Kaip ir minėjo ministerijos sekretorius darė apklausą ir tame rašte buvo nustatytas toks terminas. Tačiau jis (G. M.) to termino nematė. Vėliau buvo gauta tiekėjų apklausos pažyma, bet šitos visos informacijos, kas buvo pateikta iš tų institucijų, kurios buvo apklaustos, tai tos informacijos jam nebuvo pateikta. Jis tik tai pasirašė apklausos pažymą, o jokių papildomų klausimų nebuvo pridėta. Nežinojo, kad B disponuoja visa informacija. Be to jis (G. M.) žinojo tiek, kas buvo pateikta iki tol, ir ministro V. N. pasirašytame teikime dėl bendrovės steigimo. Ten buvo pakankamai argumentuotas aiškinamasis raštas, apie tai buvo šnekama ir 2008 metų vasario mėnesį vykusiame strateginio planavimo komiteto posėdyje, kuriame tiesa jis nedalyvavo, bet vėliau dokumentus matęs, nes kai kurie raštai buvo nukreipti iš Vyriausybės į Ūkio ministeriją. Tame tarpe matęs, kad kai kuriuose raštuose figūravo, kad visą informaciją gauna A. Tai nebuvo didelė paslaptis, kad ta informacija jie disponuoja, nes, kaip ir vėliau paaiškėjo ministro įsakyme, dėl studijos, ten dalyvavo ne tik „Achema“, bet dalyvavo ir „LD“. Kad, kiti potencialūs tiekėjai tokios informacijos neturi, nuo jo tai nepriklausė. Jis nedirbo su subjektais, jis apie tai nežinojo, tai nuo jo nepriklausė. Nuo jo nepriklausė, ar jie susipažinę, ar nesusipažinę. Be to, jis leido vykdyti viešą pirkimą apklausos būdu ir patvirtino jo rezultatus, o tai susiję su ministro įsakymo 2, 3 punktais. Dėl tam tikrų funkcijų atlikimo, kas yra ministerijos valstybės sekretoriui privalu koordinuoti, kaip, tai iš tiesų Vyriausybės yra pasakyta, kad tas koordinavimas yra įmanomas įvairiais būdais. Jo (G. M.) kontrolė buvo tai, kad yra Vyriausybės pavedimas, ir tą klausimą spręsti atitinkamu laiku. Visa ta kontrolė jo ir yra, kad tas klausimas, kaip numatyta strateginiuose dokumentuose, turi būti laiku parengtas ir sprendžiamas. Be to atitinkamai funkcijų pasiskirstymas buvo. Ministerijos sekretoriai kuravo atitinkamas veiklos sritis, buvo departamentų direktoriai, kuriems buvo priskirta konkreti veikla. Taigi ir jis koordinavo. Priimta ir gaila, kad Vyriausybės darbo reglamente yra nustatyta, kad kiekvieną antradienį, kai vyksta posėdžiai, jie gauna pilną informaciją apie tam tikrų pavedimų vykdymą, yra ir skaičiai ir kokybiški komentarai, pagal tai visą šitą informaciją gavęs, parėjęs į ministeriją, perduoda dokumentų valdymo skyriui. Yra ruošiamos ataskaitos, ypač dėl tų, kur vėluojama. Ne paslaptis, Seimo statute numatyta Seimo valdybos pavedimai turi būti vykdomi per 10 darbo dienų. Jeigu jie vėluoja, jis kviečia ir klausia kodėl. Jeigu yra kažkokios pastabos, tai kviečiasi iš kitų ministerijų, tai tas pavedimo vykdymas nėra vien tik kažkoks „paukščiuko“ uždėjimas, tai yra normalus darbas. Jis užtikrino ministerijos rengiamų sprendimų suderinamumą. Taigi, išgirdęs pastabas, šias pasakė ministerijos sekretoriui A. I.. Dar kartą nori akcentuoti, kad nebūtinai, ir iš tikrųjų tai neįmanoma, kad visi ministrai visada teisūs, juolab, kad jei šie nori, patys pasirašo ir jokio derinimo nėra. Teisingumo ministerijos išaiškinime, kurį jis pridėjo, atsakant į jo užklausimą, kaip vykdyti šitą vyriausybės įstatyme valstybės sekretoriui priskirtą funkciją, ten aiškiai yra pasakyta, kad nebūtinai turi būti viza. Gali būti ir žodinis sutarimas, svarbu bendras galutinis rezultatas. Jis kaip ir minėjo, kad kiekvieną savaitę jis tą informaciją, apie visus tuos pavedimus turėdavo. Dėl Konstitucijos principų pažeidimų - kai kalba apie Konstituciją tai yra dvigubai skaudu, paskutinę valstybės sekretorių dieną, kadangi tai buvo 2009-06-30, buvo pripažintas metų valstybės tarnautoju, ir jam Konstitucinio Teismo Pirmininkas įteikė Konstituciją. Nuo liepos pirmos dienos tapo ministerijos kancleriu. Tai šitie kaltinimai, kurie yra pateikti, kad jis pažeidė Konstituciją, tai net nežino kaip čia atsakyti. Jis tikrai nepažeidė Konstitucijos, laikosi visų principų, vadovaujasi savo protu ir logika. Dėl viešųjų ir privačių interesų, tai jo deklaracijos yra viešos. Po to, kai jam buvo pareikšti įtarimai ir kaltinimai, kai 2011 m. vasario mėnesį turėjo aiškintis visiems politikams, tai jis yra nusišalinęs nuo visų su B susijusių reikalų. Jis dokumentų, susijusių su šia bendrove, nepasirašinėja ir šiuo metu. Taigi deklaracijos yra viešos, tai nežino kaip galėjo viešų ir privačių interesų deklaraciją pažeisti. Yra Valstybės tarnybos įstatymas, tai puikiai supranta, kad 14, 15, 16 straipsniai to reikalauja iš visų. Ir reikia turėti omenyje tai, kad atsakomybė irgi liepia, kad daryti sprendimus. Jis gali sėdėt, nieko nedaryt, bet ar nuo to valstybei yra geriau. Pareigos suteikia teises, bet uždeda atsakomybę ir tikrai jis tos atsakomybės nebijo. Kaip minėjo, dirbęs rimtose programose su nacionalinio saugumo gynybos pagrindų įstatymu susijusiais klausimais, todėl tikrai nemano, kad tie įstatymai, kurie čia yra minimi, jo buvo pažeisti. Taip pat atsakė, kad tą A raštą, kai buvo siūloma steigti bendrovę, - jis negali pasakyti, kada pirmą kartą pamatė. Tačiau jis didelę dalį informacijos pamatė ikiteisminio tyrimo metu, kada buvo pakviestas kaip liudytojas. Be to pas juos yra nustatyta dokumentų valdymo skyriuje tvarka, kokie raštai, kam patenka. Jeigu pateko tie raštai pas jį, tai be abejo jis nukreipė, turbūt, ministerijos sekretoriui A. I., o jeigu jie yra svarbūs, kopija irgi nukreipiama ministrui. Kai kurie raštai iš dokumentų valdymo skyriaus yra tiesiogiai nukreipiami ministerijos sekretoriams, tai būdavo, pvz. jei kažkokio projekto derinimas buvo išsiųstas kitoms ministerijoms ir būdavo gautos pastabos. Tai tų pastabų jis negaudavo, jos būdavo pateikiamos tiesiai kuruojančiam sekretoriui. Dėl A 2008-09-03 rašto, tai negali pasakyti, ar jis šį raštą matęs. Kaip minėjo, didelę dalį informacijos pirmą kartą sužinojo, pristatydamas tą klausimą ministerijos valstybės sekretorių posėdyje. Kaip jau minėjo buvo labai išsamus raštas, trečdalis puslapių informacijos buvo susiję su „Achema“, ką jis ir minėjo savo šios dienos pasisakyme. Šiuo atveju tas dokumentas turėjo pakliūti arba pas jį, arba pas A. I., tačiau pagal nustatytą tvarką. Dėl strateginio subjekto didelės reikšmės, tai tuo metu pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių subjektų sąrašą, jisai nebuvo priskirtas. Jis buvo priskirtas žymiai vėliau. Kaip ir minėjo, kad kalbant plačiąja prasme apie nacionalinį saugumą, ekonominį saugumą, prie kurio jam teko dirbti, tai be abejo, didelė dalis investicinių projektų yra įvardijami kaip valstybinės reikšmės, strateginės reikšmės. Buvo kalbama, kad tai yra svarbus projektas bendrąja prasme. Be to galiojančiame Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių įstatyme yra daug išvardinta visokių apribojimų, tai 2, 3, 4, 5 straipsniuose, kur pvz. penktam straipsnyje išvardinta visa eilė įmonių su privačiu kapitalu, pvz. (duomenys neskelbtini), berods 7-8 įmonės. Kaip minėjo, ten buvo pasakyta, kad šitoms įmonėms, esant tam tikram nacionalinio saugumo interesui, galima priimti atskirą įstatymą ir numatyti tam tikrus veiklos reikalavimus. Dėl itin didelės finansinės vertės, tai jis nieko negali pasakyti, tai ne jo sektorius. Taip pat atsakė, kad už Viešųjų pirkimų politiką, pirkimo politikos formavimo prasme, ši sritis buvo priskirta ministerijos sekretorei A. M., o už viešųjų pirkimų įgyvendinimą ministerijos viduje buvo atsakingas ministerijos valstybės sekretorius pagal priskirtas funkcijas, už pačių pirkimų organizavimą ministerijos viduje buvo atsakingas jis. Kodėl Mačiulytės parašų niekur nėra, o jo parašai yra? Atsakė, kad politikos formavimas tai yra tam tikrų teisės aktų viešųjų pirkimų srityje ruošimas, teikimas Vyriausybei ir panašiai. Tačiau jie privalo laikytis tų galiojančių teisės aktų, kurie reglamentuoja viešuosius pirkimus. Kaip ir sakė, šiuo atveju buvo vidinis pirkimas, kuris buvo pavestas atlikti Ūkio ministerijai. Dėl Rugsėjo 16 dienos garso įrašo, tai atsakyme yra du tokie dalykai. Pirma, tai yra teikiami svarstyti Vyriausybei ministro kaip politiko pasirašyti dokumentai ir jis (G. M.) privalo, nekeisdamas ministro nuomonės, kaip valstybės tarnautojas pristatyti ministro, kaip politiko norą. Šiuo klausimu prie nutarimo projekto buvo pridėtas išsamus aiškinamasis raštas, kuriuo jis ir rėmėsi. Dar vienas dalykas, dėl praktikos, tai visada tiek ministerijos valstybės sekretorių posėdžiai, tiek šiuo metu, kai ji kancleris, ministerijos darbuotojai, kurie įgalioti už atitinkamą sritį, jam paruošia pažymą, pranešimo tezes, pagal kurias jis ir daro atitinkamą pranešimą. Dar kartą noriu pasakyti, kad dėl A, tai nemaža dalis informacijos aiškinamajame rašte buvo. Dėl Konkurencijos tarybos, dėl tų pastabų, tai kiek jis prisimena, tos pastabos buvo perduotos. Ministerijos sekretorius A. I. raštu kreipėsi su tam tikru vertinimu, negali pasakyti, kiek ten buvo vertinta, ar galutinai. Bet toks kreipimasis į institucijas po valstybės sekretorių posėdžio buvo.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2008-11-18 protokolu (t. I, b.l. 8-9), kuriame užfiksuotas tyrimui reikšmingų dokumentų paėmimas:

1. Iš 2008-01-04 Nešališkumo deklaracijos 1 p. matyti, kad N. P. buvo įsipareigojusi objektyviai, dalykiškai, be išankstinio nusistatymo, vadovaudamasi visų tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principais atlikti Ūkio ministerijos viešojo pirkimo komisijos pirmininko pareigas, tos pačios dienos konfidencialumo pasižadėjimu (1.1 ir 1.2 p.) buvo įsipareigojusi saugoti ir tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais tikslais ir tvarka naudoti visą su pirkimu susijusią informaciją, kuri jai taps žinoma dirbant Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, jai patikėtus dokumentus saugoti tokiu būdu, kad tretieji asmenys neturėtų galimybės su jais susipažinti ar pasinaudoti (t. I, b.l. 14, 15);

2. LR Ūkio ministerijos Teisės ir viešųjų pirkimų departamento nuostatais (patvirtintais LR Ūkio ministro 2007-08-24 įsakymu Nr.4-3490), kad N. P. pagal 4.6. p. privalėjo užtikrinti Ūkio ministerijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų, taip pat pirkimų, susijusių su įstatymų nustatyta valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, vykdymą, pagal 4.7. p. privalėjo užtikrinti, kad Ūkio ministerijos prekių, paslaugų ir darbų pirkimai būtų vykdomi pagal LR Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, pagal 5.6 p. privalėjo pagal kompetenciją teikti konsultacijas Ūkio ministerijos vadovybei, Ūkio ministerijos struktūrinių padalinių bei Ūkio ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų vadovams ir kitiems Ūkio ministerijos ir Ūkio ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų valstybės tarnautojams/darbuotojams, pagal 5.16 p. buvo atsakinga už viešųjų pirkimų dokumentų projektų rengimą ir teikimą Ūkio ministerijos viešojo pirkimo komisijai, pagal 5.19 p. buvo atsakinga už Ūkio ministerijos struktūrinių padalinių pateiktų kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams, techninių specifikacijų atitikimo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo principams tikrinimą, prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų verčių nustatymą, pagal 9 str. buvo atsakinga už departamentui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą (t. I, b.l. 20-23);

3. LR Ūkio ministro 2007-11-06 įsakymu Nr.4-459 dėl funkcijų ir administravimo sričių nustatymo (t. I, b.l. 28-42), jog:

3.1 G. M. pagal 2.3.8 p. buvo atsakingas už ministerijos atliekamus viešuosius pirkimus, privalėjo vykdyti minėto įsakymo 2.3.5 p., įpareigojantį jį (G. M.) koordinuoti ministro Pirmininko ir Vyriausybės pavedimų vykdymą, ... , užtikrinti ministerijos rengiamų sprendimų suderinamumą, 2.3.6 p., įpareigojantį jį koordinuoti ir kontroliuoti, kaip rengiami ir derinami teisės aktų projektai, 2.3.11 p., įpareigojantį jį koordinuoti ir kontroliuoti ministerijos sekretorių veiklą;

3.2 A. J. pagal 2.5.1 p. buvo atsakingas už atitinkančius ministerijos strateginius tikslus ir Vyriausybės programos nuostatas, teisės aktų projektų rengimo ir derinimo organizavimą pagal kompetenciją, pagal 2.5.2 p. buvo atsakingas už nacionalinės energetikos strategijos formavimą, rengimą ir įgyvendinimą, pagal 2.5.4 p. buvo atsakingas už energetikos sektoriaus teisinį ir ekonominį reguliavimą, pagal 2.5.7 p. buvo atsakingas už energetikos investicinių projektų įgyvendinimą, pagal 2.5.12 p. buvo atsakingas už energetikos infrastruktūros plėtojimą, pagal 2.5.13 p. buvo atsakingas už Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planą.

(duomenys neskelbtini)aprašymu, kad G. M. pagal: 6 p. buvo atsakingas už ministerijos administracinių padalinių veiklos koordinavimą ir kontrolę, privalėjo užtikrinti, kad įgyvendinant strateginius veiklos planus būtų optimaliai valdomi, panaudojami finansiniai, materialiniai, intelektualiniai ir informacijos ištekliai, pagal 8 p. privalėjo organizuoti ir koordinuoti ministerijos strateginių veiklos planų rengimą ir jų įgyvendinimą, pagal 9 p. buvo atsakingas už LR Ministro Pirmininko ir LR Vyriausybės pavedimų vykdymo koordinavimą, vadovaujantis ministerijos strateginiais planais ir LR Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėmis privalėjo užtikrinti ministerijos rengiamų sprendimų suderinamumą, pagal 10 p. buvo atsakingas už teisės aktų bei programų projektų rengimo ir derinimo koordinavimą ir kontrolę, pagal 13.1 p. buvo atsakingas už bendros ūkio plėtros politiką ir prioritetų nustatymą, pagal 13.2 p. buvo atsakingas už ministerijos strateginio veiklos plano rengimo ir įgyvendinimo koordinavimą, pagal 13.9 p. administruojamose srityse buvo atsakingas už ryšių su LR Vyriausybe koordinavimą (t. XV, b.l. 91-93).

LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (1997 m. liepos 2 d. Nr. VIII-371) 3 str. 1 d. 1, 4 ir 5 p., kad šie įpareigoja asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimti sprendimus vadovaujantis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai (t. I, b.1.103-104).

LR valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 str. 1 d. 1, 4 ir 9 p., kad valstybės tarnautojas įpareigojamas laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai (t. I, b.l. 105-106).

LR Viešųjų pirkimų įstatymo (1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 1-1491) 3 str. 1 d., kad reikalaujama, jog perkančioji organizacija įpareigojama užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (t. I, b.l. 107-108).

LR Konkurencijos įstatymo (1999 m. kovo 23 d. Nr. VIII-1099) 4 str. 1 d., kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendinantys pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu LR, įpareigojami užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, to paties straipsnio 2 d. nuostatą, viešojo administravimo subjektams draudžiančią priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams (t. I, b.l. 109-110).

LR Koncesijų įstatymo (1996 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1-1510) 14 str. 1 d., kad kriterijai konkurso dalyvių pasiūlymų vertinimui ir palyginimui turi būti taikomi sąžiningai, nediskriminuojant nė vieno konkurso dalyvio (t. XV, b.l. 94-96).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2008-11-18 (9.10-9.50 vai.) protokolu (t. I, b.l. 111-112), kuriame užfiksuotas tyrimui reikšmingų dokumentų paėmimas:

1. LR Ūkio ministerijos Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktoriaus pareigybės aprašymu (patvirtinta LR Ūkio ministro 2008-07-15 įsakymu Nr.4-308), kad N. P. pagal 4 str. privalėjo užtikrinti pagal Ūkio ministerijos kompetenciją rengiamų teisės aktų projektų ir Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės normų atitikimą, pagal 5 str. vykdė funkcijas teisės ir viešųjų pirkimų organizavimo srityje, pagal 7.4. p. buvo atsakinga už Departamento skyrių ar kitų Ūkio ministerijos administracijos padalinių parengtų teisės aktų, raštų, atsakymų ir pažymų, teikiamų Ūkio ministerijos vadovybės vardu, projektų vizavimą, tam, kad užtikrinti jų atitiktį Ūkio ministerijos veiklos sritį reglamentuojamiems teisės aktams, pagal 7.6 p. turėjo pareigą konsultuoti Ūkio ministerijos vadovybę, Ūkio ministerijos administracijos padalinių ir Ūkio ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų valstybės tarnautojus/darbuotojus Departamento kompetencijos klausimais, siekiant užtikrinti priimamų sprendimų teisėtumą, pagal 7.13 privalėjo kontroliuoti LR ūkio ministro įsakymų ir kitų teisės aktų teisėtumą, kad jie atitiktų galiojančius ir/ar aukštesnės galios teisės aktus (t. I, b.l. 136-138);

2. LR Ūkio ministerijos sekretoriaus pareigybės aprašymu, šio IV dalimi „Pagrindinės šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos“, kad A. I. buvo atsakingas už programų, atitinkančių ministerijos strateginius tikslus bei Vyriausybės programos nuostatas, rengimo ir įgyvendinimo organizavimą ir kontrolę (1 p.), teisės aktų, atitinkančių ministerijos strateginius tikslus bei Vyriausybės programos nuostatas teisės aktų projektų rengimo ir derinimo organizavimą (2 p.), Ministro Pirmininko ir Vyriausybės, ministro ir ministerijos valstybės sekretoriaus pavedimų vykdymo organizavimą ir kontrolę (3 p.), privalėjo pagal savo kompetenciją užtikrinti priimtų teisės aktų įgyvendinimą (4 p.), privalėjo koordinuoti energetikos strategijos rengimą ir įgyvendinimą, energetikos teisinį ir ekonominį reguliavimą, energetikos investicinių projektų įgyvendinimą, nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo programą (t. I, b.l. 139-140).

2008-11-18 (8.50-13.50 val.) poėmio protokolu (t. I, b.l. 145-149) ir 2009-08-17 apžiūros protokolu (t. I, b.l. 150-153), kuriame užfiksuotas tyrimui reikšmingų dokumentų paėmimas iš LR Ūkio ministerijos Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktorės N. P.:

1. 2008-02-06 LR Vyriausybės strateginio planavimo komiteto posėdžio protokolu Nr. 7 „Dėl suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje“ („Suskystintų gamtinių dujų terminalas“ toliau - SGD), kur užfiksuotas LR Vyriausybės strateginio planavimo komiteto sprendimas pritarti nuostatai, kad siekiant priimti sprendimą dėl suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje būtina iki 2008 m. gruodžio 30 d. parengti galimybių studiją, pritarti, kad Ūkio ministerija ir aplinkos ministerija organizuotų studijos parengimą ir poveikio aplinkai vertinimą, sudarytų studijos parengimo priežiūros komisiją, įvertintų parengtos studijos rezultatus ir, atsižvelgdamos į juos, pateiktų pasiūlymus dėl juridinio asmens (investuotojo) formavimo (t. I, b.l. 181);

2. Vykdant 2008-02-06 Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdžio protokolo Nr. 7 „Dėl suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje 2.2 punktą“, LR Ūkio ministro 2008-02-27 įsakymu Nr. 4-62, kuomet buvo sudaryta suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje studijos parengimo priežiūros komisija, kurios pirmininku paskirtas A. I. (t. II, b.l. 101).

3. 2008-07-09 įvyko studijos parengimo priežiūros komisijos posėdžio protokolu, kuomet buvo svarstyta SGD importo terminalo įrengimo Lietuvoje galimybių studijos tarpinė ataskaita ir buvo nuspręsta grąžinti ataskaitą rengėjams tobulinti, pasiūlant ataskaitą pildyti, pateikti naujų duomenų ir kt. (t. II, b.l. 152-155).

4. Vyriausybės kanclerio 2008-09-04 pavedimu Nr. 17-5882 Ūkio ministerijai dėl nutarimo dėl bendrovės steigimo pateikimo iki 2008-09-22, tą pačią dieną A. I. pavizuotas vykdymui N. B. (t. I, b.l. 182; t. III, b.l. 79, 80);

5. 2008-09-04 d. 12 val. 28 min. elektroninio pašto laišku, kuriuo suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje studijos parengimo priežiūros komisijos nariai pakviesti dalyvauti komisijos posėdyje, kuris įvyks 2008-09-05 d. 13 val. (t. II b.l. 149);

6. N. B. ir D. P. rengtais, A. I. 2008-09-08 vizuotais dokumentais:

6.1 LR Ūkio ministerijos 2008-09-08 lydraščiu Nr. (30.2-63)-3-5865 Teisingumo, Finansų, Aplinkos, Susisiekimo ministerijoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuriame nurodoma, kad 2008-02-27 Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-62 sudaryta Studijos parengimo priežiūros komisija 2008-09-05 posėdyje išnagrinėjo SGD importo terminalo vystymo bendrovės steigimo klausimą ir pritarė šios bendrovės steigimui kartu su A (t. I, b.l. 183-184);

6.2 priedu prie minėto rašto - LRV nutarimo dėl valstybės turto investavimo projektu, kurio 1 punktu numatytas nutarimas perduoti Ūkio ministerijai 80 tūkst. litų biudžeto asignavimų steigiamai kartu su privačiais juridiniais asmenimis UAB Gamtinių dujų terminalas (t. I, b.l. 185);

6.3 sprendimo projekto poveikio bazinio vertinimo pažyma (t. I, b.l. 186 - 188);

6.4 aiškinamuoju raštu, kuriame nurodoma, kad planuojamos steigti bendrovės pavadinimas UAB Gamtinių dujų terminalas, statusas - uždara akcinė bendrovė, įstatinis kapitalas 100 tūkst. lt, planuojama apyvarta iki 5 mlrd. kub. m. gamtinių dujų, projektą tikslinga vykdyti su privačiu investuotoju - A; siūlomas valstybei ir A priklausančių akcijų santykis 80 ir 20 proc, atitinkamai valstybė turėtų įnešti 80 tūkst. Lt, o A - 20 tūkst. Lt. Įstatinio kapitalo formavimui (t. I, b.l. 189-190);

6.5. LR ŪM SGD terminalo statybos priežiūros komisijos posėdžio 2008-09-05 protokolu, pasirašytu komisijos pirmininko A. I., kuriame fiksuotas nutarimas, tęsiant viešo ir privataus sektorių partnerystės modelio taikymą tarp valstybės ir A bei įvertinus SGD terminalo įrengimo galimybių studijos pirmo etapo rezultatus, taip pat Nacionalinės energetikos strategijos (toliau - NES) nuostatas, NES įgyvendinimo plano priemones, konstatuoti, kad siekiant tolesnio projekto įgyvendinimo, tikslinga įkurti projekto įgyvendinimo bendrovę B (t. I, b.l. 191-192).

7. (duomenys neskelbtini)2008-09-16 pasitarimo protokolo Nr. 38 išrašu, kuriame fiksuotas sprendimas siūlyti nutarimo dėl valstybės turto investavimo (Nr.8-1219N) projektą papildomai suderinti su Europos teisės departamentu, Viešųjų pirkimų tarnyba ir Konkurencijos tarnyba; įvertinti Teisingumo ministerijos, Finansų ministerijos ir Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento pastabas, taip pat pateiktas ir pasitarime; patikslintą ir suderintą projektą svarstyti Vyriausybės posėdyje (t. I, b.l. 193);

8. Ūkio ministerijai pateikus Nutarimo projektą, sprendimo projekto poveikio bazinio vertinimo pažymą, aiškinamąjį raštą ir studijos parengimo priežiūros komisijos 2008-09-05 posėdžio protokolą Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (t. I, b.l. 194-198), gautomis:

8.1 Europos teisės departamento pastabomis, kad partneris, kuris dalyvaus bendroje valstybės ir privataus kapitalo bendrovėje ir sieks jos tikslų, turėtų būti parenkamas laikantis skaidrios ir konkurencijos reikalavimus atitinkančios procedūros, kad suinteresuotiems privatiems subjektams galimybė dalyvauti tokioje partnerystėje turėtų būti sudaryta lygiomis sąlygomis, kad užtikrinant viešumą pranešimas apie galimybę dalyvauti partnerystėje, su kuriuo galėtų susipažinti potencialiai suinteresuotos šalys, turėtų būti paskelbtas prieš atrenkant privačiojo sektoriaus partnerį (t. I, b.l. 199-200);

8.2 LR Konkurencijos tarnybos pastaba, kad privatus investuotojas turėtų būti parinktas konkurso būdu (t. II, b.l. 1);

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. 927 dėl valstybės turto investavimo, kuris 2008-09-27 buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“ (t. II, b.l. 2), tekstu, 2008-09-19 vizuotas Ministro Pirmininko patarėjo A. J. ir Ekonomikos ir transporto skyriaus patarėjo G. V., 2008-09-22 N. P. (t. II, b.l. 4);

10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo valstybės turto investavimo projektu (2) Nr. 8-1219N, kuriame numatyta kitus bendrovės dalyvius parinkti konkurso būdu, 2008-09-19 vizuotas ŪM sekretoriaus A. I. ir LR ŪM Teisės ir viešųjų pirkimų departamento Teisėkūros ir teisės taikymo skyriaus vedėjos L. L. (t. II, b.l. 5);

11. A. I. 2008-09-17 vizuotu Ūkio ministerijos 2008-09-17 raštu Nr. (30.1-63)-3-6098 bei kartu su šiuo raštu teikiamais priedais (t. II, b.l. 14-21), kad buvo teikiamas svarstymui Vyriausybės nutarimo projektas (t. II, b.l. 15), aiškinamuoju raštu (t.II, b.l. 16-17) siūlant steigti uždarą akcinę bendrovę Gamtinių dujų terminalas, įstatinis kapitalas 100 tūkst. lt, planuojama apyvarta iki 5 mlrd. kub. m. gamtinių dujų, projektą tikslinga vykdyti su privačiu investuotoju - A, siūlomas valstybei ir A priklausančių akcijų santykis 80 ir 20 proc, atitinkamai valstybė turėtų įnešti 80 tūkst. Lt, o A - 20 tūkst. Lt. įstatinio kapitalo formavimui; derinimo pažyma, pateikiant UAB Gamtinių dujų terminalas steigimo sutarties projektą (t. II, b.l. 18).

12. LR Teisingumo ministerija 2008-09-15 raštu Nr. (1.7)-7R-7922, kuriuo Ūkio ministerijai pateikė pastabas dėl LRV nutarimo projekto, tarp kurių siūlymas tikslinti projekto 1 punktą dėl frazės „kartu su privačiais juridiniais asmenimis“, taip pat siūlymas apsvarstyti, ar investavimo partnerio pasirinkimas ne konkurso būdu yra suderinamas su Europos Sąjungos bei Lietuvos teisės aktais, siūlymas suderinti projektą su Konkurencijos taryba bei Europos teisės departamentu (t. II, b.l. 24-25).

13. B steigimo sutarties projektu, kad šis projektas buvo paruoštas jau 2008-09-05, sutartimi buvo numatyta privataus juridinio asmens steigimas kartu su A (t. II, b.l. 26-29).

14. LRV 2008-09-18 posėdžio protokolo Nr. 39 išrašu, kad priimti Ūkio ministerijos parengtą nutarimo projektą ir jį, šios ministerijos patikslintą atsižvelgiant į Europos teisės departamento pastabą, pateikti Ministrui Pirmininkui pasirašyti (t. II, b.l. 30).

15. LR ŪM Energetikos ir išteklių departamento Dujų ir vietinių išteklių skyriaus vedėjo N. B. 2008-10-02 tarnybiniu pranešimu ministerijos valstybės sekretoriui G. M., kuriame nurodyta, kad LRV 2008-09-18 priėmė nutarimą „Dėl valstybės turto investavimo“, kuriuo 80 tūkst. Lt skiriama kaip įnašas steigiant B, prašoma leisti pirkimą vykdyti apklausos būdu; tarnybinis pranešimas tą pačią dieną vizuotas A. I.; taip pat yra 2008-10-03 G. M. viza „Suderinta“ ir rankraštinis prierašas „privačiam investuotojui parinkti“ (t. II b.l. 33).

16. LR Ūkio ministerijos 2008-10-03 raštu Nr. (30.2-63)-3-6481, pasirašytu A. I., adresuotu pagal sąrašą, niekieno nepasirašytu adresatų sąrašu (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos pakviesta dalyvauti steigiant (duomenys neskelbtini); pasiūlymų pateikimui nustatytas terminas iki 2008-10-08, nustatyta sąlyga pateikiant pasiūlymą vadovautis pridedamomis Suskystintų gamtinių dujų importo terminalo projektą vystysiančios bendrovės privataus akcininko parinkimo sąlygomis, iš kurių matyti, kad kartu su pasiūlymu turi būti pateikta projekto vystymo koncepcija ir jos technologinis ir ekonominis pagrindimas, aprašytas projekto įgyvendinimas, nurodytas planuojamo gamtinių dujų terminalo pajėgumas, projekto įgyvendinimo terminai ir etapai, gamtinių dujų įsigijimo ir pardavimo schemos, turi būti apibudintas prognozuojamas verslo modelis, turi būti nurodyti tolimesnio dalyvavimo sekančiuose projekto vystymo etapuose ketinimai, galimi savo investicijų ir su tuo susijusių verslo rizikų įsipareigojimai (3.4 p.), turi būti vadovaujamasi Ūkio ministerijos užsakymu atlikta studija „Suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje galimybių studija (3.5 p.), nurodytas planuojamo investuoti į projekto įgyvendinimą nuosavo kapitalo dydis (3.6 p.) (t. II b.l. 34-39).

17. AB „LD“ 2008-10-08 raštu Nr. 7-11-1295, kuriame nurodyta, kad kvietime nurodyta studija nėra baigta; kvietime nurodytų dokumentų paruošimui reikalinga žinoti SGD terminalo reguliavimo taisykles, kurios nepradėtos ruošti, be to minėti dokumentai turi būti patvirtinti bendrovės Valdybos; kvietimas neaiškus, ar projekto vystymui siekiama parinkti vieną ar kelis privačius partnerius jiems perleidžiant 20 proc. naujos bendrovės akcijų; mano, kad nurodyta konkursinių pasiūlymų pateikimo data 2001-10-08, 16. val. 55 min., atsižvelgiant į prašomų pateikti dokumentų apimtį bei finansinius įsipareigojimus yra spausdinimo klaida (t. II, b.l. 40); į tai atsakytu Ūkio ministerijos 2008-10-10 raštu Nr. (30.2-63)-3-6651, vizuotu N. P., N. B. ir K. Š., kad pasiūlymų parengimui suteiktas laikas yra pakankamas (t. II, b.l. 46).

18. Vieninteliu A pateiktu pasiūlymu (t. II, b.l 41-44); Ūkio ministerijos Dujų ir vietinių išteklių skyriaus vedėjo N. B. 2010-10-10 surašyta tiekėjų apklausos pažyma, kurią tą pačią dieną pavizavo N. P. ir A. I., o G. M. ją patvirtino (t. II, b.l. 47-48).

19. Ūkio ministerijos 2008-10-10 raštu Nr. (30.2-63)-3-6667, kuriuo A pakviesta atvykti 2008-10-13 pasirašyti su B steigimu susijusius dokumentus (t. II, b.l. 49).

20. Kitoms įmonėms, kurios buvo kviečiamos teikti pasiūlymus dėl įmonės steigimo, apie priimtus konkurso rezultatus, 2008-10-15 raštu (t. II, b.l. 50); 2008-10-13 pasirašyta sutartimi su A (t. II, b.l. 51-54); Pažymėjimu, spaudu, jog 2008-10-15 B įregistruotas juridinių asmenų registre (t. II b.l. 55-65).

Europos teisės departamento 2008-11-11 raštu Nr. NR-1045, kad galimybių studijos dėl SGD importo terminalo projekto vystymo ataskaita buvo svarstyta jau po LRV nutarimo priėmimo, t.y. 2008-10-22 (t. II, b.l. 168 - 170).

Koncerno „Achemos grupė“ 2008-09-03 raštu Nr. 1691, adresuotu LR Ministrui Pirmininkui, kad šiame rašte esantys duomenys identiški duomenims, esantiems LR Ūkio ministerijos rengtuose dokumentuose:

planuojama apyvarta iki 5 mlrd. kub. m. gamtinių dujų; projektą tikslinga vykdyti su privačiu investuotoju - A; siūlomas valstybei ir A priklausančių akcijų santykis 80 ir 20 proc; siūloma suformuoti 100 tūkst. Lt. bendrovės įstatinį kapitalą, kuris turėtų didėti iki 250-300 mln. Litų (t. III, b.l. 81).

LR Ūkio ministerijos viešųjų pirkimų registracijos žurnalo išrašu apie LR ŪM vykdytus viešuosius pirkimus laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-11-12, kad jame nėra įrašų apie apklausą dėl privataus investuotojo parinkimo steigiant B (t. III, b.l. 106-116).

2008-11-18 kratos protokolu, kuomet užfiksuotas kompiuterio „IBM thinkpad X41“ paėmimas iš N. P. (t. III, b.l. 121-123)

2008-11-21 apžiūros (t. III, b.l. 125-129), 2008-12-02 papildomos apžiūros (t. III, b.l. 130) bei 2009-11-30 apžiūros (t. III, b.l. 132-134) protokolais, kuomet užfiksuota, kad N. P. naudotame kompiuteryje yra tokie tyrimui reikšmingi duomenys:

1. kataloge C:\Documents and Settings\n.pazusiene\Local Settings\ApplicationData\ Microsoft\Outlook\ su programine įranga „Microsoft Outlook 2003“ atidarius Outlook.pst bylą kataloge „Inbox“ tyrimui reikšmingais laiškais:

1.2 N. P. A. L. ir J. J. 2008-09-01 d. 10.05 val. išsiųstas elektroninis laiškas su tekstu „Laba diena. Siunčiu kai kurias pastabas dėl sutarčių“. J. J. 2008-09-01 d. 10.06 val. elektroniniu laišku atsakė „Aciu, gavome“ (atsakymo data nurodoma 2008-08-31, tačiau apžiūros metu naudojant „Message options“ peržiūrą nustatyta, jog tikroji siuntimo data yra 2008-09-01, o data 2008-08-31 yra tiesiogiai susijusi su siuntėjo kompiuteryje nustatyta data) (t. III, b.l. 138);

1.3 J. J. N. P. 2008-09-04 d. 10.11 val. išsiųstas elektroninis laiškas su tekstu (duomenys neskelbtini). Prie laiško pridedamas priedas „Rasto premjerui projektas 20080902.doc“, iš kurio matyti, kad jo tekstas analogiškas koncerno (duomenys neskelbtini)2008-09-03 rašto Nr. 1691, adresuoto LR Ministrui Pirmininkui, turiniui (planuojama apyvarta iki 5 mlrd. kub. m. gamtinių dujų; projektą tikslinga vykdyti su privačiu investuotoju - AB B; siūlomas valstybei ir A priklausančių akcijų santykis 80 ir 20 proc; siūloma suformuoti 100 tūkst. Lt. bendrovės įstatinį kapitalą, kuris turėtų didėti iki 250-300 mln. litų ir kt.) (t. III, b.l. 139-141);

1.4 J. J. D. G. ir P. N. 2008-09-05 d. 11 val. 02 min. išsiųstas elektroninis laiškas pavadinimu „aiškinamojo rasto projektas“. Laiške nurodoma, kad siunčiamas LRV nutarimo aiškinamojo rašto projektas, parengtas pagal vakarykštį pasitarimą, taip pat pridedami UAB Gamtiniu duju terminalas įstatų bei stiegimo sutarties projektai“. Prie laiško pridedami priedai: „aiškinamojo rasto projektas 2008-09-04.doc“; „GDT istatu projektas 080905.doc“; „GDT steigimo sutarties projektas 080905.doc“, iš kurių matyti, kad aiškinamojo rašto turinys beveik identiškas (su nežymiais rašybos taisymais nekeičiant esmės) aiškinamajam raštui, kuris LR Ūkio ministerijos 2008-09-08 lydraščiu Nr. (30.2-63)-3-5865 buvo siunčiamas Teisingumo, Finansų, Aplinkos, Susisiekimo ministerijoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kuris 2008-09-08 buvo vizuotas A. I.; iš įstatų projekto matyti, kad jis jau buvo parengtas 2008-08-13, t.y. dar net nesant LRV pavedimo dėl nutarimo projekto rengimo; iš sutarties projekto matyti, kad jis buvo parengtas jau 2008-09-05, pagal jį numatomas (duomenys neskelbtini)steigimas kartu su A (t. III, b.l. 142-157);

1.5 Nemuno B. N. P. 2008-10-09 d. 14.04 val. išsiųstas elektroninis laiškas pavadinimu „paaiškinimas LD.doc“ su priedu „paaiškinimas LD.doc“. Priedo tekstas beveik identiškas Ūkio ministerijos 2008-10-10 raštui Nr. (30.2-63)-3-6651, pasirašytu ministerijos sekretoriaus A. D., akcinei bendrovei „LD“ išsiųstam atsakymui į 2008-10-08 raštą Nr. 7-11-1295, išskyrus datą (esančiame kompiuteryje nurodoma 2008-10-09) ir pasirašantį asmenį (kompiuteryje nurodomas ministerijos valstybės sekretorius G. M.) (t. III, b.l. 158-159);

1.6 D. P. N. P. 2008-10-10 d. 13.29 val. siųstas elektroninis laiškas „RE: GDT steigimo dokumentu paketas“ su priedais „v-bo posedis.doc“; „istat.doc“; „steigim. sutart. proj.doc“; „VASsprend.proj.doc“, kuriuose pažymėti pataisymai, siūlymai ir komentarai dėl B steigimo sutarties, įstatų ir kitų su šios bendrovės steigimu susijusių dokumentų; taip pat iš to paties elektroninio laiško matyti, kad minėtų steigimo dokumentų paketą 2008-10-10 d. 10.19 val. D. P. išsiuntė N. P., o šiai tos pačios dienos 8.30 val. - J. J.; J. J. išsiųstame elektroniniame laiške taip pat nurodyta, kad sutartis jau pasirašyta Sirvydžio (prok. past. - A generalinis direktorius) (t. III, b.l. 160-177);

1.7 J. J. N. P. 2008-10-10 d. 13.46 val. išsiųstas elektroninis laiškas su tekstu „Manyciau tikslinga butu sulaukti pastabu is RC ir tada pasidaryti apibendrinta varianta“. Šis laiškas rašytas atsakant į N. P. elektroninį laišką, išsiųstą J. J. 2008-10-10 d. 13.31 val., kuriuo šiam asmeniui buvo išsiųstos pastabos dėl GDT steigimo dokumentų paketo (t. III, b.l. 178-179);

1.8 N. P. J. J. 2008-10-10 d. 13.52 val. išsiųstas elektroninis laiškas, kuriuo informavo, kad pastabos jau buvo išsakytos ir reikia poros valandų pataisymams; J. J. tos pačios dienos 13.56 val. atrašė „Aišku, laukiame“ (t. III, b.l. 180-181).

2. N. P. kompiuteryje, kataloge C:\Documents and (duomenys neskelbtini) su programine įranga „Microsoft Outlook 2003“ atidarius Outlook.pst bylą kataloge „Sent Items“ tyrimui reikšmingais laiškais:

2.1 N. P. J. J., B. N. ir A. I. 2008-10-09 d. 10.03 val. išsiųstais dokumentais pavadinimu „Check list (08-10-09).doc“, atspausdinus kurį matyti, jog tai preliminarus 2008 metų spalio mėnesio planas steigiant UAB; iš šio plano matyti, kad numatomas tik vienas potencialus dalyvis - „Achema“, su kuriuo bus pasirašyti steigimo dokumentai; taip pat iš šio laiško matyti, kad jau planuojamas naujai steigiamos bendrovės įstatinio kapitalo didinimas (t. III, b.l. 182-188);

2.4 N. P. J. J. 2008-10-10 d. 10.57 val. išsiųstas elektroninis laiškas, kuriuo informuojama, kad ji kalbėjo su V. A. ir išsiuntė jai projektus (t. IV, b.l. 6);

2.5 N. P. V. A. 2008-10-10 d. 11.12 val. išsiųstas elektroninis laiškas su priedais, identiškas išsiųstam tos pačios dienos 10.56 val. (2.3 p.), tik šiuo laišku N. P. pakoregavo išsiuntimo adresatą iš (duomenys neskelbtini)į (duomenys neskelbtini). (t. IV, b.l. 7);

2.6 N. P. J. J. 2008-10-10 d. 13.31 val. išsiuntė elektroninį laišką pavadinimu „RE: GDT steigimo dokumentu paketas“, kuriuo persiuntė D. P. tos pačios dienos 13.29 val. jai atsiųstus steigimo sutarties, įstatų ir kitų su bendrovės steigimu susijusių dokumentų projektus su pastabomis (analogiškas laiškas rastas kataloge „Inbox“ 1.6 p.) (t. IV, b.l. 8);

2.7 N. P. N. B. 2008-10-10 d. 13.35 val. išsiųstas elektroninis laiškas pavadinimu „FW:įsakymas dėl viešųjų pirkimų (4-437)“, kuriuo ji nusiuntė N. B. LR Ūkio ministerijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, tiekėjų apklausos pažymos blanką Ūkio ministro 2008-09-26 įsakymo Nr. 4-437 „Dėl Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2007 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 4-533 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos viešųjų pirkimų atlikimo“ pakeitimo“ (t. IV, b.l. 9-34);

2.8 N. P. J. J. 2008-10-10 d. 13.52 val. pavadinimu „RE: GDT steigimo dokumentų paketas“ išsiųstas elektroninis laiškas be priedų, kuriuo ji informuoja „Jau telefonu sukritikavo ir susakė pastabas. Man reikia pora valandų pataisyti viską“ (t. IV, b.l. 35-36); šis laiškas yra dalis susirašinėjimo tarp jos ir J. J. 2008-10-10 d. dėl B steigimo dokumentų rengimo, kuris taip pat yra kataloge „Inbox“, 1.8 p., (t. III, b.l. 180-181);

2.9 Tęsdama 2008-10-10 d. susirašinėjimą elektroniniu paštu su J. J., N. P. tos pačios dienos 14.12 val. išsiunčia jam elektroninį laišką, kad turi išbėgti ir projektus atsiųs rytoj iš ryto (t. IV, b.l. 37-38).

3. N. P. kompiuteryje, kataloge C:\Documents and (duomenys neskelbtini)su programine įranga „Microsoft Outlook 2003“ atidarius Archivel.pst bylą kataloge „Dujų terminalas“ tyrimui reikšmingais laiškais:

3.1 N. P. A. L. ir J. J. 2008-09-01 d. 10.05 val. išsiųstas elektroninis laiškas su tekstu „Laba diena. Siunčiu kai kurias pastabas dėl sutarčių“ bei priedu „pastabos dėl AB LDujos sutarties (08 09 01)“, peržiūrėjus kurį nustatyta, kad jis pavadintas „Pastabos dėl AB „LD: akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ir jos priedų“ (t. IV, b.l. 39-41);

3.2 Analogišką laišką N. P. tos pačios dienos 13.46 val. išsiuntė elektroniniu laišku A. I. (t. IV, b.l. 42);

3.3 N. P. J. J. ir A. I. 2008-10-02 d. 9.18 val. išsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad atsiunčia preliminarų veiksmų planą (dėl Terminalo bendrovės steigimo); prie laiško pridėtas priedas pavadinimu „Check list (08-10-02)“, kurį atidarius matosi, kad jau 2008-10-02, t.y. dar net N. B. nesurašius tarnybinio pranešimo dėl viešo pirkimo organizavimo ir įmonių pakvietimo dalyvauti pirkime, B jau buvo numatytas kaip vienintelis potencialus dalyvis ir laimėtojas, su kuriuo bus formuojamas steigiamos bendrovės įstatinis kapitalas, pasirašyti steigimo dokumentai ir t.t.; taip pat iš šio laiško matyti, kad jau planuojamas naujai steigiamos bendrovės įstatinio kapitalo didinimas (t. IV, b.l. 43-49);

3.4 J. J. N. P. 2008-10-10 d. 08.30 val. išsiųstas elektroninis laiškas, nuo kurio tą dieną prasidėjo susirašinėjimas tarp minėtų asmenų; prie šio laiško pridedami priedai: „GDT steigimo sutarties projektas 08-10-09.doc; „GDT STS del stebėtoju tarybos pirmininko ir valdybos rinkimu.doc“; „GDT VS del valdybos pirmininko rinkimo ir vadovo paskyrimo.doc“; „GDT istatu projektas 08-10-09.doc“; „GDT steigiam susirinkimo sprendimo projektas.doc“. (t. IV, b.l. 50).

Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notaro S. S. 2008-11-18 pateiktais su B steigimu ir įregistravimu susijusiais dokumentais (t. IV, b.l. 79-125) , jog įsteigus B A. I. buvo paskirtas B Stebėtojų tarybos pirmininku (t. IV, b.l. 88-91, 93, 94, 97-100).

Reikalaujamų daiktų pateikimo 2008-11-18 protokolu, tyrimą atliekantiems pareigūnams pateiktu A. I. kompiuteriu „DELL LATITUDE/ D600“, serijinis Nr.CN-OX2034-48643-3LO-6934 (t. IV, b.l. 127).

2008-11-18 apžiūros (t. IV, b.l. 128-131) ir 2009-10-26 apžiūros (t. IV, b.l. 133-134) protokolais, kuriuose užfiksuota, kad A. I. naudotame kompiuteryje kataloge D:\a.I_outlook su programine įranga „Microsoft Outlook 2003“ atidarius mail.pst bylą matyti 5 katalogai: „Deleted Items (1643) “, „Inbox (17)“, „Juodraščiai (2)“, „Outbox“ ir „Sent Items“; šiuose tyrimui reikšmingais duomenimis:

1.1. J. J. A. I. 2008-08-14 d. 09.19 val. išsiųstas elektroninis laiškas pavadinimu „terminalo SPV dokumentai“. Šiuo laišku J. J. atsiuntė 4 dokumentinius priedus – akcininkų sutarties projektą SPV įstatų projektą SPV steigimo sutarties projektą veiksmų planą nurodydamas, kad dokumentai siunčiami p. Arūno pavedimu. Iš siųstų dokumentų turinio matyti, kad jau tuo metu buvo planuojamas steigimas uždarosios akcinės bendrovės, kuri statytų suskystintų gamtinių dujų importo terminalą ir jį eksploatuotų, užsiimtų gamtinių dujų perdavimu, skirstymu, laikymu, skystinimu ir su tuo susijusia veikla, rengiami su steigimu susiję dokumentai, planuojamas AB „LD“ akcijų investavimas naujai steigiamos bendrovės įstatiniam kapitalui didinti (t. IV, b.l. 137-169);

1.2. N. P. A. I. 2008-09-01 d. 13.46 val. išsiųstas elektroninis laiškas su priedu „pastabos dėl (duomenys neskelbtini) (08 09 01)“, peržiūrėjus kurį nustatyta, kad jis pavadintas „Pastabos dėl AB „LD: akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ir jos priedų“ (t. IV, b.l. 170-172);

1.3. N. P. J. J. ir A. I. 2008-10-02 d. 9.18 val. išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad atsiunčia preliminarų veiksmų planą (dėl Terminalo bendrovės steigimo); prie laiško pridėtas priedas pavadinimu „Check list (08-10-02)“, kurį atidarius matosi, kad tai preliminarus pagrindinių veiksmų planas steigiant bendrovę su B ir jau 2008-10-02, t.y. dar net N. B. nesurašius tarnybinio pranešimo dėl viešo pirkimo organizavimo ir įmonių pakvietimo dalyvauti pirkime, B jau buvo numatytas kaip vienintelis potencialus dalyvis ir laimėtojas, su kuriuo bus formuojamas steigiamos bendrovės įstatinis kapitalas, pasirašyti steigimo dokumentai ir t.t.; taip pat iš šio laiško matyti, kad jau planuojamas naujai steigiamos bendrovės įstatinio kapitalo didinimas (t. IV, b.l. 173-179);

1.4. N. P. J. J., N. B. ir A. I. 2008-10-09 d. 10.03 val. išsiųstas elektroninis laiškas su priedu „Check list (08-10-09)“, kurį atidarius matosi, kad tai preliminarus pagrindinių veiksmų planas steigiant bendrovę su B, planuojami atlikti veikusia identiški 2008-10-02 planui, tik išbraukti 5 ir 10 punktai („Ūkio ministro įsakymas dėl steigimo ir pinigų pervedimo“ ir „Pasirašomi UAB įstatai“) ir sutrumpinti kai kurie planuojamų atlikti veiksmų terminai: terminas pasiūlymų pateikimui sutrumpintas nuo 9 d. iki 8 d. 16.55 val., terminas ekspertų siūlomų vertinimų pateikimui ir valstybės sekretoriaus tvirtinimui nuo 2008 m. spalio 10 d. iki spalio 9 d. 17 val., pasiūlymo išsiuntimo laimėtojui terminas nuo spalio 13-14 d. iki spalio 10 d. (t. IV, b.l. 180-186);

1.5. N. B. A. I. ir kitiems SGD terminalo galimybių studijos komisijos nariams 2008-10-16 d. 9.53 val. išsiųstas elektroninis laiškas, iš kurio matyti, kad Ūkio ministerijos pareigūnams rengiant LRV nutarimo projektą galimybių studijos galutinės ataskaitos dar nebuvo (t. IV, b.l. 187);

2.1. A. I. V. N. ir R. S. 2008-09-05 d. 11.03 val. išsiųstas elektroninis laiškas, iš kurio matyti, kad rengdamas SGD terminalo galimybių studijos komisijos posėdį, o vėliau dalyvaudamas rengiant LRV nutarimo projektą, A. I. žinojo, kad galimybių studijos ataskaita nėra paruošta ir priimta, parengta tik tarpinė ataskaita (t. IV, b.l. 188);

3.1. Ž. J. A. I. ir kitiems SGD terminalo galimybių studijos komisijos nariams 2008-09-04 d. 13.28 val. ir 15.11 val. išsiųsti elektroniniai laiškai, kurie taip pat patvirtina, kad rengdamas SGD terminalo galimybių studijos komisijos posėdį, o vėliau dalyvaudamas rengiant LRV nutarimo projektą, A. I. žinojo, kad galimybių studijos ataskaita nėra paruošta ir priimta, parengta tik tarpinė ataskaita (t. IV, b.l. 190, 191);

3.2. J. J. A. I. ir N. B. 2008-09-05 d. 08.40 val. siųstas elektroninis laiškas pavadinimu „posėdžio protokolas“ su priedu „080905 UKMIN Priežiūros komisijos protokolas Nr.3.doc“, kurį atidarius matyti, kad tai A. I. atsiųstas dar neįvykusio (posėdis buvo rengiamas 13 val.) SGD Studijos parengimo priežiūros komisijos posėdžio protokolo projektas, kuriame jau iš anksto numatyta kas ir kaip turi pasisakyti (pasisako A. I. ir koncerno (duomenys neskelbtini) R. S., A. I. siūlo pritarti iniciatyvai steigti bendrovę kartu su A), kad vienu iš punktų turėtų būti įtvirtintas nutarimas „Pritarti viešojo ir privataus sektorių partnerystės modelio taikymui steigiamos bendrovės atžvilgiu, privačiuoju partneriu siūlant (duomenys neskelbtini) (t. IV, b.l. 192-194).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau- LRV) 2008-12-11 raštu Nr.14-7984 (t. V, b.l. 66) pateiktais dokumentais:

1. 2008-09-16 Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ministerijų valstybės sekretorių pasitarimo protokolu Nr. 38, kad 15 klausimu buvo svarstomas klausimas dėl valstybės turto investavimo, pranešėjas G. M., nuspręsta siūlyti nutarimo dėl valstybės turto investavimo projektą papildomai suderinti su Europos teisės departamentu, Viešųjų pirkimų tarnyba ir Konkurencijos tarnyba; įvertinti Teisingumo ministerijos, Finansų ministerijos ir Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento pastabas, taip pat pateiktas ir pasitarime; patikslintą ir suderintą projektą svarstyti Vyriausybės posėdyje (t. V, b.l. 74-79);

2. 2008-09-18 LRV posėdžio protokolu Nr. 39, kad 22 klausimu buvo svarstomas LRV nutarimas dėl valstybės turto investavimo, nuspręsta priimti Ūkio ministerijos parengtą nutarimo projektą ir jį, šios ministerijos patikslintą atsižvelgiant į Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos pastabą, pateikti Ministrui Pirmininkui pasirašyti (t. V, b.l. 67-73);

3. Kompiuterine laikmena, - LRV posėdžio, vykusio 2008-09-18 garso įrašu, kurį išklausius (surašant pokalbius t. V, b.l. 80-81) nustatyta, kad tyrimui reikšmingu klausimu pasisako (duomenys neskelbtini)G. K. (toliau G.K.), (duomenys neskelbtini)V. N. (V.N.) ir (duomenys neskelbtini) D. K. (D.K.):

3.1 nuo 00:00:00 iki 00:00:33 : G. K.- Gerbiami kolegos, Vyriausybės nariai, centrinio banko, valstybės kontrolės pavaduotojai, vyriausybės atstovai, apskričių viršininkai, turim labai nedidelę persvarą kvorume ir turbūt reikėtų pradėti nuo posėdžio. Sutinkam? Gerai, tai dabar dėl darbotvarkės klausimų. Ar turit pasiūlymų? Pirma posėdis. Nu, aišku, turbūt kaip visada į visus. Taip, prašau, kancleris norėjo;

3.2 nuo 00:01:28 iki 00:01:50: V. N.- Posėdis šiandien dienos, Vyriausybės posėdį norėčiau įtraukti klausimą dėl lėšų perskirstymo tarp dviejų Ūkio ministerijos programų, tam kad iš už laisvus pinigus nupirkti daugiau valstybės atsargų naftos produktų ir į posėdžio darbotvarkę norėčiau įtraukti klausimą dėl privataus kapitalo investavimo, čia eitų kalba apie skystų dujų terminalą;

- G. K.- Ačiū. Linkim sėkmės komisijai dirbant. Gerbiami kolegos mes baigėm tą darbotvarkės dalį, kuri yra ne raudonose papkėse, taip galėčiau pasakyti trumpai. Ir dėkojam tiems kas jau nedalyvaus mūsų tolesniame posėdyje ir pasitarime. Ne, tai posėdis dar nesibaigė. Posėdis nesibaigė, nes šitas klausimas yra posėdžio darbotvarkėje. Prašau ministre. Tai dar vienas klausimas.

- V. N. - Kolegoms išdalinta prie pasitarimo medžiagos, bet jeigu galima būtų įkelt į posėdį.

- G. K. - Prašau.

- V. N. - Tai klausimas būtų dėl skystųjų dujų terminalo statybos. Ir būtų čia sprendimas toks, kad Vyriausybė investuoja 80 (aštuoniasdešimt) tūkstančių į tokios naujos bendrovės steigimą ir 20 (dvidešimt) tūkstančių įneš privatus investuotojas. Teisės departamento pagrindinė pastaba tokia, kad tą privatų reikėtų parinkti konkurso būdu. Tai mes ir nutarime šiandien ir prašome, kad privatų parinkti konkurso būdu. Ir mes tą padarysime, procedūros esmė buvo tokia, pasiūlymo. Tai jeigu galime gauti pritarimą teisės departamento, nes akcentas buvo toks, būtent jų išvadoje.

- G. K. - Ne tai aš. Jo, aišku, konkurso būdu. Tai nėr kito klau. Nėr nėr niekas. (Neaiškiai).

- D. K. - Tai jeigu galima tada vieną sakinį.

- G. K. - Prašau.

- D. K. - Iš tikrųjų Europos Komisija labai tai žiūri skaudžiai į tokius dalykus.

- G. K. - Taip, taip, taip.

- D. K. - O ta patirtis yra tokia. Tai nustatykite Ministre kvalifikacinius reikalavimus.

- V. N. - Taip mes (neaiškiai) fiksuojant, kad konkurso būdu.

- G. K. - Kolegos, su Europos teisės departamento esmine pastaba.

- V. N. - Atsižvelgti. Taip.

- G. K. - Galime pritart. Galim. Ačiū pritariam ir pereinam prie pasitarimo darbotvarkės (t. V, b.l. 80-81, kompaktinė plokštelė su užrašu „Verbatim CD-R 24x210 MB 2008.09.18 Vyriausybės posėdis“).

LRV 2009-05-15 raštu Nr.35-3083 pateiktais dokumentais ir ministerijų valstybės sekretorių 2008-09-16 pasitarimo 15 klausimo garso įrašo kopija kompiuterinėje laikmenoje:

1. LR Ūkio ministerijos 2008-09-08 lydraščiu Nr. (30.2-63)-3-5865 Teisingumo, Finansų, Aplinkos, Susisiekimo ministerijoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikiant dokumentus (Vyriausybės nutarimo projektą Sprendimo projekto poveikio bazinio vertinimo pažymą, Aiškinamąjį raštą Studijos parengimo priežiūros komisijos 2008 m. rugsėjo 5 d. posėdžio protokolą), visus juos (išskyrus 2008-09-05 posėdžio protokolą), tame tarpe ir aiškinamąjį raštą kuriame nurodoma, kad planuojamos steigti bendrovės pavadinimas B, statusas - uždara akcinė bendrovė, įstatinis kapitalas 100 tūkst. lt, planuojama apyvarta iki 5 mlrd. kub. m. gamtinių dujų, projektą tikslinga vykdyti su privačiu investuotoju – A; siūlomas valstybei ir A priklausančių akcijų santykis 80 ir 20 proc, atitinkamai valstybė turėtų įnešti 80 tūkst. Lt, o A - 20 tūkst. Lt, 2008-09-05, t.y. iki šį dokumentą 2008-09-08 vizavo N. B., D. P. ir A. I. (t. I, b.l. 189-190), pavizavo N. P. (t. V, b.l. 88-91).

2. Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento Teisėkūros ir teisinės ekspertizės skyriaus patarėjos A. G. pateiktomis 4 pastabomis dėl Ūkio ministerijos parengto LRV projekto (t. V, b.l. 98).

3. 2008-09-17 raštu Nr. (30.1-63)-3-6098, kuriuo Ūkio ministerija pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir B steigimo sutarties projektą, kuriuo B iš anksto planuojama steigti su A (t. V, b.l. 109-112), prieš pasirašant ministrui šį raštą jį bei priedus buvo pavizavęs A. I. (t. II, b.l. 14-21).

4. Apžiūrėta, pateikta kompaktine plokštele su ministerijų valstybės sekretorių 2008-09-16 pasitarimo 15 klausimo, garso įrašo kopija, kurioje girdisi:

garso įrašo pradžioje pranešėjas informuoja, kad pristatomas skubus, iki galo nesuderintas, bet aktualus klausimas dėl suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje. Nurodo, kad pasisakys ponas G. M.. G. M. pasisako ir nurodo, kad 2008-02-06 vyko Vyriausybės strateginio planavimo komiteto posėdis, kuriame buvo priimtas sprendimas dėl suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje. Posėdžio metu buvo pavesta Ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai, pakviečiant didžiausius gamtinių dujų vartotojus, paruošti galimybių studiją sudaryti priežiūros komisiją, kuri vertintų studijos rezultatus ir pateiktų siūlymus dėl juridinio asmens investuotojo formavimo. G. M. nurodo, kad šiandien ir yra teikiamas nutarimo projektas, kuriame išdėstytos pagrindinės Strateginio planavimo komiteto nuostatos. Nurodo, kad Ūkio ministerija kvietė didžiuosius vartotojus, bet atsiliepė vienintelė A, kuri turi didelį interesą dalyvauti projekte, nes suvartoja didžiausią dujų kiekį Lietuvoje. G. M. informuoja, kad nutarimo projektas yra pateiktas derinti Teisingumo ministerijai, Finansų ministerijai, Aplinkos ministerijai, Susisiekimo ministerijai. Kalba, kad Teisingumo ministerija turi pastabų ir jas galima būtų aptarti pasitarimo metu. Pažymi, jog steigimo sutartį pasirašyti praktiškai būtų realu ir prieš priimant LRV nutarimą. Po to pasisako P. G. iš Teisingumo ministerijos. Jis pažymi, kad jei steigimo sutartis būtų prieš nutarimą tai būtų kitaip. Kalba apie investavimo kriterijus ir pažymi, jog reikėtų, jog šie kriterijai būtų išreikšti vertine ar kiekybine išraiška, nes to reikalauja teisės norminiai aktai. Taip pat pasisako apie dėl uždarosios akcinės bendrovės formos ir nurodo, kad tai rimtas klausimas, nes UAB akcijos platinamos negali būti. P. G. išreiškia savo pastabą, jog reikėtų dėl vienintelio privataus investuotojo parinkimo procedūrų ne konkurso būdu pasiderinti su Konkurencijos taryba. P. G. pasako, kad savo pastabas, kurios yra užrašytos, perduos. Toliau pasisako G. M. ir nurodo, jog su Konkurencijos taryba bus galima suderinti, o dalyvauti steigiant gamtinių dujų terminalą preliminariais duomenimis yra pareiškusi norą tik AB B. Nurodo, kad dėl investavimo kriterijų apsitars darbo tvarka. G. M. paaiškina apie antrąją galimybių studiją, kurios įgyvendinimo sutartis yra pasirašyta su Amerikos kompanija ir nurodo, kad ši studija neatkartos pirmosios galimybių studijos, o ją papildys. Sutaria, kad darbo tvarka Ūkio ministerija su Teisingumo ministerija apsitars dėl pareikštų pastabų. P. G. iškelia klausimą ar nebuvo kokių pastabų iš Finansų ministerijos. G. M. nurodo, kad nutarimo projekte nurodomus 80000 litų Ūkio ministerija tikrai suras. Toliau pasisako kitas pašnekovas (galimai iš Finansų ministerijos) ir nurodo, kad reikėtų, jog Ūkio ministerija dokumentuose nurodytų ir pagrįstų kokios lėšos bus tolimesniam projekto vystymui, paprašo finansinio pagrindimo tolimesnių veiksnių. Vėliau pasisako A. J.. Pastarasis kalba, kad nėra suinteresuotas vien tik pramoninkų interesais. A. J. kalba, kad yra sutarta, jog pradžioje 80 ir 20 procentai yra skirti tik projekto vystymui organizuoti bendrovės įsteigimui. Jis paaiškina dėl ko yra steigiama uždara akcinė bendrovė ir nurodo, kad dėl to, jog yra tik du steigėjai: 80 procentų Vyriausybė ir 20 procentų privatus kapitalas. A. J. aiškina, kad pradžioje bus sprendžiamas klausimas tik dėl bendrovės įsteigimo, o paskui jau bus sprendžiami kiti klausimai, t.y. dėl terminalo statybos, investicijų. A. J. išreiškia savo norą, kad sekančiam LRV posėdžiui ministras V. N. teiktų LRV nutarimo projektą, nes taip yra aptarta. Toliau pasisako pramonininkų konfederacijos atstovas V.. Jis nurodo, kad daugelį dalykų galima išsiaiškinti tarpžinybiniame lygmenyje ir taip kuo greičiau priimti sprendimą dėl suskystintųjų gamtinių dujų tiekimo, nes reikia surasti, kas tas dujas tieks. V. nurodo, jog reikia skubiai viską spręsti. Toliau pasisako D. M.. Jis nurodo, kad reikia atsižvelgi, jog tai yra strateginės reikšmės Lietuvai projektas ir reikia atlaidžiau žiūrėti į pastabas suderinti, nesuderinti, nes terminalo klausimas yra ne tik ekonominis, bet ir nacionalinio saugumo, todėl reikia skubėti. Po to pasisako A. M. iš Susisiekimo ministerijos ir nurodo, jog pastabų dėl valstybės turto investavimo iš esmės neturi, bet atkreipia dėmesį į tai, kad Susisiekimo ministerija norėtų deleguoti savo atstovą į valdymo organus, jei bus įsteigta nauja uždaroji akcinė bendrovė. Ministerijų valstybės sekretorių pasitarimo pranešėjas užtikrina, jog dėl to problemų nebus. Po to pasisako D. K.. Jis nurodo, kad nutarimo projektas su Europos teisės departamentu nebuvo derintas ir Ūkio ministerija gali patiekti medžiagą derinimui, bet nurodo, kad abejoja ar iki 2008-09-18 ETD suspės pasižiūrėti. D. K. paprašo nutarimo projektą suderinti su Viešųjų pirkimų tarnyba. Nurodo, kad klausimas yra svarbus, nes Ūkio ministerija gerai žino prie ko Europos Komisija kabinėjasi, kad vėliau nebūtų problemų. Toliau nurodoma, jog atsižvelgiant į pasiūlymus nutarimo projektą teiks derinti Konkurencijos tarybai, Europos teisės departamentui, Viešųjų pirkimų tarnybai ir darbo tvarka susiderins su Teisingumo ministerija. Pasiteiraujama yra, ar reikia susiderinti su Finansų ministerija. Šios ministerijos atstovas pasako, kad jie nesikabinėja, bet prašo suderinti tai, kas yra teisiškai būtina. Pasisako A. J. ir nurodo, jog reikėtų „prisirišti“ prie ketvirtadienio, nes visi gerai žino, jog bet kokia situacija bet kada gali pasikeisti ir šis klausimas yra kaip nacionalinio saugumo klausimas. A. J. padėkoja D. M. už palaikymą ir nori, kad nebūtų atidėliojama. Nusprendžiama, kad, atsižvelgiant į pasitarimo metu duotas pastabas, suderinti nutarimo projektą su visomis išvardintomis institucijomis ir jį teikti į artimiausią ketvirtadienio LRV posėdį (t. V, b.l. 119-120, kompaktinė plokštelė „Verbatim CD-R 24x210MB su rankraštiniu užrašu „2008-09-16 MS 15 kl.“).

A 2008-11-28 raštu Nr.002/6554 pateiktais dokumentais, kad A LR Ūkio ministerijos raštą Nr. (30.2-63)-3-6481 „Dėl kvietimo dalyvauti UAB Gamtinių dujų terminalas steigime“ bei šio rašto priedus yra gavusi paštu tik 2008-10-08, t.y. tą pačią dieną, kai turėjo būti pateiktas pasiūlymas (t. VI b.l. 32, 39). Be to, kad tą pačią aplinkybę patvirtinančiu A 2009-03-05 raštu Nr. 060/825, jog pateikti gautų dokumentų ir gautų faksogramų išrašai (t. IX, b.l. 27-41-47).

A 2009-04-27 raštu Nr.002/1350, kad dar nepaskelbus pirkimo rezultatų, šios bendrovės valdyba 2008-10-09 nutarimu Nr. 1503-08-69 nutarė dalyvauti B steigime (t. VI, b.l. 49-50).

LR Finansų ministerijos 2008-09-23 raštu Nr. ((1.16-0203)-5K-0824884)-6K-0811862 (t. VI, b.l. 146) ir LR Teisingumo ministerijos 2008-09-15 raštu Nr. (1.7.)-7R-7922 (t. VI, b.l. 162-163) dėl Ūkio ministerijos rengto aiškinamojo rašto dėl bendrovės steigimo, jog, kadangi aiškinamajame rašte nurodoma, kad vėlesniame bendrovės veiklos etape bus siekiama pritraukti dalyvauti ir kitus privataus verslo subjektus, o Akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 4 d. įtvirtinta, kad uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai.

Europos teisės departamento prie LR Teisingumo ministerijos 2009-02-05 raštu Nr. SD-31, jog steigdama viešojo ir privataus kapitalo partnerystę institucija ypač privalo laikytis vienodo elgesio (nediskriminavimo) principo, o taip pat skaidrumo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo principų. Dalyvaujančios institucijos veiksmai turi būti nešališki ir vieši, o būsimas privataus kapitalo partneris turėtų būti parenkamas laikantis skaidrios ir konkurenciją užtikrinančios procedūros (t. VII, b.l. 61-63).

UAB „Omnitel“ 2009-01-23 raštu Nr.2400-141 ir jo priedais, kad MRT Nr. 861545406 registruotas UAB koncernas „Achemos grupė“ vardu ir šiuo telefonu yra vykę telekomunikaciniai įvykiai laikotarpiu nuo 2008-09-01 iki 2008-11-30; kad yra užfiksuoti MRT Nr. 861545406 (J. J.) ryšiai su MRT Nr.865676504 (N. P.) (t. VII, b.l. 73-92).

UAB „Bitė LIETUVA“ 2009-01-20 raštu Nr.5040-41 ir jo priedais, kad laikotarpiu nuo 2008-09-01 iki 2008-11-30 MRT Nr. 865676504 priklausė LR Ūkio ministerijai; MRT Nr. 861545406 iki 2008-03-27 priklausė J. J.; kad yra užfiksuoti MRT Nr.865676504 (N. P.) ryšiai su MRT Nr. 861545406 (J. J.) (t. VII, b.l. 94-200, t. VIII, b.l. 1-172).

LR Ūkio ministerijos 2009-03-16 raštu Nr.(30.2-63)-3-1614 pateiktais dokumentais, jog:

1. SGD importo terminalo studijos Lietuvoje galimybių studijos ataskaita ministerijai buvo pateikta tik 2008-10-16 (t. IX, b.l. 7, 9), o pripažinta tinkama ir priimta darbų priėmimo-perdavimo aktu tik 2008-12-16 (t. IX, b.l. 20-21), kas pagrindžia, kad Ūkio ministerijos pareigūnai LRV nutarimo projektą ir jį lydinčiuosius dokumentus rengė dar nesant tokios ataskaitos, kas neatitinka 2008-02-06 LR Vyriausybės strateginio planavimo komiteto posėdyje (t. I, b.l. 181, 2008-02-06 posėdžio protokolas Nr. 7) priimto sprendimo teikti pasiūlymus dėl juridinio asmens (investuotojo) formavimo įvertinus parengtos studijos rezultatus ir atsižvelgiant į juos.

2. A. I. praėjus vos keletui dienų po LRV nutarimo dėl B steigimo priėmimo, vadovavo Suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo Lietuvoje studijos parengimo priežiūros komisijos posėdžiams, kuriuose buvo svarstomas minėtos bendrovės įstatinio kapitalo didinimo klausimas AB „LD“ akcijomis, svarstoma terminalo statybos kaina: I-ame etape apie 932 mln., II-ame - apie 1174 mln. Lt. (t. IX, b.l. 11-12, 14-15).

LR Ūkio ministerijos 2009-05-27 raštu Nr.(3.17-06)-3-3213 pateiktais dokumentais (t. X, b.l. 37-57), kad LR Ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus G. M. 2008-08-21 įsakymu Nr. 15-510 N. P. buvo suteiktos atostogos 2008 m. rugsėjo 8-30 dienomis (t. X, b.l. 55), tačiau 2008-09-19 įsakymu Nr. 15-573 N. P. nuo 2008 m. rugsėjo 22 d. iš atostogų atšaukta, esant tarnybinei būtinybei (t. X, b.l. 57).

LR Ūkio ministerijos 2009-06-10 raštu Nr.(6.18-07)-3-3515 pateiktais dokumentais, kad A. I. laikotarpiu nuo 2008-10-09 iki 2008-10-11 buvo komandiruotėje Liuksemburge (t. X, b.l. 59-74).

Teisme liudytojas J. J. (AB „LD“ generalinio direktoriaus pavaduotojas - technikos direktorius) iš esmės paaiškino (t. 16, b. l. 145-151), kad pagal LR Ūkio ministro įsakymą jis, kaip AB „LD“ atstovas, buvo įtrauktas į suskystintų gamtinių dujų terminalo Lietuvoje galimybių studijos parengimo priežiūros komisijos narius. Jis 2008 m. kaip šios komisijos narys dalyvavo šios komisijos posėdžiuose. Žino, jog 2008-09-05 šios komisijos nariai buvo susirinkę į posėdį. Jis šiame posėdyje nedalyvavo, jis tik girdėjo apie ką tas posėdis, kas buvo šiame posėdyje kalbama, tačiau gerai nepamena iš ko. Vėliau jam (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius V. V. gal minėjo, gal neminėjo apie tą posėdį. Tačiau tame posėdyje niekas iš (duomenys neskelbtini)nedalyvavo. Kas realiai vyko per tą posėdį nežino, bet buvo sprendžiami klausimai dėl gamtinių dujų terminalo steigimo, dėl kažkokių tai dokumentų paruošimo. Kiek žino AB „LD“ iš LR Ūkio ministerijos gavo raštą su priedais dėl kvietimo dalyvauti UAB Gamtinių dujų terminalas steigime, konkurse. Tačiau (duomenys neskelbtini) administracijai buvo duoti labai trumpi terminai (4-5 dienos), todėl jie negalėjo suspėti sušaukti bendrovės valdybos posėdį, paruošti visą medžiagą ir sudalyvauti. Atsakymą į šį kvietimą parašė ir pasirašė generalinis direktorius V. V.. Tačiau (duomenys neskelbtini)buvo aktualu dalyvauti tame posėdyje. Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 dalimi, pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus, jog „pagal 2008 m. vasario mėnesio LR Ūkio ministro įsakymą jis, kaip AB (duomenys neskelbtini)atstovas, buvo įtrauktas į suskystintų gamtinių dujų terminalo Lietuvoje galimybių studijos parengimo priežiūros komisijos narius. 2008-09-05 šios komisijos nariai buvo susirinkę į posėdį. (duomenys neskelbtini)generalinis direktorius V. V. jam yra rodęs šio posėdžio protokolo kopiją. Tame posėdyje niekas iš (duomenys neskelbtini)nedalyvavo. Kas realiai vyko per tą posėdį nežino, bet iš posėdžio protokolo kopijos matė, kad buvo nutarta: 1. pritarti studijos pirmo etapo ataskaitai; 2. Tęsiant viešo ir privataus sektorių partnerystės modelio taikymą tarp valstybės ir A, įkurti projekto įgyvendinimo bendrovę B. Tokie nutarimai jam nėra suprantami ir aiškūs, kadangi iš AB „LD“ atstovų niekas nedalyvavo ir nepasisakė, o šio posėdžio metu, kaip suprato, buvo priimtas gana svarbus ir svarus sprendimas, t.y. rengti projektą, kad valstybė ir AB B įkurtų B. Kodėl būtent minima (duomenys neskelbtini)ir kokiais motyvais remiantis ji pasirinkta nežino. (duomenys neskelbtini) 2008-10-03, po darbo valandų, iš LR Ūkio ministerijos gavo raštą su priedais dėl kvietimo dalyvauti UAB Gamtinių dujų terminalas steigime. Atsakymą į šį kvietimą reikėjo paruošti iki 2008-10-08 d. 15.55 val. Jis susipažino su šiais dokumentais, matė SGD importo terminalo projektą vystysiančios bendrovės privataus akcininko parinkimo sąlygas. Pagal tokias sąlygas iki 2008-10-08 paruošti atsakymą su komerciniu pasiūlymu bendrovė tikrai niekaip negalėjo, tai tiesiog neįmanoma buvo padaryti. Sąlygų mastas ir apimtis buvo labai didelės ir tam, kad paruošti atsakymą, reikėtų minimaliai vieno mėnesio. Tokios apimties sąlygos yra nustatomos organizuojant viešąjį pirkimą įprastine tvarka ir tokiais atvejais duodamas 52 dienų terminas atsakymui paruošti, o šiuo atveju buvo parinktas supaprastintas prikimo būdas ir duotas tik 5 dienų terminas (t. 11, b. l. 162-164), atsakė, jog jis šiuos pavirtina, nekeičia.

Teisme liudytojas V. N. (LR Ūkio ministras) iš esmės paaiškino, atsakė (t. 16, b. l. 156-165), kad iniciatyva dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įkūrimo buvo iš Vyriausybės. Po ko buvo rengiama tam studija. Šiai studijai parengti buvo sudaryta komisija. Šios komisijos pirmininku buvo ministerijos sekretorius A. I.. Šios komisijos pagrindinis tikslas buvo atsakyti dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo – įmonės, steigimo. Šios komisijos išvada buvo, ar tai prieš įmonės įsteigimą, ar vėliau nežino, tačiau šios komisijos sprendime buvo pasakyta, kad toks steigimas įmanomas. Šios komisijos sprendimas tapo pagrindu tolimesniems veiksmams tai įmonei steigti. Tačiau pačios studijos baigimas dar vis tęsėsi ir baigėsi šiek tiek vėliau. Tačiau, kad steigti juridinį asmenį, tai pats galutinis sprendimas buvo priimtas Vyriausybėje ir jis, kaip ministras, tik buvo įgaliotas pasirašyti dokumentus, nes ministerijos veiklos srityje buvo steigiama įmonė. Kad pati įmonė atsirastų ir kas joje būtų akcininkais, tai visa tai buvo nurodyta Vyriausybės atitinkamuose sprendimuose, o būtent įmonės 80 proc. akcijų Vyriausybei, o 20 proc. akcijų privačiam asmeniui. Po to 20 proc. akcininko parinkimui buvo organizuotas konkursas, arba atranka. Tai buvo padaryta pagal galiojančias ministerijos taisykles, konkursą turėjo organizuoti Ūkio ministerijos atsakingi valstybės tarnautojai. Terminų, konkurso sąlygų, atrankos kriterijų klausimus sprendė komisija, jis nedalyvavo, - nei patarė, nei nurodė, su juo šie klausimai nebuvo derinami. Be to prieš pasirašant įmonės steigimo dokumentus jam ar tai A. I., ar tai N. P. pranešė, jog gautos pretenzijos iš AB „LD“. Po ko jis paskambino STT direktoriui, šis pasakė, kad dar yra laiko į viską atsižvelgti. Be to, jis (liudytojas) suprato, kad darbas dėl įmonės įsteigimo dar neužbaigtas. Po to klausimą, kas laimi konkurse, sprendė Viešųjų pirkimų komisija, kurioje jis nedalyvavo. Taip pat atsakė, kad dėl įmonės steigimo tiesiog susiklostė tokia situacija, kad po tos studijos atlikimo buvo manyta, kad štai pati studija jau sudaro tokias aplinkybes. Be to papildomai buvo gautas ir Vyriausybės pavedimas, kad steigti įmonę. Taigi po studijos atlikimo ir po Vyriausybės pavedimo steigti įmonę su B. Todėl buvo į Vyriausybę nusiųsti dokumentai, berods, buvo pridėta ir sutartis, ir būsimos įmonės įstatai, kad Vyriausybės posėdyje pritarti, ar nepritarti tokiam sprendimui. Tačiau Vyriausybės posėdžio metu pastabas dar pateikė Europos teisės biuras, Konkurencijos taryba ir dar kažkokios institucijos, bet pagrindinės buvo Vartotojų teisių tarybos ir Europos teisės biuro. O būtent, kad ta atranka, kuri vyko studijoje, tai nėra atranka juridiniam asmeniui steigti ir šitas pateikimas, kad įmonę steigti su B negalioja. Ir tada reikia atrinkti tą naują partnerį papildomo, sakykim, konkurso būdu, ar atliekant papildomas viešųjų pirkimų procedūras. Tada, po tokio Vyriausybės sprendimo, buvo derinamas Vyriausybės sprendimo projektas arba Vyriausybės sprendimas atsižvelgiant į posėdžio metu išsakytas dviejų institucijų pastabas. Ir tas visas derinimas vyko. Jis tik po to, ikiteisminio tyrimo metu, pamatė kai kuriuos dokumentus, kurių nebuvo matęs. Taigi buvo Vyriausybės pavedimas ministerijai parengti tokį nutarimo projektą ir jų darbuotojai tokį nutarimo projektą, apie kurį prokuroras kalba, buvo nusiuntę. Bet jis to dalyko nežinojo, kad toks buvo nusiųstas ir su tokiais prokuroro pacituotais žodžiais, kad „padėsime Ūkio ministerijai parinkti kitus bendrovės dalyvius konkurso būdu“. Ir po to, po nusiuntimo tokio projekto, iš Vyriausybės, iniciatyva nežinau kieno, atėjo kitokios redakcijos nutarimas, kuris buvo pasirašytas ir tą korekciją pakeliui kažkas tai atliko. Įsivaizduoja, kad tai buvo padaryta Vyriausybės darbuotojų, patarėjų ar kieno iniciatyva, bet šiek tiek buvo korekcijos padarytos. Bet rezultatas, pats principas, kurį kėlė Konkurencijos taryba ir Europos teisės biuras, kad turi būti atranka padaryta pagal Viešųjų pirkimų įstatymo procedūras, ta atranka įvyko. Gal būt tai buvo teisiniai tam tikri niuansai, kurie apsprendė tam tikrus žodžius tame Vyriausybės nutarime, kad jie būtų teisiškai kitaip parašyti negu, kad išsiųstas iš ministerijos projektas. Bet pats rezultatas, faktas, kad buvo atranka organizuota ir ta atranka neužskaityta. Atranka įvyko pagal studiją. Taigi pats faktas įvyko, o, gi, atranka juridinio asmens, kuris dalyvaus steigime, įvyko. Patikslino, kad po Vyriausybės posėdžio gavo iš Vyriausybės pavedimą paruošti projektą. Jam projektas nebuvo pateiktas pasirašyti. Aš nemačiau to projekto, kuris buvo siunčiamas į Vyriausybę. Reikia pasižiūrėti, kas pasirašė. Bet jis tokio nepasirašė. Tai buvo atranka privataus juridinio asmens, kuris dalyvautų steigiant štai tokio pobūdžio įmonę su Vyriausybe. Štai toks buvo viešasis pirkimas, kuris buvo vykdomas pagal tas Viešųjų pirkimų įstatymo procedūras. Dėl galimybių studijos, t.y. dėl juridinio asmens, tai ši rudeniop buvo pabaigta. Pagal šią buvo atrinktas juridinis asmuo ir po to nustatytos ekonominės arba kitos sąlygos, išnagrinėtos prielaidos, kaip tas terminalas turėtų būti steigiamas. Ši buvo pabaigta 2008 m., ten rudeniop, bet vėliau, po juridinio asmens įsteigimo, kadangi buvo tarpiniai komisijos rezultatai, kad juridinis asmuo gali būti įsteigtas pagal tą studiją. Kai studija yra atliekama ir sudaroma techninė užduotis, yra įvardijami tokie darbai, kurių vieno nuo kito priklausomybė ne itin didelė, tai gali būti pateikiami tarpiniai rezultatai ir komisija, jeigu fiksuoja tokį rezultatą kaip savo baigtinį, tai tais tarpiniais rezultatais pasinaudojus galima daryti sekančius sprendimus. Prisimena, kad 2008-09-18 Vyriausybės posėdyje pastabas Konkurencijos taryba ir Europos teisės biuras pateikė pačiam Vyriausybės posėdžiui ne iš anksto, kad būtų galima išnagrinėti, tiesiog posėdžio metu buvo pateiktos raštiškos jų išvados ir pasakyta tiesiog, kad tas, kas pateikta, kad steigimas su B, jau čia po studijos, yra įmanomas ir praktiškai tas negalioja, reikia organizuoti to privataus juridinio asmens atrinkimą pagal Viešųjų pirkimų įstatymo procedūras. Gal tas žodis „konkursas“ buvo jų paminėtas, bent jau jis taip suprato, kad paminėtas kaip būdas, kad būtų viešųjų pirkimų procedūros taikomos. Nes priklausomai nuo tam tikrų aplinkybių, viešojo pirkimo objekto ir panašių dalykų, gali būti taikomi įvairūs viešųjų pirkimų būdai. Bet tas konkursas buvo paminėtas kaip vienas iš galimų viešojo pirkimo būdų. Bet konkrečiai šitam pirkimo būdui matyt specialistai neturėjo laiko išanalizuoti, kad būtent konkursas, ar kitoks atrinkimo būdas yra teisingas. Buvo tokie paminėti žodžiai pačiame posėdyje, kaip minėjo, tai ten buvo nusiųstas ir tokio teksto nutarimas. Tai tada buvo atsižvelgta į tų tarnybų pasiūlymus ir buvo atitinkamai pakoreguota, tai yra nepriimtas tas pasiūlymas, kuris buvo nusiųstas, kad steigiama su B, o keistos procedūros pagal Vyriausybės posėdžio metu priimtą sprendimą. Tuose visuose sprendimų projektuose ir kituose dokumentuose, susijusiuose su bendrovės steigimu A vardas, kiek jis prisimena, atsirado tada, kai buvo atrinkta studijos rengimui privati kompanija. Vyriausybė buvo apsisprendusi, kad studiją rengia, berods, strateginiai komitetai, tai yra kad ją rengia Vyriausybė, ir dalį tos studijos finansuoja privatus asmuo. To privataus asmens atrinkimui buvo organizuota vėl gi atitinkama Viešųjų pirkimų įstatymo procedūra ir atsirado būtent bendrovė B, kaip studijos rengėjas. Buvo studijos rengimas ir parinkimas privataus asmens studijos parengimui, o kitas dalykas - bendrovės įsteigimas. Be abejo, tai yra du atskiri dalykai, kadangi juridinio asmens steigimui, kai studija buvo skelbiama, nebuvo tokios konkurso sąlygos, kad jie atrenka privatų studijos rengėją, tą dalininką šalia Vyriausybės, kuris po to ir bus įmonės steigėjas. Tokių sąlygų nebuvo ir turėjo būti juridinis asmuo parinktas pagal atskiras procedūras. Bet, žinoma, tam įtakos turėjo ir jų darbuotojams įtakos turėjo Vyriausybės pavedimas, kuris nurodė dar nepasibaigus tam tarpiniam studijos darbų etapui, kai buvo nustatyta, kad tikslinga tą juridinį asmenį steigti, išties steigti su B. Čia tas pavedimas toje visoje nuoseklioje grandinėje šiek tiek įnešė tam tikrą momentą. Jis mano, kad tas steigiamos bendrovės 100 000 Lt įstatinio kapitalo dydis pradiniame etape yra pakankamas, kad pradėti juridiniam asmeniui veikti. Po to galima daryti kapitalo didinimus, priklausomai nuo tų aplinkybių, uždavinių, kurie iškeliami juridinio asmens veiklos raidoje. Tai čia gali būti kaip pradinėje stadijoje toks kapitalas pakankamas, bet, žinoma, toliau klausimai lieka, atviri priklausomai nuo to, kas ten toliau bus vystoma ir kokiame etape tie pinigai bus reikalingi, tai akcininkai atitinkamai turėtų kapitalizuoti bendrovę. Bet nemažą reikšmę turėjo ir tai, kad valdiška dalis buvo finansuojama iš tam tikrų programų ir tikriausiai įtaką turėjo ir tai, kiek toje programoje, iš kurios reikėjo formuoti kapitalą, buvo valstybės skirta pinigų. Galbūt ir ta dalis turėjo reikšmės. Jis pats tiesiogiai nedalyvavo, todėl negali pasakyti, kodėl vienokia ar kitokia suma buvo numatyta įstatiniame kapitale steigimo metu. Be to Vyriausybės nutarimo projekto rengimo stadijoje, planuojamos steigti įmonės kažkokie planuojami gamybiniai paleidimai, apyvartos ir panašūs dalykai buvo tam tikra studijos dalis. Jis mano, kad ten turėjo tai išnagrinėti. Be to juridinio asmens steigimo tikslingumą turėjo toje studijoje pagrįsti, atliekant tuos būtinus darbus. Bet ne tik, kad jo tikslingumą, kad jis atsirastų, bet ir jam numatyti tam tikrus darbus, funkcijas, kryptis. Tai čia pirmiausia galėtų pasakyti studijos rengėjai, kokius ten tuos uždavinius numatė. Be to įmonės steigimo sutartį reikia pasižiūrėti, įstatus pasivartyti. Be abejo, tai yra tolimesnis projekto vystymas ir po studijos atlikimo. Kai kurie iš tų dalykų (gamybiniai paleidimai, iki kokio dydžio planuojamas įstatinio kapitalo didinimas ir panašiai) buvo aptarti strateginio komiteto sprendimuose, jie buvo taip pat aptarti darbo grupėje, kuri pateikė juridinio asmens dokumentus. Tačiau jam pristatant klausimą pačiame Vyriausybės posėdyje įprastai būna, jog pristatai, kad štai vykdant tokius Vyriausybės pavedimus, sprendimus, yra atliktas darbas ir yra pateikiami šitie dokumentai, kurie Vyriausybės nariams yra iš anksto, žinoma, pateikiami, jie susipažįsta ir mato tuos realius dalykus, kurie numatomi steigiant, šiuo atveju, įmonę. O kas ten konkrečiai buvo kalbėta 2008-09-18 Vyriausybės posėdžio metu, jis, be abejo, dabar neprisimena. Tačiau turbūt buvo kažkurie pagrindiniai akcentai paminėti, nes tai privaloma. Apyvartos tai galbūt ir negalėjo būti numatytos, nes įmonė, kaip minėjo, pati dar tik gimė, o dėl įstatinio kapitalo, tai tos proporcijos, kiek jis prisimena, ir kiti, bendri įstatinio kapitalo dydžiai buvo ankstesniuose Vyriausybės sprendimuose, ar tai pavedimuose numatyti. Visa tai reikėtų pasižiūrėti dokumentus, jis dabar tiksliai neprisimena. Į klausimą dėl B protegavimo, ar buvo iš šios įmonės darbuotojų reiškiamas aktyvumas, ar iš pačių iniciatorių, kurie norėtų dalyvauti, tai, žinoma, su jais turbūt vyko aktyvesnis dialogas, bet tas dialogas nereiškia jiems kažkokių išskirtinių sąlygų sudarymo, tiesiog darbas galbūt daugiau su vienu, negu su kitu, kuris nori dalyvauti konkurse, ar ten tuose projektuose, kurie yra vystomi. Bet kad darbuotojai būtų pas jį kreipęsi ir sakytų, kad „čia, ministre, kam nors, bet „Achemai“ kitaip negu kad kitiems“, tai tokių pokalbių, išskirtinių sąlygų suteikimo ar diskusijų tokiais dalykais tikrai nebuvo. Jis iš savo darbo patirties ir su teisme sėdinčiais žmonėmis negalėtų to pasakyti. Jeigu jo vadovaujamoje Ūkio ministerijoje yra vykdomi kažkokie darbai, tai ir yra būdai gauti informaciją dėl sprendimų. Tai yra susirašinėjimai ir pokalbiai, yra visos turbūt maksimaliai išnaudojamos formos, kad tik gauti kaip galima daugiau žinių, sužinoti kaip galima daugiau aplinkybių, išsiaiškinti. Tokia įprastinė bendravimo forma yra. Dėl dujų terminalo ir dabar vyksta debatai. Jo paminėtoje strategijoje įvardintas dujų terminalas kaip alternatyva atsijungimui, arba paįvairinimui dujų tiekimo. O turime tik vieną, kuris yra iš rytų, iš „Gazprom“, ir žinome visi, kad „Lietuvos dujų“ akcininke yra taip pat „Gazprom“. Tai, be abejo, „Lietuvos dujų“ dalyvavimas tame terminale nesudarytų tokios didelės reikšmės, ar pilnavertės alternatyvos turėjimui. Be abejo, atsižvelgiant į bendruosius konkurencijos reikalavimus ir viešųjų pirkimų reikalavimus, negalima apriboti nei vieno dalyvio teisės. Todėl „LD“, kaip Lietuvos dujų rinkos dalyvis, taip pat turėjo teisę dalyvauti ir priimti savo sprendimus tais klausimais. Tačiau, ar jie gali, ar jie nori, ar jie nenori. Nors visiems buvo sudarytos vienodos sąlygos. Jeigu (duomenys neskelbtini) nedalyvautų, būtų kitas investuotojas. Todėl dalis vartotojų, jeigu tai būtų palankesnės sąlygos importuoti dujas per terminalą, pasirinktų tuos tiekėjus, kurie tiekia per terminalą, ir tokiu atveju „LD“ kažkiek nukentėtų. Taip pat atsakė, kad kaip jis supranta ir įsivaizduoja, nesigilinant į tas teisines, juridines aplinkybes, strateginio planavimo komitetas yra patarėjas Vyriausybei prieš priimant svarbesnius sprendimus, kur detaliau išanalizuojamas vienas arba kitas klausimas. Kaip strateginio planavimo komiteto sprendimai arba pavedimai yra vykdomi, tą jau nustato procedūros ir tas yra aprašyta. Ir tada, sakykim, veiksmai ministerijų tų sprendimų atžvilgiu taip pat yra numatyti. Prie Vyriausybės strateginio komiteto nutarimo buvo dar ir pavedimas. Principas buvo toks, kad toje studijos rengimo Priežiūros komisijoje dalyvauja ne tik valdininkai, bet dalyvauja taip pat ir privataus verslo atstovai, kad galėtų iš įvairių taškų, iš įvairių pozicijų įvertinti tuos dokumentus, nes pati studija ir pats rengimas dėl privataus juridinio asmens dalyvavimo šitame terminale jau suponavo tokias mintis, kad čia turi būti pasižiūrėta į tą dalyką įvairiai. Šiuo metu neatsimena, kas iš privačių investuotojų atstovų buvo įtrauktas į tą komisiją, reikėtų dokumentus pasižiūrėti. Be to, tuos privačius investuotojus jiems pasiūlė įtraukti specialistai, kurie žino, kurie yra tose srityse specialistai. Jis nežino, ar iš čia esančių trijų žmonių (kaltinamųjų) kuris nors pasiūlė. Atneštas buvo ministrui pasirašyti įsakymas dėl tos Priežiūros komisijos steigimo, jį vizavo specialistai, tai yra siūlytojai, kurie siūlė tos komisijos sudėtį. Kažkokių aptarimų, ką įjungti į sudėtį, pas jį kabinete nebuvo, čia buvo specialistų sprendimas. Nemano, kad nuo (duomenys neskelbtini)buvo slepiama tos komisijos veikla ir rezultatai, kadangi ir paskutinė stadija, nuo ko mes pradėjome šiandien kalbas, kad buvo „Lietuvos dujų“ nepasitenkinimas. Tai buvo nepasitenkinimas ne dėl to, kad kokia tai studija, ar ten blogai kažkas tai daroma, bet dėl to, kad yra dėl to viešojo atrinkimo konkurso kažkokios tai problemos. Bet dėl studijos jokių pretenzijų nei iš vadovų, nors daug kartų su „Lietuvos dujų“ vadovu bendravęs, nei tiesiogiai, nei raštu, nei kaip, nei iš specialistų nebuvo gavęs, kaip ir jokios informacijos apie kažkokį tai ignoravimą ir jų teisių apribojimą. Už viešuosius pirkimus pas juos ministerijoje, kaip jis įsivaizduoja, tai buvo atsakingi tie specialistai, kurie dirbo teisės ir viešųjų pirkimų (berods taip vadinosi) skyriuje, pagal pareigybinius aprašymus. Kuris iš ministerijos sekretorių arba viceministrų kuravo tą viešųjų pirkimų sritį, reikėtų pasižiūrėti pagal funkcijas, kuriam tai buvo pavesta, bet bendrąja prasme apie viešuosius pirkimus, turbūt tai būtų N. P.. Taip pat atsakė, kad Vyriausybės posėdyje, po tų pastabų iš Europos teisės biuro ir Konkurencijos tarybos buvo išsakytos pastabos, kad reikia tiesiog organizuoti naują, pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, privataus juridinio asmens atrinkimą. Paprastai Vyriausybėje irgi vyksta dialogas tarp ministerijos ir Vyriausybės. Be to yra Vyriausybėje teisės biuras, jie turi stenogramas (ko ministerijos pareigūnai neturi), šio darbuotojai turi atkoreguoti pagal tą visą jų turimą informaciją. Dėl nutarimo, kurį Ūkio ministerijos specialistai siuntė, kad reikia organizuoti konkursą, Vyriausybėje jokio svarstymo nebuvo, ten tiesiog po Vyriausybės sprendimo yra derinami pagal kažkokius procedūrinius veiksmus galutinio pasirašymo dokumentai. Negalėtų pasakyti, kas išbraukė tą „auksinį“ sakinį, kadangi iš ministerijos buvo išsiųstas dokumentas su tokiu žodžiu, o kas padarė korektūras, jis nežino. Jis vieną, vienintelį kartą, pasirašė ant to dokumento, kuris buvo suderintas po Vyriausybės posėdžio, priėmus sprendimą. Tik ant vienintelio. To tarpinio, apie kurį mes čia kalbame ir gerbiamas advokatas klausė, kai iš ministerijos buvo darbuotojų išsiųsta, ten su kitokiais žodžiais, tai to dokumento nebuvo visiškai matęs ir pasirašęs. Be to, 2008 m. liepos mėn. jis dalyvavo susitikime pas Ministrą Pirmininką G. K., ir tame susitikime dalyvavo B. L.. Tai to susitikimo metu tiesiog buvo tokios iniciatyvos iš B. L., kad reikėtų spartinti terminalo steigimo procesą. Tačiau dabar sunku atsiminti tuos visus argumentus, aplinkybes, bet turbūt buvo toks jo apsisprendimas dalyvauti tokiame projekte ir dėl to buvo tokios iniciatyvos reiškiamos. Bet tai buvo toks platus aptarimas, dalyvaujant daugeliui žmonių, tiesiog tuomet pasidalino nuomonėm apie vieną ar kitą klausimą. „Lietuvos dujų“ atstovo, berods, tame susitikime nebuvo. Dalyvavo premjero patarėjai, dar keletas žmonių, taigi B. L. ir dar keletas žmonių. Premjeras G. K. laikėsi nuomonės, kad reikia steigti terminalą, kad reikia vystyti tą projektą, kadangi buvo atitinkami Seimo sprendimai. Bet, kad turi teikti kažkokias išskirtines dalyvavimo sąlygas (duomenys neskelbtini), ar kad ją išrinkti privačiu investuotoju, tai tokių dalykų nebuvo paminėta. Nežino, kodėl tie dokumentai (2 tomas, b. 1. 14-21), šiuos prieš išsiunčiant iš Ūkio ministerijos nebuvo vizuoti G. M.. Reikėtų pasižiūrėti procedūrinius dalykus, ar tokios taisyklės yra nustatytos ir jei tai įmanoma ir galima, tada, žinoma, taip ir turėjo būti. Po kieno paskutinio parašo jis pasirašo priklauso nuo to, koks klausimas. Dėl pateikto Vyriausybei projekto, šiuo klausimu jis pasirašo po sekretoriaus, kuris kuruoja tą sritį. Tai būtina. O Valstybės sekretorius, priklausomai nuo to klausimo atlikimo pobūdžio. Parašas yra patvirtinimas tai, kad yra susipažinęs su tuo, kas pateikta. Bet gali būti, kad tas dokumentas gimė iš kito dokumento, kuris jau yra matytas, reikia žiūrėti istoriją. Negalėtų pasakyti, ar G. M. prisidėjo prie to Vyriausybės projekto ir jį lydinčių dokumentų rengimo darbo, ar jis susipažino su jais, jeigu ten nėra jo parašo. Jeigu taip parašyta, kad jis (V. N.) vizavo paskutinis, tai reiškia, kad taip ir yra. Bet kaip yra dėl G. M. susipažinimo, ar nesusipažinimo su dokumentais, jis negalėtų pasakyti. Jis žinojo apie (duomenys neskelbtini)pretenzijas. Minėjo pradžioje tą, ką žinojo. Buvo informuotas dėl (duomenys neskelbtini)pretenzijų. Padarė tuos veiksmus ir davė nurodymus Teisės departamento direktorei dar atidžiau pagal įstatymus viską sutvarkyti. Tą, ką gėlėjo, tą ir padarė. Apie tą dalyką, kurį jūs čia dabar minit, ir parodymuose, kiek prisimena, tas buvo minėta. Apie išsiuntimą, ar neišsiuntimą Viešųjų pirkimų tarnybai nebuvo informuotas ir nežinau, kodėl tas nebuvo padaryta ir kas turėjo padaryti. Patikslino, kad jis pasirašo po atsakingo vykdytojo tuo klausimu parašo, kuriam yra pavesta vadovauti rengiant tokį ar kitokį dokumentą. Šis kontroliuoja, koordinuoja darbą, renka nuomones, rengia dokumento projektą ir turi į visas aplinkybes atsižvelgti. Yra pakankamai aiškiai reglamentuoti padaliniai, jų atsakomybės ribos, sritys ir kiekvieno darbuotojo pareigybiniai nuostatai. Tai pagal juos reikėtų išsiaiškinti, kuris neatliko arba nekokybiškai atliko savo darbą. Vyriausybė kai paveda paruošti darbą, tai jei tarkim kartu su kita ministerija, tai pirmutinė atsako pirmoji pavedime nurodyta ministerija ar institucija, o kita - ne. Projektas į Vyriausybe jau nueina su parašu to, kuriam pavestąjį atlikti darbą. Šiuo atveju ministras atliko koordinuojantį vaidmenį, apjungiant tas ministerijas, jų nuomones, kurios reikalingos dėl to sprendimo. Bet kokiu atveju tas pirmasis arba tas, kuris teikė Vyriausybei suderintą sprendimą, jis negali koreguoti kitų ministerijų pateiktos nuomonės. Tačiau be abejo, negali prisiimti atsakomybės pagal tas sritis, kurios yra priskirtos kitoms ministerijoms. Tai pagal sprendimo profilį, jeigu tai yra, sakykim, suderinti sprendimą, tai bus su tomis ministerijomis suderinta. Kaip projektas, kaip pavedimo įvykdymas, pateko į Vyriausybę be jo parašo nežino, jis to galutinio nepasirašė. Bet Vyriausybės teisės skyrius, gavęs štai tokias iš ministerijų tuo klausimu nuomones, arba tokius dokumentus, turi įvertinti ir pareikalauti, kad arba pakeistų, arba patys prisiima atsakomybę. Tokios informacijos, kad iš Vyriausybės jam praneštų, kad pas juos atėjo kažkoks dokumentas be jo parašo, nebuvo gavęs. Dėl bendrovės steigimo, tai pirmas klausimas, žinoma, buvo dėl investuotojo atrinkimo. Vyriausybės nutarimas buvo priimtas iki įmonės įsteigimo, nes į Vyriausybę dėl įmonės steigimo, berods, nereikėjo papildomai eiti. Tame pačiame nutarime buvo parašyta, kad štai, steigti tokią įmonę. Tačiau reikėtų pasižiūrėti į dokumentus. Skambutis ir pokalbis su STT vadovu buvo kai vyko investuotojo atranka. Jis taip suprato, kad buvo atrinkimo procedūros protokolas, kuris jiems atrodė netinkamas, ir būtent dėl šito jie ir kreipėsi. Iki Vyriausybės nutarimo priėmimo kažkokių žinių iš „Lietuvos dujų“, ar nepasitenkinimo neteko girdėti. Reikėtų pasižiūrėti dokumentus, jeigu tas pats dokumentas įmonės steigimui ir atrinkimui buvo, tai iki to nutarimo priėmimo to pasitenkinimo nebuvo. Buvo tik pretenzijos iš Europos teisės biuro ir Konkurencijos tarybos dėl tų kitų dalykų. Studijos rengimą bendrai finansuoti buvo pasirinkta B. Negalėtų pasakyti, ar kitiems juridiniams asmenims, ar kitoms bendrovėms buvo siūlyta dalyvauti studijos rengimo finansavime. Kadangi ten buvo viešųjų pirkimų procedūros, o jis jose tada nedalyvavo, kaip ir šį kartą nedalyvavo. Negalėtų pasakyti, ar „Lietuvos dujoms“ buvo pasiūlyta dalyvauti studijos rengimo finansavime, neteko tai girdėti. Be to, neatsimena, ar teikiant Vyriausybei nutarimo projektą ant tų dviejų, antrų dokumentų paketų, buvo M viza, reikėtų pasižiūrėti. A. I. cituojamas rugsėjo 4 d. Vyriausybės pavedimas Ūkio ministerijai parengti dokumentus ir įsteigti įmonę, kuris atėjo kartu su A B. L. laišku, yra dokumentas. Pagal Vyriausybės įstatymą tai yra Ministro Pirmininko pavedimas, jį reikia atitinkamai vykdyti kaip ir kitus dokumentus. Jis šį pavedimą prisimena, ir kad tokį buvo gavę. Tada jis, gal, ir matė tą B. L. laišką. Jam susidarė toks įspūdis, kad tas laiškas iškrenta iš viso loginio įmonės steigimo konteksto, iš tų visų reikalų. Nes vyko studija, vyko tie visi nagrinėjimai, aptarimai, darbai pagal tą grafiką, kuris buvo numatytas ir staiga tas pavedimas, kuris jam, kaip minėjo, atrodė nelabai nuoseklus dokumentas. Bet dėl jo atsiradimo ir prasmės galėtų paaiškinti tas, kas jį pasirašė. To laiško turinys buvo labai aiškus, tai yra nurodymas steigti, dar nepasibaigus studijai. Tai buvo aiškus nurodymas. Bet kad numesti studiją, tai tas irgi nebuvo taip daroma ir taip elgiamasi. Jis negali pasakyti, kodėl tas Vyriausybės pavedimas be Ūkio ministerijai dar buvo nukreiptas ir „Achemai“. Taigi būdavo visokių pavedimų, tačiau ministras pagal Vyriausybės įstatymą turi vykdyti pavedimus, o ne diskutuoti. Be to Vyriausybės įstatymas nenumato ministrui teisės grąžinti premjerui jo siųstą pavedimą. Tą premjero pavedimą jie vykdė kartu su studijos rengėjais. Jie tuos dokumentus ir tą įmonės steigimą tik po konkurso atrankos, galima sakyti, kad tik po konkurso atrankos buvo įvykdyta. Bet, kad jie jį vykdė ir pasižadėjo įvykdyti jį gavę, tai čia galima sakyti, kad nebuvo tiesioginių įvykdymo požymių. Tai yra, tiesiog toks rezultatas gavosi, bet nebūtinai dėl šito. Tiesiogiai jis šito premjero pavedimo neįvykdė. Tas pavedimas buvo tik kaip dokumentas atliekant to pobūdžio darbus. Teisėjui, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus, kuomet jis paaiškino, jog „LRV kanclerio 2008-09-04 pavedimo Nr.17-5882 vykdymą A. I. nukreipė G. M. ir tai padarė dėl to, kad ši energetikos sritis yra priskirta A. I.. Koncerno (duomenys neskelbtini)2008-09-03 raštas Nr.1691 buvo pridėtas prie LRV pavedimo. Kaip buvo atsižvelgta į B. L. raštą rengiant dokumentus dėl LRV nutarimo projekto - nežino. Dokumentus rengė ŪM darbuotojai ir ar jie kopijavo kokias nors frazes iš B. L. rašto į savo rengiamus dokumentus nežino. Pasirašydamas į LRV siunčiamus dokumentus dėl LRV nutarimo projekto jis nelygino tų dokumentų teksto dalių su B. L. rašto tekstu. Jis matė, kad LRV nutarimo dėl valstybės turto investavimo projektą lydinčiuose dokumentuose figūravo A kaip būsimas privatus investuotojas. Jis kalbėjosi arba su N. P., arba A. I. ir jam buvo paaiškinta, kad buvo atranka koks privatus investuotojas finansiškai prisidės prie studijos ir būtent tos atrankos metu buvo išspręstas ir privataus juridinio asmens dalyvavimas steigiant naują juridinį asmenį. Tuo minėti darbuotojai jį užtikrino, kad problemos nėra, kad dokumentuose minima A. Kaip atsirado nutarimo projektas, kuriame 2 punkte būtų parašyti žodžiai: „pavesti ūkio ministerijai parinkti kitus bendrovės dalyvius konkurso būdu“, jis nežino, nutarimas, kurį jis pasirašė buvo be šio sakinio. Jis pasirašė 2008-09-22, po N. P. vizos. Jei toks nutarimo projektas buvo paruoštas po rugsėjo 18 dienos LRV posėdžio, jis nežino, kodėl tas sakinys išnyko. Apie nutarimo projekto, kurį vizavo A. I. ir L. su fraze „pavesti ūkio ministerijai parinkti kitus bendrovės dalyvius konkurso būdu“ jam nežinoma. 2008-09-18 LRV posėdyje, kurio metu buvo svarstomas klausimas Nr. 22 „Dėl valstybės turto investavimo“, jis dalyvavo ir paprašė, kad klausimą dėl nutarimo dėl valstybės turto investavimo įtrauktų kaip papildomą. Taip ir buvo padaryta. Pristatydamas klausimą tą klausimą jis pasisakė ir nurodė, kad atsižvelgiant į pateiktas pastabas nutarime reikia pažymėti, jog privatų investuotoją parenkame konkurso būdu. Tuo jis ir norėjo, kad į nutarimą ir būtų toks ar panašus sakinys įrašytas. Per posėdį buvo pritarta, kad reikia atsižvelgti į Europos teisės departamento pastabas dėl konkurso suorganizavimo. Po LRV 18 dienos posėdžio jis kalbėjosi su N. P. ir su A. I., kad minėtas nutarimas bus pakoreguotas nurodant, jog privatus investuotojas bus parinktas konkurso būdu. Kad A. I. vizavo nutarimo projektą su ten parašytu sakiniu: „pavesti Ūkio ministerijai parinkti kitus bendrovės dalyvius konkurso būdu...“, jam nebuvo žinoma. Apie tokį nutarimo variantą ir jo perdavimą į LRV liudytojas sužinojo tik po steigimo sutarties pasirašymo, pats A. I. tą nutarimo variantą rodė ir sakė, kad jį po 2008-09-18 posėdžio perdavė į LRV. Tačiau nutarime šio sakinio neatsirado ir jam tas nutarimas 2008-09-22 buvo duotas pasirašyti be šio sakinio. Pasirašė todėl, kad jame jau buvo vizos LRV atstovų ir N. P., kurie turėjo įvertinti LRV posėdyje išsakytas nuomones. Apie neįvertintas pastabas jis nebuvo informuotas. Apklausos sąlygos jam nežinomos. Pasiūlymų pateikimo terminas su juo derinamas nebuvo. Apklausos organizatoriai turėjo įvertinti atsižvelgdami į privataus akcininko parinkimo sąlygas“ (t. 12, b.l. 125-133, 134-139), atsakė, kad šiuos paaiškinimus patvirtina.

Teisme apklaustas liudytojas A. M. paaiškino, atsakė (t. 16, b. l. 165-168), jog tuo metu dirbo „Lietuvos dujų asociacijos“ direktoriumi. Asociacija buvo įsteigta 1997 m., jeigu neklysta, penkių ar kelių bendrovių. Jeigu gerai atsimena, tai ji buvo įsteigta tuo metu dujas tiekusių didžiųjų bendrovių, tokių kaip AB „LD“, A, (duomenys neskelbtini). Ši asociacija yra visuomeninė organizacija. Apie ketinamą statyti dujų terminalą jis girdėjęs tik tiek, kiek buvo skelbta spaudoje. Oficialiai su kažkokia informacija, susijusia su terminalu, jis nebuvo susipažinęs. Tuo metu, kai jį apklausė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, jis pasakė viską, ką žinojo. Taigi jis žino tiek, kiek buvo susiję su jo tiesioginiu darbu ir pareigomis. Vienintelis dalykas, kas buvo, tai „Lietuvos dujų asociacija“ gavo iš prokuratūros užklausimą, ar jiems buvo siūlyta dalyvauti konkurse, ir ar gavę kažkokį kreipimąsi būtent dėl terminalo. Jis oficialiai raštu atsakė, kad ne. Kadangi jie kvietimo dalyvauti konkurse kaip asociacija negavo, tai, koks konkursas buvo, jis negali pasakyti. Jis negali pasakyti, ar jie galėjo, ar negalėjo dalyvauti šiame konkurse. Klausimas buvo, ką jis žino ir ką jie gavo, ko negavo. (duomenys neskelbtini) yra viešoji įstaiga, ne pelno siekianti organizacija. Todėl jie negali dalyvauti kokioje nors ūkinėje veikloje. O jų pagrindiniai tikslai, kaip ir visų asociacijų, buvo ginti savo narių interesus valstybinėse institucijose, skleisti ir propaguoti gamtinių dujų sektoriaus pažangą. Taip pat atsakė, kad apie planuojamą steigti gamtinių dujų terminalą jis sužinojo iš spaudos. Kažkokios konkrečios, oficialios informacijos jis nebuvo gavęs. Tačiau jis, kaip asociacijos direktorius, palaikė kontaktus ir su asociacijos nariais. Kadangi jis nebuvo gavęs jokios oficialios informacijos apie tai, tai aš nesikreipiau į asociacijos narius, jie taip pat į mane nesikreipė ir šitas klausimas nebuvo diskutuojamas asociacijos posėdžiuose ar kažkur tai. Jam nėra žinoma, kad asociacijos nariai turėtų kažkokią informaciją apie planuojamą steigti gamtinių dujų terminalą. Jis apie paskelbtas konkurso sąlygas nieko nežinojo, kadangi jie negalėjo dalyvauti konkurse ir jame jie nedalyvavo. Galbūt ta informacija apie kai kurias konkurso sąlygas buvo jau po to, kai jis atsakė į prokuratūros užklausimą. Jis prokuratūrai davė oficialų atsakymą, nes iki tol jis iš tikrųjų nieko nežinojo. Po to buvo jau tokia neoficiali informacija, kuri buvo žinoma apie tai. Apie 5 d. terminą, nustatytą pasiūlymų pateikimui, tik girdėjo iš savo narių, bet tai buvo jau po to. Ir daugiau nelabai ką gali pasakyti. Tą 5 dienų terminą pasiūlymų pateikimui jis vertina kaip nepakankamą, kad pasiruošti tam konkursui. Bet tai yra tik jo asmeninė nuomonė. Patikslino, kad jis šį terminą vertina kaip nepakankamą, nes iš tuo metu turimos informacijos jis žinojo, kad į tą terminą pakliuvo ir nedarbo dienos. Dėl to ir padarė tokią išvadą, kad pasiruošti dalyvauti konkurse kažkokiai tai bendrovei ar kažkam tai, jo galva, tas terminas yra nepakankamas. Tą termino nepakankamumą jis vertina pagal visų pateikiamų dokumentų, pateikiamų visų reikalavimų, atitinkančių konkurso sąlygas, atlikimui reikalingą laiką. Jo galva, vienasmeniškai įmonės vadybininkas, ar vadovas negali priimti sprendimo šiuo klausimu. Jeigu kalbama apie akcinę bendrovę, tai tokį sprendimą galėtų priimti akcininkai, taip pat, galbūt, valdyba. Tuo metu jis A neatstovavo, nes ji nebuvo asociacijos narys. „Achema“ buvo steigėjas, bet vėliau iš asociacijos narių išėjo ir nuo tada jos jis neatstovavo. Tačiau niekas jo, kaip asociacijos direktoriaus, neprašė pagalbos, kad kam nors padėti viską atlikti per tą 5 dienų terminą. Ir niekam jie nepadėjo, kad kažkas per tas 5 dienas spėtų. Kadangi jie oficialiai nežinojo apie tą konkursą, tai kaip jie galėjo padėti, tai ko jie nežino. Patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui paaiškinęs, pasakęs, kad 5 d. terminas yra per trumpas (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakė, kad kvietimo dalyvauti konkurse jis nematęs. Jis pirmą kartą tą kvietimą pamatė, kai jam jį parodė STT pareigūnas, anksčiau jo nebuvo matęs. Jis sužinojo jau po apsilankymo STT, apie tą 5 d. terminą, nes pareigūnas jo klausė, ar matė tokį terminą, ir kad jame yra dvi poilsio dienos. Bet jis tą patį neoficialiai girdėjo iš „Lietuvos dujų“. Prieš einant į STT „LD“ asociacijos neprašė apginti jų interesus. Dėl jo ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų, jog: „ Esu tikras, AB „ LD“ irgi niekaip negalėjo spėti paruošti tinkamo pasiūlymo Ūkio ministerijai“ (11 tomas, b.l. 182), atsakė, kad praėjo nemažai laiko, bet tuo metu matyt jis buvo tikras. Tai pat dėl: „Tai, kad prašoma nurodyti investuojamo kapitalo dydį, jau rodo, kad pretendentas turės ne tik dalyvauti steigime ir įnešti 20 000 Lt įstatinio kapitalo įnašą, bet tuo pačiu ir ateityje investuoti milijoninę sumą į terminalo statybą“, atsakė, kad jis nematė jokių dokumentų, ten to kvietimo su priedais. Tačiau, kaip minėjo, iš neoficialių šaltinių girdėjo apie tas milijonines sumas, kurias reikės investuoti į terminalą. Beje buvo kalbama tai, kad tai yra nerealu, bet tai buvo kalbama labai viešai. Dėl AB „Lietuvos dujų“, apie konkrečias sumas - kiek studijoje yra numatyta, kokios investicijos yra planuojamos ir panašiai, nebuvo minėta, tačiau tokiame pokalbyje buvo pasakyta, kad dalyvauti tokiame konkurse būtų sudėtinga dėl neįgyvendinamų sąlygų. Tai pagal šitą informaciją jis ir išdrįso daryti tokią išvadą. Jam tokią informaciją suteikė „LD“. Kai jie gavo prokuratūros užklausimą, ar jie gavę kvietimą dalyvauti konkurse, jis, kaip asociacijos įgaliotas asmuo, turėjo apie tai informuoti savo asociacijos narius, bent jau jų asociacijos tarybą. Kadangi į asociacijos tarybą įeina ir 3 AB „Lietuvos dujų“ žmonės, tai automatiškai jis su jais ir pasikonsultavo. Jis informavo, kad jie gavę tokį užklausimą. Tai tame pokalbyje ir buvo paminėta ta informacija. Be to jam to pokalbio metu niekas nesakė, kad „Andriau, jeigu kvies į prokuratūrą, pasakyk tą ir tą“. Bet jis iš to pokalbio su asociacijos tarybos nariais išgirstos informacijos susidarė tam tikrą kontekstą. Po to nuėjo į STT ir davė paaiškinimus. Todėl taip būtent ir pasakė pareigūnams. Teisėjui, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d, pagarsinus liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus paaiškinimus, jog „LR Ūkio ministerijos 2008-10-03 raštas Nr.(30.2-63)-3-6481 dėl kvietimo dalyvauti UAB Gamtinių dujų terminalas steigime bei su suskystintų gamtinių dujų importo terminalo projekte vystysiančios bendrovės privataus akcininko parinkimo sąlygos su priedais jam anksčiau nematyti. Turėdamas pakankamą patirti bendrovių veikloje ir žinodamas viešųjų pirkimų įstatyminę gali pasakyti, kad parašytas terminas, t.y. 5 d., per kurį pretendentams reikia paruošti pasiūlymus, yra visiškai nerealus ir neįgyvendinamas. Kiekviena bendrovė apsispręsdama dalyvauti tokiame projekte turėtų turėti Valdybos ar kokio kito valdymo organo oficialų pritarimą, turi būti specialistai kurie paruoštų konkretų pasiūlymą. Tokiam pasiūlymui, kurio prašė Ūkio ministerija, paruošti reikėtų ne vieno mėnesio. Tokį kvietimą dalyvauti bendrovės steigime yra gavusi AB „LD“. AB ..LD“ irgi niekaip negalėjo spėti paruošti tinkamo pasiūlymo Ūkio ministerijai. Norint, kad bendrovė galėtų priimti sprendimą dalyvauti tokiame terminalo steigimo ir statybos projekte, reikia Valdybos susirinkimo, kuris taip greitai nepadaromas. Be to, dar reikia laiko paruošti komercinį pasiūlymą. Kaip matyti iš Ūkio ministerijos nurodytų sąlygų 3.6. punkto, tai prašoma pasiūlyme nurodyti kokio dydžio kapitalą teikėjas planuoja investuoti į projektą. Tokiam sprendimui priimti ir nurodyti investuojamojo kapitalo dydį turi nuspręsti bendrovės Valdyba. Tai, kad prašoma nurodyti investuojamo kapitalo dydį, jau rodo, jog pretendentas turės ne tik dalyvauti steigime ir įnešti 20 tūkst. litų įstatinio kapitalo įnašą, bet tuo pačiu ir ateityje investuoti milijonines sumas į terminalo statybą (t. 11, b.l. 181-182), šis atsakė, kad patvirtina šiuos paaiškinimus.

Teisme apklaustas liudytojas L. B. (UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius) iš esmės paaiškino (t. 17, b. l. 15-17), kad iki 2009-01-(duomenys neskelbtini)“ buvo Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos narys, o pastaroji Lietuvos pramoninkų konfederacijos narė. (duomenys neskelbtini)yra viena didžiausių bendrovių vartojančių gamtines dujas. Jeigu būtų nutrauktas jų bendrovei gamtinių dujų tiekimas, tai jų gamyba sustotų. Kiek pamena LR Ūkio ministerija 2008 metais skelbė konkursą dėl dalyvavimo B steigime. UAB (duomenys neskelbtini)iš šios ministerijos gavo 2008-10-03 kvietimą, kuriame buvo nurodyta pasiūlymą dėl dalyvavimo steigiant B reikia pateikti per 5 dienas. Kokios kvietime buvo nurodytos sąlygos nepamena, tačiau šiame buvo kažkokios formulės. Jų nedomino minėtas kvietimas, nes jie neketino dalyvauti konkurse dėl dujų terminalo įmonės steigimo. Todėl jie neprašė papildomai iš ministerijos jokios informacijos, nes kaip minėjo nesiruošė dalyvauti ir nedalyvavo konkurse. Dėl kvietime nurodytų 5 dienų termino, tai jie nebuvo toje rinkoje ir apie viską gerai nežinojo. Be to bendrovės akcininkai kvietime nurodyta informacija, ar jie gali tapti terminalo įmonės akcininkais nesusidomėjo. Tačiau jie į ministerijos kvietimą per 5 dienas atsakė raštu, kuriame nurodė, kad neturi finansinių galimybių prisidėti prie projekto įgyvendinimo - prie tokio terminalo statybos. Taigi jie neprašė ministerijos pratęsti 5 dienų terminą dėl aukščiau nurodytos priežasties.

Teisme apklaustas liudytojas A. P. ((duomenys neskelbtini) generalinis direktorius) iš esmės paaiškino (t. 17, b. l. 26,27), kad jo vadovaujama bendrovė yra viena iš daugiausiai gamtinių dujų vartojančių bendrovių. Jie buvo gavę kvietimą dalyvauti studijos projekte. Tačiau jie noro dalyvauti šiame projekte neišreiškė. Jo vadovaujama bendrovė negavo jokio kvietimo iš Ūkio ministerijos dėl kvietimo dalyvauti Gamtinių dujų terminalas steigime. Tačiau dėl šio projekto, jie nuomonę pareiškė nepareikšdami noro dalyvauti minėtoje studijoje. Be to ministerija galėjo jų ir nekviesti į terminalo steigimą. Dėl 5 dienų termino, tai laiko gal nedaug buvo duota, tačiau kiekvienas gali prašyti, kad terminas būtų pratęstas. Tačiau jie neprašė pratęsti šio termino, nes nesiruošė terminalo įmonės steigime dalyvauti.

Teisme liudytojas S. B. (AB „LD“ (duomenys neskelbtini)) iš esmės paaiškino (t. 17, b. l. 27-32), kad 2008 m. spalio 3 d. AB „LD“ iš Ūkio ministerijos gavo pakvietimą dalyvauti AB „Gamtinių dujų terminalas“ steigime ir dalyvavimo sąlygų aprašymą. Jis šį pakvietimą su priedais matė. Pagal tai, kokie reikalavimai keliami, kokios nurodytos pasiūlymo teikimo sąlygos, jam, AB „LD“ vadovybei tapo aišku, kad šis pasiūlymas yra tik formalus dalykas. Įvertinę visas aplinkybes, jo, vadovybės nuomone bendrovė tokio pasiūlymo pagal pateiktas sąlygas per penkias dienas paruošti negalėjo. Tas terminas visiškai nerealus ir neįgyvendinamas. Be to ministerijos pateikiamose sąlygose buvo nurodoma, jog pasiūlymo teikėjas, ruošdamas atsakymą, turi vadovautis galimybių studija, kurią atliko Ūkio ministerija ir su ja gali susipažinti Ūkio ministerijoje. Tačiau ta galimybių studija 2008 m. spalio 3 d. dar nebuvo pabaigta, buvo tik jos preliminari versija, t.y. buvo tik tarpinė ataskaita, kuri nebuvo patvirtinta ir ja vadovautis nebuvo jokio pagrindo. Be to terminalas yra Valstybės reguliuojama veikla. Reguliavimas pasireiškia tuo, kad Valstybinė kainų ir energetikos komisija parengia reguliavimo taisykles, kuriomis remiantis yra nustatomi terminalo paslaugų įkainiai bei normatyvinis pelnas. Tuo pačiu šios taisyklės ir yra pagrindas įvertinti investiciją. Minėtos taisyklės turėjo būti, tačiau jų nebuvo.

Teisme apklaustas liudytojas V. V. ((duomenys neskelbtini)) iš esmės paaiškino (t. 17, b.l . 32-36), kad nepamena datos, tačiau penktadienį iš LR Ūkio ministerijos buvo gautas raštas su priedais dėl kvietimo dalyvauti UAB Gamtinių dujų terminalas steigime. Kartu buvo pateikti priedai. Šiuos dokumentus jis gavo sekantį pirmadienį. Susipažinęs su pateiktais dokumentais, suvokė, kad pateiktos sąlygos per tokį trumpą laiką fiziškai neįgyvendinamos. Ūkio ministerijos kvietime buvo nurodyta, kad atsakymą reikia pateikti iki spalio 8 d. Pagal tai ir įvertinus jų vidaus veiklos taisykles, jo galva, toks terminas nerealus, neįgyvendinamas, klaidingas. Pagal visa tai, jis suvokė, jog jų bendrovė nepageidaujama terminalo steigime. Tiek asmeniškai, tiek pasitaręs su savo pavaduotojais, nusprendė, kad objektyviai bendrovė nesuspės paruošti atsakymo į minėtą pakvietimą. Tačiau AB „LD“ buvo aktualus klausimas dalyvauti terminalo steigimo, statybos reikaluose. Tokio projekto vystymas jiems buvo svarbus ir aktualus, todėl bendrovė būtų ruošusi savo komercinį pasiūlymą. Tačiau dėl jau minėtų priežasčių neruošė, o tik pateikė Ūkio ministerijai 2008-10-08 atsakymą su savo pastabomis. Į jų raštą jie iš ministerijos gavo atsakymą, kad laiko buvo pakankamai sprendimams priimti. Be to, jo žiniomis nebuvo pabaigta galimybių studija, nes šios aprobuotos, patvirtintos jie nebuvo gavę. Pagal tai suprato, kad AB „LD“ buvo eliminuota iš galimybės dalyvauti terminalo steigime ir tolimesniame terminalo vystymo projekte.

Teisme liudytojas Č. K. ((duomenys neskelbtini)) iš esmės paaiškino (t. 17, b. l. 40-41), jog jo vadovaujama bendrovė vartoja gamtines dujas. Iš Ūkio ministerijos jų bendrovė buvo gavusi Ūkio ministerijos 2008-10-03 raštą dėl kvietimo dalyvauti UAB Gamtinių dujų terminalas steigime bei su suskystintų gamtinių dujų importo terminalo projektą vystysiančios bendrovės privataus akcininko parinkimo sąlygas ir priedus. Tačiau jie neturėjo intereso, tiksliau pinigų, dalyvauti šiame projekte. Be to jų įmonė savivaldybės įmonė, todėl jie vieni negalėjo šio klausimo spręsti. Dėl 5 dienų termino, tai galėjo sušaukti valdybą, šio termino būtų pakakę. Tačiau, jeigu būtų laiko nepakakę, tai būtų paprašę terminą pratęsti.

Teisme liudytojas V. K. G. teismui iš esmės paaiškino (t. 17, b.l. 41-43), kad jam rugpjūčio pabaigoje buvo pavesta pagal Vyriausybės pavedimą parengti Vyriausybės nutarimo projektą dėl terminalo steigimo. Šį tiesiogiai vykdyti perdavė jo departamento darbuotojui N. B.. Taigi jis (K. G.) nei galimybių studijos, nei terminalo steigimo procese, t.y. atitinkamų dokumentų rengime, nedalyvavo. Atsakė, kad jis su N. B. bendradarbiavo, šis jam atsiskaitydavo ką daro. Be to jis (K. G.) vizuodavo dokumentus, todėl matė kas vyksta. Taip pat atsakė, kad jam N. B. sakęs, kad rengia Vyriausybės nutarimo projektą pagal ministerijos vadovybės nurodymus, t.y. A. I., N. P.. Patikslino, jog jam N. B. teigė, kad A. I. jam liepė rašyti, tai kaip šis sakydavo. Neprisimena, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui būtų sakęs, jog A. I. ir N. P. N. B. pavedė organizuoti pirkimą apklausos būdu, nes N. B. tam nebuvo įgaliotas. Tačiau, kad N. B., ruošdamas dokumentus, gaudavo nurodymus, tai šis jam sakęs. Patikslini, kad N. B. jam sakęs, kad jam ne viskas patinka. Tačiau jam (N. B.) patinka, ar nepatinka, vis tiek jis turi vykdyti. Normalu, kad vadovybė duoda nurodymus. Žino, jog ministerija siuntė 2008-10-03 raštą. Šį raštą jam rodė N. B.. Po to jam paskambino V. V., šis piktinosi dėl tokio rašto, dėl trumpo termino. Be to, mano, kad AB „LD“ vadovybė žinojo apie galimybių studijos stadiją, tačiau apie tai, reikia klausti (duomenys neskelbtini)vadovybės. Taip pat atsakė, kad N. B. niekada neįvardijo G. M., kaip verčiančio daryti ką nors neteisėto.

Teisme liudytoja J. B. (. (duomenys neskelbtini)) iš esmės paaiškino (t. 17, b. l. 59, 60), kad viena iš jos darbo funkcijų yra teikti pasiūlymus įvairioms valstybinėms institucijoms dėl teisės aktų projektų atitikties įstatymams. Kiek pamena, 2008-09-08 Teisingumo ministerijoje buvo gautas paklausimas iš Ūkio ministerijos dėl Vyriausybės nutarimo projekto. Prie šio dokumento buvo pridėti ir priedai, kurie buvo aprašyti pačiame rašte. Šis raštas (paklausimas) vykdymui buvo užvizuotas jai ir ji ruošė atsakymą Ūkio ministerijai. Jai ir kitiems Teisingumo ministerijos darbuotojams iškilo abejonė, kad nerengiamas viešas konkursas, pasirenkant juridinį asmenį. Atsakyme į minėtą paklausimą yra išdėstytos pastabos keturiuose punktuose, o šios, kiek pamena dėl valstybės turto finansavimo ir kt. Taigi ji ruošė dar pažymą Ministerijų valstybės sekretorių pasitarimui, kuris turėjo vykti sekančią dieną. Jai parodžius raštą (t. 6, b.l. 162, 163) atsakė, kad šis raštas buvo išsiųstas Ūkio ministerijai, jame yra išdėstytos pastabos, jos parašas. Kiek suprato, tai Vyriausybės nutarimo projektą rengė ir Vyriausybei teikė Ūkio ministerija. Be to buvo skubama, nes atsakymui (pastaboms) pateikti buvo duota viena diena. Minėtoje pažymoje ji surašė visas tas pačias pastabas kaip ir buvo surašytos 2008-09-15 atsakyme. Ši pažyma buvo paruošta dėl to, kad Teisingumo ministerija turėjo pastabų dėl nutarimo projekto.

Teisme liudytojas A. D. ((duomenys neskelbtini)) iš esmės paaiškino (t. 17, b. l. 60, 62), kad praktiškai jis nedirbo su dokumentais, susijusiais su suskystintų gamtinių dujų terminalu. Tačiau jis girdėjęs apie šį projektą. Daugiau nieko papildyti negali. Teisėjui, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus, jog „2008 m. spalio mėnesį buvo įsteigta B, tačiau šiuose procesuose jis pagal savo pareigybę nedalyvavo ir jokių klausimų nesprendė. Jam tik periodiškai tekdavo pasirašyti kokiuose nors dokumentuose jei nebūdavo A. I.. LR Ūkio ministerijos 2008-10-10 raštą Nr.(30.2-63)-3-6667 ir LR Ūkio ministerijos 2008-10-10 raštą Nr.(30.2-63)-3-6651 pasirašė jis, o sprendžiant iš antspaudų juose, tai jų rengėjas buvo N. B.. Jam nėra žinoma kas nustatė tokias akcijų proporcines išraiškas, bet yra akivaizdu, jog 100 tūkst. litų tokios bendrovės veiklai gali užtekti tik vienam dviem darbuotojams išlaikyti metus ir daugiau jokiai veiklai nebeliktų pinigų. Todėl steigiant šią bendrovę su šiuo įstatiniu kapitalu iš karto yra aišku, kad į ją reikės investuoti papildomus pinigus, tam, kad vykdyti tolimesne veiklą numatytą įstatuose“ (t. 11, b.l. 193-194), atsakė, kad jam duodavo periodiškai pasirašyti dokumentus; kai nebūdavo A. I. jis pasirašydavo dokumentus, susijusius su SGD terminalo statyba, tačiau nedrįsta teigti kokį dokumentą, pasirašęs; 2008 m. turbūt pasirašė dokumentus, tačiau tiksliai nepamena, kuriuos; ikiteisminio tyrimo metu, be abejo, jam rodė tuos dokumentus. Parodžius, jam jo byloje esančius pasirašytus dokumentus, atsakė, kad šiuo atveju jam nebuvo kilę jokių abejonių. Tačiau jis per daug nesigilino, kas tuose dokumentuose parašyta. Parodytame rašte jo minčių nėra, iniciatyvos nėra. Todėl nekilo noro aiškintis dėl termino ir t.t. Be to jam nebuvo žinomas kas svarstė, koks konkurso rezultatas. Taip pat, atsakė, jog jis nepamena, kad jam tuos dokumentus atnešė pasirašyti.

Teisme liudytojas Rimantas A. S. ((duomenys neskelbtini)) iš esmės paaiškino (t. 17, b. l. 110, 111), kad jį iškvietė STT pareigūnai dėl tų dalykų, tai jis ir paaiškino. Tačiau šiuo metu neprisimena ką tuo metu jie rašė. Galbūt jie rašė tą raštą, tačiau jie tuo metu jokių detalaus tyrimo neatliko, nes jų niekas neprašė. Todėl jie tokią prevencinę nuomonę parašė. Jis jokių klausimų dėl terminalo nesprendė. Todėl nieko negali pasakyti apie Vyriausybės nutarimo projekto dėl valstybės turto investavimo suderinimą. Tačiau Konkurencijos taryboje gal ir buvo gautas toks projektas su lydraščiu, priedais. Kiek pamena, tai su šiais dokumentais dirbo jų darbuotojas E. Š.. Tačiau pamena, kad jų pozicija buvo tokia, jog minimas projektas gali pažeisti Konkurencijos įstatymą, ar gal gali neatitikti valstybės pagalbos taisyklėms. Tačiau tokią analizę turėjo atlikti Europos Komisija. Tai buvo šios kompetencija. (duomenys neskelbtini) jis nesidomėjo, jis, kaip taisyklė, vadovavosi daugiau specialistų nuomone. Tačiau jeigu kalba eina apie Konkurencijos įstatymą, ir jeigu jie būtų gavę skundą ar Vyriausybės paklausimą, tai jie turėtų atlikti tyrimą. Visa to nebuvo. Vyriausybės posėdžiuose jis, kaip taisyklė, dalyvaudavo. Neprisimena, ar Vyriausybės posėdyje būtų girdėjęs kokį tai pasisakymą dėl SGD terminalo. Be to, Konkurencijos tarybos atstovai nedalyvaudavo ministerijų vyriausybės sekretorių posėdžiuose.

Teisme liudytojas R. P. ((duomenys neskelbtini)) iš esmės paaiškino (t.17, b.l. 11-116), kad 2008 m. rugsėjo pradžioje LRV Teisės departamente buvo gautas Ūkio ministerijos parengtas Vyriausybės projektas dėl valstybės turto investavimo. Gauti dokumentai įvertinimui ir pastabų bei pasiūlymų pateikimui buvo nukreipti vykdymui Teisės departamento darbuotojai G.. Tiksliai nepamena ar ši su juo derino pastabas. Po to tas nutarimo projektas skubos tvarka buvo atiduotas į ministerijų valstybės sekretorių posėdį, kiek pamena 2008-09-15. Nepamena, ar jis šiame posėdyje dalyvavo. Tačiau pamena, kad po šio posėdžio jų departamente buvo neformalus pasitarimas dėl Europos teisės departamento pastabų, dėl galimai šio nutarimo projekto neatitikimo Europos Sąjungos teisės aktams, viešumo ir skaidrumo principams. Tuo metu kiek pamena dalyvavo šio departamento direktorius K., premjero patarėjas J.. Buvo kalbama, kaip ištaisyti, jeigu būtų bandoma taisyti tam tikrus, galbūt, neatitikimus atsižvelgiant į Europos teisės departamento pastabą. Be to, jau buvo žinomos Teisingumo ministerijos pastabos dėl šio nutarimo projekto. Šie taip pat buvo nedidelę abejonę išreiškę. Ir, kiek pamena, šis nutarimo projektas skubos tvarka buvo svarstytas Vyriausybės posėdyje. Jis jame nedalyvavo, dalyvavo departamento direktorė. Tačiau žino, kad buvo priimtas nutarimas, buvo nurodytąjį pataisyti atsižvelgiant į Europos teisės departamento pastabas, nes p. K., kiek jam sakė, tas pastabas trumpai minėjo Vyriausybės posėdžio metu, ir pateikti premjerui pasirašyti. Kadangi to nutarimo nebebuvo įmanoma pataisyti pagal šias pastabas arba jį reikėjo atšaukti, tai jis jau po Vyriausybės posėdžio, pagal Vyriausybės darbo reglamentą, kaip turintis pareigą, arba Departamento direktorius vizuoti nutarimo projektą, vizavo su pastaba, kad neatsižvelgta į Europos teisės departamento pastabas. Taip pat atsakė, kad nepamena, kaip keitėsi Vyriausybės nutarimo projekto turinys. Nutarimas kalbėjo apie valstybės turto investavimą iš Ūkio ministerijos lėšų. Ten berods, 80 000 Lt buvo numatoma steigti gamtinių dujų terminalą. Pačiame nutarimo projekte, kiek pamena, nebuvo įvardinta bendrovė, kuri kartu su valstybe privataus kapitalo partnerystės pagrindu dalyvaus steigiant tą gamtinių dujų terminalą. Bet, kiek pamena, tai buvo lydinčioje nutarimo projektą medžiagoje ir, be to, nurodyta kokia bendrovė dalyvautų. Ten buvo kalbama apie A, kurios, berods 20%, ar 20 000 Lt kapitalas, kuris buvo numatytas vėliau žymiai didinti. Apie paties nutarimo, kaip projekto, turinį pasakyti negali, tiesiog nepamena. Jame nebuvo įvardinta, kiek pamena, nė viename variante konkreti bendrovė, kuri kartu su valstybe dalyvaus steigiant tą bendrovę. Į klausimą: Viename iš projektų buvo numatyta tokia sąlyga, kad privatus investuotojas turi būti parinktas konkurso būdu. Galutiniame variante tokios sąlygos nėra. Gal Jūs galite paaiškinti, kaip ji atsirado, kodėl ji dingo?, atsakė, jog tikrai nepamena kuriame laikotarpyje atsirado tokio pobūdžio nuostatos ir kada jos dingo. Iš viso nepamena, ar galėjo būti nutarime tokio pobūdžio nuostata, gal lydinčiuosiuose dokumentuose kur nors buvo. Tikrai nepamena, kad būtų buvusi tokio pobūdžio nuostata ir jinai būtų išnykusi. Tuos nutarimo projektų variantus, kuriuos vertino jie, t.y. Teisės departamentas, tai lygtai pirminiame variante. Bet jis nepamena, ar su juo derino. Nors p. G. minėjo, kad lygtai trumpai perkalbėjo apie šitą nutarimo projektą. Tikrai nepamena, ar buvo tokia nuostata, o prieš posėdį, kiek pamena, žiūrėdamas tą medžiagą nematė tokios nuostatos. Tai kuriame etape ji dingo, jeigu jinai buvo, negali atsakyti. Be to „Achemos“ vardas buvo paminėtas turbūt nutarimo projekto medžiagoje, pridėtuose dokumentuose, nes lydraštyje - teikime buvo nurodyta, kad nutarimo projektas yra teikiamas vykdant Vyriausybės strateginio planavimo komiteto sprendimą. Buvo nurodyta, kad 2008 m., berods vasario mėnesį, atlikta suskystintų dujų terminalo studija, turi būti pakviestos didžiausios Lietuvos dujų vartotojos, tame tarpe ir B į tą galimybių studijos rengimą. Tai turbūt pirmas etapas buvo šis. O vėliau ši buvo paminėta, berods, nutarimo projekto rengimo medžiagoje. Ir vėliau matė šitą paminėtą bendrovę ir pastabose kai kurių institucijų, kurios vertino nutarimo projektą su visa ta lydinčiąja medžiaga. Po to, kai nutarimo projektas buvo pateiktas vertinti Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamentui, sužinojo, kad buvo tas minėtas 2008 m. vasario mėnesio strateginio planavimo komiteto sprendimas, kuriame buvo įvardinta A ir nutarimo projekto lydraštyje -teikime arba ten bazinio poveikio vertinimo medžiagoje prie nutarimo projekto galėjo būti įvardinta, dabar tiksliai negali prisiminti, bet turbūt nutarimo projekto lydinčioje medžiagoje ir vėliau institucijų pastabose: Europos teisės departamento, gal Teisingumo ministerijos. Projektas, atrodo, buvo dar iki ministerijų atstovų (valstybės) sekretorių pasitarimo, iki pateikiant šitą nutarimo projektą Vyriausybei ir Vyriausybės kanceliarijai vertinti, bet tai buvo steigimo sutarties projektas ir jų kolegė Teisės departamento patarėja G. parašė pastabą, kad pagal Valstybės turto, savivaldybių turto naudojimo ir disponavimo įstatymą turėtų būti pateiktas jau ne steigimo sutarties projektas, bet steigimo sutartis, kadangi ten pagal įstatymą buvo numatyta, kad „vykdant steigėjų prisiimtus įsipareigojimus“. Projektas buvo turbūt jau teikiant 10-tai dienai ministerijai, o kada pati steigimo sutartis buvo pateikta, ar iki posėdžio - nepamena, bet projektas buvo. Tik gal jis buvo ne pasirašytas, gal jis buvo ne vizuotas, jis toks buvo taip sakant „plikas“, dėl to ir jų patarėjos buvo pateikta pastaba, kad reikia pateikti pačią steigimo sutartį. Jis nežino, kada steigimo sutarties projekte atsirado „Achemos“ vardas. Bet jie šį pamatė, kai buvo pateiktas vertinti nutarimo projektas. Tai ten „Achema“ jau buvo įvardinta, iš vienos pusės valstybė, iš kitos - B. Steigiant šitą bendrovę buvo numatyti jų įsipareigojimai tam tikrais kapitalo dydžiais. Rugsėjo pradžioje, apie 5-tą, ar 10-tą dieną buvo gautas tas nutarimo projektas ir šį nutarimo projektą vertino Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamentas. Pagal darbo reglamentą turėjom 5 dienas, tai, berods, per tą laiką jis ir buvo įvertintas. Po to, kiek pamena, skubos tvarka jis buvo įtrauktas į ministerijų valstybės sekretorių posėdį sekančią ar po to dieną. Posėdžiai paprastai antradieniais vyksta, ir turbūt iš karto po šių sekretorių pasitarimo tą pačią savaitę tas nutarimo projektas buvo įtrauktas į Vyriausybės posėdį. Nutarimo priėmimo diena yra 18, tai turbūt tos dienos išvakarėse jis buvo įtrauktas į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę. Sutarties projektas, kiek pamena, buvo pateiktas kartu su nutarimo projektu rugsėjo 5 ar 10 dieną, atrodo 10 dieną, kai jų Teisės departamentas vertino. Kada ir kur jis prieš tai buvo nežino, jie pirmą kartą nutarimo projektą ir visą lydinčią medžiagą pamatė tik rugsėjo 10 dieną. Tame tarpe ir steigimo sutarties projektas turėjo būti, nes buvo tokio pobūdžio pastaba dėl jo pateikta. Mano, kad steigimo sutarties projektas tarp nutarimo projektą lydinčiųjų dokumentų buvo. Kadangi teko matyti, kokios buvo teiktos Teisės departamento pastabos ir viena iš pastabų buvo, kad turėtų būti pateiktas ne steigimo sutarties projektas, o pati steigimo sutartis, vadinasi projektas buvo pateiktas, nes kitaip tokio pobūdžio pastabų nebūtų buvę pateikta. Į klausimą: rugsėjo 4 d. buvo Vyriausybės pavedimas Ūkio ministerijai dėl šitos įmonės steigimo ir tame pavedime yra pasakyta, kad kartu pavedimas yra teikiamas ir Aplinkos ministerijai, Finansų ministerijai ir koncernui B. Jūs, kaip Teisės departamento vadovas, turėtumėt pasakyti, ką tai reiškia, kada pavedimas yra duodamas rugsėjo 4 d. Ūkio ministerijai ir kartu duodamas pavedimas „Achemai“, ir prie pavedimo yra pridėtas laiškas, mes gaunam pavedimą kartu su Lubio laišku ir L sako, kad siūlau steigti įmonę, Vyriausybė mums duoda pavedimą, steikit įmonę, pavedimas adresuotas kartu ir (duomenys neskelbtini). Čia buvo kalba, kada atsiranda A pavadinimas ?, atsakė, jog taip buvo toks dokumentas, bet turbūt jie jo tuo metu, kai buvo teikiamos pastabos, mano, kad jie apie tą pavedimą turbūt nežinojo. Bet vėliau iš tiesų teko matyti tą pavedimą, jeigu neklysta, prieš einant duodi parodymus į STT, kai šį peržiurėjo. Taip, buvo toks Vyriausybės pavedimas ir buvo nurodyta, kad reikia pateikti nutarimo projektą, berods, per porą savaičių. Bet jie nebuvo vizavę to pavedimo. Kiek pamena, šis buvo kitų asmenų vizuotas. Tai tikrai jie jo nematė prieš tai, kai nutarimo projektas jiems buvo pateiktas vertinti. Po to tiktai pamatė, kaip sakant, kitu keliu, nes tikrai jis tuo metu neprisimena, ar jie tokį pavedimą žinojo ar ne, bet kad jis toks iš tiesų buvo, tai taip. Į klausimą: Kada Vyriausybė priėmė nutarimą ir sakė įvertinti Konkurencijos ir Europos teisės departamento pastabas dėl to, ar čia viešieji pirkimai ar ne, mes Vyriausybei pateikėm nutarimo projektą, kur antrame punkte įrašėm: parengti kitus bendrovės dalyvius konkurso būdu. Ant šito nutarimo projekto yra Vyriausybės patarėjo gerb. J. parašas ir data. Ten vadinasi tas dokumentas tikrai buvo Vyriausybėje, nes jis tą parašą padėjo rugsėjo 18 dieną. Buvo svarstyta, buvo abejonės ar čia konkursas ar ne konkursas, mes teikėme projektą su konkurso siūlymu. Vyriausybė išbraukia šitą konkurso siūlymą ir pasirašo. Mes gaunam nutarimą, kad be konkurso. Ar mums dabar Vyriausybės nutarimą reikia vykdyti tokį, koks yra priimtas, ar mes turime galimybę pasirinkti kažką dar kitą daryti?, atsakė, kad iš tiesų, kaip minėjo, po ministerijos valstybės sekretorių posėdžio buvo teisės departamente toks neoficialus pasitarimas. Dalyvavo jis, J., Kriaučiūnas, V. B., kas dar nepamena. Buvo kalbama, kaip atsižvelgti į tas pastabas, kurios Teisingumo ministerijos buvo jau raštu gautos, o tada turbūt dar žodžiu buvo pateikę. Tai šiuo aspektu ir buvo turbūt, kad J. gal tą nutarimo projektą parengė tokį, kad reikia parinkti konkurso būdu, ar Jūs gal pateikėt. Į klausimą: bet klausimas yra, kaip mums vykdyti?, atsakė, kad kas išbraukė jūsų siūlymą, jis iš tiesų nežino, negali pasakyti, jis net neprisiminė, kad buvo toks punktas įrašytas. Kaip tas variantas buvo pateiktas tikrai nepamena, bet nutarimas buvo priimtas be tokio punkto ir su protokoliniu įrašu, kad priimti atsižvelgus į Europos teisės departamento pastabas, pateikti premjerui pasirašyti. Iš tiesų toks buvo nutarimas priimtas. Tačiau kadangi nebebuvo pataisyta po posėdžio, tai, kaip minėjo, jis ir vizavo tą nutarimo projektą, priimtą su pastaba, kad neatsižvelgta į pastabą. O tuos visus dalykus, kurie vyko tarp ministerijų atstovų 16 dienos posėdžio ir Vyriausybės posėdžio metu, tikrai nelabai pamena, nes ne visą informaciją turėjo ir nedalyvavo tame procese. Į klausimą; tai kaip galima buvo ištaisyti klaidą, kad buvo išbrauktas viešas konkurso būdas, kodėl tas nebuvo padaryta ir kas tai turėjo padaryti?, atsakė, kad kaip ir minėjo, kad pirmas variantas, kiek pamena, tai buvo be šito punkto. Tai tiesiog buvo numatyta, kad investuojamas yra valstybės turtas, Ūkio ministerijos lėšos, yra steigiama bendrovė. Atsižvelgiant į tas institucijų gautas pastabas turbūt buvo būtent ir įrašyta, kad reikėtų parinkti konkurso būdu. Tačiau kadangi trečiadienį jau Vyriausybės posėdyje 18 dieną jis buvo priimtas toks, koks buvo pateiktas su visa tokia lydinčiąja medžiaga, kur buvo įvardinta A, tai ištaisyti, jis mano, nebebuvo galimybės, nebent reikėjo atšaukti tą nutarimą ir tada vykdyti tas procedūras iš naujo, visas atrankas konkurso. Tada grįžti su kitu nutarimo projektu į Vyriausybę, kur būtų A ar kitas ūkio subjektas. Tai tiesiog jie manė, kadangi nutarimas buvo priimtas, tai pataisyti pagal tą protokolinį įrašą, kad atsižvelgti į pastabas, iš esmės jau buvo sunku. Bet jeigu būtų buvęs kitoks sprendimas, aiškesnis sprendimas, tai tiesiog Vyriausybė galėjo ir nepriimti nutarimo tą dieną ir pavesti Ūkio ministerijai iš naujo organizuoti tą konkurso atranką, kadangi iš tiesų tam tikrų abejonių kėlė kai kurios institucijos. Bet taip nebuvo padaryta. Be to Vyriausybės priimto nutarimo atšaukimas ar taip vadinamas pripažinimas netekusiu galios yra ta pačia tvarka, kaip ir nutarimo projektai yra teikiami ir priimami, bet to niekas nedarė. Kadangi nutarimas buvo priimtas toks, koks buvo priimtas, su ta medžiaga, kur buvo nurodyta, kad ta bendrovė yra B. O jeigu būtų buvę bandoma atsižvelgti į Europos teisės departamento pastabą, tai būtų reikėję žymiai turbūt ilgesnio laiko tam, kad būtų tos konkurso procedūros įvykdytos iš naujo ir investuotojas galėjo būti ir šis, ir kitas. Bet tas, kiek jis žino, nebuvo daroma. Be to, vykdant Vyriausybės strateginio planavimo komiteto sprendimą, vykdant rugsėjo 4 d. Vyriausybės kanclerio pavedimą Ūkio ministerija pateikė nutarimo projektą, bet tai galėjo ir neteikti, galėjo pateikti ir kitą nutarimo projektą. Ministerija, bet ne p. I ar kitas asmuo, jis kalba aplamai apie instituciją. Bet buvo priimtas toks, koks buvo. Jis dabar nenorėtų prielaidomis kalbėti ir sakyti galėjo, ar negalėjo I inicijuoti Vyriausybės nutarimo atšaukimą. Taip pat atsakė, kad J. buvo premjero patarėjas. Premjero patarėjai dažnai komunikuoja tiesiogiai ir betarpiškai su valstybės institucijomis. Bet jeigu norima, kad kažkoks, net ir premjero patarėjo pavedimas turėtų juridinę galią, jis turėtų būti įformintas Ministro Pirmininko ir Vyriausybės kanclerio rezoliucija. Taigi patarėjų galimi bet kokie kiti pavedimai, tai šie tokie, na, kaip ir tiesiog bendravimo priemonė, galima atsižvelgti, galima neatsižvelgti. Tiesiog tai yra tokia forma, toks būdas dažnai premjero patarėjų betarpiškas, tiesioginis, telefoninis, žodinis pavedimas, bet juridinės galios, jis mano, toks pavedimas negalėjo turėti. Taip pat atsakė, kad Vyriausybės posėdyje jis nedalyvavo. Dalyvavo jo kolegė Baliūnienė, kuri tuo metu buvo Teisės departamento direktorė. Jis, kiek pamena, ėjo išklausyti klausimus, bet nebespėjo ir sužinojo, kad jis yra priimtas, nurodžius, kad reikia atsižvelgti į Teisės departamento pastabą. Be to jam balsavimo rezultatų Balčiūnienė neminėjo. Tačiau lygtai minėjo, kad p. Kriaučiūnas norėjo lygtai išsakyti tas savo pastabas, kurios buvo raštu pateiktos, bet p. Kriaučiūnas balsavimo teisės neturėjo. Be to, patikslino, kad minėtame neoficialiame pasitarime direktorės kabinete buvo jis, J., nepamena ar buvo V., bet jis kuravo energetikos sritį, tai galbūt irgi buvo. Be to, konkretūs motyvai, dėl ko prašė skubiai pavizuoti nutarimą, nebuvo išsakyti, o kad žmonės užeina, prašo, kadangi galbūt kažkas numatė, kad svarstys sekančios dienos posėdyje ir dėl to reikia užpildyti tą pažymą ir ten pasirašyti pastabas. Pagal Vyriausybės darbo reglamentą po ministerijų vyriausybės sekretorių posėdžio Teisės departamento direktorius ar pavaduotojas, šiuo konkrečiu atveju jis, turėdavo pareigą pavizuoti nutarimo projekto pažymos galutinę formą ir parašyti pastabas, arba jeigu jų nėra, tai tiesiog pavizuoti be pastabų. Tiesiog, kad tos procedūros greičiau judėtų, nes kaip minėjo, pagal darbo reglamentą, jeigu būdavo pastabų, klausimas būdavo grąžinamas rengėjams įvertinti. Bet jie tuo metu esminių pastabų neturėjo, bet turėjo kitos institucijos. Tuo metu jie nematė kažkokio trūkumo, jeigu pavizuos ir tas klausimas eis į tos savaitės Vyriausybės posėdį ir bus svarstomas Vyriausybės posėdžio metu. Tai kiek pamena jis ir pavizavo, bet su tomis jų patarėjos G. pastabomis. Be to neprisimena, kodėl V. dar kartą buvo atėjęs pas jį. Turbūt jo prašė p. J., nes jis buvo premjero patarėjas, o V. buvo kanceliarijos darbuotojas, valstybės tarnautojas. Kadangi kabinetai buvo šaliai, tai jis labai dažnai užeidavo ir paklausdavo, ar jie turės pastabų, ar jie pavizavo, ar gali jis nunešti, kad įtrauktų į posėdžio darbotvarkę. Tiesiog ta virtuvė tokia, kur viskas nuolat vyksta, daug žmonių užeina, skambina, paklausia. Tas užėjimas buvo toks procedūrinis, jis jo nesureikšmintų. Po Vyriausybės posėdžio rugsėjo 22 d. V. atnešė nutarimą vizuoti, kadangi, kaip minėjo, pagal Vyriausybės darbo reglamentą, po Vyriausybės posėdžio Teisės departamentas privalėdavo vizuoti priimtą nutarimą. Patikslino, kad V. buvo Vyriausybės kanceliarijos patarėjas energetikos klausimais. Apie tai, kad 80% akcijų ir 20 % akcijų santykį nustatė Ūkio ministerijos atstovai ir, kad 20 proc. A – šiuo metu nepamena, iš ko jis tai žino. Turbūt iš medžiagos, kurią matė ir kurią prieš einant į STT irgi peržiurėjo. Taigi, turbūt, iš to teikimo, kadangi teikimą Vyriausybei su nutarimo projektu pateikė Ūkio ministerija. Kadangi jie tos atrankos procese nedalyvavo, tai jie nežinojo ir jis negali įvardinti konkrečių asmenų, bet Ūkio ministerijos darbuotojai. Kas jie tokie buvo nežino, jis (jie) kalbėjo apie instituciją, o ne apie konkrečius asmenis ir jis tuos konkrečius asmenis tikrai neįvardino. Be to, kas turėjo pasirašyti, kad nebūtų tų pažymų - tai steigimo sutarties šalys, t.y. A vadovas, ar įgaliotas asmuo ir valstybės vardu veikiančios turbūt Ūkio ministerijos atstovas. Tokia jų nuomonė tuo metu buvo. Negalėtų dabar įvardinti, kas konkrečiai Ūkio ministerijos vardu turėjo pasirašyti, tai jau jų nustatyta tvarka. Arba vadovas - ministras, arba įgaliotas asmuo, o kas konkrečiai nežino. Į klausimą: Ar galima buvo vertinti tai, kad buvo pateiktas projektas, o ne pasirašyta sutartis, kaip kažkokį pažeidimą? Ar čia sunkiai ištaisomas dalykas?, atsakė, jog ne, tai turbūt nesunkiai ištaisoma. Ir jam atrodo, jų Teisės departamento patarėjos pastaba nebuvo kaip kažkoks prieštaravimas, bet buvo nurodyta, kad ar kaip siūlymas, ar atkreipėm dėmesį, kad turėtų jų manymu, nes formavo tuo metu tokią praktiką, kad visgi reikia teikti ne sutarties projektus, o pačias sutartis. Į klausimą: O ar neįžvelgėte prieštaravimo? Norite pasirašytos steigimo sutarties, o dar sprendimo nėra, kad steigėjas toks turėtų būti, kaip B?, atsakė, kad jie tokią išvadą darė vadovaudamiesi Valstybės savivaldybių turto valdymo duomenų disponavimo įstatymo 19 str., berods 1 d. 1 p. Taip jie teisiškai kvalifikavo tą nuostatą, o jeigu institucijos suprato kitaip, tai kiekviena institucija, kiekviena ministerija normas vertina skirtingai. Tiesiog jų buvo tokio pobūdžio pastaba, bet jis jos nesuabsoliutintų, nes ir prieš tai kitos institucijos taip pat pateikdavo ir projektus. Į klausimą: Ar gali bet kuri ministerija priimti sprendimą pasirašyti steigimo sutartį kol Vyriausybė nėra priėmusi sprendimo apskritai investuoti į steigiamą įmonę. Valstybė dar neapsisprendė investuoti ar neinvestuoti, o ministerija jau atneša steigimo sutartį. Ar tai yra pagal disponavimo įstatymą viskas gerai, atitinka?, atsakė, kad tai, kaip jis ir minėjo, institucijos, tame tarpe ir Ūkio ministerija, skirtingai, negu jie, suprato tą teisės normą. Tai jis nenori absoliutinti, kad jų nuomonė buvo absoliuti. Jie tokią išvadą darė pagal įstatymą, o kad praktikoje turbūt buvo patogiau pirma sulaukti Vyriausybės nutarimo, o po to tik pasirašyti sutartį, tai turbūt taip. Jis kalba apie formalią tą teisinę normą, kuri jiems lygtai leido tokią išvadą daryti. Bet institucijos, kaip sakė, galvojo ir sprendė kitaip ir tai nebuvo vienintelis Ūkio ministerijos atvejis, buvo ir daugiau.

Teisme liudytoja E. M. ((duomenys neskelbtini)) iš esmės paaiškino (t. 17, b. l. 116-118), kad tuo metu dirbo skyriaus vedėja Europos teisės departamente prie LR Teisingumo ministerijos. Atsimena, kad ruošė išvadą, kad ėjo į STT ir davė parodymus, jog prokuratūroje davė parodymus. Daugiau, kas jos jau pasakyta ir pasirašyta jau turbūt nelabai galėsi ką papildyti, be to, ji ir nelabai atsimena. Patvirtina viską, ką tuo metu sakė. Atsakė, jog taip, galėjo būti, kad 2008 m. rugsėjo 16 d. gavo raštą dėl Vyriausybės nutarimo projekto derinimo. Kartu su šiuo raštu buvo pateiktas projektas ir kiti priedai, kurie buvo aprašyti pačiame rašte. Jai buvo pavesta paruošti atsakymą Ūkio ministerijai. Jai nebuvo nurodymų, ką parašyti atsakyme, pavedimą vykdė pagal savo žinias ir kompetenciją. Tačiau neatsimena, kodėl reikėjo paruošti atsakymą skubiai, gal ant rašto buvo parašyta, iki kurios datos parengti. Galbūt iki posėdžio reikėjo parengti. Be to tuo metu departamento direktorius buvo Kriaučiūnas, tai aišku, kad jis dalyvavo, pasirašė. Gal jisai sakė, kad reikia pastabas paruošti skubiai iki Vyriausybės posėdžio. Tačiau tikrai nepamena visų detalių, bet atsimena, kad atsakymą reikėjo paruošti skubiai. Taigi ji parengė išvados projektą ir pateikė pasirašyti Kriaučiūnui, jis buvo pasirašytas. Neatsimena dabar, kokia jos ta išvada buvo, bet išvada buvo dėl tam tikrų klausimų atitikties Europos Sąjungos teisei. Detalių neatsimena. Tačiau, kiek atsimena, išvadoje buvo arba iškelta abejonė dėl prieštaravimų Europos Sąjungos teisei, arba buvo kaip ir konstatuota, kad jų manome, jog yra prieštaravimas. Apie įstatinį kapitalą ji nieko neatsimena, to turinio teisės prasme tikrai neprisimena, tik atsimena, kad buvo tokia problema. Be to atsakė, kad taip, teisingai ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad steigiamos akcinės bendrovės įstatinis kapitalas bus didinamas iki reikiamos vertės. Pirminis buvo nurodytas 100000 litų, ar 10000 litų, tiksliai neatsimena. Patvirtina viską ką sakė ikiteisminio turimo metu, nes tada buvo švieži įspūdžiai, tada ji dirbo su tais dalykais ir geriau atsiminė. Patikslino, kad išvados projektą ji parengė raštu ir pateikė ją pasirašyti direktoriui D. K.. Be to prieš imantis šios užduoties jai nebuvo žinoma Vyriausybės pozicija šiuo klausimu. Neatsimena, ar ruošiant atsakymo projektą ir dirbant šiuo klausimu jai teko bendrauti su kuo nors iš Ūkio ministerijos. Kiek pamena, kad ne. Be vėlgi, kai būna koks nors paprastas eilinis projektas ir būna kažkas neaišku, tai skambini ir kiausi, tai yra natūralu. Bet jai atrodo, kad šiuo atveju ji neskambino, nors gali ir klysti. Be to atsakė, kad jos paruoštas atsakymas iš esmės nebuvo koreguotas. Pasirašytas atsakymas buvo išsiųstas tam, iš ko atėjo, turbūt derinimui iš Ūkio ministerijos, arba galėjo būti ir iš Ministro Pirmininko tarnybos. Be to, kiek ji atsimena, jie teikė išvadą tokiam kontekste, kad privataus ir viešojo kapitalo partnerystėje turi būti tas privatusis partneris parenkamas skaidriu, nediskriminaciniu būdu, jei įmanoma konkurso procedūros metu. Čia tiek, kiek ji atsimena, galbūt ten buvo tiksliau suformuluota. Pacitavus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, atsakė, kad nė vieno žodžio iš jos paaiškinimų, kuriuos davė ir pasirašė ikiteisminio tyrimo metu, ji neatsiima. Jeigu taip yra surašyta ir ji pasirašė, tai taip ji ir sakė. Dabar ji tiksliai kiekvieno žodžio negali atsiminti. Taigi idėja buvo formuluota ta, kad parenkant tą privatų partnerį viešojo privataus kapitalo partnerystėje turėtų būti skaidrūs kriterijai, konkursas, nediskriminavimas. Į klausimą: Ar tuo laikotarpiu, kada Jūs teikėte išvadą, buvo koks nors teisinis reglamentavimas dėl viešos privačios partnerystės Lietuvoje? atsakė, jog Lietuvoje nežino, ji tai teikė tik iš Europos Sąjungos teisės. Tačiau mano, kad Lietuvoje buvo Lietuvos teisės aktas. Į klausimą: Jeigu reglamentavimo Lietuvoje nebuvo dėl viešo privataus partnerio parinkimo, ar galima tokiu atveju taikyti viešųjų pirkimų įstatymą, atsakė, jog nežino, ji mano į šitą klausimą galėtų atsakyti Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisme liudytojas E. Š. (LR Konkurencijos tarybos Teisės skyriaus vedėjas) iš esmės paaiškino (t. 17, b. l. 118-119), jog, ką žinojo, viską pasakė duodamas parodymus STT, o dabar, praėjus beveik 3 metams, nelabai atsimena, tik pavadinimą „Dujų terminalas“. Tačiau Konkurencijos taryboje bendra tvarka buvo gautas dokumentas dėl to terminalo. Ne jo skyrius buvo pirmas priskirtas prie šito dokumento, buvo antri. Tik kai buvo paruoštas atsakymas, jis šį pamatė ir pavizavo. Tačiau neprisimena, ar prie to rašto (dėl terminalo) buvo priedai. Lygtai, kiek prisimena, buvo Vyriausybės nutarimo projektas dėl suskystintų dujų terminalo įsteigimo. Tai buvo 2008 m. rudenį, o atsakymą parengė Valstybės pagalbos skyriaus darbuotoja S. V. ir skyriaus vedėja J. R.. Tačiau su juo niekas nešnekėjo ir nieko nesakė, tiktai parodė raštą, kad tas projektas gali būti pagal požymius laikomas kaip atitinkantis valstybės pagalbos požymius, tai atitinkamai tokia pastaba ir buvo suformuluota. Pati Vaitkūnienė atnešė jam tą paruoštą raštą ir parodė, kadangi jam reikėjo jį vizuoti. Be to paklausė, ar jis turi pastabų. Tai jis pats skaitė projektą, po ko vizavo. Tačiau minėtas raštas buvo pateiktas oficialiai, bendra tvarka. Po ko jie parašė pastabas, o kažkokių ypatingų prašymų neprisimena. Patikslino, kad tame jų atsakyme buvo paminėta, kad šitas projektas gali būti laikomas atitinkantis valstybės pagalbai ir buvo pasiūlyta kreiptis į Europos Komisiją dėl to, kad būtų gautas pritarimas šitam projekto vykdymui. Atsakyme buvo parašyta, kad tam subjektui, dabar neprisimenu, ar „Achemai“, ar dar kažkam tai, tokiu projektu gali būti suteiktas išskirtinis pranašumas. Tai yra vienas iš kriterijų, kuomet tam tikras lėšų skyrimas, tam tikros teisės suteikimas gali būti laikomas valstybės pagalba. Tai atsižvelgdami į tai ir suformulavo tokią pastabą. Abejonė iškilo dėl to, kad steigiant gamtinių dujų terminalą buvo pasirinkta įmonė B, ar jos kažkokia dukterinė įmonė, kad nebuvo atrankos konkurso ir kad galimai tai nėra pats palankiausias variantas valstybei, todėl gali būti suteiktas pranašumas, kurio įmonė galbūt būtų negavusi, jeigu būtų buvęs konkursas ir galbūt būtų buvusi parinkta kita įmonė. Į klausimą: Jūs į įmonės statusą, ar į ką kreipėte dėmesį, ar jums visai nesvarbu, svarbu principas, kai įrašytas iš anksto investuotojas? Ar daug yra įmonių, galinčių statyti terminalą?, atsakė, jog jie gavo šitą raštą dieną ar dvi dienas prieš Vyriausybės posėdį, tai jie iš tikrųjų studijos tokios negalėjo atlikti ir tą matyt, turėjo įvertinti rengėjai, gavę jų pastabas. Į klausimą: Jūs „Achemos“ galimybes statyti dujų terminalą vertinot, ar ne?, atsakė, jog ne. Į klausimas: Ar Jūs žinote, ar tas klausimas turėjo palaikymą Vyriausybėje?, atsakė, jog tikrai nežinojo. Į klausimą: Vyriausybės posėdis vyko rugsėjo 18 dieną. Jūsų pastabos yra rugsėjo 19 dienos. Ar tą instituciją dėl projekto gali faktiškai po Vyriausybės posėdžio vertinti ir atsižvelgti, kada jau yra priimtas Vyriausybės nutarimas?, atsakė, jog sunku turbūt įsivaizduoti tokį atvejį, kad po Vyriausybes nutarimo, kai sprendimas jau yra priimtas, ar institucija galėtų. Gal dar yra galimybė grįžti dar kartą į Vyriausybės posėdį su šiuo klausimu.

Teisme liudytoja A. G. (LR Vyriausybės kanceliarija, Teisės departamento Teisėkūros ir teisinės ekspertizės skyrius, patarėja) paaiškino, atsakė (t. 17, b. l. 119, 120), jog suskystintų dujų terminalo klausimais jai teko dirbti Vyriausybėje, kadangi ji kuravo Ūkio ministerijos parengtus teisės aktus. Ji šiuos nagrinėjo. Ji žiūrėdavo tuos teisės aktus, kurie ateidavo iš Ūkio ministerijos, o pavedimų, kurie pasiekdavo Ūkio ministeriją, ji, jos skyriaus darbuotojai nerengdavo. Pamena, jog iš Ūkio ministerijos gavo dokumentus, susijusius su suskystintų dujų terminalu, tai buvo 2008 m., tikslių datų neprisimena. Kadangi tie dokumentai buvo atėję į Vyriausybės kanceliariją, tai juos berods, jeigu teisingai atsimena, jai atnešė Vyriausybės kanceliarijos darbuotojas G. V.. Tiesiog tokia vidinė tvarka būdavo. Iš G. V. gavo parengtą Vyriausybės nutarimo projektą ir jį lydinčius dokumentus, tai yra buvo aiškinamasis raštas, teikimas, dar kažkas, dabar negalėtų išsamiai atsakyti į šitą klausimą. Neprisimena, ar buvo koks tai posėdžio protokolas. Taip pat neprisimena, ar buvo koks nors posėdis dėl to nutarimo, jai tai nėra žinoma. Būdavo tokia darbo tvarka, kad gavus ministerijos parengtą teisės aktą reikėjo įvertinti tą teisės aktą pagal galiojančius įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir parengti Teisės departamento išvadą. Tai gavusi tą rengiamą teisės aktą ji ir nagrinėjo Valstybės turto valdymo ir disponavimo įstatymo aspektu, dėl valstybės turto investavimo, - to parengto Vyriausybės nutarimo projekto atitikimą galiojantiems įstatymams ir nutarimams. Tikrai neprisimena, ar tuose dokumentuose buvo minimas koks nors privatus investuotojas. Nenori suklaidinti, nes ji nagrinėjo patį nutarimo projektą, bet ne jo rengimo, ruošimo detales. Kiek prisimena jį reikėjo įvertinti greitai, tai sakė, berods, G. V., atnešęs tą nutarimo projektą. Jis pasakė iki kada šis nutarimo projektas turi būti įvertintas ir pateikta Teisės departamento išvada. Greitai ji pavadino todėl, kad nutarimo projektą jai atnešė, berods, ketvirtadienį, o pirmadienį ji jau turėjo atiduoti savo įvertinimą. Gavusi tą nutarimo projektą ji, kaip dažnai būna darbo praktikoje, eina pasitarti su departamento direktoriumi arba jo pavaduotoju. Tai ji nuėjo pas R. P.. Jie aptarė tą projektą, padiskutavo ir tos pastabos tokios ir atsirado. Vyriausybės kanceliarijoje tokia tvarka būdavo, kad atskiri sričių patarėjai - ekonomikos, transporto ir kitų sričių, jie pirmiausia gaudavo tuos projektus ir tada, žinodami, kas kokius klausimus kuruoja, tam ir nešdavo. Kadangi Ūkio ministerijos klausimus kuruodavo ji, tai jai ir atnešė. Nebuvo pavizuota, kad būtent jai spręsti, tiesiog jai atnešė ir viskas, tokia buvo įprasta praktika. Ji su R. P. pasitarė ir sutarė dėl tų pastabų, kurias ji išdėstė pastaboje, - kiek prisimena, jie matė neatitikimą tuo aspektu, kad steigimo sutartis jau turėjo būti pasirašyta ir jiems pateikta ir tuomet kaip sąsają su ta jų pastaba jie pasiūlė išbraukti tą punktą, kuris suteiktų įgaliojimus Ūkio ministrui pasirašyti steigimo sutartį. Ta sutartis turėjo būti paruošta ir pasirašyta pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo, berods, 19 str. Ūkio ministerijos parengtame nutarimo projekte buvo nuostata, kad suteikti įgaliojimus Ūkio ministrui Navickui pasirašyti steigimo sutartį, jeigu teisingai prisimena. Jie pasiūlė tą nuostatą išbraukti, traktuodami tuo, kad Vyriausybė pati neturi teisės įgalioti Ūkio ministrą pasirašyti. Be to steigimo sutartis jau turėjo būti pasirašyta ir įgaliojimo šiuo atveju nereikia. Iš pradžių tai ji su R. P. aptarė, paskui parengė pastabas, pasirašė ir atidavė jas, berods, Vaičiūnui, kuris atnešė jai tuos dokumentus. Taip pat atsakė, kad 2008-09-08 gautuose dokumentuose buvo įvardintas privatus investuotojas A. Atrodo, aiškinamajame rašte jis figūravo. Ikiteisminio tyrimo metu geriau ir detaliau viską atsiminė, o šiuo metu neprisimena, ar be aiškinamojo rašto kituose pateiktuose dokumentuose dar buvo minimas A vardas. Tačiau kartu su kitais dokumentais steigimo sutarties projektas, tuo metu nebuvo pateiktas. Be to, jie nagrinėjo šį klausimą Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo aspektu, berods 19 str. nuostata, ir skaitydami jį, nagrinėdami jį taip suprato. Po ko buvo tokia jų prieita išvada, kad steigimo sutartis jau turėjo būti pasirašyta. Tačiau gal tikrai nebuvo aiškaus reglamentavimo Civilinio kodekso prasme. Tačiau buvo jų tokia išvada. Taip pat atsakė, kad ji Vyriausybės posėdyje, svarstant nutarimo projektą, ji nedalyvavo. Nežino, kodėl ir kieno iniciatyva buvo pasirinkta AB B. Ruošiant išvadą dėl nutarimo projekto ji nežinojo preliminarios Vyriausybės pozicijos. Konkrečiai su G. M. ji jokių kontaktų dėl suskystintų dujų terminalo neturėjo. Taip pat ir su A. I. ir N. P..

Teisme liudytojas G. J. paaiškino, atsakė (t. 17, b. l. 120, 121), kad kas jam buvo žinoma apie suskystintų dujų terminalą jis viską surašė per STT apklausą ir papildyti daugiau neturi ką. Tačiau išėjęs į atsargą iš kariuomenės jis pradėjo ieškoti darbo. Išsiuntė savo gyvenimo aprašymą ir juo susidomėjo „(duomenys neskelbtini). Buvo pakviestas pas juos pokalbiui ir jam buvo pasakyta, kad yra keli nauji projektai, kuriems ieškoma darbuotojų. Iš pradžių jis kalbėjo su personalo direktoriumi ponu L., paskiau šnekėjau su vystymo direktoriumi R., su rinkodaros direktoriumi V.. Po ko jam buvo pasakyta, kad jis tinka. Tačiau po to tris mėnesius buvo tylu, jokių žinių jis neturėjo. Po trijų mėnesių jam paskambino L. ir pasakė, kad su juo nori susitikti L. L jam paaiškino, kad yra toks gamtinių dujų terminalo projektas, kuris bus kuriamas bendrai su Vyriausybe. Jam buvo pasakyta, kad jo pareigos bus vieno iš direktorių, bet priimtas buvo kaip (duomenys neskelbtini)konsultantas. L jį priėmė į darbą, su juo sudarė darbo sutartį. Jo užduotis buvo studijuoti visą literatūrą, daryti analizes, rinkti informaciją apie visus esamus gamtinių dujų terminalus, kokie yra, koks tiktų Lietuvai. Jis kai kurias ataskaitas ir įvairių projektų santraukas rašydavo tiesiogiai L. Paskui jam buvo pasiūlyta būti gamtinių dujų terminalo generaliniu direktoriumi. Po to buvo valdybos posėdis, kuriame L pasiūlė valdybos nariams jo kandidatūrą ir jie pritarė. Valdyba įpareigojo p. L pasitašyti su juo darbo sutartį, bet ta sutartis nebuvo pasirašyta. Iš pradžių remdamasis šituo valdybos protokolu jis SEB banke atidarė sąskaitą ir išnuomojo ofisą Konstitucijos prospekte. Bet tada prasidėjo tyrimas, jis buvo iškviestas į STT ir buvo apklaustas dėl visos šitos veiklos. Jis dar porą mėnesių sėdėjo šitame kabinete, vis tiek rinko informaciją, du kartus buvo išvykęs į gamtinių dujų terminalų konferencijas Barselonoje ir Roterdame. Paskui šitas procesas sustojo ir p. L jam pasakė, kad tą jo darbo sutartį jis bet kada gali pasirašyti, bet kadangi prasidėjo tas procesas, tai nėra prasmės rašytis, kol viskas neišaiškės. Todėl darbo sutartis nebuvo pasirašyta. Po kelių mėnesių jam pasiūlė pereiti į (duomenys neskelbtini)koncerno rinkodaros departamentą dirbti vyr. vadybininku. Tuo jo veikla ir baigėsi. Šiuo metu ten nebedirba. Atsakė, kad J. yra (duomenys neskelbtini)juristas. Tvarkant įmonės dokumentus, jam reikėjo su juo bendrauti, jis buvo kaip konsultantas. Ps pavardė jam yra žinoma iš J., kadangi jis žinojo, kad ji yra Ūkio ministerijos juristė ir dalyvauja sutarties rengime. J. nėra pasakojęs jam nieko dėl bendravimo su P., kadangi jis tuo metu tame procese iš viso nedalyvavo. J. jam padėdavo tik tiek, kiek jam reikėjo dirbti su juridiniais dokumentais, tai yra su Registrų centru, biuro nuoma ir panašiai. Jis (liudytojas) žinojo, kad kažkas yra derinama, bet konkrečiai negali pasakyti kas, kaip. L nerodė jam jokių popierių, dokumentų, patvirtinančių, kad Vyriausybė ir B vykdo bendrą projektą dėl gamtinių dujų terminalo. Tiktai jis (liudytojas) vėliau matė, kokie klausimai dėl dujų terminalo buvo svarstomi Vyriausybės posėdyje. Nei su vienu Ūkio ministerijos atstovu šiuo klausimu jis nebendravo, taigi irs su G. M. nėra bendravęs. Tačiau N. P. ir A. I. matydavo posėdžiuose Ūkio ministerijoje, kai buvo pirminis studijos svarstymas ir antrinis studijos svarstymas. Buvo svarstoma daug bendrų klausimų, jis dalyvavo kaip suinteresuotas asmuo. Tačiau su Pažūsiene jis iš viso nėra bendravęs, o su A. I. per tuos posėdžius bendravo. Tai buvo jau po gamtinių dujų terminalo steigimo sutarties pasirašymo.

Teisme liudytoja V. B. ((duomenys neskelbtini)) paaiškino, atsakė (t. 17, b.l. 121-124), kad dėl suskystintų dujų terminalo ji žino palyginus labai nedaug, nes Ūkio ministerijoje teisės aktų projektus buvo priskirta kuruoti neseniai atėjusiai A. G. ir pagal jų nustatytą tvarką jie turėdavo per 5 dienas įvertinti pateiktą teisės aktų projektą, kuris turėjo eiti į ministerijos valstybės sekretorių pasitarimą Tai šiuo atveju projektas buvo gautas rugsėjo 10 d., rusėjo 15 d. G. gražino ir pagal nustatytą tvarką jis turėjo eiti į sekančios savaitės valstybės sekretorių pasitarimą. Tada ji, gavusi tą medžiagą su pasitarimo darbotvarke, išdalino ją kitiems žmonėms, kad pasižiūrėtų dar kartą, kad nebūtų klaidų. Tada ji arba jos pavaduotojas R. P. peržiūrėdavo dar kartą ir jau tada buvo nagrinėjamas tas klausimas valstybės sekretorių pasitarime. Šiuo atveju šis klausimas rugsėjo 16 d. pasitarimui buvo įtrauktas papildomai, todėl nebuvo galimybės duoti dar kam nors kitam peržiūrėti ir tuo labiau patiems įsigilinti. Ji dabar neprisimena kas valstybės sekretorių pasitarime dalyvavo. Atsimena, kad Vyriausybės posėdyje ji tikrai dalyvavo, kad pasakė pastabą Europos teisės departamento direktorius Kriaučiūnas ir ji pritarė tai pastabai. Jai atrodo, kad buvo nubalsuota, kad atsižvelgti į tą pastabą, ar įvertinti, tiksliai dabar nepamena. Tikrai negalėtų dabar pasakyti, kad tas tekstas, kuris būdavo pateikiamas posėdyje, būdavo lygiai toks, kaip „Valstybės žiniose“. Ne visada taip būdavo. Taip pat atsakė, kad ji dalyvavo LR Vyriausybės posėdyje svarstant šio projekto klausimą. Iki tol jis buvo svarstomas ministerijų valstybės sekretorių pasitarime. Ji dabar neprisimena, ar ji, ar P. dalyvavo tame pasitarime. Jai atrodo, kad Vyriausybės posėdį tuo metu vedė buvęs premjeras G. K.. Paprastai klausimus posėdyje pristato tos srities ministrai, tai šiuo atveju klausimą pristatė Ūkio ministras Navickas. D. K. pasakė pastabą. Iš esmės to balsavimo, kaip tokio, ne visada ir būna, kaip turėtų būti. Jeigu ten niekas neprieštarauja, tai ir užrašo, kad priimta. Tai jai atrodo, kad to balsavimo, ko gero, nelabai ir buvo. Tiesiog tada buvo, ar atsižvelgti, ar įvertinti, ji tiksliai nepamena. Šiaip premjerai nebūna labai giliai įsigilinę į klausimą ir kada atitinkami ministrai, ar kiti pradeda kalbėti, ar reikšti pastabas, premjerui dažnai būna nelengva nuspręsti, kaip turėtų būti, nes tai gali nuspręsti žmogus, kuris būna labai gerai įsigilinęs į tą klausimą. Taip papratai ir būdavo: pasakydavo, na, susiderinkite, ar įvertinkite, atsižvelkite. Ir toliau visada jau priklausydavo nuo klausimą teikiančios ministerijos. Be to ministerijų valstybės sekretorių pasitarime dėl šio projekto, kiek žino, buvo Teisingumo ministerijos pastabos, abejonė dėl konkurso ir buvo priimtas sprendimas, kad atsižvelgti į jų departamento, Teisingumo ministerijos pastabas ir suderinti su Europos teisės departamentu ir Konkurencijos taryba. Tai Europos teisės departamento pastabos jau buvo posėdžiui, o Konkurencijos tarybos pastabos buvo tiktai po posėdžio devynioliktą dieną kai klausimas jau buvo priimtas. Ji tai žino, nes prieš eidama į teismą pasižiūrėjo medžiaga, kadangi pati nedalyvavo. Į klausimą: Jūs ikiteisminio tyrimo metu minėjote, kad viename iš Vyriausybės nutarimo projekto variantų buvo minimas privataus investuotojo parinkimas konkurso būdu. Gal Jums žinoma, kaip ta sąlyga atsirado, kaip ji išnyko, kieno iniciatyva?, atsakė, kad čia, ko gero, galėjo būti po ministerijų valstybės sekretorių pasitarimo ir tikriausiai V. iš Ekonomikos skyriaus, kuris tuo metu kuravo šį klausimą, ir jai atrodo, kad prieš Vyriausybės posėdį po sekretorių pasitarimo buvo toks variantas. Tačiau Vyriausybės posėdyje, jai atrodo, kad ten jau buvo be šito varianto, be konkurso. Be to, nežino, kodėl buvo tokia skuba Vyriausybėje priimant šitą nutarimo projektą. Negali pasakyti, nežino, kieno nurodymu buvo išbrauktas sakinys dėl investuotojo parinkimo konkurso būdu. Neatsimena, kas iš Vyriausybės narių buvo prieš šį nutarimo projekto tekstą. Ko gero tokių nebuvo, nes tada būtų kažkuris ministras pasakęs pastabas. Jai atrodo, kad visi buvo už. O premjero pozicija, tikriausiai, buvo teigiama. Kaip minėjo, jis pasakė, kad ar įvertinkit, ar atsižvelkit, kažkaip šitaip. Ji dabar negali atsiminti, ar tie žodžiai tekste dėl konkurso tvarkos buvo pateikti darbotvarkėje posėdžiui. Be to, ji asmeniškai su G. M. šiame projekte nieko nederino. Iš to, kad Vyriausybės posėdyje Kriaučiūnas pareiškė pastabą, ji daro išvadą, kad nutarimo projekto tekste žodžių dėl konkurso nebuvo, kitaip nebūtų tos pastabos. Taigi Kriaučiūnas pastabas sakė žodžiu. Ji iš to daro prielaidą, kad projekto tekste tų žodžių dėl konkurso tikrai nebuvo. Su A. I. ji nebendravo tais klausimais. Tačiau vaikščiojo V.. J. buvo ministro pirmininko patarėjas, jai atrodo, jis tą klausimą kuravo, nes jis su Vaičiūnu vaikštinėdavo. Kad vizuodavo nutarimą su pastaba, tai nebūdavo labai dažni atvejai, tačiau paprastai premjerai pasirašydavo. Į klausimą: Jūs, duodama parodymus, paaiškinote, kad po Vyriausybės posėdžio, greičiausiai devynioliktą dieną, V. J. parodė nutarimą, dėl valstybės turto investavimo, kuriame buvo įrašas apie tai, kad Ūkio ministerijai pavedama parinkti privatų investuotoją konkurso būdu. Toks nutarimas Jums atrodė tinkamas, tačiau, kaip vėliau pasakė V., Ūkio ministerija toliau tokio nutarimo varianto nepasirašė. Ar Jūs patvirtinate tuos žodžius?, atsakė, jog tai, kad ji tokį variantą mačiusi, tai tikrai, bet nepamena, ar jisai buvo po sekretorių pasitarimo, prieš posėdį ar po posėdžio. Į klausimą: O ar galite patvirtinti, kad V. J. pasakė, kad Ūkio ministerija atsisako pasirašyti tokį projektą?, atsakė, kad ne, ji tokių žodžių nesakė, bent jau tikrai nepamena. Į klausimą: Jūs visgi matėte tą Vyriausybės nutarimo projektą su tais žodžiais. Sakykite, ar ten buvo Ūkio ministerijos atstovų vizos?, atsakė, kad ji bijo suklaidinti, bet jai atrodo, kad ten buvo A. I. viza, tiksliai nepamena. Į klausimus: Kokia buvo ministro pirmininko patarėjo J. kompetencija rengiant Vyriausybės nutarimo projektą?, Ar jis turėjo kompetencijos duoti nurodymus, pavedimus, jeigu taip, tai kaip tai turėjo būti įforminta?, atsakė, kad buvo nustatyta tokia tvarka, kai po ministerijų sekretorių pasitarimo, kada šitas klausimas jau turėdavo būti įtrauktas bendra tvarka į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę, valstybės tarnautojas, šiuo atveju G. V., prieš pateikdamas jų departamentui medžiagą, turėdavo prieš tai pateikti ministro pirmininko patarėjui vizai. Tai jie dažniausiai taip pavizuodavo. Jai atrodo, kad ten J. irgi tada viza buvo, nes ji į posėdį nevizavo, o vizavo R. P.. Tokia tvarka buvo nustatyta pagal tuo metu galiojusį Vyriausybės darbo reglamentą. Į klausimą: Jeigu rengėjo paruoštas variantas ministro pirmininko patarėjui kažkuo neįtinka ir jis sako kažką pakeisti. Ar toks nurodymas Vyriausybės nutarimo projekto rengėjui yra privalomas? Kaip turėtų būti sprendžiama tokioje situacijoje?, atsakė, jog jeigu būtų taip, tai neduotų į Vyriausybės posėdį, bandytų organizuoti pasitarimus, ar grąžinti ministerijai. Į klausimą: Ar yra teisės aktas, kuris nustato, kad ministro pirmininko patarėjo nuostatos, pozicija yra Vyriausybės nutarimo rengėjui privalomos?, atsakė, jog ne, taip detaliai tikrai nebuvo reglamente. Buvo tik tiek pasakyta, kad turi būtį suderinta. O jeigu yra nesuderinama, tai tada sprendimų ieškoma bendra tvarka.

Teisme liudytojas N. B. iš esmės paaiškino, atsakė (t. 17, b. l. 132-142), jog su N. P., A. I., G. M. dirbo Ūkio ministerijoje. Jis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Pirmiausiai buvo apsispręsta pastatyti suskystintų dujų terminalą. Tai padaryti nusprendė Vyriausybė. Realiai buvo įkurta 2007 metais darbo grupė, kuriai vadovo aplinkos apsaugos viceministras. Buvo tas klausimas iškeltas 2007 pabaigoje. Ir ta grupė, kuri buvo kelis kartus susirinkusi, nusprendė Lietuvoje statyti terminalą. Paskui Ūkio ministerija, kiek pamena tos pačios darbo grupės išvadų pagrindu, parengė Vyriausybės strateginiam komitetui siūlymą su keliais variantais dėl terminalo įrengimo Lietuvoje galimybių. Buvo apsispręsta padaryti galimybių studiją. Ką jie ir padarė. Jis kalba kaip tada dirbęs Ūkio ministerijos atstovas. Buvo atliktas konkursas, išrinktas rangovas, kuris atliko galimybių studiją, sakykim dėl dujų terminalo Lietuvoje įrengti. Ši studija buvo atliekama etapais. Buvo pirmas etapas, jį atlikus buvo pateiktos pastabos, tada buvo pataisyta ši dalis. Buvo rengiamas antras etapas. Buvo įsteigta priežiūros komisija, kuri vertino šitos studijos kokybę, teikė pastabas, kurios sudėtyje buvo įvairių institucijų, susijusių su terminalo statyba galimai, atstovai. Tos studijos rengime ir priežiūroje, jis dalyvavo, organizavo, tokį organizacinį darbą atliko, konkursui medžiagą rinko. Jis buvo posėdžio sekretorius studijos rengime. Priežiūros komisijos posėdžio sekretoriumi jis taip pat buvo, susirinkdavo komisija ir jis rašydavo, jei būdavo tuo metu darbe. Paprastai tai jis posėdžių protokolus rašydavo Pirmas etapas buvo kaip minėjo studija iš dviejų etapų. Jisai baigėsi vasarą. Paskui prasidėjo antro etapo rengimas, prasidėjo konkretūs pasiūlymai dėl vietos parinkimo terminalui, technologiniai sprendiniai. Paskui lygiagrečiai prasidėjo ir tos įmonės steigimas, kiek atsimena rugsėjo mėnesį. Studijos rengimas baigėsi 2008 metų gruodžio pabaigoje, jam atrodo baigėsi kokią 13 d. tai buvo priduota galutinė ataskaita. Neprisimena kas, kaip balsavo, kas pasisakė, už, prieš. Jam atrodo, kad pačiai studijai, nebuvo ten kažkokių kardinaliai prieš, kiek jis atsimena. Taigi studijos nariai nutarė ją priimti, tai jis užprotokolavo. Priežiūros komisija ir vykdė tą visą priežiūrą. Priežiūros komisija priiminėjo šitą studiją, ją analizavo ir taip toliau, 2008 gruodžio mėnesį ji buvo priimta. Dėl neteisėtų veiksmų plačiąja prasme priežiūros komisijoje, tai jis tokių veiksmų nežino, buvo objektyviai, natūraliai priimta. Buvo ekonominis technologinis dokumentas, kuris buvo visiems reikalingas, tiek ir suinteresuotoms pusėms, tiek ir kiti dokumentai, tačiau, jokių įtakų, neteisėtų veiksmų nebuvo. Sakykim čia tie du etapai, kaip buvo padaryta ta studija, o lygiagrečiai vyko tos įmonės steigimo procedūra. Įmonės steigimas buvo kitas procesas, nesakytų, kad tai antrasis etapas. Tačiau rugsėjo mėnesį buvo pradėtas tos įmonės steigimo procesas. Tam tikruose etapuose jos steigimo jis dalyvavo. Kiek atsimena, rugsėjo mėnesį buvo gautas Vyriausybės pavedimas, susijęs su šitos įmonės steigimu. Jis jį matė, jis buvo ir tinklapyje. Jam nebuvo pavesta su juo dirbti. Vyko procesas. Sudėtinga viską prisiminti. Jis dalyvavo tiek, kiek buvo jo kompetencijoje. Jis rengė medžiagą susijusią, įvairius dokumentus ir taip toliau ir panašiai. Tinklapyje buvo Vyriausybės pavedimas, tačiau detaliai neatsimena. Bet pavedė Vyriausybė Ūkio ministerijai parengti. Tačiau sunku jam dabar būtų pacituoti. Mano, kad šie dokumentai yra byloje. Ten buvo kalba apie suskystintų dujų terminalo steigimą, šis darbas buvo adresuotas ministerijai. Daug žmonių ten dirbo pagal pavestą klausimą. Kažkokią dalį dirbo ir jis, tačiau kiekvienas pagal savo sritį, ir iš įmonių teisės skyriaus, ir iš ... Už to projekto rengimą buvo atsakingas ministerijos sekretorius, kuris kuravo šitą sritį. Čia jo (liudytojo) nuomonė, jis nematė to ministro pavedimo kaip vykdyti, todėl jis tiksliai nežino. Jo viršininkas A. I., o departamento lygmenyje - V. G.. Iš esmės, jam V. G. šiuo klausimų beveik nieko nepavedė daryti. Jie tiesiogiai dėl tos įmonės steigimo bendraudavo tiesiogiai daugiau su ministerijos sekretoriumi. Nes jis (liudytojas) tame procese dalyvavo nuo pradžios. Ten buvo atskiri epizodai, atskirus dokumentus kažkokius rengdavo. Paprastai pavedimai buvo ne iš G., o būdavo iš N. P., arba iš A. I.. Dar dalyvavo tame Vyriausybės projekto rengime, atrodo, D. P. iš teisės skyriaus ir dar buvo žmonės. Nelabai prisimena dabar visus žmones. Tačiau vieni daugiau, kiti mažiau, o tas procesas pakankamai ilgas buvo. Jis asmeniškai tuo klausimu rengė kai kuriuos raštus, tačiau neprisimena dėl ko buvo tie raštai. Bet ką jis ten konkrečiai ruošė buvo surašyta ikiteisminio tyrimo jo apklausos protokole, tuomet ten geriau prisiminė, buvo praėję tik keli mėnesiai. Nors buvo parengtas projektas, buvo įsteigta įmonė, užregistruota registre. Atsimena, jog buvo išrinkta įmonės valdyba ir tuo viskas baigėsi. Bent jau kiek jis ten dalyvavo. Pagal pirmą Vyriausybės nutarimą, ar buvo įsteigta ta įmonė neprisimena. Tačiau jam atrodo, kad toksai vienas gal tenai buvo. Tą Vyriausybės nutarimo projektą, kuris buvo siunčiamas valstybės sekretorių pasitarimui, neprisimena, galbūt jis vizavo. Dabar neprisimena. Be to kuriame etape dabar nežino, nes buvo komandiruotėse. Detalių, kas kurią dieną atsitiko, kur jis ten kada, ką rašė, jam sunku atsiminti. Į tai, ką A. I. jam tuo klausimu yra pasakęs?, atsakė, jog jam teko bendrauti su juo, tiek I, tiek P dalyvavo tame visame procese. G. M., jam atrodo, viename etape dalyvavo. Be to su G. M. dėl įmonės (terminalo) steigimo nekalbėjo. Kad jis pas jį eitų dėl suskystintų dujų terminalo, tai šituo klausimu jiems neteko bendrauti. Galbūt kokį nors dokumentą jam nešė, bet kad jis tiesiogiai su juo būtų bendravęs, tai neatsimena. Plačiąja prasme dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo jam teko bendrauti, jis daugmaž juos paminėjo visus. Jo skyriuje dar buvo darbuotojai. Be to dar buvo valdyba atsiradusi, tai buvo pramoninkų konfederacijos atstovai, iš pradžios: V., L. Tačiau su L. jis pokalbio neturėjo. Su V. yra tekę bendrauti, tačiau neprisimena apie ką. SGD terminalo (įmonės) direktorius buvo paskirtas, kiek atsimena buvo nedidelė kalba apie įmonės perspektyvas, kur ofisas atsiras, tokie einamieji reikalai. Taip pat atsakė, kad jam sunku prisiminti dabar kaip atsirado tas A vardas. A vardas figūravo labai ilgai, bet to jie patys ne kartą buvo deklaravę, kad jie norėtų statyti terminalą. Terminalo statyba kartu su privačiu investuotoju, jinai buvo numatyta. Tačiau nacionalinėje energetikos strategijos priemonių sąraše nebuvo numatytas toks objektas ir jo statyba su privačiu investuotoju. Konkrečiai, kaip atsirado 2008-09-08 aiškinamasis raštas neatsimena, jei yra ten jo viza... Tačiau dėl procentų irgi jam sunku pasakyti. Šie procentai, iš kur jie atsirado, jam iš tikrųjų sunku komentuoti. Neatsimena tam tikrų detalių, kai kurių etapų. Be abejo tie procentai buvo iš kažkur paimti. Labai detaliai negali paaiškinti. Dėl 2008-09-05 steigimo sutarties projekto, apie šio projekto atsiradimo aplinkybes negali nieko paaiškinti. Jis steigimo sutarties nerengė. Be to tomis dienoms, ne visas tas dienas buvo darbe. Rugsėjo pradžioje, kažkuriomis dienomis buvo išvykęs į komandiruotę. Neatsimena steigimo detalių, ir iš kur atsirado steigimo sutartis. Dėl 2008-09-05 komisijos pasėdžio protokolo, pasirašyto I, tai, berods, atsimena, kad jis (liudytojas) rašė šitą protokolą. Tačiau priežiūros komitete kalba, ar būtent tą dieną, neatsimena, tačiau buvo. Tačiau šiuo klausimu kalbėjo ministerijos sekretorius A. I.. Kalbėjo kažkas iš A atstovų, tačiau šio pavardės neatsimena. Posėdžio metu kažkokių prieštaravimų šitai kalbai nebuvo iškelta ir viskas atsidūrė protokole. Surašytas sprendimas tame protokole realiai atitinka, kalbama buvo, kad B norėjo investuoti kaip privatus investuotojas į dujų terminalo statymą. Jam sunku pasakyti, ar buvo konkrečiai minima B, bet kalba buvo, apie šią kaip privatų investuotoją. Ji tuo metu buvo komisijos posėdžio sekretorius. Rengė posėdžio protokolus. Apie tai buvo kalba, kaip ir minėjo, kad „Achema“ kaip privatus investuotojas. Jam atrodo buvo apie „Achemą“ kalba ir per tą posėdį. Kažkokio dokumento, ar sprendimo, kada turėtų būti sprendžiamas bendrovės steigimo klausimas, pačioje pradžioje dėl bendrovės steigimo nebuvo. Dokumento, kur būtų patvirtintas bendrovės steigimas, su galimybių studijos pabaigimu, nebuvo. Kai buvo kalba apie galimybių studiją, buvo pagrindinis tikslas atlikti galimybių studiją ir buvo klausimas kiek tai kainuos. Tai buvo pagrindiniai klausimai. Bent jis jau neatsimena, kad būtų kalba apie kažkokius įmonės steigimo etapus, kad tam būtų tarpiniai variantai. Galimybių studija buvo formaliai pabaigtas pirmas etapas, sakykim apie 60 procentų viso darbo, kai buvo steigiama įmonė. Pirmas studijos etapas, tai ten buvo aprašyta esama studijos situacija, ekonominė, energetinė, be to aprašyta uosto būklė, struktūra, aprašytos kai kurios siūlomos technologijos, maždaug išanalizuotos kainos tiek dujų, tiek sistemų. Kažkur tiek buvo padaryta. O, kiek statybų kaina buvo įvertinta, jis dabar gerai neprisimena, reiktų pažiūrėti dokumentus. Į tai, ko dar trūko, tai nebuvo parengtas darbų atlikimo planas, nebuvo galutinai įvertinta terminalo statybos kaina, nebuvo tam tikrų technologinių detalių, nebuvo išspręsti kai kurie uosto laivybos klausimai, ne visos įvertintos klimatinės sąlygos. Esant tarpinei ataskaitai, realiai jau iki studijos atlikimo maždaug buvo aišku, kiek tas terminalas kainuos. Nebuvo aišku, kiek reikės statybos įrangos pastatyti, kiek reikės valdymo kaštams, kokie bus pastovūs kaštai. O maždaug kiek kainuos terminalas buvo aišku. Į tai, ar buvo spręsti visi klausimai, kurie leistų potencialiam investuotojui, dalyviui svarstyti esamą situaciją, vertinti ekonomine prasme, daryti vienokias ar kitokias išvadas dėl terminalo statybos, tai jam sunku vertinti, be to kokią atsakomybę, kokią riziką prisiima. Jei labai didelė rizika tai, gal ir per mažai. Jei, kol kas tos rizikos nėra, tai gal pakankama ta informacija. Žiūrint kaip tas toliau projektas bus vystomas, koks planas, kiek laiko tolimesniems sprendimas. Tačiau dėl vieno sprendimo ne viskas gi dar pasibaigė. Minėjo, kad tiek milijonų reikės. Tačiau, kaip įprasta, prasideda tie verslo niuansai, koks tu būsi įmonės akcininkas, kiek reikia savo nuosavo kapitalo investuoti, ar reikalinga valstybės parama, ar bus suteikta pagalba, kiek užturks laiko tvarkant dokumentaciją. Tai labai daug detalių. Žinant, kad tai didelis ir brangus projektas. Turėjo būti maždaug visiems aišku, kad tai didelis, brangus projektas. Dėl privataus investuotojo tai buvo sprendžiamas klausimas, nes jam buvo pavedimas iš A. I., N. P. parengti kaip apklausą - konkursą dėl terminalo įsteigimo ir projekto įgyvendinimo. Buvo išsiųstas pranešimas didiesiems vartotojams, tiekėjams, be to dar iš mažųjų vartotojų kažkam. Šiems buvo siūlymas dalyvauti ir parengti medžiagą, koncepciją. Jis kalba apie pavedimą surašyti tarnybinį pranešimą, paskui buvo raštas toms įmonėms, kurias jis jau minėjo. Į tai, ar tarnybinį pranešimą jis surašė iškarto, atsakė, kad sunku pasakyti. Ar jisai iškarto atsirado, ar buvo dar diskusijų, tačiau, gal, ne jo lygmenyje tai buvo. Kad tokį tarnybinį parašyti reikia, jam pasakė ... dabar neprisimins. Sunku pasakyti, nenori suklysti. Tačiau pasakė arba P, arba I. Jo minėtoje apklausoje turėtų būti tai parašyta. Reiškiasi taip ir buvo, jei sakė ikiteisminio tyrimo metu, kad P liepė rašyti tarnybinį pranešimą. Tai jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Be to, tą tarnybinį pranešimą rašant kažkoks niuansas buvo, bet jam sunku pasakyti, nes viešuosius pirkimus kuravo P, ji buvo teisės skyriaus vadovė. Kartais atrodydavo, kad toks dokumentų rengimas abejotinas, bet reikėjo rengti dokumentus ir jis rengė. Dėl tarnybinio rašto bendravo su P, lygtai dar su Ignotu. Jam buvo pasakyta, kad jei N. P. mano, kad reikia rašyti, tai jam reikia rašyti raštą. Taip pasakė, A. I.. O tas raštas, kuriame buvo nustatytas terminas pasiūlymo pateikimui. Tas terminas lygtai buvo nustatytas neilgas, gal savaitė, ar net mažiau. Atsimena, kad parengė tą raštą ir jis buvo išsiųstas, berods, ir faksu, ir laiškais. Tačiau šis raštas buvo išsiųstas nurodytiems adresatams. Kad tokį terminą rašyti, tai ne jis nusprendė. Dabar neatsimena, kuris tą terminą nusprendė tokį rašyti, irgi ar P, ar I. Tačiau jo minėtoje apklausoje yra jo nurodyta. Jis dabar detalių neatsimena, be to tokių detalių, kas prieš 4 metus buvo ir kas ten ką pasakė. Nes buvo pakankamai daug tų detalių, jam sudėtinga tiksliai pasakyti. Be to, išsiuntus tą raštą, iš tų adresatų, kiek atsimena, buvo gauti atsakymai, o būtent - iš A su ilgesniu tekstu, iš „Lietuvos dujų“, kuriame irgi kažkas buvo parašyta. Patikslino, kad „Lietuvos dujų“ rašte buvo išreikštas nepasitenkinimas dėl suteikto trumpo laiko, kad per mažai laiko. Iš kitų adresatų kas buvo gauta, neatsimena, ar jie neatsiliepė, ar apskritai bendro pobūdžio buvo atsakymai. Tačiau sekretorius jam paprastai pavizuodavo raštus, kad jis galėtų susipažinti. Tačiau gali būti, kad jam kai kurie tie atsakymai galėjo būti ir neduoti. Tačiau kažkoks atsakymas į „Lietuvos dujų“ pretenziją berods buvo ruošiamas. Nepamena, kas rašė tą atsakymą į pretenziją. Neprisimena, ar jis rašė. Tačiau, jei minėtame apklausos protokole parašyta, kad jis rašė, jei jis taip per apklausą sakė, tai taip ko gero ir buvo, vadinasi jis ruošė. Į tai, ar turėjo teisę prieštarauti P., atsakė, jog jinai buvo teisės skyriaus vadovė, teisės skyrius buvo atsakingas už viešuosius pirkimus. Jeigu jinai už tai atsakinga ir sako, kad būtent taip turi būti daroma procedūra, o jam buvo pavesta daryti taip, kaip N. P. pasakys, vadinasi taip reikia. Be to, jo žiniomis Viešųjų pirkimų įstatymas yra taikomas visiems pirkimams nuo tam tikros sumos, nuo šios atliekama tam tikra procedūra. Nežino, kas šiuo atveju buvo perkama. Jis bent jau įsivaizduoja, kad šiuo atveju, kadangi buvo ministerijos patiriamos kažkokios išlaidos įmonės steigimo metu, tai ko gero dėl to tie viešieji pirkimai ir buvo. Be to buvo ministerijos parengtos kažkokios taisyklės dėl pirkimo viešuoju būdu. Tačiau buvo perkama tuo būdu, už kurį atsakinga P, sunku komentuoti, nes jis ne viešųjų pirkimų specialistas. Taip pat atsakė, kad mintys, kalbos Ūkio ministerijoje apie įstatinio kapitalo didinimą įmonėje, atsirado įsteigus įmonę, kažkur tai spalio mėnesį. Ta kalba apie įstatinio kapitalo didinimą tada prasidėjo. Buvo kalba, kad reikia tą įstatinį kapitalą didinti ir kaip tą įstatinį kapitalą didinti. Sprendžiant bendrovės stigimo klausimus, jau buvo kažkokios kalbos, kad tas 100000 litų įstatinis kapitalas turės būti didinamas. Buvo aišku, kad ilgam, tokiam dideliam projektui tų pinigų neužteks. Jam sunku pasakyti, ar N. P., A. I., G. M. žinojo, kad įstatinis kapitalas nepakankamas, kad jis bus didinamas. Taip pat atsakė, kad nežino, ar UAB Gamtinių dujų terminalas turėjo teisinę galimybę veikti su minimaliu 10 000 litų įstatiniu kapitalu, nes jis nėra įmonės, UAB-o vadovas, todėl jam sunku kompetentingai atsakyti, tačiau ko gero ne. Jis gali tik pasvarstyti. Įsivaizduoja, kad nelabai galėjo veikti, nes reikia nuomotis patalpas, mokėti atlyginimą, dar įranga. Nežino, ar įmonės veikla vystoma iš įstatinio kapitalo. Taip pat atsakė, kad, kaip minėjo, buvo „Lietuvos dujų“ kažkoks raštas atsiųstas, tačiau konkrečiai šio datos negali įvardinti. Į tai, kaip šį vertinti, ar tai pretenzija, ar ne, tai jis jo nevadina pretenzija, jis sako, kad buvo atsiustas raštas. Be to, apskritai konkrečių žmonių mintys buvo apie kapitalo didinimą, kurios susiformuoja per tam tikrą laiką ir tampa. Be to, A. I. kalbėjo apie tai, buvo tokios mintis dėl kapitalo didinimo. Tačiau jis G. M. nebuvo pavaldus. Iš jo konkrečių nurodymų, veiksmų plano dėl suskystintų dujų terminalo steigimo, nebuvo gavęs. A kažkokį raštą šituo klausimu jis matė, kas jame buvo parašyta negali pasakyti. Jis gerai neprisimena, bet jam atrodo, kad G. M. pavizavo tą raštą, tačiau buvo tokia tvarka, nežino kam pavizavo. Į tai, iš kur žinojo, kad G. M. žinojo apie įstatinio kapitalo didinimą šiuo atveju nežino. Gal klausimas buvo suformuluotas, klausė jo nuomonės, jam atrodė, kad jie žinojo. Jo apklausos metu kaip paklausė, taip ir surašė. Į tai, ar galėjo būti panaudotas Lubio laiškas rengiant projektą, tai negali pasakyti, kas konkrečiai panaudojo tą laišką, kokiu būdu, kokia apimtimi, tvarka. Tačiau dėl jo apklausos metu teiginio, kad galėjo būti panaudotas Lubio laiškas, tai matyt buvo toks klausimas, matyt paklausė, ar galėjo, o jis atsakė, kas galėjo. Taip pat atsakė, kad G. buvo jo viršininkas, tačiau jis (liudytojas) tiesiogiai nebuvo pavaldus P.. Viešieji pirkimai buvo teisės skyriaus veiklos sritis. O kas už juos atsakingas iš vadovybės, jis nežino, nesigilino. Be to, jis pirmą kartą gyvenime rašė tarnybinį pranešimą. Jis parašė tarnybinį pranešimą, nes negalėjo atsisakyti šį rašyti, dėl to, kad jam buvo pavestąjį jį parašyti. Dėl 2008-10-03 d. rašto, dėl termino, tai tam tikrą dalį šio rašto teksto rašė jis pats. Jis parašė kažkokią dalį teksto, kažkas paredagavo, o paredagavo A. I., N. P.. Tačiau didžiąją dalį šio rašto teksto jie praktiškai redagavo. Tačiau pirmas dvi eilutes šio rašto tai tikrai jis rašė. Be to, kad B dalyvaus šiame projekte, tai paslapties didelės nebuvo, nes įmonė buvo pasiryžusi sumokėti milijoną litų už studiją. Jam asmeniškai apie tai buvo žinoma kovo mėnesį, kad B pasiryžusi sumokėti už studiją. Didieji dujų gigantai, stambieji dujų vartotojai tai tie, kurie suvartoja virš 20 ml. m³ dujų. Jų yra, gal, 16 Lietuvoje. Tačiau ne jis nustatė, kodėl penkiems pasirinkta siųsti pakvietimą. Tai nustatė A. I.. Į tai, kodėl kitiems nebuvo išsiųstas pakvietimas, ar buvo paslaptis, kad B ruošiasi dalyvauti, tai nežino. Tačiau „LD“ tame rašte rašė dėl 5 dienų termino, žino, kad iš šios įmonės buvo išreikštas nepasitenkinimas, kažkas panašaus. Jam nežinoma, ar kas nors prašė pratęsti minėtą terminą, tačiau dėl to į jį niekas nesikreipė. Taip pat atsakė, kad kaip ir minėjo N. P. jis nebuvo pavaldus, tačiau jam buvo pasakyta, kad projektui vadovauja N. P.. Ji daug dalyvavo organizuojant šitos įmonės steigimą ir jinai vadovavo šiam procesui, nes ji buvo atsakinga už teisinius klausimus. Be to, tarnybinį pranešimą jam liepė parašyti N. P.. Jam buvo liepta vykdyti jos nurodymus apskritai, o liepė A. I.. Į tai, kaip įstatinis kapitalas didinimas, tai jam žinoma, akcininkai tai sprendžia. Tačiau apie tai kalbos buvo, ne jam jas vertinti. Be to dėl terminalo steigimo proceso, tai šis jis buvo labai įtemptas, buvo daug darbo, o laiko mažai. Todėl, kad buvo svarbus klausimus, tokie pavedimai, ir, tiek iš vadovybės, tiek Vyriausybės, kuriuos jis matė. Iš Vyriausybės irgi laiko apribojimas buvo, kiek numato teisės aktai. Patikslino, kad raštai, dokumentai, susiję su dujomis, buvo nukreipiami Ūkio ministerijos dujų ir vietinių išteklių skyriui, kuriam jis vadovavo. Dėl atsakymų į jų rengtus raštus, tai apskritai jie ateidavo pas sekretorių, paskui galutiniam variante turėdavo ateiti į skyrių. Tačiau šitame procese ne visi raštai ateidavo į jų skyrių, tai pagrįsti negali. Vyriausybės nutarimai susiję su dujų sektoriumi, kiti teisės projektai, susiję su dujų sektoriumi normalia tvarka buvo rengiami jų departamente, o su dujomis konkrečiai klausimus gaudavo jis. Sunku vertinti, be abejo galėjo be jo žinios, vertinimo, tačiau ne visada tokie dalykai atsitinka, taigi, ar galėjo kitas padalinys suspecifikuoti dujų sektoriuje tam tikrus reikalavimus kurių reikia, tai gali, jeigu, tai nėra susiję su technologijomis, ar techniniais klausimais, reikia žiūrėti detales. Tačiau techninę specifikaciją iš Ūkio ministerijos darbuotojų, kas dar galėtų rengti, tai jam sunku atsakyti. Nemano, kad Vyriausybės kanceliarija. Be to techninę specifikaciją rengti specialių žinių nereikia. Taip pat atsakė, kad sprendimą konkursą vykdyti apklausos būdu, berods, priėmė N. P.. Dabar gerai neprisimena. Į tai, ar pagal tas taisykles, ar N. P. turėjo tokią teisę priimti tokį sprendimą, tai, ten buvo viešųjų pirkimų komisija, ir, atrodo, komisijos sprendimas buvo, o ji vadovavo šitame procese. Taip pat atsakė, kad viešųjų pirkimų komisija, berods, buvo susirinkusi, jis, atrodo, dalyvavo tokiame posėdyje. Be to, ar P ir I argumentavo duodamus pavedimus, kaip, tai, iki kada reikia atlikti darbą. Paprastai dažniausiai buvo viskas skubiai, dėl to, kad laiko buvo mažai. Jam buvo pavedami darbai padaryti skubiai. Be to buvo ministerijos darbo reglamentas. Terminai ne kiekvienam klausimui yra nustatyti, tai yra maksimalūs terminai, minimalių terminų nėra. Dėl skubiai, tai I turėjo teisę reikalauti darbą atlikti skubiai. Jei būtų atsisakęs rašyti tą tarnybinį pranešimą, tai galėjo būti įvairiai. Atsisakyti visi turi teisę, bet po to pasekmės galėjo būti. Turėjo teisę parašyti tarnybinį dėl tarnybinio. O tas reikalavimas nebuvo kažkoks išsiskiriantis, jisai buvo darbinis. Buvo pasakyta reikia padaryti ir viskas. Tačiau yra, kada dar galimos diskusijos, ir yra, kad jau diskusijos nebegalimos. Rašant tarnybinį pranešimą, su juo buvo kartu K. Š.. Jam (liudytojui) P persiuntė sąrašą darbų, kuriuos reikėjo padaryti. P nurodė rašyti tą pranešimą kartu su K. Š., dabar neprisimena kitokių aplinkybių. Ji buvo atėjusi ir paprašė. Šerpytis buvo užėjęs pas jį, o jis pas šį ir gi buvo nuėjęs. Jie bendravo vienas su kitu. Šerpytis jam davė pavyzdį kaip rašyti tarnybinį. Dėl sąlygų ir priedų, tai šiuos dokumentus neprisimena kas jam davė. Jis su A. I. ir N. P. kalbėdavosi ir jų kabinetuose, ir ne kabinetuose. Patikslino, kad, jam atrodo, kad jie abu pasakė, kad rašyti 5 dienų terminą. Buvo diskusija, nežino kieno galutinis žodis buvo, kad penkių dienų terminą rašyti. Tačiau buvo svarstymas dėl tų 5 dienų, nes išpuolė savaitgalis. Taigi buvo svarstoma iki kurios dienos. Jie diskutavo, o jis su jais nediskutavo, nes tokių sprendimų nepriima. Tačiau negali konkrečiai pasakyti, kuris jam pasakė 5 dienų terminą nurodyti. O tose sąlygose buvo įrašyta, jam atrodo, ten buvo reikalavimas parengti koncepciją, tų pasiūlymų vertinimo kriterijai. Jis tik perkėlė ir viskas. Teisėjui, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., pagarsinus N. B. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotus paaiškinimus, jog „ Ūkio ministerijai 2008 m. rugsėjo mėnesį buvo pavesta parengti LRV nutarimo projektą dėl valstybės turto investavimo, kuris ir tapo pagrindu steigti B. A. I. pavedė šio nutarimo projektą rengti V. G., o pastarasis pavedė dokumentus rengti jam. Tačiau tame procese dėl LRV nutarimo projekto ir jį lydinčių dokumentų rengimo dalyvavo ne tik jis (N. B.), bet ir kiti Ūkio ministerijos darbuotojai: N. P., D. P., A. I.. N. P. buvo šio nutarimo rengimo koordinatorė ir ji pati vizavo parengtus dokumentus. Jis asmeniškai parengė sprendimo projekto poveikio bazinio vertinimo pažymą. Parengė dalį, t.y. pirmas keturias pastraipas, aiškinamojo rašto. Kas parengė kitas pastraipas nežino. Paties nutarimo dėl valstybės turto investavimo jis neruošė, nes tai teisininkų, t.y. N. P. vadovauto departamento, darbas. Kas buvo rengėjas pirmojo LRV nutarimo dėl valstybės turto investavimo projekto, kuriame buvo atkartoti A rašte nurodomi duomenys (įstatinio kapitalo dydis, akcijų paskirstymas ir kt.), jis nežino, bet iš LRV su pavedimu atsiųstas į Ūkio ministeriją B. L. raštas ir jo turinys galėjo būti panaudotas rengiant LRV nutarimo projekto dokumentus. Realiai A aktyviai dalyvavo procese dėl Gamtinių dujų terminalo steigimo, nuo pat pradžių prisidėjo prie galimybių studijos rengimo. Ši bendrovė į visą procesą įsijungė praktiškai nuo pat pradžios, netgi tada, kai dar 2007 metų pabaigoje buvo posėdžiai dėl SGD terminalo strategijos. Jis matė, kad vėliau nutarimai keitėsi, bet kodėl taip buvo daroma konkrečiai nežino, į tai nesigilino. Po 2008-09-16 vykusio Ministerijų valstybės sekretorių pasitarimo vėl buvo koreguojami dokumentai dėl LRV nutarimo projekto, jis juos vizavo, tačiau LRV nutarimo jis nekoregavo. Po to pasitarimo A. I. jam pasakė, kad nutarimo projektą reikia siųsti suderinimui į Europos teisės departamentą ir Konkurencijos tarybą. Kokios buvo išsakytos pastabos ministerijų valstybės sekretorių pasitarime, kad buvo Europos teisės departamento ir Konkurencijos tarnybos pastabų, A. I. jam nesakė. Dėl suderinimo su Viešųjų pirkimų tarnyba jis iš niekur jokių nurodymų negavo. A. I. taip pat sakė, kad reikia pateikti ir steigimo sutarties projektą. Steigimo sutarties projekto jis (N. B.) nerengė ir nesidomėjo iš kur jį gauti. Šį projektą elektroniniu paštu atsiuntė J. J., kuris visuose tuose procesuose dėl SGD terminalo aktyviai dalyvavo kaip A atstovas. Jam (N. B.) buvo žinoma, kad N. P. ir A. I. bendrauja su J. J. dėl terminalo reikalų, N. P. jį su tuo asmeniu buvo supažindinusi savo darbo kabinete dar iki 2008-10-02 tarnybinio pranešimo surašymo. N. P. jį buvo pristačiusi kaip A teisininką J. J., kuris dirba su tuo visu projektu dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo. J. J. atsiųstą steigimo sutarties projektą jis pridėjo prie LRV nutarimą lydinčios medžiagos. A. I. pavedė viską padaryti skubiai, vėl LRV nutarimo projektą ir jį lydinčią medžiagą teikti į LRV, kad būtų galima klausimą nagrinėti 2008-09-18 LRV posėdyje. Europos teisės departamento ir Konkurencijos tarnybos pastabos tuomet dar nebuvo gautos. Praktikoje neretai būdavo nelaukiama kol ateis oficialūs suderinimo dokumentai iš kompetentingų institucijų. Suderinimo dokumentai būdavo kartais pateikiami tiesiai į posėdžius ir ten jau spręsdavo kaip reaguoti į pastabas, ar atsižvelgti, ar neatsižvelgti į jas, ar patvirtinti kokį nors konkretų nutarimą, ar jo nepatvirtinti. Ūkio ministerijos 2008-09-17 lydraštį raštą Nr. (30.1-63)-3-6098, kuriuo LRV posėdžiui buvo teikiamas nutarimo projektas ir kiti dokumentai, paruošė A. M.. Kas konkrečiai koregavo LRV nutarimo projektą jis nežino, jis to nedarė. Nutarimą vizavo 2008-09-17 jis ir A. I.. Jie pasirašė viename nutarimo projekte, o pagal procedūras ant kito tokio paties egzemplioriaus turėjo pasirašyti ministras ir teisės departamento atstovas. Kas iš teisės departamento darbuotojų vizavo nežino, bet tai turi matytis dokumente, kuris nukeliavo iki LRV. Jo viza LRV nutarimo projekte reiškė, kad jis susipažino su dokumentu ir neprieštarauja jam. Jis nematė jokio pagrindo prieštarauti, nes nematė kokių nors neteisėtų parašymų, juolab, kad teisiniai dalykai buvo ne jo darbo sritis. Ar tai rugsėjo pačioje pabaigoje, ar tai spalio pirmosiomis dienomis, bet ne vėliau kaip spalio 2 dieną, N. P. jam pasakė, kad jis parašytų tarnybinį pranešimą dėl to, kad būtų inicijuota supaprastinta pirkimo procedūra apklausos būdu remiantis LR Ūkio ministro patvirtintomis supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis, kad būtų parinktas privatus investuotojas steigiant UAB Gamtinių dujų terminalas. Ji konkrečiai ir įvardino, kad toks būdas turi būti parinktas, nes įstatinis kapitalas siekia tik 100 tūkst. litų ir tokiais atvejais nereikia jokių konkursų. Jis atsakė, kad tai nėjo darbas ir jis tokių tarnybinių nerašinėja. Jis tokio tarnybinio pranešimo, kokio norėjo N. P., kad būtų prašytas, niekada nebuvo anksčiau rašęs. Kadangi surašyti tarnybinį pranešimą N. P. jam nurodė gana kategoriškai, todėl jis nuėjo pas A. I. ir jam pasakė ko N. P. norinti. A. I. paaiškino, kad jeigu N. P. sako parašyti, tai ir reikia parašyti. 2008-10-02 jis parašė tarnybinį pranešimą. Dar tą pačią dieną iš N. P. elektroniniu paštu jis gavo sąrašą darbų, kuriuos reikės padaryti, kad būtų įsteigta B. Minėtą tarnybinį pranešimą paruošė su K. Š., kuris tuo metu buvo Ūkio ministerijos Teisės ir viešųjų pirkimų departamento Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas, pagalba. Bendrauti tuo klausimu su K. Š. jam nurodė N. P.. K. Š. davė pavyzdį kaip panašūs tarnybiniai pranešimai atrodo, taip pat davė Suskystintų gamtinių dujų importo terminalo projektą vystysiančios bendrovės privataus akcininko parinkimo sąlygų priedus. Pačių sąlygų jis neruošė, o gavo iš J. J., arba N. P.. N. P. nurodžius, tarnybinį pranešimą adresavo ministerijos valstybės sekretoriui G. M.. Iš Ūkio ministerijos Finansų ir apskaitos skyriaus darbuotojų sužinojo kokius reikia nurodyti finansavimo šaltinius, jų identifikacinius numerius. Sužinotą informaciją surašė į priešpaskutinę tarnybinio pranešimo pastraipą. 2008-10-03 jis tame tarnybiniame pranešime surinko A. I., finansų skyriaus vedėjos S. R., K. Š. vizas. Tą pačią dieną pasirašė ir G. M.. Paprastai G. M. visus tarnybinius panešimus ir rašydavo, be to, šis buvo atsakingas už finansus. K. Š. viza tame tarnybiniame pranešime buvo reikalinga dėl to, kad tas supaprastintas pirkimas yra susijęs su viešaisiais pirkimais. S. R. vizą gavo dėl to, kad pirkimas susijęs su finansais, nes buhalterija turi nurodyti finansavimo programą, šaltinį ir vėliau privalės atlikti reikiamas įmokas. A. I. viza buvo reikalinga kaip jo (N. B.) skyrių kuruojančio ministerijos sekretoriaus. A. I. vizavo dokumentą dar ir dėl to, kad jis nuo pat pradžių dalyvavo visame procese dėl SGD terminalo. G. M. vizą gavo dėl to, kad šis yra atsakingas už visos ministerijos finansinius klausimus ir kuruoja būtent tokius klausimus kurie buvo įvardinti tarnybiniame pranešime. G. M. pats tik savo ranka tarnybiniame pranešime pačioje pabaigoje priraišė frazę: „privačiam investuotojui parinkti“. Iš G. M. jis nėra gavęs jokių pastabų dėl planuojamos steigti bendrovės įstatinio kapitalo dydžio, viešo pirkimo būdo parinkimo. 2008-10-03 raštą Nr.(30.2-63)-3-6481 paruošė irgi jis (N. B.), o jį vizavo N. P., pasirašė A. I.. Kad reikia surašyti šį raštą jam pasakė N. P.. Rašte jis parašė, jog atsakymą dalyviai turi pateikti iki 2008-10-08. Šį terminą jam nurodė parašyti N. P. kartu su A. I., nusprendę, kad toks terminas bus pakankamas. Minėtu raštu dalyvauti apklausoje dėl B steigimo buvo pakviestos penkios bendrovės: A, AB „LD“, AB „Lietuvos elektrinė“, UAB „NEO group“ ir UAB „Vilniaus energija“. Taip padaryti pasakė A. I.. Prie šio rašto - pakvietimo turėjo būti pridėtos Suskystintų gamtinių dujų importo terminalo projektą vystysiančios bendrovės privataus akcininko parinkimo sąlygos. Jis tų sąlygų pats neruošė, jas jam davė arba J. J., arba N. P.. Tik sąlygų priedus iš dviejų lapų greičiausiai davė K. Š.. Sąlygų punkte 3.2. jis tik surašė savo kontaktinius duomenis. Kvietimai buvo išsiuntinėti faksu 2008-10-03 (penktadienis). Tai, kad pakvietimai išsiunčiami penktadienį, į darbo pabaigą jis klausimo nebekėlė, kadangi N. P. ir A. I. vadovavo visam tam reikalui dėl apklausos organizavo, nurodė ką reikia daryti, kokias datas rašyti. Pretendentams buvo leista susipažinti su Suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje galimybių studijos ataskaita, tačiau niekas į jį dėl to nesikreipė. A ir nereikėjo atskirai atvykti ir susipažinti, kadangi ši bendrovė ataskaitas gaudavo lygiai taip pat kaip ir Ūkio ministerija, nes. Ūkio ministerija ir B kartu vykdė galimybių studijos projektą. Galutinės ataskaitos nebuvo paruoštos ir patvirtintos, buvo tik tarpinė ataskaita. Pagal sutarties 6.7 punktą reikalingas kitos šalies sutikimas, kad galima būtų susipažinti su ataskaita. Galutinė ataskaita buvo parengta ir patvirtinta 2008-12-17. N. P. ar A. I. patarimai ar nurodymai jam buvo privalomi. A. I. pagal savo kuruojamą sritį turėjo visus įgaliojimus kontroliuoti ir duoti nurodymus konkrečiai jam ir jo skyriaus darbuotojams, o N. P. nurodymai teisės srityje, pirkimų procedūrų srityje irgi buvo privalomi. Jei N. P. jam duotų nurodymus kaip reikia įrašyti, pavyzdžiui, informaciją apie energetikos procesus, dujų suvartojimą ar kainas, tai jis neatsižvelgtų įjos pastabas, jei matytų, kad ji neteisi. Bet jos nurodymai pirkimų procedūrose jam buvo privalomi. Pats asmeniškai būtų davęs didesnį terminą. Kadangi jam paaiškino, kad įstatinio kapitalo, kuris siekia 100 tūkst. litų, formavimui užtenka supaprastinto viešo pirkimo, tai jis ir neprieštaravo tam. Minėtas penkių dienų terminas pasiūlymų pateikimui jam atrodė iš principo įgyvendinamas, bet realiai nepakankamas. Pasiūlymą per penkias dienas galima būtų parengti tik visiškai paviršutiniškai, formaliai, tačiau jis neturėjo galių pakeisti terminą, jei jį nustatė N. P. ir A. I., juolab A. I. pats pasirašė kvietimą dalyviams. Kvietimo bendrovėms dėl dalyvavimo pirkime jis nesiuntė, o tai padarė L. K.-E.. Jai jis pasakė, kad kvietimus išsiųstų faksu ir paštu, nes labai trumpas pasiūlymų pateikimo terminas. Kai buvo gautas atsakymas iš AB „LD“, tai N. P. jam nurodė, kad jis parengtų atsakymą ir konkrečiai nurodė ką ir kaip reikia parašyti, pati žiūrėjo paruoštą dokumentą, jį vizavo. Tame atsakyme du paskutiniai sakiniai, t.y. kad terminas pateikti atsakymus yra pakankamas ir kvietimas suformuluotas taip pat aiškiai, konkrečiai ir yra jos išsakytos mintys. N. P. taip pat jam yra sakiusi, jog iki penktadienio, t.y. iki 2008-10-10, reikia paruošti tiekėjų apklausos pažymą, taip pat kad penktadienį jis būtinai išsiųstų pranešimą ir į A dėl jos pripažinimo nugalėtoja ir parašytų, jog steigimo sutartį jie turi atvykti pasirašyti 2008-10-13. Žinodamas apklausos rezultatus ir vykdydamas N. P. nurodymą, 2008-10-10 jis paruošė atsakymus A ir AB „LD“ ir jie tą pačią dieną buvo išsiųsti adresatams. Tuos raštus pasirašė Ūkio ministerijos sekretorius A. D., nes A. I. oficialiai darbe nebuvo. Jis pats A. D. nunešė tuos dokumentus pasirašyti. Kitiems dalyviams pranešimus jis paruošė ir išsiuntė 2008-10-15. Anksčiau jų neruošė ir nesiuntė dėl to, kad nežinojo, jog reikia tokius pranešimus surašyti visiems dalyviams. Kas bent kiek domisi energetika SGD terminalo ar panašių statybų projektais ir praktika, tikrai žino ir supranta tokių statybų apimtis ir preliminarias kainas, kurios skaičiuojamos ne šimtais tūkstančių litų, o milijonais eurų. Todėl Ūkio ministerijos darbuotojai, kurie dirbo prie SGD terminalo projekto, tikrai suprato, kad investicijos bus milijoninės. Visi kas dirbo prie minėto SGD projekto žinojo ir suprato, kad naujai įsteigtos B įstatinis kapitalas turės būti didinamas. Visa tai žinojo ir Ūkio ministerijos vadovybė, tame tarpe ir G. M., A. I., N. P.. Kodėl N. P. nurodė rašyti tarnybiniame pranešime, kad prašau leisti vykdyti nurodytą pirkimą apklausos būdu pagal Lietuvos Respublikos supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, jis nežino. Apie tai, kad naujai steigtinos bendrovės įstatinis kapitalas bus didinamas jis žinojo jau ir tada, kai buvo rengiamas pirmasis LRV nutarimo projekto variantas. Apie steigiamos bendrovės įstatinio kapitalo didinimą visada buvo kalbama visuose lygiuose. Kaip tai bus daroma jis pradžioje nežinojo, bet visiems buvo žinoma, jog iš pradžių tik bus įsteigta B su 100 tūkst. litų įstatiniu kapitalu, kad ji tik galėtų realiai pradėti veikti, o po to bus sprendžiami klausimai dėl įstatinio kapitalo didinimo iš valstybės biudžeto, taip pat pritraukiant privačius investuotojus. Apie tai, kad įstatinis kapitalas bus mėginamas didinti AB „LD“ akcijomis, kurias valdo valstybė, jis sužinojo tik tada, kai buvo bendrovė įsteigta, 2008 m. spalio antroje pusėje. Telefoninio pokalbio, vykusio 2008-09-30 d. 15.05-15.09 (kompaktinė plokštelė Nr. 18-06-67, įrašas FSTT06 080710 Nr.384) garso įraše jis atpažįsta N. P. ir J. J.. J. J. ir yra tas vyriškis su kuriuo jį supažindino N. P.. Iš J. J. 2008-09-16 yra gavęs elektroninį laišką su B steigimo sutarties projektu, kuriame vienu iš steigėju yra minima B. Šis elektroninis laiškas taip pat buvo siųstas ir N. P.. Telefoninio pokalbio metu kalbama, kad dėl apklausos proceso liudytojas rašys tarnybinį pranešimą, kurį vizuos A. I. ir G. M.. Viskas taip ir buvo kaip kalba N. P. - ji jam pasakė rašyti tarnybinį pranešimą ir jis 2008-10-02 parašė. Telefoninio pokalbio, vykusio 2008-10-03 d. 08.17-08.18 (kompaktinė plokštelė Nr. 18-06-67, įrašas BSTT01 080710 Nr.2139), garso įraše jis atpažįsta N. P. ir J. J.. Pokalbyje J. J. pamini jo ir K. Š. vardus sakydamas, kad N. turėtų su jais susitikti dėl apklausos organizavimo reikalų. Liudytojas su Karoliu, kuris tuo metu buvo Ūkio ministerijos Teisės ir viešųjų pirkimų departamento Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas, minėtos apklausos dokumentacijos ruošimo kausimas bendravo. Taip liepė daryti N. P.. 2008-10-02 Ūkio ministerijoje jis (N. B.) buvo sutikęs J. J., kuris domėjosi kada bus kvietimas paruoštas, kada bus išsiųstas, teiravosi ar suderintos apklausos techninės sąlygos. Jis J. J. sakė, kad viską ruoš ir duos susipažinti rytoj, t.y. spalio 3 d., iš ryto, N. P.. Telefoninio pokalbio, vykusio 2008-10-03 d. 10.09-10.13 (kompaktinė plokštelė Nr. 18-06-67, įrašas BSTT01 080710 Nr.2144), garso įraše jis atpažįsta N. P. ir J. J.. Kadangi pokalbis vyko 3 d. iš ryto, t.y. apie 10 vai., tai kvietimas dalyvauti apklausoje dar tikrai nebuvo vizuotas reikiamų Ūkio ministerijos tarnautojų. Tačiau N. P. kartu su A. I. bendru apsitarimu nusprendė, jog reikia duoti dalyviams atsakymui paruošti 5 dienas. Jis tą terminą ir įrašė į kvietimą. Tada, t.y. 2008-10-03, kai jie nusprendė, jog atsakymus pretendentai turi pateikti iki spalio 8 dienos, tuo pačiu jam pasakė, kad tą pačią dieną, t.y. spalio 3 d., viską paruošti, duoti jiems užvizuoti ir pasirūpinti, jog dalyviams būtų išsiųsti kvietimai. Jis viską taip ir padarė. Kodėl N. P. su J. J. to paties telefoninio pokalbio metu kalbasi apie bendrovės steigimo galimas datas jis nežino, tuo metu dar nebuvo apklausos rezultatų (t. 12, b.l. 51-60, t. 14 b.l. 10-14, 15-21)“, atsakė, jog faktinės aplinkybės, kurios buvo paminėtos, jos tokios ir buvo. Neturi kuo papildyti, iš esmės jo parodymai teisingai surašyti, prieštaravimų nemato.

Teisme liudytojas S. S. (notaras) iš esmės paaiškino, atsakė (t. 17, b. l. 142-143), jog kreipėsi į jį dėl bendrovės (duomenys neskelbtini) berods steigimo patvirtinimo dokumentų, ir kad būtų galima įmonę registruoti juridinių asmenų registre. Kadangi klausimai tam turėjo būti išspręsti, o baigiamieji dokumentai pasirašomi Ūkio ministerijoje, buvo paprašyta atvažiuoti ir dalyvauti, kad tuos dokumentus pasirašius, juos būtų galima patvirtinti ir paskirtasis direktorius juos galėtų nuvežti į juridinių asmenų registrą ir pateikti registruoti. Jis davęs ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimus, todėl daugiau išsamiau negali papildyti. Be to, su B koncernu buvo tekę bendrauti ir prieš tai, kartas nuo karto teikdavo notarines paslaugas. Jų teisininkas, dabar gal advokatas J. J. kreipėsi, dėl to, kad gali prireikti tokio pobūdžio paslaugų. Juodu derino kokių dokumentų gali reikėti ir panašiai. Tai buvo, kaip įprasta. Tuo pačiu buvo nurodytas telefonas N. P., ir jam su šia teko bendrauti telefonu. Be to, jam atrodo, jog jų telefoniniai pokalbio įrašai yra padaryti. Kaip suprato, dar prieš rengiantis registruoti įmonę, jau tyrimas buvo atliekamas. Negali pasakyti, kada ir koks buvo pats pirmas pokalbis su Pažūsiene. Į tai, kada buvo įmonės steigimo dokumentų pateikimas notarui patvirtinti, tai bijo sumeluoti, prieš mėnesį, prieš 3 savaitės, prieš dvi savaites, toks neapibrėžtas laikotarpis. Be to tuo metu buvo toks rutiniškas darbas, tiesiog kreipiasi įvairūs klientai, tame tarpe ir šitas. Tačiau iš pradžių buvo renkama informacija, ką reikės tvirtinti, kokie dokumentai bus pateikiami. Tai gi klientai ruošiasi ir kai jie galutinai sako, kad bus veiksmas, reikės patvirtinti, tai jis ir sprendžia. Atsakė, jog jis savo ankstesniuose parodymuose konkrečiau, manau, nurodė, dabar tikrai neatsimins. Tačiau pirmas susitikimas buvo, o su N. P. buvo tik tai telefoniniai pokalbiai. Susitikimas galėjo būti tik su J. J., jisai buvo (duomenys neskelbtini)koncerno teisininkas. Be to, su šiuo galėjo būti ir ne telefoninių pokalbių, o galėjo būti jo (liudytojo) biure. Taip pat atsakė, jog jam ikiteisminio tyrimo metu buvo duotas perklausyti pokalbis su N. P., viskas yra užfiksuota. Greičiausiai tai vienas iš pirmųjų pokalbių su N. P.. Bet tikrai negali pasakyti, ar tai pirmasis, ar antrasis pokalbis. Tačiau jie neilgai telefonu bendravo. Gal pora skambučių buvo. Tas pokalbis labai puikiai įrašytas, jį nustebino, kad jau atliekamas tyrimas. Jis tame pokalbyje atpažino, kokie ten asmenys. Perklausius prie bylos pridėtą garso įrašą (Nr. 08 10 10 fstt0l 2 min. 58 s. iš kompaktinio disko 1-518-08), liudytojas atsakė, kad pokalbyje jo balsas. Skambino duotu telefonu, kaip supranta N. P., ir su ja bendravo. Dėl minčių skirtumo, tai buvo spręsta paprastai, buvo pateikta steigimo sutartis, pasirašyta abiejų šalių, o jis po to tvirtino, kad įstatai ir pateikti dokumentai atitinka įstatymų reikalavimams, juos galima registruoti. O steigimo sutarties jis notariškai netvirtino. Be to tas Vyriausybės nutarimas buvo keistai surašytas, nes jį buvo galima taip, ir taip suprasti. Žiūrint istoriškai, vėliau matė, lygtai nutarimo projektą, kuriame buvo steigimo sutarties pasirašymas, ar kažkas panašaus išbraukta. Kas jį išbraukė, kodėl čia taip, čia tik sąmokslo teorija galėtų atsakyti, negali pasakyti. Paskui vėliau visa tai pamatė, kaip pakviečia .... be to, atsakė, kad pas jį klientas atėjo su Vyriausybės nutarimu.

Liudytoja S. V. teisimui iš esmės paaiškino, atsakė (t. 17, b. l. 179), jog ji dirba (duomenys neskelbtini). Atliko projekto ekspertizę, nes gavo projektą. Jai buvo neaiškus tas projektas. Todėl pasitarė su vedėja, parašė išvadą vadovaudamasi Europos Bendrijos teise ir šį atidavė vedėjai. Vedėja įvertino. Projektas turėjo patekti į teisės skyrių, raštas buvo atiduotas teisės skyriui, ten buvo diskutuojama. Tada raštas atsidūrė pas pirmininką. Pirmininkas pakvietė, klausė ar tikrai ji įsitikinusi. Jie dar buvo bendravę su Europos teisės departamentu, buvome išvadą pateikę. Pas juos buvo posėdis, per tą laiką nespėjo pasirašyti to rašto. Tada jai tą raštą pasirašė pirmininkas ir ji nunešė į Vyriausybę ir Ūkio ministeriją. Be to, dėl jų institucijos funkcijų, tai jie pagal Europos Bendrijos teisę atlieka projekto ekspertizę, t.y. ar atitinka Europos Bendrijos teisei projektas dėl valstybės pagalbos. Yra nustatyta funkcija Konkurencijos tarybai atlikti projekto ekspertizę, teikiant Vyriausybei, ar kai klausimas svarstomas Vyriausybėje. Žiūri, ar yra neatitikimų, ar atvejų, kad nebūtų pažeista Europos Bendrijos teisė, ar atitinka reikalavimus. Taigi jie duoda išvadą. Jis prisimena kokios jos buvo pastabos. Šis projektas pagal Europos Bendrijos teisę turi būti vertinamas taip, ar privatus investuotojas šituo atveju taip pasielgtų, kaip elgtųsi Vyriausybė. Vadovaudamasi nuostata, jog abejotina, ar privatus investuotojas taip elgtųsi, todėl tokią išvadą parašė. Į tai, koks buvo pirkimo būdas, tai neturėjo reikšmės, tai nebuvo būdas. Ji neprivalo vertinti pirkimo būdo. Konkursas išsprendžia valstybės pagalbos elementą. Jei yra konkursas, tai galima sakyti, kad valstybės pagalbos nėra. Be to, kiek žino konkurso nebuvo. Kai ji su E. M. bendravo,tai ji manė, kad turėjo būti konkursas, bet ji to dalyko nevertino, nes tai ne jos kompetencija. Tačiau konkursas vertinamas pagal valstybės pagalbos kriterijų. Kai statomas koks nors objektas, tai parenkamas optimaliausias variantas. Čia buvo objektas statomas ir pasirenkamas objekto statytojas. Tai yra viešieji pirkimai, konkursas vertinamas kita prasme. Šiuo atveju ji vadovavosi tuo, jog matomai konkurso nebuvo, todėl priėmė tokią nuostatą. O, ar turėjo būti konkursas, tai ne jų institucija sprendžia. Perklausius prie bylos pridėtą garso įrašą (FSTT06, Nr. 358), atsakė, jog garso įraše yra jos balsas. Ji kalbėjosi su N. P.. O buvo kalba apie pirkimo būdą, nes iš projekto, kuris buvo pateiktas nebuvo aiškios sąlygos. Todėl pasidomėjo tuo klausimu. Norėjo, kad būtų skaidrus procesas. Norėjo žinoti kokia situacija, koks pasirinkimo būdas, ar nėra išeliminuojamos mažos bendrovės. Norėjo žinoti, ar tai yra skaidru ir visiems priimtina. Be to, Vyriausybės projektas į tarnybą atėjo po pietų 16.00 ar 15.00 val. Apie tą projektą ji nieko nežinojo, todėl jai tos aplinkybės buvo aktualios. Turi mintyje, jog valstybės pagalbos atveju, kai yra konkursas, tai vyksta skaidriai. Kai yra konkursas, tai laikoma, kad valstybės pagalbos nėra. Taigi šituo atveju, ji skambino N. P.. Tačiau kitas pokalbis buvo, kai jai skambino. Patikslina jai N. P. skambino. Kai gavo projektą, matė, kad projektą pasirašiusi O. L.. Tačiau kai sekretorė jai į rankas padavė projektą, tai jai pasirodė keista, kad taip greitai tas projektas paduotas. O. L. pasakė, kad nieko nežino, kad jai šis projektas buvo duotas. Ji pasakė, kad dėl projekto reikia skambinti N. P.. Todėl turbūt ji paskambino. Kai ji paskambino, tai norėjo išsiaiškinti aplinkybes, klausė kas čia per projektas. O paskui kitą dieną perskambino N. P., kai jų išvada buvo parašyta, klausė kodėl raštas vėluoja į Vyriausybės posėdį. Jų nuomonė šituo atveju turėjo būti išreikšta. Paprašė, kad raštas būtų įdėtas. Šis pokalbis buvo prieš Vyriausybės posėdį. Tačiau, kiek žino, jos raštas į Vyriausybės posėdį nepateko, o į Vyriausybę pateko po posėdžio. Nors senai buvo, neprisimena. Kitą dieną ji jau nespėjo į Vyriausybės posėdį pateikti to rašto, nes pas juos buvo tarybos posėdis. Tačiau ji nunešė į teisės skyrių šį raštą. Pirmininkas nebuvo pasirašęs, nebuvo įvertinęs. Išvados dėl projekto po posėdžio pateko į Vyriausybę. Taigi pateikė, nes turėjo pateikti Vyriausybei. Norėdama paskubinti procesą nunešė raštą į Vyriausybę. Taip pat atsakė, kad jai ikiteisminio tyrimo metu davė šį pokalbį išklausyti. Tačiau N. P. jos neįtikinėjo. O ji N. P. skambino, nes norėjo pasitikslinti, ar nereikia skelbti konkurso. Kadangi norėjo pasitikslinti, tai ji negalėjo jos įtikinėti. Nemano, kad tai įtikinėjimas. Ji vadovaujasi Europos Bendrijos teise, todėl jos negalėjo įtikinėti. Į tai, kokia reikšmė pokalbio, tai, ji kai projektą gauna, pasižiūri koka yra pateikta informacija, nes kartais būna kitų institucijų pastabos, taigi kas pagal sritį jiems privalu vertinti. Negali pasakyti gerai ar blogai yra tai, ką gauna, tiesiog skambino projekto rengėjams, tai teisinė praktika. Be to informacija ne visada būna parašyta pažymoje, todėl pasiskambino pasiaiškinti situaciją. Į tai, ar vertinti, ar bus tik didieji vartotojai ir atkris mažiukai, tai, jei būtų parašyta, kad bus konkursas būtų aiškiau, bet šito nebuvo parašyta. Kas teikė medžiagą Vyriausybės nutarimui, nežino, tik žino, kad iš Ūkio ministerijos, nes gavo medžiagą iš Ūkio ministerijos į sekretoriatą. Be to sekretorei buvo pasakyta, kad skubu. Tačiau sekretorė neįspėjo dėl šios situacijos, ji padavė raštą paprastai. Jei būtų informuotas vadovas, tai tą projektą būtų atidavę Vyriausybės posėdžiui tiesiogiai. Į tai, ar buvo skubos tvarka, tai ji ant savo rašto nematė, kad būtų parašyta skubos tvarka. Ji rašė, kad Vyriausybė priėmė nutarimą, tačiau visą medžiagą pateikė Ūkio ministerija, nes matė, kad rengėjas Ūkio ministerija. Mano, kad jei rengėjas Ūkio ministerija, tai gal ir projektas Ūkio ministerijos. Į tai, ar žino, kad Ūkio ministerija pateikė, tai gali patvirtinti, kad ponas Stanikūnas dalyvavo posėdyje. Kai būna rengėjas, teikėjas, tai būna nurodytas to projekto rengėjas. Ji gali patvirtinti, iš kur projektą gavo. Šiandien aišku, kas rengė medžiagą. Gali pasakyti, ką davė ir į ką atsakė, o tai Ūkio ministerijos darbas. Kas teikė Vyriausybei negali patvirtinti. Į tai, kodėl nešė atsakymą dviem adresatams, t.y. į Vyriausybę ir Ūkio ministeriją, tai medžiaga į Vyriausybės posėdį nepateko. Norėdama paskatinti procesą, pati tiesiogiai nunešė dokumentus. Su vedėja pasitarė, ar nešti dokumentus, nes tokie klausimai būna svarstomi. Dokumentas gali būti siunčiamas ir elektroniniu paštu. Tačiau, kad žinotų Vyriausybė jų poziciją, ji pati nunešė pasitarusi su vedėja. Taigi ji atsakymą įdėjo į langelį. Dėl skaidrumo, į tai, ar buvo požymių, kad nėra skaidrumo, tai negali pasakyti, kad šio nebuvo. Aiškinamajame rašte parašyta, kad valstybė pasilieka mažesnę dalį ir jai buvo įdomu kodėl. Buvo sakinys parašytas, kad yra noras, interesas „Achemos“ turėti terminalą. Jai buvo įdomu, kaip šiuo atveju traktuojamas skaidrumas, ar iš tikrųjų tik B yra suinteresuota dėl šio terminalo. Į tai, ar turėjo kontaktų su G. M., tai ne. Į tai, ar yra konkursas numatytas pagal Europos Bendrijos teisę, siekiant, kad būtų suteikta valstybės pagalba atrenkant privatų investuotoją, tai pagal valstybės pagalbos principus yra kiti dokumentai, tai vienas dėl akcinio kapitalo investavimo, jei privatus investuotojas tokiomis sąlygomis neina, tai gali būti suteikta valstybės pagalba. Parduodant žemę, ar įsigyjant žemę yra nustatytos sąlygos Europos Bendrijos teisės, yra išreikšta Komisijos nuomonė, kada yra konkursas. Jei yra konkursas, tai galima manyti, kad pagalba nebuvo suteikta. Ar parenkant investuotoją turi būti konkursas, tai padarant sąlygas konkursui turi būti nustatomi kriterijai. Dėl paties konkurso, tai yra Viešųjų pirkimų direktyva. Jei yra įvykęs procesas, tai negali kištis ir vertinti, ar buvo konkursas, ar nebuvo. Jie manė, kad gali būti konkursas. Negali neigti, kad būtų blogas kitas pirkimo būdas. Į tai, ar buvo atlikta ekspertizė, tai ekspertizę jie atlieka pagal tvarką. Pagalbos teikėjas galėjo prašyti atlikti ekspertizę. Jie būtume pateikę išvadą, bet nebuvo prašymo ekspertizei atlikti. Projekte nebuvo prašyta atlikti ekspertizę. Turėjo būti paprašyta atlikti ekspertizę, pateikti išvadą, bet to nebuvo. Į tai, ar tai buvo valstybės pagalba, kas konstatavo, kas nustatė, tai gali būti valstybės pagalba. Dėl valstybės pagalbos buvimo, ar nebuvimo, Europos Komisija priima sprendimą, o jų gali būti tik išvada, jų nuomonė gali atitikti valstybės pagalbos kriterijus, tačiau daro prielaidą. Be to, į tai, ar N. P. ją telefonu įtikinėjo, įtikino, tai galbūt ši paaiškino, tačiau ne įtikino. Jos (liudytojos) negalėjo niekas įtikinti, nes poziciją buvo pareiškusi. Negali pasakyti, ar tai buvo įtikinėjimas, ar kažkokia prievarta, ar panašiai. Tačiau jai N. P. paaiškino aplinkybes.

Teisme liudytojas G. D. iš esmės paaiškino, atsakė (t. 17, b. l. 180, 181), jog jis dirbo (duomenys neskelbtini). Pamena, jog iš Ūkio ministerijos buvo gautas raštas. Po ko jis su generaliniu direktoriumi kalbėjo, šis jam pasakė parašyti atsakymą į tą raštą. Kas Ūkio ministerijos rašte buvo parašyta, jiems buvo įdomu, bet įmonės vadovybė nutarė šiame projekte nedalyvauti, nes valdžia, akcininkai, nesiruošė dalyvauti, tokių planų neturėjo. Nes 2008 prasidėjo problemos su pinigais, neturėjo nei pinigų, nei laiko, todėl surašė tokį raštą, jis pasirašė kaip to rašto rengėjas. Tačiau į tai, kas buvo ministerijos rašte dėl dalyvavimo gamtinių dujų terminalo statybose, kokios buvo sąlygos, kokie terminai, tai šiame buvo nurodyta, ar per 10 dienų pateikti atsakymą, ar kažkas panašaus. Rašte buvo prašoma atsakyti per 10 dienų, ar įmonė norėtų dalyvauti tokiame projekte. Gali klysti, nes daug laiko praėjo. Gali būti, kad buvo nustatytos 5 dienos. Tačiau šios dienos jiems nieko nereiškė, nes kaip minėjo lemiamas dalykas buvo, jog jie neurėjo lėšų, nei strateginės nuostatos plėstis. Be to, iš esmės atsakė, jog jis ikiteisminio tyrimo metu išsakė tik savo nuomonę į tyrėjo pateiktus klausimus, nes jis praktikos šioje srityje neturi.

Teisme liudytojas V. S. (UAB „(duomenys neskelbtini)) iš esmės paaiškino, atsakė (t. 17, b.l. 181), kad iš žiniasklaidos sužinojo, kad buvo planuojamas statyti terminalas. Jų įmonė dujas vartoja, o šių per metus suvartoja apie 20 milijonų kubinių metrų per metus, o 2008 metais šių suvartodavo 40 milijonų kubinių metrų. Jų įmonė (jos padaliniai) yra Akmenėje, Prienuose, Trakuose, Ukmergėje. Į tai, ar iš Ūkio ministerijos gavo pasiūlymą dalyvauti, ar žinojo apie ruošiamą pastatyti, eksploatuoti gamtinių dujų terminalą, tai jis žino tik iš laikraščių. Tačiau jo žiniomis jų bendrovė buvo iš smulkiųjų vartotojų. Jei būtų bendrovė gavusi pasiūlymų, ar jie būtų dalyvavę, atsakė, jog ne. Be to, kiek laiko reikėtų pasiruošti, tai sunku pasakyti, tai priklauso nuo konkurso medžiagos, o jos nematė, todėl negali atsakyti. Ikiteisminio tyrimo teigė, kad 5 dienų terminas nepakankamas, tačiau taip tiksliai negalėtų pasakyti, nes nematė konkursinės medžiagos. Tyrėjas jo paklausė pagal projekto dydį, todėl šiam atsakė, kad neužtektų 5 dienų, nes jiems reikėtų valdybos posėdžio sprendimo. Tačiau neįmanoma per tokį trumpą laiką sušaukti valdybos posėdžio, nes žmonės dirba Londone, Škotijoje, todėl dalyvauti negalėtų. Į tai, kad apklausoje nurodyta, kad per 5 dienas nespėtumėte paruošti pasiūlymo dalyvauti, ar parodė, kas per pasiūlymas, ką reikėtų atsakyti, atsakė, kad konkursinės medžiagos nematęs. Neįvertinęs konkursinės medžiagos, negali pasakyti, kiek laiko reikia pateikti konkursinį pasiūlymą. Be to jis nematęs konkursinės medžiagos. Tačiau jų bendrovė dalyvauja konkursuose. Į tai, jei trūktų laiko, kaip bendrovė elgtųsi, tai negali pasakyti, neturėdamas informacijos. Kiekvienu atveju jie elgiasi skirtingai, priklauso nuo įmonės suinteresuotumo dalyvauti tame projekte. Tačiau šiame projekte jie nebuvo suinteresuoti dalyvauti. Matote, nerealūs terminai pateikti pasiūlymą. Tačiau paprastai prašo pratęsti terminą, nes galima prašyti.

Liudytojas Ž. Z. iš esmės paaiškino (t.17, b.l. 181), atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas dėl vieno telefoninio pokalbio. Nepamena, ar jis skambino N. P., ar ji skambino jam. Tačiau jis skambino, nes tuo metu gavo paklausimą iš Londono advokatų kontoros, kad yra skirta Europos Sąjungos lėšų studijai atlikti dėl suskystintų dujų terminalo statybos. Užsienio advokatai prašė pasiteirauti, kas vyksta Lietuvoje, ar yra bendradarbiavimo galimybė. Paskambino N. P. ir paklausė kas vyksta. N. P. atsakė, tai, kad Ūkio ministerijai poreikio teisiniam darbui nėra, galvojama, kad bus steigiama speciali ar bendra įmonė dėl terminalo statybos, kad bus priimami sprendimai ateityje dėl to, tuo pokalbis ir baigėsi. Taigi tuo metu nieko konkretaus nevyko. Jam kaip advokatui rūpėjo turėti darbą. Tačiau tai buvo vienintelis pokalbis su N. P.. Perklausius garso įrašą pridėtą prie bylos ( BSTT01- 080710, Nr. 1740), atsakė, kad tai jo balsas, kalbėjo su N. P.. Tai pokalbis, iš kurio jis sužinojo apie gamtinių dujų terminalą. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu jam pareigūnas viso pokalbio nedavė išklausyti. Tačiau, kaip minėjo, jis skambino N. P., gavo informaciją, tai tas pokalbis. Taip pat atsakė, kad jų pokalbio metu buvo paminėtą Bronislovo vardas, buvo minima, B. Jis jo apklausos metu pasakė, kad buvo minėta tema ir Bronislovas. Jis, galvoja, jog N. P. kalbėjo apie B. L.. O B vienas didžiausių dujų vartotojų. Taigi to pokalbio tikslas buvo pasiteirauti, ar yra teisinio darbo, tačiau N. P. pasakė, kad nėra. O skambino kaip pažįstamai N. P., kuri galbūt kažką gali pasakyti. Nes viešoje erdvėje buvo informacijos, be to amerikiečiai klausinėjo, kas vyksta Lietuvoje, ar yra galimybė bendradarbiauti.

Teisme liudytojas J. J. iš esmės paaiškino, atsakė (t. 17, b. l. 181, 182), kad buvo A advokatas, tiksliau advokato padėjėjas, atstovavo „Achemą“ gamtinių dujų terminalo steigimo projekte, tvarkant teisinius klausimus. Be to, jis susisiekė su klientu dėl dokumentų, kurie buvo rengti, tai yra kliento komercinė paslaptis. Klientas neprieštaravo, kad jis duotų paaiškinimus dėl kontaktų su ministerijos darbuotojais. Taigi jis gali paaiškinti dėl to, kiek tai nesusiję su dokumentais, terminalo klausimais. Be to, jis buvo akistatoje, kiek buvo klausta apie susitikimus, tą jis patvirtintų. Į tai, ar buvo kuris iš asmenų, kaltinamų šioje byloje klientas, tai ne. O akistata, kurią paminėjo buvo N. P. prašymu. Tuomet buvo klausimai apie tai, kada jiedu susipažino. O susipažino, tai kai gavo iš kliento 2008 m. rugpjūtį pavedimą. Tas susitikimas buvo pas A. I. kabinete. Tuomet susipažino, ten dalyvavo N. P.. Į tai, ar tai buvo atsitiktinis supažindinimas, tai ne. Tai ne atsitiktinis susitikimas, nes vyko susipažinimas su jo klientu A. L., kuris yra A grupės viceprezidentas. Taigi į minėtą susitikimą ėjo, vykdydamas pavedimą, rengti bendrovės steigimo dokumentus. Į tai, ar jam sakė, kad turės jis su N. P. spręsti klausimus vertinant dokumentus, tai kalba ėjo, kad ketinama steigti bendrovę. Tai natūralu, kad buvo kažkas užsiminta. Be to, jis akistatos metu paminėjo, kad N. P. gavo nurodymą, kad teisiniais klausimais dėl terminalo turi bendrauti su juo (J. J.), tą patį gali patvirtinti ir šiuo metu. Tačiau susitikimas buvo dalykinis. Be to, kai jis išgirdo iš kliento bendrovės steigimo idėją, buvo nurodyta kontaktuoti teisiniais reikalais su N. P.. Ji vadovavo teisės departamentui. Į tai, ar iš N. P. yra gavęs dokumentų, susijusių su atrankos būdu, tai žino, kad B buvo pakviesta ir konkursą laimėjo. Tačiau jis iki to minėto susitikimo N. P. nepažinojo. Kadangi mano, jog dauguma paaiškinimų būtų susiję su pateiktais dokumentais, todėl atsisako pateikti paaiškinimus dėl byloje esančio garso įrašo, susijusio su juo. Į tai, ar A. I. pažinojo iki A pavedimo vykdymo, tai ne. Jis šį pažino tuomet, kai atvyko į ministeriją su A. L.. Tačiau su A. I. kelis kartus teko bendrauti susitinkant ministerijoje, vykdant pavedimą. Į tai, ar telefonu kalbėjo su A. I., tai, kiek atsimena, ne. O elektroniniais laiškais, tai nėra įsitikinęs, ar bendravo, bet mano, kad nebendravo. Į tai, ar tie susitikimai vyko pradžioje, ar į proceso pabaigą, tai, mano, kad sunku pasakyti, nes procesas vyko ganėtinai ilgai, tiksliai negali įvardinti. Į tai, ar akis į akį bendravo su A. I., tai abejoja. Be to, A. I. teisinių klausimų nesprendė, todėl mano, kad akis į akį neturėjo apie ką kalbėti. Į tai, kas dar su A. I. tame susitikime buvo, tai mano, kad galėjo būti N. P., nes teisiniais klausimais dirbo su ja, galėjo būti N. B., kadangi jis buvo pavaldus A. I..

Teisme liudytojas D. K. iš esmės paaiškino, atsakė (t. 17, b. l. 182), jog dirba (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, rugsėjo mėnesį vyko ministerijų valstybės sekretorių pasitarimas, buvo patalpinta medžiaga į vidinį serverį. Valstybės tarnautojai turi priėjimą prie medžiagos. Prieš kiekvieną posėdį pasitikrini, ar visi klausimai suderinti. Buvo klausimas dėl valstybės turto investavimo. Paprastai į tokius klausimus nekreipia dėmesio, kol ministerija neturėjo su jais derinti. Tačiau formaliai turto investavimas praktikoje būna konteinerių, autobusų perdavimas ir t.t. Tačiau ministerijų valstybės sekretorių pasitarimo metu G. M. pristatė klausimą. Buvo pasakyta, kad kalba eina apie suskystintų dujų terminalą. Atrodė klausimas nereikšmingas, o jis buvo neskaitęs medžiagos. Tačiau po (duomenys neskelbtini) buvo pasimokę. Pradėjo žiūrėti kas vyksta. Kažkuris atstovas, nepamena kuris, pasakė, kad turi būti derinama su Europos teisės departamentu. Po to į šį klausimą dar įtraukė Viešųjų pirkimų tarnybą, Konkurencijos tarybą. G. M. tam neprieštaravo. Atstovai nusprendė, kad turi būti suderinta su tomis institucijomis, kai bus teikiama svarstyti Vyriausybei. Kažkas pasakė, kad planuojama tą klausimą svarstyti ketvirtadienio posėdyje. Buvo antradienis, reikėjo į ketvirtadienį pateikti išvadas. Derinimui buvo likę laiko - pusantros dienos. Jis grįžo į departamentą, gavo iš Ūkio ministerijos suderinti raštą. Po ko jie parašė išvadą. Ketvirtadienio posėdyje nei pagrindinėje, nei papildomoje darbotvarkėje to klausimo nebuvo, bet galima prašyti klausimą įtraukti į posėdį. Jis savo išvadą atidavė Ūkio ministrui. Vyriausybės posėdyje buvo nuspręsta pritarti suderinant iki premjero pasirašymo. O prieš šiam pasirašant visos institucijos dar suderindavo. Į tai, kam reikėjo Viešųjų pirkimų tarnybos, tai, parenkant investuotoją turėtų būti laikomasi Viešųjų pirkimų direktyvos, todėl reikėjo Viešųjų pirkimų tarnybos. Parenkant investuotoją laikomasi procedūros. Vyriausybė pirko, tai pagal analogiją taikomos tos pačios taisyklės, todėl buvo prašoma suderinti su Viešųjų pirkimų tarnyba. O dėl konkurencijos, tai situacija galima tokia, kad vienam subjektui gali būti suteiktos privilegijos. Gali būti ir kitų pažeidimų ne tik dėl viešųjų pirkimų. Be to „Leo Lt“ atveju, kadangi buvo turtinis įnašas, tai buvo nuspręsta, kad turto nereikia. Šiuo atveju buvo kalba apie pinigus, juos bet kas galėjo įnešti, ar didžiausias vartotojas, ar mažiausias, ar apskritai kažkas iš Europos Sąjungos. Be to, į tai, ar tose procedūrose matė A. I., tai jo raštas atėjo derinimui. Tačiau dėl to jis V. N. atidavė savo raštą. Be to į tai, ar 2008-09-16 valstybės sekretorių pasitarime prisimena apie ką A. M. kalbėjo pristatymo metu, tai, kai eina klausimai, kuriems nesi pasiruošęs sakyti pastabas, tai vena ausim klausai ir darai savo darbus. Kai pradėjo eiti kalba apie dujų terminalą, tai tuo metu pradėjo klausyti. Kadangi pastabų nebuvo, tai klausimas buvo dėl suderinimo. Į tai, ar su G. M. turėjo kokius tai darbus dėl suskystintų dujų terminalo, tai ne. Be to, jis pirmą kartą apie ketinimus steigti dujų terminalą išgirdo vyriausybės sekretorių pasitarime. Buvo paskelbta medžiaga, ji buvo prieinama. Klausimas buvo dėl valstybės turto investavimo, todėl nusprendė, kad tas klausimas neturi nieko bendro su Europos Sąjunga. Tačiau per atstovų pasitarimą suprato, kad šis klausimas gali turėti kažką bendro su Europos Sąjunga. O viską pasakyti, pamačius tik medžiagą, neįmanoma. Tačiau klausimas buvo tik dėl suderinimo. Tačiau suprato, kad gaus medžiagą. Kokius dokumentus pamatė, tai esmė buvo tai, kad jis grįžęs iš sekretorių pasitarimo paėmė iš serverio medžiagą. Tą pačią dieną iš Ūkio ministerijos gavo raštus ir iš A elektroniniu paštu, ar faksu atėjo dokumentas. Į tai, ar steigimo sutarties projekte buvo minimas privatus investuotojas, negali pasakyti, nes neskaitė. Tačiau šiuos dokumentus jis persiuntė jų departamento darbuotojai E. M. paruošti atsakymą. Taigi jiems šiuo atveju buvo svarbu Vyriausybės nutarimą įvertinti aspektu, kaip yra parenkamas privatus investuotojas. Dėl įstatų negali pasakyti, tai jie turėtų būti byloje. Taip pat, kad reikia vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu, tai yra Europos Komisijos Komunikatas, o šis yra Komisijos išleistas Europos teisės aktų išaiškinimas. Į tai, ar parenkant privatų investuotoją yra komunikate įtvirtinta, kad konkurso būdu reikia atrinkti investuotoją, ar yra numatyta, kad reikia principų laikytis, tai jam atrodo, jog principais. Į tai, ar 2008 metais Lietuvoje buvo teisinis reglamentavimas dėl privataus investuotojo atrankos, tai jam atrodo, kad tuo aspektu nevertino.

Teisme liudytoja R. J. iš esmės paaiškino, atsakė (t. 17, b. l. 183), kad ji dirba (duomenys neskelbtini), o tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo, tai nelabai ką atsimena. Tačiau pasikėlus medžiagą, pamatė, kad teikė teisinę išvadą. Buvo Vyriausybės nutarimo projektas dėl naujo juridinio asmens - suskystintų dujų terminalo steigimo, dėl jo teikė išvadą tiek Ūkio ministerijai, tiek į ministerijų atstovų pasitarimą. Į Prieš tai į Teismingumo ministeriją iš Ūkio ministerijos buvo atsiųstas bendra tvarka raštas ir projektas su prašymu derinti skubos tvarka. Tai buvo Ūkio ministerijos 2008-09-08 raštas, kurį jie gavo departamente 2008-09-10, po visų vizavimų iš vadovybės. 2008-09-15 dieną parengė išvadą ir iš vakaro gavo medžiagą ministerijos atstovų pasitarimui. Tas pačias pastabas, kurias nurodė rašte, jie pakartojo jų pažymoje, kuri teikiama ministerijos valstybės sekretoriui. Kadangi neturėjo daug laiko susipažinti, tai buvo tik esminės pastabos, kiek jie atmetė problematiką dėl pasirinkimo steigėjo -privataus juridinio asmens, ar tai atitinka teisės aktus. Be to šis klausimas turėjo būti derinamas su Europos teisės departamentu, kad tai nepažeistų konkurencijos reikalavimų ir nacionalinio tesės akto atitikimo. Be to, anksčiau jokios medžiagos nebuvo gavę, tai buvo pirmas projektas. Pagal tą medžiagą pateikė tokią išvadą. Viskas vyko bendra tvarka, ji nebuvo gavusi specialių nurodymų, kad reikia skubiai, skubinti. Tačiau buvo neįprasta, nes paprastai procedūra ta, kad jų raštas iškeliaudavo, pastabos buvo derinamos bendra tvarka ir teikiama į Vyriausybės pasitarimą. Šiuo atveju stadija buvo peršokta iš teikiama iš karto į valstybės sekretorių pasitarimą. Kiek žino, tai jų pastabos buvo perskaitytos ministerijų valstybės sekretorių posėdyje. O, ar į pastabas buvo atsižvelgta, neatsimena, nesidomėjo.

Teisme liudytojas P. N. iš esmės paaiškino, atsakė (t. 17, b.l. 194, 195), jog nelabai ką gali paaiškinti apie tą gamtinių dujų terminalą. Šitoje istorijoje, tai jie buvo gavę pasiūlymą iš Ūkio ministerijos dalyvauti terminalo statyboje. Tačiau, kadangi artėjo Ignalinos uždarymas, todėl reikėjo modernizuoti „Lietuvos elektrinę“. Jie neturėjo galimybės dalyvauti tos įmonės (terminalo) statyboje. Ūkio ministerijai parašė, kad neturi galimybės dalyvauti. Be to (duomenys neskelbtini)“ gali kūrenti mazutą, gali kūrenti dujas. Tačiau dujų sunaudodavo įvairiai. O kiek vidutiniškai per metus šių suvartodavo, sunku pasakyti, nes 8 blokai, juos reikia, ar vieną, ar kitą iškūrenti. Tačiau dujas jie pirkdavo tik pabandymui. Pripažino, jog iš Ūkio ministerijos gavo raštą. Su šiuos ir prie jo pridėtais dokumentais susipažino. Jei būtą turėję pinigų tai taip, jie būtą dalyvavę terminalo steigime. Tačiau, kaip minėjo, į šį raštą jie atrašė, kad neturi tam lėšų, - dalyvauti įmonės steigime. Taigi atsakyme Ūkio ministerijai parašė, kad (duomenys neskelbtini) reikia ruošti, ji turi pakeisti Ignalinos elektrinę, todėl nedalyvaus įmonės steigime. Tačiau jis to rašto nerašė ir nesiuntė. Tačiau daug tų raštų buvo, dabar prisiminti tą atsakymą sunku. Tačiau jis mano, jei buvo raštas gautas, tai tikriausiai buvo ir atsakymas. Be to, neatsimena, kada buvo gautas iš Ūkio ministerijos tas raštas – pasiūlymas, koks buvo nustatytas terminas. Nes daug metų praėjo. Be to 5 dienų terminas pasiūlymo pateikimui jo manymu yra pakankamas.

Teisme liudytojas A. L. iš esmės paaiškino, atsakė (t. 17, b. l. 201), kad yra bendravęs su N. P. ir A. I., o G. M. kaip politiką ir dirbusį institucijose yra tik matęs, su juo nebendravęs. Kiek atsimena, buvo Vyriausybės sudaryta darbo grupė, kad priimti sprendimą, ar nustatyti, ar toks terminalas reikalingas Lietuvai. Kiek atsimena, darbo grupės išvados buvo, jog tikslinga ir reikalinga. Kad, kaip privalumas būtų, jei tokiame terminale, ar tokioje veikloje dalyvautų ir dujų vartotojai. Po to, kiek pamena, jie gavome kvietimą išreikšti savo nuomonę, ar jie sutiktų dalyvauti studijoje, kuri pasakytų dėl tikslingumo, ar ekonomiškumo tokio projekto. Atrodo buvo toks kvietimas iš Ūkio ministerijos. Apsvarstę tokį sprendimą valdyboje, priėmė pozityvų sprendimą, kad jiems yra įdomu, nes B yra vienas iš pagrindinių ir didžiausių dujų vartotojų. Be to, ta idėja, kad ar terminalas, ar alternatyvus dujų tiekimas iš Lenkijos ar iš kitur, buvo nagrinėjama, jiems buvo žinoma labai senai. Kai buvo gautas pasiūlymas, jie valdyboje, vienbalsiai priėmė sprendimą, kad dalyvauti. Apie tai informavo Ūkio ministeriją. Po kažkurio laiko iš Ūkio ministerijos gavo, kad išskyrus juos, kitos bendrovės nepareiškė pageidavimo ir noro dalyvauti tokios studijos užsakyme. Tada jų klausė, ar jie irgi atsisakys, kadangi liko vieni, ar prisidės. Kaip ir sakė, dujų alternatyvus gavimo klausimas jiems buvo strateginis. Jie pasakė, kad sutinka, pasiruošę prisiimti riziką ir investuoti lėšas į tokios studijos atlikimą. Atrodo pavasarį buvo gautas tas pranešimas dėl studijos. Tikriausiai dar eigoje, kaip komisija atlikinėjo studiją, jie gaudavo tas tarpines ataskaitas apie tą procesą. Matėsi, kad tas terminalas galimas Lietuvoje. Po ko jie gavo, tikriausiai vėl gi, iš Ūkio ministerijos paklausimą dėl dalyvavimo, ar nuomonės pareiškimo, jei būtų kuriama struktūra, dėl tokio terminalo vystymo. Be to jų buvo klausta, ar jie sutiktų dalyvauti. Tai vėl gi valdyboje apsvarstė, po ko jie priėmė principinį teigiamą atsakymą. Tas klausimas juos domino ir atsakė, kad jie nori dalyvauti projekte. Juos po to informavo, kad didžiosios bendrovės, kurios vartoja daug gamtinių dujų, neišreiškė noro dalyvauti tame procese. Buvo kažkas pasakyta apie „Lietuvos dujų“ atsakymą, kad gal būt šie dalyvautų, ar su kažkokiomis išlygomis, tačiau neprisimena. Bet „Lietuvos dujus“ buvo kažką atsakę. Gavę tą laišką jie valdyboje pritarė, jog dalyvaus pakvietime nurodytais klausimais. Po to, kiek pamena, jie tikriausiai parašė raštą premjerui su siūlymu arba matymu, kaip tas turėtų būti, ar kaip tas procesas turėtų vykti. Ir iš Vyriausybės išėjo patvarkymas, kad Ūkio ministerija turėtų organizuoti procedūras, steigiant bendrovę. Jų darbas po to vyko su Ūkio ministerija steigiant bendrovę. Kiek atsimena buvo įsteigta uždaroji akcinė bendrovė, 80 procentų valdoma valstybės ir 20 procentų buvo skirta privačiam investuotojui (duomenys neskelbtini). Proceso metu jie diskutavo, kad 20 procentų (duomenys neskelbtini) yra per daug, nes tas projektas, kaip jie galvojo, kad nėra komercinis, o daugiau politinis, nepriklausomybės užtikrinimas Lietuvoje. Ir pagal tą dalį lėšų, kuri priklausė ir jie turėjo įnešti, jie suvokė, kad tai nebus komercinis projektas, nebus ekonominis, o tai bus daugiau lėšos išleistos, prisidedant prie to, kad toks terminalas atsirastų. Todėl jie eigoje norėjo savo dalį pamažinti iki 10 procentų, tačiau jie liko prie 20 procentų. Be to, kalbant ir diskutuojant, kad jeigu eigoje atsiras ir daugiau privačių investuotojų, tame tarpe ir lietuviškų, kurie vartoja ir didesnius kiekius, tai, kad būtų galima jų (A) dalį pamažinti, atsisakant, kad atsirastų ir daugiau vartotojų. Be to ir tam, kad taip būtų sumažinta jų (duomenys neskelbtini)) investicinė rizika. Ir įsteigus tą bendrovę, buvo suformuoti įstatiniai kapitalai. Jie iš savo pusės irgi įnešė įstatinį kapitalą. Tačiau pasikeitus Vyriausybei, tos bendrovės veikla buvo sustabdyta, ir jie gavo raštu tą informaciją, kad bendrovė yra likviduota. Tačiau dar iki šiandien neatgavo įstatinio kapitalo lėšų, kuriom buvo suformuotas įstatinis kapitalas. Tai yra, jie nežino, vėl gi neaišku, kaip ir kodėl buvo likviduota bendrovė jiems nedalyvaujant ir šiandien dienai dar neatsiskaitant su jais kaip su buvusiais akcininkais. Į tai, nuo kada pažįsta P. ir I, tai jam atrodo jau buvo prasidėjęs studijos procesas, ar tai studijos užsakymo. Tuomet jis buvo atvykęs pas A. I. kartu su jų advokatu J. J.. Jie aptarinėjo studiją, kaip viskas vyksta. Vienas ir pagrindinių klausimų, kuris buvo tada ir egzistuoja šiandien dėl to terminalo, tai yra, pastačius terminalą kaip jį eksploatuoti, nes reikalinga jungtis su vamzdynais ir taip toliau. Kadangi A. I. kuravo energetinę sritį, jiems buvo svarbu ne tik, išleidžiant pinigus, pastatyti, bet iš tiesų aprūpinti dujomis, arba gauti galimybę aprūpinti dujomis. Ir tada kai jie su A. I. susitiko, jisai pakvietė P., jai pristatė jį. Tada jie susipažino pirmą kartą. Be to tuomet jis pristatė advokatą, su juo supažindino P.. J. jai pristatė kaip jų atstovą, kuris kuruos ir ves teisinius klausimus, kurie bus reikalingi dėl studijos ir tolesniuose veiksmuose, jeigu jie dalyvautų toliau. Taigi jis pirmą kartą susipažino su Pažūsiene pas A. I. kabinete. Jį su Pažūsiene supažindino A. I., pristatydamas, kad tai yra Ūkio ministerijos teisininkė, kuriai priskirtas tas klausimas. Be to, dėl pirmo projekto, - dėl gamtinių dujų terminalo steigimo atsirado, tai laiko neprisimena. O dėl akcininkų sutarties, tai jie pradėjo diskuoti proceso pabaigoje. Ta prasme, kaip gavo pranešimą, kad yra steigiama UAB ir kuriame dalyvauja valstybė ir jie. Jis jų juristo, advokato J. yra prašęs, kuris, beje, kaip taisyklė būna visuose jų procesuose, jei būna kažkokie projektai, ruošiami kažkokie „draftai“, sutarčių variantai, ir taip toliau. Tai šiuo atveju prašė, kad jis pasikeltų ir pasižiūrėtų, ką jisai iš praktikos turi, kaip ruošinius ir ką jie galėtų pritaikyti, ir kaip pasiruošti. Tai tas procesas, jo prašymas jam pasiruošti buvo duotas ankščiau, tačiau dėl sutarties tarp akcininkų, jie pradėjo diskuoti ir vesti apie tą laiką, kada buvo jau pasakyta, kad juos priima į UAB steigėjus kaip akcininkus. Kiek pamena, po A rašto išsiuntimo apie manomą viziją, tokį raštą prezidentas L buvo Ministrui pirmininkui parašęs. Tai yra kaip jie įsivaizduoja, kaip tas procesas galėtų eiti, kad toks terminalas atsirastų. Kadangi jie, tiek kiek tenka bendrauti su valstybinėmis institucijomis, visada žinojo, kad procesai vykdomi labai ilgai. Tai tame rašte pagrindinės mintys buvo išdėstytos, kaip jie verslo atstovai numato kaip galėtų tas projektas išsivystyti, kad turėtų loginę baigtį. Tai yra, kad jie galėtų tą projektą ir tą objektą pastatyti. Ir kiek prisimena, po to rašto, buvo dokumentas ar nurodymas, ar patvarkymas Ūkio ministerijai, kad reikėtų paruošti Vyriausybės nutarimą, kuriame būtų formalizuota arba įforminta to projekto vedimo ir įdiegimo eiga. Taigi, kad nesigautų taip, kad daug ministerijų ir institucijų bendrauja, tačiau nėra aiškios krypties ir direktyvos. Tai buvo Vyriausybės, neprisimena tiksliai dabar, tačiau jis matęs tokį raštą, tikrai žino, kad toks dokumentas buvo iš Vyriausybės išėjęs į Ūkio ministeriją. O ši ministerija turėjo paruošti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą. Jis buvo susitikęs ir su A. I., kadangi jisai klausė, ar jie iš tikrųjų sutiktų eiti, nes jau atsirado dvi pusės valstybėje, - ir privati kompanija dėl objekto vykdymo. Į tai, kiek dirbo J., arba kiek kontaktavo su Pažūsiene , negalėtų pasakyti, nes visko detaliai neprisimena. Tačiau buvo viskas procese ir jie ruošė dokumentus, kad galėtų įteisinti. Be to, J. jį informuodavo kaip visas procesas vyksta. Jis (liudytojas) disponavo informacija, nes jis su Jurkoniu bendravo, šis pagrinde jam teikdavo variantus kaip galėtų atrodyti vienokia ar kitokia sutartis. Jiedu pakankamai, nemažai laiko kalbėjosi, diskutavo dėl akcininkų sutarties tarp privačios kompanijos ir valstybės. Kadangi, kaip jis ir sakė, turėdami 20 procentų, jie suvokė, kad jie nei įtakos, nei teisių toje bendrovėje neturės, tai numato įstatymas. Ir jie tai norėjo formalizuoti, pasakydami, kad į valdymą iš A ir koncerno pusės jie nepretenduoja. Tiktai jie norėtų eigoje gauti informaciją iš valstybės ir Vyriausybės, ką jinai planuoja, kad jie galėtų derinti savo veiksmus ir priiminėti sprendimus. Tai dėl to jie iš tikrųjų diskutavo. Be to, kaip minėjo, jie dar galvojo, kad reikėtų jiems sumažinti jų galią, t.y. iš 20 procentų iki 10 procentų. Kaip sakė, įvertinus tai, kad investicijos, jų supratimu, buvo grynai skirtos, tam kad atsirastų toks terminalas, tačiau be ekonominės grąžos. Ir visi jie puikiai suprato, kad privati kompanija negali švaistytis privačiom lėšom. Tačiau, jie suvokė, kad dėl nepriklausomybės nuo gamtinių dujų tiekėjo, jie turi taip pat įdėti savo dalį ir aukoti. Už tad, tam procese jie su Jurkoniu daug kalbėjo diskutavo. Taigi, kad gal būt jiems reikėtų grįžti prie 10 procentų, kad palikti oficialią galimybę kitiems prisijungti ir, kad šie prisiimtų taip pat rizikos tame terminale didesne dalimi. Be to, jis ir sakė, kad J. bendravo su N. P. ruošiant sutartis tarp akcininkų A ir Vyriausybės. Jam buvo duota ta užduotis. Į tai, ar platesniais klausimas jiedu bendravo, tai, vėl gi, po keturių metų sunku prisiminti kaip viskas buvo, kai per dieną būdavo po 5-10 susitikimų. To ko neprisimena negali sakyti. Negali detaliai pasakyti, kokias sutartis dar papildomai darė, ir kiek jie bendravo su Pažūsiene. Tačiau jo (liudytojo) buvo tiktai prašymas, kad paruoštų visus reikalingus dokumentus, kad bendrovė galėtų būti įsteigta, ir kad, ruošiant dokumentus, nebūtų padaryta žala koncernui, ir kad koncernas nepatirtų papildomos žalos, išskyrus investiciją. Dėl Vyriausybės nutarimo dėl terminalo steigimo, tai dėl to, kuris atsirado galutinis ir nuo pirminio jisai keitėsi. Kadangi, kaip jis ir sakė, sprendime arba to projekto vystyme atsirado ir antra pusė, tai yra privati kompanija, kuri taip pat turėjo savo supratimą, kaip turėjo būti vystomas projektas, tai pasikeitimas pagrinde vyko dėl to, kaip užtikrinti, kad tas objektas būtų darbingas. Pagrindinis tada buvo iškilęs klausimas, kuris vystomas projektas, o kaip padaryti, kad „LD“, kurios atsisakė ir nedalyvavo tam projekte, sutiktų priimti iš pastatyto terminalo dujas. Be to, kad dvi skirtingos struktūros, tai UAB „LD“ ir UAB (duomenys neskelbtini)galėtų bendradarbiauti ir kooperuotis. Taigi, kad nesigautų taip, kad „LD“, pasakys, kad jie neturi pajėgumo ir našumo paleisti gamtines dujas, o Suskystintų dujų terminalas pirks dujas, turės dujas ir negalės paduoti į tinklą. Ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pagrinde ta modifikacija įvyko dėl to, jog kaip įpareigoti „Lietuvos dujas“, kurios akcininku nėra LR Vyriausybė, arba labai nedidelę dalį turi akcijų LR Vyriausybė, o yra kitų šalių akcininkai ir tame tarpe pagrindinis gamtinių dujų tiekėjas, kuris, o jie (liudytojas ir kt.) preziumavo, kad bus prieš tokį terminalo atsiradimą. Todėl jie ir vertino tą riziką, kad terminalo atsiradimas dar neužtikrins dujų nepriklausomybės, jeigu jie nesugebės išspręsti klausimo dėl dujų padavimo į gamtinių dujų vamzdyną ir paskirstymo galutiniam vartotojui. Vyriausybės nutarimas jis ir buvo daromas, kad surasti teisingą sprendimą, kad būtų terminalas veiksmingas. Be to, studijos rengimo priežiūros komisijos posėdžiuose jam teko dalyvauti asmeniškai, kai buvo užsakyta studija. Po to buvo sudarytas priežiūros komitetas. Nuo koncerno, pradžioje, dalyvavo kitas asmuo, po to kada šis išėjo iš darbo, vietoje jo į komitetą buvo paskirtas jis. Tos studijos analizę nagrinėjo Ūkio ministerijoje kartu, jis dalyvavo. Tačiau jis dalyvavo ne visuose posėdžiuose, kol buvo kitas asmuo, tai dalyvavo jisai. Bet bendrą informaciją jis gaudavo ir jis jam referuodavo, kas buvo daroma toje studijoje, kokioje jinai stadijoje. Taigi informacija, buvo priklausomai nuo studijos etapų, kas buvo nagrinėjama, nes joje buvo kartais labai specifiniai, techniniai klausimai nagrinėjami. Todėl dalyvaudavo iš koncerno paskirti atstovai. Tačiau pagrindiniame studijos atsikaityme jis dalyvavo. Be to, viename iš posėdžių, kuriame jie vėl gi buvo iškėlę tą klausimą, o kaip vis dėl to funkcionuos tas terminalas, dalyvavo „Lietuvos dujų“ atstovas, jo pavardės neprisimena, nežino. Tada jie pasakė aiškiai ir tiksliai, kad „LD“ neplanuoja ir nenori prisidėti vystant projektą dėl terminalo. Tada toje vietoje, vėl gi jie diskutavo ir buvo iškeltas klausimas, kad galbūt būtų tikslinga pasižiūrėti, o kaip galima būtų įtraukti, ar galima įtraukti valstybės valdomos „Lietuvos dujų“ akcijas, kad per jas valstybė galėtų įtakoti, kad atsiradusios suskystintos gamtinės dujos terminale, šios galėtų būti paduodamos į infrastruktūrą ir taip išvengti spaudimo arba nenoro dujų tiekėjo, kaip pagrindinio „Lietuvos dujų“. Tai yra šios įmonės nenorą įsileisti į magistralinius dujų tinklus. Be to, jis tiktai žino, kad jie gavo užklausimą dėl jų dalyvavimo tame projekte. Pradžioje buvo nustebę, kaip studijos stadijoje (apklausime) buvo toks paklausimas, kad ar jie nori dalyvauti ar ne įmonės (terminalo) steigime. Tačiau, kai atėjo išvados, kad niekas iš lietuviškų bendrovių nenori dalyvauti, tai jie buvo labai nustebę. Kadangi, jie manė, aišku turėjo supratimą, kad tuo terminalu turėjo būti suinteresuoti visi didieji gamtinių dujų vartojai, ar tiekėjai. Ir tada, kai jie gavo paklausimą, ar jie sutiktų dalyvauti steigiant kompaniją ir prisidėti prie jos, jie atsakė vėl gi teigiamai. Į tai, ar buvo konkursas organizuojas ar ne, tai jie suprato, kad konkursas buvo organizuojamas. Nes jie gavo užklausimą ir pasakymą, ar jie sutiktų ar ne. Tai yra klausimas, kaip traktuoti pačio konkurso paskelbimą arba pravedimo patį formatą. Jie traktavo, kad tai yra konkursas. Tačiau jie eigoje, atvirkščiai, buvo suinteresuoti, kad kuo daugiau dalyvautų tame projekte privačių investuotojų. Nes jie nematė komercinės naudos tiesiogiai iš to projekto. Į tai, kaip ta sąlygą dėl konkurso atsirado ir vėliau dingo, tai tikrai nežino. Jeigu būtų prieš du metus paklausę, gal būtų daugiau atsiminęs, t.y. kas vyko prieš du metus. Dabar nežino, kas tą sąlygą įrašė ir kas ją išeliminavo. Tačiau jų bendras suinteresuotumas ir noras buvo, kad kuo daugiau dalyvautų bendrovių minėtame projekte. Be to, dėl apie Lubio ir Kirkilo kontaktus dėl šio terminalo, dėl pasitarimų, tai, kadangi tą klausimą daugiau kuravo jis, nes jam prezidentas (B. L.) buvo pavedęs vystyti projektą, tai kad jis (B. L.) būtų susitikinėjęs su premjeru ponu Kirkilu grynai dėl to klausimo ir būtų taręsis, tai jis (liudytojas) neturi tokios informacijos ir negalėtų to patvirtinti. Tačiau kaip sakė jie (duomenys neskelbtini)) gerokai ankščiau ieškojo alternatyvų ir galimybių apsirūpinti dujomis. Be to, šalia šito projekto jie dirbo su lenkais dėl gamtinių dujų jungties, - Lenkijos ir Lietuvos. Tačiau nagrinėjamu atveju jų buvo vienas iš tų strateginių klausimų, kad Lietuva turi turėti alternatyvą dujų apsirūpinimui. Ir tada, kada vyko procesas, vėl gi prezidentas (B. L.) pasirašė raštą premjerui dar kartą pasakydamas, kad koncernas ir B palaiko Lietuvos siekius tam, kad toks terminalas atsirastų. O apie pasitarimus, susitarimus pas premjerą, jis nebuvo informuotas ir apie tai nežino. Tačiau, kiek žino iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ūkio ministerija gavo nurodymą, ar pavedimą, neprisimena formato, tiktai žino, kad buvo gautas nurodymas paruošti Vyriausybės nutarimą dėl tokio projekto atsiradimo. Detalių neprisimena, kas tenai buvo. Bet buvo duotas nurodymas Ūkio ministerijai. Jei gerai prisimena ten buvo nurodyti terminai, kurie buvo pakankamai glausti arba suspausti, t.y. ką Ūkio ministerija turėjo padaryti. Be to, B yra „Klaipėdos nafta“ akcininkė. Jei priklauso šiai bylai, gali pasakyti, kad iš tiesų šiandien politikai ieško sprendimo, kaip išeiti iš situacijos anuliuodami tą bendrovę. Kadangi jie supranta, kad ta kompanija, kuri vartoja apie maždaug pusantro milijardo kubinių metrų dujų iš trijų milijardų, jeigu jinai nedalyvaus tame projekte, tas projektas neturi perspektyvos kaipo tokios. Jų dalyvavimas tame projekte, ne tik yra apie 10 procentų, ką jie iš tikrųjų valdo „Klaipėdos naftoje“ ir yra įtraukti į tą projektą. Be to jie arba su jais vedamos darybos, tai daro atitinkamos ministerijos, kad jie sutiktų įsitraukti į tą projektą, vienokioj ar kitokioj formoje. Tačiau nenori detalizuoti ir sakyti kaip tas yra. Nes tikriausiai ne visai tiesiogiai rišasi su šiuo klausimu. Tačiau, šiai diena jie yra pakankami stipriai veikiami, kad atsirastų tame projekte. Taip pat, jie dalyvauja, kaip jau buvo pasakyta, jau tame projekte per „Klaipėdos naftos“ akcininkus, nes jie (B) ten valdo apie 10 procentų akcijų. Tačiau, kaip sakė, pastačius terminalą, ko ir tada bijojo, tai nereiškia, kad galutiniai vartotojai ir turės tas dujas. Per tą laikotarpį įvyko ir politiniai pasikeitimai, kai Lietuva priėmė Europos Sąjungos tą vadinamą trečios energetinės direktyvos krepšį. Jinai (direktyva) diegia ir skaido Lietuvos dujų magistralinius tinklus. Bando atskirti tinklus nuo tiekėjo, kaip ir jie tada bandė atskirti, - kad tas pats subjektas nebūtų ir dujų tiekėjas, ir dujų paskirstytojas. Dabar situacija keičiasi kardinaliai ir „LD“ bus suskaidytos, jeigu bus įvykdomi priimti sprendimai ir Seime. Taigi atsiras nepriklausomas dujų tiekėjas, nepriklausomi magistraliniai tinklai ir suskystintų dujų terminalas. Ministerijos šiandien supranta, jeigu nebus dujų vartotojo, pagrindinio tiekėjo, tai tas terminalas visai nefunkcionuos ir įdėtos lėšos, jos niekad nesugrįš. Per šią prizmę jie dabar diskutuoja ir kalba su ministerijomis, - kokius kiekius jie galėtų išimti iš to terminalo, arba kokioje formoje jie galėtų dalyvauti to terminalo vystyme. Daugiau negali apie projektą kalbėti, nes kol kas eina diskusijos ir bandoma surasti formas, optimaliausias formas Lietuvai, kaip ir to terminalo, kuris prieš tai buvo, kūrime. Tačiau, vėl gi buvo ieškoma geriausios formos, kuri duotų mažiausią nuostolį valstybei. Dėl skaičių negali patvirtinti, nes nėra įsigilinęs, koks „Lietuvos dujoms“ perpardavimo pelnas liktų atsiradus šitam dujų terminalui. Pats principas pelno susidaryme, arba veiklų susidaryme yra teisingas, kad už transportavimą. Jis žino, kiek jų bendrovės sumoka, kur iš tiesų yra didžiulės lėšos. Be to, sakykim, jeigu pagal tarptautinę praktiką, tai už 100 km dujų transportavimą imama maždaug doleris, ar du. Tai „LD“ pagal nustatytą, vėl gi jis nenori sakyti teisingą ar ne metodiką, jie moka keleriopai ar dešimteriopai daugiau už dujų transportavimą Europoje. Čia vėl gi yra kitas klausimas, kuris prie bylos nesiriša. Dėl nustatyto pelno už transportavimą, be abejo jis sutinka su ta formuluote, kad atsiradus suskystintų dujų terminalui, monopolija, kuri šiandien dienai gali nustatyti kainas, jinai jaučia pavojų ir natūraliai priešinasi. Tai nėra vien tik „LD“, tai yra ir (duomenys neskelbtini)ir kitos bendrovės, kurios šiai dienai turi monopolines arba išskirtines teises iš Rusijos dujų tiekėjo. Atsiradus suskystintų dujų terminalui kiekvienas stambesnis vartotojas turės teisę, galimybę, užsitikrinti rinkos kainomis gamtinių dujų tiekimą, pirkimą. Ar tai bus pigesnės, ar tai bus brangesnės šiandien jam sunku pasakyti, kadangi viskas priklausys nuo galimybės pigiau atsivežti suskystintas dujas. Pasirinkimo galimybė ir tuo pačiu konkurencijos atsiradimas bus vienareikšmiškai, ir tie, kurie šiai dienai, yra sukoncentravę valdymą ir valdžią į kainodarą ir dujų tiekimą, be abejo jaučia pavojų ir tam priešinasi. Be to, jam asmeniškai dėl privataus partnerio parinkimo ir kitais klausimais, tai jam neteko bendrauti su N. P.. Tai, kad jis būtų susitikinėjęs ir diskutavęs su N. P., tai to nebuvo. Ir jokių derybų ar susitikimų jiedu nevedė. Be to jis nebuvo davęs J. nurodymų derinti klausimus su N. P., ar su kitais atstovais atrankos klausimais. Kaip sakė, jis J. davė parėdimą, tada kai buvo vykdomas sutarčių ruošimas, - po užklausimų, kai buvo atrinktos kompanijos, kurios nori dalyvauti tokio junginio ir kompanijos sukūrime. Taigi, gali pasakyti, kad tam procese jie dalyvavo senai, ir jis pats yra aplankęs tikriausiai keturias Šiaurės Afrikos valstybes, yra vedęs su jais derybas dėl apsirūpinimo suskystintomis gamtinėmis dujomis. Ir tai viskas buvo dar gerokai iki tol, kol buvo paskelbtas tas konkursas, tai, kas buvo atliekama studijoje, tai buvo jų kai kurių klausimų pasitikslinimas, praplėtimas, to ko jie neturėjo, ko ir jie nežinojo, arba atvirkščiai sukėlė klausimus, kuriuos jie skaitė, kad reikia daryti kitaip. Jie jau tada, sakykim, Nigerijoje su „Shell“ kompanija dėliojo, kokie principai galėtų būti, ir tada jie vedė derybas ir buvo sutarę, kad jie juos priims į suskystintų dujų gavybos procesą Nigerijoje. Taigi jie (B) jau turėjo įdirbį, kad galima apsirūpinti. Tada jie tais klausimais diskutavo, kaip jis ir sakė, turėjo jungtis su Lenkija, kad būtų statomas terminalas Lietuvoje. Tai jie buvome sukaupę labai daug informacijos ir to laiko, kuris buvo jiems skirtas, pakako, kad jie galėtų paruošti kvalifikuotą pasiūlymą.

Teisme liudytojas G. P. paaiškino, atsakė (t. 17, b. l. 201, 202), jog jei teisingai pamena, prieš tris ar jau keturis metus buvo pakviestas į vieną rimtą įstaigą, dabar nežino ar į FNTT, ar ONTT. Jam paskambino ir jo paklausė, kadangi jie buvo vieni iš dešimtuke Lietuvoje daugiausiai vartojančių dujų. Ir paklausė, ar jie nesiruošia statyti terminalo. Jis atsakė, kad nesiruošia. Be to, jo paklausė, kiek reikėtų laiko, jei jie ruoštasi dalyvauti terminalo statyboje. Iš pradžių buvo toks pokalbis telefonu, o po to jį pakvietė į apklausą. Taigi jis AB „Grigiškės“ generalinis direktorius. Turbūt tuo metu jo vadovaujama įmonė buvo viena iš didžiausių dujų vartotojų, tačiau šiuo metu šių vartoja mažiau. Tuo metu jo vadovaujama įmonė naudojo nemažai dujų, o dujų kaina pastoviai kildavo. Todėl niekad nenagrinėjo klausimo, kad galėtų dalyvauti, kaipo tokiame projekte, kaip dujų terminalo statyba. Tačiau jie priėmė sprendimą ir nuėjo kitu keliu. Jie nusprendė, kad nenaudos dujų ir jų atsisakys. Šiandieną jie turi pasistatę biomasės katilus, todėl praktiškai „Grigiškės“ beveik nenaudoja dujų, išskyrus, ten kur negalima pakeisti jas kuo kitu. Taigi esmė, jog jie nesvarstė klausimų, susijusių su terminalu, o nuėjo kitu keliu. Taip pat, kad jų įmonė 2008 metais nebuvo gavusi jokio kvietimo dėl terminalo. Jis tiesiog girdėjo tuos pokalbius, bet niekad nesidomėjo terminalo statybos klausimais. Nes, kaip minėjo, jie galvojo apie kitas alternatyvas, kuriomis būtų atsisakyta dujų. Į tai, jei būtų gavę pasiūlymą dalyvauti gamtinių dujų terminalo steigime su nurodytu 5 dienų atsakymo pateikimui terminu, tai, jei būtų gavę pasiūlymą, kad kviečia dalyvauti, tai, jis mano, kad 5 dienų laikotarpyje, galima priimti sprendimą ir pradėti tame projekte dalyvauti, jei visa tai įmonei yra aktualu. Be to, jei galvoji tą daryti, jei dar prieš tai būtum rengęsis, kadangi tos diskusijos ėjo ne vienus metus, ir būtum dalyvavęs, daręs studijas ir dar kažką, tai, mano, jog gal galima, jei yra parengta kažkas. Tačiau jis konkrečios informacijos neturėjo apie planuojamą dujų terminalą, o apie šį buvo kalbama viešoje erdvėje, ir ne tik viešoje erdvėje, gi, jie neužsidarę. Taigi bendrauja ir su politikais. Tačiau jie nesiruošė, nei nagrinėjo šio klausimo. Be to ikiteisminio tyrimo metu jį apklausiant, jam tyrėjas techninių reikalavimų atrodo nerodė, o Vyriausybės nutarimą, ar kažką panašaus, kažkokį dokumentą rodė. Taigi, jis manytų, kad jam turbūt reikėtų laiko dėl pakvietimo, tačiau jis nesidomėjo ir nesiruošė tai daryti, o tie kas domėjosi ir ruošėsi, mano, tikrai pakaktų tų 5 dienų. Jis mano, kad tos įmonės, kurios domėjosi ir ruošėsi, tai jos buvo daug ką apsižiūrėję. O, tam, kuris pasiruošęs, mano, jog turėjo tų 5 dienų pakankama. O, kadangi jie nesiruošė, tai jiems laiko reikėjo. Jis šiuo metu nepamena, kas turėjo būti pagal jam pareigūno parodytą pakvietimą padaryta, bet jeigu reikėtų priimti sprendimą dalyvauti, tai jis galėtų priimti per 5 dienas sprendimą dalyvauti, ar ne terminalo įmonės reikaluose. To laiko pakanka surinkti valdybą, priimti sprendimą ir taip toliau. Be to, turbūt, tai nėra galutinis sprendimas. Į tai, ar valdybos pritarimas būtinas, tai valdybą surinkti jis galėtų ir šiandien, o valdybos narių dalis dirba įmonėje, yra dalis ir nedirbančių įmonėje. Bet paskambintų ir šie atvyktų, taip klausimai sprendžiami ir šiandien. Gi, daugelis klausimų turi būti operatyviai sprendžiama. Valdybą surinkti tikrai nėra problema. Be to, jis nematęs tos studijos, nes nesidomėjo. Be to, jei yra paruošta studija, su ja susipažinti reikalingas laikas, tačiau jisai nematė kokio jinai dydžio. Į tai, ar jo vadovaujamai įmonei žala dėl to moralinė ar materialinė galimai buvo padaryta, tai nebuvo padaryta. Tačiau jis žinojo, kad tokie klausimai sprendžiami yra. Kalbėjo politikai, viešoje erdvėje, o kadangi jie buvo nusprendę eiti kitu keliu, tai jie net nesidomėjo. Žalos nepatyrė. Galbūt džiaugiasi, kad nedalyvavo, tada būtų patyrę žalą. Taigi 2008 metais SGDT jų nedomino. Mano, jog Lietuvoje nėra daug įmonių, kurios galėtų statyti terminalą. Tačiau tame skaičiuje B, nes ši biomasės pagalba negali gaminti produkcijos. Dujos yra jų žaliava, tai todėl juos ir domino, jiems tai buvo aktualu ir mano, kad jie tam buvo pasiruošę. Be to jo vadovaujamai įmonei reikalingas gamybai garas, o garą galima pagaminti ir iš dujų, ir iš biomasės, ir iš kitų žaliavų. Todėl jie priėmė sprendimą, kad nebūti susietais su dujų kainomis, kurios neprognozuojamos. Taigi šiuo metu jie turime kitas alternatyvas ir beveik dujų nenaudoja. Be to, į tai, ar jis turi žinių viešuosiuose pirkimuose, tai turi. O kai terminas išnagrinėti dokumentus yra nepakankamas, tai su tokiu klausimu neteko susidurti, apie tai negalvojo. Be to, jų įmonėje už viešuosius pirkimus atsakingas įmonės administracijos padalinys.

Teisme liudytojas G. V. iš esmės paaiškino, atsakė (t. t. 17, b. l. 203-205), jog labai seni įvykiai, smulkmenas sunku prisiminti. Tai buvo prieš kokius keturis metus, kai buvo priimtas sprendimas. Paprastai į Vyriausybės kanceliariją patenka ministro pasirašyti dokumentų projektai, po to šie pateikiami į posėdžius. Posėdžio metu priimamas sprendimas. O kanceliarija priimtus sprendimus išleidžia. Jeigu jie priimti, įvertinus visas pastabas, pasiūlymus. 2008 metais jis dirbo Vyriausybės kanceliarijoje, ekonomikos ir transporto skyriaus patarėjo pareigose. Ta idėja buvo Vyriausybės programoje. Vyriausybės programa paprastai vykdoma. Ministras, vykdydamas programą arba atskirą Vyriausybės pavedimą, pateikia sprendimo projektą, kuris yra svarstomas. Dėl jo svarstymo, įtraukimo į darbotvarkę, sprendžia Ministras pirmininkas, ir jeigu jis nutaria, kad jisai turi būti įtrauktas, tai jisai ir svarstomas. Šiuo momentu taip ir buvo, buvo priimtas sprendimas ir išleistas, kuris po kiek laiko, pasikeitus Vyriausybei, kiek atsimena buvo panaikintas. Tikrai visų smulkmenų neprisimena dėl to Vyriausybės nutarimo projekto rengimo. Todėl jam reikia susipažinti su visa medžiaga. Tačiau jis ikiteisminio tyrimo metu davė paaiškinimus (parodymus). Taigi Vyriausybės nutarimo projektas atėjo į kanceliariją, po to jisai buvo užregistruotas. Jie šį pateikė į Vyriausybės posėdį. Paprastai būna Vyriausybės pasitarimas, ministerijos valstybės sekretorių pasitarimas, tik neatsimena ar jisai buvo, nes ne visi klausimai ten (ministerijų valstybės sekretorių pasitarime) patenka, nes skubūs eina tiesiai į Vyriausybės posėdį, o kurie paduodami, reiškia normalia tvarka, jie praeina visas pozicijas (procedūras). O konkrečiai dėl šito, tai tikrai neprisimena, ar jis buvo svarstomas ministerijų valstybės sekretorių posėdyje. Į tai, ar prisimena Europos teisės departamento pastabas, tai šių neprisimena. Tačiau gali būti, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui minėjo Europos teisės departamento vadovą Kriaučiūną, žinojo, kad buvo ir Vyriausybės kanceliarijos departamento pastabos. Tačiau šiuo metu kokios jos buvo neprisimena. Tačiau, kiek pamena, tai tas Vyriausybės nutarimas išėjo su pastaba. Ministras Pirmininkas turi teisę pasirašyti, jis minėtą nutarimą buvo pasirašęs su pastaba, taigi esant pastabai. Kaip ta sąlyga atsirado nutarime, kaip jinai dingo - sunku detales atsiminti. Tikrai neprisimena. Be to, atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimus davė savo valia, tada buvo nepraėję daug laiko, jis tuo metu dar dirbo, todėl galėjo prisiminti, pasižiūrėti medžiagą. Tačiau kiek prisimena, tai šitą projektą, o tada premjero asmeninis patarėjas buvo J., tai šis greitino šitą dalyką. Tačiau jis (liudytojas) visų detalių neprisimena. Teisėjui, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., pagarsinus G. V. paaiškinimus duotus ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui (t. 12, b. l. 9-11, 13-15), jog „2008-09-16 d. jis dalyvavo ministerijų valstybės sekretorių pasitarime svarstant klausimą dėl valstybės turto investavimo, pranešėjas buvo G. M.. Pasitarimo metu buvo nuspręsta šį nutarimo projektą suderinti su Europos teisės departamentu, Viešųjų pirkimų tarnyba ir Konkurencijos taryba. Taip pat buvo nuspręsta įvertinti Teisingumo ministerijos, Finansų ministerijos ir LRV kanceliarijos Teisės departamento pastabas, tarp jų ir pateiktas pasitarime. Taip pat buvo nuspręsta patikslintą ir suderintą projektą svarstyti Vyriausybės posėdyje. Tada visi dokumentai grįžo į Ūkio ministeriją rengėjui, kad projektas būtų pataisytas. 2008-09-17 iš Ūkio ministerijos Vyriausybėje buvo gauta su lydraščiu visa dokumentacija dėl pataisyto Vyriausybės nutarimo projekto dėl valstybės turto investavimo. Jis pats matė tuos visus dokumentus. Ūkio ministerijos atstovai viską pataisė pagal pateiktas pastabas, tačiau nebuvo Europos teisės departamento pastabų ir Viešųjų pirkimų tarnybos pastabų, nors to buvo prašoma per 16 dienos posėdį. Ūkio ministerijos lydraštyje taip pat nebuvo ir jokių pastabų kodėl nėra minėtų tarnybų pastabų. 2008-09-18 vyko LRV posėdis ir liudytojas jame dalyvavo. Paskutiniuoju klausimu posėdyje buvo svarstomas minėtas nutarimo projektas, jį pristatė Ūkio ministras V. N.. Ką jis konkrečiai kalbėjo liudytojas neatsimena, bet tai turi būti užfiksuota posėdžio garso įraše. Kalbėjo ir Europos teisės departamento vadovas D. K., kuris išsakė savo pastebėjimus, kad turi būti pagal Europos teisę skelbiamas konkursas Valstybei steigiant Gamtinių dujų terminalą kartu su privačiu investuotoju. Kiek pamena, pastabas raštu buvo pateikęs ir Konkurencijos tarybos vadovas Stanikūnas, jose buvo irgi išreikšta nuomonė, kad turėtų būti viešasis pirkimas. LRV posėdžio metu buvo pritarta minėtam nutarimui, bet nurodyta, jog reikia atsižvelgti į Europos teisės departamento pastabas ir tada nutarimą teikti ministrui Pirmininkui pasirašyti. Iš karto po 2008-09-18 LRV posėdžio jis bendravo su nutarimo rengėjų atstovais, jei neklysta su M. iš Ūkio ministerijos, ir perdavė informaciją, jog reikia skubiai paruošti nutarimo projektą, kuriame antrame punkte būtų parašyta, kad „pavesti Ūkio ministerijai parinkti kitus bendrovės dalyvius konkurso būdu...“. Toks nutarimo projektas sekančią dieną atkeliavo iki jo ir jis buvo vizuotas L. L. ir A. I.. Tame nutarimo projekte jau buvo parašyta, kad „pavesti Ūkio ministerijai parinkti kitus bendrovės dalyvius konkurso būdu...“. Jo iniciatyva buvo paruoštas LRV nutarimas dėl valstybės turto investavimo, jį vizavo ir davė vizuoti LRV Teisėtvarkos ir teisinės ekspertizės skyriaus patarėjai A. G.. Pastaroji pasirašė be jokių pastabų. Tačiau jam reikėjo gauti A. J. vizą, kuris atsisakė tokį nutarimą pasirašinėti organizuoti ir į Ūkio ministeriją perduoti ministrui pasirašyti tokį nutarimą, kuris ir buvo pristatytas 2008-09-18 LRV posėdžiui, t.y. be įrašų „pavesti Ūkio ministerijai parinkti kitus bendrovės dalyvius konkurso būdu...“. Tada buvo paruoštas LRV nutarimas be minėto įrašo ir su jo bei A. J. vizomis perduotas pasirašyti Ūkio ministrui ir šios ministerijos teisininkams. Nutarimą pasirašė Ūkio ministras V. N. bei Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktorė N. P.. Po šių parašų nutarimas vėl sugrįžo į R. N. V. N. ir N. P. nepažymėjo jokių pastabų, kad neatsižvelgta į Europos teisės departamento pastabas. Dėl nutarimo pasirašymo jis buvo nuėjęs ir į LRV Teisės departamentą pas R. P. ir V. B., norėjo gauti Teisės departamento atstovo parašą nutarime, tačiau tiek V. B., tiek R. P. jam paaiškino, kad pasirašys tik su pastaba, jog nebuvo atsižvelgta į Europos teisės departamento pastabas. Nutarimą vizavo Teisėkūros ir teisės ekspertizės skyriaus patarėja A. G. 2008-09-22, bet parašė pastabą, jog neatsižvelgta į Europos teisės departamento pastabas. Tą pačią dieną nutarimą jis perdavė Vyriausybės kanclerio pavaduotojui O. R., kuris nutarimą tą pačią dieną nunešė Ministrui Pirmininkui, o šis tą pačią dieną jį pasirašė. Kas ir kodėl nustatė 80 tūkst. Lt ir 20 tūkst. Lt finansinį bei 80 proc. ir 20 proc. akcijų procentinį santykį tarp valstybės ir privataus akcininko steigiant B, jis nežino. Žino, kad toks santykis buvo nurodytas koncerno „Achemos grupė“ prezidento 2008-09-03 rašte Nr.1691, adresuotame Ministrui Pirmininkui G. K., bet nežino, kodėl būtent toks procentinis santykis Ūkio ministerijos rengtuose dokumentuose ir pasikartojo“ atsakė, jog viskas taip ir buvo. Kiek atsimenu tą nutarimą Ministras Pirmininkas pasirašė esant tai pastabai. Kitaip sakant, neatsižvelgė į tą pastabą ir nutarimas buvo išleistas. Taigi be tos pastabos, kad konkurso būdu. Paprastai jau sprendžia Ministras Pirmininkas, ar atsižvelgti į tas pastabas, ar neatsižvelgti prieš pasirašant. Į tai, ar I, P, M bendravo su Premjeru prieš šio nutarimo pasirašymą, tai nežino. Paprastai bendrauja su Ministru Pirmininku tik ministras. Į tai, kas paruošė naują projektą, tai gal tuomet J.. Be to J. prieš Vyriausybę dirbo pramonininkų konfederacijoje. Be to, J. būdamas Premjero patarėju turi teisę vizuoti, ar nevizuoti projektą. O ar tas projektas svarstomas, ar nesvarstomas, turi teisę spręsti tik Ministras Pirmininkas. Be to, tą Vyriausybės nutarimą pasirašė Premjeras G. K.. Tačiau prieš šiam pasirašant projektą, jei būna pastaba, tai jie atkreipdavo Premjero dėmesį, užklijuodami lipduką. Be to apie tai įspėdavo kanclerį, kuris neša Premjerui pasirašyti. Kancleris tai Premjerui parodydavo. Jo galva, tuometinis Premjeras turėjo matyti tą pastabą. O tuo metu Vyriausybės kancleris buvo R., ar jisai buvo pavaduotojas. Gal ir pavaduotojas. Pripažino, jog tuo metu Vyriausybės kancleriu buvo S.. O M. buvo jau prie Premjero G. K.. M. buvo tada, kai jau buvo panaikintas šitas sprendimas. Be to, atsakė, kad jis (liudytojas) pasitikslino pas R., ar jisai priminė Premjerui dėl tos pastabos. Šis jam pasakė, kad Premjerui dėmesį atkreipė. Be to, į tai, ar pirmasis Vyriausybės nutarimo projektas, kad konkurso būdu parinkti investuotoją, buvo neštas, tai jis neatsimena. Projektą pristatinėjo ministras, jis turėjo visas galimybes, projektą ar pakeisti, ar nepakeisti. Taigi neturi reikšmės, ar gavo G. K. pirmąjį projektą.

Teisme liudytoja J. R. iš esmės paaiškino, atsakė (t. 18, 24), jog tuo metu ji buvo Konkurencijos tarybos Valstybės pagalbos skyriaus vedėja. Jie gavo derinimui raštą, Vyriausybės nutarimo projektą. Iki to laiko ji nebuvo nieko girdėjusiu apie šį projektą, t.y. suskystintų gamtinių dujų terminalą. Vyriausybės nutarimo projektas jiems buvo pateiktas derinimui. Tačiau nenurodyta, kad jisai turi būti ar kitą dieną, ar po dviejų dienų svarstomas Vyriausybės posėdyje. Ji nukreipė šį raštą savo pavaldinei, ir jinai išsiaiškino, kad jisai turės būti svarstomas Vyriausybės posėdyje. Jie tada, kiek pamena, per vieną dieną parengė atsakymą. Šiame nurodė, kad jų nuomone šis projektas turi būti derinamas su Europos Komisija. Po to, ji daugiau jokių reikalų neturėjo. Tačiau vėliau gavo šaukimą iš STT atvyti tyrimui. Be to, tas Vyriausybės projektas turėjo būti derinamas su Europos Komisija, o tai numatyta Europos Bendrijos steigimo sutartyje, tai yra tiesiogiai nurodyta, kad visi valstybių narių veiksmai, kurie yra susiję su valstybės pagalba, turi būti pranešti, derinami su Europos Komisija, tai yra, tiesiogiai derinami. Taigi visa tai iš Europos Bendrijos steigimo sutarties kylanti pareiga.

Akistatos protokolu, kuomet akistatos metu su N. P. (2009-11-27) N. B. patvirtino, kad:

- surašyti 2008-10-02 tarnybinį pranešimajam nurodė N. P.;

- iš N. P. elektroniniu paštu yra gavęs preliminarų veiksmų, susijusių su UAB

(duomenys neskelbtini), planą;

- parašyti tarnybiniame pranešime, kad pirkimas bus vykdomas apklausos būdu, jam nurodė N. P.;

- N. P. savo kabinete supažindino jį su J. J.;

- 2008-10-03 raštą dėl kvietimo dalyvauti B steigime ruošė jis, iniciatyva buvo vadovybės, jam tą buvo sakęs A. I.;

- terminą pasiūlymų pateikimui iki 2008-10-08 nustatė A. I. ir N. P. abu pasitarę;

Akistatos protokolu, kuomet akistatos metu su A. I. N. P. patvirtino, kad A. I. jai buvo sakęs, kad dėl visų teisinių klausimų, jei tokie iškiltų planuojant steigti suskystintų gamtinių dujų terminalo bendrovę, jis turės bendrauti su juristu J. J. (t. 13, b.l. 66-69).

Akistatos protokolu, kuomet akistatos metu su A. I. A. L. patvirtino, kad po to, kai Koncerno (duomenys neskelbtini)prezidentas B. L. parašė raštą Ministrui Pirmininkui dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos galimybės, tai jis (A. L.) ir J. J. lankėsi Ūkio ministerijoje pas A. I.. Šio susitikimo metu A. I. juos supažindino su N. P., o jis (A. L.) supažindino su ja J. J.. A. I. minėjo, kad N. P. dėl gamtinių dujų terminalo reikalų, teisinių dalykų, galės bendrauti su J. J. ir su juo (A. L.), o jei iškiltų neaiškumų, tai kad informuotų patį A. I. (t. 13, b.l. 70-71).

Akistatos protokolu, kuomet akistatos metu su J. J. N. P. patvirtino, kad 2008 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, pas Ūkio ministerijos sekretorių A. I. susitikimo metu įvyko jos abipusis susipažinimas su A. L. ir J. J.. Šio susitikimo metu ji iš A. I. gavo nurodymą, kad visais teisiniais klausimais dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo turi bendrauti su A atstovu J. J.. J. J. patvirtino tokius N. P. parodymus (t. 13, b.l. 72-73).

1. 2008-09-17 15.46-16.01 (kompaktinė plokštelė (toliau - CD) Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 080710 Nr.1740, protokolu Nr.S6-14-336). Ž. Z. (toliau Ž.Z.) - N. P. (toliau N.P.). Ž.Z. klausia kas vyksta Ūkio ministerijoje su SGD terminalu, domisi, ar tame reikale bus kokio nors teisinio darbo. N.P. patvirtina, kad tas projektas vyksta kartu su A, kad jų teisininkas vaikščiojo pas ją į derybas. Kartu su šia A Ūkio ministerija steigs bendrovę. N.P. pamini, kad ŪM steigs bendrovę kartu su „Broniuku“. Ji informuoja, kad B turi savo teisininką. Nurodo, kad akcijų procentinis pasiskirstymas turėtų būti 80 (Valstybei) ir 20 (Achemai). Pasak N.P., B. L. šokinėja ir prašo ir jam ką nors duot, nes „Leono negavo, RST... VST negavo, vienu žodžiu“. Ji pasako, kad yra sprendžiamas klausimas ir dėl „Lietuvos dujų likusių akcijų. Perdavimo tai bendrovei“ (t. 10, b.1.76-79).

2. 2008-09-24 16.41-16.42 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 080710 Nr.1943, protokolu Nr.S6-14-335). N.P.- J. J. (toliau - J.J.). J.J. sako, kad po jų prezidento ir sekretoriaus susitikimo, kaip ir buvo nuspręsta, tai reikia tą mažą apklausėlę padaryti. N.P. nurodo, jog jie pasitikrino ir gali pritaikyti kitą kodą ir tada nereikės jokių konkursų, jokių derybų, nieko (t. 10, b.1.80-82)

3. 2008-09-25 14.21-14.29 (CD Nr.18-06-67, įrašu FSTT06 080710 Nr.358, protokolu Nr.S6-14-385). N.P.- S. V. (toliau - S.V.). N.P. skambina į Konkurencijos tarybą S.V. ir šią informuoja, kad dėl SGD terminalo steigimo ŪM darys viešą pirkimą. Nurodo, jog vėliau bus raštu informacija. N.P. pasako, kad „kadangi tai yra 20000 ir pas mus šitas kodas, jisai dar nebuvo naudotas, tai pas bus, eee..., maža vertė“. Pasak N.P., jie taiko supaprastintą konkursą, nes suma yra iki 100000 litų, tačiau S.V. teiraujasi, o kaip bus sprendžiamas klausimas dėl įstatinio kapitalo didinimo, dėl SGD terminalo statybos. Pastaroji pažymi, jog Europos teisės departamento išvadose pastebima, jog skelbiant konkursą turi būti atsižvelgta ir į tolimesnę SGD terminalo veiklą, nes bendra projekto vertė yra 500 milijonų Eurų. S.V. išreiškia abejonę, kad ŪM pasirinktas viešojo pirkimo būdas yra tinkamas, paaiškina, kad į šį projektą žiūrima ir iš valstybės pagalbos pusės, ne vien Lietuvos mastu, nes gali būti skelbiamas tarptautinis konkursas. N.P. nurodo, kad tarptautinio negali skelbti, nes per maža suma, o į perspektyvas negalima žiūrėti, kas bus su SGD terminalo įstatiniu kapitalu. S.V. nurodo, jog dėl neaiškių priežasčių yra išskiriami didieji pretendentai į SGD terminalo bendrovės steigimą ir nėra atsižvelgiama į smulkiuosius, o N.P. paaiškina, kad smulkieji nepajėgtų finansiškai dalyvauti SGD terminalo statyboje. N.P. nurodo, kad sekančią savaitę jau planuoja daryti konkursą (t. 10, b.1.83-90).

4. 2008-09-29 10.00-10.02 (CD Nr.18-06-67, įrašu FSTT06 080710 Nr.372, protokolu Nr.S6-14-375). N.P.- J.J. teiraujasi ar yra koks nors aiškumas dėl konkurso laiko. N.P. atsako, kad penktadienį ministras pasirašė taisykles ir šiandien jos bus skelbiamos, o tada iš karto jau bus rašomas tarnybinis, kurį rašys dujų skyrius. Nurodo, kad šią arba kitą savaitę viskas bus aišku. N.P. paaiškina, kad bus ne konkursas, o apklausa. N.P. pasako, kad ji žiūrės, kad pakviesti dalyvauti ne vien didžiuosius vartotojus, o kad būtų ir koks nors vienas smulkesnis. N.P. paaiškina, jog ŪM oficialiai dar turi paskelbti „Valstybės žiniose“ taisykles dėl viešųjų pirkimų. Abu kalbasi apie tai, kad visus bendrovės steigimo veiksmus susiderins į konkurso pabaigą, susiderins su notaru. J.J. nurodo, kad praktiškai steigimo dokumentus jie jau turi. Sutaria abu, jog dėl notaro dar susiderins (t. 10, b.l. 91-94).

5. 2008-09-30 15.05-15.09 (CD Nr.18-06-67, įrašu FSTT06 080710 Nr.384, protokolu Nr.S6-14-378). N.P.- J.J. teiraujasi kokia yra situacija dėl konkurso. Pastaroji nurodo, jog laukia kol „Valstybės žiniose“ paskelbs viešųjų pirkimų taisykles ir tada oficialiai bus galima pradėti konkursą. J.J. pasitikslina ar konkurso medžiaga bus išsiųsta į „Valstybės žinių“ redakciją, bet ši išaiškina, kad „Valstybės žiniose“ bus oficialiai paskelbtos ŪM taisyklės dėl viešųjų pirkimų. Tos taisyklės turi būti būtinai patvirtintos, nes nuo rugsėjo 15 d. pasikeitė Viešųjų pirkimų įstatymas ir visos perkančiosios organizacijos turi pasitvirtinti savo taisykles. Abu išsiaiškina, jog „Valstybės žiniose“ ne konkursinė medžiaga bus skelbiama, o bendros taisyklės dėl viešųjų pirkimų ŪM. N.P. paaiškina, kad dėl konkurso tai bus paprastas dalykas - N. B. parašys tarnybinį, Anicetas ir M užvizuos, bus paruošti raštai potencialiems 4 ar 5 pretendentams. N.P. pasako, kad dar penktadienį pasitars su A. I. (t. 10, b.l. 95-99).

6. 2008-10-03 08.17-08.18 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 080710 Nr.2139, protokolu Nr.S6-14-345). N.P.- J.J. nori pasikalbėti, bet N.P. nurodo, kad dabar užsiėmusi. J.J. sako, jog žino, kad ji su Nemunu ir Karoliu žada susitikti, bet N.P. atsako, jog ji nesusitikinėja bei paaiškina, kad J.J. gali dabar bendrauti su Nemunu ir Karoliu, nes jie visus teisinius reikalus tvarko (t. 10, b.l. 100-102).

7. 2008-10-03 10.09-10.13 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 080710 Nr.2144, protokolu Nr.S6-14-344). N.P.- J.J. sako, kad gavo signalą iš savo kompanijos ir jie nori, kad bendrovės steigimas būtų penktadienį, t.y. 10 dieną. N.P. atsako, kad nespės, nes ir ji dabar daug reikalų turi, ir Nemunas visur laksto. J.J. teiraujasi ar jam reikia kalbėtis su pačiu Nemunu. Pasak N.P. ji yra viską persiuntusi Anicetui, bet ministras dar nieko nematė ir neaišku ką jis pasakys. Informuoja, kad spalio 9-11 d. ministro nebus, nes jis bus Liuksemburge. J.J. išreiškia norą, jog ministrą kas nors atstovautų pagal įgaliojimą, bet N.P. nurodo, kad čia jau pats ministras spręs. N.P. pažada pasikalbėti dėl to su Anicetu. Pasako, kad dar nežino ką ministras pasakys. J.J. sako, kad jis skambins Nemunui, jog šis nepradėtų apklausos (t. 10, b.l. 103-106).

8. 2008-10-09 06.52 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 080710 Nr.2257, protokolu Nr.S6-14-343). N.P. siunčia SMS J.J. ir nurodo, kad gerai būtų šiandien susibėgti ir apsitarti dėl visų veiksmų (t. 10, b.l. 107-108).

9. 2008-10-09 10.35 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 080710 Nr.2264, protokolu Nr.S6-14-343). 10.35 val. J.J. siunčia SMS N.P. ir nurodo, kad peršnekėjo su saviškiais ir bijo, jog taip greit 2-ojo gauti nepavyks (t. 10, b.l. 107-108).

10. 2008-10-09 11.08-11.09 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 080710 Nr.2267, protokolu Nr.S6-14-342). N.P.- J.J. teiraujasi, kada jie galėtų atidaryti kaupiamą sąskaitą, nes jie su Finansų ministerija susitarė, kad padarys skubų pinigų pavedimą ir reikia žinoti sąskaitos numerį. J.J. pasako, kad ateinantį pirmadienį galima bus jau viską žinoti (t. 10, b.l. 109-111).

11. 2008-10-09 15.51-15.53 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 080710 Nr.2290, protokolu Nr.S6-14-341). J.J. teiraujasi kas ŪM atidarinėja steigiamąsias sąskaitas. N.P. nurodo, kad visur pasirašinės ministras ir pažada J.J. atsiųsti el. paštu ministro duomenis (t. 10, b.l. 112-114).

12. 2008-10-09 16.49-16.50 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 080710 Nr.2297, protokolu Nr.S6-14-340). N.P.- J.J. N.P. nurodo, kad nespėjo permesti ministro duomenų el. paštu. Pažada tuojau paskambinti referentei ir ši pasakys jam visus reikiamus duomenis (t. 10, b.l. 115-117).

13. 2008-10-09 16.52-16.53 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 080710 Nr.2299, protokolu Nr.S6-14-339). N.P.- J.J. N.P. nurodo, kad referentės nerado. Abu sutaria, kad J.J. nurodys dokumente „kad steigėjai, arba jų įgalioti asmenys ir viskas“ (t. 10, b.l. 118-120).

14. 2008-10-10 08.43-08.46 (CD Nr.18-06-67, įrašu FSTT01 081010 Nr. l, protokolu Nr.S6-14-372). N.P.- S. S. (toliau- S.S.). S.S. iškelia klausimą dėl to, kas yra iš ŪM įgaliotas pasirašyti steigimo sutartį, nes LRV nutarime ŪM pavedama atstovauti Valstybę steigiamajame susirinkime. S.S. pažymi, kad steigimo sutartis pasirašoma prieš steigiamąjį susirinkimą. N.P. pažada peržiūrėti iškilusią problemą (t. 10, b.1.121-124).

15. 2008-10-10 11.06-11.15 (CD Nr.18-06-67, įrašu FSTT01 081010 Nr.2, protokolu Nr.S6-14-377). N.P.- J.J. J.J. sako, kad kalbėjo su S. S. ir šis pasiruošęs per daug bangų nekelti, bet reikia kažką tai tokio sugalvoti. N.P. nurodo, kad nagrinėjo įstatymus, taisykles, bet niekur nėra pasisakyta dėl ministrui įgaliojimų suteikimo pasirašyti steigimo sutartį. N.P. nurodo, kad pagal ŪM nuostatus ministras bus akcininkas po bendrovės įsteigimo ir tada turės įgaliojimus atstovauti akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse. Abu diskutuoja, ką toliau daryti. N.P. pasiūlo gal naujai duoti Vyriausybei priimti papildomą nutarimą, tačiau J.J. atsako, kad tada viskas labai užsitęs ir taip daryti nereikia. Kalbasi, kad gal galima būtų rasti pagrindimą biudžeto sandaros įstatyme. J.J. pasako, kad dar peržiūrės ŪM nuostatus (t. 10, b.l. 125-130).

16. 2008-10-10 14.15-14.16 (CD Nr.18-06-67, įrašu FSTT01 081010 Nr.7, protokolu Nr.S6-14-376). N.P.- J.J. Abu tariasi, kad visus darbus būtų gerai atidėti pirmadieniui. N.P. pažada J.J. permesti informaciją, kad ją galėtų peržiūrėti notaras. N.P. pasako, kad kalbėjo su Albrechtaitiene ir dar pasikalbės su ja (t. 10, b.l. 131-133).

17. 2008-10-10 14.39 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.17, protokolu Nr.S6-14-332). J.J. siunčia SMS N.P.: „Ministro įgaliojimu klausima įsprendėme“ (t. 10, b.l. 134-135).

18. 2008-10-10 14.39 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.21, protokolu Nr.S6-14-332). N.P. siunčia SMS J.J..: „Saunu, gero savaitgalio“ (t. 10, b.l. 134-135).

19. 2008-10-10 15.10-15.11 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.25, protokolu Nr.S6-14-338). N.P.- K. Š. (toliau -K.Š.) N.P. nurodo K.Š., kad Nemunas paruošė lydrašti „Achemai“ ir jį pasirašys A. D.. K.Š. nurodo, kad Nemunui pasakė kaip užpildyti apklausos pažymą. N.P. pažymi, jog tos pažymos šiandienos data M nepasirašys, todėl pasako, kad pažymą reikia įdėti į papkę ir palikti M, kuris būdamas su ministru turės parodyti ministrui tą pažymą. N.P. nurodo, kad jei M nepasirašys pažymos, tai vėliau ministras jam vis tiek lieps pasirašyti ir šis negalės spardytis. N.P. nurodo, kad reikia išsiųsti faksu „Achemai“ informaciją jau šiandien, nes jau yra užregistruota siunčiamuose dokumentuose, jog tiekėjai apie laimėjimą informuoti (t. 10, b.l. 136-138).

20. 2008-10-13 08.41-08.43 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.74, protokolu Nr.S6-14-346). N.P.-J. J. N.P. nurodo, kad dokumente turi būti parašyta ne Vyriausybė, o Lietuvos Respublika, todėl nurodo, kad J.J. pasirūpintų dokumento pataisymu ir kad jame pasirašytų J. S.. Taip nurodo, kad J.J. pasirūpintų, jog bankininkai atvyktų paimti ministro parašų dėl klaupiamosios sąskaitos atidarymo. J.J. pasako, kad J. S. parašą galės gauti po kelių valandų ir tada atveš dokumentus (t. 10, b.l. 139-142).

21. 2008-10-13 08.49-08.51 (CD Nr.18-06-67, įrašu FSTT01 081010 Nr.12, protokolu Nr.S6-14-384). N.P. - A. J. (toliau- A.J.) A.J. teiraujasi ar viskas šiandien vyks pagal planą, o ši užtikrina, jog vyks. N.P. nurodo, jog kalbėjo su Justu ir viską pasakė dėl steigimo sutarties pakoregavimo, kad joje reikės naujai pasirašyti J. S. (t. 10, b.l. 143-145).

22. 2008-10-13 09.35-09.38 (CD Nr.18-06-67, įrašu FSTT01 081010 Nr.15, protokolu Nr.S6-14-383). N.P.- J.J. Susitaria dėl kaupiamosios sąskaitos atidarymo (t. 10, b.l. 146-149).

23. 2008-10-13 10.05-10.06 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.77, protokolu Nr.S6-14-333). N.P.- J.J. N.P. paprašo SEB darbuotojo telefono numerio. J.J. pasako - 868748422 J. P. (t. 10, b.l. 150-152).

24. 2008-10-13 11.17-11.18 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.91, protokolu Nr.S6-14-334). N.P.- J.J. J.J. pasako, kad jau atvažiuoja į ŪM (t. 10, b.l. 153-154).

25. 2008-10-13 16.40-16.41 (CD Nr.18-06-67, įrašu FSTT01 081010 Nr.31, protokolu Nr.S6-14-382). N.P.- J.J. Abu susitaria dėl susitikimo pas N.P. darbe rytoj, 7.30 val. (t. 10, b.l. 155-157).

26. 2008-10-14 11.38-11.38 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.115, protokolu Nr.S6-14-337). N.P.- J.J. J.J. klausia kokius kabinetus rezervavo sutarties pasirašymui (t. 10, b.l. 158-160).

28. 2008-10-14 12.01 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.118, protokolu Nr.S6-14-331). N.P.- J.J. J.J. N.P. parašė SMS J.J.: „ok“ (t. X b.l. 161-162).

29. 2008-10-14 12.30-12.32 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.122, protokolu Nr.S6-14-353). N.P.-J.J. Kalbasi apie asmenų, kurie bus įtraukti į bendrovės steigimo dokumentus, asmens kodus. J.J. nori, kad būtų paruoštas projektas dėl tolimesnio būsimo etapo. J.J. pasako, kad jis paruoš preliminarų projektą ir jie abu sutaria, kad rytoj susitiks apie 13.30 val. (t. 10, b.l. 163-166).

30. 2008-10-14 13.00-13.00 (CD Nr.18-06-67, įrašu FSTT01 081010 Nr.34, protokolu Nr.S6-14-381). N.P.-J.J. N.P. pasiklausia koks yra notaro fakso numeris, nes turi reikiamų asmenų asmens kodus ir nori juos nufaksuoti notarui. J.J. padiktuoja fakso numerį (t. 10, b.l. 167-169).

31. 2008-10-14 13.12-13.13 (CD Nr.18-06-67, įrašu FSTT01 081010 Nr.38, protokolu Nr.S6-14-380). N.P.- S. S. (toliau-S.S.) S.S. paprašo, kad N.P. pasakytų Vaitkaus asmens kodą, o ši padiktuoja (t. 10, b.l. 170-172).

32. 2008-10-14 13.37-13.38 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.130, protokolu Nr.S6-14-354). N.P.- J.J. J.J. pasako, kad jis jau pakeliui ir turi kompiuterinėje laikmenoje reikiamus dokumentus (t. 10, b.l. 173-174).

33. 2008-10-14 17.21-17.21 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.155, protokolu Nr.S6-14-348). N.P.- J.J. J.J. informuoja, kad direktorius baigė su notaru forminti dokumentus ir dar iki 18.00 val. gali suspėti nuvykti į registrų centrą, bet N.P. pasako, kad geriau rytoj nueiti į registrų centrą (t. 10, b.l. 175-177).

34. 2008-10-15 08.35-08.36 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.169, protokolu Nr.S6-14-352). N.P.- J.J. N.P. padiktuoja V. A. tel. Nr.861431217 ir nurodo su ja susiskambinti dėl dokumentų nuvežimo (t. 10, b.l. 178-180).

35. 2008-10-15 13.10-13.11 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.188, protokolu Nr.S6-14-359). N.P.- J.J. N.P. pasiteirauja kaip sekėsi Registrų centre. J.J. atsakė, kad normaliai ir turėtų jau gauti registravimo pažymėjimą. Sutaria, kad J.J. į ŪM persiūs jiems reikiamų dokumentų kopijas susijusias su įregistruota bendrove. N.P. nurodo, kad susiderino su Nemunu ir jie visi susitiks vakare (t. 10, b.l. 181-184).

36. 2008-10-15 16.39-16.42 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.199, protokolu Nr.S6-14-364). N.P.- J.J. J.J. pasako, kad nunešė reikiamus dokumentus į banką. Sutaria, kad rytoj susitiks po darbo 17.15 val. kavinėje „Bohema“. N.P. pasako, kad ateis pėsčiomis ir gal ateis pėsčiomis kartu ir Nemunas (t. 10, b.l. 185-188).

37. 2008-10-17 13.10-13.11 (CD Nr.18-06-67, įrašu FSTT01 081010 Nr.72, protokolu Nr.S6-14-379). N.P.- J.J. J.J. susitaria susitikti su N.P. pas ją darbe po 10-15 minučių, nes nori pasitarti dėl susitikimo tarp Laurinaičio ir I (t. 10, b.l. 189-191).

38. 2008-10-20 11.10-11.11 (CD Nr.18-06-67, įrašu FSTT01 081010 Nr.116, protokolu Nr.S6-14-387). N.P.- V. G. kalbasi apie Lietuvos dujų akcijas ir akcininkų susirinkimus (t. 10, b.l. 192-194).

39. 2008-10-21 16.03-16.06 (CD Nr.18-06-67, įrašu FSTT01 081010 Nr.132, protokolu Nr.S6-14-386). N.P. - V. G. (toliau-V.G.) N.P. teiraujasi, ar V.G., kaip „Lietuvos dujų“ valdybos narys turi valdybos posėdžių protokolus, kuriuose būtų informacijos apie „Lietuvos dujų“ verslo planus. V.G. atsako, kad turi valdybos protokolus, bet negali jų duoti, nes jis jau vieną kartą buvo svarstomas valdyboje už konfidencialios informacijos paviešinimą. V.G. nurodo, kad Turto fondas, kaip akcininkas, gauna informaciją, tačiau, pasak N.P. Turto fondas nieko neturi. N.P. nurodo, kad jie turi tik 17 procentų akcijų ir negali pasinaudoti akcinių bendrovių įstatymu, kad gautų pilną informaciją. V.G. pasiūlo variantą, kad gali perduoti dokumentus Vaicekauskui, o iš šio jau galima būtų pasiimti, jei pavyks susitarti. N.P. pasiteirauja, ar Poderis nedisponuoja informacija, o V.G. atsako, kad pastarasis turi dar daugiau visko. Tada N.P. pasako, jog Poderis irgi galės perduoti informaciją Vaicekauskui (t. 10, b.l. 195-198).

41. 2008-10-22 07.53-07.54 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.415, protokolu Nr.S6-14-350). N.P.- J.J. J.J. susitaria užeiti pas N.P. į darbą ir atsiųsti dokumentų variantus (t. 11, b.l. 1-3).

42. 2008-10-23 13.58-14.00 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.470, protokolu Nr.S6-14-349). N.P.- J.J. J.J. teiraujasi, ar jai nekuo nereikia padėti. Ši atsako, kad nereikia. N.P. pažada dar šiandien dirbti dėl nutarimo projekto, tačiau pažymi, jog savų minčių dar turės Anicetas kai sugrįš iš Paryžiaus. Abu kalbasi dėl ateinančio pirmadienio. N.P. klausia, ar viskas sušnekėta dėl klausimo įtraukimo į pasitarimą. J.J. atsako, kad su Algimantu viskas sušnekėta bei pažymi, kad pats L. A. kontroliuoja, todėl Algimantas neturės kur dėtis (t. 11, b.l. 4-6).

43. 2008-10-23 16.31-16.35 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.475, protokolu Nr.S6-14-358). N.P.- J.J. N.P. pasako, kad elektroniniu paštu perdavė J.J. paruoštų dokumentų variantus ir nėra tik bazinio vertinimo pažymos, kadangi Nemunas ją dar tikslina. Pasak N.P. ji neruoš bazinio vertinimo pažymos, nebent tik patikslins joje ką nors. J.J. pasako, kad peržiūrės atsiųstus dokumentus, pasikalbės su Laurinaičiu ar viskas gerai (t. 11, b.l. 7-10).

44. 2008-10-24 13.34-13.35 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.513, protokolu Nr.S6-14-357). N.P.- J.J. N.P. pasako, kad jis nepasirašys. Abu sutaria už 5 min. susitikti (t. 11, b.l. 11-13)

46. 2008-10-27 07.50-07.51 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.554, protokolu Nr.S6-14-356). N.P.- J.J. J.J. teiraujasi, ar ji šiandien jau perduos visus dokumentus vizų rinkimui, o ši atsako, kad nežino, nes reikia Aniceto pasiklausti, kuris ir bendraus su ministru. Abu susitaria susiskambinti vėliau (t. 11, b.l. 14-16).

47. 2008-10-27 09.30-09.31 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.556, protokolu Nr.S6-14-355). N.P.- J.J. J.J. pasako, kad Laurinaitis jau turėjo skambinti. Teiraujasi, ar jie dar gali kuom nors padėti. N.P. pasako, kad ji baigs kitus dokumentus taisyti ir viskas. Tada ji eis su sekretore pas ministrą ir žiūrės (t. 11, b.l. 17-19).

48. 2008-10-27 13.53-13.56 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.589, protokolu Nr.S6-14-361). N.P.- J.J. J.J. kalba, kad jaučia didėjantį nerimą iš saviškių. N.P. pasako, kad „Nepasirašė“ ir dar galvoja. J.J. teiraujasi „gal jau reikia kažkokio pastiprinimo iš...“, nes šiandien yra dokumentų padavimo terminas. N.P. pasako, kad jam viskas tiko ir tik reikia išspręsti klausimą dėl darbo grupės sudarymo. N.P. pažada paruošti dokumentus dėl darbo grupės ir apie viską informuoti J.J. (t. 11, b.l. 20-23).

49. 2008-10-28 17.38-17.39 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.632, protokolu Nr.S6-14-360). N.P.- J.J. N.P. pasako, kad permetė elektroniniu paštu J.J. naują dokumento variantą, kurį rytoj ryte turėtų pasirašyti. J.J. sako, kad jam jau skambino viceprezidentas ir liepė ruošti vyriausybės posėdžiui (t. 11, b.l. 24-26).

50. 2008-10-29 11.58-11.59 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.654, protokolu Nr.S6-14-363). N.P.- J.J. N.P. klausia, ar J.J. turi kokių nors naujienų. Šis atsako, kad Algimantas pradingo ir iš jo nieko nežino, o kai sužinos, tai informuos. N.P. irgi pažada informuoti, jei ką nors sužinos bei nurodo, kad ministras irgi pradingęs (t. 11, b.l. 27-29).

51. 2008-10-29 12.12-12.13 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.655, protokolu Nr.S6-14-362). N.P.- J.J. J.J. pasako, kad ką tik skambino Algimantas ir iš jo suprato, kad klausimas nebuvo svarstytas. Dabar Algimantas pats atvažiuoja pas juos, susitiks su Laurinaičiu. Tada J.J. pažada informuoti N.P. apie viską (t. 11, b.l. 30-32).

52. 2008-10-29 15.31-15.33 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.661, protokolu Nr.S6-14-371). N.P.- J.J. J.J. pasako, kad skambina kaip ir žadėjo po vietinio pasitarimo. Abu tariasi dėl šiandienos susitikimo. N.P. nurodo, jog „Ministras buvo labai užpykęs, kad J. P. davė visą medžiagą prieš, dar ministrui neparodžius jam“ (t. 11, b.l. 33-36).

53. 2008-10-30 14.39-14.40 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.716, protokolu Nr.S6-14-370). N.P.- J.J. N.P. pasako, kad ką tik išėjo iš posėdžio, kad ten buvo kažkoks susistumdymas. Nurodo, kad ji dar nespėjo pasikalbėti su Anicetu, o kai viską sužinos, pažada informuoti J.J. J.J. pasako, kad ir Algimantas laukia (t. 11, b.l. 37-38).

54. 2008-11-05 16.44-16.49 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.866, protokolu Nr.S6-14-369). N.P.- J.J. Abu kalbasi apie „LD“ akcijų investavimo į B Vyriausybės nutarimą. N.P. nurodo, kad LRV nutarime negali būti konkrečios datos. Kalbasi, kad nutarimo negali būti be akcijų įvertinimo, o J.J. pasako, kad kol nėra įvertinimo, tai galima būtų priimti nutarimą su atidedamu įsigaliojimu. Kalbasi apie tai, kad sugrįžus N.P. jie susisieks ir pasikalbės (t. 11, b.l. 39-43).

55. 2008-11-06 15.38-15.38 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.881, protokolu Nr.S6-14-374). N.P.- J.J. Susitaria dėl pokalbio (t. 11, b.l. 44-45).

56. 2008-11-07 15.49-15.53 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.916, protokolu Nr.S6-14-373). N.P.- J.J. N.P. nurodo, kad šiandien dokumentai išėjo į LRV derinimui. Nurodo, kad išsiųstas tas platesnis dokumento variantas. N.P. pasakė, kad kai ką dar išbraukė iš nutarimo projekto, t.y. nuostatą dėl „Achemos“ akcijų apribojimo, įrašė tikslią sumą, kurią turėtų skirti Finansų ministerija. Taip pat įrašė „Turto fondą“. N.P. pasakė, kad į LRV su tuo nutarimu ministras neis, o eis Anicetas. N.P. pažada nutarimo variantą elektroniniu paštu perduoti J.J. ateinantį pirmadienį (t. 11, b.l. 46-50).

57. 2008-11-11 09.58-09.58 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.972, protokolu Nr.S6-14-368). N.P.- J.J. kalbasi apie vertinimą ir kad jis kainuoja apie 200, 300 tūkstančių, todėl reikia gauti pinigų iš Finansų ministerijos. Tariasi dėl susitikimo (t. 11, b.l. 51-54).

58. 2008-11-11 17.47 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.1006, protokolu Nr.S6-14-365). N.P.- J.J. N.P. siunčia SMS J.J.: „Ir ka manai, kaip ryt baigsis?“ (t. 11, b.l. 55-57).

59. 2008-11-11 17.49 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.1007, protokolu Nr.S6-14-365). N.P.- J.J. J.J. rašo SMS N.P.: „Tiesa sakant abejoju sekme, taciau is kitos puses esu ramus- padarėme ka galejome. O tu?“ (t. 11, b.l. 55-57).

61. 2008-11-11 17.53 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.1009, protokolu Nr.S6-14-365). N.P.- J.J. J.J. rašo SMS N.P.: „Atrodo ryt turesim gera show ir dar uz dyka! Iki rytojaus“ (t. 11, b.l. 55-57).

62. 2008-11-12 11.29-11.30 (CD Nr.18-06-67, įrašu FSTT01 081010 Nr. 223, protokolu Nr.S6-14-388). N.P. - V. G. (toliau-V.G.) N.P. nurodo, kad ŪM gavo pavedimą sudaryti darbo grupę pastaboms įvertinti ir pateikti Vyriausybei. N.P. pasako, kad į V.G. darbovietę skubiai bus siunčiamas pranešimas dėl atstovo paskyrimo į tą darbo grupę bei pasako, jog gerai būtų, jog būtų paskirtas į šią grupę pats V.G. V.G. atsako, kad žinos (t. 11, b.l. 61- 63).

63. 2008-11-12 11.56-11.57 (CD Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.1028, protokolu Nr.S6-14-367). N.P.-V. N. (toliau-V.N.) N.P. išaiškina, kad yra duotas leidimas vykdyti viešąjį pirkimą dėl akcijų vertintojų parinkimo, nurodo, jog bus sudaryta tuo klausimu darbo grupė (t. 11, b.l. 58-60).

LR BPK 20 straipsnyje nurodyta, kad įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina ne atskirai vienas nuo kito, o jų visumą, nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Be to, pagal šio kodekso 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Kaltinamajame akte nurodytos kaltinamiesiems N. P., A. I., G. M. teisės norminiais aktais priskirtos funkcijos ir administravimo sritys. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika, - tarnybinių įgaliojimų viršijimas, tai būtina kaltinamajame akte nurodyti, kokiais teisės aktais, reglamentuojančiais kaltininko veiklą, valstybės tarnybą ir pan., buvo nustatyti kaltinamajam įgaliojimai, kokie jie buvo ir kaip jie jo buvo viršyti. Taigi kaltinimas turi būti grindžiamas konkrečiomis nuorodomis į pažeistų šių aktų normas ir nuostatas. Jeigu kaltinamajam inkriminuojama veika – piktnaudžiavimas, būtina tik įrodyti, ar buvo pasinaudota priešingai tarnybos interesams savo pareigomis. Taigi akivaizdu, jog įrodinėjant piktnaudžiavimą neuždrausta kaltinimą grįsti konkrečiomis nuorodomis į galimai pažeistų aktų normas ir nuostatas. Be to piktnaudžiavimas objektyviai iš esmės pasireiškia tuo, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo veikia kaip komitetingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veikla yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai tarnybos principai, konkrečios institucijos, įstaigos ir pan. veiklos tikslai, tvarka, iškraipoma veiklos esmė, turinys, menkinamas tarnybos prestižas. Šiuo atveju kaltinamajame akte nurodytos kaltinamųjų kompetencijos, pagal kurias jie privalėjo veikti, akivaizdžiai nepažeidžiant LR BPK numatytiems reikalavimams kaltinamajam aktui, duoda kaltinamiesiems aiškumą, galimų pažeidimų suvokimo prasme.

Patikrinęs esančius byloje kaltinamųjų N. P., A. I., G. M. veiklą, valstybės tarnybą reglamentuojančius teisės aktus, teismas sprendžia, kad kaltinamųjų kompetencija teisingai nurodyta kaltinamajame akte. Akivaizdu, jog pagal kaltinime nurodytą Ūkio ministro 2008-10-14 įsakymo 2.5.1 punktą už ne pagal kompetenciją atitinkančių ministerijos strateginių tikslų ir Vyriausybės programos nuostatų, teisės aktų projektų rengimo ir derinimo organizavimą buvo atsakingas Ūkio ministerijos sekretorius A. I.. Juolab, kad aplamai valstybės tarnautojui priskirta funkcija (pavedimas) negali būti be atskaitomybės, atsakomybės. Priešingu atveju ji neveiksminga, nekontroliuojama.

Aukščiau aprašyti: 2008-11-18 poėmio protokolas (t. 1, b.l. 145-149) ir 2009-08-17 apžiūros protokolas (t. 1, b.l. 150-153), kuriuose užfiksuotas tyrimui reikšmingų dokumentų paėmimas iš LR Ūkio ministerijos Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktorės N. P.: aprašytas 2008-02-06 LR Vyriausybės strateginio planavimo komiteto posėdžio protokolas Nr. 7 (t. I, b.l. 181); aprašytas, vykdant 2008-02-06 Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdžio protokolo Nr. 7 „Dėl suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje 2.2 punktą“, LR Ūkio ministro 2008-02-27 įsakymas Nr. 4-62 (t. II, b.l. 101); 2008-07-09 studijos parengimo priežiūros komisijos posėdžio protokolas (t. II, b.l. 152-155); Vyriausybės kanclerio 2008-09-04 pavedimas Nr. 17-5882; 2008-09-04 d. 12 val. 28 min. elektroninio pašto laiškas (t. II b.l. 149); aprašyti N. B. ir D. P. rengti, A. I. 2008-09-08 vizuoti dokumentai: LR Ūkio ministerijos 2008-09-08 lydraštis Nr. (30.2-63)-3-5865 (t. 1, b.l. 183-184); priedas prie minėto rašto (t. 1, b.l. 185); sprendimo projekto poveikio bazinio vertinimo pažyma (t. 1, b.l. 186 - 188); aiškinamasis raštas (t. 1, b.l. 189-190); LR ŪM SGD terminalo statybos priežiūros komisijos posėdžio 2008-09-05 protokolas (t. I, b.l. 191-192); Ministerijų valstybės sekretorių 2008-09-16 pasitarimo protokolo Nr. 38 išrašas (t. I, b.l. 193); Ūkio ministerijai pateikus Vyriausybės nutarimo projektą, sprendimo projekto poveikio bazinio vertinimo pažymą, aiškinamąjį raštą ir studijos parengimo priežiūros komisijos 2008-09-05 posėdžio protokolą Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (t. 1, b.l. 194-198), gautos: Europos teisės departamento pastabos (t. 1, b.l. 199-200); LR Konkurencijos tarnybos pastabos (t. 2, b.l. 1); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarimas Nr. 927 (t. 2, b.l. 2), tekstas, 2008-09-19 vizuotas Ministro Pirmininko patarėjo A. J. ir Ekonomikos ir transporto skyriaus patarėjo G. V., 2008-09-22 N. P. (t. II, b.l. 4); Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo valstybės turto investavimo projektas (2) Nr. 8-1219N (t. 2, b.l. 5); A. I. 2008-09-17 vizuotas Ūkio ministerijos 2008-09-17 raštas Nr. (30.1-63)-3-6098 bei kartu su šiuo raštu teikiami priedai (t. 2, b.l. 14-21); LR Teisingumo ministerijos 2008-09-15 raštas Nr. (1.7)-7R-7922 (t. 2, b.l. 24-25); B steigimo sutarties projektas (t. II, b.l. 26-29); LRV 2008-09-18 posėdžio protokolo Nr. 39 išrašas (t. 2, b.l. 30); LR ŪM Energetikos ir išteklių departamento Dujų ir vietinių išteklių skyriaus vedėjo N. B. 2008-10-02 tarnybinis pranešimas (t. 2 b.l. 33); LR Ūkio ministerijos 2008-10-03 raštas Nr. (30.2-63)-3-6481 (t. 2 b.l. 34-39); AB „LD“ 2008-10-08 raštas Nr. 7-11-1295 (t. 2, b.l. 40), į tai atsakytas Ūkio ministerijos 2008-10-10 raštas Nr. (30.2-63)-3-6651 (t. 2, b.l. 46); vienintelis A pateiktas pasiūlymas (t. 2, b.l 41-44); Ūkio ministerijos Dujų ir vietinių išteklių skyriaus vedėjo N. B. 2010-10-10 surašyta tiekėjų apklausos pažyma (t. 2, b.l. 47-48); Ūkio ministerijos 2008-10-10 raštas Nr. (30.2-63)-3-6667 (t. 2, b.l. 49); kitoms įmonėms, kurios buvo kviečiamos teikti pasiūlymus dėl įmonės steigimo, apie priimtus konkurso rezultatus, 2008-10-15 raštas (t. 2, b.l. 50); 2008-10-13 pasirašyta sutartis su A (t. 2, b.l. 51-54); pažymėjimas, spaudas (t. 2 b.l. 55-65); Europos teisės departamento 2008-11-11 raštas (t. 3, b.l. 106-116); 2008-11-18 kratos protokolas (t. 3, b.l. 121-123); 2008-11-21 apžiūros protokolas (t. 3, b.l. 125-129), 2008-12-02 papildomos apžiūros protokolas (t. 3, b.l. 130), 2009-11-30 apžiūros protokolas (t. 3, b.l. 132-134), šiuose aprašyti: J. J. N. P. 2008-08-27 d. 11.37 val. išsiųstas elektroninis laiškas pavadinimu „dėl privatizavimo įstatymo“ (t. 3, b.l. 135-137); N. P. A. L. ir J. J. 2008-09-01 d. 10.05 val. išsiųstas elektroninis laiškas (t. 3, b.l. 138); J. J. N. P. 2008-09-04 d. 10.11 val. išsiųstas elektroninis laiškas (t. 3, b.l. 139-141); J. J. D. G. ir P. N. 2008-09-05 d. 11 val. 02 min. išsiųstas elektroninis laiškas (t. 3, b.l. 142-157); Nemuno B. N. P. 2008-10-09 d. 14.04 val. išsiųstas elektroninis laiškas pavadinimu (t. 3, b.l. 158-159); D. P. N. P. 2008-10-10 d. 13.29 val. siųstas elektroninis laiškas (t. 3, b.l. 160-177); J. J. N. P. 2008-10-10 d. 13.46 val. išsiųstas elektroninis laiškas (t. 3, b.l. 178-179); N. P. J. J. 2008-10-10 d. 13.52 val. išsiųstas elektroninis laiškas (t. 3, b.l. 180-181); bet to N. P. kompiuteryje, kataloge C:\Documents and (duomenys neskelbtini) su programine įranga „Microsoft Outlook 2003“ atidarius Outlook.pst bylą kataloge „Sent Items“ tyrimui reikšmingi laiškai: N. P. J. J., B. N. ir A. I. 2008-10-09 d. 10.03 val. išsiųstas elektroninis laiškas (t. 3, b.l. 182-188); N. P. D. P. 2008-10-10 d. 10.19 val. išsiųstas elektroninis laiškas, J. J. 2008-10-10 d. 8.30 val. išsiųstas N. P. elektroninis laiškas (t. 3, b.l. 189-203, t. 4, b.l. 1-4); N. P. V. A. 2008-10-10 d. 10.56 val. išsiųstas elektroninis laiškas (t. 4, b.l. 5); N. P. J. J. 2008-10-10 d. 10.57 val. išsiųstas elektroninis laiškas (t. 4 V, b.l. 6); N. P. V. A. 2008-10-10 d. 11.12 val. išsiųstas elektroninis laiškas (t. 4, b.l. 7); N. P. J. J. 2008-10-10 d. 13.31 val. išsiųstas elektroninis laiškas (t. 4, b.l. 8); N. P. N. B. 2008-10-10 d. 13.35 val. išsiųstas elektroninis laiškas (t. 4, b.l. 9-34); N. P. J. J. 2008-10-10 d. 13.52 val. pavadinimu „RE: GDT steigimo dokumentų paketas“ išsiųstas elektroninis laiškas (t. 4, b.l. 35-36) (šis laiškas yra dalis susirašinėjimo tarp jos ir J. J. 2008-10-10 d. dėl B steigimo dokumentų rengimo, kuris taip pat yra kataloge „Inbox“, 1.8 p., (t. 3, b.l. 180-181); N. P. 2008-10-10 d. 14.12 val. J. J. išsiųstas elektroninis laiškas (t. 4, b.l. 37-38); be to N. P. kompiuteryje, kataloge C:\Documents and Settings\n.pazusiene\Local Settings\AppIicationData\Microsoft\Outlook\ su programine įranga „Microsoft Outlook 2003“ atidarius Archivel.pst bylą kataloge „Dujų terminalas“ tyrimui reikšmingi laiškai: N. P. A. L. ir J. J. 2008-09-01 d. 10.05 val. išsiųstas elektroninis laiškas (t. 4, b.l. 39-41); analogiškas laiškas N. P. tos pačios dienos 13.46 val. išsiųstas elektroniniu laišku A. I. (t. 4, b.l. 42); N. P. J. J. ir A. I. 2008-10-02 d. 9.18 val. išsiųstas elektroninis laiškas (t. 4, b.l. 43-49); J. J. N. P. 2008-10-10 d. 08.30 val. išsiųstas elektroninis laiškas (t. 4, b.l. 50); be to Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notaro S. S. 2008-11-18 pateikti su B steigimu ir įregistravimu susiję dokumentai (t. 4, b.l. 79-125), jog įsteigus B A. I. buvo paskirtas B Stebėtojų tarybos pirmininku (t. 4, b.l. 88-91, 93, 94, 97-100); be to reikalaujamų daiktų pateikimo 2008-11-18 protokolas (t. 4, b.l. 127); 2008-11-18 apžiūros (t. 4, b.l. 128-131) ir 2009-10-26 apžiūros (t. 4, b.l. 133-134) protokolai, kuriuose užfiksuota, kad A. I. naudotame kompiuteryje kataloge D:\a.I_outlook su programine įranga „Microsoft Outlook 2003“ atidarius mail.pst bylą matyti 5 katalogai: „Deleted Items (1643) “, „Inbox (17)“, „Juodraščiai (2)“, „Outbox“ ir „Sent Items“; šiuose esantys duomenys: kataloge „Inbox“ esantys laiškai: J. J. A. I. 2008-08-14 d. 09.19 val. išsiųstas elektroninis laiškas (t. 4, b.l. 137-169); N. P. A. I. 2008-09-01 d. 13.46 val. išsiųstas elektroninis laiškas su priedu (t. 4, b.l. 170-172); N. P. J. J. ir A. I. 2008-10-02 d. 9.18 val. išsiųstas elektroninis laiškas (t. 4V, b.l. 173-179); N. P. J. J., N. B. ir A. I. 2008-10-09 d. 10.03 val. išsiųstas elektroninis laiškas su priedu (t. 4, b.l. 180-186); N. B. A. I. ir kitiems SGD terminalo galimybių studijos komisijos nariams 2008-10-16 d. 9.53 val. išsiųstas elektroninis laiškas (t. 4, b.l. 187); kataloge „Sent Items“ esantys laiškai: A. I. V. N. ir R. S. 2008-09-05 d. 11.03 val. išsiųstas elektroninis laiškas (t. 4, b.l. 188); kataloge „Deleted Items“ esantys laiškai: Ž. J. A. I. ir kitiems SGD terminalo galimybių studijos komisijos nariams 2008-09-04 d. 13.28 val. ir 15.11 val. išsiųsti elektroniniai laiškai (t. 4, b.l. 190, 191); J. J. A. I. ir N. B. 2008-09-05 d. 08.40 val. siųstas elektroninis laiškas (t. 4, b.l. 192-194); be to Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-12-11 raštu Nr.14-7984 (t. 5, b.l. 66) pateikti dokumentai: 2008-09-16 Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ministerijų valstybės sekretorių pasitarimo protokolas Nr. 38 (t. 5, b.l. 74-79); 2008-09-18 LRV posėdžio protokolas Nr. 39 (t. 5, b.l. 67-73); kompiuterinė laikmena, - LRV posėdžio, vykusio 2008-09-18 garso įrašas (t. 5, b.l. 80-81, kompaktinė plokštelė su užrašu „Verbatim CD-R 24x210 MB 2008.09.18 Vyriausybės posėdis“); LRV 2009-05-15 raštu Nr.35-3083 pateikti dokumentai ir ministerijų valstybės sekretorių 2008-09-16 pasitarimo 15 klausimo garso įrašo kopija kompiuterinėje laikmenoje: LR Ūkio ministerijos 2008-09-08 lydraštis Nr. (30.2-63)-3-5865 Teisingumo, Finansų, Aplinkos, Susisiekimo ministerijoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikiant dokumentus (Vyriausybės nutarimo projektą Sprendimo projekto poveikio bazinio vertinimo pažymą, Aiškinamąjį raštą Studijos parengimo priežiūros komisijos 2008 m. rugsėjo 5 d. posėdžio protokolą), visus juos (išskyrus 2008-09-05 posėdžio protokolą), tame tarpe ir aiškinamąjį raštą, kuriame nurodoma, kad planuojamos steigti bendrovės pavadinimas B, statusas - uždara akcinė bendrovė, įstatinis kapitalas 100 tūkst. lt, planuojama apyvarta iki 5 mlrd. kub. m. gamtinių dujų, projektą tikslinga vykdyti su privačiu investuotoju – A; siūlomas valstybei ir A priklausančių akcijų santykis 80 ir 20 proc, atitinkamai valstybė turėtų įnešti 80 tūkst. Lt, o A - 20 tūkst. Lt, 2008-09-05, t.y. iki šį dokumentą 2008-09-08 vizavo N. B., D. P. ir A. I. (t. 1, b.l. 189-190), pavizavo N. P. (t. 5, b.l. 88-91); Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento Teisėkūros ir teisinės ekspertizės skyriaus patarėjos A. G. pateiktos 4 pastabos (t. 5, b.l. 98); 2008-09-17 raštas Nr. (30.1-63)-3-6098, kuriuo Ūkio ministerija pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir B steigimo sutarties projektą, kuriuo B iš anksto planuojama steigti su A (t. 5, b.l. 109-112), prieš pasirašant ministrui šį raštą jį bei priedus buvo pavizavęs A. I. (t. 2, b.l. 14-21); be to apžiūrėta, pateikta kompaktine plokštele su ministerijų valstybės sekretorių 2008-09-16 pasitarimo 15 klausimo, garso įrašo kopija (t. 5, b.l. 119-120, kompaktinė plokštelė „Verbatim CD-R 24x210MB su rankraštiniu užrašu „2008-09-16 MS 15 kl.“); be to A 2008-11-28 raštas Nr.002/6554 ir pateikti dokumentai (t. 9, b.l. 27-41-47); be to A 2009-04-27 raštas Nr.002/1350 (t. 6, b.l. 49-50); LR Finansų ministerijos 2008-09-23 raštas Nr. ((1.16-0203)-5K-0824884)-6K-0811862 (t. 5, b.l. 146) ir LR Teisingumo ministerijos 2008-09-15 raštas Nr. (1.7.)-7R-7922 (t. 5, b.l. 162-163); Europos teisės departamento prie LR Teisingumo ministerijos 2009-02-05 raštas Nr. SD-31 (t. 7, b.l. 61-63); UAB „Omnitel“ 2009-01-23 raštas Nr.2400-141 ir jo priedai (t. 7, b.l. 73-92); UAB „Bitė Lietuva“ 2009-01-20 raštas Nr.5040-41 ir jo priedai (t. 7, b.l. 94-200, t. 7, b.l. 1-172); LR Ūkio ministerijos 2009-03-16 raštas Nr.(30.2-63)-3-1614 ir su juo pateikti dokumentai: jos SGD importo terminalo studijos Lietuvoje galimybių studijos ataskaita ministerijai buvo pateikta tik 2008-10-16 (t. 9, b.l. 7, 9), o pripažinta tinkama ir priimta darbų priėmimo-perdavimo aktu tik 2008-12-16 (t. 9, b.l. 20-21); 2008-02-06 LR Vyriausybės strateginio planavimo komiteto posėdžio protokolas Nr. 7 (t. I, b.l. 181); A. I. vadovaujamos Suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo Lietuvoje studijos parengimo priežiūros komisijos posėdžių protokolai (t. 9, b.l. 11-12, 14-15); LR Ūkio ministerijos 2009-05-27 raštas Nr.(3.17-06)-3-3213 su pateiktais dokumentais (t. 10, b.l. 37-57); be to teisme liudytojo J. J. paaiškinimai (t. 16, b. l. 145-151); teisme liudytojo V. N. paaiškinimai (t. 16, b. l. 156-165); teisme apklausto liudytojo A. M. paaiškinimai (t. 16, b. l. 165-168); teisme apklausto liudytojo L. B. paaiškinimai (t. 17, b. l. 15-17); teisme apklausto liudytojo A. P. paaiškinimai (t. 17, b. l. 26,27); teisme liudytojo S. B. paaiškinimai (t. 17, b. l. 27-32); teisme apklausto liudytojo V. V. paaiškinimai (t. 17, b.l . 32-36); teisme liudytojo Č. K. paaiškinimai (t. 17, b. l. 40-41); teisme liudytojo Vlado K. G. paaiškinimai (t. 17, b.l. 41-43); teisme liudytojos J. B. paaiškinimai (t. 17, b. l. 59, 60); teisme liudytojo A. D. paaiškinimai (t. 17, b. l. 60, 62), teisme liudytojo Rimanto A. S. paaiškinimai (t. 17, b. l. 110, 111); teisme liudytojo R. P. paaiškinimai (t.17, b.l. 11-116); teisme liudytojos E. M. paaiškinimais (t. 17, b. l. 116-118); teisme liudytojo E. Š. paaiškinimai (t. 17, b. l. 118-119); teisme liudytojos A. G. paaiškinimai (t. 17, b. l. 119, 120); teisme liudytojo G. J. paaiškinimai (t. 17, b. l. 120,121); teisme liudytojos V. B. paaiškinimai (t. 17, b.l. 121-124); teisme liudytojo N. B. paaiškinimai (t. 17, b. l. 132-142); teisme liudytojo S. S. paaiškinimai (t. 17, b. l. 142-143), teisme liudytojos S. V. paaiškinimais (t. 17, b. l. 179); teisme liudytojo V. S. paaiškinimai (t. 17, b.l. 181); liudytojo Ž. Z. paaiškinimai (t.17, b.l. 181); teisme liudytojo J. J. paaiškinimai (t. 17, b. l. 181, 182); teisme liudytojo D. K. paaiškinimai (t. 17, b. l. 182); teisme liudytojos R. J. paaiškinimai (t. 17, b. l. 183); teisme liudytojo P. N. paaiškinimai (t. 17, b.l . 194, 195); teisme liudytojo A. L. paaiškinimai (t. 17, b. l. 201); teisme liudytojo G. P. paaiškinimai (t. 17, b. l. 201, 202); teisme liudytojo G. V. paaiškinimai (t. t. 17, b. l. 203-205); teisme liudytojos J. R. paaiškinimai (t. 18, 24); be to akistatos protokolas (t. 13, b.l. 1-6); akistatos protokolas (t. 13, b.l. 70-71); akistatos protokolas (t. 13, b.l. 72-73); be to elektroninių ryšių tinklais perduota informacija (protokolai): 2008-09-17 15.46-16.01 (kompaktinė plokštelė (toliau - CD) Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 080710 Nr.1740, protokolas Nr.S6-14-336, t. 10, b.1.76-79); 2008-09-24 16.41-16.42 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 080710 Nr.1943, protokolas Nr.S6-14-335, t. 10, b.1.80-82); 2008-09-25 14.21-14.29 (CD Nr.18-06-67, įrašas FSTT06 080710 Nr.358, protokolas Nr.S6-14-385, t. 10, b.1.83-90); 2008-09-29 10.00-10.02 (CD Nr.18-06-67, įrašas FSTT06 080710 Nr.372, protokolas Nr.S6-14-375, t. 10, b.l. 91-94); 2008-09-30 15.05-15.09 (CD Nr.18-06-67, įrašas FSTT06 080710 Nr.384, protokolas Nr.S6-14-378, t. 10, b.l. 95-99); 2008-10-03 08.17-08.18 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 080710 Nr.2139, protokolas Nr.S6-14-345, t. 10, b.l. 100-102); 2008-10-03 10.09-10.13 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 080710 Nr.2144, protokolas Nr.S6-14-344, t. 10, b.l. 103-106); 2008-10-09 06.52 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 080710 Nr.2257, protokolas Nr.S6-14-343, t. 10, b.l. 107-108); 2008-10-09 10.35 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 080710 Nr.2264, protokolas Nr.S6-14-343, t. 10, b.l. 107-108); 2008-10-09 11.08-11.09 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 080710 Nr.2267, protokolas Nr.S6-14-342, t. 10, b.l. 109-111); 2008-10-09 15.51-15.53 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 080710 Nr.2290, protokolas Nr.S6-14-341, t. 10, b.l. 112-114); 2008-10-09 16.49-16.50 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 080710 Nr.2297, protokolas Nr.S6-14-340, t. 10, b.l. 115-117); 2008-10-09 16.52-16.53 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 080710 Nr.2299, protokolas Nr.S6-14-339, t. 10, b.l. 118-120); 2008-10-10 08.43-08.46 (CD Nr.18-06-67, įrašas FSTT01 081010 Nr. l, protokolas Nr.S6-14-372, t. 10, b.1.121-124); 2008-10-10 11.06-11.15 (CD Nr.18-06-67, įrašas FSTT01 081010 Nr.2, protokolas Nr.S6-14-377, t. 10, b.l. 125-130); 2008-10-10 14.15-14.16 (CD Nr.18-06-67, įrašas FSTT01 081010 Nr.7, protokolas Nr.S6-14-376, t. 10, b.l. 131-133); 2008-10-10 14.39 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.17, protokolas Nr.S6-14-332, t. 10, b.l. 134-135); 2008-10-10 14.39 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.21, protokolas Nr.S6-14-332, t. 10, b.l. 134-135); 2008-10-10 15.10-15.11 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.25, protokolas Nr.S6-14-338, t. 10, b.l. 136-138); 2008-10-13 08.41-08.43 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.74, protokolas Nr.S6-14-346, t. 10, b.l. 139-142); 2008-10-13 08.49-08.51 (CD Nr.18-06-67, įrašas FSTT01 081010 Nr.12, protokolas Nr.S6-14-384, t. 10, b.l. 143-145); 2008-10-13 09.35-09.38 (CD Nr.18-06-67, įrašas FSTT01 081010 Nr.15, protokolas Nr.S6-14-383, t. 10, b.l. 146-149); 2008-10-13 10.05-10.06 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.77, protokolas Nr.S6-14-333, t. 10, b.l. 150-152); 2008-10-13 11.17-11.18 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.91, protokolas Nr.S6-14-334, t. 10, b.l. 153-154); 2008-10-13 16.40-16.41 (CD Nr.18-06-67, įrašas FSTT01 081010 Nr.31, protokolas Nr.S6-14-382, t. 10, b.l. 155-157); 2008-10-14 11.38-11.38 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.115, protokolas Nr.S6-14-337, t. 10, b.l. 158-160); 2008-10-14 11.52 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.117, protokolas Nr.S6-14-331, t. 10, b.l. 161-162); 2008-10-14 12.01 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.118, protokolas Nr.S6-14-331, t. 10, b.l. 161-162); 2008-10-14 12.30-12.32 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.122, protokolas Nr.S6-14-353, t. 10, b.l. 163-166); 2008-10-14 13.00-13.00 (CD Nr.18-06-67, įrašas FSTT01 081010 Nr.34, protokolas Nr.S6-14-381, t. 10, b.l. 167-169); 2008-10-14 13.12-13.13 (CD Nr.18-06-67, įrašas FSTT01 081010 Nr.38, protokolas Nr.S6-14-380, t. 10, b.l. 170-172); 2008-10-14 13.37-13.38 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.130, protokolas Nr.S6-14-354, t. 10, b.l. 173-174); 2008-10-14 17.21-17.21 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.155, protokolas Nr.S6-14-348, t. 10, b.l. 175-177); 2008-10-15 08.35-08.36 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.169, protokolas Nr.S6-14-352, t. 10, b.l. 178-180); 2008-10-15 13.10-13.11 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.188, protokolas Nr.S6-14-359, t. 10, b.l. 181-184); 2008-10-15 16.39-16.42 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.199, protokolas Nr.S6-14-364, t. 10, b.l. 185-188); 2008-10-17 13.10-13.11 (CD Nr.18-06-67, įrašas FSTT01 081010 Nr.72, protokolas Nr.S6-14-379, t. 10, b.l. 189-191); 2008-10-20 11.10-11.11 (CD Nr.18-06-67, įrašas FSTT01 081010 Nr.116, protokolas Nr.S6-14-387, t. 10, b.l. 192-194); 2008-10-21 16.03-16.06 (CD Nr.18-06-67, įrašas FSTT01 081010 Nr.132, protokolas Nr.S6-14-386, t. 10, b.l. 195-198); 2008-10-21 17.28 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.408, protokolas Nr.S6-14-351, t. 10, b.l. 199-20); 2008-10-22 07.53-07.54 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.415, protokolas Nr.S6-14-350, t. 11, b.l. 1-3); 2008-10-23 13.58-14.00 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.470, protokolas Nr.S6-14-349, t. 11, b.l. 4-6); 2008-10-23 16.31-16.35 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.475, protokolas Nr.S6-14-358, t. 11, b.l. 7-10); 2008-10-24 13.34-13.35 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.513, protokolas Nr.S6-14-357, t. 11, b.l. 11-13); 2008-10-24 15.19 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.515, protokolas Nr.S6-14-357, t. 11, b.l. 11-13); 2008-10-27 07.50-07.51 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.554, protokolas Nr.S6-14-356, t. 11, b.l. 14-16); 2008-10-27 09.30-09.31 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.556, protokolas Nr.S6-14-355, t. 11, b.l. 17-19); 2008-10-27 13.53-13.56 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.589, protokolas Nr.S6-14-361, t. 11, b.l. 20-23); 2008-10-28 17.38-17.39 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.632, protokolas Nr.S6-14-360, t. 11, b.l. 24-26); 2008-10-29 11.58-11.59 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.654, protokolas Nr.S6-14-363, t. 11, b.l. 27-29); 2008-10-29 12.12-12.13 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.655, protokolas Nr.S6-14-362, t. 11, b.l. 30-32); 2008-10-29 15.31-15.33 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.661, protokolas Nr.S6-14-371, t. 11, b.l. 33-36); 2008-10-30 14.39-14.40 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.716, protokolas Nr.S6-14-370, t. 11, b.l. 37-38); 2008-11-05 16.44-16.49 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.866, protokolas Nr.S6-14-369, t. 11, b.l. 39-43); 2008-11-06 15.38-15.38 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.881, protokolas Nr.S6-14-374, t. 11, b.l. 44-45); 2008-11-07 15.49-15.53 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.916, protokolas Nr.S6-14-373, t. 11, b.l. 46-50); 2008-11-11 09.58-09.58 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.972, protokolas Nr.S6-14-368, t. 11, b.l. 51-54); 2008-11-11 17.47 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.1006, protokolas Nr.S6-14-365, t. 11, b.l. 55-57); 2008-11-11 17.49 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.1007, protokolas Nr.S6-14-365, t. 11, b.l. 55-57); 2008-11-11 17.50 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.1008, protokolas Nr.S6-14-365, t. 11, b.l. 55-57); 2008-11-11 17.53 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.1009, protokolas Nr.S6-14-365, t. 11, b.l. 55-57); 2008-11-12 11.29-11.30 (CD Nr.18-06-67, įrašas FSTT01 081010 Nr. 223, protokolas Nr.S6-14-388, t. 11, b.l. 61- 63); 2008-11-12 11.56-11.57 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.1028, protokolas Nr.S6-14-367, t. 11, b.l. 58-60), taigi šių duomenų visetas, patvirtina kaltinamųjų N. P., A. I. atžvilgiu kaltinime nurodytus jų veikų objektyviuosius, subjektyviuosius požymius.

N. P. ir A. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tačiau jų teisme išsakytos gynybinės versijos neįtikinamos, priešingai paneigtos įstatymo nustatyta tvarka gautais aukščiau nurodytais duomenimis.

Taigi, kaltinamieji N. P. ir A. I. neneigė, jog dėl skubaus įmonės (B) įsteigimo buvo Ūkio ministerijoje gautas LR Vyriausybės pavedimas su A raštu. Tai, ir aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad šie kaltinamieji suvokė, kad šią įmonę reikia įsteigti skubiai, ir kad šiuo klausimu yra suinteresuota A vadovybė. Be to, kad A vadovybė suinteresuota tokios bendrovės steigimu ir aktyviai dalyvauja procese patvirtina tai, kad kaltinamieji žinojo apie A vadovybės iniciatyvą dar nuo tada, kai didžiausiems Lietuvos dujų vartotojams buvo paskelbta apie galimybę dalyvauti gamtinių dujų terminalo statybos galimybių studijos rengime (beje N. P. dalyvavo šiai studijai rengti įmonių parinkime, o A. I. buvo jau sudarytos galimybių studijos parengimo priežiūros komisijos pirmininku). Taigi tokį pavedimą kaltinamieji gavę turėjo galimybę įžvelgti vienos įmonės protegavimą. Tačiau akivaizdu, jog žinodami ankstesnes aplinkybes apie galimybių studijos rengimo konkursą, šios studijos eigą, jie minėtą pavedimą vykdė skubiai, tuo pačiu žinodami, jog neturi teisės suteikti, kam nors kokių nors privilegijų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ir tai, kad N. P. ir A. I. žinojo ir apie tai, kad Vyriausybės projektas turi būti suderintas su Europos teisės departamentu, Viešųjų pirkimų tarnyba ir Konkurencijos taryba, o tai atvirtina ne tik teisme apklaustų institucijų atstovų paaiškinimai, bet ir ministerijų valstybės sekretorių 2008-09-16 posėdžio garso įrašas. Gi, vertinant N. P. ir A. I. veiksmus, ne mažiau svarbi aplinkybė, kad A. I. nurodymu N. P. įmonės (terminalo) steigimo klausimais ir dėl kuo spartesnio, Vyriausybės nutarimo dėl bendrovės įsteigimo projekto parengimo, beje dar iki tokio projekto parengimo, daug kartų bendravo žodžiu, ir susirašinėjant el. paštu, telefonu šiais reikalais su A adv. padėjėju J. J.. Be to esantys byloje rašytiniai dokumentai, garso įrašai, susirašinėjimai elektroniniu paštu patvirtina, kad N. P., A. I. žinojo, jog minėta įmonė (terminalas) yra valstybinės reikšmės, itin didelės finansinės vertės objektas, jog planuojama šios įmonės metinė, apyvarta sieks iki 5 mlrd. m³ dujų, jog šios įmonės įstatinis kapitalas turėtų didėti iki 250 - 300 mln. litų. O apie tokius pirkimas, kaip Viešųjų pirkimų įstatyme pasakyta, turi būti skelbiama Europos Sąjungos mastu. Be to, byloje esantys rašytiniai dokumentai, garso įrašai, susirašinėjimai elektroniniu paštu patvirtina ir tai, kad jog iš didžiųjų Lietuvos dujų vartotojų tik A disponavo visa informacija apie minėtos įmonės statybos galimybių studijos rengimo eigą bei apie principinį sprendimą steigti tokį terminalą, statysiančią bendrovę, o būtent AB „Achemą“. Teisme apklaustų Ūkio ministerijos valstybės tarnautojų paaiškinimai, tiek byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, jog N. P. patarė LR Ūkio ministerijos sekretoriui A. I. minėtą įmonę steigti su 100 tūkst. Lt įstatiniu kapitalu ir parinkti privatų investuotoją ne konkurso, o apklausos būdu, t.y. vadovaujantis supaprastintomis viešųjų pirkimų taisyklėmis, beje kurios dar Ūkio ministro įsakymu nebuvo patvirtintos, ir kurios aiškiai dėl kokios priežasties buvo skubiai rengiamos. Be to, kad vykdydamas A. I. ir N. P. nurodymus Ūkio ministerijos valstybės tarnautojas N. B. 2008-10-02 surašė tarnybinį pranešimą, adresuotą LR Ūkio ministerijos valstybės sekretoriui G. M., kad pirkimas bus vykdomas apklausos būdu pagal jau Ūkio ministerijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, o minėtą tarnybinį pranešimą pavizavo G. M. ir tokiu būdu leido vykdyti minėtą pirkimą apklausos būdu. Be to, N. B., vykdydamas N. P. ir A. I. nurodymus, paruošė 2008-10-03 LR Ūkio ministerijos raštą, kuriuo kvietė tik A, (duomenys neskelbtini) dalyvauti steigiant minėtą įmonę. Be to N. B., vykdydamas tų pačių asmenų nurodymus, minėtame rašte nurodė pasiūlymų pateikimo terminą iki 2008 m. spalio 8 d. N. P. 2008-10-03 vizavo minėtą raštą, žinodama, kad rašte nurodytų pasiūlymų pateikimui nustatomas 5 dienų, iš kurių 2 savaitgalio, terminas. Be to, N. P. ir A. I. dėl aukščiau nurodytos priežasties, o būtent, kad A. I. dalyvavo minėtoje studijos parengimo priežiūros komisijoje, žinojo, kad beveik visos LR Ūkio ministerijos 2008-10-03 rašte nurodytos įmonės nedisponuoja informacija, kuria disponavo A. Be to dėl 5 dienų (iš kurių 2 savaitgalio) termino pasiūlymų pateikimui. Teismas sprendžia, kad šis terminas neprotingas, nes pagal minėtame pasiūlyme nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad minėtas pasiūlymas reikalauja organizacinių sprendimų, laiko sukviesti, susirinkti atitinkamiems įmonės valdymo organų asmenims, specifinių žinių, jog į juos atsakyti įmanoma tik pateikus didelę apimtį sudėtingos informacijos, jog turi būti vadovaujamasi minėta galimybių studija. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtame pasiūlyme nieko nepasakyta, kur ją būtų galima gauti, ar su ja susipažinti, jau nekalbant apie tai, jog ši baigta nebuvo. Be to, kad ir be teisme apklaustų dujas vartojančių įmonių vadovų paaiškinimų, yra pagrindas manyti, kad tiek A. I., tiek N. P., žinodami apie procedūras, susijusias su galimybių studija, jos eiga, žinojo, jog (duomenys neskelbtini)vadovai neatsilieps į minėtą pakvietimą. Be to AB „LD“ atstovai teisme patvirtino, kad nors ir dalyvavo galimybių studijos rengimo procese, tačiau tas procesas nebuvo užbaigtas, - studijos nebuvo, o tai reiškia, kad nebuvo visos informacijos, kuri turėjo būti pabaigus minėtą studiją. Tačiau N. P., žinodama aukščiau išvardintas aplinkybes, 2008-10-10 vizavo N. B. sudarytą tiekėjų apklausos pažymą, taip pagal savo kompetenciją pritardama pirkimo būdo, procedūrų bei rezultatų pagrįstumui, teisėtumui.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad priešingai nei mano N. P. ir A. I. jų kaltė be jokių abejonių įrodyta byloje surinktais duomenimis – minėtų liudytojų teisme duotais kaltinimą patvirtinančiais paaiškinimais, kurie patvirtina kaltinime nurodytus jų veikų objektyviuosius, subjektyviuosius požymius, minėtais rašytiniais duomenimis (dokumentais, reikalaujamų dokumentų pateikimo, poėmio, apžiūrų, akistatų, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais, garso įrašais), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nes šiais nenustatyta priežasties netikėti, ir kurių visetas objektyviai parodo kaltinamųjų N. P. ir A. I. nuoseklius veiksmus, šių kaltę bei leidžia atmesti jų pasirinktą, teisme išsakytą gynybos versiją, pateiktą kaltinimą neigiančią rašytinę medžiagą, kuriomis jie neigia teisme pasitvirtinusio kaltinimo aplinkybes.

Pagal aukščiau nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad N. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį, nes ji nuo pat savo veiksmų pradžios, suvokdama pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia pagal teisme pasitvirtinusias kaltinime nurodytas aplinkybes, proteguodama vieną įmonę steigiant B, suteikė privilegijas A, diskriminavo ir eliminavo neapibrėžtą ratą kitų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos subjektų, turėjusių arba galėjusių turėti galimybę sąžiningai konkuruoti dalyvaujant valstybinės reikšmės itin didelės finansinės vertės projekte, tyčia, pažeidė anksčiau išvardintų norminių aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažemino valstybės tarnautojo - Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktorės vardą, LR Ūkio ministerijos, kaip institucijos, ir Lietuvos Respublikos, kaip valstybės, prestižą, dėl ko valstybė patyrė didelės neturtinės žalos. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių N. P. kaltę, padarius nusikaltimą numatytą LR BK 228 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat pagal aukščiau nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, A. I. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį, nes jis nuo pat savo veiksmų pradžios, suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, steigiant B tyčia, sudarė galimybę ir sąlygas tapti privačiu investuotojų tik vienai įmonei, kuo pažeidė anksčiau išvardintų norminių aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažemino valstybės tarnautojo - LR Ūkio ministerijos sekretoriaus vardą, Lietuvos Ūkio ministerijos, kaip institucijos, ir Lietuvos Respublikos, kaip valstybės, vardą dėl ko valstybė patyrė didelės neturtinės žalos.

Kaltinamasis G. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą.

G. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, žinodamas apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos LR Ūkio ministerijos, kartu su A planuojamą steigti B, dėl ko 2008-09-18 buvo priimtas LRV nutarimas Nr. 927. LR Vyriausybės nutarimai, pavedimai ir kt. yra privalomi Ūkio ministerijos valstybės tarnautojams. Tačiau iš šios dalies kaltinimo neaišku iš ko jis tai sužinojo, kiek jam informacijos buvo pateikta, ir būtent tai, kad bus būtent toks Vyriausybės nutarimas.

Kaltinamojo akto dalyje nurodyta, kad G. M., žinodamas apie Europos Teisės departamento prie LR Teisingumo ministerijos pastabas, kad partneris, kuris dalyvaus bendroje valstybės ir privataus kapitalo bendrovėje ir sieks jos tikslų, turėtų būti parenkamas laikantis skaidrios ir konkurencijos reikalavimus atitinkančios procedūros, kad suinteresuotiems privatiems subjektams galimybė dalyvauti tokioje partnerystėje turėtų būti sudaryta lygiomis sąlygomis, kad užtikrinant viešumą pranešimas apie galimybę dalyvauti partnerystėje, su kuriuo galėtų susipažinti potencialiai suinteresuotos šalys, turėtų būti paskelbtas prieš atrenkant privačiojo sektoriaus partnerį. Pagal Ūkio ministerijos darbo reglamentą Ministras užtikrina, kad LR Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimai būtų deramai ir laiku įvykdyti. Taip pat pavedimus vykdyti savo rezoliucija nurodo ministras, viceministras, ministerijos valstybės sekretorius ar ministerijos sekretorius pagal ministro nustatytas administravimo sritis. Byloje nustatyta, kad 2008-09-04 tiesiogiai ministerijos sekretoriui A. I. buvo pavesta vykdyti Vyriausybės kanclerio pavedimą Nr. 17-5882, kuriuo Ūkio ministerijai pavedama išnagrinėti koncerno „Achemos grupė“ raštą Ministrui Pirmininkui ir parengti Vyriausybės nutarimo projektą dėl bendrovės steigimo. Liudytojas V. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino kad LR Vyriausybės kanclerio 2008-09-04 pavedimo Nr.17-5882 vykdymą A. I. nukreipė G. M. ir tai padarė dėl to, kad ši energetikos sritis yra priskirta A. I.. Taip pat šis liudytojas patvirtino, kad LR Vyriausybės nutarimo projekto rengime dalyvavo A. I., N. P., kurie visus klausimus derino tiesiogiai su juo, nepateikdami jokios informacijos G. M.. Byloje nustatyta, kad 2008-09-08 Ūkio ministerija raštu Nr. (30.2-63)-3-5865 pateikė derinimui Teisingumo, Finansų, Aplinkos, Susisiekimo ministerijoms Vyriausybės nutarimo projektą dėl UAB Gamtinių dujų terminalas steigimo, kurio aiškinamajame rašte siūloma B steigti kartu su A (pateikiant AB A 2008-09-03 Vyriausybei pateiktą raštą). Šį raštą pasirašė tuometinis Ūkio ministras V. N., o šio rašto rengėjais yra nurodyti tuometinis Ūkio ministerijos Energetikos išteklių departamento Dujų ir vietinių išteklių skyriaus vedėjas N. B. ir Valstybės turto privatizavimo ir valdymo skyriaus vedėjas D. P., raštą vizavo A. I.. Ministras V. N. pasirašė lydraštį ir vizavo minėtus dokumentus, kuriuose nebuvo G. M. vizos. Be to apklaustas liudytojas Vladas K. G. (tiriamuoju laikotarpiu - Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos Energetikos išteklių departamento direktorius) paaiškino, kad A. I. jam sakė, kad nutarimą reikia paruošti būtent taip ir atsižvelgiant į tai, kaip yra parašyta Koncerno (duomenys neskelbtini)2008-09-03 rašte Nr.1691 ir viską daryti skubiai. Taip pat jis teigė, kad iš N. B. pasisakymų jis žino, kad nurodymus kaip reikia ruošti dokumentus, iki kada juos reikia paruošti, kaip juos reikia surašyti jam nurodinėjo A. I. ir N. P.. Be to, N. B. yra skundęsis jam, kad po Suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje studijos parengimo priežiūros komisijos posėdžių surašius protokolus, A. I. juos koreguodavo taip kaip jam reikėjo, liepdavo įrašyti tokias formuluotes apie ką konkrečiai nebuvo nusprendžiama. Per posėdžius nebūdavo jokių balsavimų. N. B. jam taip pat yra ne kartą skundęsis, jog A. I. ir N. P. jam pavedė organizuoti pirkimą apklausos būdu, siekiant parinkti privatų investuotoją steigiant B, rengti dokumentus nurodinėjo kaip, kada ir ką reikia rašyti. Šie liudytojo K. G. paaiškinimai patvirtina, kad Vyriausybės nutarimo projekto dėl B steigimo rengimą organizavo ir koordinavo A. I. ir N. P.. G. M. pripažino, jog 2008-09-16 dalyvavo ministerijų valstybės sekretorių pasitarime, kuriame buvo svarstytas Ūkio ministerijos pateiktas derinti Vyriausybės nutarimo projektas. Medžiaga Ministerijų valstybės sekretorių pasitarimams rengia atsakingi darbuotojai. Po pasitarimo G. M. nurodė projektą derinti su Europos teisės departamentu prie Teisingumo ministerijos ir Konkurencijos taryba. Tai patvirtino liudytojas N. B.. Tą pačią dieną Ūkio ministerija raštu Nr. (30.2-63)-3-6075 išsiuntė Vyriausybės nutarimo projektą dėl B steigimo, aiškinamąjį raštą, sprendimo poveikio bazinio vertinimo pažymą derinti Europos teisės departamentui ir Konkurencijos tarybai. Dokumentus vizavo N. B., rengėja nurodyta O. L., lydraštį pasirašė A. I.. Byloje nėra jokių duomenų, jog G. M. šie dokumentai buvo pateikti susipažinti. Be to, nėra duomenų, kad jis į šiuos dokumentus gautus atsakymus gavo. Tačiau atsakymai, gauti iš minėtų institucijų, buvo tiesiogiai nukreipti A. I. arba atitinkamam energetikos srities padaliniui. 2008-09-17 Ūkio ministerijos 2008-09-17 raštu Nr. (30.1-63)-3-6098 Vyriausybės pritarimui buvo pateiktas bei kartu su šiuo raštu teikiamus priedus patikslintas Vyriausybės nutarimo projektas dėl UAB Gamtinių dujų terminalas steigimo ir jį lydintys dokumentai. Projektą ir dokumentus vizavo N. B. ir A. I.. Ministras V. N. pasirašė lydraštį ir vizavo dokumentus, kuriuose nėra G. M. vizos.

Kaltinamojo akto dalyje teigiama, kad G. M., žinodamas, kad planuojamas statyti gamtinių dujų terminalas yra valstybinės reikšmės itin didelės finansinės vertės strateginis objektas, kad kuriamos bendrovės įstatinis kapitalas turėtų didėti iki 250 - 300 mln. litų, žinodamas apie planuojamą naujai steigiamos bendrovės metinę apyvartą, sieksiančią 5 mlrd. m³ dujų ir, kad dėl išvardintų priežasčių privatų investuotoją parinkti taip pat būtina konkurso būdu. Neaišku iš ko jis visa tai žinojo, juolab, kad kaip minėta visus klausimus sprendė, derino ir vizavo ne jis.

Byloje nustatyta, kad G. M., vykdydamas savo funkcijas ir vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymu ir Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis ir atsižvelgdamas į tai, kad steigiamos bendrovės įstatinis kapitalas buvo 100 tūkst. Lt, iš kurių 80 tūkst. turėjo skirti Ūkio ministerija iš valstybės biudžeto bendrųjų asignavimų, 2008-10-02 leido N. B. organizuoti pirkimą apklausos būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtame 2008-10-02 tarnybiniame pranešime neminima A, o be to G. M. neparašė, jog privatų investuotoją parinkti A, ar pan.

Dėl G. M. kaltinimo dalyje nurodyto 5 dienų termino. Byloje nėra jokių duomenų, jog G. M. priėmė kokį tai sprendimą dėl šio termino, apie jį žinojo. Be to, Ūkio ministerijos 2008-10-03 raštą dėl kvietimo dalyvauti B steigime pasirašė A. I., šio rašto rengėjas N. B..

Kaltinamojo akto dalyje teigiama, kad G. M. sąmoningai, t.y. tyčia neužtikrino privataus partnerio parinkimo konkurso būdu, ir 2008-10-03 patvirtindamas LR Ūkio ministerijos Energetikos išteklių departamento Dujų ir vietinių išteklių skyriaus vedėjo N. B. 2008-10-02 tarnybinį pranešimą, leido privatų investuotoją parinkti apklausos būdu, t.y. neskelbiant viešo konkurso. Byloje nėra surinkta patikimų duomenų liudijančių nuoseklius, kryptingus G. M. veiksmus, pagal kuriuos būtų galima daryti išvadą, jog jis sąmoningai, tyčia tai padarė. Liudytojas N. B. nurodė, kad N. P. nurodžius, tarnybinį pranešimą dėl pirkimo organizavimo apklausos būdu adresavo ministerijos valstybės sekretoriui G. M.. N. B. 2008-10-03 tame tarnybiniame pranešime surinko A. I., finansų skyriaus vedėjos S. R., K. Š. vizas. Be to pagal N. B. G. M. buvo atsakingas už finansus. O A. I. viza buvo reikalinga kaip jo (N. B.) skyrių kuruojančio ministerijos sekretoriaus. A. I. vizavo dokumentą dar ir dėl to, kad jis nuo pat pradžių dalyvavo visame procese dėl SGD terminalo. G. M. vizą gavo dėl to, kad šis yra atsakingas už visos ministerijos finansinius klausimus ir kuruoja būtent tokius klausimus, kurie buvo įvardinti tarnybiniame pranešime. G. M. pats savo ranka tarnybiniame pranešime pačioje pabaigoje priraišė frazę: „privačiam investuotojui parinkti“. Iš G. M. jis nėra gavęs jokių pastabų dėl planuojamos steigti bendrovės įstatinio kapitalo dydžio, viešo pirkimo būdo parinkimo.

Kaltinamojo akto dalyje teigiama, kad G. M., žinodamas, kad A disponuoja visa informacija, kuri buvo svarstoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės, LR Ūkio ministerijos bei Suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo Lietuvoje studijos parengimo priežiūros komisijos posėdžiuose dėl B steigimo, bei yra susipažinusi su tokio terminalo įrengimo Lietuvoje galimybių studija, o kiti potencialūs dalyviai tokios informacijos neturi ir nėra susipažinę su minėta galimybių studija, kad organizavus apklausą buvo nustatytas tik 5 dienų (iš kurių 2 savaitgalio) pasiūlymų pateikimo terminas, G. M. 2008-10-10 patvirtino tiekėjų apklausos pažymą, pagal kurią laimėtoju pripažinta AB B, vienintelė turėjusi galimybę per tokį terminą tam tinkamai pasiruošti.

Byloje nustatyta, kad Ūkio ministro 2008-02-27 įsakymu Nr. 4-62 buvo sudaryta Suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo Lietuvoje studijos parengimo priežiūros komisija, į kurios sudėtį įėjo Ūkio ministerijos sekretorius A. I. (priežiūros komisijos pirmininkas) ir kiti asmenys, tame skaičiuje ir A atstovas. Todėl teiginys, kad tik A (jos vadovai) vienintelė disponavo visa informacija, abejotinas.

Be to, byloje nėra duomenų, jog G. M. žinojo 2008-10-08 AB „LD“ rašte Nr. 7-11-1295 ir į šį Ūkio ministerijos 2008-10-10 rašte Nr. (30.2-63)-3-6651 nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo akto dalyje teigiama, kad G. M., „leisdamas vykdyti „tariamą“ viešą pirkimą apklausos būdu ir patvirtindamas jo rezultatus, pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. 4-459 „Dėl funkcijų ir administravimo sričių nustatymo“ 2.3.8 p. būdamas atsakingas už ministerijos atliekamus viešuosius pirkimus, G. M. tyčia nevykdė minėto įsakymo 2.3.5 p., įpareigojančio jį (G. M.) koordinuoti ministro Pirmininko ir Vyriausybės pavedimų vykdymą ... , užtikrinti ministerijos rengiamų sprendimų suderinamumą, 2.3.6 p., įpareigojančio jį koordinuoti ir kontroliuoti, kaip rengiami ir derinami teisės aktų projektai, 2.3.11 p., įpareigojančio jį koordinuoti ir kontroliuoti ministerijos sekretorių veiklą, <...> sąmoningai, t.y. tyčia, sudarė galimybę ir sąlygas tapti privačiu investuotoju tik vienai įmonei“. Byloje nustatyta, kad Ūkio ministerijos sekretorius A. I. buvo paskirtas kuruoti energetikos srities akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves, minėtos studijos parengimo priežiūros komisijos pirmininku buvo paskirtas A. I., vėliau A. I. buvo pavesta vykdyti Vyriausybės kanclerio pavedimą Nr. 17-5882, tai liudija, kad už UAB Gamtinių dujų terminalas steigimą ir atitinkamų dokumentų projektų rengimą nuo pat pradžių atsakingas buvo A. I.. Be to, kaip minėta su G. M. Vyriausybės nutarimo projektas derintas nebuvo, nes, kaip jau minėta aukščiau, už jį nuo pat pradžių atsakingas buvo A. I.. Be to, Ūkio ministerijos 2008-10-10 raštu Nr. (30.2-63)-3-6667 A pakviesta atvykti 2008-10-13 pasirašyti su B steigimu susijusius dokumentus. Šį raštą pasirašė ministerijos sekretorius A. D.. Liudytojas K. Š. paaiškinęs, kad 2008-10-10 kalbėjo telefonu su M. P., kuri jam pasakė, kad į A tos dienos (t.y. kai vyko jų pokalbis) data būtų išsiųstas pranešimas dėl šios bendrovės pripažinimo nugalėtoja. N. P. pasakė, kad tą pranešimą pasirašys A. D.. Tai patvirtina, kad Ūkio ministerijos 2008-10-10 raštas Nr. (30.2-63)-3-6667 kaip ir ankstesni raštai nebuvo derinti su G. M.. Visos šios aplinkybės liudija, kad G. M. nebuvo pateikiama visa informacija, nebuvo teikiami derinti rengiami dokumentai, nebuvo pateikti visi gauti dokumentai, jis neturėjo galimybės koordinuoti Ministro Pirmininko ir Vyriausybės pavedimų vykdymą, kontroliuoti, kaip rengiami ir derinami teisės aktų projektai. Byloje nustatyta, kad, vykdydamas savo funkcijas, G. M. vizavo 2008-10-10 Tiekėjų apklausos pažymą. Tačiau ne nuo G. M. priklausius, tačiau visoms įmonėms buvo sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti apklausoje, kurias gi nustatė ne jis. Taigi pagal aukščiau nurodytas aplinkybes abejotina, ar G. M. neteisėtai protegavo A, kad šiai bendrovei suteikė privilegijas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. M. pateikė dokumentus, jog jis nepažeidė įstatymų ir tinkamai atliko savo funkcijas. Tai grindžia LR Valstybės kontrolės 2009 m. gegužės 28 d. raštu Nr. S-(20-1.10.1)-1297 „Dėl Valstybinio audito ataskaitos ir išvados“ (auditas už 2008 m.) ir 2010 m. gegužės 25 d. raštas Nr. S-(20-1209)-1205 „Dėl Valstybinio audito ataskaitos ir išvados“ (auditas už 2009 m.). Abiejuose raštuose pareikšta Valstybinio audito išvada: pareikšta besąlyginė nuomonė dėl finansinių, biudžeto sąmatų vykdymo ir kitų ataskaitų tikrumo ir teisingumo, taip pat besąlyginė nuomonė dėl valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumo ir naudojimo įstatymų numatytiems tikslams. Todėl abejotina, jog G. M. padarė šio kaltinimo dalyje nurodytus veiksmus ir šiais pažeidė kaltinime nurodytus įstatymus. Be to, byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad G. M. bendravo su AB A atstovais, teisininkais. 2009 m. vasario 10 d. LR Konkurencijos tarybos rašte Nr. (2.32-03)6V-216 teigia, kad Ūkio ministerijos veiksmai, susiję su suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba ir privataus UAB Gamtinių dujų terminalas steigėjo parinkimu patenka į Viešųjų pirkimų įstatymo reguliavimo sritį, todėl Koncesijų įstatymas šiuo atveju nėra taikomas. Taigi esant nurodytoms abejonėms, kurias teismas neturi galimybės pašalinti, bei byloje nesant surinktų patikimų duomenų patvirtinančių nuoseklius, kryptingus G. M. veiksmus, pagal kuriuos būtų galima daryti išvadą, jog jis nuo 2008-09-04 iki 2008-10-15, t.y. nuo LRV kanclerio 2008 m. rugsėjo 4 d. pavedimo Nr. 17-5882 pateikti Vyriausybės nutarimo projektą dėl bendrovės įsteigimo gavimo LR Ūkio ministerijoje 2008-09-04 iki B įregistravimo VĮ „Registrų centras“ 2008-10-15, steigiant B, sąmoningai, t.y. tyčia, sudarė galimybę ir sąlygas tapti privačiu investuotoju tik vienai įmonei, teismas sprendžia, jog kaltinimas jo atžvilgiu nepasitvirtino.

Pagal auščiau aprašytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog G. M. neteisėtai protegavo A, suteikė šiai bendrovei privilegijas, diskriminavo ir eliminavo neapibrėžtą ratą kitų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos subjektų, turėjusių arba galėjusių turėti galimybę sąžiningai konkuruoti dalyvaujant valstybinės reikšmės itin didelės finansinės vertės projekte, kuo tyčia pažeidė anksčiau išvardintų norminių aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažemino valstybės tarnautojo - LR Ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus vardą, Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos, kaip valstybės institucijos, ir Lietuvos Respublikos, kaip valstybės, prestižą, dėl ko valstybė patyrė didelės neturtinės žalos.

Pagal šias aplinkybes teismas sprendžia, kad G. M. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 228 straipsnio 1 dalyje sudėties, todėl jis pagal šį kaltinimą išteisintinas (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Lengvinančių ir (ar) sunkinančių kaltinamųjų N. P. ir A. I. atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamiesiems N. P. ir A. I. bausmes teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamųjų asmenybes, lengvinančių ir (ar) sunkinančių jų atsakomybę aplinkybių buvimą.

Kaltinamoji N. P. padarė apysunkį, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Ji anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbanti, vedusi. Skiriant jai bausmę teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama valstybės tarnautoja, pasinaudodama užimamomis gan aukštomis tarnybinėmis pareigomis, į tai, jog ji aktyviai darė nusikaltimą. Jos atsakomybę sunkinančių ir (ar) lengvinančių aplinkybių nėra. Pagal tai jai už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina bausmė – bauda.

Kaltinamasis A. I. padarė apysunkį, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, vedęs. Skiriant jam bausmę teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas valstybės tarnautoju, pasinaudodamas užimamomis vienomis iš aukščiausių valstybės karjeros siekiančių tarnautojų tarnybinėmis pareigomis. Jo atsakomybę sunkinančių ir (ar) lengvinančių aplinkybių nėra. Pagal tai jam už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirtina bausmė – bauda.

Reikšmingi bylai nagrinėti daiktiniai įrodymai, pridėti prie bylos:

1) penkios vaizdo ir garso kasetės su liudytojo A. I. filmuota apklausa (t. 11, b.l. 92-103);

2) skaitmeninis diskas „MAXELL DVD-R“ (t. 3, b.l. 125-129);

3) skaitmeninis diskas Nr. 18-06-67 (t. 10, b.l. 76-200, t. 11, b.l. 1-63);

4) skaitmeninis diskas Nr. CD-1-098-09 (t. 11, b.l. 66-68);

5) į voką įpakuotas skaitmeninis diskas (t. 5, b.l. 66);

6) į voką įpakuotas skaitmeninis diskas (t. 5, b.l. 119-120);

7) skaitmeninis diskas „Maxell CD-R“ (t. 13, b.l. 74-75);

8) skaitmeninis diskas „Maxell CD-R“ (t. 14, b. l. 43-45);

9) du skaitmeniniai diskai „Maxell CD-R“ su įtariamojo A. I. apklausų garso įrašais (t. 15, b.l. 128-131, 132-138, 139-145), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Tyrimui atlikti reikšmingi daiktiniai įrodymai, saugomi LR STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje, A. J. g. 6, Vilniuje:

1) kompiuterinis kietasis diskas „MAXTOR DiamondMax 22“, serijinis numeris –„9QM1WAY6“, su duomenų kopija, padaryta atliekant LR ŪM Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktorės N. P. darbo kabinete Nr. 402 paimto nešiojamo kompiuterio „IBM thinkpad X41“ apžiūrą (t. 3, b.l. 130, 131, t. 3 b.l. 132-203, t. 4, b.l. 1-51);

2) kompiuterinis kietasis diskas „MAXTOR DIAMOND MAX 22“, serijinis Nr. „9QMZDFE7“ su duomenų kopija, padaryta atliekant A. I. kompiuterio apžiūrą (t. 4, b.l. 128-131, 132, t. 4, b.l. 133-194), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 296, 297, 301 – 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

pripaži n t i N. P. kalta pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį ir už tai ją nubausti 100 veikos padarymo metu galiojusio MGL dydžio, t.y. 13000 Lt (trylikos tūkstančių litų) bauda.

Pripaži n t i A. I. kaltu pagal 228 straipsnio 1 dalį ir už tai jį nubausti 100 veikos padarymo metu galiojusio MGL dydžio, t.y. 13000 Lt (trylikos tūkstančių litų) bauda.

Įpareigo t i N. P. ir A. I. šiuo nuosprendžiu jiems paskirtas baudas per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6800. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Išteisinti G. M. pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, jog jis padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių.

1) penkias vaizdo ir garso kasetes su liudytojo A. I. filmuota apklausa;

2) skaitmeninį diską „MAXELL DVD-R;

3) skaitmeninį diską Nr. 18-06-67;

4) skaitmeninį diską Nr. CD-1-098-09;

5) į voką įpakuotą skaitmeninį diską;

6) į voką įpakuotą skaitmeninį diską;

7) skaitmeninį diską „Maxell CD-R“;

8) skaitmeninį diską „Maxell CD-R“;

9) du skaitmeninius diskus „Maxell CD-R“ su įtariamojo A. I. apklausų garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Daiktinius įrodymus, saugomus LR STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje, A. J. g. 6, Vilniuje:

1) kompiuterinį kietą diską „MAXTOR DiamondMax 22“, serijinis numeris –„9QM1WAY6“, su duomenų kopija, padaryta atliekant LR ŪM Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktorės N. P. darbo kabinete Nr. 402 paimto nešiojamo kompiuterio „IBM thinkpad X41“ apžiūrą;

2) kompiuterinį kietą diską „MAXTOR DIAMOND MAX 22“, serijinis Nr. „9QMZDFE7“ su duomenų kopija, padaryta atliekant A. I. kompiuterio apžiūrą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.