- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-19
- Bylos Nr.
- 2A-40-781/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21507-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- UAB „Molesta“
- Atsakovas
- UAB „Tector“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Molesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Molesta“ ieškinį atsakovui UAB „Tector“ dėl netesybų priteisimo ir preliminaraus sprendimo peržiūrėjimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Molesta“ (toliau - ieškovas) dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Tector“ (toliau - atsakovas) 35 600 Lt netesybų, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2011 m. gruodžio 29 d. sudarė Subrangos sutartį Nr. 91sub/11 (toliau - Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti Sutarties prieduose numatytus apdailos darbus objekte Universiteto g. 14/L. S. Gucevičiaus g. 2 ir Universiteto g. 12, Vilniuje. Vadovaujantis Sutarties 3.1 p. atsakovas įsipareigojo darbus pradėti 2012 m. sausio 10 d. ir baigti iki 2012 m. vasario 27 d., tačiau šalys 2012 m. vasario 15 d., 2012 m. balandžio 5 d. bei 2012 m. gegužės 2 d. sudarė papildomus susitarimus Nr. 1, 2, 3 dėl papildomų darbų, kuriuos atsakovas turėjo baigti iki 2012 m. birželio 15 d. Ieškovas paaiškino, jog Sutarties 3.9 p. šalys susitarė, kad darbai yra užbaigti, kai pasirašomas Baigiamasis darbų atlikimo aktas. Sutarties 10.1 p. numatė, jog atsakovui neatlikus Sutartyje numatytų darbų šalių sutartais terminais, jis privalo mokėti ieškovui 400 Lt dydžio baudą už kiekvieną pavėluotą baigti darbus dieną. Atsakovas Baigiamąjį darbų atlikimo aktą parengė 2012 m. rugpjūčio 16 d., tačiau ieškovas galėjo priimti ir faktiškai priėmė darbus 2012 m. rugsėjo 12 d., todėl ieškovas atsakovui paskaičiavo 35 600 Lt dydžio netesybas už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 15 d. iki 2012 m. rugsėjo 12 d. 2012 m. gruodžio 28 d. ieškovas pretenzija informavo atsakovą apie netinkamą įsipareigojimų vykdymą bei išrašė sąskaitą – faktūrą Nr. 990 minėtai sumai. Pažymėjo, kad atsakovas priskaičiuotų netesybų neginčijo, tačiau jų nesumokėjo. Papildomai nurodė, jog ieškovo reikalavimo pagrįstumą patvirtina ir tiesioginio objekto užsakovo UAB „AAA Cathedral Square Hotel“ už nesavalaikį objekto baigimą priskaičiuoti delspinigiai bendrai 778 424 Lt sumai. Ieškovas paaiškino, jog šalys Sutartyje nenustatė specialaus termino, per kurį ieškovas turi pareikšti reikalavimą dėl netesybų, tiesioginis objekto užsakovas pareiškė ieškovui reikalavimą dėl netesybų 2012 m. gruodžio 18 d., ieškovo teisė į ieškinį atsirado 2012 m. gruodžio 28 d., kai ieškovas išrašė atsakovui sąskaitą – faktūrą dėl netesybų apmokėjimo, todėl, ieškovo nuomone, ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 2 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 35 600 Lt netesybų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2013 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 534 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Šalies argumentai
Atsakovas teismui 2013 m. liepos 26 d. pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminarų sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad darbus pagal Sutartį baigė laiku. Paaiškino, jog darbai buvo vykdomi nuo 2012 m. sausio 10 d. iki 2012 m. birželio 15 d. Kiekvieną mėnesį atsakovas teikė ieškovui Pažymas apie per mėnesį atliktus darbus ir su ieškovu pasirašydavo Atliktų darbų priėmimo aktus, kurie patvirtina, kad darbai buvo atlikti laiku ir tinkamai, o ieškovas priėmė iš atsakovo jo visus atliktus darbus be pretenzijų. Pažymėjo, jog 2012 m. birželio 15 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyti Pažyma apie 2012 m. birželio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus bei trys Atliktų darbų priėmimo aktai Nr. 18, 19 ir 20. Ieškovas, pasirašydamas nurodytus aktus, priėmė visus pagal Sutartį numatytus ir atsakovo atliktus darbus, o vėliau jokie papildomi darbai nebuvo atliekami. Atsakovas nurodė, kad Baigiamojo darbų atlikimo akto priėmimą privalėjo organizuoti ieškovas, tačiau jis savo pareigos laiku ir tinkamai nevykdė, vilkino galutinį atsiskaitymą su atsakovu, nes pagal Sutarties 5.7 p. ieškovas buvo sulaikęs 10 proc. nuo kas mėnesį patvirtintų darbų vertės. Pažymėjo, jog po Baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo ieškovas per 15 dienų privalėjo sumokėti visas sulaikytas sumas, todėl jam buvo finansiškai naudinga vilkinti jo priėmimą. Atsakovas paaiškino, kad ieškovas galutinį atsiskaitymą vilkino iki 2012 m. gruodžio 4 d., kai buvo kreiptasi į teismą ir skola buvo išieškota priverstinai. Nurodė, jog ieškovo netinkamas įsipareigojimų vykdymas prieš tiesioginį objekto užsakovą neturi jokio priežastinio ryšio su atsakovo veiksmais, nes papildomi susitarimai tarp šalių buvo pasirašyti jau tada, kai ieškovas buvo pažeidęs įsipareigojimų vykdymo terminą prieš užsakovą. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ieškinyje reiškiamam reikalavimui, kadangi ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2012 m. birželio 15 d., tačiau ieškinį pareiškė tik 2013 m. birželio 26 d., t.y. praėjus senaties terminui už visą ieškovo netesybų skaičiavimo laikotarpį. Nesutiko su ieškovo teiginiu, kad ieškinio senaties terminą reikia pradėti skaičiuoti nuo 2012 m. gruodžio 28 d. surašytos pretenzijos.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriame palaikė savo reikalavimus ir prašė Vilniaus miesto apylinkė teismo 2013 m. liepos 2 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas atsiliepime į prieštaravimus iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, kad darbų pabaiga laikoma 2012 m. rugsėjo 12 d., kai buvo pasirašytas Baigiamasis darbų atlikimo aktas, o ne 2012 m. birželio 15 d. Pažymėjo, jog faktinis darbų atlikimas nėra tapatus Sutarties įvykdymui. Paaiškino, jog atsakovas be faktinio darbų atlikimo turėjo perduoti ir visą su Sutarties vykdymu susijusią dokumentaciją. Pažymėjo, jog jei teismas laikytų ieškinio senaties terminą praleistą, prašė jį atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Paaiškino, kad jeigu tiesioginis objekto užsakovas nebūtų pareiškęs reikalavimo dėl netesybų, ieškovas taip pat galimai nebūtų reiškęs pretenzijų dėl netesybų atsakovui, nes reikalauti netesybų yra ieškovo teisė, o ne pareiga.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 24 d. galutiniu sprendimu panaikino 2013 m. liepos 2 d. preliminarų sprendimą ir ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad kiekvieną mėnesį atsakovas teikė ieškovui Pažymas apie per mėnesį atliktus darbus ir su ieškovu pasirašydavo Atliktų darbų priėmimo aktus, kaip tai numatyta Subrangos sutarties 4.1 p. 2012 m. birželio 15 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyti Pažyma apie 2012 m. birželio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus bei trys Atliktų darbų priėmimo aktai Nr. 18, 19 ir 20. Ieškovas 2012 m. birželio 15 d. priėmė atsakovo atliktus darbus bendrai 269 528,07 Lt sumai, kuri sutampa su Baigiamajame darbų atlikimo akte nurodyta visų atliktų darbų kaina. Baigiamasis darbų atlikimo aktas pasirašytas 2012 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas po 2012 m. birželio 15 d. būtų vykdęs ieškovui papildomus darbus ar šalinęs kažkokius darbų trūkumus, ieškovas to neginčijo, pripažino, jog visi Subrangos sutartyje bei papildomuose susitarimuose numatyti darbai faktiškai buvo atlikti 2012 m. birželio 15 d., be to ieškovas per visą Sutarties vykdymo laikotarpį nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ar atliekamų darbų trukmės. Todėl teismas padarė išvadą, kad nebuvo jokių kliūčių šalims pasirašyti Baigiamąjį darbų atlikimo aktą iš karto arba per kuo trumpiausią terminą po faktiškai atliktų darbų pabaigos, t. y. 2012 m. birželio 15 d. Teismas pažymėjo, jog nors nebuvo jokių kliūčių, Baigiamąjį darbų atlikimo aktą 2012 m. rugpjūčio 16 d. paruošė atsakovas, o ieškovas jį patvirtino tik 2012 m. rugsėjo 12 d. ir nepaaiškino bei neįrodė tokio delsimo priežasčių. Teismas nusprendė, kad Baigiamasis darbų atlikimo aktas atsakovo atžvilgiu buvo tik formalumas, kurio priėmimo organizavimu turėjo rūpintis ieškovas, tačiau pažeidė savo prievolę, dėl ko atsakovui kilo neigiamų padarinių. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovas 2012 m. gruodžio 28 d. reikalavimą dėl netesybų atsakovui siuntė tik 2013 m. kovo 27 d., kurį atsakovas gavo 2013 m. balandžio 4 d. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas atsakovui būtų siuntęs 2012 m. gruodžio 28 d. sąskaitą-faktūrą, o atsakovas nurodė, kad gavo ją kartu su ieškovo 2013 m. birželio 26 d. ieškiniu nagrinėjamoje byloje, todėl teismas sprendė, kad toks ieškovo elgesys laikytinas nesąžiningu bei pažeidžiančiu bendradarbiavimo principą. Teismas konstatavo, kad ieškovo Sutarties nuostatų aiškinimas pažodžiui laikytinas nesąžiningu bei suteikiantis ieškovui nepagrįstą pranašumą atsakovo atžvilgiu, dėl to ieškovo reikalavimas dėl netesybų priteisimo iš atsakovo atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, jog ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2012 m. rugsėjo 12 d., t.y. pasirašydamas baigiamąjį darbų atlikimo aktą, todėl nuo tos dienos ieškovas turėjo šešių mėnesių terminą savo teisėms apginti ir pareikšti ieškinį. Nustatė, jog ieškovo ieškinys atsakovui Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas 2013 m. birželio 27 d., t.y. praleidus nustatytą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, todėl teismas ieškovo ieškinį atmetė ir šiuo pagrindu. Teismas nurodė, kad ieškovas, prašė senaties terminą atnaujinti, kadangi terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tačiau teismas sprendė, jog aplinkybė, kad tiesioginis objekto užsakovas pareiškė ieškovui reikalavimus dėl netesybų, nepripažintina svarbia termino praleidimo priežastimi, kadangi teisiniai santykiai, susiklostę tarp ieškovo ir tiesioginio objekto užsakovo UAB „AAA Cathedral Square Hotel“, yra atskiri bei nėra susiję su teisiniais santykiais, atsiradusiais tarp ieškovo ir atsakovo. Teismas nustatė, kad ieškovo vadovu nuo 2010 m. lapkričio 19 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d. buvo V. U., o nuo 2012 m. lapkričio 29 d. išrinktas naujas vadovas V. J., todėl sprendė, jog naujas ieškovo vadovas turėjo pakankamai laiko susipažinti su ieškovo veikla bei tinkamai įgyvendinti ieškovo teises, t.y. pateikti ieškinį nepraleidus ieškinio senaties termino. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo prašymą dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo teismas atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad galutinė sutartinių įsipareigojimų įvykdymo data, su kuria sutinka ir pats atsakovas, yra 2012 m. rugsėjo 12 d. Pažymėjo, kad faktinis darbų atlikimas nėra tapatus sutarties įvykdymui, nes sutartyje įsakmiai yra nurodyta, kada sutartis laikoma baigta, t.y. pasirašius Baigiamąjį darbą atlikimo aktą, todėl skirtingai ir kitaip traktuoti Sutarties nuostatas pagrindo nėra. Nurodė, kad pagal sutarties 4.8 p. subrangovas laikomas tinkamai įvykdęs sutartį, kai pasirašomas Baigiamasis darbų atlikimo aktas, be to, subrangovas įsipareigojo perduoti ir visus lydinčius dokumentus Genrangovui. Šiuo atveju ši pareiga tenka atsakovui. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovo pareigos perduoti dokumentaciją. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, jog iki Baigiamojo atliktų darbų akto pasirašymo atsakovas būtų perdavęs visą privalomą pagal Sutartį dokumentaciją. Atkreipė dėmesį, kad šalys Sutartyje buvo nustačiusios darbų perdavimo tvarką, o teismas konstatavo, kad Sutartis to nenumatė, todėl nepagrįstai vadovavosi CK nuostatomis ir nepagrįstai perkėlė priėmimo ir perdavimo organizavimo pareigą ieškovui. Pažymėjo, kad ir pats atsakovas pripažino, jog kaip ir reikalavo Sutarties nuostatos, jis rengė Baigiamąjį darbų aktą, kas reiškia, kad jis pripažino pareigą organizuoti atliktų darbų perdavimą-priėmimą. Ieškovas taip pat nesutinka su teismo išvada, jog jis nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2013 m. rugsėjo 12 d. nepagrįstai vilkino Baigiamojo atliktų darbų akto pasirašymą, kadangi prieš jį pasirašant reikia patikrinti, ar neatsirado atliktų darbų defektų, atliktus darbus turi priimti ir objekto užsakovas, turi būti sutikrinami finansiniai duomenys ir galutinė Sutarties kaina, ir pan., todėl Baigiamojo akto patvirtinimas nepraėjus net mėnesiui negali būti vertinamas kaip vilkinimas. Apeliantas nurodė, kad nei Sutartis, nei joks teisės aktas nenustato termino, per kurį ieškovas privalėjo informuoti atsakovą apie pareikštas netesybas, o kadangi sutartį pasirašiusios šalys žino sutarties nuostatas, žino, jog darbų atlikimo terminas yra esminė sutarties sąlyga, žino, jog yra numatytos netesybos už Sutarties terminų pažeidimą, todėl aplinkybė, kada atsakovas sužinojo apie paskaičiuotas netesybas, jų priteisimui ir šiam ginčui neturi jokios reikšmės ir įtakos. Ieškovas nurodė, kad tiesioginis objekto užsakovas UAB „Cathedral Square Hotel“ už nesavalaikį objekto baigimą priskaičiavo delspinigius, kuriuos įskaitė kaip priešpriešinius vienarūšius reikalavimus ir neatsiskaitė su ieškovu už atliktus darbus. Pažymėjo, kad ieškovas dėl to patyrė realią tiesioginę žalą, kurią iš dalies turi atlyginti ir atsakovas. Nurodė, kadangi atsakovas praleido sutarties vykdymo terminą ir dėl to sutartis liko tinkamai neįvykdyta, sutartyje šalys nenustatė specialaus termino per kurį ieškovas turi reikšti reikalavimą dėl netesybų, tiesioginis objekto užsakovas pareiškė ieškovui reikalavimą dėl netesybų tik 2012 m. lapkričio 15 d., ieškovo teisė į ieškinį atsirado 2012 m. gruodžio 28 d., kai ieškovas išrašė atsakovui sąskaitą faktūrą netesyboms apmokėti, todėl ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido. Apeliantas taip pat nurodė, kad jei teismas manytų, jog visgi senaties terminas yra praleistas, tai jis turėtų būti atnaujintas, kaip praleistas dėl svarbių priežasčių. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus į bylą rašytinius įrodymus, šalių tikrąją valią, išdėstytus argumentus ir šalių paaiškinimus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. galutinį sprendimą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas niekada nepripažino, jog darbus jis atliko ne laiku ar kitaip pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, numatytus Sutartyje. Atsakovas mano, kad teismas padarė logiškas ir teisingas išvadas, aiškindamas sutartį atsižvelgė į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, šalių elgesį vykdant Sutartį, kitas reikšmingas aplinkybes, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalies atžvilgiu. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą rėmėsi argumentais, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, pateiktuose pirmosios instancijos teismui. Atsikirsdamas į atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius nurodė, kad pagal ieškovą Baigiamąjį darbų atlikimo aktą šalys turėjo pasirašyti iš karto po darbų atlikimo, tačiau tai neįgyvendinama pagal sutarties prievolės esmę, nes, kaip pats ieškovas teigė, po atsakovo darbų atlikimo ieškovas turėjo atlikti darbų patikrą ir tik tada pasirašyti Baigiamąjį darbų atlikimo aktą. Taigi Baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo data priklauso ne nuo atsakovo, o nuo ieškovo bendradarbiavimo ir tinkamo bei savalaikio savo įsipareigojimų vykdymo. Pažymėjo, kad ieškovas nenurodė nei vieno Sutarties punkto, iš kurio pareiga dėl darbų priėmimo ir perdavimo organizavimo pareigų atsirastų atsakovui ir kaip darbų priėmimą už ieškovą galėjo atlikti atsakovas. Taigi, pareigą organizuoti baigiamąjį atliktų darbų priėmimą ir priimti darbus, ieškovas neįvykdė iki 2012 m. rugpjūčio 16 d., todėl jis negali remtis tuo, kad neva atsakovas pažeidė sutartį, nes pats ieškovas nevykdė pareigos priimti darbus tinkamai. Atsakovas mano, kad teismas padarė teisingą išvadą, jog Baigiamasis darbų atlikimo aktas pasirašytas tik 2012 m. rugpjūčio 16 d. dėl ieškovo kaltės, todėl nėra jokio pagrindo reikalauti iš atsakovo numatytų netesybų, nes nėra jokios atsakovo kaltės dėl darbų vėlavimo. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo teisės normų aiškinimu, reglamentuojančiu senaties termino eigos pradžią ir eigą. Mano, kad šiam nepagrįstam ieškiniui jau yra suėjęs šešių mėnesių senaties terminas, nes teisė į ieškinį dėl netesybų ieškovui atsirado nuo 2012 m. birželio 15 d. Be to, nurodė, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog santykiai tarp tiesioginio užsakovo pretenzijos ieškovui neturi jokio priežastinio ryšio su atsakovo veiksmais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2011 m. gruodžio 29 d. sudarė Subrangos sutartį Nr. 91sub/11, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti sutarties prieduose numatytus apdailos darbus objekte, esančiame Universiteto g. 14/L. S. Gucevičiaus g. 2 ir Universiteto g. 12, Vilnius (b.l. 7-18). Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad atsakovas darbų vykdymą pradeda 2012 m. sausio 10 d. ir užbaigia 2012 m. vasario 27 d. (b.l. 9). Šalys 2012 m. gegužės 2 d. papildomu susitarimu Nr. 3 prie Sutarties susitarė pratęsti darbų pabaigą iki 2012 m. birželio 15 d. (b.l. 26). Pagal Sutarties 4.8. punktą užbaigus sutartinius darbus, jie perduodami ieškovui pasirašant Baigiamųjų darbų atlikimo aktą (b.l. 10). Atsakovui pagal abiejų šalių suderintus darbų terminus neatlikus Sutartyje numatytų darbų, jis privalo mokėti ieškovui po 400 Lt baudą nuo Sutarties sumos už kiekvieną pavėluotą baigti darbus dieną įrodžius atsakovo kaltę (Sutarties 10.1. punktas, b.l. 17). 2012 m. gruodžio 28 d. reikalavimu ieškovas informavo atsakovą apie netinkamą įsipareigojimų vykdymą – vėlavimą atlikti darbus, bei pareikalavo sumokėti 35 600 Lt netesybų (b.l. 28).
Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl ieškovo reikalavimo sumokėti jam 35 600 Lt netesybas pagrįstumo bei teisėtumo.
Ieškovas apeliaciniame skunde, visų pirma, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas ieškinį teismui pateikė praleidęs šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Anot jo, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2012 m. gruodžio 28 d., t.y. nuo reikalavimo atsakovui dėl netesybų sumokėjimo surašymo. Atsakovo gi teigimu, ieškinio senaties terminas, nurodytas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte turi būti skaičiuojamas nuo 2012 m. birželio 15 d. ieškovui sužinojus apie savo pažeistas teises. Byloje aktualu pažymėti, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2009-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009). Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą, teisė nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškininės senaties terminą. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista (tokia situacija civilinės teisės teorijoje vadinama ,,miegančios teisės” doktrina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000).
Byloje nustatyta, kad ieškinį dėl netesybų pagal rangos sutartį priteisimo už prievolės įvykdymo termino praleidimą laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 15 d. (sutarta darbų atlikimo data) iki 2012 m. rugsėjo 12 d. (ieškovo teigimu ši diena turi būti laikoma Sutarties įvykdymo diena, kadangi buvo pasirašytas Baigiamųjų darbų atlikimo aktas) ieškovas pateikė 2013 m. birželio 27 d. (b.l. 1). Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, 6 mėnesių ieškinio senaties terminas netesyboms išieškoti prasidėjo kitą dieną po to, kai atsakovas turėjo atlikti darbus, nes būtent tą dieną ieškovas galėjo ir turėjo suvokti apie jo teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju ginčo šalys rangos darbų atlikimo terminus ir netesybas už šių terminų praleidimą buvo aptarę sutartyje, todėl ieškovui apie jo teisės pažeidimą buvo žinoma sutartyje nurodytų terminų pažeidimo dieną, o būtent – 2012 m. birželio 15 d. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija mano, kad ieškovas klysta teigdamas, jog jo teisė į netesybas atsirado tuomet, kai jis išrašė 2012 m. gruodžio 28 d. reikalavimą atsakovui. Ieškovas nepagrįstai ieškinio senaties terminą netesyboms išieškoti iš atsakovo sieja su objektų užsakovų - UAB „AAA Cathedral Square Hotel“, pareikštomis pretenzijomis ieškovui dėl laiku neatliktų darbų, kadangi atsakovas nėra ieškovo ir UAB „AAA Cathedral Square Hotel“ teisinių santykių dalyviu, o atsakovo darbų atlikimo terminus numato būtent ieškovo ir atsakovo sudaryta Sutartis. Todėl pagal Sutartį ieškinio senatis netesyboms prasidėjo 2012 m. birželio 15 d., ir skaičiuotina už kiekvieną pavėluotą perduoti darbus dieną iš naujo. Ieškovas pats netesybas skaičiuoja iki 2012 m. rugsėjo 12 d., t.y. pripažįsta, jog šią dieną buvo įvykdyta Sutartis. Ieškovas ieškinį pareiškė tik 2013 m. birželio 27 d., todėl konstatuotina, jog jis praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą netesyboms išieškoti. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškinio senaties termino ieškiniui pareikšti praleidimą, tačiau nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2012 m. rugsėjo 12 d. pasirašęs Baigiamųjų darbų atlikimo aktą. Kaip nurodyta anksčiau, ieškovui apie jo teisės pažeidimą buvo žinoma sutartyje nurodytų terminų pažeidimo dieną, o būtent – 2012 m. birželio 15 d., todėl ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo šios dienos, o ne nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. Tačiau net ir nustačius šį netikslumą, tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio senaties termino praleidimo.
Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai neatnaujino praleisto ieškinio senaties termino. Ieškovas prašymą dėl senaties termino atnaujinimo motyvavo tuo, kad tiesioginiam užsakovui UAB „AAA Cathedral Square Hotel“ nepateikus ieškovui reikalavimo dėl netesybų, ieškovas taip pat nereikalautų netesybų iš atsakovo, taip pat it tuo, kad įmonėje įvykusi vadovų kaita ir finansinės problemos neleido jam savalaikiai kreiptis į teismą. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog užsakovas ieškovui priskaičiavo netesybas už pavėluotą objekto užbaigimą neturi reikšmės ieškinio senaties termino skaičiavimui ieškovo reikalavimui į atsakovą bei nesudaro pagrindo pripažinti šią aplinkybę svarbia senaties termino praleidimo priežastimi, kadangi užsakovo teisė reikalauti netesybų iš ieškovo ir ieškovo teisė reikalauti netesybų iš atsakovo nėra tarpusavyje susiję ir viena kitos neįtakoja. Taip pat vertintina, jog ieškovo vadovų pasikeitimas pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo pripažintas svarbia senaties termino praleidimo priežastimi. Nustatyta, kad ieškovo vadovas pasikeitė 2012 m. lapkričio 29 d. (b.l. 104), todėl ieškovas turėjo pakankamai laiko perimti bendrovės finansinius dokumentus, susipažinti su įmonės finansine padėtimi ir pateikti ieškinį teismui. Tokiu būdu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visos ieškovo nurodomos senaties termino praleidimo priežastys priklausė nuo jo paties valios, ir objektyvių priežasčių, kliudžiusių laiku pareikšti ieškinį, nėra (CPK 178 straipsnis).
Pasisakant dėl netesybų pagal Sutartį pažymėtina, kad ginčo, jog tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip statybos rangos, byloje nėra. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). CK 6.684 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį. Rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga (CK 6.652 straipsnio 1 dalis). Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino ir už tarpinių terminų pažeidimą (CK 6.652 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad statybos rangos prievoliniams santykiams taip pat taikomos prievolių teisės bendrosiose nuostatose įtvirtintos prievolės šalių pareigos. CK 6.38 straipsnyje reglamentuota, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.
Ieškovas savo reikalavimus kildina iš atsakovo pareigos iki 2012 m. birželio 15 d. užbaigti darbus, o Sutartį įvykdęs tik 2012 m. rugsėjo 12 d., atsakovas privalo sumokėti ieškovui 35 600 Lt netesybas, apskaičiuotas nuo 2012 m. birželio 15 d. iki 2012 m. rugsėjo 12 d.
Pagal Sutarties 3.9.1. punktą subrangovas (atsakovas) laikomas tinkamai įvykdęs Sutartį, kuomet užbaigiami sutartiniai darbai ir šalys pasirašo Baigiamąjį darbų atlikimo aktą (b.l. 9). Iš byloje esančio Baigiamojo darbų atlikimo akto matyti, kad jis buvo parengtas 2012 m. rugpjūčio 16 d., tačiau ieškovo patvirtintas tik 2012 m. rugsėjo 12 d. (b.l. 130). Sutarties 10.1. punktu šalys susitarė, kad atsakovui pagal abiejų šalių suderintus darbų terminus neatlikus Sutartyje numatytų darbų, jis privalo mokėti ieškovui po 400 Lt baudą nuo Sutarties sumos už kiekvieną pavėluotą baigti darbus dieną įrodžius atsakovo kaltę (b.l. 17). Apeliaciniame skunde ieškovas neginčija ir neįrodinėja, kad po 2012 m. birželio 15 d. atsakovas būtų vykdęs Sutartimi sulygtus darbus, tačiau nurodo, kad faktinis darbų atlikimas nėra tapatus Sutarties įvykdymui, todėl Sutarties įvykdymu turi būti pripažintina 2012 m. rugsėjo 12 d., kuomet buvo pasirašytas Baigiamasis darbų atlikimo aktas, o ne faktinių darbų atlikimo data. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia ieškovo pozicija.
Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad Sutarties 10.1. punktas baudos sumokėjimą sieja su atsakovo vėlavimo baigti darbus, o ne įvykdyti Sutartį, nustatymu. Teisėjų kolegijos manymu, kitoks Sutarties aiškinimas reikštų formalų Sutarties interpretavimą, kas pažeistų atsakovo turtinius interesus, o ieškovui suteiktų galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme nesirėmė aplinkybe, kad atsakovas laiku – iki 2015 m. birželio 15 d. - neįvykdė sutartų darbų, o netesybų reikalavimą siejo tik su Baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymu. 2012 m. birželio 15 d. šalys pasirašė Pažymą apie 2012 m. birželio mėnesį atliktus darbus bei Atliktų darbų priėmimo aktus Nr. 18, Nr. 19, Nr. 20 (b.l. 81-84). Taigi, šalys tinkamai įformino atskiro etapo darbų perdavimą. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovas po nurodytos datos vykdytų Sutartimi sulygtus darbus. Todėl konstatuotina, jog atsakovas iki 2012 m. birželio 15 d. buvo atlikęs visus darbus pagal Sutartį, ir ieškovas nuo šios datos galėjo naudotis darbų rezultatais.
Baigiamojo darbų atlikimo akto, patvirtinančio Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, pasirašymas 2012 m. rugsėjo 12 d. nesuponuoja atsakovo pareigos mokėti 35 600 Lt netesybas ieškovui, kadangi, visų pirma, ši aplinkybė nepaneigia darbų savalaikio atlikimo, be to, byloje nustatytų aplinkybių kontekste Baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymas atsakovui įvykdžius visus darbus vertintinas kaip turintis reikšmę vykdant atsiskaitymą su atsakovu už atliktus darbus, o ne netesybų pagal Sutarties 10.1. punktą skaičiavimui.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas vilkino Baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymą nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2013 m. rugsėjo 12 d. Vadovaujantis Sutarties 4.9. punktu ieškovas, gavęs Baigiamąjį darbų atlikimo aktą, per 5 kalendorines dienas turi patikrinti darbų atitikimą Sutarties reikalavimams, ir jį pasirašyti. Taigi ieškovas, pagal sutartį turintis 5 kalendorines dienas darbų atlikimui patikrinti, beveik mėnesį nepasirašydamas atsakovo parengto dokumento, negali teisintis reikalingumu patikrinti atliktų darbų kokybę, finansinius duomenis ir pan. Be to, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad būtent ieškovas turėjo finansinį suinteresuotumą kuo ilgiau nepasirašinėti Baigiamojo darbų atlikimo akto, kaip sukeliančio jam prievolę atsiskaityti su atsakovu už jo atliktus darbus (Sutarties 5.7. punktas). Tuo tarpu atsakovo interesais buvo kuo greičiau gauti atlyginimą už Sutarties įvykdymą.
Šalių pasirašyta sutartis įsakmiai nenurodo, kas iš jų turi pareigą rengti Baigiamąjį darbų atlikimo aktą. Todėl vadovaujantis CK 6.694 straipsnio 2 dalimi darytina išvada, kad darbų priėmimo organizavimu turi rūpintis ieškovas. Tai, kad atsakovas nagrinėjamu atveju buvo perengęs Baigiamąjį darbų atlikimo aktą nepaneigia ieškovo pareigos rūpintis darbų organizavimu. Kadangi iš byloje esančių aplinkybių matyti, jog ieškovas turėjo finansinių sunkumų ir negalėjo iš karto atsiskaityti su atsakovu pagal Sutartį, pripažintina, kad ieškovas sąmoningai delsė organizuoti darbų priėmimą bei Baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymą (b.l. 127, 134). Ši aplinkybė dar kartą patvirtina ieškovo motyvą delsti perimti darbus bei minėtą išvadą, kad Baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo data negalima vadovautis nustatant tikrąją darbų užbaigimo dieną.
Ieškovas apeliaciniame skunde apeliuoja į ieškovo pareigą užbaigus sutartinius darbus, juos perduoti ieškovui surašant Baigiamąjį darbų perdavimo-priėmimo aktą pateikiant reikalingą normatyvinę dokumentaciją, statybos darbų žurnalą, gaminių sertifikatus ir pasus. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismu konstatavusiu, kad jis neįrodė atsakovo pareigos perduoti dokumentaciją. Sutiktina su ieškovu, kad Sutarties 7.25. punktas numato atsakovo pareigą užbaigus sutartinius darbus ir surašant Baigiamąjį darbų atlikimo aktą perduoti ieškovui visą techninę dokumentaciją. Tačiau byloje nustačius, kad byloje nėra įrodymų apie sutartinių darbų atlikimą po 2012 m. birželio 15 d., aplinkybė, kada buvo perduoti minėti dokumentai ieškovui neturi lemiamos reikšmės.
Ieškovas, siekdamas įrodyti reikalavimų pagrįstumą, rėmėsi užsakovo UAB „AAA Cathedral Square Hotel“ 2012 m. spalio 25 d. ir 2012 m. lapkričio 15 d. raštais ieškovui, kuriuose užsakovas reiškė ieškovui pretenzijas dėl darbų vėlavimo (b.l. 30-33). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog tiesioginis objekto užsakovas pareiškė pretenzijas ieškovui dėl pavėluoto darbų atlikimo, priskaičiavo delspinigius ir juos įskaitė kaip vienarūšius priešpriešinius reikalavimus, niekaip nesusijusi su ieškovo teise pareikšti atsakovui ieškinį dėl netesybų išieškojimo, kadangi tarp ieškovo ir užsakovo susiklostę sutartiniai santykiai neįtakoja ginčo šalių teisių ir prievolių, kilusių Sutarties pagrindu.
Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškinio aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Pripažįsta, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 straipsniai). Todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, spręstinas klausimas dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme už teisines paslaugas patyrė 1 500,00 Lt išlaidų (b.l. 168, 169). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punktą, priteisia 434,43 Eur (1 500,00 Lt).
Ieškovui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi buvo atidėtas 1 068 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki civilinės bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (b.l. 158). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą, pažymi, kad informacinės Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 3 d. ieškovui buvo iškelta restruktūrizavimo byla; 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, tačiau ši nutartis nėra įsiteisėjusi. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Atsižvelgiant į faktinę situaciją bei teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad 1 068,00 Lt žyminis mokestis neturi būti mokamas ar išieškomas dėl nutartyje nurodytų aplinkybių, nes dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovas įstatymu yra atleistas nuo žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Molesta“ (į.k. 167553831) atsakovo UAB „Tector“ (į.k. 124130843) naudai 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 centus) (1500 Lt) išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.