Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2023-10-20 · Civilinė byla Nr. e2-2793-864/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-10-20
Bylos Nr.
e2-2793-864/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00994-2023-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Metasistemos“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Verslo žinios“
Advokatai
Paulius Galubickas, Eglė Zemlytė, Giedrė Rimkūnaitė-Manke
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2793-864/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00994-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 2.6.18.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Metasistemos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo žinios“ dėl autorių teisių pažeidimo ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Metasistemos“ (toliau ir ieškovė) ieškiniu atsakovei UAB „Verslo žinios“ (toliau ir atsakovė) prašo iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 2 450 Eur kompensaciją, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindžia aplinkybėmis, kad :

1.1. Ieškovė yra informacinių technologijų įmonė, kuri yra sukūrusi personalo valdymo sistemą HCM.LT (www.hcm.lt). HCM.LT yra daugiafunkcinis produktas, kuris apima personalo informacijos, dokumentų automatizavimo, atostogų, komandiruočių, darbo tvarkų, elektroninių dokumentų pasirašymo valdymą ir pan. (toliau – HCM.LT). Į HCM.LT yra integruotas ir atostogų valdymo įrankis, skirtas atostogoms tvirtinti. Atostogų valdymo įrankis taip pat funkcionuoja ir ne kaip HCM.LT dalis, bet kaip atskiras produktas, e-atostogos.lt (toliau – E-atostogos). Paaiškina, kad galimybė naudotis HCM.LT yra suteikiama tik pasirašant nuomos sutartį su ieškove, o norint naudotis E-atostogos pakanka sutikti su E-atostogos „Privatumo politika“ ir „Paslaugų teikimo sąlygomis“ varnelės paspaudimu.

1.2. 2021 m. balandžio 24 d. ieškovė su atsakove sudarė HCM.LT programinės įrangos nuomos sutartį Nr. 2021-03-24/1 (toliau – Sutartis). Analogišką HCM.LT programinės įrangos nuomos sutartį Nr. 2021-03-24/2 ieškovė sudarė ir su UAB „LEXNET“, kuriai vadovauja tas pats asmuo, kaip atsakovei, ir kurios, ieškovės žiniomis, akcininkai yra tie patys asmenys, kaip ir atsakovės. Sutarties pagrindu, ieškovė atsakovei išnuomojo šiuos HCM.LT modulius: (i) personalo informacijos valdymo modulį, (ii) e-atostogų modulį, (iii) e-dokumentų pasirašymo modulį ir (iv) integracijos su VVS Rivile modulį. Sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovė atsakovę taip pat prijungė pasibandymui ir prie e-komandiruočių modulio, taigi atsakovė naudojosi ir e-komandiruočių moduliu.

1.3. 2023 m. kovo 21 d. ieškovė sužinojo, kad atsakovė pradėjo siūlyti naują produktą, atostogų planavimo įrankį – „BOND HR ASSISTANT“ (https://hrasistentas.lt) (toliau – Bond HR Assistant). Ieškovė, palyginusi HCM.LT atostogų modulį E-atostogos, kuriuo naudojosi atsakovė ir susijęs asmuo UAB „LEXNET“, su atsakovės neva sukurtu Bond HR Assistant, pamatė akivaizdžius abiejų produktų panašumus: atkartojamas funkcionalumas, vartotojo sąsajos elementų išdėstymas, pavadinimai, pranešimų tekstai, ataskaitos, klaidų ir pranešimų tekstai. Ieškovė taip pat pastebėjo, kad Bond HR Assistant „Paslaugų naudojimo sąlygos“ buvo nukopijuotos nuo ieškovės E-atostogos „Paslaugų teikimo sąlygų“. Bond HR Assistant „Paslaugų naudojimo sąlygose“ iš esmės buvo pakeisti tik sistemos ir paslaugų teikėjo pavadinimai, nuosekliai perfrazuoti keli žodžiai (iš „platforma“ į „HR asistentas“, iš „nuoma“ į „prenumerata“). Likęs tekstas, kuriame aprašytas ieškovės verslo modelis, paslaugų teikimo sąlygos, šalių teisės ir pareigos, intelektinės nuosavybės teisės, duomenų tvarkymo nuostatos, konfidencialumo reikalavimai ir kt., buvo nuplagijuotas, įskaitant ir pačią sutarties struktūrą.

1.4. Ieškovė taip pat palygino Bond HR Assistant „Paslaugų naudojimo sąlygas“ ir E-atostogos „Paslaugų teikimo sąlygas“ viešai internete prieinamų įrankių pagalba: https://text-compare.com/ ir https://gotranscript.com/. Pastarųjų įrankių pagalba atliktas palyginimas dar aiškiau atspindi plagiato mastą. https://gotranscript.com/ įrankio analizės rezultatas – tarp šių dviejų sutarčių sąlygų yra daugiau nei 93 proc. sutaptis.

1.5. 2023 m. balandžio 3 d. atsakovė ir UAB „LEXNET“ informavo ieškovę apie sutarčių nutraukimą ir 2023 m. gegužės 4 d. sutartys buvo nutrauktos.

1.6. 2023 m. gegužės 12 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovei (toliau – Pretenzija). Pretenzijoje ieškovė pareiškė reikalavimus dėl Bond HR Assistant tapatumo HCM.LT bei nurodė, kad atsakovė neteisėtai panaudojo E-atostogos „Paslaugų teikimo sąlygas“ savo produkto Bond HR Assistant „Paslaugų naudojimo sąlygoms“ rengti. 2023 m. gegužės 26 d. ieškovė gavo atsakovės atsakymą į Pretenziją (toliau – Atsakymas), kuriuo iš esmės neigė savo veiksmų neteisėtumą. Dėl to, kad Bond HR Assistant „Paslaugų naudojimo sąlygos“ buvo nuplagijuotos nuo E-atostogos „Paslaugų teikimo sąlygų“, Atsakyme atsakovė nepakomentavo.

2. Ieškovės vertinimu, ji turi teisę reikalauti iš atsakovės kompensacijos dėl autorių teisių pažeidimo Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 83 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu. Teigia, jog E-atostogos „Paslaugų teikimo sąlygos“ yra originalus objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas, atitinkantis ATGTĮ 4 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatose numatytą autorių teisių objekto apibūdinimą, todėl jo atžvilgiu taikytina šiame įstatyme numatyta apsauga. Anot ieškovės, atsakovė atliko autorių teisių pažeidimą – be ieškovės leidimo neteisėtai atgamino ir panaudojo E-atostogos „Paslaugų teikimo sąlygas“ Bond HR Assistant „Paslaugų naudojimo sąlygoms“ rengti, ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovei 2 450 Eur kompensaciją bei procesines palūkanas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikti atsiliepimą į ieškovės ieškinį pateikė pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo. Pažymi, jog atsižvelgdama į nedidelę ginčo sumą bei įvertindama aplinkybę, jog atsakovės bylinėjimosi išlaidos ginantis nuo ieškovės pareikšto reikalavimo aptariamą nedidelę ginčo sumą ženkliai viršytų, pareiškia, kad ieškinį pripažįsta pilna apimtimi. Papildomai akcentuoja, kad šis pareikšto ieškinio pripažinimas: a) atsakovės yra atliekamas remiantis vien ekonomine logika, t. y. siekiant išvengti didesnių nei ginčo suma išlaidų patyrimo ir kartu siekiant sutaupyti šį ginčą nagrinėsiančio teismo išteklius; b) negali būti interpretuojamas kaip atsakovės sutikimas su kokiomis nors kitomis ieškovės pretenzijomis ar reikalavimais, nepatenkančiais į byloje pareikšto ieškinio dalyką.

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados.

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

5. Vadovaujantis CPK 140 straipsnio nuostatomis, teismas atsakovės rašytinį pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo priima, nesant pagrindo konstatuoti, kad ieškinio pripažinimas pažeistų imperatyvias įstatymo normas, viešąjį interesą ir kt.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra informacinių technologijų įmonė, kuri sukūrė daugiafunkcinį produktą - personalo valdymo sistemą HCM.LT (www.hcm.lt). HCM.LT, kuri apima personalo informacijos, dokumentų automatizavimo, atostogų, komandiruočių, darbo tvarkų, elektroninių dokumentų pasirašymo valdymą ir pan. (toliau – HCM.LT). Į HCM.LT yra integruotas ir atostogų valdymo įrankis, skirtas atostogoms tvirtinti. Atostogų valdymo įrankis taip pat funkcionuoja ir ne kaip HCM.LT dalis, bet kaip atskiras produktas, e-atostogos.lt (toliau – E-atostogos). Šių aplinkybių šalys neginčija.

7. Autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas (ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė ieškovės autorinių teisių neginčija, teismas pripažįsta, kad ieškovės sukurta personalo valdymo sistema HCM.LT yra autorių teisių objektas, saugomas pagal ATGTĮ nuostatas.

8. 2021 m. balandžio 24 d. ieškovė su atsakove sudarė HCM.LT programinės įrangos nuomos sutartį Nr. 2021-03-24/1 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovei išnuomojo šiuos HCM.LT modulius: (i) personalo informacijos valdymo modulį, (ii) e-atostogų modulį, (iii) e-dokumentų pasirašymo modulį ir (iv) integracijos su VVS Rivile modulį. Sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovė atsakovę taip pat prijungė pasibandymui ir prie e-komandiruočių modulio, taigi atsakovė naudojosi ir e-komandiruočių moduliu. 2023 m. kovo 21 d. ieškovė sužinojo, kad atsakovė pradėjo siūlyti naują produktą, atostogų planavimo įrankį – „BOND HR ASSISTANT“ (https://hrasistentas.lt) (toliau – Bond HR Assistant). Ieškovė, palyginusi HCM.LT atostogų modulį E-atostogos, kuriuo naudojosi atsakovė ir susijęs asmuo UAB „LEXNET“, su atsakovės neva sukurtu Bond HR Assistant, pamatė akivaizdžius abiejų produktų panašumus: atkartojamas funkcionalumas, vartotojo sąsajos elementų išdėstymas, pavadinimai, pranešimų tekstai, ataskaitos, klaidų ir pranešimų tekstai. Ieškovė taip pat pastebėjo, kad Bond HR Assistant „Paslaugų naudojimo sąlygos“ buvo nukopijuotos nuo ieškovės E-atostogos „Paslaugų teikimo sąlygų“. Šių aplinkybių šalys neginčija.

9. ATGTĮ 77 straipsnis reglamentuoja autorių teisių ir kitų teisių subjektų pažeistų teisių gynimo būdus. Autorių teisės, be kitų būdų, teismine tvarka gali būti apgintos priteisiant šių teisių turėtojui kompensaciją (ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Šis pažeistų teisių gynimo būdas yra plačiau reglamentuotas ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte. Ši materialiosios teisės norma nurodo, jog vietoj dėl ATGTĮ saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (vadinasi, ir autorių teisių subjektai) gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

10. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kompensacijos instituto paskirtis – apginti autoriaus teisių ir gretutinių teisių subjektų pažeistas teises, teisingai jiems atlyginant jų patirtus materialinio ir nematerialinio pobūdžio praradimus ir taip užtikrinant teisingą autorių ir gretutinių teisių subjektų pažeistų teisių gynimą, kai dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimo neįmanoma nustatyti padarytos žalos. Ginant intelektinės nuosavybės teises, svarbūs ne tik kompensaciniai, bet ir prevenciniai tikslai. Įstatyme nustatytas kompensacijos dydžio ribų intervalas, o kompensacijos, priteistinos konkrečioje situacijoje, dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-534-916/2015; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2017 49 punktą).

11. ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte yra expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) reglamentuoti tam tikri kriterijai (pažeidėjo kaltė, jo turtinė padėtis, neteisėtų veiksmų priežastys), pagal kuriuos nustatomas kompensacijos dydis. Pažymėtina, kad šių kriterijų sąrašas yra pavyzdinis – sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, turi būti įvertintos ir kitos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tokiomis (kitomis teisiškai reikšmingomis) faktinėmis aplinkybėmis, be kitų, yra pažeidimo trukmė ir padariniai (žr., pvz., 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017 53 punktą).

12. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio, visais atvejais turi įvertinti ir pasisakyti dėl kiekvieno iš tiesiogiai teisiniame reglamentavime įtvirtintų kriterijų ir kitų kompensacijos dydžiui nustatyti konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių, inter alia, ir CK normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, taikymo (netaikymo) atsakovui (atsakovams), ir, atsižvelgdamas į tai, pateikti atitinkamą kompensacijos dydžio nustatymo pagrindimą ir argumentaciją pagal individualias konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-916/2018 40 punktas).

13. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo, kuriuo ieškinį pripažįsta pilna apimtimi. Nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas nepasisako dėl nurodytoje teismų praktikoje kompensacijos dydžiui nustatyti vertintinų kriterijų ir prieina išvadą, kad iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 2 450 Eur kompensacija.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

14. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15. Ieškovė prašo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti.

16. Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 2 450 Eur kompensacijos priteisimo, tenkinamas ir reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

17. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas, ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

18. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kad patyrė 6 770,41 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 56 Eur žyminis mokestis ir 6 714,41 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Ieškovė nurodo, kad be žyminio mokesčio ji šioje byloje patyrė trijų rūšių išlaidas: i) išlaidas advokatams už pretenzijų dėl autorių teisių pažeidimo parengimą. Paaiškina, kad ieškovė siekė kilusį ginčą tarp šalių išspręsti taikiai, todėl parengė ir išsiuntė atsakovei dvi pretenzijas: 1) 2023 m. gegužės 12 d. pateikė pretenziją atsakovei, kurioje pareiškė reikalavimus dėl Bond HR Assistant tapatumo HCM.LT, taip pat nurodė, kad atsakovė neteisėtai panaudojo E-atostogos „Paslaugų teikimo sąlygas“ savo produkto Bond HR Assistant „Paslaugų naudojimo sąlygoms“ rengti. Minėtą pretenziją parengė advokatė Giedrė Rimkūnaitė-Manke, už ją ieškovė sumokėjo 2 420 Eur (Priedai Nr. I-16 ir I-17); 2) 2023 m. birželio 14 d. laišku kreipėsi jau į atsakovės valdybos pirmininką K. K. L. Pretenzijas atsakovės valdybai rengė advokatas Paulius Galubickas, už šias teisines paslaugas ieškovė sumokėjo 544,50 Eur (Priedai Nr. I-18 ir I-19); ii) išlaidas antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą. Paaiškina, kad rinko autorių teisių pažeidimo įrodymus antstolio Armino Naujokačio pagalba, t. y. fiksavo faktines aplinkybes, susijusias su e-atostogos.lt ir hrasistentas.lt paslaugų teikimo sąlygų tekstais. Nurodo, kad už faktinių aplinkybių konstatavimą buvo sumokėta 330,45 Eur (Priedai Nr. I-20 ir I-21), kuriuos, veikdamas ieškovės interesais, apmokėjo jos akcininkas L. C. (Priedas I-21); ii) išlaidas advokatams už ieškinio parengimą. Nurodo, kad už teisines paslaugas rengiant ieškinį šioje byloje ieškovė sumokėjo iš viso 3 419,46 Eur (Priedai Nr. I-22 ir I-23).

19. Atsakovė nesutinka su ieškovės prašomu priteisti bylinėjimosi dydžiu ir prašo jas mažinti, t. y. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovės 1 556 Eur dydžio sumą, susidedančią iš 56 Eur dydžio žyminio mokesčio ir 1 500 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą. Savo nesutikimą su prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiu atsakovė grindžia žemiau išdėstytais motyvais:

19.1. Atsakovės vertinimu, byloje nėra pagrindo priteisti iš atsakovės 2 964,50 Eur dydžio išlaidas už iki ieškinio pareiškimo ieškovės teiktų pretenzijų parengimą, nes: 1) jos nėra laikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu CPK 88 straipsnio prasme, dėl ko šios išlaidos nėra atlygintinos. CPK 88 straipsnis numato baigtinį sąrašą išlaidų, kurios laikytinos atlygintinomis bylinėjimosi išlaidomis. Tarp jų nėra numatytos išlaidos, kurias šalis patyrė dar iki kreipiantis į teismą; 2) šios išlaidos nebuvo būtinos, neišvengiamos. Tam, kad galėtų pareikšti ieškinį ir pagal jį iškelti bylą, ieškovė neprivalėjo visų pirma pareikšti aptariamų ikiteisminio pobūdžio pretenzijų atsakovei ir dar atsakovės valdymo organams (valdybai). Byloje nagrinėjamo reikalavimo atžvilgiu įstatymai nenumato privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, kuri realizuojama visų pirma pareiškiant atitinkamą ikiteisminę pretenziją. Todėl nuspręsdama pareikšti tokias pretenzijas, pati ieškovė turi prisiimti visas su jų parengimu susijusias išlaidas – nėra teisinio pagrindo perkelti jų atsakovei pasinaudojant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo instituto forma; 3) didžioji dalis aptariamų pretenzijų turinio buvo orientuota į visai kitą reikalavimą dėl atsakovės darbuotojų atostogų valdymo sistemos „BOND HR ASSISTANT“ buvimo tariamu ieškovės personalo valdymo sistemos „HCM“ plagiatu. Tokio reikalavimo ieškovė byloje apskritai nėra pareiškusi. Kitaip tariant, didžioji dalis aptariamų pretenzijų turinio nėra susijusi net su pačiu byloje pareikštu reikalavimu. Tai dar kartą patvirtina prašomų priteisti išlaidų buvimą nesusijusiomis su byla; 4) iš ieškovės pateiktų sąskaitų-faktūrų (kurios neva patvirtina išlaidas už aptariamų pretenzijų parengimą) detalizacijų nėra aišku, už ką šios sąskaitos-faktūros yra išrašytos, t. y. ar būtent už aptariamų pretenzijų parengimą, ar už kitokias teisines paslaugas. Šių sąskaitų-faktūrų detalizacijose tėra abstrakčiai nurodoma „Teisinės paslaugos“ arba „Honoraras už suteiktas teisines paslaugas“. Todėl aptariamos išlaidos už pretenzijų parengimą bet kuriuo atveju nėra įrodytos; 5) 2 964,5 Eur dydžio išlaidos už aptariamų pretenzijų parengimą yra akivaizdžiai neprotingo dydžio. Ypač turint omenyje, jog pirminė pretenzija atsakovei tesudarė 4 psl., o vėlesnė pretenzija atsakovės valdybai apskritai tebuvo el. laiškas.

19.2. Byloje taipogi nėra pagrindo priteisti iš atsakovės 330,45 Eur dydžio išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugas, kadangi šių išlaidų atsakovė apskritai nepatyrė – jas patyrė fizinis asmuo L. C. (pasak ieškovės – tariamai ieškovės akcininkas), kuris byloje nedalyvauja. CPK nenumato galimybės kitų asmenų patirtas išlaidas prisiteisti atitinkamai bylos šaliai kaip neva jos pačios patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19.3. Ieškovės prašomos priteisti 3 419,46 Eur dydžio išlaidos už ieškinio parengimą yra neprotingos ir turėtų būti mažinamos iki 1 500 Eur dydžio, kadangi atsakovės vertinimu: 1) byloje sprendžiamas ginčas nelaikytinas sudėtingu, keliami autorių teisių klausimai nėra nei išskirtiniai, nei nauji, nei reikalaujantys specialių žinių. Kaip tik priešingai – ieškinyje remiamasi egzistuojančia aiškia teisine baze bei išplėtota teismų praktika. Net ir pačią ieškiniu priteisti prašomą sumą / jos apskaičiavimo metodą tiesiogiai numato įstatymas, t. y. jos dydžio nereikia atskirai nustatinėti renkant, analizuojant bei teikiant atitinkamus įrodymus; 2) ieškinio parengimo išlaidos sudaro net 139,57 procentų ieškinio sumos, t. y. už ieškinio parengimą reikalaujama priteisti beveik 40 procentų didesnę sumą, nei reikalaujama priteisti pačiu ieškiniu; 3) 12 psl. apimties ieškinio – kurio apytiksliai 3-4 psl. sudaro titulinis puslapis, priedų sąrašas ir didelio formato (beveik visą psl. užimančios) ištraukos iš atitinkamų priedų – parengimui remiantis pateiktos sąskaitos detalizacija skirta net 24 val., t. y. į kiekvieną puslapį investuota net po 2 valandas; 4) ieškovė laikotarpiu nuo ikiteisminio pobūdžio pretenzijų pareiškimo iki ieškinio pateikimo nusprendė net 3 kartus keisti ieškovę atstovaujančius advokatus, tokiu būdu sąlygodamas poreikį naujiems atstovams vis iš naujo susipažinti su ieškovės keliamų reikalavimų esme ir vis iš naujo sudėlioti ieškovei priimtiną ginčo strategiją. Akivaizdu, kad to buvo galima išvengti, kartu nepatiriant ir tokio dydžio išlaidų. Šių aplinkybių visuma suponuoja aptariamų išlaidų buvimą „išpūstomis“ ir perteklinėmis, sąlygotomis tam tikrų paties Ieškovo priimtų nebūtino pobūdžio sprendimų. Išlaidos, susijusios su tokių Ieškovo sprendimų priėmimu, negali būti pilna apimtimi perkeliamos atsakovei vien todėl, kad ji – atsižvelgdama į nedidelę ieškinio sumą ir vadovaudamasis verslo logika – nusprendė neinvestuoti į brangią teisminę gynybą ir nesibylinėti.

20. Ieškovė, atsikirsdama į atsakovės atsiliepimą dėl bylinėjimosi išlaidų, teigia, jog atsakovė klaidingai nurodo, kad ikiteisminėje stadijoje su ginčo sprendimu susijusios išlaidos nėra laikytinos bylinėjimosi išlaidomis. Apeliuoja į teismų praktiką, kur tokio pobūdžio išlaidos yra priskirtinos bylinėjimosi išlaidoms. Taip pat atsakovas klaidingai nurodo, kad trečiojo, byloje nedalyvaujančio asmens, išlaidos negali būti priteisiamos, todėl išlaidos už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, kurias apmokėjo ieškovės akcininkas, turi būti priteisiamos vadovaujantis Lietuvos teismų praktikoje jau ilgą laiką yra suformuluota ir taikoma taisykle. Ieškovės nuomone, atsakovė nepagrįstai siekia sumažinti išlaidų advokatui rengiant ieškinį dydį, siedama jį su ieškinio suma. Ieškovės vertinimu, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio ir ginčo sumos, kai atsakovė pati pripažįsta padariusi pažeidimą ir kai teismo proceso apskritai buvo galima išvengti, nedidelis ieškinio sumos dydis yra priežastis nemažinti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Priešingu atveju, bylinėjimosi išlaidų finansinis efektas būtų toks, kad visa kompensacija, kurią atsakovė ir pati sutinka sumokėti už padarytą akivaizdų pažeidimą, būtų skirta bylinėjimosi išlaidų padengimui, o ne kompensacijai už neteisėtą ieškovės autorių teisių pažeidimą. Taip būtų paneigta teisės kreiptis į teismą prasmė.

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismas, išsamiai susipažinęs su ieškovės argumentais dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų bei pateiktais rašytiniais įrodymais ir atsakovės atsikirtimais, pasisako dėl kiekvienos, ieškovės patirtos ir prašomos priteisti išlaidų dalies.

Dėl sumokėto už ieškinį žyminio mokesčio

22. CPK 79 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

23. Ieškovė pateikdama teismui ieškinį sumokėjo 56 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnio 1 dalis) (1 failas, psl. 13). Vadovaujantis bendra bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisykle, nustatyta CPK 93 straipsnio 1 dalyje, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 56 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

24. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas teigia, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pažymėtina, kad CPK 57 straipsnio 3 dalis numato, kad advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu. Tuo atveju, kai yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokato teises ir pareigas bei jų mastą patvirtina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nurodyti dokumentai. Šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose numatytais atvejais profesinės sąjungos ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens teisės ir pareigos patvirtinamos atstovaujamo asmens (profesinės sąjungos nario ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyvio) ir atitinkamai profesinės sąjungos ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens rašytine sutartimi.

25. Teismas sutinka su ieškovės teiginiu, kad ikiteisminėje stadijoje su ginčo sprendimu susijusios išlaidos laikytinos bylinėjimosi išlaidomis, jei jos susijusios su ketinamo reikšti ieškinio pagrindimui reikalingų įrodymų rinkimu, jų apsauga, ir pan., tačiau šios išlaidų sąsajos su nagrinėjam byla turi būti įrodytos.

26. Sistemiškai aiškinant cituotą CPK 57 straipsnio 3 dalį, 79 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, CPK 88 straipsnio 1 dalį, įtvirtinančią išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas – išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), CPK 93 straipsnio 1 dalį ir 98 straipsnio 1 dalį, galima daryti išvadą, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš pralaimėjusios bylą šalies savo patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą tuo atveju, jei tarp asmens ir jo atstovo buvo susiklostę atstovavimo teisiniai santykiai, kurių įforminimas atitinka CPK 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reikalavimą.

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisinis atstovavimas byloje pasireiškia ne tik atstovo dalyvavimu teismo posėdyje, tačiau taip pat ir kitų teisinių paslaugų teikimu. Teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016).

28. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikta tik 2023 m. rugpjūčio 9 d. Atstovavimo sutartis (1 failas, psl. 75), kuria advokatėms Eglei Zemlytei, advokato pažymėjimo Nr. 002881, ir Eglei Lauraitytei, advokato pažymėjimo Nr. 002366, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas, Zemlytė ir Lauraitytė“, juridinio asmens kodas 305391449, partnerėms, veikiant kartu ar atskirai, suteikiama teisė ir pavedama atstovauti UAB „Metasistemos“, juridinio asmens kodas 304435113, teismuose ir kitose institucijose. Vadovaujantis minėta teismų praktika bei nustatyta aplinkybe, teismas prieina išvadą, kad minėtos advokatės atstovauja ieškovę patektos atstovavimo sutarties pagrindu tik nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. Teismas pažymi, kad nei atstovavimo, nei teisinės pagalbos sutartys, kurios pagrįstų advokatės Giedrės Rimkūnaitės-Manke ir advokato Pauliaus Galubicko atstovavimo pagrindus į bylą nėra pateiktos, teismas prieina išvadą, kad išlaidos patirtos už 2023 m. gegužės 12 d. pretenzijos atsakovei (2 420 Eur) bei 2023 m. birželio 14 d. laiško į atsakovės valdybos pirmininkui K. K. L. parengimą (544,50 Eur), nepriteistinos.

29. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimui, be bendrųjų CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, taikomas dydžio ribojimas, nustatytas CPK 98 straipsnio 2 dalyje, – atlyginamos išlaidos, neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

30. Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

31. Ieškovė pateikė teismui įrodymus apie patirtas išlaidas už teisines paslaugas rengiant ieškinį šioje, byloje, iš viso 3 419,46 Eur (1 failas, psl. 96-99).

32. Rekomendacijų 8.2. punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 3. Ieškinys surašytas 2023 m. rugsėjo mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2023 m. I ketvirtį buvo 1 959,90 Eur, taigi maksimali už ieškinio parengimą priteistina suma yra 5 879,70 Eur, todėl ieškovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytą sumą.

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).

34. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad tokios aplinkybės kaip bylos nesudėtingumas ir nedidelė ginčo suma gali būti teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (dydžio) pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017). Ieškinio (ginčo) suma yra vienas iš kriterijų, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-421/2017).

35. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiami nauji, teismų praktikoje anksčiau nenagrinėti teisiniai klausimai, kurie pareikalautų itin didelių advokato darbo laiko sąnaudų, ypatingų specialių žinių, kompleksinių teisinių paslaugų. Įvertinus bylos sudėtingumą, reiškiamo reikalavimo dydį (2 450 Eur), teisinių paslaugų apimtį, 3 419,46 Eur išlaidų priteisimas atsakovei iš ieškovės, pažeistų teisingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), todėl atsakovei priteistinų teisinės pagalbos išlaidų suma mažintina iki 1 700 Eur.

Dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų

36. Ieškovė taip pat prašo priteisti išlaidas antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą. Paaiškina, kad rinko autorių teisių pažeidimo įrodymus antstolio Armino Naujokačio pagalba, t. y. fiksavo faktines aplinkybes, susijusias su e-atostogos.lt ir hrasistentas.lt paslaugų teikimo sąlygų tekstais . Nurodo, kad už faktinių aplinkybių konstatavimą buvo sumokėta 330,45 Eur, kuriuos veikdamas ieškovės interesais, apmokėjo jos akcininkas L. C.

37. Byloje yra pateiktas antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (1 failas, psl. 52-56), kuriame nurodyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimas vykdomas L. C. 2023 m. kovo 28 d. užsakymu. Taip pat pateikta išankstinė sąskaita apmokėjimui 330,45 Eur sumai (1 failas, psl. 107) bei mokėjimo nurodymas, kur mokėtoju nurodytas L. C., mokėjimas atliekamas pagal minėtą išankstinę sąskaitą (1 failas, psl. 102). Teismas sutinka su ieškovės argumentais ir cituojama teismų praktika, tačiau pažymi, kad tokio pobūdžio išlaidos galėtų būti pripažintos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jei ieškovė pagrįstų minėtų išlaidų sąsają su narinėjama byla. Pateiktų įrodymų turinys tik pagrindžia faktus, kad antstolis atliko faktinių aplinkybių konstatavimą pagal L. C. užsakymą, pateikė išankstinio apmokėjimo sąskaitą užsakovui L. C. ir minėtas asmuo ją apmokėjo. Duomenų, kad L. C. veikė ieškovės pavedimu ar interesais, atsakovė nepateikė (CPK 187 straipsnis). Nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas prieina išvadą, kad 330,45 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

38. Teismas pripažįsta pagrįstomis ir įrodytomis 1 756 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas ir priteisia jas iš atsakovės ieškovės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Metsistemos“, juridinio asmens kodas 304435113, naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo žinios“, juridinio asmens kodas 110682810, 2 450 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt eurų) kompensacijos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 450 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 756 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Ramunė Mikonienė