Kauno apygardos teismo nutartis, 2S-618-896/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-23
Bylos Nr.: 2S-618-896/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-08937-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Tomas Romeika
Suinteresuotas asmuo: I. B., G. B.
Advokatai: Tomas Vildžiūnas

Kategorijos

3.2.6.12.3Sprendimo išaiškinimas

Civilinė byla Nr. 2S-618-896/2024Teisminio proceso Nr.

2-69-3-08937-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.12.3

(S)Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens I. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-397-877/2024 pagal pareiškėjos antstolės Danutės Marčiukaitienės prašymą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo vykdomosiose bylose Nr. 0100/23/00836 ir Nr. 0100/23/00837, suinteresuotieji asmenys G. B. ir I. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolė Danutė Marčiukaitienė kreipėsi į teismą, prašydama išaiškinti, nuo kada šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo poreikio po 400 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Taip pat antstolei iš teismo priimto sprendimo nėra aišku ar skolininkas privalo mokėti po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, ar iš priteistų 200 Eur mėnesinio mokėjimo reikia atimti po 71,45 Eur, t. y. tenkančios didesnės bendros sutuoktinių turto dalies mokėtinos kompensacijos.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi tenkino prašymą ir išaiškino antstolei, kad pagal civilinės bylos Nr. e2YT-2605-877/2023 sprendimą nepilnamečiams vaikams jau yra išmokėta po 71,45 Eur, todėl mokamo periodinio išlaikymo dydis yra apskaičiuojamas atitinkamai iš kiekvienam vaikui priteistos sumos atimant po 71,45 Eur. Laikant, kad nepilnamečių vaikų poreikis išlaikymui atsirado nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (t. y. (duomenys neskelbtini)).

3. Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1454-921/2023 panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarties dalį, kuria teismas išaiškino antstolei dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju, siekiant tinkamai išspręsti antstolės pateiktą prašymą bei išsiaiškinti tikruosius sutarties šalių ketinimus, yra būtina bylą išnagrinėti žodiniame teismo posėdyje, pranešant apie tai suinteresuotiems asmenims ir taip užtikrinant asmens teisę būti išklausytam teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 17 d. nutartimi išaiškino antstolei Danutei Marčiukaitienei, kad pagal civilinės bylos Nr. e2YT-2605-877/2023 sprendimą nepilnamečiams vaikams jau yra išmokėta po 71,45 Eur, todėl mokamo periodinio išlaikymo dydis yra apskaičiuojamas atitinkamai iš kiekvienam vaikui priteistos sumos atimant 71,45 Eur, priteisė G. B. iš I. B. 544,50 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad antstolės Danutės Marčiukaitienės kontoroje, vadovaujantis Kauno apylinkės teismo vykdomuoju dokumentu Nr. e2YT-2605-877/2023, užvestos vykdomosios bylos dėl priteisto išlaikymo išieškojimo iš G. B. I. B. naudai. Pagal Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-2605-877/2023 sutartimi šalys sutarė, jog nepilnamečių R. B. ir M. B. išlaikymo poreikis sudaro 400 Eur per mėnesį, atitinkamai šalys sutaria, kad G. B. jam tenkančią nepilnamečių vaikų R. B. ir M. B. išlaikymo dalį periodinėmis išmokomis po 200 Eur mokės kiekvieną mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos, iki vaikai sulauks pilnametystės. Pagal teismo sprendimo 5.5 punkto nuostatas šalys susitarė, kad G. B. skiria I. B. konkrečią pinigų sumą – 26 294 Eur, kuri šalių susitarimu įvertinama kaip išlaikymo nepilnamečiams vaikams dalis, sudaranti po 71,45 Eur kiekvieną mėnesį, kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, ir kuri yra išskaitoma iš bendros I. B. G. B. po santuokos nutraukimo dėl jai tenkančios didesnės bendro sutuoktinių turto dalies mokėtinos kompensacijos sumos (31 144 Eur).

6. Teismas nurodė, kad sutuoktiniai sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1 punktu susitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, t. y. R. B. ir M. B. išlaikymo poreikio, kuris sudaro po 400 Eur dydžio sumą per mėnesį, atitinkamai Šalys sutarė, jog G. B. jam tenkančią nepilnamečių vaikų R. B. ir M. B. išlaikymo dalį periodinėmis išmokomis po 200 Eur sumą mokės vaikams kiekvieną mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos, iki vaikai sulauks pilnametystės. Teismas nesutiko su suinteresuoto asmens I. B. pozicija, jog šalys sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra nurodžiusios nepilnamečių vaikų poreikiams teiktinos sumos. Iš Sutarties 4.1 punkto nuostatos matyti, jog tėvai abipusiu sutarimu sulygo, jog kiekvieno iš nepilnamečių vaikų išlaikymo poreikis sudaro 400 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, todėl šalys sulygo, kad G. B. savo nepilnamečiams vaikams teiks po 200 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį iki vaikai sulauks pilnametystės.

7. Teismas nurodė, kad šalys sutarties 5.5 punktu susitarė dėl kompensacijos mokėjimo tvarkos I. B. gaunant didesnę bendro sutuoktinių turto dalį, t. y. per 10 dienų nuo teismo sprendimo patvirtinti Šalių Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsiteisėjimo, I. B. išmoka G. B. 4 850 Eur dydžio kompensaciją, už jai po santuokos nutraukimo atitenkančią didesnę bendrą sutuoktinių turto dalį. Šalys susitaria, kad G. B. skiria I. B. konkrečią pinigų sumą – 26 294 Eur, kuri šalių susitarimu įvertinama kaip išlaikymo nepilnamečiams vaikams dalis, sudaranti po 71,45 Eur kiekvieną mėnesį, kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, ir kuri yra išskaitoma iš bendros I. B. G. B. po santuokos nutraukimo dėl jai tenkančios didesnės bendros sutuoktinių turto dalies mokėtinos kompensacijos sumos (31 144 Eur dydžio). I. B. teigimu, šalys, sudarydamos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, numatė du nepilnamečių vaikų išlaikymo būdus, t. y. 1) konkrečią pinigų sumą (sutarties 5.5 punktas); 2) kas mėnesį mokamas periodines išmokas (sutarties 4.1. punktas). G. B. teigimu, šalys sulygo tik vieną vaikų išlaikymo būdą, t. y. kas mėnesį mokamos 200 Eur dydžio periodines išmokos, kurios pagal sutarties 5.5 punkto nuostatas yra mažinamos po 71,45 Eur per mėnesį dėl to, kad I. B. neišgali išmokėti visos G. B. priklausančios kompensacijos.

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog šalys tarpusavio nuolaidų būdu, įvertindami savo turtinę padėtį, susitarė dėl nepilnamečių vaikų poreikio, kuris yra nurodytas sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4.1 punkte, t. y. po 400 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, šalių pateiktame prašyme ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra nurodytas didesnis nepilnamečių vaikų išlaikymo poreikis, šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo metu buvusią materialinę padėtį, šalių pateiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu, palaikė 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje išdėstytą išaiškinimą, kad minėtomis sutarties dėl santuokos nutraukimo nuostatomis šalys susitarė, jog G. B. savo vaikams jau yra išmokėjęs po 71,45 Eur dydžio periodinio išlaikymo įmoką iki vaikų pilnametystės. Ši suma apskaičiuota pagal likusios neišmokėtos kompensacijos sumą, t. y. 26 294 Eur padalijus lygiomis mėnesinėmis dalimis iki vaikų pilnametystės. Teismas pažymėjo, jog nepilnametis M. B. gimė (duomenys neskelbtini), o nepilnametis R. B. (duomenys neskelbtini), todėl atitinkamai iki jų pilnametystės sutarties surašymo dieną buvo likę nevienodai mėnesių. Atsižvelgiant į tai, jog pačios šalys sutarties 5.5 punktu nurodė, jog 26 294 Eur yra įvertinama kaip išlaikymo nepilnamečiams vaikams dalis, teismas sprendė, kad yra suprantama, jog G. B. teikiant išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams M. B. ir R. B. iš nustatytos mokėtinos (išieškotinos) sumos turėtų būti atimama po 71,45 Eur kiekvieną mėnesį. Todėl šiuo metu kas mėnesį turi būti teikiamas 128,55 Eur (200 Eur -71,45 Eur) išlaikymas kiekvienam vaikui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo I. B., atstovaujama advokato Tomo Vildžiūno, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: išaiškinti antstolei Danutei Marčiukaitienei, kad pagal civilinės bylos Nr. e2YT-2605- 877/2023 sprendimą G. B. skiria nepilnamečiams vaikams išlaikymą šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis - santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.1 p., t. y. po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui; 2) konkrečia pinigų suma - santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5.5 p. Atskirasis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas suteikė šalims teisę pateikti rašytinius paaiškinimus, surengė teismo posėdį ir išklausė šalių atstovų paaiškinimus, tačiau šių įrodymų netyrė ir jų nevertino, tokiu būdu, nesiaiškindamas šalių tikrųjų ketinimų ir valios, neatskleidė bylos esmės.

9.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tikrąją šalių valią bei visiškai nesiaiškino tikrųjų šalių tikslų ir netinkamai išaiškino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. I. B., pateikdama teismui ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo G. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Bylos nagrinėjimo metu I. B. pateikė išsamų nepilnamečių vaikų poreikių paskaičiavimą, kuris netgi viršijo prašomo priteisti išlaikymo sumą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė teismui duomenis apie tai, kad 2017 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. MS-1127 pagrindu įgyto 3 kambarių, 61,28 kv. m dydžio butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė yra 88 800 Eur. I. B. su atsakovo pateiktu buto įvertinimu sutiko ir jo neginčijo. Neišmokėta kredito dalis sudarė 26 511,99 Eur dydžio sumą. Byloje buvo paskirta teisminė mediacija, kurios metu šalys nusprendė nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Kadangi nei viena iš šalių neturėjo lėšų išmokėti viena kitai kompensacijos, todėl šalys susitarė, kad likusią kredito dalį išmokės I. B., butas atitenka I. B.. Taip pat susitarė, kad dalintino turto vertė, atmetus likusią kredito dalį yra 62 288 Eur, t. y. kiekvienai iš šalių po 31 144 Eur. Kadangi nei viena iš šalių neturėjo lėšų kompensacijų išmokėjimui, todėl I. B. ir G. B. sutarė, kad G. B. skiria I. B. konkrečią pinigų sumą – 26 294 Eur (CK 3.196 str. 1 d. 2 p.), kuri šalių susitarimu įvertinama kaip išlaikymo nepilnamečiams vaikams dalis, sudaranti po 71,45 Eur kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Kadangi šios sumos neužteko pilnai padengti G. B. priklausančios kompensacijos (31 144 Eur), todėl I. B. papildomai išmokėjo G. B. 4 850 Eur dydžio kompensaciją. Derybų proceso metu I. B. sutiko sumažinti prašomo priteisti nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis išlaikymo dydį iki 271,45 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsižvelgiant į tai, kad G. B. sutiko realiai negauti dalies kompensacijos, šalys susitarė, kad G. B. papildomai prie 26 294 Eur sumos skirs nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Eur kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui. Šį susitarimą šalys įtvirtino sutarties 4.1 punkte (Šalys susitaria, jog R. B. ir M. B. išlaikymo poreikis sudaro po 400 Eur dydžio sumą per mėnesį, atitinkamai Šalys sutaria, jog G. B. jam tenkančią nepilnamečių vaikų R. B. ir M. B. išlaikymo dalį periodinėmis išmokomis po 200 Eur sumą mokės vaikams kiekvieną mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos, iki vaikai sulauks pilnametystės. Vaikų turto ir lėšų tvarkytoja uzufrukto teise priskiriama vaikų motina I. B.). Šis sutarties punktas sutartyje nurodytas atskirai ir negali būti tapatinamas su sutarties 5 p. nuostatomis. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatyti 2 nepilnamečių vaikų išlaikymo būdai: konkreti pinigų suma (šiuo atveju 26 294 Eur, kurių G. B. realiai nemokėjo, o šia suma buvo sumažintas jam priklausančios kompensacijos už nekilnojamąjį turtą dydis) - sutarties 5 p.; kas mėnesį mokamos periodinės išmokos (šiuo atveju šalių sutartos ir nustatytos įvertinant sutarties 5 p. numatytas sąlygas bei įvertinus nepilnamečių vaikų poreikius) - sutarties 4.1 p.

Žemesnės instancijos teismas

9.3. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nustatė, kad tėvo skiriama nepilnamečiams vaikams kas mėnesį suma sudaro 128,55 Eur. Tokio išlaikymo nepakaks net elementariausiems vaikų poreikiams užtikrinti ir nepilnamečiai vaikai bus priversti gyventi ties skurdo riba. 200 Eur dydžio vaiko poreikių nustatymas pažeidžia CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaikymo dydis yra daugiau nei 40 procentų mažesnis nei paprastai priteisiamos minimalios sumos nepilnamečių vaikų išlaikymui.

9.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad sutartyje nurodytos 26 294 Eur sumos G. B. realiai neperdavė I. B.. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, priešingai nei susitarė šalys, konstatavo, kad nepilnamečių vaikų poreikiai sudaro po 200 Eur kiekvienam vaikui. Tokia teismo išvada prieštarauja logikos dėsniams, kasacinio teismo suformuotai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, neatitinka tikrosios sutarties šalių valios bei pažeidžia nepilnamečių vaikų teisę gauti jų poreikius atitinkantį išlaikymą.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo G. B. prašo atmesti suinteresuoto asmens I. B. atskirąjį skundą dėl 2024 m. sausio 17 d. Kauno apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-397-877/2024, priteisti iš suinteresuoto asmens I. B. G. B. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos esminius motyvus:

10.1. Pagal (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2605-877/2023 5.5 punkto nuostatas G. B. vaikų išlaikymui jau yra išmokėta vidutiniškai po 71,45 Eur dydžio periodinio išlaikymo įmokos iki pat vaikų pilnametystės, o atsižvelgiant į tai, jog vaikų poreikiai sudaro po 400 Eur dydžio sumą per mėnesį, todėl mokamo periodinio išlaikymo dydis yra po 128,55 Eur dydžio sumą kiekvienam vaikui per mėnesį - tokio dydžio periodinio išlaikymo sumą faktiškai G. B. ir moka periodiniais mokėjimais pervesdamas šias lėšas I. B. į jos banko sąskaitą, ką skundžiamoje nutartyje, išklausęs šalių paaiškinimus, ir konstatavo pirmosios instancijos teismas.

10.2. Pagal šalių Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.1 nuostatas šalys sulygo, jog kiekvieno iš vaikų išlaikymo poreikis vienam mėnesiui sudaro po 400 Eur dydžio sumą. Tačiau, skirtingai, nei bando įteigi teismui I. B., šalys nesulygo ir nesutarė, jog kiekvieno vaiko išlaikymui G. B. po santuokos nutraukimo turėtų skirti po 271,45 Eur dydžio sumą, tokių nuostatų nėra užfiksuota ir šalių Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Iš tiesų šalys sutarė, kad G. B. skiria I. B. konkrečią pinigų sumą – 26 294 Eur, kuri šalių susitarimu įvertinama kaip išlaikymo nepilnamečiams vaikams dalis, sudaranti po 71,45 Eur kiekvieną mėnesį, kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, kadangi šios sumos neužteko pilnai padengi G. B. priklausančios kompensacijos (31 144 Eur), I. B. papildomai išmokėjo G. B. 4 850 Eur dydžio kompensaciją, o likusi I. B. 26 294 Eur dydžio bendro sutuoktinių turto dalis pagal šalių Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5.5. nuostatas yra „įskaitoma kaip G. B. šalių nepilnamečių vaikų periodiniam išlaikymui skiriamos lėšos tėvo teikiamo išlaikymo natūra dalis“. Taigi, pagal labai aiškias šalių Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatas, skirtingai, nei teigia I. B., šalių vaikams teiktino išlaikymo Sutartimi sulygtas dydis - 200 Eur vaikui per mėnesį, vaikų išlaikymo poreikis - 400 Eur per mėnesį, faktiškai suteiktas G. B. išlaikymas iki vaikų pilnametystės – 26 294 Eur, kuris sudaro vidutiniškai po 71,45 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Iš to seka, jog realiai mokamo periodinio išlaikymo dydis yra po 128,55 Eur dydžio sumą kiekvienam vaikui per mėnesį, ką faktiškai G. B. ir moka periodiniais mokėjimais pervesdamas šias lėšas I. B. į jos banko sąskaitą.

10.3. Nėra jokio pagrindo teigti, kad šalys tariamai sulygo dėl 271,45 Eur G. B. mokamos periodinio išlaikymo dydžio sumos, jei aiškiai yra konstatuotas vaikų išlaikymo poreikis mėnesiui po 400 Eur, o ne po 542,90 Eur per mėnesį.

10.4. Pagal Sutarties 4.1. punkto nuostatas yra numatytas tik vienas vaikų išlaikymo būdas - kas mėnesį mokamos 200 Eur dydžio periodinės išmokos, kurios pagal Sutarties 5.5. punkto nuostatas yra mažinamos po 71,45 Eur dydžio per mėnesį suma, dėl to, jog I. B. neišgali išmokėti visos jai priklausančios G. B. išmokėti kompensacijos. Sutarties 4 punkte „Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo“ nėra išskiriama jokio kito išlaikymo būdo, kaip vaikų periodinis išlaikymas periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis.

Žemesnės instancijos teismas

10.5. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, nurodė esminius šalių argumentus, taip pat išklausė ir išnagrinėjo šalių paaiškinimus dėl santuokos nutraukimo sutarties turinio, esmės, sudarymo aplinkybių bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino antstolės prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant atskirąjį skundą nevertinama šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiktis CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatoms ar teismo sprendimo, kuriuo ši sutartis buvo patvirtina, pagrįstumas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

13. Bylos ir vykdomųjų bylų Nr. 0100/23/00836 ir Nr. 0100/23/00837 duomenimis nustatyta, kad antstolės Danutės Marčiukaitienės kontoroje, vadovaujantis Kauno apylinkės teismo vykdomuoju dokumentu Nr. e2YT-2605-877/2023, užvestos vykdomosios bylos dėl priteisto išlaikymo išieškojimo iš G. B. I. B. naudai. Pagal Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-2605-877/2023, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, šalys sutarė, jog nepilnamečių R. B. ir M. B. išlaikymo poreikis sudaro 400 Eur per mėnesį, atitinkamai šalys sutarė kad G. B. jam tenkančią nepilnamečių vaikų R. B. ir M. B. išlaikymo dalį periodinėmis išmokomis po 200 Eur mokės kiekvieną mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos, iki vaikai sulauks pilnametystės (sutarties 4.1 punktas). Teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, rezoliucinės dalies 5.5 punkte numatyta, kad šalys susitarė, jog G. B. skiria I. B. konkrečią pinigų sumą – 26 294 Eur (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kuri šalių susitarimu įvertinama, kaip išlaikymo nepilnamečiams vaikams dalis, sudaranti po 71,45 Eur kiekvieną mėnesį, kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, ir kuri yra išskaitoma iš bendros I. B. G. B. po santuokos nutraukimo dėl jai tenkančios didesnės bendro sutuoktinių turto dalies mokėtinos kompensacijos sumos (31 144 Eur).

14. Atliekant vykdymo veiksmus antstolė Danutė Marčiukaitienė kreipėsi į teismą, prašydama išaiškinti, nuo kada šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Taip pat antstolei iš teismo priimto sprendimo nėra aišku, ar skolininkas privalo mokėti po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, ar iš priteistų 200 Eur mėnesinio mokėjimo reikia atimti po 71,45 Eur, t. y. tenkančios didesnės bendros sutuoktinių turto dalies mokėtinos kompensacijos.

15. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 17 d. nutartimi išaiškino antstolei Danutei Marčiukaitienei, kad pagal civilinės bylos Nr. e2YT-2605-877/2023 sprendimą nepilnamečiams vaikams jau yra išmokėta po 71,45 Eur, todėl mokamo periodinio išlaikymo dydis yra apskaičiuojamas atitinkamai iš kiekvienam vaikui priteistos sumos atimant 71,45 Eur.

Dėl ginčo esmės

16. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo I. B. prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: išaiškinti antstolei Danutei Marčiukaitienei, kad pagal civilinės bylos Nr. e2YT-2605-877/2023 sprendimą G. B. skiria nepilnamečiams vaikams išlaikymą šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis - santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.1 p., t. y. po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui; 2) konkrečia pinigų suma - santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5.5 p.. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino įrodymų, nesiaiškino šalių tikrųjų ketinimų ir valios, neatskleidė bylos esmės, kad teismas netinkamai išaiškino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuoto asmens I. B. atskirasis skundas dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo nagrinėjamas antrą kartą. Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1454-921/2023 panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarties dalį, kuria teismas išaiškino antstolei dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi nagrinėjamu atveju, siekiant tinkamai išspręsti antstolės pateiktą prašymą bei išsiaiškinti tikruosius sutarties šalių ketinimus, sprendė, jog yra būtina bylą išnagrinėti žodiniame teismo posėdyje. Kauno apylinkės teismas civilinę bylą Nr. 2VP-397-877/2024 nagrinėjo žodiniame teismo posėdyje, išklausė šalių paaiškinimus dėl santuokos nutraukimo sutarties turinio, esmės, sudarymo aplinkybių, todėl nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog buvo neatskleista bylos esmė, neištirti įrodymai, nesiaiškinta šalių valia sutarties sudarymo tikslai.

18. Byloje šalys skirtingai aiškina sutarties nuostatas dėl suinteresuoto asmens G. B. teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams po santuokos nutraukimo.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-224-1075/2021, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

20. Sutarčių aiškinimo instituto paskirtis – nustatyti sutarties turinį, iš sutarties kylančių šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį tais atvejais, kai kyla šalių ginčas dėl sudarytos sutarties galiojimo ir (ar) vykdymo. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

21. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje 3K-3-224-1075/2021 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 straipsnis) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23. Nustatyta, kad šalys nusprendė nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Kaip pripažįsta pati apeliantė, nei viena iš šalių neturėjo lėšų išmokėti viena kitai kompensacijos, todėl šalys susitarė, kad likusią kredito dalį išmokės I. B., butas atitenka I. B.. Taip pat susitarė, kad dalintino turto vertė, atmetus likusią kredito dalį, yra 62 288 Eur, t. y. kiekvienai iš šalių po 31 144 Eur. Kadangi nei viena iš šalių neturėjo lėšų kompensacijų išmokėjimui, todėl I. B. ir G. B. sutarė, kad G. B. skiria I. B. konkrečią pinigų sumą – 26 294 Eur (CK 3.196 str. 1 d. 2 p.), kuri šalių susitarimu įvertinama kaip išlaikymo nepilnamečiams vaikams dalis, sudaranti po 71,45 Eur kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Taigi, šalių Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5.5 punkte aiškiai nurodyta, kad 26 294 Eur suma yra nepilnamečiams vaikams išlaikymo dalis, sudaranti po 71,45 Eur kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, o ne išlaikymo forma, kaip nurodo apeliantė.

24. Šalių Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.1 nuostatose išreikšta šalių valia dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Šalys sulygo, jog kiekvieno iš vaikų išlaikymo poreikis vienam mėnesiui sudaro po 400 Eur dydžio sumą. Šalys sulygo, kad “G. B. jam tenkančią nepilnamečių vaikų R. B. ir M. B. išlaikymo dalį periodinėmis išmokomis po 200 Eur sumą mokės vaikams kiekvieną mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos, iki vaikai sulauks pilnametystės.” Taigi, lingvistiškai vertindamas šios sutarties nuostatą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalys susitarė, jog išlaikymas teikiamas periodinėmis išmokomis, ir jokia kita išlaikymo forma, tame tarpe ir vienkartine pinigų suma, sutartyje nėra numatyta. Be to, šalys susitarė, kad G. B. išlaikymo dalis kiekvienam vaikui yra po 200 Eur.

25. Įvertinus tai, kad G. B. konkrečią pinigų sumą (26 294 Eur) paskyrė kaip išlaikymo nepilnamečiams vaikams dalį, kuri sudaro po 71,45 Eur kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog G. B. teikiant išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams M. B. ir R. B. iš nustatytos mokėtinos (išieškotinos) sumos (200 Eur) turėtų būti atimama po 71,45 Eur kiekvieną mėnesį.

26. Pažymėtina, kad šalys dėl vaikų poreikių susitarė sutartyje, todėl nagrinėjamuoju atveju teismas nevertina ar 200 Eur dydžio vaiko poreikių nustatymas, kaip nurodo apeliantė, pažeidžia CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pažymėtina ir tai, jog, tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019). Todėl, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo).

27. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Suinteresuotas asmuo G. B. prašo priteisti iš I. B. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, t. y. 544,50 Eur. Atmetus atskirąjį skundą, iš I. B. G. B. priteistinos 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Romeika