Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. J. (D. J.) skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. J. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta bauda, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant 1302,60 Eur nesumokėtos baudos, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 1302,60 Eur bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymas D. J. atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimus: tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 23 valandos iki 6 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigoti per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, skirtas D. J. priklausančios ir Z. B. vardu registruotos transporto priemonės – mopedo (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 16 d. Nuteistasis D. J. į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) registrą įrašytas 2024 m. balandžio 18 d. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga numatyta 2026 m. balandžio 15 d.

2. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. spalio 9 d. nutartimi tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimas ir Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendžiu nuteistajam D. J. paskirtas įpareigojimas – tęsti darbą, pakeistas į įpareigojimą – dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, kadangi dėl objektyvių priežasčių jis negali tinkamai įgyvendinti jam paskirto įpareigojimo tęsti darbą.

4. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimas – panaikintas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendžiu nuteistajam D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Teismas, įvertinęs jam pateiktus duomenis, konstatavo, kad nuteistasis D. J. piktybiškai, be jokių pateisinamų priežasčių, nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų, tai yra jis penkis kartus pažeidė įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, du kartus nerastas namuose nustatytomis valandomis, labai dažnai keitė gyvenamąsias vietas į kitus rajonus, negaudamas išankstinio probacijos tarnybos leidimo, be to, įtariamas padarius naują nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. J. skundas atmestinas.

7. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Taigi reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

8. Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Už probacijos sąlygų (teismo ir Probacijos įstatyme probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą Probacijos įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas (Probacijos įstatymo 30 straipsnis).

9. Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalimi, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Apygardos teismas taip pat pažymi, jog bausmės vykdymo atidėjimu yra siekiama bausmės tikslus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o tam yra būtinos paties nuteistojo (probuojamojo) maksimalios pastangos, aktyvus prisidėjimas ir bendradarbiavimas su probacijos tarnyba siekiant tinkamai įvykdyti probacijos sąlygas. Piktybiškai nesilaikant paskirtų įpareigojimų, nebendradarbiaujant su probacijos įstaiga, probuojamajam kylanti atsakomybė tenka jam pačiam. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas galimas tik tuo atveju, jei probacijos metu nustatomas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimas arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimas ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas, užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą, nebus pasiektas.

10. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas įvertino visumą byloje surinktų duomenų ir pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis D. J. piktybiškai nesilaiko teismo jam paskirtų įpareigojimų nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišeiti iš namų nustatytu laiku, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, probacijos laikotarpiu padidėjo šio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (nuo 88 balų iki 99 balų), išryškėjo nauja probleminė sritis – piktnaudžiavimas alkoholiu. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistajam taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas naikintinas ir jis siųstinas atlikti laisvės atėmimo bausmės.

11. Apylinkės teismas nustatė, jog D. J. 2024 m. balandžio 22 d. įtrauktas į probacijos tarnybos registrą ir pasirašytinai supažindintas su probacijos atlikimo sąlygomis, teisėmis ir pareigomis, teisinėmis pasekmėmis už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą, sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas (asmens bylos lapai 11–15). Taip pat išsamiai patikrino teikime nurodytas nuteistojo padarytus, teismo ir Probacijos tarnybos jam skirtų įpareigojimų, draudimų ir pareigų pažeidimus, o būtent, nustatė, kad priežiūros laikotarpiu nuteistajam D. J. net tris kartus buvo nustatytas neblaivumas: 2024 m. gegužės 29 d. 10.17 val. – 0,14 promilių neblaivumas, 2024 m. birželio 14 d. 23.10 val. – 1,72 promilių neblaivumas, 2024 m. spalio 23 d. – 4,13 promilių neblaivumas (asmens bylos lapai 30, 32, 72), nagrinėjant Probacijos tarnybos teikimą apylinkės teisme dar du kartus nustatytas neblaivumas – 2024 m. lapkričio 11 d. 23.39 val. nustatytas 1,83 promilių neblaivumas, 2024 m. lapkričio 13 d. – 0,90 promilių neblaivumas (b. l. 139, 140). Taip pat teisingai nustatyta, kad nuteistasis D. J. netinkamai vykdo paskirtą įpareigojimą tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje – A. R. ūkyje dirbo iki 2024 m. rugpjūčio 9 d., 2024 m. rugpjūčio 28 d. užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, tačiau 2024 m. lapkričio 12 d. registracija Užimtumo tarnyboje nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius, nes D. J. atsisakė siūlymo dirbti be pateisinamos priežasties (b. l. 143). Nors iš byloje esančio kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. J. 2024 m. lapkričio 8-22 dienomis dirbo pas ūkininką M. Š. (b. l. 145), tačiau Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus 2024 m. gruodžio 19 d. rašte nurodyta, kad, ūkininko M. Š. teigimu, D. J. nuo 2024 m. gruodžio 9 d. pas jį nebedirba ir nebegyvena, o SODROS duomenų bazėje informacijos apie D. J. darbinę veiklą nėra, jis taip pat nesiregistruoja ir Užimtumo tarnyboje (b. l. 164–165). Skundžiamoje nutartyje taip pat teisingai nustatyta, kad nuteistasis D. J. netinkamai vykdo ir kitus kam skirtus įpareigojimus – neišeiti iš namų nuo 23 valandos iki 6 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistasis D. J. nebuvo rastas gyvenamojoje vietoje – 2024 m. spalio 17 d. 23.25 val. ir 2024 m. lapkričio 5 d. 23.47 val., negavęs probacijos tarnybos leidimo labai dažnai keičia gyvenamąsias vietas, išvykdamas gyventi į kitus rajonus.

12. Jokių tokius pažeidimus pateisinamų objektyvių priežasčių, kaip teisingai motyvavo teismas, nuteistasis D. J. nepateikė, o jo asmens byloje esantys paaiškinimai dėl pažeidimų, apygardos teismo vertinimu yra išties nerimti, išgalvoti (pavyzdžiui, alkoholio nevartojo, tik išgėrė 0,5 l energetinio gėrimo, vartojo alkoholį iš liūdesio ir pykčio, nes susipyko su savo drauge, nebuvo nustatytu laiku namuose, nes išvyko pas draugą į (duomenys neskelbtini), buvo pamiršęs, jog jį gali tikrinti, nespėjo pranešti probacijos tarnybai, kad išvyko gyventi į kitą rajoną ir pan. (asmens bylos lapai 31, 33, 61, b. l. 148). 2024 m. birželio 19 d. pervertinta D. J. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys, kuri padidėjo iki 89 balų. 2024 m. spalio 24 d. įvyko Atvejo vadybos posėdis, kurio metu nuteistasis D. J. buvo pakartotinai supažindinamas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei supažindintas su teisinėmis pasekmėmis dėl probacijos sąlygų pažeidimo, jam paskirta nauja resocializacijos priemonė – ne vėliau kaip nuo 2024 m. spalio 28 d. pradėti dalyvauti motyvaciją didinančiose priemonėse. Tačiau, nežiūrint į tai, D. J. toliau darė pažeidimus, susijusius su teismo įpareigojimų nevykdymu – 2024 m. lapkričio 11 d. 23.39 val. jam nustatytas 1,83 promilių neblaivumas, 2024 m. lapkričio 5 d. 23.47 val. D. J. nerastas nurodytoje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Probacijos tarnybos pareigūnui susisiekus telefonu, D. J. nurodė, jog išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini)ir gyvens adresu: (duomenys neskelbtini), tai yra jis išvyko už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, D. J. atžvilgiu 2024 m. spalio 23 d. buvo pradėta administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnio l dalį už tai, kad 2024 m. spalio 23 d. tyčia sugadino tarnybinio automobilio pertvarą, kuri remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 8 punktu nutraukta, nes dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 141).

13. Taigi, toks nuteistojo D. J. elgesys rodo, kad jis ignoruoja jam parodytą teismo pasitikėjimą ir suteiktą galimybę būti laisvėje, kad nuteistasis yra visiškai nekritiškas savo elgesio atžvilgiu, nesistengia pasitaisyti, keisti netinkamą elgesį teigiama linkme, todėl tolesnis nuteistojo taisymas jo neizoliavus nuo visuomenės yra negalimas, nes nuteistajam paskirtais įpareigojimais, kurių jis nevykdo, nebus pasiekti bausmės tikslai. Pažymėtina, jog D. J. iš esmės demonstruoja atsainių požiūrį į jam skirtus įpareigojimus bei į skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, aukščiau iškeldamas savo asmeninius poreikius. Šių aplinkybių visumoje nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, kad jis savo kaltės neneigia, supranta, jog jam daugiau reikėjo bendrauti su probacijos skyriumi, nenutylėti apie savo problemas, gydytis nuo priklausomybės ligų, nesudaro pagrindo pastarajam suteikti dar vieną galimybę savo elgesiui pakeisti ir pateisinti jam teismo išreikštą pasitikėjimą, kadangi galimybių pasitaisyti, tinkamai ir laiku bendrauti su Probacijos tarnybos pareigūnais, įvertinant probacijos laikotarpį, nuteistasis turėjo, tačiau jo požiūris į bausmės vykdymo atidėjimą, akivaizdu, darosi vis atsainesnis. Dėl to, įvertinus D. J. veiksmuose matomą teismo paskirtų įpareigojimų pakankamai sistemingą nepaisymą, daroma išvada, jog kitomis priemonėmis, tai yra realiai neatlikus laisvės atėmimo bausmės, šiuo atveju probacijos bei bausmės tikslų pasiekti neįmanoma.

14. Be to, iš asmens bylos matyti, kad 2024 m. lapkričio 8 d. buvo dar kartą atliktas nuteistojo D. J. nusikalstamo elgesio rizikos pagal OASys metodiką pervertimas ir nustatyta, jog nuo probacijos pradžios nuteistojo rizika nusikalsti padidėjo iki 99, nors rizika ir išliko vidutinė, didelės žalos rizika nesikeitė, tačiau išryškėjo nauja probleminė sritis – piktnaudžiavimas alkoholiu. Taigi sugretinus nustatytus teismo skirtų įpareigojimų pažeidimus su nuteistajam atlikto pervertinimo išvadomis, daroma išvada, kad nuteistojo elgesys teigiama linkme nesikeičia, D. J. nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, todėl nėra pagrindo manyti, jog probacijos tikslai, o taip pat ir BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

15. Atsižvelgęs į visa tai, kas anksčiau išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti nuteistojo D. J. skundą ir nuteistajam suteikti dar vieną galimybę įrodyti, jog jis gali pasitaisyti neizoliuotas nuo visuomenės, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. J. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.