Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (kreditorės) G. B. skundą dėl 2014 m. kovo 12 d. BUAB „Budvalda“ kreditorių susirinkimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo sušaukti neeilinį kreditorių susirinkimą, administratoriaus pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi UAB „Budvalda“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Administratoriai LT“.

Šiaulių apygardos teisme 2014-03-31 gautas ir 2014-04-02 priimtas kreditorės G. B. skundas, kuriuo ji prašo:

- „pripažinti 2014-03-12 BUAB „Budvalda“ kreditorių susirinkimą neteisėtu“;

- „įpareigoti BUAB „Budvalda“ bankroto administratoriaus UAB „Administratoriai LT“ įgaliotą asmenį R. V. sušaukti neeilinį BUAB „Budvalda“ kreditorių susirinkimą dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir pardavimo kainos nustatymo “;

- „pakeisti BUAB „Budvalda“ bankroto administratoriaus UAB „Administratoriai LT“ įgaliotą asmenį R. V. kitu bankroto administratoriumi, paskiriant L. B.“.

Kreditorė G. B. nurodė, kad apie 2014-03-12 vyksiantį kreditorių susirinkimą jai nebuvo pranešta, o 2014-03-12 įvykęs kreditorių susirinkimas netinkamai išsprendė turto pardavimo kainą ir tvarką. Teigia, kad bankroto administratoriaus UAB „Administratoriai LT“ įgaliotas asmuo R. V. netinkamai atlieka savo pareigas, yra šališkas, todėl prašo pakeisti jį kitu bankroto administratoriumi, paskiriant L. B.. Pateikė bankroto administratoriaus UAB „Bankroto vadyba“ (į. k. 302347458, buveinė: Tiltų g. 19, Klaipėda) direktorės L. B. sutikimą administruoti BUAB „Budvalda“.

Pažymėjo, kad BUAB „Budvalda“ bankroto administratoriaus UAB „Administratoriai LT“ įgaliotas asmuo R. V. turi vadovautis CPK 718 str., kuris konkrečiai nurodo, kad „pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos“. LR CPK 722 str. nurodo, kad „antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos“. Dėl tos priežasties siūloma sekančioms keturioms varžytynėms kainą mažinti po 30 proc. nuo kiekvienų prieš tai neįvykusių varžytynių kainos, akivaizdžiai prieštarauja nurodytoms aukščiau LR CPK normoms. BUAB „Budvalda“ bankroto administratoriaus UAB „Administratoriai LT“ įgaliotas asmuo R. V. remiasi turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ 2013-05-28 nustatyta verte.

Kreditorė nurodo, kad vertintojas UAB „Ober-Haus“ savo pateiktoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 17320 VAT_2013 KNO SIAU pateikė sekantį žemės sklypų vertinimą: sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 10200,00 Lt, sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 5500,00 Lt, sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2000,00 Lt. Mano, kad turto vertintojas neįvertino visu aplinkybių: visiškai ignoravo faktą, kad išvaržomi sklypai yra įtraukti į detalųjį planą ir, žinant, kad urbanistiškai tie sklypai yra komerciškai vertingi, turto vertintojas netinkamai atliko savo pareigą, labai ženkliai sumažindamas minėtu sklypų rinkos kainą.

Kreditorė nurodo, kad BUAB „Budvalda“ bankroto administratoriaus UAB „Administratoriai LT“ įgalioto asmens R. V. veiksmai kelia abejonių. Daro prielaidą, kad minėtas asmuo yra šališkas BUAB „Budvalda“ kreditorių atžvilgiu.

Vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 1 d. 2 p., nekilnojamasis ir įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Bankroto proceso metu nekilnojamasis įmonės turtas ir įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, vadovaujantis „Fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, bankrutuojančios ar

bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarkos aprašu“, patvirtintu LR Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 321. Remiantis šio nutarimo 29 punktu, antrosiose (ar antrųjų varžytynių pakartotinėse) varžytynėse nepardavus įkeisto turto ir įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui atsisakius perimti turtą, turto pardavimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatyme (jeigu varžytynėse buvo parduodamas įmonės turtas) nustatyta tvarka. Pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 1 d. 3 p., neparduoto dvejose varžytynėse nekilnojamojo turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas.

Pažymi, kad pirmasis BUAB „Budvalda“ kreditorių susirinkimas įpareigojo bankroto administratorių atlikti nepriklausomą viso nekilnojamojo turto vertinimą, suteikiant įgaliojimus administratoriui kreiptis į bendroves, užsiimančias turto vertinimo veikla. Surinkti mažiausiai 3 nepriklausomų turto vertintojų pasiūlymus. Turto vertintojo kandidatūros pasirinkimas suderinamas su kreditorių susirinkimo pirmininku. Paskelbus konkursą apklausos būdu, buvo pasirinktas turto vertintojas UAB „Ober-Haus“. Turto vertintojas pateikė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kuri buvo pateikta kreditoriams. Teigti, kad turto vertintojas UAB „Ober-Haus“ netinkamai atliko savo pareigą, labai ženkliai sumažindamas minėtų sklypų rinkos kainą, nėra pagrindo. Turto vertinimas nepanaikina galimybės parduoti turtą už kiek galima didžiausią kainą, taip pat nenustato pardavimo kainos, už kurią privalo įmonė turtą parduoti. Kaip matyti iš BUAB „Budvalda“ įvykusių kreditorių susirinkimų 2013-07-30 ( protokolas Nr. 2) ir 2013-11-28 (protokolas Nr. 3), kreditoriai, tvirtindami pirmosioms ir antrosioms varžytynėms pradines pardavimo kainas, nesivadovavo turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ nustatytomis turto rinkos vertėmis, o pradinės kainos pirmosioms varžytynėms buvo patvirtintos turto įsigijimo kainos, o antrosioms kainos buvo mažinamos nuo buvusių kainų pirmosiose varžytynėse. Pažymi, kad ir antrose varžytynėse parduodamam turtui šiuo metu rinkoje nėra paklausos, todėl tik kreditorių susirinkimas gali nuspręsti, kiek objektyviai gali būti mažinama parduodamo turto kaina, kad šį turtą galima būtų parduoti. Bankroto procesas negali tęstis iki begalybės. Turto rinkos kaina yra ta kaina, už kurią daiktas yra perkamas, o ne įvertinamas. Nagrinėjamu atveju tiek pirmose, tiek antrose varžytinėse iš parduodamų nekilnojamo turto objektų nei vienas neparduotas. Taigi, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nustatyta įkeisto turto kaina yra neprotingai maža, ar nustatyta tokia nekilnojamojo turto pardavimo kaina pažeidžia kreditorių interesus.

Teigia, kad savo skunde kreditorė nepagrįstai teigia, jog ji nebuvo tinkamai informuota apie 2014-03-12 vyksiantį BUAB „Budvalda“ kreditorių susirinkimą. Apie kreditorių susirinkimą kreditorei pranešta tinkamai: likus daugiau nei 10 dienų iki šaukiamo kreditorių susirinkimo (kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 10 punktas). Kreditorė įspėta apie kreditorių susirinkimą 2014-02-26 elektroniniu paštu, adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninio laiško lydraščio kopija pridedama) bei 2014-02-25 pranešimu Nr. 14/02-25-10 (pranešimo ir siuntų lydraščio kopijos pridedamos), siųstu adresu (duomenys neskelbtini). Elektroninis laiškas siuntėjui negrįžo, o registruoto laiško kreditorė pati neatsiėmė ir laiškas grįžo neįteiktas (voko kopija pridedama).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Dėl pranešimo apie vyksiantį kreditorių susirinkimą.

Byloje nustatyta, kad 2013-04-18 vykusiame BUAB „Budvalda“ kreditorių susirinkime 10 darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas, kuriuo kreditoriai nutarė, kad pranešimą apie kreditorių susirinkimo sušaukimą bei visą, su šaukiamu kreditorių susirinkimu susijusią informaciją, administratorius įteikia kreditoriams pasirašytinai arba išsiunčia registruotu laišku ir papildomai informuoja elektroniniu paštu arba telefonu, likus ne mažiau kaip 10 dienų iki susirinkimo dienos.

Kartu su atsiliepimu į kreditorės G. B. skundą bankroto administratorius pateikė rašytinius įrodymus iš kurių matyti, kad 2014 m. vasario 26 d. elektroniniu paštu, adresu(duomenys neskelbtini), bei 2014-02-25 pranešimu Nr. 14/02-25-10, siųstu adresu (duomenys neskelbtini), kreditorė G. B. buvo informuota apie 2014 m. kovo 12 d., 10 val., įvyksiantį BUAB „Budvalda“ kreditorių susirinkimą (b. l. 49, 56, 57). Duomenų, kad elektroninio laiško kreditorė negavo, byloje nėra, todėl konstatuotina, kad kreditorė G. B. tinkamai, kaip tai nutarta 2013-04-18 vykusiame BUAB „Budvalda“ kreditorių susirinkime, informuota apie vyksiantį ginčijamą kreditorių susirinkimą, o iš su elektroniniu laišku siųstų priedų matyti, kad kartu su pranešimu buvo išsiųsta ir visa su šaukiamu kreditorių susirinkimu susijusi informacija (b. l. 57). Tai, kad paštu siųsto registruoto laiško kreditorė pati neatsiėmė ir laiškas grįžo neįteiktas su pastaba, kad į pranešimą neatsiliepė (b. l. 58), nėra pagrindas pripažinti, kad ir elektroniniu paštu siųsto pranešimo su priedais kreditorė G. B. negavo, juolab, kad tokių įrodymų su skundu ji nepateikė (CPK 178 str.). Todėl pripažinti 2014 m. kovo 12 d. vykusi BUAB „Budvalda“ kreditorių susirinkimą neteisėtu dėl procedūrinių pažeidimų nėra pagrindo.

Dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos.

Rezoliucinė dalis

Byloje nustatyta, kad 2014 m. kovo 12 d. vykusiame BUAB „Budvalda“ kreditorių susirinkime trečiu darbotvarkės klausimu, visiems susirinkime dalyvaujantiems kreditoriams balsuojant „už“, 52,8 proc. balsais priimtas nutarimas, kuriuo nutarta:

1. Nekilnojamąjį turtą (3 žemės sklypus (duomenys neskelbtini)), pardavinėti iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Pradinę pardavimo kainą nustatyti 30 proc. mažesnę už buvusią paskutinių varžytynių pradinę kainą.

- žemės sklypas (įkeistas) 1,79 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė pardavimo kaina 47155 Lt;

-žemės sklypas 1,00 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė pardavimo kaina 26338 Lt;

-žemės sklypas 0,38 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė pardavimo kaina 16170 Lt.

3. Patvirtinti kainos didinimo intervalą - 500 Lt.

4. Patvirtinti žiūrovo mokestį -100 Lt.

5. Apie vykdomas varžytynes pranešti Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos, skelbti Šiaulių r. dienraštyje ir interneto svetainėse.

6. Nepardavus turto varžytynėse, įpareigoti administratorių per 30 dienų skelbti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnių pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo.

Teismas konstatuoja, jog pateiktu skundu kreditorė G. B. nepagrįstai teigia, kad tokia pavirtinta bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarkai ir kaina prieštarauja LR CPK 681, 718, 722 straipsnių nuostatoms.

LR Įmonių bankroto įstatymo 1 str. 1 d. nurodyta, jog šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą, o to paties straipsnio 3 d. nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, išskyrus nustatytąjį Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

Nagrinėjamu atveju bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto pardavimo tvarka yra reglamentuota LR Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnyje, todėl pareiškėjos (kreditorės) G. B. nuodytos LR Civilinio proceso kodekso normos nėra taikomos.

Vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 1 d. 2 p., nekilnojamasis ir įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka.

Bankroto proceso metu nekilnojamasis įmonės turtas ir įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, vadovaujantis „Fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarkos aprašu“, patvirtintu LR Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 321. Remiantis šio nutarimo 29 punktu, antrosiose (ar antrųjų varžytynių pakartotinėse) varžytynėse nepardavus įkeisto turto ir įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui atsisakius perimti turtą, turto pardavimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatyme (jeigu varžytynėse buvo parduodamas įmonės turtas) nustatyta tvarka.

Pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 1 d. 3 p., neparduoto dvejose varžytynėse nekilnojamojo turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas.

Kaip jau minėta, skundžiamame kreditorių susirinkime kaip tik ir buvo patvirtinta BUAB „Budvalda“ nerkilnojamojo turto pardavimo tvarka ir kaina. Iš priimto nutarimo matyti, kad jis buvo priimtas 52,8 proc. balsų dauguma, t. y. visiems 2014 m. kovo 12 d. kreditorių susirinkime dalyvavusios kreditoriams balsuojant „už“ nutarimo projektą (b. l. 7-9, 10-14). Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorių susirinkime nustatyta pradinė turto pardavimo kaina 5 kartus didesnė nė nustatyta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 17320 VAT_2013 KNO SIAU (b. l. 48). Be to, 2013-04-18 vykusiame BUAB „Budvalda“ kreditorių susirinkime 11 darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas atlikti nepriklausomą viso nekilnojamojo turo vertinimą, byloje nėra duomenų, kad su nepriklausomo turto vertintojo nustatyta turto rinkos verte kreditoriai nesutiktų.

Pažymėtina, kad spręsdamas kreditorių balsų dauguma, kreditorių susirinkimas nustato turto pardavimo tvarką. Tiesioginį teisinį suinteresuotumą dėl to, kokia tvarka ir kokia kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, turi kreditoriai, veikdami per kreditorių susirinkimą. Paprastai kuo didesne kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Visgi, sprendžiant dėl turto pardavimo kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, kaip antai realios galimybės parduoti turtą, potenciali turto realizavimo trukmė, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt. Atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams, nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus. Visų šių klausimų sprendimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (nagrinėjamu atveju - kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinę turto pardavimo kainą. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) (pavyzdžiui, kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų pateikiamus argumentus ir įrodymus, taip pat gali įvertinti, ar kreditorių susirinkime priimant nutarimus, susijusius su turto realizavimu, balsų daugumą turintys kreditoriai nesiekia nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti kreditorių mažumos interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-338/2012).

Šioje byloje svarbus apsektas yra tai, kad nei vienas 2014 m. kovo 12 d. kreditorių susirinkime dalyvavęs kreditorius skundo teismui nėra pateikęs, visi dalyvavę kreditoriai balsavo „už“ nutarimo projektą, nutarimas priimtas 52,8 proc. balsais, o priimtą nutarimą skundžia tik kreditorė G. B., nedalyvavusi kreditorių susirinkime ir turinti 45,24 proc. balsų, todėl konstatuotina, kad jai net ir dalyvaujant kreditorių susirinkime ir balsuojant „prieš“ nutarimo projektą, nutarimas vis tiek būtų buvęs priimtas (LR Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 1 d.).

Šios bylos kontekste teismas neturi pagrindo išvadai, kad kreditorių susirinkime priimant nutarimus, susijusius su turto realizavimu, balsavę „už“ nutarimo projektą kreditoriai siekia nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti kreditorių mažumos interesus.

Konstatavus, kad 2014 m. kovo 12 d. vykusiame BUAB „Budvalda“ kreditorių susirinkime trečiu darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas yra teisėtas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos (kreditorės) G. B. skundo reikalavimo dėl įpareigojimo sušaukti neeilinį BUAB „Budvalda“ kreditorių susirinkimą.

Dėl administratoriaus pakeitimo.

Įmonės administratorius – tai teismo paskirtas asmuo, kuris turi teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Administratorius bankroto procese yra vienas reikšmingiausių subjektų, kuris iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas, nuo jo veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas, bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas. Įmonių bankroto įstatymas administratoriui suteikia plačius įgaliojimus ir nustato jo pareigas bankroto proceso metu. Būtent dėl to ĮBĮ numato administratoriaus veiklos kontrolės mechanizmą: kreditorių susirinkimui tvirtinti pateikiama administratoriaus veiklos ataskaita; numatyta galimybė kreiptis dėl administratoriaus atstatydinimo.

Įmonių bankroto įstatymas numato įmonės kreditorių susirinkimui ar kreditoriui (kreditoriams), kurių teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos (LR Įmonių bankroto įstatymo 21 str. 2 d. 4 p.), teisę motyvuotu prašymu kreiptis dėl administratoriaus atstatydinimo (LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 8 d. 2 p.). Svarstydamas administratoriaus atstatydinimo klausimą, teismas yra saistomas būtinumo užtikrinti kuo sklandesnį bankroto procedūrų atlikimą, o tai reiškia, jog bankroto administratorius gali būti atstatydintas tik esant pakankamam pagrindui.

LR Įmonių bankroto įstatymas reikalauja, kad prašymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo būtų motyvuotas. Šio įstatymo nuostatos leidžia spręsti, kad bankroto administratoriaus atstatydinimą dėl netinkamo pareigų atlikimo turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bendrovės teisės ir teisėtus interesus. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju teismui suteikta prerogatyva spręsti dėl būtinumo atstatydinti bankroto administratorių. Svarstydamas administratoriaus atstatydinimo klausimą, teismas privalo užtikrinti kuo sklandesnį bankroto procedūrų atlikimą, todėl bankroto administratoriaus atstatydinimas vien formaliais pagrindais, prieštarautų bankroto įstatymu siekiamiems tikslams.

Pagal pareiškėjos pateiktus argumentus teismas nenustatė, kad bankroto administratorius iš esmės netinkamai vykdė arba nevykdė jam pavestų pareigų. Pažymėtina, kad LR Įmonių bankroto įstatyme nėra nustatyti jokie privalomi patirties kriterijai administruoti atitinkamos formos juridinio asmens bankroto procedūrą. Bankroto administratoriaus tinkamumą ir kompetenciją patvirtina bankroto administratoriaus veiklos licencija, kuri kaip tik ir užtikrina, kad asmuo, teikiantis bankroto administravimo paslaugas, yra kompetentingas. Iš byloje esančio Leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas matyti, kad UAB „Administratoriai LT“ suteikta teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, minėtas bankroto administratorius atitinka LR Įmonių bankroto įstatymo reikalavimus administruoti BUAB „Budvalda“. Todėl pagal bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad paskirtas bankroto administratorius nesiekia ginti tiek bankrutuojančios įmonės, tiek visų jos kreditorių interesų arba yra nesąžiningas, kad jam toliau vykdant atsakovo bankroto administravimo procedūras gali atsirasti tinkamo kreditorių interesų atstovavimo, įmonės turto ar nuostolių išreikalavimo iš juos padariusių asmenų kliūtys (LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str.).

Pažymėtina, kad jau po pareiškėjos prašymo pakeisti bankroto administratorių teisme gavimo dienos, 2014 m. balandžio 28 d. įvyko BUAB „Budvalda“ kreditorių susirinkimas, kuriame nutarta neatstatydinti BUAB „Budvalda“ bankroto administratorių UAB „Administratoriai LT“. Minėtam nutarimo projektui nepritarė tik pareiškėja (kreditorė) G. B. (b. l. 61-63).Tai tik patvirtina teismo išvadas, kad atstatydinti bankroto administratorių nėra teisinio pagrindo, pareiškėjos prašymo patenkinimas pažeistų jo neteikusių kreditorių interesus ir viešąjį interesą, šiuo atveju suponuojantį greitą ir efektyvų bankroto procedūrų vykdymą (LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 8 d. 2 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 11 str., 24 str. 5 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., teismas

nutaria:

Pareiškėjos (kreditorės) G. B. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.