- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- 2S-291-513/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Suinteresuotas asmuo
- I. G.
- Pareiškėjas
- J. A.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens I. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. A. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., I. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja J. A. prašė panaikinti 2021 m. gruodžio 7 d. antstolio patvarkymą dėl atsisakymo stabdyti vykdymo veiksmus ir atlikti procesinius veiksmus – sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0172/21/01021, kol Lietuvos apeliaciniame teisme bus išnagrinėtas jos atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-569-730/2019.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. nutartimi prašymas patenkintas iš dalies, taikyta laikinoji apsaugos priemonė – sustabdyti antstolio J. P. vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0172/21/01021 iki bus išnagrinėtas J. A. skundas dėl antstolio J. P. veiksmų, nutartį nurodyta vykdyti skubiai.
Teismas nustatė, kad antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą 0172/21/01021 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. išduotą vykdomąjį raštą išieškotojai I. G. iš skolininkės J. A. 2019 m. spalio 24 d. priimto Klaipėdos apygardos teismo sprendimo pagrindu. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartimi netenkintas išieškotojos prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo, taip pat netenkintas skolininkės prašymas dėl išduoto vykdomojo rašto panaikinimo. J. A. padavė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutarties, taip pat antstoliui pateikė prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0172/21/01021 sustabdymo iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas. Antstolis 2021 m. gruodžio 7 d. patvarkymu atsisakė stabdyti vykdymo veiksmus.
Teismas nurodė, jog CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta viena iš laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Teismas nurodė, jog taikant šią laikinąją apsaugos priemonę turi būti užtikrinama išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kad ši priemonė nebūtų taikoma nepagrįstai, bet užtikrinama tiek išieškotojo, tiek ir skolininko teisių ir turtinių interesų apsauga. Teismas nustatė, kad pareiškėja nesutinka su tuo, kad išieškotojai I. G. yra išduotas vykdomasis raštas, dėl to yra nagrinėjamas jos atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniame teisme. Teismas vertino, kad yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, nes jos netaikius ir teismui priėmus galbūt pareiškėjai/skolininkei palankų procesinį sprendimą gali kilti teisiniai ginčai dėl atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo, t. y. galimos neigiamos teisinės pasekmės laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju nusveria galimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naudą.
Teismas pažymėjo, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais, turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Teismas nurodė, jog pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese – sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą iki pareiškėjos (skolininkės) atskirojo skundo išnagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme, tačiau vienas iš vykdymo veiksmų sustabdymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymo atvejų siejamas su skundo dėl antstolio veiksmų padavimu (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 510 straipsnio 2 ir 8 dalys). Dėl to teismas konstatavo, jog yra tikslinga pareiškėjos prašymą dėl tenkinti iš dalies ir laikinąsias apsaugos priemones taikyti iki pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo pabaigos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu I. G. (apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. nutartį, išspręsti išspręsti klausimą iš esmės – skolininkės J. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą bei skirti skolininkei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Nurodo, jog Lietuvos apeliacinis teismas jau sprendė analogišką skolininkės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdymo procese pagal ieškovei I. G. išduotą 2021 m. rugsėjo 10 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-569-730/2019. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1391-302/2021 prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė konstatavęs, jog egzistuoja pagrįstos abejonės dėl galbūt atsakovei (šioje byloje – skolininkei J. A.) palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje ir nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė tikėtinai pagrindė savo prašymų dėl teismo sprendimo išaiškinimo ir vykdomojo rašto išdavimo reikalavimus bei kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skolininkės pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo, turėjo atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. Be to, skolininkės prašymas akivaizdžiai nepagrįstas, ji nepagrindė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Mano, kad skolininkė procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai, nes Klaipėdos apylinkės teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė jau žinodama, kad Lietuvos apeliacinis teismas jos analogišką prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Prašo teismo skirti skolininkei 2000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pusę nurodytos baudos skiriant išieškotojai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu J. A. atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą nutartį paliktinepakeistą. Argumentuoja, jog teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei res judicata (galutinai išspręsto klausimo, galutinio sprendimo), nei prejudicinės galios, todėl Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pateiktais išaiškinimais Klaipėdos apylinkės teismas ginčijamoje nutartyje vadovautis neprivalėjo.
Pažymi, kad aplinkybė, jog teismas nutartimi atmetė ankstesnį jos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, negali būti kliūtimi vėl kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir tai nelaikytina jos nesąžiningumu. Be to, priešingai nei nurodo apeliantė, teismų nagrinėti prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo analogiški, iš esmės skyrėsi aplinkybės ir teisiniai pagrindai, Lietuvos apeliacinis teismas atsisakymą tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvavo duomenų apie pradėtą priverstinį Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimo vykdymą nebuvimu. Tuo tarpu, Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2VP-13243-1025/2021 skundžiama nutartis priimta jai skundžiant antstolio veiksmus. Būtent šia reikšminga aplinkybe, kad skundžiami antstolio veiksmai ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sietinas su skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo trukme, ir vadovavosi Klaipėdos apylinkės teismas. Pažymi, kad iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, kad Klaipėdos apylinkės teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo žinoma apie jos Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktą atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-569-730/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1391-302/2021 taip pat Klaipėdos apylinkės teismui prieinama per LITEKO sistemą, todėl net ir norėdama negalėtų nuo Klaipėdos apylinkės teismo nuslėpti informacijos apie Lietuvos apeliacinio teismo priimtą nutartį. Taigi ji nesielgė nesąžiningai ir nėra teisinio pagrindo jos procesinį elgesį vertinti kaip piktnaudžiavimą bei skirti jai baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartimi išnagrinėtas pareiškėjos J. A. skundas dėl antstolio J. P. veiksmų – 2021 m. gruodžio 7 d. patvarkymo, skundas netenkintas. Ta pačia nutartimi panaikintos Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – antstolio J. P. vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0172/21/01021 sustabdymas iki bus išnagrinėtas pareiškėjos J. A. skundas dėl antstolio J. P. veiksmų. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. vasario 18 d.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus civilinę bylą, kurioje įsiteisėjo teismo nutartis, kuria išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų ir panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nebeliko apeliacinio skundo objekto, o klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimas nebesukeltų jokių teisinių padarinių, todėl šis apeliacinis procesas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteko prasmės.
Nurodytos aplinkybės paaiškėjo jau prasidėjus apeliaciniam procesui, todėl apeliacinis procesas pagal atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Nutraukus apeliacinį procesą nurodytu pagrindu, atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nevertintini.
Suinteresuotam asmeniui I. G. grąžintinas už atskirąjį skundą sumokėtas 43 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
Dėl baudos
Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nurodyto straipsnio požiūriu yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).
Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, ši teisė yra ir vienas iš civilinio proceso principų (CPK 5 straipsnis). Ši teisė negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.). Pažymėtina, jog tai, kad šalys viena kitos veiksmus vertina kaip galbūt nesąžiningą elgesį, savaime negali būti laikoma piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Šiuo atveju konstatuotina, jog šalys įgyvendina joms įstatymais suteiktas teises į teisminę gynybą, kurios garantuojamos kiekvienam byloje dalyvaujančiam asmeniui, ir nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo išvadai, kad pareiškėja kreipėsi į teismą akivaizdžiai nepagrįstai ir piktnaudžiaudama procesu.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad pareiškėjos sutuoktiniui Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartimi skirta 2 500 Eur bauda už įsiteisėjusios Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties nevykdymą, savaime nėra teisinis pagrindas skirti baudą ir pareiškėjai nagrinėjamu atveju.
Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjos I. G. prašymas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja J. A. prašo priteisti jai apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 400 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.
CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti (t. y. paskirstyti) turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal šios teisės normos dispoziciją teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant skirtingam dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumui dėl bylos baigties (ar jų interesų priešingumui) ir tik esant teismo procesiniam sprendimui, priimamam (priimtam) dalyvavusio byloje asmens naudai, ir šiuo remdamasis. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjos J. A. (skolininkės) ir suinteresuoto asmens I. G. (išieškotojos) interesai yra priešingi.
Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimu nuspręsta atmesti ieškovės I. G. ieškinį, patenkinti atsakovės J. A. priešieškinį ir įpareigoti ieškovę I. G. parduoti atsakovei 50 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Baltfortas“ akcijų už teismo paskirtų ekspertų nustatytą kainą. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartyje nustatyta, kad UAB „Baltfortas“ 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų pardavimo kaina, kurią turi sumokėti atsakovė ieškovei pagal Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimą, yra 108 000 Eur (vienos akcijos kaina 2 160 Eur). Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartis palikta nepakeista.
Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 10 d. išdavė vykdomąjį raštą išieškotojai I. G. 2022 m. sausio 20 d. įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartimi netenkintas išieškotojos prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo, taip pat netenkintas skolininkės prašymas dėl išieškotojai išduoto vykdomojo rašto panaikinimo. J. A. padavė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutarties, taip pat antstoliui pateikė prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0172/21/01021 sustabdymo iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas. Antstolis 2021 m. gruodžio 7 d. patvarkymu atsisakė stabdyti vykdymo veiksmus. Kaip minėta, 2022 m. vasario 18 d. įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartimi išnagrinėtas pareiškėjos J. A. skundas dėl antstolio J. P. veiksmų – 2021 m. gruodžio 7 d. patvarkymo, ir skundas atmestas.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, negalima atsietai vertinti viename teisminiame procese priimtų tarpinių procesinių sprendimų ir visos bylos baigties, todėl konstatuotina, kad civilinė byla, pradėta pagal skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų baigėsi jos nenaudai nepaisant to, kad procese buvo priimta nutartis, kuria iš dalies patenkintas skolininkės prašymas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, ir dėl kurios išieškotoja padavė atskirąjį skundą šioje byloje. Dėl to, nutraukus procesą, pradėtą pagal išieškotojos atskirąjį skundą, įvertinus nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, skolininkės (pareiškėjos) bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
apeliacinį procesą pagal I. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. nutarties nutraukti.
Netenkinti I. G. prašymo skirti J. A. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.