- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-21
- Bylos Nr.
- e2SP-30544-359/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20242-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- E. S.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje, suinteresuoti asmenys – antstoliai Marekas Petrovskis, antstolė Audronė Adomaitienė, antstolis Valdas Zubinas, antstolis Raimundas Stanislauskas, antstolė Reda Stašenienė, antstolė Raimonda Pauzienė, antstolis Marius Lekečinskas, Valstybinis studijų fondas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese (su skundu dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų), kuriuo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki įsiteisės teismo sprendimas byloje pagal E. S. skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų. Taip pat prašo, atleisti E. S. nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.
Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. lapkričio 24 d. patvarkymu dėl varžytinių paskelbimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra parduodamas de facto neįgalaus ir socialiai remtino asmens skolininko E. S. paskutinis gyvenamasis būstas, kurio netekimas skolininkui lems ypač sunkias pasekmes. Varžytinėse pardavus butą negalią dėl psichinės ligos turtintis skolininkas E. S. prarastų paskutinį gyvenamąjį būstą. Kaip matyti iš antstolio Mareko Petrovskio 2020 m. lapkričio 24 d. patvarkymo dėl varžytinių paskelbimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojo Valstybinio studijų fondo naudai išieškoma suma – 1 323,03 Eur tuo tarpu pradinė buto pardavimo kaina – 26 152,00 Eur. Antstolis Marekas Petrovskis atmesdamas skolininko skundą dėl 2020 m. lapkričio 24 d. patvarkymo motyvavo tuo, kad skolininkas nepateikė jokių duomenų, kad jis apskritai gautų kokias nors pajamas, iš kurių negalima vykdyti išieškojimo. Taip pat, antstolis nurodė, kad antstolio vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolos suma yra 1 323,03 Eur, palūkanų 234,88 Eur, prie antstolio išieškojimo yra prisijungę kiti antstoliai, todėl bendra skolos suma 6 638,00 Eur, kas viršija 4 000,00 Eur ribojimą.
Pareiškėjas nurodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – nesustabdžius vykdymo veiksmų skolininkui būtų padaryta žala, nes psichinę negalią turintis skolininkas netektų paskutinio gyvenamojo būsto dėl palyginti nedidelės, lyginant su buto verte skolos. Pažymėtina, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų ir pardavus varžytinėse skolininko turtą, skolininkas patirtų ne tik materialinę, bet ir moralinę žalą, nes skolininkas yra socialiai remtinas asmuo, kuriam turėtų būti taikoma kompleksinė pagalba. Poreikį sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, taip pat grindžia ta aplinkybe, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjo turtas bus neteisėtai perleistas tretiesiems asmenims už mažesnę nei tikroji rinkos kaina.
Pareiškėjas taip pat prašo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nurodė, jog nedirba, pajamų negauna, SPIS registras rodo, kad pareiškėjas gauna tik 175,00 Eur socialinę pašalpą. Pateikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėta minimali 5,00 Eur suma, nuo likusios žyminio mokesčio dalies prašo atleisti dėl sunkios materialinės padėties ir socialiai remtino asmens statuso.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užtikrinti kuo maksimalesnį ir efektyvesnį pareiškėjo teisių gynimą.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.
CPK 510 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. CPK 510 straipsnio 8 dalis numato, jog skundo padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau, teismas, pripažinęs esant reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Vykdymo veiksmų sustabdymą įstatymas numato kaip išimtinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, be kita ko prima facie įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų.
Skundo dėl antstolio veiksmų padavimas pats savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus (išieškojimą), tai turi būti išimtis, kurios taikymą asmuo visuomet privalo tinkamai ir įtikinamai pagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, kad antstolis nepagrįstai paskelbė varžytines vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė 2020 m. gruodžio 14 d. skundą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog antstolio Mareko Petrovskio 2020 m. lapkričio 24 d. patvarkymas dėl varžytinių paskelbimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Minėtame skunde nurodo, kad Išieškoti iš paskutinio būsto galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 4 000,00 Eur. Nurodė, jog vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojo naudai išieškoma suma – 1 323,03 Eur, tuo tarpu pradinė buto pardavimo kaina – 26 152,00 Eur. Pažymėjo, kad antstolio Mareko Petrovskio 2020 m. lapkričio 24 d. patvarkymas dėl varžytinių paskelbimo prieštarauja CPK 663 straipsnyje nustatytiems apribojimais, taikomiems išieškant iš fizinio asmens turto, proporcingumo bei teisingumo principams, pažeidžia vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyra.
Pareiškėjas taip pat pateikė, 2020 m. gruodžio 15 d. antstolio patvarkymą Nr. S-20-123-12903, kuriuo nutarė atmesti E. S. 2020 m. gruodžio 14 d. skundą kaip nepagrįstą ir skundo nagrinėjimą perduoti Kauno apylinkės teismui. Patvarkymas motyvuotas tuo, jog skolininkas nepateikė jokių duomenų, kad jis apskritai gautų kokias nors pajamas, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą, taip pat tuo, jog prie antstolio išieškojimo yra prisijungę kiti antstoliai, todėl bendra skolos suma 6 638,00 Eur, kas viršija 4 000,00 Eur ribojimą.
Teismas įvertinęs skundo dėl antstolio veiksmų ir jame pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turinį ir jo priedus sprendžia, kad pareiškėjas preliminarai pagrindė skundą procesine prasme – išdėstė skundo faktinį pagrindą, nurodė savo argumentus, pateikė prie skundo atitinkamus dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas. Todėl CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas sprendžia, ar yra poreikis laikinųjų apsaugos priemonių pagalba užtikrinti pareikštą reikalavimą.
Turto pardavimas iš varžytynių yra pareiškėjo nuosavybės teisių ribojimas, kuris turi būti atliekamas atsižvelgiant į privalomus reikalavimus. Pareiškėjui pateikus skundą dėl antstolio veiksmų bei paprašius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, sprendžia, jog skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo metu, paskelbus varžytines, ginčo turtas gali būti parduotas, o išnagrinėjus skundą ir galimai nustačius antstolio neteisėtų veiksmų faktą, pareiškėjui būtų padaryta turtinė žala, inicijuojami papildomi teisminiai procesai, kas sąlygotų papildomas išlaidas tiek pareiškėjo, tiek suinteresuotų asmenų atžvilgiu.
Kita vertus, vykdymo veiksmų visiškas sustabdymas vykdomosiose bylose, teismo vertinimu, būtų neproporcinga priemonė, nes šiuo atveju sprendžiamas klausimas (tik) dėl turto, į kurį nukreiptinas išieškojimas. Siekiant palikti galimybę išieškojimą vykdyti iš pareiškėjo kito turto, pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies, sustabdant pareiškėjui priklausančio turto varžytines.
Įvertinus pareiškėjo skundo dalyką, pripažintina, jog uždraudimas antstolei vykdyti turto varžytines užtikrins byloje dėl antstolės veiksmų teisėtumo priimtiną teismo sprendimą, jo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys neįmanomu. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sąlygos ilgesnę išieškojimo trukmę, tačiau įvertinus tai, kad kilęs ginčas dėl paskutinio skolininko būsto, pripažintina, kad pakankamai trumpalaikis turto realizavimo varžytinių būdu sustabdymas yra racionalesnis visų vykdymo proceso dalyvių atžvilgiu nei tolimesnis išieškojimo vykdymas, esant grėsmei, jog turto realizavimas, sąlygotų tolimesnius procesus ir ginčus tarp vykdymo proceso dalyvių.
Todėl siekiant išvengti ateityje teisminio bylinėjimosi dėl turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo ir papildomų dėl to kilsiančių kaštų, siekiant kuo greitesnio ir ekonomiškesnio vykdymo proceso užbaigimo, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pareiškėjui priklausančio turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytines Nr. (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėtas pareiškėjo E. S. 2020 m. gruodžio 14 d. skundas dėl antstolio veiksmų ir priimtas galutinis sprendimas.
Teismas sutinka su pareiškėju, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymui. Kaip matyti, prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone yra siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą. Teismo vertinimu, tuo atveju, jei antstolio paskelbtomis varžytynėmis parduodamas turtas būtų perleistas kitiems asmenims, ir pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų būtų tenkintas, tai nulemtų naujus teisminius procesus tarp ginčo šalių (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-847-258/2020).
Taip pat, pareiškėjas prašo atleisti E. S. nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-1258-370/2015 ir kt.). Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar mokėjimą atidėti turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84, 178 straipsniai). Fizinio asmens turtinės padėties sunkumą (laikiną sunkumą) galima įvertinti atsižvelgiant į jo gaunamų pajamų, turimų turtinių teisių bei turto ir įsipareigojimų/vykdytinų prievolių santykį. Prašant šios lengvatos taikymo privalu pateikti duomenis ir apie turimą (ar turėtą) kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, lėšas, esančias (buvusias) kredito įstaigų sąskaitose, paskolintas kitiems asmenims lėšas, taip pat dividendus ar panašaus pobūdžio finansines pajamas, gautas per pastaruosius kelerius metus. Fizinio asmens turtinę padėtį gali padėti identifikuoti taip pat valstybinio socialinio draudimo duomenys, VĮ Regitra ir VĮ Registrų centro duomenys apie turimą/turėtą to asmens registruojamą turtą, asmens turto ir pajamų deklaracijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1217-464/2018). Pareiškėjas pateikė darbingumo lygio pažymą, iš kurios matyti, jog pareiškėjo darbingumo lygis 35 proc. Taip pat VSDFV duomenis, iš kurių matyti, jog pareiškėjas nedirba, gauna 175,00 Eur socialinę pašalpą. Taip pat, iš pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjui priklauso turtas, butas, esantis (duomenys neskelbtini). Už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 38 Eur. Ieškovas sumokėjo 8 Eur žyminio mokesčio – todėl jam liko sumokėti 30 Eur žyminio mokesčio.
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas pateikė jo sunkią turtinę padėtį patvirtinančius įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti, pareiškėjas atleidžiamas nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 145, 510, 290, 291 straipsniais,
nutaria:
prašymą tenkinti.
Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pareiškėjui priklausančio turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytines Nr. (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėtas pareiškėjo E. S. 2020 m. gruodžio 14 d. skundas dėl antstolio veiksmų ir priimtas galutinis sprendimas.
Atleisti pareiškėją E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo likusios 30,00 Eur žyminio mokesčio dalies, už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, mokėjimo.
Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir vykdoma skubiai.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.