Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. M. individualios įmonės atstovo advokato P. V. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-827-925/2016 pagal ieškovės V. M. individualios įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saulės zuikutis“ dėl skolos ir netesybų priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės zuikutis“ priešieškinį ieškovei V. M. individualiai įmonei dėl nuostolių ir išlaidų už atliktus pagerinimus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Saulės zuikutis“ (toliau - atsakovė) 638,82 Eur skolą, 249,61 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2015 m. kovo 19 d. buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 15/3-19 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei negyvenamųjų patalpų, esančių pastate(duomenys neskelbtini), dalį, o atsakovė įsipareigojo nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. už nuomą mokėti ieškovei po 580 Eur su PVM nuomos mokestį kas mėnesį. Atsakovė ieškovei nuomos mokesčio nustatytais terminais ir tvarka nesumokėjo.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 7 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 638,82 Eur skolą, 249,61 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (888,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 294 Eur bylinėjimosi išlaidų.Atsakovė, nesutikdama su preliminariu sprendimu, pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, jog ieškovė, 2015 m. kovo 19 d. sutartimi išnuomodama atsakovei negyvenamąsias patalpas 5 metų terminui, be kita ko, įsipareigojo užtikrinti, kad patalpose būtų ne žemesnė kaip 18 C laipsnių temperatūra (Sutarties 3.1.11 p.). Ieškovė nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. neužtikrino patalpose minimalios 18° C temperatūros, be to, laiku neatsiskaitydavo su elektros energijos tiekėju, dėl ko patalpose buvo atjungta elektra, todėl atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 7.4 p., 2015 m. lapkričio 20 d. pranešimu ir 2015 m. lapkričio 30 d. pakartotiniu pranešimu informavo ieškovę apie Sutarties nutraukimą. Atsakovė ieškovės vardu padengė ieškovės 392,34 Eur įsiskolinimą elektros energijos tiekėjui AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialui „Kauno geležinkelių infrastruktūra“. Todėl dalis atsakovės ieškovei mokėtino nuomos mokesčio yra užskaitoma iš atsakovės už ieškovę elektros energijos tiekėjui sumokėtos 392,34 Eur sumos. Be to, priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli.Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus nurodydama, kad Sutartyje susitarė dėl nuomos mokesčio dydžio, todėl atsakovė turėjo įvertinti savo verslo riziką ir galimybę laiku mokėti ieškovei Sutartyje nustatytą nuomos mokestį. Šalių sudarytoje Sutartyje buvo nustatyti 0,4 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo negrąžintos sumos. Šalys sutartį sudarė laisva valia, t. y. atsakovė savo nuožiūra sau nustatė netesybas, tuo pačiu pripažindama, jog tokio dydžio netesybos nėra nepagrįstai didelės.Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės atsakovei 831 Eur patirtų nuostolių ir 5 326 Eur patirtų išlaidų patalpoms pagerinti atlyginimą.Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Atsakovės reikalavimas dėl 831 Eur nuostolių, susijusių su renginių atšaukimu, yra nepagrįstas, ieškovė nėra atsakinga už atsakovės verslo rezultatus. Nepagrįsta ieškovės pretenzija dėl 392,43 Eur sumos, sumokėtos 2015 m. lapkričio 13 d. už elektros energiją, kompensavimo, nes ši suma už elektros energijos tiekimo atnaujinimą buvo sumokėta iš ieškovės asmeninių lėšų. Priešieškinyje atsakovės nurodomi atlikti patalpų pagerinimai, ieškovės įsitikinimu, išeina iš Sutarties 3.1.10 punkte numatytų patalpų pagerinimo būklės ir einamojo remonto ribų, todėl tokius pagerinimus atsakovė turėjo daryti tik prieš tai juos suderinusi su ieškove ir raštiškai aptarusi šalių sudarytame atskirame dokumente (akte).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Priešieškinį patenkino - priteisė iš ieškovės V. M. individualios įmonės 831 Eur nuostolių ir 5 326 Eur patirtų išlaidų patalpoms pagerinti atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (6 157 Eur) nuo 2016-02-24 (priešieškinio priėmimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 107 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Saulės zuikutis“.Teismas nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl 2015 m. kovo 19 d. šalių sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties tinkamo vykdymo. Atsakovė vienašališką sutarties nutraukimą grindė sutarties 3.1.11 punktu ieškovės prisiimto įsipareigojimo pažeidimu. Ieškovės teigimu, atsakovės vienašališkas sutarties nutraukimas dėl sistemingo sutarties 3.1.11 p. pažeidimo yra neteisėtas, nes atsakovė neįrodė, kad temperatūra išnuomotose patalpose buvo visada žemesnė nei + 18 C laipsnių. Teismas nustatė, kad šildymo sezonas Kaišiadoryse prasidėjo nuo 2015 m. spalio 9 d. Šildymą atsakovei išnuomotoms patalpoms ieškovė įjungė tik 2015 m. lapkričio 21 d. Iki to laiko nuomojamas patalpas atsakovė šildė elektriniais šildytuvais, tačiau jų nepakako 18 C laipsnių temperatūrai palaikyti. Tai patvirtina antstolio 2015 m. lapkričio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2015 m. lapkričio 17 d. patalpose temperatūra siekė 15 laipsnių, patalpų langai ir durys užsidarė sandariai, dujinis šildymo katilas buvo neveikimo režime. Teismas nurodė, kad ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 9 d. iki šildymo įjungimo 2015 m. lapkričio 21 d. būtų sutikusi užtikrinti reikiamą patalpų temperatūrą savo įranga. Teismas laikė, kad ieškovė pažeidė sutarties 3.1.11 punktu prisiimtą įsipareigojimą, kas sudarė atsakovei pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį pagal 7.4 punktą. Dėl nuostolių atlyginimo teismas sprendė, kad atsakovės pateikti užsakymai ir klientų išreikšta valia jų atsisakyti dėl žemos patalpų temperatūros, pagrindžia atsakovės patirtus 831 Eur nuostolius, kas yra tiesiogiai susiję su ieškovės pareigos užtikrinti 18 °C temperatūrą patalpose neįvykdymu.Dėl patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo teismas įvertino tai, kad teisę atlikti patalpų pagerinimus atsakovei numatė sutartis, ieškovė pateikė darbų atlikimo aktus, sąskaitas ir jų apmokėjimo įrodymus 5 326 Eur sumai, kurie pagrindžia patalpų pagerinimus ir jiems išleistas sumas. Nenustatyta, kad pagerinimai buvo esminiai, kuriems reikėjo ieškovės pritarimo, ieškovė dėl pagerinimų niekada nereiškė pretenzijų.Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų priteisti skolą ir delspinigius teismas nustatė, kad ieškovė yra atsisakiusi dalies savo ieškinio reikalavimo, o atsakovė už ieškovę sumokėjusi 392,34 Eur. Teismas sprendė, kad atsakovės skola pagal sąskaitas-faktūras VMI Nr. 371 ir Nr. 370 yra pilnai padengta, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimo dėl 638,82 Eur skolos priteisimo. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės prašomų priteisti delspinigių priteisimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, be to teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo delspinigius priteisti, nes jų atsiradimą lėmė būtent ieškovės neteisėtas neveikimas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Patalpos 2015 m. spalio - lapkričio mėnesiais buvo nešildomos atsakovės prašymu, jai siekiant sumažinti patalpų nuomos kaštus, atsižvelgiant į prastus veiklos rezultatus, tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į sunkią atsakovės turtinę padėtį ir faktą, kad daugiau nei mėnesį laiko ( nuo spalio 12 d. iki lapkričio 16 d. ) ji nereiškė jokių pretenzijų ieškovei. Atsakovė nutraukė sutartį ne dėl tariamai neužtikrintos patalpų temperatūros, o dėl prastų veiklos rezultatų, tačiau teismas nevertino tikrųjų Sutarties nutraukimo motyvų. Atsakovė neįrodė, kad patalpose 2015 m. spalio 9 d. – 2015 m. lapkričio 21 d. buvo žemesnė nei 18 °C temperatūra ir, kad ji negalėjo šildymo priemonėmis užtikrinti tokios temperatūros, tačiau teismas nenagrinėjo šių aplinkybių. Teismas neįvertino nuostolių negautų pajamų forma realumo – pateikti užsakymai galėjo būti surašyti jau inicijavus Sutarties nutraukimą, turint tikslą pasipelnyti ieškovės sąskaita. Teismas neįvertino, kuri atsakovės atliktų darbų ir patirtų išlaidų dalis yra laikytina patalpų pagerinimu, o kurios paskirtis buvo pritaikyti patalpas atsakovės veiklai. Taip pat teismas nevertino atskirtinų darbų rezultatų dalių, kuriuos atsakovė galėjo pasiimti. Nors tokį faktą, kad ne visi ieškovės atlikti darbai gali būti laikytini pagerinimais, pagrindžia 2016 m. vasario 4 d. patikrinimo aktas. Teismas, apelianto nuomone, nesudarė galimybių ieškovei apklausti liudytojų, kurie būtų padėję paneigti formalius įrodymus ir atskleisti, kad elektros įsiskolinimas buvo apmokėtas T. C. duotais pinigais, o ne J. L.. Teismas atmetė ieškovės delspinigių reikalavimą neaiškiais motyvais, kurie paneigia teismo sprendimo pagrįstumą. Ieškovė delspinigių pradėjo reikalauti ieškinio senaties termino ribose, už 2015 m. rugsėjo-spalio mėnesius, t.y. iki atsakovei pareiškiant apie ketinimą nutraukti sutartį. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Byloje esantys įrodymai aiškiai pagrindžia, kad ieškovė nevykdė Sutarties 3.1.11 punkte numatytos pareigos užtikrinti patalpose atitinkamą temperatūrą, todėl sutinkamai su Sutarties 7.4. punktu, egzistuojant tokiam Sutarties pažeidimui, atsakovas įgavo teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Nuostolių atsiradimas yra tiesiogiai susijęs su ieškovės veiksmais nevykdant Sutarties. Į bylą pateikti atsakovo ir jo klientų užsakymų nuorašai patvirtina, kad atsakovės klientai ketino naudotis atsakovės paslaugomis, tačiau jų atsisakė vien dėl ieškovės neteisėtu neveikimu sąlygotų aplinkybių. Pateiktais procesiniais dokumentais ir prie jų pridėtais įrodymais atsakovė įrodė visas CK 6.501 straipsnio taikymui teismų praktikoje nustatytas sąlygas. Patalpos buvo pagerintos, ieškovė davė sutikimą patalpų pagerinimui, dėl to atsakovė patyrė 5 326 Eur išlaidų. Pažymėtina, jog pagal Sutarties 5.4 punktą šalys susitarė, kad bet kuriuo atveju, jeigu Sutartis yra nutraukiama dėl ieškovės kaltės, ieškovė privalo atlyginti atsakovei jos turėtas išlaidas patalpoms pagerinti. Atsakovė ieškovės argumentus, kad ieškovės savininko sūnus T. C. už ieškovę sumokėjo 392,34 Eur, laiko nepagrįstais. Liudytojo T. C. parodymai prieštaravo visiems kitiems byloje esantiems ir netgi didesnės įrodomosios galios įrodymams. Tuo tarpu jokių kitokias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų ieškovė nepateikė. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir pakankamai motyvavo, kodėl nėra tenkinamas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo

Nustatyta, kad 2015 m. kovo 19 d. tarp šalių buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei negyvenamąsias patalpas, esančias(duomenys neskelbtini). Sutarties 1.2 punkte buvo nustatyta, kad nuomojamų patalpų naudojimo paskirtis ? kavinės-baro, viešo maitinimo, o sutarties 4.1 ir 4.2 punktuose nurodoma, kad nuomojamose patalpose bus kavinė-vaikų kambarys. Be to, sutarties 3.1.11 punkte nuomotojas įsipareigojo užtikrinti, kad nuomojamose patalpose (išskyrus pagalbines patalpas: virtuvės, ūkines, koridoriaus ir WC patalpas) būtų ne žemesnė kaip 18° C temperatūra esant sandariai patalpų būklei (t.1, b.l. 5-11, čia ir toliau nurodomi elektroninės bylos apyrašo tomų ir puslapių numeriai). Tarp šalių nebuvo ginčo, kad šildymo sezonas Kaišiadoryse buvo pradėtas 2015 m. spalio 9 d. Šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais duomenys rodo, kad atsakovė jau 2015 m. spalio 12 d. rašė laišką adresu (duomenys neskelbtini) nurodydama, kad nuomojamose patalpose spalio 11-12 dienomis nustatyta 14 laipsnių temperatūra, prašė pakelti temperatūrą iki 18 laipsnių, pakartotinai rašė lapkričio 16 d. ( t.1, b.l.55, 56). Sutartos patalpų temperatūros neužtikrinimą patvirtina ir 2015 m. lapkričio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo užfiksuota, kad 2015 m. lapkričio 17 d. 9 val. 5 min. ginčo patalpos yra sandarios, temperatūra viduje siekia tik 15 laipsnių, o virtuvėje esantis šildymo katilas neatliko savo funkcijos, buvo neveikiantis ( t. 1, b.l.103-112). Iš 2015 m. lapkričio 20 d. pranešimo ieškovui matyti, kad atsakovė pranešė ieškovui, kad nutraukia nuomos sutartį nuo 2016 m. sausio 1 d. dėl to, kad ieškovas sistemingai nevykdo savo įsipareigojimų, numatytų sutarties 3.1.11 punkte ( t.1, b.l.40). Pakartotinis analogiško turinio pranešimas ieškovui buvo išsiųstas 2015 m. lapkričio 30 d. ( t.1, b.l.43). Ieškovas 2015 m. lapkričio 23 d. išsiuntė atsakymą atsakovei, kuriame atsiprašė dėl to, kad laišką perskaitė per vėlai, be to, pripažino, kad šildymo katilo įjungti nepavyko, nes šildymo katilas buvo sugedęs, todėl šildymas buvo įjungtas tik 2015 m. lapkričio 20 d. apie vidurdienį ( t.1, b.l.54). Ieškovės savininkas pateikė į bylą ir kitą savo rašytą pretenziją, 2015 m. lapkričio 24 d., kurioje nurodė, kad meistras, atvykęs taisyti šildymo katilo nustatė, kad yra nutrauktas laidas, einantis iš valdymo pulto į katilą, be to, buvo neįmanoma patekti į patalpą, kurioje buvo katilas, todėl atsakovė pažeidė nuomos sutarties sąlygas ( t.2, b.l.2). Teismui nepateikta duomenų, kad atsakovei būtų buvusi įteikta ši pretenzija. Be to, pažymėtina, kad pagal sutarties sąlygas būtent ieškovės pareiga buvo pasirūpinti tinkamu patalpų šildymu nuo pat šildymo sezono pradžios, t.y. nuo 2015 m. spalio 9 d., o ne tada, kai gavo pretenziją iš atsakovės. Nustatytos aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai spręsti, kad ieškovė nesilaikė nuomos sutartyje numatytų sąlygų, t. y. neužtikrino kavinės - vaikų kambario patalpose nuolatinės 18 laipsnių šilumos, todėl atsakovė turėjo pagrindą įspėti apie nuomos sutarties nutraukimą ir nuomos sutartį nutraukti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė pati prašė nešildyti patalpų ir kad nuomos sutartį nutraukė dėl nesėkmingo savo verslo aplinkybių. Pertrauka tarp pirmosios atsakovės pretenzijos dėl patalpų nešildymo spalio 12 dieną ir antrosios pretenzijos lapkričio 16 dieną neįrodo, kad atsakovė sutiko pati užtikrinti kavinės šildymą ir kad jai nesisekė verslas. Todėl konstatuotina, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės yra neįrodytos.Ieškovė pateikė į bylą 2015 m. gruodžio 2 d. pranešimą atsakovei dėl vienašališko sutarties nutraukimo dėl įsiskolinimų už nuomą ( t.1, b.l.60). Tačiau šis pranešimas laikytinas teisiškai nereikšmingu, nes yra pateiktas jau po atsakovės pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą dėl tinkamos temperatūros neužtikrinimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuomos sutartis buvo pagrįstai vienašališkai atsakovės nutraukta nuo 2016 m. sausio 1 d. dėl ieškovės kaltės, t.y. pažeistos nuomos sutarties 3.1.11 punkto sąlygos užtikrinti, kad nuomojamose patalpose (išskyrus pagalbines patalpas: virtuvės, ūkines, koridoriaus ir WC patalpas) būtų ne žemesnė kaip 18° C temperatūra esant sandariai patalpų būklei ( CK 6.498 straipsnio 5 dalis). Nuomos sutarties nutraukimo pagrindas sukėlė atitinkamas teisines pasekmes ieškovei – pareigą atlyginti atsakovės turėtas išlaidas patalpų pagerinimui ir negautas pajamas.

Dėl negautų pajamų ir patalpų pagerinimo išlaidų

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovė pagrįstai vienašališkai nutraukė patalpų nuomos sutartį dėl esminės sutarties sąlygos pažeidimo, priteisė iš ieškovės atsakovei 831 Eur nuostolių, patirtų dėl to, kad klientai atsiėmė išankstinius užsakymus (t.1, b.l.140-145). Iš užsakymų formų matyti, kad jie buvo pateikti nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2015 m. spalio 5 d., o pageidaujami renginiai turėjo vykti nuo 2015 m. spalio 24 d. iki 2015 m. lapkričio 15 d. Tačiau bendra pateiktų užsakymų suma yra ne 831 euras, bet 607 eurai (t.1, b.l.140-145). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo argumentus, kad pateikti užsakymai galėjo būti surašyti jau inicijavus sutarties nutraukimą, nes tokių įrodymų apeliantas nepateikė, tačiau skundas tenkintinas iš dalies dėl to, kad atsakovės pateiktų užsakymų bendra suma sudaro 607 eurus. Pirmosios instancijos teismas aritmetiškai nepatikrino atsakovės priešieškinyje dėstomo reikalavimo atitikimo pateiktiems įrodymams, todėl sprendimas pakeistinas sumažinant priteistus nuostolius iki 607 eurų. Atsakovė prašė priteisti turėtas išlaidas patalpų pagerinimui – 5236 eurų pagal pateiktas generalinio rangovo UAB „Hisco“ atliktų darbų aktus ir sąskaitas-faktūras ( t.1, b.l. 146-153). Nuomos sutarties 3.1.10 punktu šalys buvo sutarę, kad nuomininkui leidžiama savo iniciatyva ir lėšomis pagerinti patalpų būklę, vykdyti jų einamąjį remontą. Tais atvejais, kuomet patalpų pagerinimai yra esminiai, pavyzdžiui, susiję su perplanavimu, rekonstravimu, tokie pagerinimai nuomininko gali būti daromi tik prieš tai juos raštiškai aptarus šalių sudarytame atskirame dokumente. Sutarties 5.4 punkte nustatyta, kad nuomininkui nutraukus sutartį dėl to, kad nuomotojas nevykdo šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, numatytų sutarties 3.1 punkte, nuomotojas privalo padengti visas nuomininko patirtas išlaidas dėl patalpų pagerinimo ( t. 1, b.l. 9). CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Pagal šį teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių. Kaip yra išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas. Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktą nuomojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų. Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams būtinų išlaidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. Nuomininkas taip pat suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis išlaidų atlyginimo. Kuo mažiau detalizuotas leidimas, tuo didesnė rizika abiem šalims patirti nenumatytų išlaidų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-701/2016). Iš pateiktų atliktų darbų aktų matyti, kad darbai buvo susiję su išsinuomotų patalpų sienų, lubų taisymu, dažymu, elektros instaliacijos parengimu, remontu, plastikinių langų uždengimų gamyba, balkono gamyba, santechninių prievadų prijungimu ( t.1, b.l.146-153). Todėl apelianto argumentai, kad tam tikri pagerinimai galėtų būti atskirti ir atsakovė galėtų juos pasiimti, laikytini nepagrįstais. Tai, kad atsakovė atliekamais darbais siekė pritaikyti patalpas kavinės veiklai, laikytina pagrįstais ir proporcingais atsakovės veiksmais, nes, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė išsinuomojo patalpas penkeriems metams kavinės veiklai, todėl jos siekis ir tikslas buvo patalpas pritaikyti kavinei ir užsiimti veikla penkerius metus. Be to, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės atlikti pagerinimai praras vertingumą dėl to, kad patalpose nebus užsiimama kavinės veikla, priešingai, atlikti darbai yra skirti normaliai patalpų priežiūrai. Panašiai pagerinimo darbai buvo vertinami ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2008. Aplinkybių, kad atsakovė pagal pateiktus atliktų darbų aktus būtų atlikusi patalpų rekonstrukciją, perplanavimą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Spręstina, kad lėšos už patalpų pagerinimą yra priteistos pagrįstai, šioje dalyje pirmosios instancijos sprendimo naikinti nėra pagrindo ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 p.).

Dėl nuomos mokesčio ir delspinigių

Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės ieškinio nustatęs, kad po preliminaraus teismo sprendimo priėmimo atsakovė atliko mokėjimus ieškovei, todėl atsakovės skola 2016 m. gegužės 9 d. yra 229,29 euro ( t.2, b.l.23). Atsakovė teigė, kad yra sumokėjusi 392,34 euro už ieškovę 2015 m. lapkričio 13 d., kai pastatui (duomenys neskelbtini), kur yra ginčo nuomojamos patalpos, buvo išjungtas elektros energijos tiekimas. Pirmosios instancijos teismas pripažino aplinkybę, kad atsakovė yra užmokėjusi 329,34 euro už ieškovę už elektros energijos pajungimą, todėl atlikęs priešpriešinį įskaitymą teismas nusprendė, kad atsakovė yra neskolinga. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad skolą už elektros energijos prijungimą ( 392,34 Eur) sumokėjo ieškovo V. M. sūnus T. C.. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš 2015 m. lapkričio 13 d. SEB bankui pateikto nurodymo pervesti grynuosius pinigus matyti, kad J. L. sumokėjo AB „Lietuvos geležinkeliams“ 329,34 euro ( t.1, b.l. 139). Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu 2015 m. lapkričio 13 d. UAB „Saulės zuikutis“ ir J. L. nustatė, kad UAB „Saulės zuikutis“ yra skolinga J. L., be kita ko, ir 392,34 euro ( t.2, b.l.17). Iš UAB „Saulės zuikutis“ 2015 m. lapkričio 13 d. buhalterinės pažymos Nr.48 matyti, kad 392,34 euro buvo įskaityti kaip J. L. sumokėti už V. M. įmonę ( t.2, b.l.18). Liudytoju apklaustas T. C. 2016 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje aiškino, kad jis gavo iš savo tėvo V. M. grynais pinigais 500 eurų, kuriuos ketino mokėti už elektros įsiskolinimą, tačiau neturėjo savo asmens dokumento, todėl pinigus įmokėjo kartu atvykusi J. L. ( garso įrašo nuo 04:02 min.). Į teismo klausimus, kodėl V. M. įmonėje nebuvo apskaityti 500 eurų, savininkas ieškovas V. M. aiškino, kad jis yra įmonės savininkas, todėl gali naudoti savo asmenines lėšas, o vidiniai įmonės reikalai yra kitas, vėlesnis klausimas, be to, atsakovė J. L. neturėjo mokėti už jo skolą, nes nėra jo įmonės darbuotoja, turėjo įnešti pinigus į jo įmonės sąskaitą (garso įrašo nuo 28:45 min.). Ieškovo direktorius pateikė į bylą savo įmonės sąskaitos žiniaraštį pagal kontrahentus, kuriame pažymėta, kad ieškovei buvo pateikti 2015 m. lapkričio 13 d. reikalavimai sumokėti 322,39 euro, 34,90 euro, 35,05 euro, tačiau nėra duomenų, kad buvo sumokėta ( t.2, b.l.3). Pažymėtina, kad 2016 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje baigiant nagrinėti bylą iš esmės nei ieškovas V. M., nei jo atstovas advokatas neprašė kviesti papildomus liudytojus ir priimti papildomus įrodymus dėl skolos už elektrą apmokėjimo. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad 329,34 euro už ieškovę AB „Lietuvos geležinkeliai“ sumokėjo atsakovės direktorė J. L.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įskaitė 392,34 Eur, atsakovės direktorės sumokėtus už ieškovę dėl elektros energijos tiekimo atnaujinimo, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė teismo sprendimo priėmimo dieną nebuvo skolinga ieškovei nuomos mokesčio. Teismas atmetė reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, motyvuodamas, kad ieškovė pradėjo reikalauti įmokų ir delspinigių tik gavusi atsakovės pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą, todėl priteisti delspinigius būtų neteisinga ir prieštarautų CK 6.259 straipsnio 1 daliai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutinka, nes momentas, kada ieškovė pradėjo reikalauti delspinigių šioje byloje yra teisiškai nereikšmingas. Atsakovės pateikta nuomos mokesčių mokėjimo išklotinė parodo, kad atsakovė nuomos mokestį už 2015 m. liepos mėnesį apmokėjo tik 2015 m. liepos 28 d. ( nuomos sutarties 4.7 p. sutartas nuomos mokesčio mokėjimo terminas buvo einamojo mėnesio, kai gauta sąskaita mokėjimui, 15 diena, t. 1, b.l.8 ), rugpjūčio mėnesio nuomą apmokėjo rugpjūčio mėn. 28 d. ( 280,72 euro), rugsėjo mėnesio nuomos mokestį sumokėjo lapkričio 2 d. ( 280,72 euro), spalio mėn. nuomos mokestį sumokėjo lapkričio 13 d. sumokėdama už elektros energijos atnaujinimą (392,34 Eur) ( t.1, b.l.48-50). Atsakovė prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo nurodė, kad susitarė su ieškove dėl mažesnio dydžio nuomos mokesčio ( 280,72 Eur) mokėjimo dėl apyvartos nebuvimo ( t.1, b.l.29), ieškovo savininkas apeliaciniame skunde šią aplinkybę pripažino (t.2, b.l. 52-55). Šalių sutarties 5.1 punktas numatė, kad nuomininkui laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, nuomotojui pareikalavus, jis už kiekvieną uždelstą dieną turi mokėti po 0,4 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos. Ieškovė prašė priteisti 249,61 Eur delspinigių ( t.1, b.l. 3). Šis reikalavimas tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistina 115,36 Eur delspinigių skaičiuojant nuo pavėluotai sumokėtų sumų nuo kiekvieno mėnesio 16 dienos iki faktinio sumokėjimo (vienos dienos delspinigių suma yra 1,12 Eur ( 280,72 Eur x 0,4 proc.). Už 2015 m. liepos mėnesį vėlavimas yra 13 dienų, už 2015 m. rugpjūčio mėnesį 13 dienų, už rugsėjo mėnesį 48 dienos, už spalio mėnesį- 29 dienos, iš viso 103 dienos po 1,12 Eur, kas sudaro 115,36 Eur. Ši delspinigių suma turi būti priteista iš atsakovės ieškovei. Atitinkamai priešpriešiniai šalių reikalavimai įskaitytini ir iš ieškovės priteistina suma (607 Eur negautų pajamų) mažintina 115,36 Eur. Iš ieškovės priteistina 491,64 Eur negautų pajamų ( nuostolių) ( CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Laikytina, kad ieškinys yra patenkintas 13 proc., priešieškinys - 96 proc. Ieškovės išlaidos byloje buvo 514,55 eurų ( 14,55 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur už advokato pagalbą, t.1, b.l. 17; 182-183), atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 139 Eur žyminis mokestis ( t.1, b.l. 161) ir 968 Eur advokato pagalbos išlaidos ( t.1, b.l.188-189). Ieškovei priklausytų gauti 67 eurus išlaidų atlyginimo, atsakovei - 1062 eurus. Atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 995 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 75 eurus žyminio mokesčio ( t.2, b.l.62). Atsakovė sumokėjo 423,50 eurų advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ( t.2, b.l. 78-79). Pritaikius 35 pastraipoje nurodytas proporcijas ir tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 396,81 Eur bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų ( 423,50 Eur x 0,96).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: 2015 m. gruodžio 7 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš ieškovės V. M. individualios įmonės, j.a.k. 158998654, 491,64 Eur ( keturis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 64 ct) nuostolių ir 5 326 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus dvidešimt šešis eurus) patirtų išlaidų patalpoms pagerinti atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5817,64 Eur) nuo 2016-02-24 (priešieškinio priėmimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 995,72 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 72 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Saulės zuikutis“, j.a.k. 303895856.

Priteisti iš ieškovės V. M. individualios įmonės, j.a.k. 158998654, atsakovei UAB „Saulės zuikutis“, j.a.k. 303895856, 396,81 Eur ( tris šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 81 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.