Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės V. M. individualios įmonės atstovams – V. M. individualios įmonės savininkui V. M. ir advokatui R. P.,

atsakovės UAB „Saulės zuikutis“ atstovams – UAB „Saulės zuikutis“ direktorei Jolantai Lagūnavičiūtei ir advokato padėjėjui Tomui Petrauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. M. individualios įmonės ieškinį atsakovei UAB „Saulės zuikutis“ dėl skolos ir netesybų priteisimo ir pagal atsakovės UAB „Saulės zuikutis“ priešieškinį ieškovei V. M. individualiai įmonei dėl nuostolių ir išlaidų už atliktus pagerinimus priteisimo, priimdama galutinį sprendimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas 2015 m. gruodžio 7 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 638,82 Eur skolos, 249,61 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (888,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 294 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Be to, atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės atsakovei 831 Eur patirtų nuostolių ir 5 326 Eur patirtų išlaidų patalpoms pagerinti atlyginimą. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad atsakovės įmonė buvo įsteigta 2015 m. pradžioje vykdyti kavinės su vaikų žaidimo erdve veiklai. Atsakovės prašymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymu, Smulkiojo ir vidutinio verslo paskolų garantijų teikimo nuostatais, atsakovės veiklos vykdymui Kauno kredito unija suteikė 20 044 Eur paskolą kavinės ir vaikų žaidimo erdvės baldams ir įrangai pirkti (13 718 Eur) bei patalpoms remontuoti (5 326 Eur). Taigi atsakovės veiklos vykdymas yra paremtas už skolintas lėšas pagerintomis patalpomis ir įsigyta įranga. Dėl šių priežasčių atsakovei buvo itin svarbu netrukdomai naudotis patalpomis, kuriose atsakovė įrengė kavinę su vaikų žaidimo erdve. Šalių 2015-03-19 sudaryta Sutartimi ieškovė, 5 metų terminui išnuomodama atsakovei sutartyje aptartas negyvenamąsias patalpas, be kita ko, įsipareigojo užtikrinti, kad patalpose būtų ne žemesnė kaip 18 C laipsnių temperatūra (Sutarties 3.1.11 p.). 2015-10-08 įsakymu Nr. V1-1014 „Dėl 2015-2016 metų šildymo sezono pradžios“ Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius nustatė šildymo sezono pradžią Kaišiadoryse nuo 2015-10-09. Atsakovė ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu ragino ieškovę įjungti šildymą ir užtikrinti patalpose ne žemesnę kaip 18 C laipsnių temperatūrą. Atsakovei tinkamas temperatūros patalpose palaikymas buvo ypač svarbus ir dėl to, kad patalpose buvo įrengusi kavinę su mažamečiams vaikams skirtu žaidimų kambariu. Faktą, kad patalpose buvo žemesnė nei 18 C laipsnių temperatūra ir kad atsakovė ragino ieškovę įjungti patalpose šildymą, patvirtina atsakovės ieškovei el. paštu 2015-10-12 ir 2015-11-16 siųsti prašymai bei 2015-11-17 antstolio Aleksandro Ščiukino faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Kadangi ieškovė nepaisė atsakovės prašymų tinkamai vykdyti Sutartį ir užtikrinti patalpose ne žemesnę kaip 18 C laipsnių temperatūrą, atsakovė dėl pastoviai esančių kliūčių vykdyti veiklą ir dėl sistemingo Sutarties pažeidinėjimo, vadovaudamasi Sutarties 7.4 p., pateikė ieškovei 2015-11-20 pranešimą ir 2015-11-30 pakartotinį pranešimą, kuriuo informavo ieškovę apie Sutarties nutraukimą nuo 2016-01-01. Be to, ieškovės aplaidumą ir nerūpestingumą patvirtina ir tai, jog būtent dėl ieškovės neveikimo (laiku neatsiskaitymo su elektros energijos tiekėju) 2015-12-13, apie 11.30 val., t. y. per patį atsakovės veiklos vykdymo piką, buvo atjungtas elektros energijos į pastatą, kuriame buvo atsakovei išnuomotos patalpos, tiekimas. Atsakovė, siekdama, kad būtų kuo greičiau atstatytas elektros energijos tiekimas, nes be elektros energijos atsakovė negali vykdyti veiklos (gaminti maisto produktų, aptarnauti klientų ir kt.), dar tą pačią dieną savo sąskaita padengė ieškovo įsiskolinimą tiekėjui, sumokėdama už ieškovę 392,34 Eur. Ieškovė iki šiol nėra kompensavusi atsakovės už ieškovę elektros energijos tiekėjui sumokėtos sumos, todėl atsakovė šią sumą įskaitė į ieškovei mokėtiną nuomos mokestį. Be to, ieškovei nesirūpinant patalpų šildymu, pradėjo mažėti kavinės lankytojų, kavinės klientai atšaukė iš anksto užsakytus renginius, dėl užsakymų atšaukimo atsakovė patyrė 831 Eur nuostolių, kuriuos patvirtina pridedami rašytiniai įrodymai apie suplanuotų užsakymų atšaukimus. Atsakovė taip pat patyrė 5 326 Eur išlaidų patalpų pagerinimui. Kadangi atsakovė pagrįstai tikėjosi 5 metus patalpose vykdyti kavinės ir vaikų žaidimų erdvės veiklą, būtent šiai veiklai atsakovė paėmė tikslinę paskolą ir investavo jos dalį į patalpas, tačiau vien dėl ieškovo nerūpestingumo ir aplaidaus neveikimo pradėjo prarasti klientus ir negalėjo laisvai naudotis patalpomis, atsakovė buvo priversta dėl ieškovės atliktų esminių Sutarties pažeidimų nutraukti Sutartį, todėl ieškovei tenka atsakomybė atlyginti atsakovei dėl ieškovės netinkamo Sutarties vykdymo patirtus 831 Eur dydžio nuostolius bei 5 326 Eur dydžio išlaidas patalpoms pagerinti, kurias pagrindžia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai bei kurias atsakovė prašo priteisti pareikštu priešieškiniu. Taip pat atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu tiek ieškovės atstovai, tiek atsakovės atstovai palaikė teismui jų pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus savo reikalavimus ir šiuos reikalavimus bei nesutikimą su kitos šalies pareikštais reikalavimais pagrindžiančius argumentus.

Ieškovės atstovai prašė teismo byloje priimtą preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, o priešieškinį atmesti. Pažymėtina, kad ieškovė pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad atsakovės skola pagal 2015-11-23 PVM sąskaitas-faktūras po 2015-12-07 preliminaraus teismo sprendimo priėmimo yra sumažėjusi: pagal PVM sąskaitą-faktūrą VMI Nr. 370 atsakovės skola sudaro 299,28 Eur, pagal VMI Nr. 371 – 0,01 Eur, bendra atsakovės skola pagal minėtas sąskaitas, ieškovės 2016-05-09 paskaičiavimais, yra 299,29 Eur.

Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu prašė panaikinti preliminarų sprendimą, ieškinį atmesti ir patenkinti priešieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Priešieškinis tenkintinas

Nustatyta, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl 2015-03-19 šalių sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties tinkamo vykdymo.

Ieškovė laikė, kad atsakovė pažeidė Sutarties 4.3 punktą, t. y. laiku nemokėjo sutarto nuomos mokesčio, todėl kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašydama priteisti iš atsakovės 638,82 Eur nuomos ir komunalinių mokesčių skolos pagal 2015-11-23 PVM sąskaitas-faktūras VMI Nr. 371 ir Nr. 370 bei Sutarties 5.1 punkto pagrindu už laiku neįvykdytą piniginę prievolę priskaičiuotus 249,61 Eur delspinigių. Teismas 2015 m. gruodžio 7 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 638,82 Eur skolos, 249,61 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (888,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 294 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė tiek teismui pateiktuose prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo, tiek priešieškinyje teigė, kad netinkamai Sutartį vykdė pati ieškovė, dėl kurios aplaidumo ir sistemingo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atsakovė Sutartį vienašališkai nutraukė Sutarties 7.4 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad ieškovė nevykdė Sutarties 3.1.11 punkto įsipareigojimo užtikrinti (tiek, kiek tai priklauso nuo nuomotojo), kad nuomojamose patalpose (išskyrus pagalbines patalpas: virtuvės, ūkinės, koridoriaus, WC patalpas) būtų ne žemesnė kaip 18 C laipsnių temperatūra esant sandariai patalpų būklei. Be to, ieškovės aplaidumą ir nerūpestingumą patvirtina ir tai, jog būtent dėl ieškovės neveikimo (laiku neatsiskaitymo su elektros energijos tiekėju) 2015-11-13, apie 11.30 val., t. y. per patį atsakovės veiklos vykdymo piką, buvo atjungtas elektros energijos į pastatą, kuriame buvo atsakovei išnuomotos patalpos, tiekimas. Kadangi atsakovė pagrįstai tikėjosi 5 metus (Sutarties terminą) patalpose vykdyti kavinės ir vaikų žaidimų erdvės veiklą, būtent šiai veiklai paėmė tikslinę paskolą ir investavo jos dalį į patalpas, tačiau vien dėl ieškovės nerūpestingumo ir aplaidaus neveikimo pradėjo prarasti klientus ir negalėjo laisvai naudotis patalpomis, atsakovė buvo priversta dėl ieškovės atliktų esminių Sutarties pažeidimų nutraukti Sutartį, todėl pareikštu priešieškiniu atsakovė prašo priteisti iš ieškovės dėl ieškovės netinkamo Sutarties vykdymo patirtus 831 Eur dydžio nuostolius bei 5 326 Eur dydžio išlaidas patalpoms pagerinti.

Dėl vienašališko sutarties nutraukimo

Byloje nustatyta, kad PVM sąskaitos faktūros Nr. 370 ir 371, kurių pagrindu ieškovė pareiškė ieškinio reikalavimus, ieškovės išrašytos atsakovei 2015-11-23, t. y. jau po to, kai atsakovė 2015-11-20 pranešimu informavo ieškovę apie vienašališką Sutarties nutraukimą nuo 2016-01-01 Sutarties 7.4 punkto pagrindu dėl sistemingo Sutarties 3.1.11 p. pažeidimo iš ieškovės pusės. 2015-11-30 atsakovė pateikė ieškovei pakartotinį pranešimą dėl Sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad iš ieškovės (nuomotojo) gauti 2015-11-23 ir 2015-11-24 raštai ir ieškovės atlikti veiksmai (šildymo patalpose įjungimas) nekeičia atsakovės apsisprendimo vienašališkai nutraukti Sutartį. Minėtame pranešime taip pat prašoma ieškovės atlyginti atsakovei patalpų pagerinimui atsakovės patirtas 5 326 eurų išlaidas bei nurodoma, kad atsakovei įvertinus nuomotojo pateiktas visas sąskaitas faktūras ir atsakovės atliktus mokėjimus bei atsakovės patirtus nuostolius dėl šildymo nebuvimo, atsakovė pateiks ieškovei informaciją apie atsakovės mokėtinas / ieškovės grąžintinas sumas (įskaitant depozitą).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.217 straipsnio 5 dalis nustato, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Tai yra tuo atveju, jeigu šalys susitarė, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų sutarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį, todėl vertindamas vienašališką sutarties nutraukimą joje numatytais atvejais, teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-690/2015 ir kt.). Šalių sudarytos Sutarties 7.4 punktas numatė, kad nuomininkas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą, jeigu nuomotojas nevykdo šia Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, numatytų Sutarties 3.1 punkte, prieš 30 kalendorinių dienų apie tai raštu įspėjęs nuomotoją. Atsakovė vienašališką Sutarties nutraukimą grindžia Sutarties 3.1.11 punktu ieškovės prisiimto įsipareigojimo pažeidimu. Ieškovės teigimu, atsakovės vienašališkas Sutarties nutraukimas dėl sistemingo Sutarties 3.1.11 p. pažeidimo yra neteisėtas, nes atsakovė neįrodė, kad temperatūra išnuomotose patalpose buvo visada žemesnė nei + 18 C laipsnių. Ieškovė tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek ieškovės atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2015-11-16 iki 2015-11-21 įvykęs šildymo sistemos gedimas buvo sutvarkytas ir ieškovė buvo pasiruošusi kompensuoti atsakovei patirtas išlaidas už elektros energiją šildant patalpas papildomai elektros šildytuvu. Apie tai ieškovė taip pat informavo atsakovę 2015-11-23 pranešime. Tačiau teismas, įvertinęs šalių atstovų paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, su ieškovės teiginiais, kad nėra pagrindo ieškovės veiksmus vertinti kaip Sutarties 3.1.11 punkto pažeidimą ir Sutarties nutraukimo pagrindą, nesutinka. Byloje nustatyta, kad šildymo sezonas Kaišiadoryse prasidėjo nuo 2015-10-09. Šildymą atsakovei išnuomotoms patalpoms ieškovė įjungė tik 2015-11-21. Iki to laiko nuomojamas patalpas atsakovė šildė elektriniais šildytuvais, tačiau jų nepakako 18 C laipsnių temperatūrai palaikyti. Tai patvirtina 2015-11-17 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2015-11-17 patalpose temperatūra siekė 15 laipsnių, patalpų langai ir durys užsidarė sandariai, dujinis šildymo katilas buvo neveikimo režime. Tai, kad nuomojamose patalpose temperatūra nesiekė 18 C laipsnių ir ieškovės buvo prašoma užtikrinti Sutartyje nustatytą temperatūrą taip pat patvirtina atsakovės ieškovei siųsti laiškai el. paštu 2015-10-12 ir 2015-11-16. Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2015-10-09 iki šildymo įjungimo 2015-11-21 būtų sutikusi užtikrinti reikiamą patalpų temperatūrą savo įranga (pvz., elektriniais šildytuvais). Tuo tarpu pati atsakovė nurodė, kad patalpas šildė savo iniciatyva savo turimomis priemonėmis laukdama, kol ieškovė pradės tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus užtikrinti sutartą patalpų temperatūrą, tačiau atsakovės turimų šildymo priemonių nepakako reikiamai temperatūrai patalpose palaikyti. Atsakovės nurodytas aplinkybes dėl per žemos temperatūros patalpose patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta atsakovės darbuotoja G. V. (2016-04-18 teismo posėdžio garso įrašas - nuo 1 val. 17 min. iki 1 val. 31 min. 40 s), nurodžiusi, kad pas atsakovę dirbo barmene nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2015-12-31, prasidėjus šildymo sezonui mieste, šildymas patalpose nebuvo įjungtas, buvo šalta dirbti, temperatūra patalpose siekė apie 14 laipsnių, dėl to, kad patalpose šalta, sulaukdavo lankytojų, kurių dauguma buvo mamos su mažais vaikais, skundų. Minėta liudytoja nurodė, kad ji iš namų buvo atsinešusi „pečiuką“, taip pat patalpos buvo šildomos kondicionieriaus pagalba, tačiau šių priemonių nepakako reikiamai temperatūrai palaikyti, dėl to nuo spalio mėnesio žymiai sumažėjo lankytojų srautas, V. M. buvo prašoma įjungti šildymą, tačiau į prašymus nebuvo reaguojama, šildymas patalpose nebuvo įjungtas iki 2015-11-21. Atmestini ieškovės argumentai, kad patalpos buvo nesandarios ir tai galėjo sąlygoti žemesnę nei numatyta Sutarties 3.1.11 punkte temperatūrą patalpose, nes ieškovė šiems savo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.), be to, ieškovė pripažino, kad 2015-10-09 – 2015-11-21 laikotarpiu nebuvo įjungusi šildymo patalpose, taip pat neįrodė, kad atsakovė nurodytu laikotarpiu būtų sutikusi pati savo priemonėmis užtikrinti Sutarties 3.1.11 punkte nustatytą temperatūrą, todėl šiuo atveju, ieškovei neįjungus šildymo ir kitais būdais nebandant užtikrinti Sutarties 3.1.11 punkto įsipareigojimo vykdymo nurodytu laikotarpiu, apskritai nėra pagrindo vertinti patalpų sandarumo. Ieškovė pateikė teismui 2015-12-29 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuota, kad patalpose 2015-12-29 yra 19 C laipsnių temperatūra, tačiau atsakovė reiškė pretenzijas tik dėl ieškovės netinkamo sutartinio įsipareigojimo, numatyto Sutarties 3.1.11 p., vykdymo 2015-10-09 – 2015-11-21 laikotarpiu ir byloje neginčijo, kad po to, kai ieškovė įjungė šildymą patalpose 2015-11-21, patalpose buvo tinkama temperatūra, tačiau tuomet atsakovė jau buvo apsisprendusi vienašališkai nutraukti Sutartį su ieškove ir apie tokį savo sprendimą informavusi ieškovę Sutartyje numatytais terminais ir tvarka.

Įvertinęs aukščiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, susijusius su ieškovės įsipareigojimo pagal Sutarties 3.1.11 punktą vykdymu, teismas laiko, kad ieškovė pažeidė Sutarties 3.1.11 punktu prisiimtą įsipareigojimą, kas sudarė atsakovei pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį pagal Sutarties 7.4 punktą.

Dėl priešieškinio reikalavimų priteisti nuostolių ir išlaidų patalpoms pagerinti atlyginimą

Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 str. 2 d.). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 str. 4 d.). Atsakovė dėl ieškovės neteisėto neveikimo (sutartyje numatytos minimalios temperatūros neužtikrinimo) patyrė nuostolių, pasireiškusių atsakovės numatytų gauti pajamų negavimu, klientams atsisakius naudotis atsakovės paslaugomis pagal išankstinius užsakymus. Į bylą pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovės klientai nutraukė susitarimus dėl renginių atsakovės kavinėje organizavimo (užsakymuose nurodyta atšaukimo priežastis – patalpose per šalta), patvirtina, kad atsakovė dėl užsakymų atšaukimo patyrė 831 Eur nuostolių (2015-09-15, 2015-09-22, 2015-09-28, 2015-10-04, 2015-10-05, 2015-10-05 užsakymai). Kaip matyti, visi užsakymai atlikti iki šildymo sezono pradžios, tuo tarpu numatytos užsakymų vykdymo datos yra tuo laikotarpiu, kai nustatyta, jog patalpose ieškovė nebuvo įjungusi šildymo ir neužtikrino minimalios Sutartyje numatytos temperatūros – +18 C laipsnių. Tarp atsakovės patirtų 831 Eur nuostolių ir ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl, vadovaujantis CK 6.246-6.249 straipsniais, atsakovei iš ieškovės priteistina 831 Eur nuostolių, kurių dydį ir faktą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, taip pat liudytojos G. V. parodymai, atlyginimo, atsižvelgus į tai, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė atsakovės patirtų 831 Eur nuostolių fakto ir dydžio. Teismas įvertina ir tai, kad ieškovei buvo žinoma atsakovei nuomojamų patalpų paskirtis – kavinės-baro, viešo maitinimo (Sutarties 1.2 p.). Tokiai veiklai vykdyti yra ypač svarbu tinkamas temperatūros palaikymas. Be to, ieškovė byloje neginčijo aplinkybės, kad būtent dėl ieškovės neveikimo (laiku neatsiskaitymo su elektros energijos tiekėju) 2015-11-13, apie 11.30 val., buvo atjungtas elektros energijos į pastatą, kuriame buvo atsakovei išnuomotos patalpos, tiekimas. Nors elektros tiekimas, atsakovės UAB „Saulės zuikutis“ direktorei J. Lagunavičiūtei kartu su V. M. IĮ savininko sūnumi T. C. nuvykus į banką ir apmokėjus susidariusį įsiskolinimą, patalpoms gana greitai (kelių valandų bėgyje) buvo atnaujintas, tačiau atsižvelgiant į atsakovės veiklos pobūdį – viešas maitinimas su vaikų žaidimo erdvės veikla, be elektros energijos atsakovei negalint vykdyti veiklos (aptarnauti klientų, gaminti maisto produktų ir kt.), atsižvelgiant ir į tai, kad Kaišiadorys nėra didelis miestas, tai taip pat turėjo įtakos atsakovės potencialių klientų nuomonei apie atsakovės vykdomą veiklą formuotis bei tolimesniam jų apsisprendimui dėl naudojimosi atsakovės paslaugomis. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad klientų mažėjimas sąlygojo ir atsakovės finansinių galimybių įvykdyti sutartinius įsipareigojimus dėl sutarto dydžio nuomos mokesčio sumokėjimo.

Teismo byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų įvertinimas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė pagrįstai tikėjosi 5 metus (Sutarties terminą) patalpose vykdyti kavinės ir vaikų žaidimų erdvės veiklą, tai patvirtina ir tai, kad būtent šiai veiklai atsakovė paėmė tikslinę paskolą ir investavo jos dalį į iš ieškovės išsinuomotas patalpas, tačiau dėl ieškovės nerūpestingumo ir aplaidaus neveikimo pradėjo prarasti klientus, negalėjo laisvai naudotis patalpomis pagal jų paskirtį, todėl tai sąlygojo vienašališką sutarties nutraukimą Sutarties 7.4 punkto pagrindu.

Atsakovė patyrė 5 326 Eur išlaidų patalpų pagerinimui. Šių išlaidų dydį ir paskirtį patvirtina Invegos 2015-09-23 įsakymas Nr. G-15-0681, 2015-05-11 PVM sąskaita-faktūra, 2015-05-11 atliktų darbų aktai Nr. S15/05/11/1 ir Nr. S15/05/11/2, 2015-06-01 sąskaita-faktūra, 2015-06-01 atliktų darbų aktas Nr. S15/06/01/1, 2015-04-17, 2015-05-13 ir 2015-06-01 mokėjimo nurodymai. Ieškovė atsakovės pagerinimams atlikti turėtų išlaidų dydžio ir pagerinimų fakto byloje neginčijo, tačiau teigė, kad nurodyti pagerinimai buvo pritaikyti prie atsakovės specifinės veiklos – kavinės su vaikų žaidimo erdve veiklai, be to, dėl nurodytų pagerinimų nebuvo raštiško suderinimo su ieškove, todėl ieškovei negali kilti pareiga atlyginti tokius pagerinimus. Teismas su tokiais ieškovės argumentais nesutinka, nes Sutarties 3.1.10 p. patvirtina ieškovės leidimą atsakovei savo iniciatyva ir savo lėšomis pagerinti patalpų būklę, vykdyti jų einamąjį remontą. Ieškovė, pasirašydama Sutartį, kurioje aptarta patalpų naudojimo paskirtis, galėjo ir turėjo suprasti, kad atsakovei, norint pradėti patalpose vykdyti numatytą veiklą, reikės atlikti patalpų pagerinimus. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė iki atsakovės pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą būtų reiškusi atsakovei kokias nors pretenzijas, susijusias su netinkamu patalpų pertvarkymu ar kitais atliktais pagerinimais. Sutarties 5.4 punktas numatė, kad nuomininkui nutraukus Sutartį dėl to, kad nuomotojas nevykdo šia Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, numatytų Sutarties 3.1 punkte, nuomotojas privalo padengti visas nuomininko patirtas išlaidas dėl patalpų pagerinimo; esminių pagerinimo išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, jei jos buvo aptartos ir suderintos. Ieškovė byloje neįrodė, teismas nenustatė, kad atsakovės padaryti patalpų pagerinimai buvo esminiai, susiję su patalpų rekonstravimu, todėl atsakovės reikalavimas dėl 5 326 Eur išlaidų patalpų pagerinimui priteisimo, vadovaujantis Sutarties 5.4 punktu ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, laikytinas pagrįstu bei tenkintinas.

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų priteisti skolą ir delspinigius

Ieškovė pareikštu ieškinio prašė priteisti iš atsakovės iš viso 632,82 eurus pagal 2015-11-23 ieškovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras VMI Nr. 371 ir Nr. 370. Iš byloje esančių atsakovės sąskaitų išrašų ir pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad teismui priėmus preliminarų sprendimą ir patenkinus ieškovės reikalavimus dėl nurodyto dydžio skolos priteisimo pagal paminėtas sąskaitas, atsakovė atliko mokėjimus ieškovei. Į bylą ieškovė pateikė 2016-05-09 pažymą, pagal kurią atsakovės skola pagal PVM sąskaitas-faktūras VMI Nr. 371 ir Nr. 370, ieškovės paskaičiavimais, 2016-05-09 yra 229,29 Eur. Minėtos pažymos duomenys leidžia teigti, kad ieškovė nebepalaiko ieškinio reikalavimų dalyje dėl 333,53 Eur skolos priteisimo iš atsakovės (632,82 Eur – 229,29 Eur) ir palaiko tik ieškinio reikalavimus dalyje dėl 229,29 Eur skolos bei 249,61 Eur delspinigių priteisimo. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės ieškinio reikalavimais, teigė, kad ieškovė iki šiol nėra kompensavusi atsakovės už ieškovę elektros energijos tiekėjui sumokėtos 392,34 Eur sumos, todėl atsakovė šią sumą įskaitė į ieškovei mokėtiną nuomos mokestį, todėl atsakovė pagal ieškinyje nurodytas sąskaitas ieškovei nieko neskolinga. Ieškovė liudytojo T. C. parodymais, duotais teismo posėdžio metu (2016-05-10 teismo posėdžio garso įrašas nuo 5 min. 10 s iki 16 min. 28 s), siekė įrodyti, kad elektros energijos tiekėjui susidariusį ieškovės 392,34 Eur įsiskolinimą elektros energijos tiekėjui sumokėjo ne atsakovė, bet, ieškovės prašymu, ieškovės V. M. IĮ savininko V. M. sūnus T. C.. Tačiau byloje apklausto liudytojo T. C. parodymai apie 392,34 Eur skolos sumokėjimo aplinkybes prieštarauja byloje atsakovės pateiktiems rašytiniams įrodymams – 2015-11-13 mokėjo nurodymui, elektros energijos tiekėjo 2015-12-10 raštui, 2015-11-13 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktui ir buhalterinei pažymai, - kurie patvirtina, kad 392,34 Eur sumą už ieškovę elektros energijos tiekėjui sumokėjo būtent atsakovė, kuriai atstovavo UAB „Saulės zuikutis“ akcininkė ir direktorė Jolanta Lagunavičiūtė. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti liudytojo T. C. parodymus dėl skolos elektros energijos tiekėjui sumokėjimo iš V. M. asmeninių lėšų, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad liudytojas T. C. su V. M. susijęs artimais šeiminiais ryšiais (sūnus - tėvas), taip pat teismui logiškai nepaaiškinama, kodėl atsakovės UAB „Saulės zuikutis“ vadovė būtų vykusi kartu su T. C. į banką, jei pastarajam ieškovė būtų pavedusi sutvarkyti visus su ieškovės nesumokėta skola susijusius reikalus, laiko, kad liudytojo T. C. parodymai, atsižvelgus į byloje esančius rašytinius įrodymus, negali pagrįsti, kad 392,34 Eur suma elektros energijos tiekėjui 2015-11-13 buvo sumokėta iš ieškovės lėšų. Tokiu būdu atsakovė pagrįstai reikalauja įskaityti jos už ieškovę sumokėtą 392,34 Eur sumą į skolą pagal PVM sąskaitas-faktūras VMI Nr. 371 ir Nr. 370. Atsižvelgus į ieškovės ieškiniu reikalaujamą iš atsakovės priteisti likusią nesumokėtą sumą (229,29 Eur) ir atsakovės už ieškovę apmokėtą sumą (392,34 Eur), teismas laiko, kad atsakovės skola pagal paminėtas sąskaitas yra pilnai padengta, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimo dėl 638,82 Eur skolos priteisimo.

Be to, ieškovė byloje reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės Sutarties 5.1 p. pagrindu priskaičiuotus delspinigius už vėlavimą įvykdyti piniginę prievolę. Nustatyta, kad ieškovės atsakovei priskaičiuoti delspinigiai po atsakovės pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą, iki tol ieškovei nereiškus jokių pretenzijų atsakovei dėl netinkamo sutartinių prievolių vykdymo. Atsakovės ieškovei pateikti 2015-11-20 ir 2015-11-30 pranešimai patvirtina, kad ji nevengė atsiskaityti su ieškove, tik siekė atitinkamų mokėjimų (depozito) užskaitymo, atsižvelgiant į tai, kad Sutartis nutraukiama, todėl šiuo atveju ieškovės reikalavimo priteisti priskaičiuotus delspinigius patenkinimas prieštarautų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams, be to, teismas laiko, kad šiuo atveju pagrindas atleisti atsakovę nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo būtų ir CK 6.259 str. 1 d.

Konstatavimas, kad ieškovės ieškinyje atsakovei pareikšti pagrindiniai reikalavimai – dėl skolos ir delspinigių priteisimo – yra nepagrįsti sudaro pagrindą teismui panaikinti 2015 m. gruodžio 12 d. priimtą preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas, ir ieškinį atmesti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė po preliminaraus teismo sprendimo priėmimo 2015-12-07, toliau dar naudojosi ieškovės patalpomis iki 2015-12-31. Ieškovė už šių patalpų nuomą ir komunalinius mokesčius po preliminaraus sprendimo byloje priėmimo išrašė atsakovei naujas PVM sąskaitas-faktūras, kurios nebuvo ieškovo pareikšto ieškinio dalyku ir nebuvo vertinamos teismui priimant preliminarų sprendimą. CPK 430 straipsnio 4 dalis dokumentiniame procese draudžia pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą, padidinti ieškinio reikalavimus. Atsižvelgiant į šią įstatyminę nuostatą, taip pat į priešieškinio dalyką, nepaisant to, kad šalys ir teikė byloje įrodymus apie naujai išrašytas sąskaitas, jų dengimą, likusius įsiskolinimus, taip pat įrodymus apie patalpų ieškovei perdavimą po atsakovės vienašališko sutarties nutraukimo, kurie rodo, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl tinkamo patalpų perdavimo ir galutinių atsiskaitymų perdavus patalpas, tačiau šios aplinkybės nėra tiesiogiai susiję su šioje byloje šalių pareikštais reikalavimais, neturi įtakos šių reikalavimų išsprendimui ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas šalių veiksmus po 2015-12-07 preliminaraus sprendimo priėmimo vertino tik tiek, kiek tai buvo susiję su šioje byloje pareikštų reikalavimų tinkamu išsprendimu.

Dėl procesinių palūkanų pagal priešieškinio reikalavimus

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai, privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo remiantis iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos (2016-02-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str., teismui patenkinus atsakovės priešieškinį, o ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistina 139 Eur už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio ir 968 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų pagal į bylą pateiktus patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus, iš viso – 1 107 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

2015 m. gruodžio 7 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Priešieškinį patenkinti. Priteisti iš ieškovės V. M. individualios įmonės, j.a.k. 158998654, 831 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt vieną eurą 00 ct) nuostolių ir 5 326 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus dvidešimt šešis eurus 00 ct) patirtų išlaidų patalpoms pagerinti atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (6 157 Eur) nuo 2016-02-24 (priešieškinio priėmimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 107 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Saulės zuikutis“, j.a.k. 303895856.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.